- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-411-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01813-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- UAB „Nazkafa“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2476-723/2012 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Nazkafa“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. ieškiniu prašė pripažinti V. J. atleidimą iš darbo neteisėtu, nutraukti 2009-04-27 darbo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti V. J. iš atsakovo UAB „Nazkafa“ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki darbo sutarties nutraukimo, dviejų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovo turimose banko sąskaitose esančias lėšas naudoti atsiskaitymams su ieškovu. Nurodė, kad atsakovas vengia sumokėti ieškovui jam priklausantį darbo užmokestį bei kitas su darbo sutarties nutraukimu susijusias išmokas. Todėl siekiant apsidrausti nuo atsakovo turto sumažėjimo ar apsunkinimo, turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovo UAB „Nazkafa“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 6 450,25 Lt sumos.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Nazkafa“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties, kuriame nurodė, kad teismas pritaikė ieškovo neprašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t.y. areštavo atsakovui priklausančias turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Tai reiškia, kad pritaikydamas didesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones, nei prašė ieškovas, teismas išėjo už ieškovo reikalavimo ribų, dėl ko atsakovui gresia neproporcingi nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašė teismo panaikinti areštą atsakovo turtinėms teisės, esančioms pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant galioti areštą atsakovo turimam kilnojamajam ir nekilnojamam turtui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (nutarties priėmimo datos rašymo apsirikimo klaida ištaisyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi) atsakovo UAB „Nazkafa“ atskirąjį skundą tenkino ir pakeitė teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo V. J. reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 6 450,25 Lt sumos. Nurodė, kad sutinka su atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad buvo pritaikytos didesnės apimties laikinosios apsaugos priemonės nei prašė ieškovas.
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį dalyje dėl turtinių teisių arešto panaikinimo atsakovo atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas UAB „Nazkafa“ praktiškai nevykdo jokios veiklos kaip juridinis asmuo, įmonė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, taip pat piniginių lėšų, į kuriuos ateityje galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Pažymėjo, kad anksčiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudarė vienintelę galimybę užtikrinti ieškinio reikalavimą šioje darbo ginčo byloje. Ieškovo nuomone, teismas privalėjo pranešti ieškovui apie atsakovo atskirąjį skundą, kad ieškovas galėtų pateikti motyvuotą atsiliepimą.
Atsakovas UAB „Nazkafa“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. Lietuvos Respublikos CPK 145 str. 2 d. yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas sudarė vienintelę galimybę užtikrinti ieškinio reikalavimą šioje byloje, nes atsakovas neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, taip pat piniginių lėšų, į kuriuos ateityje galėtų būti nukreipiamas išieškojimas atmetamos kaip nepagrįstos. Į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie atsakovo nemokumą, apie tai, kad jis nevykdo veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, manytina, kad atsakovas gali įgyti turto ar lėšų, kurie būtų areštuoti ieškovo naudai, ateityje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su teismo argumentais, kad 2012 m. liepos 10 d. nutartimi teismas pritaikė didesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones nei prašė ieškovas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir panaikino atsakovo UAB „Nazkafa“ turtinių teisių areštą.
Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 334 str. 2 d. 1 p., pirmos instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi apelianto argumentai, kad apie atskirąjį skundą ir prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo turimų turtinių teisių teismas turėjo informuoti ieškovą, atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.