Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo tenkintas D. Ž. atstovės advokatės Dovilės Greblikienės skundas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. vasario 7 d. nutarimą nubausti D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. 1 000 Lt bauda ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2012-02-07 nutarimu D. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. už tai, kad jis 2011-11-30, Vilniuje, pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 2 str. 16 d., 25 d. ir 12 str. 3 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 8 p. ir 132.2 p. reikalavimus, t. y. būdamas UAB „V (duomenys pakeisti)“ teisės direktoriumi ir pagal UAB „V“ prezidento 2010-12-01 įsakymą Nr. 575T paskirtu atsakingu asmeniu už UAB „V“ vartotojams formuojamų sąskaitų atitikimą teisės aktų reikalavimams, neužtikrino, kad būtų suformuotos atitinkančios teisės aktuose nustatytus reikalavimus sąskaitos (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi sąskaitos vartotojams suformuotos už ilgesnį nei norminių teisės aktų nuostatų leidžiamą laikotarpį ir neatitinka norminiais teisės aktais patvirtintos sąskaitos formos (sąskaitose pateikta perteklinė informacija, nepadengtų kuro sąnaudų kompensavimą įvardijant kaip „Skola už kurą“, kas yra netikslu ir potencialiai klaidina vartotojus).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-06-06 nutarimu tenkino D. Ž. atstovės advokatės D. Greblikienės skundą ir panaikino Inspekcijos 2012-02-07 nutarimą bei nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant D. Ž. veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-06 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – palikti galioti Inspekcijos 2012-02-07 nutarimą.

Tvirtina, kad priešingai nei teigia teismas, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta aiški teisės pažeidimo esmė, t. y. suformuotos norminių teisės aktų neatitinkančios sąskaitos ir jos pateiktos vartotojams. Inspekcijos nutarime aiškiai nurodyta, kad sąskaitoje pateikiamų duomenų ataskaitinis laikotarpis neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų (ilgesnis ataskaitinis laikotarpis nei tai leidžia norminiai teisės aktai, sąskaitoje nurodytas šilumos kiekis apskaičiuotas už ilgesnį laikotarpį nei tai nurodyta sąskaitoje, t. y. ne tik už 2011 m. lapkričio mėn.), taip pat pateikta perteklinė informacija nurodant „Skolą už kurą“. Todėl nepritartina teismui, kad teisės pažeidimas nėra aiškus ir nenurodytas Inspekcijos nutarime.

Pasak apeliantės, teismas nevertino tos aplinkybės, kad sąskaitoje nurodytas (apskaitytas) suvartotas energijos kiekis už ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį. Tokia išvada darytina įvertinus dokumentus, kurie buvo analizuojami administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ir bylos nagrinėjimo metu. Sąskaitose yra nurodyta, kad jos išrašytos už 2011 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas, o iš D. Ž. paaiškinimų ir UAB „V“ 2011-12-28 rašto Nr. 004-24680 matyti, kad ataskaitinis laikotarpis yra ilgesnis nei 1 mėnuo (ataskaitinio laikotarpio pradžia yra 2011-10-27, o pabaiga – 2011-11-29). Akivaizdu, kad vartotojas negali adekvačiai ir tinkamai įvertinti 2011 m. lapkričio mėn. suteiktų paslaugų apimties, sunaudoto šilumos energijos kiekio, sužinoti ir nustatyti, dėl kokių priežasčių gauta didesnė sąskaita ir kodėl suvartota daugiau šilumos energijos nei jis galėjo objektyviai tikėtis ar numatyti. Vartotojai iš sąskaitos negali nuspėti, kad ataskaitinis laikotarpis šiuo atveju yra ilgesnis, taip juos galimai klaidinant ir pažeidžiant Taisyklių 132.2 p. reikalavimus. Nebuvo vertintos ir tos aplinkybės, kad UAB „V“ savo internetiniame tinklapyje pateikia tipinę šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, sudaromą su buitiniu šilumos vartotoju, kurioje nurodoma, kad vartotojui taikomas ataskaitinis laikotarpis yra vienas mėnuo. Pažymi, kad teisės aktuose nustatyto ataskaitinio laikotarpio laikymosi svarba yra itin aktuali tuomet, kai keičiasi šilumos energijos kaina. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) naujai patvirtintos šilumos kainos yra taikomos nuo tam tikro mėnesio pirmos dienos. Akivaizdu, kad tais atvejais, kai šilumos kaina padidėja ir į atitinkamą mėnesį yra įtraukiamos papildomos dienos už ilgesnį laikotarpį nei vienas mėnuo, vartotojai mokės daugiau už suvartotą šiluos energiją.

