Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-322-628/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
1S-322-628/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41966-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Sigita Bieliauskienė, Laima Garnelienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-322-628/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41966-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albino Bielskio ir Laimos Garnelienės sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui Linui Žalnieriūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. L. gynėjo Lino Žalnieriūno skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamąja byla ir gynėjo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo, kad jis 2016 rugsėjo 4 d., nakties metu, nuo 1.30 val. iki 2.37 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie kavinės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. K. (E. K.), gim. 1994 m., kerštaudamas, tyrimo metu nenustatytais pailgos formos, turinčiais buką paviršių daiktais, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 33 smūgius į įvairias kūno vietas N. J., gim. 1992 m., padarydami odos nubrozdinimus veide, pečiuose, dešinėje rankoje, kojose, poodinės kraujosruvos rankose, sėdmenyse, kojose, muštines žaizdas pakaušyje, kairiame petyje, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose-sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilvo sumušimus, pasireiškusius odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis nugaros krūtininėje ir juosmeninėje srityse, masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis nugaros krūtininėje ir juosmeninėje srityse, abipusiais IX ir X šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės ir plaučių pažeidimais, VII ir IX slankstelių keterinių ataugų lūžiais, plaučių audinio sumušimo židiniais abiejų plaučių apatinėse skiltyse, blužnies paviršiniais plyšimais-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūminiu kraujo išsiliejimu į abi krūtinplėvės ertmes bei į pilvaplėvės ertmę, pohemoraginiu šoku, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, dėl ko, nepaisant intensyvaus gydymo, nukentėjusysis 2016 m. rugsėjo 4 d. 5.20 val. mirė.Be to, A. L. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2016 rugsėjo 4 d., nakties metu, nuo 1.30 val. iki 2.37 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie kavinės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. K., gimusiu 1994 m., kerštaudamas, tyrimo metu nenustatytais pailgos formos, turinčiais buką paviršių daiktais sudaužė N. J. priklausančio 1998 metų laidos automobilio „BMV 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 70 eurų vertės priekinį stiklą, 2 priekinius 60 eurų vertės žibintus, 30 eurų vertės kairės pusės durelių stiklus, 40 eurų vertės galinį bagažinės lango stiklą, 40 eurų vertės galinius žibintus, sulankstė 30 eurų vertės bamperį, 30 eurų vertės statramstį ir taip sugadino svetimą 300 eurų vertės turtą.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. L. laikinai sulaikytas 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi A. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi kaltinamajam A. L. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Šalies argumentai

5. Kaltinamojo A. L. gynėjas L. Žalnieriūnas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant BPK 121, 122, 125 straipsnių nuostatas, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismo nurodyti motyvai pažodžiui perrašyti iš ankstesnės teismo nutarties, nepagrįstai akcentuojant tik kaltinamajam nenaudingas aplinkybes. Teismo nutartis yra šališka, priimta pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

5.1. Sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo buvimo, vertinamas ne tik padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti bausmė, bet ir visos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad iki sulaikymo A. L. mokėsi, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, su kuria gyvena šešerius metus faktinėje santuokoje, todėl yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais ir neturi pagrindo bėgti, slėptis nuo teismo. Be to, A. L. neatliko jokių veiksmų, kurie trukdytų bylos nagrinėjimui teisme, ikiteisminio tyrimo metu nebėgo ir nesislėpė bei neketina to daryti ateityje. A. L. iš dalies pripažįsta savo kaltę, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus. A. L. neturi jokių ryšių užsienyje. Visos šios aplinkybės paneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimą.

5.2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog būdamas laisvėje A. L. darys naujus nusikaltimus. Priešingai nei konstatavo teismas, kaltinamojo sugyventinė dirba ir jos gaunamos pajamos bus pakankamos pargyventi jiems abiems. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis gali daryti nusikalstamas veikas dėl lėšų stygiaus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. L. būdamas laisvėje gali nusikalsti, o tokią išvadą darydamas teismas rėmėsi vien prielaidomis. Nors suimtasis anksčiau ir buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Ši aplinkybė taip pat negali būti pagrindas tęsti suėmimo terminą neapibrėžtą laiką.

5.3. Kaltinamasis suimtas jau beveik 13 mėnesių ir toks ilgas kalinimo laikotarpis yra nepateisinamas, neproporcingas siekiamiems tikslams. Kuo ilgiau tęsiamas suėmimas, tuo rimtesniais motyvais būtina pagrįsti neišvengiamą būtinybę taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis A. L. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Suėmimas negali būti prilyginamas laisvės atėmimo bausmei, tačiau A. L. dėl skirtų jam ribojimų (draudimo palaikyti bet kokius ryšius su šeima ir artimaisiais, draugais ir pažįstamais, taip pat gynėju) būtent taip jaučiasi. Gynėjo nuomone, taip siekiama kaltinamąjį paveikti ir sukurti kaltinimui naudingas perspektyvas galimai bylos baigčiai, gauti iš kaltinamojo prisipažinimą dėl visų jam inkriminuojamų veikų padarymo. Dėl akivaizdžiai daromos žalos A. L. ir jo šeimai suėmimas turėtų būti pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones.

5.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. L. nebuvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl šios priemonės būtų nepakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Baudžiamoji byla teisme pradėta nagrinėti tik 2017 m. rugsėjo mėnesį ir bylos nagrinėjimas užsitęs. Kitam kaltinamajam taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nors jiems abiems inkriminuojamos vienodo pobūdžio veikos, kurias jie galimai padarė veikdami bendrininkų grupe. Toks skirtingas teismo požiūris abiejų kaltinamųjų atžvilgiu yra neleistinas.

