Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-20 · Administracinė byla Nr. I-1798-414/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
I-1798-414/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02626-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
S. Č.
Atsakovas
Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1798-414/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02626-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 22.2; 55.1.3 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui S. Č.,Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei M. B.,Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. Č. ir jo atstovė prašė panaikinti 2017 m. balandžio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą Nr. 52-IL-4149 ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti S. Č. tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus. Jie paaiškino, kad 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus, po kurio buvo priimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) sprendimas pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“. Mano, kad tarnybinė veikla buvo įvertinta tik „gerai“ nesant jokių rimtų priežasčių, o Vertinimo komisijos sprendimą lėlė išankstinės nuomonės. Pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai 2016 metais nepablogėjo lyginant juos su 20105 metais, o už 2015 metus pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta "labai gerai‘. Šios aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016 metus nebuvo įvertinta objektyviai ir tinkamai, kas buvo nulemta vienintelės aplinkybės – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. ir pareiškėjo, kaip ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno nuomonių neatitikimo dėl procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00468-16. Dėl to 2017 m. vasario 14 d. pareikėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl neva neįvykdytų prokuroro nurodymų ikiteisminio tyrimo byloje. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje daugiausia dėmesio buvo skiriama pareiškėjo asmenybės, veiksmų analizei, fizinės, psichinės sveikatos būklės įvertinimui. Pabrėžė, kad siekdamas išvengti kaltinimų dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. informavo policijos komisariato viršininką, o 2017 m. vasario 9 d. informavo vyriausiojo prokuroro pavaduotoją, tačiau tokie veiksmai sukėlė prokuroro A. B. neigiamą reakciją. Prokuroras pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančias žinias, sukėlė vadovybės abejones pareiškėjo žiniomis, to pasekoje buvo neigiamai įtakotas pareiškėjo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos sprendimas vertinti tarnybinę veiklą „gerai“. Atkreipė dėmesį, kad dėl Alytaus prokuratūros prokurorų veiksmų Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o dėl pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo – į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. 2017 m. gegužės 3 d. buvo gautas Generalinės prokuratūros raštas Nr. 17.2-3804, kuriame pripažįstama, kad prokuroras A. B. neteisingai suprato Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, kas patvirtina, kad pareiškėjo žinios yra pakankamos ir nekeliančios abejonių, o prokuroro A. B. išsakyta nuomonė pareiškėjo atžvilgiu yra tik bandymas pridengti savo paties nekompetenciją. 2017 m. birželio 19 d. buvo gauta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvada Dėl Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo įvertinimo, kurioje buvo konstatuota, jog vertinant S. Č. veiksmus dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo, buvo padarytas neteisingas ir klaidingas pastarojo veiksmų teisinis įvertinimas, nepagrįstai konstatuota, jog pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat buvo konstatuota, jog Druskininkų policijos komisariato viršininko V. K. išsakyti teiginiai dėl S. Č. netinkamos psichologinės – emocinės būklės yra išsakyta asmeninė nuomonė, kuri yra visiškai priešinga atlikto tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Mano, kad atsižvelgiant į šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos tarnybinės veiklos vertinimo metu, yra objektyvus pagrindas pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti iš naujo, nes Vertinimo komisija suabejojo pareiškėjo kvalifikacija ir kompetencija remdamasi prokuroro A. B. suformuota nuostata.