Inspekcijos teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos nutarime nurodytos teisės aktų nuostatos yra definicinės normos, kadangi visos nuostatos, kuriomis remiantis daroma išvada, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d., turėtų būti vertinamas kompleksiškai, o ne kaip pavienės teisės normos. Skundžiamame nutarime nurodytos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos apibūdina atsiskaitomojo laikotarpio esmę, o šio įstatymo 12 str. 3 d. įtvirtinta tinkamos sąskaitos ir teisingų apskaitos duomenų pateikimo pareiga. Taisyklių 8 p. apibrėžia atsiskaitymo laikotarpį (terminą), kurio privalo laikytis šilumos tiekėjas, fiksuojantis sąskaitoje duomenis būtent apie atsiskaitomuoju laikotarpiu suvartotą šilumos energiją ir pateikiantis ją vartotojams. Taisyklių 132.2 p. įtvirtina vartotojo teisę gauti iš šilumos tiekėjo atsiskaitymo dokumentus už šilumą ir (ar) karštą vandenį: mokėjimo už šilumą pranešimą, kuriame turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo buitinio šilumos vartotojo mokėtinos sumos dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpos šildyti. Nagrinėjamu atveju vartotojai negavo tokios informacijos – jie gavo neteisingus duomenis.

Inspekcijos nuomone, Inspekcijos nutarime yra įvardijamas konkretus teisės pažeidimas – netinkamas ataskaitinio laikotarpio taikymas, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų ir sąskaitoje pateikiamos informacijos. Tai yra ne kas kita kaip klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimas. Sąskaitų formavimas ir duomenų įrašymas į sąskaitas yra sudėtinė apskaitos dalis, kuomet fiksuojami duomenys ir jie yra pateikiami vartotojams pinigine išraiška. Apskaitos procesas nėra užbaigiamas vien tik duomenų nurašymu, jų apdorojimu, tačiau apima ir sąskaitų formavimą bei pateikimą vartotojams, o tai yra šilumos tiekėjo pareiga. Taigi, D. Ž. inkriminuoti veiksmai patenka į Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. dispozicijos turinį.