5.5. Pažymi, kad į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą dar 2017 m. vasario 14 d. įmokėta 10 000 Eur dydžio suma galimam užstato užtikrinimui. Ši suma kaltinamojo šeimai yra didelė ir būtų pakankama tam, kad užtikrinti A. L. dalyvavimą procese ir užkardytų bet kokį bylos sutrukdymą.

5.6. Kaltinamojo A. L. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria jo ginamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į kelias švelnesnes kardomąsias priemones – piniginį užstatą 10 000 Eur, dokumentą paėmimą, intensyvią priežiūrą.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Kaltinamojo A. L. gynėjo skundas atmetamas.

7.1. Skiriant A. L. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.

7.2. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje byloje yra sąlygos A. L. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

7.3. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės.

7.4. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

7.5. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, ją siejant su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, jog joje esantys duomenys – iš dalies paties kaltinamojo A. L., liudytojų J. S., V. K. ir kitų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti specialistų išvadose, įvykio vietos apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad A. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7.6. BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

7.7. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y., kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

7.8. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

7.9. A. L. kaltinamas tyčia padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

7.10. Kaip teisingai skunde nurodo gynėjas, nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios bausmės, paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Konstatuotina, kad priešingai, nei nurodyta gynėjo skunde, tokių aplinkybių byloje yra.

7.11. Nors A. L. turi sugyventinę, nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyveno iki sulaikymo, mokėsi, tokie socialiniai ryšiai nėra pakankami pripažinti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo, juo labiau kad gynėjo akcentuojami turimi suimtojo šeimyniniai ryšiai galimai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Be to, nors A. L. buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, tačiau darbo pašalpa jam nebuvo skiriama, byloje taip pat nėra duomenų apie turimą nekilnojamąją turtą ar kitą vertingą privalomai registruotiną turtą, ar legalų pragyvenimo šaltinį. Visos šios aplinkybės rodo, jog suimtasis nėra saistomas tvirtų socialinių ar šeimyninių ryšių.

7.12. Nors A. L. teistumas išnykęs, tačiau charakterizuojant kaltinamąjį privalu atsižvelgti į jo elgesį praeityje. Kaip matyti iš bylos medžiagos A. L. buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, t. y. plėšimus, pirmą kartą nusikalto dar būdamas nepilnametis. Charakterizuojant kaltinamąjį taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat už buvimą viešoje vietoje esant neblaiviam bei nepaklusimą VSAT pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Iš informacijos apie nuteisimus galima daryti išvadą, kad teismas ne kartą parodė pasitikėjimą A. L. atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau jis ir vėl galimai nusikalto. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir rodo, kad jis sistemingai pažeidinėja įstatymus, o jo daromos veikos tik sunkėja.

7.13. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje A. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl suimtojo šeiminių aplinkybių, turimos gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti.

7.14. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. L. gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

7.15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

7.16. Nors kaltinamojo gynėjas skunde teigė, jog šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

7.17. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad A. L. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog jis kaltinamas labai sunkia nusikalstama veika, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad pastarasis kaltinamas galimai padaręs du nusikaltimus, kurie padaryti veikiant bendrininkų grupe, be to, suimtasis, kaip minėta aukščiau, charakterizuojamas neigiamai, t. y. buvo teistas už plėšimus, taip pat baustas administracine tvarka. Visa tai, įvertinus inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, leidžia spręsti apie jo polinkį nusikalsti, didesnį pavojingumą. Todėl, apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

7.18. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog A. L. sugyventinė dirba ir jos pajamos yra pakankamos pragyventi jiems abiems, taigi kaltinamasis būdamas laisvėje turės legalų pragyvenimo šaltinį, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.

7.19. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. L. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

7.20. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo A. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą A. L. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

7.21. Gynėjo pasirėmimas skunde Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje akcentuojama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių ir konkrečių duomenų, jog asmuo bėgs (slėpsis), buvimo svarba, negali būti argumentas tenkinti ir šį skundą, nes kiekvienas suimtas asmuo bei teismui pateiktoje medžiagoje esančios konkrečios aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo.

7.22. Tai, kad kitam kaltinamajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, taip pat rodo, jog kardomųjų priemonių skyrimas individualizuotas. Kardomosios priemonės skiriamos ar pratęsiamos, individualizuojant kiekvieną įtariamąjį (kaltinamąjį), įvertinant jam pateiktų įtarimų (kaltinimų) sunkumą, inkriminuotų veikų apimtį, dėl kiekvieno asmens nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, kitas reikšmingas aplinkybes.

7.23. Baudžiamoji byla, kurioje A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2017 m. birželio 16 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. L. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo jo sulaikymo 2016 m. rugsėjo 27 d., Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

7.24. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. L. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti labai sunkią nusikalstamą veiką, susijusią su kvalifikuotu nužudymu.

7.25. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad A. L. suimtas gana ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

7.26. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, akivaizdu, jog kaltinamajam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, dokumentų apėmimą ir intensyvią priežiūrą, kaip to prašoma gynėjo skunde. Nors skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas neišdėstė išsamių motyvų dėl galimybės suimtajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai konstatavo, kad jos nebus pakankamos kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, socialinius ryšius, taip pat į baudžiamojo proceso stadiją bei baudžiamojo proceso tikslus, neturi pagrindo manyti kitaip. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

7.27. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad skundžiamoje nutartyje pakartoti ankstesnės apygardos teismo nutarties motyvai. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, jog joje iš dalies pasikartoja argumentai iš Vilniaus apylinkės ar apygardos teismų anksčiau priimtų nutarčių, kuriomis A. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir tęsiamas jos terminas. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad aktualūs bylos duomenys iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

7.28. Visi aukščiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad skundžiama 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam A. L. (A. L.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita BieliauskienėAlbinas BielskisLaima Garnelienė