- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- e2-87-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01281-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. G., M. Ž., D. O., V. P., A. S., G. B., A. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Prienų energija“, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. G., M. Ž., D. O., V. P., A. S., G. B., A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, civilinėje byloje Nr. e2-4350-392/2015 pagal ieškovų V. G., M. Ž., D. O., V. P., A. S., G. B., A. B. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Prienų energija“, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sutarties pripažinimo nutraukta, šilumos apskaitos ir sąskaitų pripažinimo neteisėtomis bei įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. G., M. Ž., D. O., V. P., A. S., G. B., A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovų butų centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo ieškovų butų šildymo būdo teisėto pakeitimo 2011 m. birželį; 2) pripažinti atsakovės šilumos energijos apskaitą, paskirstymą ir apmokėjimą (sąskaitas) ginčo laikotarpiu neteisėtais ir įpareigoti atsakovę sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą ieškovų name ir atlikti ieškovams patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos butų šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei ištaisyti ieškovams išrašytas klaidingas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2011 m. birželio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 3) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015-05-22 sprendimą Nr. 2R-1599 ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio reikalavimus dėl ieškovų butų šildymo būdo pakeitimo teisėtumo ir šilumos apskaitos bei paskirstymo neteisėtumo, kuriuos Inspekcija atsisakė nagrinėti, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvus) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nenagrinėtini teisme toje pačioje byloje, reikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Inspekcijoje, kuria nėra pasinaudota, Inspekcijai atsisakius nagrinėti šiuos reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015-07-08 nutartimi ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovai, nesutikdami su 2015-05-22 Inspekcijos sprendimu Nr. 2R-1599 (kuriuo nutrauktas ginčas dėl ieškovų šildymo būdo pakeitimo teisėtumo nustatymo, taip pat ginčo dalis dėl šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ar nutrauktomis bei dėl išrašytų sąskaitų ištaisymo, mokėjimų perskaičiavimo), turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti išnagrinėti jų ginčą iš esmės, t. y. reikšti reikalavimą, nurodant, kokiu būdu turi būti išspręstas ginčas iš esmės. Tačiau ieškovai reikalavimą suformulavo nekonkrečiai, iš pateikto ieškinio nėra aišku, kokiu būdu pagal pareikštą reikalavimą priimtas teismo sprendimas gali ieškovams sukelti ir kokias sukels teisines pasekmes. Be to, ieškovai netinkamai nurodė ir ieškinio faktinį pagrindą - ieškinyje labai gausiai cituojama teismų praktika, tačiau nėra nuosekliai nurodytų ginčo išsprendimui aktualių aplinkybių.
Šalies argumentai
Ieškovai pirmosios instancijos teismui 2015-07-27 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovų butų centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo ieškovų butų šildymo būdo teisėto pakeitimo 2011 m. birželį; 2) pripažinti atsakovės šilumos energijos apskaitą, paskirstymą ir apmokėjimą (sąskaitas) ginčo laikotarpiu neteisėtais ir įpareigoti atsakovę sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą ieškovų name ir atlikti ieškovams patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos butų šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei ištaisyti ieškovams išrašytas klaidingas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2011 m. birželio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 3) panaikinti Inspekcijos 2015-05-22 sprendimą Nr. 2R-1599 ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio reikalavimus dėl ieškovų butų šildymo būdo pakeitimo teisėtumo ir šilumos apskaitos ir paskirstymo neteisėtumo, kuriuos Inspekcija atsisakė nagrinėti, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvus) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nenagrinėtini teisme toje pačioje byloje, reikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Inspekcijoje, kuria nėra pasinaudota, Inspekcijai atsisakius nagrinėti šiuos reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-09-02 nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams. Teismas nurodė, kad pateiktas patikslintas ieškinys yra iš esmės identiškas pirmajam ieškiniui, ir pripažino, jog ieškovai nepašalino anksčiau nustatytų jo trūkumų. Ieškovų nepašalinti ieškinio trūkumai, teismo vertinimu, yra esminiai, sudarantys pagrindą atsisakyti jį priimti (CPK 115 str., 138 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-09-02 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė priimti ieškinį, nors nepatikslintas tik trečiasis reikalavimas dėl Inspekcijos 2015-05-22 sprendimo Nr. 2R-1599 panaikinimo, kuris yra išvestinis iš pirmojo ir antrojo reikalavimų. Pirmasis reikalavimas dėl centralizuotos šildymo sutarties nutraukimo bei antrasis dėl atsakovo apskaitos pripažinimo neteisėta ir klaidų ištaisymo, gali būti nagrinėjami kartu net ir nenagrinėjant trečiojo reikalavimo dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo.
2. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik tikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, ar nėra ieškinio ir formos trūkumų, kuriuos nustatęs teismas turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, nes pareikalavo ne tik iš anksto įrodyti ieškinio dalyką, bet ir ieškinio dalyką surašyti pagal tokią formuluotę, kokią nurodė teismas, taip pradėdamas formuluoti ieškinio dalyką, nors tokia teisė suteikta tik ieškovams.
4. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovų pateikti patikslinto ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins ieškovų teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
5. Esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išsiaiškinti teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas apeliantų ieškinio priėmimo ir jo trūkumų šalinimo procesinis klausimas. Įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 str.), tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros formalios visiems asmenims vienodai taikomos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus pareiškimo (ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento) formai ir turiniui, nustato procedūrinius (procesinius ar ieškinio senaties) terminus, per kuriuos turi būti atliekami atitinkami teisiniai veiksmai. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.).
Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, atsisakė priimti nagrinėti apeliantų ieškinį, kuriuo siekiama pripažinti centralizuoto šildymo sutartį nutraukta, atlikti šilumos energijos, teiktos apeliantams, perskaičiavimą ir ištaisyti apeliantams išrašytas klaidingas sąskaitas bei panaikinti Inspekcijos 2015-05-22 sprendimą Nr. 2R-1599. Nors apeliantai, vykdydami teismo 2015-07-08 nutarties reikalavimus, patikslintą ieškinį teismui pateikė, pirmosios instancijos teismas pripažino jų veiksmus nepakankamais, konstatavęs naujo ieškinio ir pirmiau pateikto ieškinio tapatumą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija bei ieškinio turinio (tiek pradinio, tiek patikslinto) vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kasacinio teismo išaiškinta, jog iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013). Įvertinus apeliantų ieškinio turinį (tiek pradinio, tiek patikslinto), konstatuoti, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) ir pagrindas (faktinis ieškinio pagrindas) yra visiškai neaiškūs, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo. Nors apeliantai neskundė nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau sprendžiant ginčą dėl ieškinio grąžinimo, nepašalinus trūkumų, trūkumų nustatymo pagrįstumas lemia ir skundžiamos nutarties teisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas visų pirma pasisako dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantai, nesutikdami su 2015-05-22 Inspekcijos sprendimu Nr. 2R-1599, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti išnagrinėti jų ginčą iš esmės, tačiau be pakankamo pagrindo konstatavo, jog apeliantai reikalavimus suformulavo nekonkrečiai ir iš pateikto ieškinio nėra aišku, kokias teisines pasekmes apeliantams sukeltų ieškinio tenkinimas. Pažymėtina, kad apeliantai prašė išspręsti tarp jų ir atsakovės (energetikos įmonės) kilusį civilinį ginčą iš esmės bei reiškė reikalavimus dėl sutarties nutraukimo, apskaitos klaidų ištaisymo, kurie jau buvo nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka ir kurie pakankamai suprantamai ir aiškiai suformuluoti. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (atitinkamai, savo teisių pažeidimą), apie tai taip pat pasisakyta pirmiau cituotoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-302/2013, kurioje buvo sprendžiamas savo procesiniais padariniais panašus teisinis klausimas (ieškinio palikimas nenagrinėtu nepašalinus trūkumų).
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad trečiasis apeliantų reikalavimas - panaikinti 2015-05-22 Inspekcijos sprendimą Nr. 2R-1599, kuriuo privaloma ikiteismine tvarka buvo sprendžiamas šalių ginčas - dėl pasirinktos sakinio struktūros, minčių dėstymo manieros bei pačių apeliantų neapsisprendimo, kurį iš jų išvardintų alternatyvių teisių gynimo būdų jie prašo teismo taikyti, nėra visiškai aiškus ir konkretus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi (šio įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-01-01), ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą nelaikomas ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo apskundimu – ginčą nagrinėjusi institucija tokiame procese neįgyja atsakovo procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 nutartis c. b. 2-1478-117/2015). Sistemiškai aiškinant Energetikos įstatymo 34 straipsnio 13, 16 ir 17 dalių nuostatas, pripažintina, kad tuo atveju, jeigu šalys per nustatytą terminą inicijuoja teisminį ginčo iš esmės nagrinėjimą, atitinkami Inspekcijos sprendimai neįsigalioja ir neįgyja privalomai vykdytino dokumento galios, todėl teisme, nagrinėjant ginčą iš esmės, nėra būtina spręsti dėl jų panaikinimo. Perteklinio ir neaiškaus reikalavimo pareiškimas šiuo atveju galėjo būti nulemtas sudėtingos ir specifinės Energetikos įstatyme nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi galimybę parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus į jį šalis ir jas apklausus, išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinį (CPK 230 str. 1 d.). Tokiu atveju grąžinti ieškinį dėl nesuformuluoto ar netinkamai suformuluoto jo dalyko (reikalavimų) nebuvo teisinių bei faktinių prielaidų, tokie atskirojo skundo argumentai pripažintini pagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nevisiškai tinkamo reikalavimo faktinio pagrindimo, gausiai cituojant teismų praktikos pavyzdžius, bet neakcentuojant konkrečių faktinių aplinkybių, reikšmingų būtent šioje byloje keliamo ginčo išsprendimui. Ir nors apeliantų pasirinkta procesinio dokumento dėstymo specifika bei vargu ar šioje situacijoje pateisinama teksto apimtis apsunkina ieškinio turinio supratimą bei vertinimą, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kad faktinis ieškinio pagrindas yra tiek netinkamas, kad užkirstų kelią bylai pardėti ir ją nagrinėti. Kaip jau minėta, tik visiškai nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindą konstatuoti būtent tokį procesinio dokumento trūkumą. Esant sunkiai suprantamam procesinio dokumento tekstui teismas gali nebent pasiūlyti supaprastinti (palengvinti) teksto dėstymą, tačiau pasiūlymo nevykdymas vis tik nesukelia tokių procesinių pasekmių, kaip procesinio dokumento laikymas nepaduotu.
Dar viena svarbi aplinkybė, leidžianti pripažinti atskirąjį skundą pagrįstu, yra ta, kad tuo atveju, kai yra nustatomi trūkumai, teismas turėtų juos konkrečiai įvardinti bei nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013). Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad apeliantų reikalavimai nėra konkretūs, todėl pripažintina, kad nenurodžius, kurie reikalavimai ir dėl kokių priežasčių laikytini netinkamai suformuluotais, apeliantai neturėjo realios galimybės jų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria ieškinys, nepašalinus nurodytų trūkumų, grąžintas apeliantams, buvo priimta nevisiškai tinkamai išaiškinus bei pritaikius civilinio proceso normas, todėl ji naikintina, perduodant ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013). Dėl šių priežasčių teismas turi tam tikras teises, siekiant tinkamo ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo, antai tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismui nėra visiškai aiškus ieškinio reikalavimas bei jį pagrindžiančios aplinkybės, teismas, įgyvendindamas kooperacijos principą, gali pasitikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus ir pan. (CPK 8 str., 159 str. 1 d., 179 str.). Neatlikus šių veiksmų ir nesuteikus galimybių šalims patikslinti reikalavimus bei juos pagrindžiančias aplinkybes, jeigu toks poreikis egzistuoja, gali būti neteisingai išspręsta byla, pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, bylos nagrinėjimas užtrukti nepagrįstai ilgai, nukentėti dalyvaujančių byloje asmenų interesai (CPK 7 str.). Todėl apeliantų skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes ėmėsi ieškinio dalyko apibrėžimo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Apibendrinant pripažintina, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, bei siekdamas efektyvesnio ginčo nagrinėjimo, turi teisę pasiūlyti tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 7 str., 8 str.), tačiau šaliai nepatikslinus nekonkretaus, nors iš esmės suprantamo reikalavimo, teismas neturi teisės atsisakyti jį nagrinėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir 2015 m. liepos 27 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.