Inspekcijai nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog joks vartotojas nepermokėjo už šilumą nė vieno cento. Pažymi, kad šioje byloje turėjo būti analizuojamas klausimas dėl Inspekcijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinant atsiskaitomojo laikotarpio pritaikymą išrašant sąskaitas vartotojams ir pateikiant duomenis šiose sąskaitose. Tačiau teismas neanalizavo atsiskaitomojo laikotarpio trukmės. Pasak Inspekcijos, tiek ji, tiek Komisija bei Lietuvos Respublikos energetikos ministerija išsakė aiškią poziciją, jog ataskaitinis laikotarpis bet kokiu atveju negali viršyti vieno mėnesio laikotarpio. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju atlikus minėtą veiksmą buvo pažeisti norminiai teisės aktai. Atkreipia dėmesį, kad pats teismas savo nutarime išreiškia prieštaringą poziciją, viena vertus, teigdamas, jog UAB „V“ nepadarė nei energetikos apskaitos pažeidimo, nei įrašė klaidingus duomenis sąskaitose, kita vertus, tvirtindamas, jog 2011 m. lapkričio mėn. sąskaitos apima ir dalį 2011 m. spalio mėn. Nėra aišku, kuo remiantis teismas išimtinai teigiamai įvertino UAB „V“ išrašytas sąskaitas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011-03-02 rašte Nr. 55RV-17 aiškiai nurodyta, jog nuotoliniam duomenų perdavimui naudojamos sistemos nėra metrologiškai įteisintos. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. V-107, atsiskaitymams su vartotojais galima naudoti tik pagal šių teisės aktų reikalavimus metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos skaitiklių ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Nuotoliniu būdu perduoti matavimo rezultatai atsiskaitymams galės būti naudojami tik tada, kai šios sistemos bus nustatyta tvarka metrologiškai įteisintos. Taigi, Lietuvos metrologijos inspekcija, vykdydama teisės aktų reikalavimus, nurodė UAB „V“ atsiskaitymams naudoti tik metrologiškai įteisintų nuotolinio nuskaitymo sistemų duomenis. Todėl teismo teiginys, jog viena institucija uždraudžia atlikti UAB „V“ veiksmus, kuriais gali būti įgyvendintos Taisyklių 8 p. nuostatos, o kita už Taisyklių 8 p. nuostatų pažeidimą privataus ūkio subjekto įgaliotą asmenį traukia administracinėn atsakomybėn, yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos metrologijos inspekcijai uždraudus UAB „V“ atlikti teisės aktų neatitinkančius veiksmus, negali būti vertinama kaip priežastis nesilaikyti kitų teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad jeigu šilumos tiekėjas būtų įteisinęs tokią sistemą, jis būtų turėjęs visas galimybes naudoti nuotolinį duomenų nuskaitymą. Be to, atsiskaitomojo laikotarpio, kuris turi būti ne ilgesnis nei vienas mėnuo, terminas ir taikymo būtinybė nėra siejama su nuotolinio duomenų nuskaitymo naudojimu, t. y. atsiskaitomojo laikotarpio turi būti laikomasi bet kuriuo atveju duomenis nuskaitant nuotoliniu būdu ar fiksuojant juos kitokiu būdu.

Inspekcijos teigimu, teismas nevertino, kad sąskaitose pateikiama nuoroda „Skola už kurą“ yra netinkama ir klaidinga, nes suformuojama nuomonė, jog atitinkamas vartotojas, neturintis įsiskolinimų šilumos tiekėjui, įvardijamas kaip skolininkas už bendrovės suteiktas paslaugas. Tai, kad vartotojai kreipėsi į valstybines institucijas prašydami paaiškinti, kokius įsiskolinimus jie turi padengti šilumos tiekėjui, rodo, jog naudota formuluotė nebuvo suprantama vartotojams ir dėl to jiems iškilo neaiškumų. Teismas visiškai nepasisakė dėl į byloje pateiktų įrodymų, jog valstybinės institucijos pasisakė dėl netinkamo sąskaitos duomenų įvardijimo kaip „Skola už kurą“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino tokią formuluotę kaip neatitinkančią vartotojų informavimui keliamų reikalavimų. Be to, pati bendrovė pripažino, jog formuluotė „Skola už kurą“, t. y. kainą sudarančios nepadengtos kuro sąnaudos, yra netinkama ir pakeitė ją nauja formuluote „kompensacija už kurą“. Inspekcijos nuomone, sąskaitose „Skola už kurą“ pateikta eilutė vertintina kaip netinkamas ir klaidingas nepadengtos dalies įvardijimas, nes tai nereiškia suteiktų paslaugų vertės pinigais ir (arba) jų kiekio atitinkamais mato vienetais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 4 d.). Tokia ūkinė operacija, kaip kuro pardavimas, nebuvo atlikta konkrečiam vartotojui, tačiau sąskaitoje suformuojama būtent kaip įsiskolinimas už kurą.

Teismas visiškai nevertino Inspekcijos pateiktų argumentų, paaiškinimų ar įrodymų ir rėmėsi vien tik D. Ž. pateiktais išaiškinimais bei nurodytomis aplinkybėmis.

D. Ž. atstovė advokatė D. Greblikienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad teismas teisingai įvertino Inspekcijos veiksmus kaip nepagrįstus netinkamai taikant ir interpretuojant alternatyvias bei blanketines teisės normų dispozicijas. D. Ž. jau administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu nurodė, kad iš suformuluotų kaltinimų jam neįmanoma tinkamai įvertinti ir suprasti, už kokius veiksmus Inspekcija taiko atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d.

