Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-377-468/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
AN2-377-468/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00207-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-377-468/2020Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00207-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutarimo, kuriuo tenkintas M. Š. skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-11-28 nutarimas, kuriuo M. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 35 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teisena M. Š. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-11-28 nutarimu M. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019-08-21, apie 07.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo paspirtuką važiuojamąja dalimi, kai įrengtas dviračių takas, vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 135.4 punktų reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė autobuso Volvo 7700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją staigiai pakeisti judėjimo greitį ir imtis kitų veiksmų savo ir keleivių saugumui užtikrinti. Nutarimu M. Š. paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur dydžio bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu M. Š. pateikė skundą apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutarimu M. Š. skundas tenkintas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-11-28 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena M. Š. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog M. Š. kaltė padarius ANK 428 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta. Teismas nurodė, kad autobuso vairuotojas S. K. signalizavo M. Š. jam dar važiuojant (duomenys neskelbtini), nors tam nebuvo pakankamo pagrindo, taip pat nesilaikė KET 128 punkte numatyto reikalavimo laikytis saugaus atstumo nuo prieš jį važiavusio paspirtuko vairuotojo, o dėl nuolatinio signalizavimo M. Š. galimai buvo sunku objektyviai įvertinti situaciją, laiku ir saugiai sustabdyti, taip pat nebuvo paneigta versija, kad M. Š. sustabdė paspirtuką, kai pastebėjo atsirišusį batą. Teismo vertinimu, net ir atsižvelgus į paspirtuko ir autobuso susidūrimo mechanizmą ir užfiksuotus paspirtuko apgadinimus, negalima daryti neabejotinos išvados, kad būtent M. Š. stabdydamas paspirtuką sukėlė pavojų eismo saugumui bei kliudė kitiems eismo dalyviams, priešingai, būtent autobuso vairuotojui pagal KET 9 punktą kilo pareiga užtikrinti keleivių saugumą ir stabdyti nesukeliant pavojaus nei keleiviams, nei kitiems eismo dalyviams. Nesutikdama su priimtu nutarimu Institucija pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

3. Skunde Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutarimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-11-28 nutarimą.

3.1. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo turi patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėti bylą tik dėl to pažeidimo, kuris nurodytas administracinio nusižengimo protokole, tuo tarpu skundžiamame nutarime buvo nepagrįstai vertinami autobuso vairuotojo S. K. veiksmai, galimai jo padaryti KET pažeidimai. Pažymi, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog M. Š. veiksmai kėlė realią grėsmę eismo saugumui, jis važiuodamas pirmąja eismo juosta važiavęs ir žinodamas, kad iš galo važiuoja autobusas, sustabdė paspirtuką priversdamas S. K. imtis veiksmų savo ar autobuse važiuojančių asmenų saugumui užtikrinti.

3.2. Pažymi, kad prieš sustodamas paspirtuko vairuotojas ranka nerodė jokių įspėjamųjų signalų, tuo tarpu pagal KET 82, 82.1, 84, 85 punktų reikalavimus, prieš sustodamas vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka. Nurodo, kad autobuso vairuotojas negalėjo numatyti M. Š. veiksmų, jų išvengti, dėl jų galėjo nukentėti ne tik autobuse važiavę keleiviai, bet ir M. Š. Institucijos atstovo manymu, versija, kad M. Š. turėjo sustabdyti paspirtuką pastebėjęs atsirišusį batų raištelį, nešalina asmens administracinės atsakomybės. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Pastebėjęs atsirišusį batų raištelį M. Š. privalėjo transporto priemonę stabdyti saugiai, nesukeldamas pavojaus saugiam eismui, prieš tai parodęs įspėjamuosius signalus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į bylos faktines aplinkybes, o padarytos išvados neatitinka administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. Š. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 2 dalyje ir jo atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutarimas yra naikintinas.

6. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. Š. vairuodamas paspirtuką važiuojamąja kelio dalimi staigiai stabdė ir tokiais savo veiksmais privertė autobuso Volvo 7700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją S. K. sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Institucijos 2019-11-28 nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais M. Š. sukėlė pavojingą situaciją ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė priešingas išvadas – teismo vertinimu, dėl nuolatinio autobuso vairuotojo S. K. signalizavimo M. Š., jam galimai buvo sunku objektyviai įvertinti situaciją, laiku ir saugiai sustabdyti, o byloje nebuvo paneigta versija, kad M. Š. sustabdė paspirtuką, kai pastebėjo atsirišusį batą, todėl M. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

7. Siekiant konstatuoti, ar M. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, būtina nustatyti, ar jo veiksmais stabdant vairuojamą paspirtuką buvo sukelta pavojinga situacija, privertusi kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti. Tam vertintini abiejų eismo dalyvių – tiek M. Š., tiek S. K., veiksmai kelyje, eismo sąlygos bei kitos faktinės įvykio aplinkybės bei KET reikalavimai, kurių jie privalėjo laikytis konkrečioje eismo situacijoje.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, kad motorinis dviratis, tai transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Elektriniu paspirtuku važiavęs M. Š. yra laikomas motorinio dviračio vairuotoju ir, pagal KET 66 punktą, jam taikytini reikalavimai, keliami dviračių vairuotojams.

9. KET 64.1. punkte numatyta, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus. Pagal KET 57 punktą, važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu kelkraščiu, kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, liudytojo S. K. parodymų bei paties M. Š. paaiškinimų matyti, kad dešiniame kelio šaligatvyje yra pažymėta zona, skirta važiuoti dviračiams, tuo tarpu M. Š. elektriniu paspirtuku važiavo ne dviračių taku, o kelio važiuojamaja dalimi. M. Š. teigimu, tokius jo veiksmus sąlygojo prasta dviračių tako būklė, su tuo sutiko ir Institucija konstatuodama, kad iš savivaldybės įstaigos paaiškinimų matyti, kad ši šaligatvio zona neatitiko dviračių takams keliamų reikalavimų, todėl M. Š. pagrįstai važiavo keliu ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį nutraukta.

11. Apygardos teismo vertinimu, nors M. Š. pasirinktas važiavimo būdas – nesinaudoti dviračių taku ir važiuoti kelio važiuojamaja dalimi, remiantis KET 57 punktu, buvo leistinas, aplinkybė, jog asmuo važiavo ne dviračiams pritaikytoje zonoje, yra itin reikšminga vertinant sukeltos situacijos pavojingumą. Iš vaizdo įrašo, liudytojo S. K. parodymų matyti, kad M. Š. važiavo ryte, piko metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus, vienoje iš pagrindinių miesto gatvių, todėl laikytina, kad M. Š. suvokdamas, jog važiuoja ne dviračių taku, kuriuo privalo judėti pagal KET reikalavimus, bet kelio važiuojamąja dalimi, vairuoja ne automobilį, o mažų gabaritų transporto priemonę – paspirtuką, kurią yra sunkiau pastebėti kitiems eismo dalyviams, privalėjo įsitikinti, kad nesukels pavojingos situacijos paskui jį važiuojančių transporto priemonių atžvilgiu.

12. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas konstatavo, kad autobuso vairuotojas S. K. ne kartą signalizavo M. Š., nors tam nebuvo pakankamo pagrindo, teismo vertinimu, nuolat garsu signalizuojant paspirtuku važiuojančiam asmeniui, šiam objektyviai gali būti sunku įvertinti situaciją, laiku ir saugiai sustabdyti. Su tokiomis teismo išvadomis nesutiktina. Pažymėtina, kad nors autobuso signalizavimas asmens, važiuojančio paspirtuku, atžvilgiu iš tiesų gali sukelti išgąstį, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, jog M. Š. ganėtinai ilgą laiką nekreipdamas dėmesio į paskui važiuojančios transporto priemonės garsinius signalus tęsė savo judėjimą paspirtuku, turėdamas galimybę nusukti į kitą gatvę ir taip pasišalinti iš intensyvaus eismo srauto prieš staigiai sustodamas to nepadarė, todėl M. Š. veiksmai staigiai stabdant vairuojamą transporto priemonę, aiškiai suvokiant jog už jo važiuoja kitos transporto priemonės ir dėl tokio stabdymo gali kilti pavojinga situacija, laikytini neatitinkančiais KET reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pats M. Š. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog autobuso vairuotojo garsinis signalizavimas jo atžvilgiu nebuvo jo sustojimo priežastis, pažymėjo, kad autobuso vairuotojas jam signalizavo jau važiuojant nuo kalno, po kelių įspėjimų garsiniu signalu pamatęs atsirišusį bato raištelį ir supratęs, kad gali dėl to nukristi raišteliui įsipynus į ratą, nusprendė sustoti ir pasitraukti ant šaligatvio. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kelyje susidariusi situacija, kai M. Š. netikėtai sustojo, o paskui jį važiavęs S. K. buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą autobusą, buvo išimtinai sąlygota būtent M. Š. veiksmų.

13. Tiek iš byloje esančio vaizdo įrašo, tiek iš M. Š. ir autobusą vairavusio S. K. paaiškinimų matyti, kad paspirtuko vairuotojas vairuojamą transporto priemonę stabdė staiga. Pats M. Š. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pripažino, kad žinojo, jog paskui jį važiuoja autobusas, girdėjo autobusio vairuotojo įspėjamuosius signalus, pastebėjo, kad atsirišęs jo bato raištelis ir nusprendė kuo greičiau sustoti, t. y. sustabdyti vairuojamą paspirtuką nusprendė impulsyviai. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu S. K. taip pat nurodė, kad paspirtuko vairuotojas stabdė staiga, dėl ko jis turėjo stabdyti taip pat, autobuse buvo daug žmonių, taip pat ir stovinčių, dėl ko stabdant susidarė pavojinga situacija, galėjo susižeisti keleiviai, ypač stovintys. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis niekaip negalėjo numatyti tokių M. Š. veiksmų, jie jam buvo netikėti. Tokie M. Š. veiksmai, apygardos teismo vertinimu, neabejotinai laikytini pavojingais ir sukėlusiais realią grėsmę tiek eismo saugumui, tiek ir pačiam M. Š..

14. Tokių teismo išvadų taip pat nepaneigia ir tai, kad byloje nebuvo paneigta versija, jog M. Š. sustabdė paspirtuką pastebėjęs atsirišusį batų raištelį, kadangi ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, niekaip nešvelnina ar nešalina asmens administracinės atsakomybės. Net jei batų raištelis iš tiesų, M. Š. manymu, kėlė grėsmę galimam eismo įvykiui, nes įsipainiojus į paspirtuko ratą, asmuo galėjo nugriūti, tai pastebėjęs M. Š. privalėjo vairuojamą transporto priemonę stabdyti saugiai, nesukeldamas pavojaus saugiam eismui, prieš tai parodęs įspėjamuosius signalus. Pažymėtina, kad M. Š., kaip eismo dalyviui, yra keliami bendrieji atidumo ir rūpestingumo reikalavimai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, todėl jis prieš staiga stabdydamas vairuojamą paspirtuką privalėjo įsitikinti, ar toks veiksmas nesukels pavojingų padarinių paskui važiuojančių transporto priemonių atžvilgiu, tuo tarpu asmens veiksmai netikėtai stabdant vairuojamą transporto priemonę esant tik menkai galimybei, jog gali kilti eismo įvykis, nelaikytini tinkamu savo kaip eismo dalyvio pareigų įgyvendinimu.

15. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog M. Š. veiksmai atitinka ANK 428 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutarimas, kuria panaikintas Institucijos nutarimas, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutarimą ir priimti naują nutartį:

Palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-11-28 nutarimą, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 2 dalyje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė