Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-805-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-21
Bylos Nr.
2A-805-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Utenos apskrities viršininko administracijai
Civilinė byla Nr. 2A-805-492/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.12.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant atsakovės atstovei adv. Nataljai Kucharevai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-21-420/09 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. K. prašė panaikinti 2008 m. rugsėjo 24 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 3 - 400 „Dėl savavališkos A. K. padarinių šalinimo“, kuriuo ji įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad ieškovės sūnus A. K. žemės sklype greta A. K. gyvenamojo namo, neturėdamas leidimo, pastatė namą. Namas buvo baigtas statyti 2006 metų vasarą, todėl, remiantis LR Statybos įstatymo, galiojusio iki 2006 m. spalio 31 d., ir LR Civilinio kodekso nuostatomis, statytojas, norėdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, turėjo galimybę parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė A. K. teisėtai buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą, esantį, duomenys neskelbtini, nes tame žemės sklype, kur stovi nelegaliai pastatytas namas, ieškovė nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d., namų valdų žemės sklypuose gali būti statomas antras gyvenamasis namas tik pagal detalųjį planą, atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą, tačiau šiuo atveju detalusis planas dėl žemės sklypo atidalijimo rengtas nebuvo, statyba vykdyta be privalomųjų statybos dokumentų – projekto ir statybos leidimo. LR Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo baigiamuosiuose nuostatuose nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatus, todėl ieškovė nepagrįstai prašė vadovautis LR Statybos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2006-10-31.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu A. K. ieškinio netenkino. Nustatė, kad 2008-09-18 Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas surašė savavališkos statybos aktą ir statybos sustabdymo aktą, kuriuose nurodė, kad ieškovė savavališkai pasistatė gyvenamąjį namą su priestatais kitos paskirties nuomojamame žemės sklype adresu duomenys neskelbtini, neturėdama įstatymų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto, išduoto statybos leidimo. Utenos apskrities viršininkas 2008-09-24 įsakymu Nr. 3-400 pareikalavo ieškovės lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pasistatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę (l. 7). Savavališka statyba buvo vykdoma kitos paskirties valstybiniame žemės sklype, kuris pagal 2000 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartį buvo išnuomotas atsakovei (l. 41, 42-46, 67-68), jame yra A. K. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Nurodė, jog 2008-09-17 buvo surašytas administracinis aktas dėl savavališkos statybos, todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsniu, iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Nepradėjus ieškovei realizuoti galimybės įteisinti neteisėtą statybą iki 2006 m. spalio 31 d. Statybos įstatymo įsigaliojimo, ji neįgijo šios teisės ginti teismo tvarka. Remiantis 2004 m. gegužės 1 d. Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d., namų valdų žemės sklypuose gali būti statomas antras gyvenamasis namas tik pagal detalųjį planą, atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą, tačiau nagrinėjamu atveju detalusis planas dėl žemės sklypo atidalijimo įstatymo nustatyta tvarka rengtas nebuvo, todėl savavališkos statybos įteisinimo galimybės nebūtų net ir tuo atveju, jei būtų galima taikyti iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusias LR Statybos įstatymo 28 str. ir LR Civilinio kodekso 4.103 straipsnių nuostatas.