Pasak D. Ž. atstovės, teismas posėdžio metu daug dėmesio skyrė aplinkybių, susijusių su sąskaitoje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu, analizei, pateikė daug klausimų tiek D. Ž., tiek Institucijos atstovui ir iš esmės aiškinosi Inspekcijos keliamus klausimus. Teigia, kad bendrovė laikėsi energijos apskaitos tvarkos ir pateikė teisingus energijos apskaitos duomenis. Remiantis Taisyklių 8 p. ir Lietuvos Respublikos CK 6.388 str., atsiskaitymo laikotarpis paprastai būna ne ilgesnis nei vieno mėnesio, tačiau pažymėtina ir tai, jog abonentas privalo mokėti už faktiškai per tam tikrą laiką sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Priklausomai nuo to, kada yra nuskaitomas šilumos energijos suvartojimas už atsiskaitomąjį laikotarpį, į atsiskaitymo laikotarpį gali „patekti‘ pusė dienos, viena ar kelios kito mėnesio dienos, kurių metu vyksta šilumos energijos suvartojimo nuskaitymo procesas. Kadangi šilumos energijos suvartojimo procesas yra tęstinis, tai nepakeičia paties atsiskaitymo laikotarpio ir jo apibrėžimo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos CK 6.388 str. abonentas turi sumokėti ir už šio proceso metu faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis.

Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato tikslios tvarkos ir tikslaus laiko, kada turi būti nuskaityti energijos suvartojimo duomenys ir kokiu būdu tai turėtų būti padaryta. Akivaizdu, kad šis procesas ir jo trukmė priklauso nuo atitinkamame mieste esančio šilumos energiją vartojančio vartotojų kiekio. Be to, teisės aktai nenumato pareigos sąskaitose nurodyti laiką, kada buvo konkrečiai nuskaitytas šilumos energijos suvartojimas už ataskaitinį laikotarpį. Kita vertus, bendrovė deda visas pastangas, jog duomenų surinkimas būtų kiek įmanoma greitesnis, dar daugiau – einamojo mėnesio šilumos suvartojimo rodmenys yra nuskaitomi iki pasibaigiant tam kalendoriniam mėnesiui, t. y. vienai ar kelioms einamojo mėnesio dienoms „patekus“ ne į to paties, tačiau ateinančio mėnesio šilumos energijos suvartojimo apimtis, o vartotojas už šilumos energiją sumoka vienu mėnesiu vėliau nei turėtų.

Visose sąskaitose, dėl kurių surašytas Inspekcijos nutarimas, atsiskaitymo laikotarpis yra nurodytas teisingas, t. y. 2011 m. lapkričio mėn., kas reiškia, jog sąskaitos išrašytos už 2011 m. lapkričio mėn. suvartotą šilumos energiją. Keletas papildomų dienų į sąskaitas už 2011 m. lapkričio mėn. pateko dėl objektyvių, nuo bendrovės nepriklausančių priežasčių, nes šilumos tiekėjams buvo uždrausta naudoti nuotolinio nuskaitymo įrenginius, bendrovė neturi fizinių galimybių daugiau nei 6 000 Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų rodmenų sinchroniškai nuskaityti rankiniu būdu per vieną-dvi dienas ar konkrečią tam tikros dienos valandą, nuo 2011 m. spalio pabaigos iki lapkričio 1 d. buvo vien nedarbo dienos, todėl prietaisų rodmenys buvo nuimti rankiniu būdu kiek anksčiau, be to, apie 40 procentų šilumos energijos Vilniaus vartotojų pasirinkimu yra perkama pastatų įvaduose, o šie vartotojai deklaravo patys 2011 m. spalio mėn. šilumos energijos suvartojimo rodmenis taip pat daugiausia spalio 27-28 d. Pastarąjį elgesio variantą suformavo pačios valstybinės institucijos, tiek tos, kurios nuosavybės teise valdo pastatus, tiek tos, kurios nuomojasi juos. Bendrovė neturi galimybių kokiu nors būdu daryti įtaką šių duomenų deklaravimo laikotarpiui ar duomenų nuskaitymo laikui. Tais atvejais, kai įvadinių apskaitos prietaisų rodmenis nurašo UAB „V“, ne darbo dienomis yra apsunkintas bendrovės atstovų fizinis patekimas į pastatų šilumos punktų patalpas, nes patalpų valdytojai, turintys raktus nuo šių patalpų, yra išvykę ar nedirba ir nesutinka su apskaitos prietaisų duomenų nurašymu ne darbo dienomis. Atkreipia dėmesį, kad pats Inspekcijos atstovas sutiko su tuo, jog gal fiziškai ir neįmanoma nurašyti prietaisų rodmenis esant tokiam prietaisų skaičiui. Pažymi, kad UAB „V“ laikėsi rinkoje susiklosčiusios praktikos, kurią Inspekcija puikiai žinojo jau anksčiau, tačiau nei karto nepateikė instrukcijų ar rekomendacijų elgtis kitaip nei bendrovė elgėsi iki šiol.

