Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui A. B. (tretieji suinteresuotieji asmenys – individuali įmonė „Geolinija“, valstybės įmonė Registrų centras, Telšių registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Telšių skyrius, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, Telšių notaras G. P.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. G. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių argumentų, dėl kurių ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą – kai byla nepriskirtina tam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde suformulavo tokius reikalavimus: 1) imtis veiksmų dėl nesąžiningų ir neteisingų sprendimų dėl apgaulės būdu nusavinto 26 arų žemės sklypo tyčia darant sistemingai turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjos šeimai su tikslu sužlugdyti ir taip skurdžią jos finansinę padėtį. NŽT, NŽT Telšių skyriaus vedėjo S. L., valstybės įmonės Valstybės žemės fondas, notaro G. P., matininko S. J., Telšių Registrų centro darbuotojų B. N., A. B. sistemingai tyčia 6 metus darant turtinę ir neturtinę žalą negrąžinant nusavinto apgaulės būdu 26 arų žemės sklypą. Atsižvelgti į tai, kad tyčia į notarinę konsolidacijos sutartį nebuvo įtraukta A. B. pavardė; 2) atsižvelgti į Lietuvos valstybinių institucijų tarnautojų nesąžiningus, neteisingus sprendimus, pripažinti negaliojančiais NŽT Telšių skyriaus vedėjo S. L. 2015 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 37ŽKĮ-34-(14.37.127); 3) atsižvelgti į tai, kad konsolidacijos projektą tikrina NŽT, tačiau patikrinimo aktas nebuvo pateiktas ir teisės aktų pažeidimai nuslėpti, projektas vykdytas nesivadovaujant teisės aktais; 4) NŽT Telšių skyriaus vedėjas S. L. privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir ištaisyti klaidas, todėl prašė įpareigoti atstatyti nuosavybės teisę į 26 arų žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 5) sugrąžinti 26 arų žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sugrąžinti kaip numato Žemės įstatymo 53 straipsnis; 6) įvertinti matininko S. J., notaro G. P., Telšių registrų centro darbuotojos B. N., policijos pareigūnės A. B., kurie veikdami kartu su teisėsaugos pareigūnais tyčia padarė turtinę ir neturtinę žalą neteisėtus veiksmus; 7) panaikinti NŽT 2023 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. D8(E)-4711 „Dėl R. G. prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus, atskirajame skunde nurodytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčą kelia dėl apgaulės būdu sudarant notarinę sutartį netekto 26 arų žemės sklypo, t. y. ginčas kilęs iš sutartinių santykių, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš pareiškėjos skundo turinio bei skunde suformuluotų reikalavimų nėra galima vienareikšmiškai spręsti, jog ginčas kilęs dėl apgaulės būdu sudarant notarinę sutartį pareiškėjos netekto 26 arų žemės sklypo. Pareiškėja skunde, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančiu NŽT Telšių skyriaus vedėjo S. L. 2015 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 37ŽKĮ-34-(14.37.127), taip pat panaikinti NŽT 2023 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. D8(E)-4711 „Dėl R. G. prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“, įpareigoti atstatyti nuosavybės teisę į 26 arų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių pareiškėjos skundo reikalavimų ne(priėmimo) nepasisakė.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. <...> Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, ir vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, esant neaiškiam pareiškėjos skundo dalykui ir pagrindui, turėjo pasinaudoti ABTĮ nustatytu trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, taip pat išaiškinti pareiškėjai jos procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti jai įgyvendinti jos procesines teises, tačiau to nepadarė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčą kelia dėl apgaulės būdu sudarant notarinę sutartį netekto 26 arų žemės sklypo, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, pažeidė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.