Šalies argumentai

Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas 2006 m. birželio mėnesį, todėl ginčo sprendimui turi būti taikomas 2005 m. lapkričio 17 d. LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d. ir tuo metu galiojusio LR Civilinio kodekso 4.103 straipsnis. Savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinį šalinimo pasekmė, todėl statytojui turi būti suteikta galimybė parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo 23 str. 6 d. numatyti statybos leidimui išduoti būtini dokumentai, detalusis planas nėra nurodytas. Žemės sklypo atidalijimo klausimas galėtų būti išspręstas po statybos leidimo išdavimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d., namų valdų žemės sklypuose gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas tik pagal detalųjį planą, atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. Statybos įstatymo pakeitimai įsigalioję nuo 2006 m. spalio 31 d. nebenumato savavališkų statybų įteisinimo galimybių. Vienintelė ir teisėta savavališkų statybų padarinių šalinimo priemonė, remiantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d., yra įpareigojimas nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti statinį. Savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktai A. K. surašyti jau galiojant 2006 m. spalio 31 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo redakcijai, todėl apeliantė ankstesnės 2005 m. lapkričio 17 d. Statybos įstatymo redakcijos galiojimo metu nepradėjusi realizuoti galimybės įteisinti neteisėtą statybą, neįgijo tokios teisės, todėl negali jos ginti teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento inspektorius 2008-09-17 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. 115Z-15 apie tai, kad A. K. savavališkai duomenys neskelbtini, kitos paskirties nuomojamame žemės sklype (valstybinės žemės nuomos sutartis 2000-11-30, Nr. 43/2000-171), kurio kadastrinis Nr.duomenys neskelbtini, buvusio ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, vietoje pasistatė gyvenamąjį namą (12,90 x 4,30) m dydžio su priestatais (2,20 x 3,70) m ir (2,45 x 3,20) m dydžio. Utenos apskrities viršininkas 2008-09-24 įsakymu Nr. 3-400 „Dėl savavališkos A. K. statybos padarinių šalinimo“ įpareigojo ieškovę iki 2008-11-03 nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą bei sutvarkyti statybvietę. Utenos apskrities viršininkas priimdamas įsakymą rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. (Žin., 2006, Nr. 116-4402), statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 20.1.1.1. punktu (Žin., 2007, Nr. 53-2055) minėtu savavališkos statybos aktu ir 2008-09-17 statybos sustabdymo aktu.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi galimybės kitais būdais pašalinti savavališkos statybos padarinius, statiniai turi būti nugriauti, nes galiojant ankstesnei jai palankesnei įstatymo redakcijai nepradėjo realizuoti galimybės įteisinti neteisėtą statybą, ir turi būti taikoma administracinės procedūros - savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusi Statybos įstatymo 28 str. ir Civilinio kodekso 4.103 straipsnių redakcijos. Be to, statybos įteisinimas ieškovei būtų negalimas ir dėl Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d. reikalavimų pažeidimo – namų valdoje antras gyvenamasis namas galėtų būti statomas tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir savo argumentus grindžia Lietuvos Aukčiausiojo Teismo formuojama praktika panašiose civilinėse bylose, kuri neteisėtos statybos konkrečių padarinių šalinimo būdą sieja su pažeidimo momentu, sunkumu ir pasekmių taikymo proporcingumu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009 išaiškinta, kad CK 4.103 straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių pasekmių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Dėl ginčo statinių – gyvenamojo namo su priestatais – statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu. Tam, kad teismas galėtų patikrinti, ar sprendžiant dėl ginčo statinių statybos teisėtumo tinkamai taikyti norminiai statybos teisės aktai, byloje turi būti tinkamai nustatyta, kada pastatyti nurodyti statiniai. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs, kada buvo pastatyti ginčo pastatai, nors ieškovė teikė įrodymus į civilinę bylą – statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, buvo apklausti liudytojai, pateikta Zarasų seniūno pažyma. Pirmosios instancijos jų nevertino, teismo sprendime nėra motyvų nei išvadų dėl šių duomenų pakankamumo, aplinkybių įrodytumo. Kai statinių sukūrimo momentas gali lemia teisės normų, sukeliančių ieškovei vienų ar kitų materialių pasekmių, taikymą, teismo išvadų nebuvimas apie statinių sukūrimo laiką vertintinas kaip bylos esmės neatskleidimas, ir teismo sprendimas tokiu atveju negali būti laikomas teisėtu nei pagrįstu (CPK 327 str.1 d. 2 p.).

Neteisėtos statybos faktą gali konstatuoti teismas, ištyręs ir įvertinęs faktinius duomenis ir nustatęs konkrečiu atveju statybos neatitiktį norminiams statybos teisės aktams.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškinio argumentais, kad turėtų būti taikomi statinio sukūrimo metu galioję teisės aktai (iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusi Statybos įstatymo 28 str., CK 4.103 str. redakcija) ir ieškovei sudaryta galimybė jai palankesniais būdais pašalinti neteisėtos statybos padarinius, netyrė ir nevertino atitinkamų bylos duomenų, atsakovo atsikirtimų. Jei šalių argumentams pagrįsti pateiktų įrodymų nepakanka, jais remiantis nėra galimybės nustatyti statinio sukūrimo momentą, bylą nagrinėjantis teismas turi galimybę patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti joms aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, jei reikia – eksperto išvados (CPK 159 str. 1 d., 225 str. 1 d. 1 p., 212 str.). Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trūkumų ir padarytų proceso pažeidimų, išspręsti bylos pagal surinktus įrodymus, nes nepagrįstai būtų apribota šalių teisė papildomai įrodinėti, teikti su tuo susijusius argumentus ir atsikirtimus, dėl to teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 329 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo statinių statybos taisyklių pažeidimo teisinių pasekmių, rėmėsi tik atitinkamų norminių statybos teisės aktų reikalavimų formalaus nesilaikymo faktais, tačiau nevertino, padaryti statybos taisyklių pažeidimai yra esminiai nukrypimai ar ne, nenustatinėjo, kam ir kokias neigiamas pasekmes jie sukelia, kokie šių pasekmių šalinimo būdai būtų tikslingi ir užtikrintų viešojo ir privataus intereso pusiausvyrą. Ieškovai nurodė, kad namas yra baigtas ir jau gyvenamas, pasirinkus statybos griovimą, šeima gali likti be būtino būsto, tai būtų maksimaliai nepageidautinos pasekmės. Teismas nusprendė, kad yra pagrįstas CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte, atitinkamai Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. (red. nuo 2006-10-31) nustatytos sankcijos taikymas, t. y. statytojo įpareigojimas nugriauti statinį, tinkamai neištyrus visų su pažeidimu susijusių bylų reikšmingų aplinkybių, neįvertinus, ar padaryti norminių statybos aktų pažeidimai yra esminiai, neanalizavus konkrečių šalių ginčo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui ir atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įpareigotinas nugriauti ginčo statinius, nes juos pertvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 28 str. 2 d., Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d.), nėra galimybės, tačiau nenurodė jokių šią išvadą pagrindžiančių motyvų, t.y. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų kliūtimi parengti detalųjį planą antram gyvenamajam namui statyti ieškovės nuomojamame žemės sklype ar išduoti statybos leidimą ginčo statiniui konkrečiomis sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėAndžej Maciejevski