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis paaiškino, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis pastaruosiuose teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2016 m. vertinimas, t. y. įvertinta šio pareigūno kvalifikacija, tarnybinės veiklos rezultatai ir tinkamumas einamoms pareigoms. Teisinis pagrindas atlikti kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą buvo jam suformuluotos tarnybinės veiklos 2016 metų užduotys ir jų rezultatai. Po pokalbio 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas nurodė skirtingus vertinimo kriterijų įvertinimo balus. Pareigūnas savo kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms pagal nurodytus vertinimo kriterijus (išskyrus organizuotumą ir veiklos planavimą, kūrybingumą) įvertino didesniu balu (5 balai) nei jo tiesioginis vadovas (4 balai). Tiesioginis pareiškėjo vadovas - Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas A. V. (toliau – Tiesioginis vadovas), nurodydamas kitokius balus, įrašė atitinkamus komentarus, t. y. jų pagrindimus. Ši aplinkybė patvirtina, kad Tiesioginis vadovas tinkamai motyvavo savo nurodytus vertinimo kriterijų įvertinimus balais. Atsižvelgdamas į pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą, jo Tiesioginis vadovas 2017 m. vasario 28 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjo kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms įvertino gerai ir laikydamasis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 8 dalies nuostatų, šią vertinimo išvadą suderino su Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininku V. K.. Nesutikdamas su Tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, pareiškėjas kreipėsi į Vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Iš Vertinimo komisijos posėdžio įrašo matyti, kad pareiškėjui užduodamų klausimų pobūdis buvo susijęs su jo tarnybine veikla, klausimai buvo suformuluoti aiškiai ir suprantamai. Pareiškėjui sudaryta galimybė išsakyti savo argumentus dėl tarnybinės veiklos vertinimo ir nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių nesutiko su Tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada. Posėdžio metu aptarti tiek pareiškėjo darbo rezultatai, kvalifikacija bei tinkamumas einamoms pareigoms, tiek analizuota ir tarnybinės veiklos vertinimo metu susiklosčiusi situacija bei patį vertinimą lėmusios aplinkybės. Vertinimo komisija, patikrinusi 2017 m. vasario 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu taip pat priėjo išvados, kad pareiškėjo tarnybinė veikla vertintina gerai, todėl pareiškėjo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeitė. Atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėjo Tiesioginis vadovas, nei skunde minimas Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas į Vertinimo komisijos sudėtį neįėjo, todėl Vertinimo komisijos sudėtis buvo nešališka, o jos surašyta išvada - objektyvi. Tiesioginis vadovas dalyvavo posėdyje, tačiau jo metu tik pristatė pareiškėją, išsakė savo nuomonę dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo bei jį lėmusių priežasčių. Pabrėžė, kad konkretaus pareigūno kvalifikacijos ir tinkamumo einamoms pareigoms vertinimas yra individualus, t. y. subjektyvesnis nei tarnybinės veiklos rezultatų vertinimas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas jo kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms, t. y. turimas žinias ir praktinius įgūdžius bei jų panaudojimą veikloje, veiklos kokybę, gebėjimą tobulėti, bendravimą, atsakingumą ir lojalumą vertino mažesniu nei balu (4 balai) nei pats pareiškėjas (5 balai). Pažymėtina, kad vadovas yra atsakingas už savo pavaldinių darbą, todėl geriausiai gali įvertinti jų darbą ir rezultatus. Be to, pareiškėjo kvalifikacijos ir tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimas buvo objektyviai pagrįstas. Tą patvirtinančios pareiškėjo tarnybinę veiklą ir jį patį charakterizuojančios aplinkybės atsispindi tarnybinio patikrinimo, atlikto pareiškėjo atžvilgiu, išvadoje (2017-03-04 Nr. 52-IS-22), Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros rašte dėl pareigūnų vertinimo (2017- 02-27 Nr. 3S-10914), pareiškėjo S. Č. charakteristikoje (2017-03-29 Nr. 52-S- 7835) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje (2017-05-18 Nr. 834). Juose užfiksuotos tiek asmeninės pareiškėjo savybės (polinkis pervertinti savo galimybes, impulsyvumas, principingumas ir t.t.), tiek ir jo tarnybinę veiklą apibūdinančios aplinkybės (atitinkamas bendravimas ir elgesys, nepakankamas žinių ir praktinių įgūdžių lygis ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos aplinkybės tiesiogiai susijusios su pareiškėjo kvalifikacija ir tinkamumu einamoms pareigoms, Tiesioginis vadovas, į jas atsižvelgdamas į pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją vertinimo metu, Taisyklėse nustatytų kriterijų ir tvarkos laikėsi, jų nepažeidė. Atitinkamai Vertinimo komisija patikrinusi pareiškėjo Tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, kitus Vertinimo komisijos turimus duomenis, sprendė, jog pareiškėjo Tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada buvo pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas – į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, kuris eina Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas.

Ginčijamas Vertinimo komisijos sprendimas buvo priimtas atlikus kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei su įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai – Taisyklės.

Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. To paties straipsnio 6 – 8 dalyse reglamentuota, jog pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas; tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai; tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnui, kurio tarnybinė veikla trečią kartą iš eilės įvertinama gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūną į pareigas skyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu nustatoma nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.

Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (25 str. 12 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (25 str. 14 d.). Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (25 str. 16 d.).

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros reglamentuotos Taisyklėse. Taisyklių 113-116 punktuose nurodyta, jog pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą. Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos; atlikus Taisyklių 113 punkte nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa; tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu: aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms; aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, o kai vertinama vidaus reikalų įstaigos vadovo ar vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai vidaus reikalų įstaigai arba vadovaujamam vidaus reikalų įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis; nustato pareigūno einamųjų metų užduotis, o kai vertinama vidaus reikalų įstaigos vadovo ar vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, nustato jo ir atitinkamai jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ar vadovaujamo vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio einamųjų metų užduotis; aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; po Taisyklių 115 punkte nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant Taisyklių 115.3 papunktyje nurodytas užduotis, tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją. Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis, o kai vertinama vidaus reikalų įstaigos vadovo ar vidaus reikalų įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai vidaus reikalų įstaigai arba vadovaujamam vidaus reikalų įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketą įrašytus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį.

Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus (Taisyklių 117 p.). Tiesioginis vadovas pareigūną su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma supažindina pasirašytinai. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, kad su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma susipažino, personalo tarnyba surašo aktą, kurį pasirašo personalo tarnybos atstovas ir pareigūno tiesioginis vadovas (Taisyklių 122 p.).

Byloje nustatyta, kad po pokalbio 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas nurodė skirtingus vertinimo kriterijų įvertinimo balus. Pareigūnas savo kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms pagal nurodytus vertinimo kriterijus (išskyrus organizuotumą ir veiklos planavimą, kūrybingumą) įvertino didesniu balu (5 balai) nei jo tiesioginis vadovas (4 balai) (b.l. 77-78). Tiesioginis pareiškėjo vadovas nurodydamas kitokius balus, įrašė atitinkamus komentarus (b.l. 82-83).

Nesutikdamas su Tiesioginio vadovo pateikta tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareiškėjas kreipėsi į Vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą (Taisyklių 128 p.).

Taisyklių 132 punkte nurodyta, jog pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą.

Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis (Taisyklių 133 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su įvertinimu. Šiame punkte nurodytu atveju atidėjus vertinimo komisijos posėdį, Taisyklių 131 punkte nustatytas terminas netaikomas (Taisyklių 134 p.). Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (Taisyklių 136 p.). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas (Taisyklių 137 p.).

Vertinimo komisija patikrinusi pareiškėjo Tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, kitus Vertinimo komisijos turimus duomenis, išklausiusi pareiškėją ir jo Tiesioginį vadovą, sprendė, jog pareiškėjo Tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada buvo pagrįsta, todėl Vertinimo komisija įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“ (b.l. 39).

Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra Tiesioginio vadovo išvada, kurioje įvertinta tarnybinė veikla. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo Tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar Tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Vertinimo komisijos išvados pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ar Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo Tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Jau buvo paminėta, kad po pokalbio 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas nurodė skirtingus vertinimo kriterijų įvertinimo balus. Pareigūnas savo kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms pagal nurodytus vertinimo kriterijus (išskyrus organizuotumą ir veiklos planavimą, kūrybingumą) įvertino didesniu balu (5 balai) nei jo tiesioginis vadovas (4 balai) (b.l. 77-78). Toks vertinimas lėmė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“ (b.l. 82-83).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareiškėjo Tiesioginis vadovas A. V. paaiškino, kad pareiškėjas tarnybinę veiklą vykdo nepriekaištingai, tai buvo nurodyta ir tarnybinės veiklos vertinimo anketoje, tačiau liudytojas, kaip Tiesioginis vadovas, negalėjo neatsižvelgti į informaciją, kurią apie S. Č. tarnybinę veiklą pateikė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra. Pateiktoje informacijoje buvo nurodyti tam tikri pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai ir tai lėmė, kad S. Č. tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“.

Iš į bylą pateiktos Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. vasario 27 d. informacijos Dėl pareigūnų vertinimo matyti, kad pareiškėjas S. Č. turi tik bendrą supratimą apie baudžiamąją teisę, tačiau išmano baudžiamojo proceso normas, kurias sugeba pritaikyti atliekamose ikiteisminio tyrimo bylose, visuomet laiku atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ir vykdo prokuroro rašytinius nurodymus, tačiau ne visuomet kokybiškai atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus, sugeba planuoti ir organizuoti savo darbą, ikiteisminius tyrimus atlieka per kuo trumpesnį laiką; tyrėjo procesinė veikla ir kvalifikacija vertintina silpnai (žinios ir gebėjimai, įgūdžiai; tenkina minimalius reikalavimus). Atliekant ikiteisminius tyrimus tyrėjas su prokuroro kontakto nepalaiko, apie atliekamus (svarbius) tyrimo veiksmus neinformuoja, tyrimo taktiką pasirenka savarankiškai, tačiau dažnai neefektyvią, baudžiamosios teisės ir proceso žinios (nusikalstamos veikos sudėties išmanymas) ir įrodinėjimo procese žinios minimalios. Prokurorui reaguojant, duotus rašytinius nurodymus vykdo netinkamai (po prokuroro rašytinių nurodymų papildomų įtariamojo ar liudytojų apklausų metu „pakreipia" parodymus, galimai, siekdamas pateisinti savo neveiklumą arba eliminuoti prokuroro nurodymų vykdymą) arba išvis neįvykdo (2016 m. duoti rašytiniai nurodymai, kuriuos tyrėjas tik po atkaklių prokuroro reikalavimų įvykdė, o dalį veiksmų atliko pats prokuroras), tyrėjui S. Č. atliekant ikiteisminius tyrimus nebuvo procesinių pažeidimų, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai būtų užvilkinti, o nusikalstamos veikos būtų neištirtos. Pakankamai geras specialistas, ikiteisminius tyrimus atlieka laiku, sugeba geranoriškai aiškintis iškilusias tyrimo problemas, pakankamai pasitiki savimi, visais klausimais turi savo nuomonę (b.l. 64-65).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tokį prokurorų vertinimą sąlygojo tai, kad pareiškėjas neįvykdė prokuroro 2017 m. vasario 2 d. rašytinių nurodymų, susijusių su proceso dalyvių supažindinimu su teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu bei pranešimo įteikimo įtariamam asmeniui ir jo detalios apklausos, todėl buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo vertinamas Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininko V. K. tarnybiniame pranešime Nr. 52-PR2-2576 ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. 2017 m. vasario 10 d. elektroniniame laiške, adresuotame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui nurodyta informacija, susijusi su pareiškėjo S. Č. asmenybe.

Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas siūlė pareiškėjui tarnybinės nuobaudos neskirti, o pareigūną įspėti ateityje laikytis teisės aktų ir baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo atlikimą, prokurorų duotų pavedimų vykdymą; organizuoti baudžiamojo proceso mokymus, siekiant gilinti pareigūno S. Č. žinias; pastebėjus ar gavus informaciją apie pareigūno S. Č. elgesio pakitimus, psichikos ar nervinio pobūdžio pakitimus ar galimus sutrikimus, spręsti klausimą dėl jo pasiuntimo sveikatos patikrinimui į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją tikslu nustatyti pareigūno tinkamumą eiti užimamas pareigas ar galimybę nešiotis ir laikyti jam išduotą tarnybinį šaunamąjį ginklą (b.l. 47-60).