Pasak atstovės, Inspekcija neatsižvelgė į tai, kad tais atvejais, kai šilumos kaina mažėja ir į atitinkamą mėnesį yra įtraukiamas papildomos dienos už ilgesnį laikotarpį nei vienas mėnuo, vartotojai mokės mažiau už sunaudotą šilumos energiją. Komisija 2012-03-14 patikrinimo akte Nr. S3-2 pripažino, jog nurašyti visų pastatų apskaitos prietaisų rodmenų vieną ir tą pačią akimirką yra neįmanoma, o kelių dienų energijos suvartojimo patekimas į kito mėnesio sąskaitą ir atitinkamas kainodaros taikymas yra teisinio reguliavimo nesuderinamumo pasekmė.

Teigia, kad sąskaitų vartotojams formavimo ir sąskaitų formos klausimai nėra niekaip susiję su energijos apskaitos pažeidimu ar klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimu. Inspekcijos keliamas klausimas dėl nuotolinio perdavimo sistemų naudojimo teisėtumo nėra susijęs su nagrinėjama byla. Teismas, analizuodamas D. Ž. atliktus veiksmus, vertino visus teisės pažeidimo sudėties elementus, tarp jų ir nustatinėjo faktą, ar šiuo atveju yra jo kaltė dėl susidariusios situacijos. Atitinkamai įvertinęs visas aplinkybes, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog sąskaitose šilumos suvartojimo duomenys atsispindėjo ne tik už 2011 m. lapkričio mėn., bet ir už keletą 2011 m. spalio mėn. dienų dėl objektyvių priežasčių.

Inspekcija nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nei nutarimo priėmimo metu neatsižvelgė į pateiktose sąskaitose esančius paaiškinimus, ką reiškia „Skola už kurą“ ir kokiu būdu „Skola už kurą“ susidarė. Pateikti duomenys yra objektyviai teisingi ir patvirtinti atsakingų institucijų, o teisės aktai nereglamentuoja, kokia žodine ar grafine išraiška/forma turėjo būti pateikta informacija, susijusia su „Skola už kurą“. Vartotojai dėl vienų ar kitų šilumos tiekimo aspektų turi teisę kreiptis tiek į šilumos tiekėją, tiek į atitinkamas institucijas. Tačiau tai nereiškia, jog esant tokiam kreipimuisi šilumos tiekėjas yra padaręs teisės pažeidimą. Bendrovė niekada nepripažino, kad formuluotė „Skola už kurą“ yra neteisinga, tačiau pakeitė ją bendradarbiaudama su institucijomis ir derindama tinkamesnę formuluotę.

Inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą D. Ž. atžvilgiu.

Inspekcijos 2012-02-07 nutarimu D. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. už tai, kad jis 2011-11-30, Vilniuje, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 16 d., 25 d. ir 12 str. 3 d., Taisyklių 8 p. ir 132.2. p. reikalavimus, t. y. būdamas UAB „V“ teisės direktoriumi ir pagal UAB „V“ prezidento 2010-12-01 įsakymą Nr. 575T paskirtu atsakingu asmeniu už UAB „V“ vartotojams formuojamų sąskaitų atitikimą teisės aktų reikalavimams, neužtikrino, kad būtų suformuotos atitinkančios teisės aktuose nustatytus reikalavimus sąskaitos (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi sąskaitos vartotojams suformuotos už ilgesnį nei teisės norminių aktų nuostatų leidžiamą laikotarpį ir neatitinka teisės norminiais aktais patvirtintos sąskaitos formos (sąskaitose pateikta perteklinė informacija, nepadengtų kuro sąnaudų kompensavimą įvardijant kaip „Skola už kurą“, kas yra netikslu ir potencialiai klaidina vartotojus) (t. 1, b.l. 17). Analogiškas kaltinimas nurodytas ir D. Ž. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (t. 1, b.l. 16).

Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už energijos išteklių ar energijos tiekimo nepagrįstą nutraukimą, tiekimo saugumo ar (ir) energijos kokybės reikalavimų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos, vartojimo tvarkos pažeidimą, vertimąsi energetikos veikla neturint leidimo tokiai veiklai ar leidime nurodytų reikalavimų nesilaikymą, energijos apskaitos pažeidimą, klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimą.

Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 16 d. įtvirtinta, kad mokėjimo už šilumą pranešimas – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą formą šilumos tiekėjo parengta ir privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus turinti išsami, tiksli, aiški ir visus mokesčiams apskaičiuoti reikalingus išeities duomenis turinti informacija buitiniam šilumos vartotojui apie jam už atsiskaitymo laikotarpį apskaičiuotas mokėtinas už patiektą šilumą šildymui ir (ar) karštam vandeniui ruošti sumas.

Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 25 d. numatyta, kad sąskaita už šilumą – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektos šilumos ar karšto vandens kiekis, jų kaina ir suma, kurią turi sumokėti vartotojas.

Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d. reglamentuojama, jog atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. Savivaldybės institucijos turi teisę nustatyti, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų už šilumą būtų išduodami mokesčio už šilumą pranešimai. Buitinio šilumos vartotojo reikalavimu šilumos tiekėjas privalo išduoti sąskaitą, kai vartotojas apmoka su tiekimo sąskaita susijusias papildomas šilumos tiekėjo sąnaudas. Savivaldybės institucijai nustačius, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų būtų išduodami mokesčio už šilumą pranešimai, į šilumos kainą neįtraukiamos sąskaitų už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos.

Taisyklių 8 p. apibrėžia atsiskaitymo laikotarpio sąvoką, o 132.2. p. numato, kokio turinio mokėjimų už šilumą ir (ar) karštą vandenį atsiskaitymo dokumentus turi teisę gauti vartotojai iš šilumos tiekėjo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-135/2008, N444-340/2008).

Analizuojant D. Ž. pareikšto kaltinimo turinį, pritartina apylinkės teismui, kad šiuo atveju nėra aišku, kokia konkreti Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. dispozicijoje aprašyta veika buvo inkriminuota administracinėn atsakomybėn trauktam asmeniui, nes nei viena iš alternatyvių minėto straipsnio dispozicijoje numatytų veikų nenurodyta nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Inspekcijos 2012-02-07 nutarime. Inspekcija apeliaciniame skunde teigia, kad D. Ž. veiksmai turi būti prilyginami energijos apskaitos pažeidimui ir klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimui, tačiau tai nepaneigia prieš tai padarytos išvados ir nepašalina kaltinimo nekonkretumo. D. Ž. kaltinamas pažeidęs Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 16 d. ir 2 str. 25 d. nuostatas, kurios atitinkamai apibrėžia mokėjimo už šilumą pranešimo bei atsiskaitymo dokumento sąvokas. Pritartina apylinkės teismui, kad šios teisės normos yra definicinės, t. y. jos tik nustato, kaip minėtos sąvokos turi būti suprantamos vėlesniuose įstatymo straipsniuose, kuriuose yra vartojamos, tačiau jomis neįtvirtinamos konkrečios pareigos. Bendro pobūdžio nuostatomis negali būti grindžiamas kaltinimas. Taigi, D. Ž. pareikštas kaltinimas yra ydingas.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas įvertino tą aplinkybę, kad UAB „V“ sąskaitose nurodytas (apskaitytas) suvartotas energijos kiekis yra ilgesnis nei už vieno mėnesio laikotarpį.

Taisyklių 8 p. nurodyta, kad atsiskaitymo laikotarpis – ne ilgesnis negu vieno mėnesio terminas, nurodytas šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyse, už kurį šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo apskaičiuojamos šilumos vartotojo mokėtinos sumos už patiektą šilumą bei apskaičiuojamos karšto vandens vartotojo mokėtinos sumos už patiektą karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, karšto vandens skaitiklio aptarnavimą bei kitas su karšto vandens tiekimu susijusias paslaugas.

Iš tikrųjų UAB „V“ 2011-11-28 rašte Nr. 004-24680 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų įvadinio šilumos apskaitos prietaiso duomenų ataskaitinio periodo pradžia yra 2011-10-27, o pabaiga – 2011-11-29 (t. 1, b.l. 109). UAB „V“ išrašytose sąskaitose minėtų gyvenamųjų namų gyventojams nurodytos mokėtinos sumos už šildymą už 2011 m. lapkričio mėn. (t. 1, b.l. 42-45). Kita vertus, D. Ž. tiek skunde apylinkės teismui, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių susidarė situacija, kad į 2011 m. lapkričio mėn. ataskaitinį laikotarpį pateko ir kelios 2011 m. spalio mėn. dienos. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad vienintelis objektyvus būdas nuskaityti keleto tūkstančių UAB „V“ aptarnaujamų objektų matavimo prietaisų rodmenis yra nuotoliniu (telemetriniu) būdu. Kita vertus, Lietuvos metrologijos inspekcijos skyrius 2011-03-02 rašte Nr. 55RV-17 nurodė, kad pastaruoju būdu perduoti matavimo rezultatai atsiskaitymams (išrašant sąskaitas vartotojams) galės būti naudojami tik tada, kai šios sistemos bus nustatyta tvarka metrologiškai įteisintos (t. 1, b.l. 50). Todėl iškyla pagrįstų abejonių, ar nenaudojant metrologiškai įteisintų tokių sistemų galima rankiniu būdu apskaičiuoti visiems šilumos vartotojams mokėtinas sumas už ataskaitinį laikotarpį tiksliai, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtinto ataskaitinio laikotarpio apibrėžimo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-14 įsakymu Nr. 30-1480 šildymo sezono pradžia Vilniuje paskelbta nuo 2011-10-17. Kaip minėta, UAB „V“ 2011 m. lapkričio mėn. parengtose sąskaitose mokėtina suma už šildymą apskaičiuota už ataskaitinį laikotarpį nuo 2011-10-27 iki 2011-11-29. Vadinasi, bendrovės parengtos sąskaitos už 2011 m. spalio mėn. buvo mažesnės nei būtų iš tikrųjų, kadangi ataskaitinis laikotarpis už pastarąjį mėnesį buvo nustatytas iki 2011-10-27, taip nepažeidžiant Taisyklių 8 p. Esant tokiai situacijai svarbu užtikrinti, kad sąskaitose apskaičiuotos mokėtinos sumos už šildymą būtų nustatytos pagal patvirtintą kainą už tam tikrą laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad sąskaitose apskaičiuotos sumos yra klaidingos, todėl darytina išvada, kad jos yra teisingos.

