Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal D. Š. ir jo atstovo advokato Eugenijaus Šulioko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, ir skirta: pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį- 50 (penkiasdešimties) eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį - 30 (trisdešimties) eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį - 60 (šešiasdešimties) eurų bauda; pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį - 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ANK 38 str., galutinė nuobauda D. Š. skirtina 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 6 d. apie 18.30 val. Vilniaus r., Gilužių k., Perkūno gatvėje vairavo motociklą ,,Suzuki RM 250“, neįregistruotą nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklų, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūrą, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 16, 226, 225 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 426 straipsnio 5 dalyje.

Apeliaciniu skundu D. Š. ir jo atstovas advokatas Eugenijus Šuliokas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, administracinio nusižengimo bylą dalyje, kurioje D. Š. kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 426 straipsnio 5 dalimi nutraukti. Pripažinus D. Š. kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, pakeisti apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą.

Apeliantų manymu apylinkės teismo nutartis iš dalies neteisėta ir nepagrįsta, nes joje netinkamai pritaikytas įstatymas – D. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį, nesant nusižengimo sudėties, todėl neteisingai paskirta bausmė, nutartyje išdėstyti faktai ir teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantai nurodo, jog liudytojų policijos pareigūnų prieštaringi parodymai. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad policijos pareigūnai tas pačias aplinkybes parodė nenuosekliai, vietomis skirtingai, be to, šių parodymų nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, kurie iš dalies paneigia policijos pareigūnų parodytas aplinkybes, todėl šie policijos pareigūnų parodymai vertintini kritiškai. Nurodoma, kad teismas nemotyvuodamas ir nenurodydamas argumentų, liudytojos R. K. parodymus laikė nepagrįstais.

Pažymima, kad policijos pareigūnai nesilaikė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių policijos pareigūnų pareigas ir vairuotojų stabdymo tvarką. Pasak apeliantų D. Š. veiksmų pobūdis neatitinka ANK 426 straipsnio 5 dalies sudėties ir šio straipsnio nuorodų, nes uniformuoti pareigūnai kelyje jo tinkamai nestabdė. Nurodoma, kad D. Š. važiuojant sportiniu krosiniu motociklu, jis nematė ir negirdėjo, kad paskui jį važiuoja automobilis, o juo labiau koks jis, ar policijos automobilis ir ką jis veikė, kokius signalus skleidė. Pažymima, kad D. Š. paskui važiuojančio policijos automobilio nepastebėjo ir negalėjo pastebėti, ir dėl to, kad sportinis inventorius - krosinis motociklas neturi galinio vaizdo ir šoninių veidrodėlių, veikia labai triukšmingai, be to, važiuodamas jis dėvėjo uždaro tipo šalmą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, jog pareigūnai pažeidė savo pareigas, kurių jie turi laikytis, kuomet transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti. Šios aplinkybės lėmė, kad iš pat pradžių pareigūnų veiksmai, ne tik stabdant, bet ir persekiojant nestojantį motociklą, D. Š. buvo nesuprantami ir atlikti nesilaikant reikalavimų. Apeliantai pažymi, jog vien tik įjungtas policijos automobilio švyturėlis ir specialieji garso signalai savaime nereiškia, jog yra stabdoma ar persekiojama priekyje važiuojanti transporto priemonė, nes švyturėliai gali būti naudojami vykstant į įvykio vietą.

Taip pat nurodoma, kad tarnybiniame pranešime nurodytas D. Š. atsisukimas - žvalgymasis į šalis bei staigus važiavimo krypties ar greičio pakeitimas galėjo būti nulemtas ir siekio tinkamai įvertinti eismo sąlygas, išvengti galimo susidūrimo, o ne siekio nevykdyti jau išreikšto jam suprantamo reikalavimo sustoti.

Pažymima, kad bendraudami su D. Š. ir liudytoja, pareigūnai nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, įvykio liudytojos neišklausė, liudytojos nenurodė AN protokole, nesurinko faktinių duomenų, kvalifikuojančių administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), tarnybinį pranešimą surašė neišsamiai, neaiškiai ir neįvardino visų aplinkybių, informacijos nepatikrino, AN protokole nurodyta pažeidimo vieta nesutampa su tarnybiniame pranešime nurodyta pažeidimo vieta.

Apeliantų manymu pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl įrodymų patikimumo, todėl pažeidė ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimus, nustatančius įrodymų vertinimo taisykles. Byloje pirmos instancijos teisme pripažinti įrodymais bylos duomenys neįvertinti atskirai ir kaip visuma, ne visų liudytojų parodymai išanalizuoti taip pat ir liečiamumo aspektu, nepalyginti su kita bylos medžiaga, netirti rašytiniai įrodymai.

