Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Ciesiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. G., pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 54 MGL(2033,64 eurų) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. paskirta 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi dienos, ir D. G. nustatyta galutinė bausmė – 34 MGL (1280,44 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir D. G. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Automobilis VW Passat, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręstas grąžinti savininkui D. G.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. G. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.D. G. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 6 d. apie 03.50 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,14 promilės alkoholio, vairavo automobilį VW Passat valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

4. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - skyrimo.

5.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino D. G. kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskyrė jam tinkamą, padarytos veikos bei asmens pavojingumo santykį atitinkančią bausmę bei pagrįstai uždraudė naudotis specialia teise trejiems metams, tačiau nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte – turto konfiskavimo, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

5.2. D. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskiriant 54 MGL dydžio baudą, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

5.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir tokį sprendimą motyvavo tuo, jog turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, bei atsižvelgė į tai, jog D. G. Kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, taip pat įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

5.4. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ir palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

5.5. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog nuteistasis D. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas nuosavybės teise jam priklausantį automobilį VW Passat, t. y. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,14 promilės). Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nebūtų įmanomas. Todėl automobilis VW Passat atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo D. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį arba nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog šią priemonę naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika.

6. Neskirdamas automobilio konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog D. G. veiką padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos, parenkant bausmės rūšį, jos dydį ir pripažintina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos.

6.1. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog D. G. automobilio konfiskavimas konkrečiomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis būtų neproporcingas padaryto pažeidimo pavojingumui yra nepagrįsta. Kolegijos nuomone, šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo D. G. padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar būtų neproporcingas. Juolab, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteistojo asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir būtent tokia priemonė yra būtina siekiant užkirsti Kelių eismo taisyklių pažeidimams, panaudojant šį automobilį ateityje.

7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepaskirdamas D. G. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendis yra keičiamas, tenkinant prokuroro pagrįstą apeliacinį skundą.

8. Nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos teisme iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus buvo gauta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, jog tarnyba dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam D. G. Panevėžio apygardos teisme turėjo 36,71 Eur išlaidų. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, jog apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tai reiškia, jog gynėjas dalyvauja nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nurodytas išlaidas priteisti iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą.

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, D. G., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - ir iš D. G. konfiskuoti jam priklausantį automobilį VW Passat valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini)

Kitą Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.