Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp šalių, sudarytą 1986-04-11, įregistruotą 1986-04-11 Vorniany kaimo Taryboje, Astravo rajone, Gardino srityje, įrašo Nr. 1, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokoje įgytą pavardę – M., piniginę prievolę pagal 2007-03-01 kredito sutartį VJ97030102P su UAB „Snoro lizingas“ pripažinti asmenine atsakovės skola, kurios išieškojimas gali būti nukreiptas į asmeninį jos turtą.

Teismas, spręsdamas turto padalinimo klausimą, nurodė, kad šalys turto balanse nurodė ieškovo vardu įgytus du automobilius, tačiau jie nėra išlikę natūroje, todėl, vadovaudamasis CK 3.127 str. 3 d., reikalavimą padalinti nurodytą turtą atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus perkant fotoaparatą nežinojo, sutikimo imti kreditą nedavė, šią atsakovės skolą pagal išperkamosios nuomos sutartį pripažino asmenine atsakovės skola. Šalys teismui nurodė, kad kito bendrosios jungtine nuosavybe įgyto ir dalintino turto neturi. Teismas atsakovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, vadovaudamasis CK 3.70 str. 2 d., kadangi nutraukiant santuoką dėl abipusės sutuoktinių kaltės, neturtinė žala neatlyginama. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui teikimo nepareikštas, ginčo dėl santuokoje įgytos pavardės palikimo nėra.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nurodė, jog teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė už patirtą pažeminimą, skausmą, dvasinę depresiją turi teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys 1986 m. balandžio 11 d. Vorniany km., Astravo raj., Gardino sr. civilinės metrikacijos skyriuje, akto Nr. 1, užregistravo santuoką. Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų, tačiau ieškinio padavimo metu abu vaikai yra pilnamečiai. Santuokoje šalys nuosavybėn įgijo du automobilius, tačiau jie ieškinio padavimo dienai nėra išlikę. Teismas šalių santuoką nutraukė dėl abipusės kaltės, atsakovės priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Sprendimo dalį – dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, ginčija atsakovė.

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tokią išvadą teismas padarė pagrįstai, įvertinęs šalių vaikų D. M. ir A. M. parodymus, kurie nurodė, kad atsakovas prieš sutuoktinę ir vaikus naudojo tiek fizinį, tiek psichinį smurtą, mažai padėjo šeimai materialiai, taip pat mažai prisidėjo prie vaikų materialinio išlaikymo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nes šeimos santykius dėl jų specifinio pobūdžio geriausiai žino ir yra informuoti būtent artimi žmonės, o tuo labiau toje šeimoje gyvenantys vaikai, be to, apie ieškovo girtavimą ir fizinio smurto naudojimą prieš atsakovę patvirtina tokie objektyvūs įrodymai kaip specialisto išvada apie atsakovei padarytus kūno sužalojimus (b.l. 25), informaciniai pranešimai bei nutarimas (b.l. 26, 35, 27). Iš šių įrodymų matyti, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, grubiai elgiasi su atsakove ir savo vaikais, kelia namuose triukšmą, sudarydamas psichologinę įtampą. Nepaneigta atsakovės bei jau minėtų liudytojų nurodyta aplinkybė, kad dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė išeidavo iš namų ir nenakvodavo namuose, norėdama išvengti eilinio konflikto ir smurto prieš ją naudojimo. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad šio atsakovės elgesio negalima pripažinti kaip sutuoktinės pareigų pažeidimu. Pakankamai ilgą laiko tarpą intymių santykių nepalaikymu nagrinėjamu atveju negalima laikyti sutuoktinės pareigos nevykdymu, nes vargu ar galima kaltu pripažinti asmenį kaltu dėl to, kad jis nepalaiko tokių santykių su sutuoktiniu, kuris prieš ją vartoja fizinį ir psichinį smurtą. Tuo labiau, jog nėra byloje įrodymų, jog atsakovė būtų linkusi į mazochizmą. Atkreiptinas dėmesys į atsakovės pastangas išsaugoti šeimą, nes ji esant tokiam ieškovo elgesiui, nereiškė ieškinio dėl santuokos nutraukimo. Tokiu būdu teismas spręsdamas dėl kieno kaltės iširo santuoka neteisingai taikė Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsnių nuostatas ir be ieškovo pateiktų įrodymų pripažino atsakovę kalta dėl santuokos iširimo. Kolegija šioje dalyje sprendimą keičia, pripažindama, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Pripažinus, jog santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatomis kitas sutuoktinis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu. Kolegija įvertina atsakovei padarytą moralinę žalą dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovo kaltei, jos dvasinius išgyvenimus, atsakovo veiksmais padarytą tiek fizinį, tiek emocinį skausmą, ieškovo amoralų elgesį šalių vaikų atžvilgiu, kai atsakovas fizinį ir psichinį smurtą naudojo vaikų akivaizdoje, bei kitas aplinkybes, tokias, kad ieškovė po santuokos nutraukimo liko be gyvenamosios vietos, su ieškovu santuokoje pragyveno daugiau nei dvidešimt metų, ir sprendžia, kad jos priešieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai neteisingas dėl savo dydžio, atitinka tokios kategorijos bylose teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio, tačiau atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, bei į jo gaunamas pajamas, kolegija sprendžia, kad atsakovės reikalavimas yra tenkintinas iš dalies ir priteistina iš ieškovo 10 000 Lt atsakovės naudai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl išdėstyto sprendimas dalyje naikintinas ir panaikintoje dalyje priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 p.).

Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria atmestas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių ir kolegijai pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės visos turėtos atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 4 dalys). Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį (b.l. 21), išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme instancijos teisme - 500 Lt (b.l. 48) atsakovės naudai.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 100 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 63), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 385 Lt bei žyminio mokesčio dalis, nuo kurių atsakovė buvo atleista (b.l. 72), nuo patenkintų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme - 200 Lt valstybei (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat kolegija patikslina sprendimo revoliucinę dalį, nes pirmos instancijos teismas sprendimo motyvacinėje dalyje pasisakęs, kad atmeta ieškovo reikalavimą dėl automobilių padalinimo, dėl šio reikalavimo nepriėmė sprendimo, t.y. nenurodė, jog šią ieškinio dalį atmeta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taip pat teismas netinkamai įformino atsakovės atsisakymą nuo reikalavimo priešieškinyje padalinti kitą santuokinį turtą – namų apyvokos reikmenis bei baldus, nes apie tai nei sprendimo motyvuojamoje dalyje nei sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė. Kolegija nagrinėjamu atveju nelaiko tai esminiu proceso pažeidimu ir neperduoda šioje neišnagrinėtoje dalyje bylą nagrinėti iš naujo, nes atsakovė raštiškai atsisakė nuo šio priešieškinio dalies ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodė, kad ji visus priešieškinyje nurodytus daiktus palieka ieškovui, o bylos nutraukimo pasekmės jai žinomos. Byla nurodytoje dalyje nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.str. kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės V. M. ir M. M. kaltė, bei dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atmetimo panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą:

pripažinti, kad ieškovo V. M. ir M. M. santuoka iširo dėl ieškovo V. M. kaltės;

priteisti iš V. M. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui M. M. naudai;

priteisti iš ieškovo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme M. M. naudai.

Patikslinti sprendimą nurodant, kad ieškovo V. M. reikalavimą dėl automobilių padalijimo atmesti; bylą dalyje dėl santuokinio turto padalijimą pagal atsakovės M. M. priešieškinį nutraukti, atsakovei atsisakius nuo reikalavimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme M. M. naudai ir 585 Lt į valstybės biudžetą.