Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad santuokos išsaugoti nemato jokių galimybių. Jie visą santuoką nevedė bendro ūkio ieškovė negali įtakoti atsakovo elgesio, ji nesikiša į jo finansus. Ji dėl savo sveikatos nenori vėl patirti tokio streso kaip kad gavusi pranešimą apie savo turto areštą. Nurodė, kad bendro gyvenimo perspektyvų su atsakovu nemato. Visą santuokinį gyvenimą jie tik susitikdavo ir kur nors nueidavo ir viskas. Toks buvo jų gyvenimas. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimus nustatė, jog šalys susituokė 1989-10-19 (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 3705 (b.l. 27). Sutuoktiniai nuo pat santuokos sudarymo nevedė bendro ūkio ir jokio bendro turto neįgijo. Taip pat išklausęs ieškovės pizicijos, teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais šeima, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131).

Išklausius ieškovę bei atsakovą, ištyrus bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais yra preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (CPK 178 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia atsakovo kaip sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo - byloje nustatytų aplinkybių nepripažįstamos atsakovo esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu. Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo pirmų santuokos dienų, 1983 m. spalio 19 d, nes ieškovė gyveno Kaune, o atsakovas Vilniuje. Jie susitikdavo tik vienas kitą lankydami, kaip nurodė atsakovas per šventes. ((duomenys neskelbtini) 187 str. str.). Taip nutiko dėl anksčiau minėtos priežasties, dėl kurios ieškovė turėjo rūpintis ir prižiūrėti savo senyvo amžiaus motiną, gyventi su ja. Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis šeimos gerove. Šalys negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, nekūrė bendros ateities, dėl ko jų santuoka ir iširo.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 2, 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas.

Ieškovės vardu yra įregistruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Minėto turto teisinis įregistravimo pagrindas yra 1991-11-11 gyvenamųjų, namų statybos bendrijos pažyma Nr. 481 (b.l.10). Minėtoje pažymoje nurodoma, kad ieškovė gyvenamųjų namų statybos bendrijos narys yra nuo 1976 metų ir pilnai išmokėjo 5046,08 rb pajų. Ieškovė iki santuokos 1976-04-20 įstojo į gyvenamųjų namų statybos bendriją ir (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto buvo išduotas buto orderis Nr. 292 (b.l. 9). Ieškovė prašo minėtą butą pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi ir po santuokos sudarymo su atsakovu, ieškovė ir toliau iš savo asmeninių lėšų mokėjo įmokas pajaus padengimui už buto statybą, ir baigė mokėti pajų 1991 metais. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko ir pripažino, kad jis nėra prisidėjęs prie pajaus išmokėjimo, kadangi jie savo finansus tvarkė atskirai. Įvertinus ieškovės pateiktus raštinius įrodymus bei paaiškinimus bei atsakovo pripažinimą, kad butas įgytas už ieškovės asmenines lėšas, teismas pripažįsta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Tai matyti iš pateiktų registro pažymų, pagal kurias šalys neįgijo jokio dalintino registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (b.l. 6-8).

Šalys patvirtino teismui, kad gyvenant santuokoje nėra prisiėmę kreditorinių įsipareigojimų, bendrų kreditorių neturi.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės – ieškovei paliktina pavardė - K, o atsakovui - K (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovė ar atsakovas būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė 2012-05-30 nutartimi buvo atleista (b.l. 32). Vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 44 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1989 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 3705 tarp ieškovės A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, ieškovei - K, o atsakovui - K.

Pripažinti vieno kambario butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir išmokėtą už šį butą 5046,08 Lt pajų A. K., a.k(duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, naudai 44 (keturiasdešimt keturis litus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas turto padalijimo faktas.