Be to, Taisyklių 8 p. nesieja atsiskaitymo laikotarpio su kalendoriniu mėnesiu, t. y. kad atsiskaitomasis laikotarpis būtų nuo kalendorinio mėnesio pirmos dienos iki paskutinės dienos, o teisės aktuose nenumatyta šilumos tiekėjo pareiga nurodyti sąskaitose laiką, kada buvo konkrečiai nuskaitytas šilumos energijos suvartojimas už ataskaitinį laikotarpį. Nagrinėjamu atveju yra svarbus Komisijos 2012-03-14 patikrinimo aktas Nr. S3-2, kuriame buvo įvertintas ir UAB „V“ taikomų ataskaitinių laikotarpių, už kuriuos pateikiamos sąskaitos, ir šiais laikotarpiais taikomų šilumos kainų taikymo atitikimas teisės aktų reikalavimams. Komisija padarė išvadą, kad siekiant išvengti situacijos, kai atsiskaitymo ir šilumos kainų taikymo laikotarpiai nesutampa, turėtų būti suderintos atitinkamų norminių teisės aktų nuostatos, aiškiai nurodant subjektus, deklaruojančius ar nuskaitančius atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenis, jų pareigas, susijusias su rodmenų nuskaitymo tvarka ir terminais, rodmenų nuskaitymo tvarką ir laikotarpius, įtvirtinant pagal kurio laikotarpio nuskaitytus apskaitos prietaisų rodmenis turi būti išrašomi mokėjimo pranešimai vartotojams ir kitus klausimus (t. 1, b.l. 186-190). Taigi, Komisija konstatavo, kad šioje srityje teisinis reglamentavimas nėra pakankamai aiškus.

Įvertinus visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad vien tai, jog šiuo atveju sąskaitos vartotojams suformuotos už ilgesnį nei teisės norminių aktų nuostatų leidžiamą laikotarpį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog D. Ž. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, nes nenustatyta jo veiksmuose kaltės (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Dėl D. Ž. inkriminuoto kaltinimo kitoje dalyje pasakytina, kad Inspekcijos 2012-02-07 nutarime nepagrįstai nurodyta, jog UAB „V“ sąskaitose pateikta perteklinė informacija, nepadengtų kuro sąnaudų kompensavimą įvardijant kaip „Skola už kurą“, kas yra netikslu ir potencialiai klaidina vartotojus. Pati Komisija tiek 2011-12-29 rašte Nr. R2-2700, tiek 2012-03-14 patikrinimo akte Nr. S3-2 nurodė, kad nepadengtos kuro sąnaudos yra objektyviai susiformavusi šilumos kainos dalis (t. 1, b.l. 104-105, 187). Taigi, negalima pritarti Inspekcijai, kad pateikta formuluotė „Skola už kurą“ yra perteklinė. Be to, tai paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog sąskaitos neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 4 d. įtvirtintų apskaitos dokumentui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 4 d. 6 p.).

Pažymėtina, kad pačiose sąskaitose paaiškinta, ką tokia formuluotė reiškia, t. y. kad skola susidarė 2008-2009 m. brangstant kurui neperskaičiavus šilumos kainų. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės ir Komisijos nutarimais skola dengiama visų vartotojų nuo 2009-10-01 iki 2012-09-30 (t. 1, b.l. 42-45). Komisija 2012-03-14 patikrinimo akte Nr. S3-2 nurodė, kad formuluotė „Skola už kurą“ yra nepadengtos kuro sąnaudos. Kita vertus, skirtingas formuluotės naudojimas savaime negali būti pripažintas kaip klaidingas energijos apskaitos duomenų pateikimas. Toks netikslumas nepašalino vartotojams pareigos sumokėti UAB „V“ už nepadengtas kuro sąnaudas. Taip pat nėra nustatyta, kad pati apskaičiuota mokėtina pinigų dalis yra neteisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad pati Inspekcija savo nutarime tik daro prielaidą, jog „Skola už kurą“ potencialiai klaidina vartotojus. Tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino minėtą formuluotę kaip neatitinkančią vartotojų informavimui keliamų reikalavimų, nėra pagrindas teigti, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. Be to, akivaizdu, kad pati UAB „V“ pakeitė formuluotę „Skola už kurą“ kita siekdama išvengti ateityje nesusipratimų. Kita vertus, D. Ž. viso proceso metu nepripažino, kad buvusi formuluotė yra neteisinga, todėl formuluotės pakeitimas nelaikytinas kaip teisės pažeidimo pripažinimas. Taigi, D. Ž. veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 99³ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-06 nutarimą Inspekcijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.