Taip pat nurodoma, kad D. Š. dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1-3 dalyse, nuoširdžiai gailisi, jį pripažįsta ir neginčija, todėl ši aplinkybė, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodoma, jog D. Š. žalos nepadarė, pažeidimą jis padarė vairuodamas, kaip patvirtina minėta motociklo gamintojo pažyma, sportinį inventorių, kuriam neatliekama teisinė registracija, techninė apžiūra, privalomasis draudimas, ir kurios vairavimui nereikalinga speciali teisė vairuoti, t.y. administracinį pažeidimą jis padarė nesinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemonę, kaip tai numatyta ANK 28 straipsnio 1 dalyje. Apeliantų manymu šioje byloje vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jam skiriant kuo švelnesnę nuobaudą būtų pasiekti nuobaudos tikslai, visuomenės interesas būtų užtikrintas ir netaikant minėto straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde ginčijamas kaltės klausimas dėl D. Š. pripažinimo kaltu pagal ANK 426 str. 5 d., dėl kitų nusižengimų apeliantas sutinka. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. Š. kaltės klausimą pagal ANK 426 str. 5 d., rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiama apelianto kaltė. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju tai, kad pažeidėjas nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo policijos pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas, pareigūnų A. K. R. S. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat kiti bylos duomenys. Liudytojais apklausti ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pareigūnai, bandę sustabdyti D. Š. vairuojamą motociklą, pakankamai nuosekliai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog D. Š. vairuojamas motociklas buvo stabdomas, naudojant šviesos ir garsinius signalus, per tarnybinio automobilio garsiakalbį D. Š. buvo liepta sustabdyti transporto priemonę. D. Š. nepaklusus, policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu privažiavus motociklui iš šono, A. K. motociklo vairuotojui rankomis parodė, kad jis sustotų. Be to, liudytojas A. K. parodė, jog motociklo vairuotojas ir keleivė matė, kad už jų važiuoja policija, jie abu buvo atsisukę atgal. Taip pat iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jų tarnybinis automobilis buvo pažymėtas, o stabdant motociklą buvo įjungti tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos šviesų signalai, kas pagrįstai verčia abejoti liudytojos R. K. parodymais, jog ji pastebėjo baltos spalvos, didelį automobilį, kuris juos bandė nustumti į griovį, o tai, kad šalia jų važiavo policijos automobilis, suprato tik sustojus. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs šiuos duomenis daro išvadą, jog visos byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog D. Š. kaip ir kartu važiavusi R. K., girdėjo ir matė policijos automobilio garso ir šviesos signalus, reiškiančius reikalavimą sustoti bei žodžiu per garsiakalbį išreikštą konkrečiai jam reikalavimą sustoti. Apylinkės teismas pagrįstai sukritikavo liudytojos R. K. parodymus, kadangi juos paneigia policijos pareigūnų parodymai, o atsižvelgiant į tai, kad ji yra pažeidėjo pažįstama, todėl galimai yra suinteresuota duoti palankius D. Š. parodymus. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti šių liudytojų pareigūnų parodymus, nurodant, jog jie yra prieštaringi, tačiau apygardos teismo vertinimu, šie parodymai esminėse detalėse, yra nuoseklūs, todėl jais abejoti aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, o tam tikri neatitikimai nepaneigia apelianto kaltės. Nenustatyta jog pareigūnai gali būti šališki, kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais liudytojų parodymais vadovavosi kaip D. Š. kaltę patvirtinančiais duomenimis. Taigi, nors apeliantas teigia, jog jis nesuprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, kad negirdėjo jų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, ši jo versija yra neįtikinama, paneigta byloje surinktų patikimų duomenų visuma ir vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės.

Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde taip pat daug dėmesio skiriama argumentams, jog pareigūnai, stabdydami apeliantą, nesilaikė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių policijos pareigūnų pareigas ir vairuotojų stabdymo tvarką. Tačiau tokie argumentai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš nustatytų duomenų matyti, kad patruliai važiuodami į iškvietimą, pastebėjo motociklą be valstybinio numerio, pamatė, kad motociklo keleivė važiavo be šalmo. Nusprendė sustabdyti motociklą patikrinimui, stabdant motociklą, įjungė tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos šviesų signalus, garsiakalbį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vien tik įjungtas policijos automobilio švyturėlis ir specialieji garso signalai savaime nereiškia, jog yra stabdoma ar persekiojama priekyje važiuojanti transporto priemonė, nes švyturėliai gali būti naudojami vykstant į įvykio vietą. Pastebėtina, jog dėl šių išskirtinių požymių atkreipus eismo dalyvių dėmesį, transporto priemonės privalo trauktis į šalikelę praleidžiant policijos ekipažą. Šiuo atveju abu policijos pareigūnai, parodė, kad per tarnybinio automobilio garsiakalbį pareikalavus, kad motociklo vairuotojas sustotų, pastarasis nesustojo, priešingai padidino greitį, o po to posūkyje nesuvaldęs motociklo, nukrito. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog D. Š. vairuojamas motociklas buvo stabdomas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, o pareigūnai veiksmus ir pareigas atliko netinkamai ar neteisėtai. Esminių pažeidimų aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

Taigi patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. Š. savo veiksmais padarė ANK 426 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo skundžiamą nutarimą laikyti niekiniu.

Be to iš skundo turinio taip matyti, jog apeliantai nesutinka su D. Š. paskirta nuobauda. Tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas teisingai. Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad apeliantas iš dalies pripažino savo kaltę, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, gali būti pasiekti D. Š. paskyrus minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas, kurios atitinkamai įstatymo nustatyta tvarka buvo subendrintinos, o taip pat jam skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas apeliantui paskirdamas specialios teisės atėmimą, ANK 28 str. nuostatų nepažeidė. Be to apylinkės teismas ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų D. Š. skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. Išskirtinių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. D. Š. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Š. ir jo atstovo advokato Eugenijaus Šulioko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.