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas buvo pasiųstas sveikatos patikrinimui į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją nustatyti jo tinkamumą eiti užimamas pareigas ar galimybę nešiotis ir laikyti jam išduotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, tačiau buvo nuspręsta, jog S. Č. tinkamas tolesnei vidaus tarnybai, ginklu naudotis gali (b.l. 61-63).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad dėl Alytaus prokuratūros prokurorų veiksmų Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, o dėl pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo – į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. 2017 m. gegužės 3 d. buvo gautas Generalinės prokuratūros raštas Nr. 17.2-3804, kuriame pripažįstama, kad prokuroras A. B., 2017 m. vasario 2 d. duodamas pareiškėjui rašytinius nurodymus pranešti proceso dalyviams apie teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, neteisingai suprato Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus (b.l. 18-25), o 2017 m. birželio 19 d. buvo gauta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvada Dėl Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo įvertinimo, kurioje buvo konstatuota, jog vertinant S. Č. veiksmus dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo, buvo padarytas neteisingas ir klaidingas pastarojo veiksmų teisinis įvertinimas, nepagrįstai konstatuota, jog pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nepagrįstai ir neteisėtai buvo pasiūlyta pasitikrinti pareiškėjui sveikatą, buvo pasitikėta prokuroro A. B. pateiktu subjektyviu tyrėjo S. Č. veiksmų įvertinimu. Taip pat buvo konstatuota, jog Druskininkų policijos komisariato viršininko V. K. išsakyti teiginiai dėl S. Č. netinkamos psichologinės – emocinės būklės yra išsakyta asmeninė nuomonė, kuri yra visiškai priešinga atlikto tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms (b.l. 133-140).

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. Č. tarnybinės veiklos vertinimą sąlygojo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininko V. K. kreipimasis į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą dėl atsiliepimų pateikimo (b.l. 64-65) ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorų nepagrįsta nuomonė dėl pareiškėjo kompetencijos. Tokią išvadą patvirtina ir teismo posėdžio metu išklausytas 2017 m. balandžio 10 d. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuris patvirtina, jog komisijos narius domino pareiškėjo tarnybiniai santykiai su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorais ir Vertinimo komisijos narės atskiroji nuomonė (b.l. 14).

Nors pareiškėjas nekelia jokio ginčo dėl padarytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų jo tarnybinės veiklos vertinimo metu, tačiau teismas daro išvadą, kad Tiesioginios vadovo ir skundžiamu sprendimu Nr. 52-IL-4149 Vertinimo komisijos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių neatitiko Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslų. Be to, atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas pagal jį patį charakterizuojančias aplinkybes, nustatytas tarnybinio patikrinimo, atlikto pareiškėjo atžvilgiu, išvadoje (2017-03-04 Nr. 52-IS-22), Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros rašte dėl pareigūnų vertinimo (2017- 02-27 Nr. 3S-10914), pareiškėjo S. Č. charakteristikoje (2017-03-29 Nr. 52-S-7835) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje (2017-05-18 Nr. 834), suponuoja tai, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas objektyviai, o rėmimasis duomenimis, kurių pagrįstumas vėliau buvo paneigtas (2017-03-04 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-22, 2017-02-27 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros raštas Dėl pareigūnų vertinimo Nr. 3S-10914), reiškia, kad toks vertinimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundo reikalavimas panaikinti Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 52-IL-4149 yra pagrįstas ir tenkinamas, todėl Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas iš naujo atlikti S. Č. tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti 2017 m. balandžio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą Nr. 52-IL-4149.

Įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo atlikti S. Č. tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis