- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2-671-372/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simona
- Ieškovas
- V. E. K., V. K., E. K.
- Atsakovas
- V. N.
- Advokatai
- Zigmas Burba
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. E. K., V. K. ir E. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti tokio dydžio neturtinės žalos iš atsakovo V. N.: 1) ieškovei V. E. K. – 800000 EUR; 2) V. K. - 500000 EUR; 3) E. K. – 200000 EUR.
Ieškovai V. E. K. ir V. K. nurodė, kad būdami pensinio amžiaus, nebegali jaustis saugūs, džiaugtis laiminga ir užtikrinta senatve. Jie kenčia vartoja nervus raminančius vaistus, pastoviai jaučia dvasinius išgyvenimus, juos kankina nemiga, košmariški sapnai. Ieškovė V. E. K. teismo posėdyje nurodė, kad nužudytas sūnus V. gimė neįgalus, todėl tėvai padėjo labai daug pastangų, siekdami bent iš dalies atstatyti sūnaus sveikatos būklę. Jis buvo gydomas užsienyje. Net būdamas neįgalus, žuvusysis sugebėjo su tėvų pagalba baigti mokslus ir įsigyti specialybę. Pažymi, kad žuvusysis, net išvykęs dirbti į Vilnių, grįždavo pas tėvus beveik kiekvieną savaitgalį. Ieškovė nurodo, kad sūnaus netektis ją dvasiškai palaužė, iki šiol naktimis sapnuoja jį. Ji geria stiprius vaistus, kadangi susirgo depresija. Ieškovas V. K. nurodo, kad jis ištisai geria vaistus nuo nervų. Nuo pat sūnaus mirties jis taip ir nesugebėjo atsigauti. Ieškovas E. K. nurodo, kad jam reikia tramdyti ne tik savo dvasinius išgyvenimus, bet ir matyti tėvų skausmą. Jis nurodo, kad tėvai iki šiol nesusitaikė su brolio V. mirtimi, jų abiejų sveikata labai pašlijo. Ieškovas nurodė, kad jo santykiai su broliu buvo labai artimi, jie dažnai susitikinėjo, pats ieškovas važiuodavo pas brolį į Vilnių. Iš telefono išklotinės matyti, jog šeima labai daug bendravo telefonu, jie detaliai žinodavo brolio problemas, o pastarasis – tėvų ir brolio.
Atsakovas V. N. neginčija, kad kaltas dėl ieškovų sūnaus ir brolio V. K. mirties. Jis sutinka, kad savo veiksmais padarė ieškovams neturtinę žalą. Tačiau jis nurodo, kad E. K. nebuvo labai prisirišęs prie brolio, jų santykiai nebuvo labai artimi, kadangi V. K. gyveno Vilniuje. Dėl šios priežasties jis mano, kad priteisti iš jo ieškovui E. K. neturtinės žalos nebūtų pagrindo. Jei teismas vis dėlto pripažintų, jog ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jis mano, kad priteisiama suma turėtų būti visiems padalinta ir neviršytų daugiau nei 500000 Lt. Atsakovas pripažino, kad neturi jokių lėšų ir iki šiol neatlygino ieškovams nuosprendžiu priteistos turtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė, kad atsakovas V. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ieškovų sūnų ir brolį V. K. mušė rankomis, badė peiliu, o galų gale pasmaugė televizoriaus laidu. Jis nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti neturtinę žalą iš atsakovo.
Atsakovas pripažįsta, kad būtent savo neteisėtais veiksmais atėmė gyvybę ieškovų sūnui ir broliui. Tai yra nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl šios aplinkybės, patvirtinančios atsakovo kaltę, nustatinėti nebereikia (CPK 182 str. 3 p.). Teismo posėdyje atsakovas taip pat pripažino, kad ieškovai turi teisę reikalauti iš jo neturtinės žalos. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jų santykiai su nužudytuoju V. K. buvo artimi, tačiau teismo posėdyje jis pripažino, kad gali būti ginčijama tik priteistinos neturtinės žalos suma.
Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatė, kad ieškovus V. E. K. ir V. K., sužinojus apie sūnaus V. žūtį, ištiko dvasinis sukrėtimas. Tai patvirtino ieškovas E. K., kuris tėvams kvietė greitąją pagalbą. Tai įrodo ir 2007 m. Greitosios pagalbos iškvietimams registruoti knyga Nr. 4 (b.l. 57 – 59). VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras patvirtino, kad V. E. K. po sūnaus žūties paūmėjo lėtinės ligos. Ji gydosi nuo depresijos, yra prižiūrima psichiatro (b.l. 60). Ieškovas V. K. dažniau nei iki žūties lankosi pas gydytojus, paūmėjo jo sunkios ligos. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras patvirtino, kad ieškovas gydomas ir nuo įtampos galvos priepuolių skausmų. Pats ieškovas patvirtino, kad ištisai naudoja nervus raminančius vaistus. Ieškovas E. K. nurodė, kad jis kaip jaunas ir sveikas vyras nenaudoja vaistų, tačiau taip pat labai skausmingai reaguoja į brolio žūtį. Jis taip pat nurodė, kad jam teikia dvasinius išgyvenimus ryškus tėvų sveikatos pablogėjimas, susijęs su brolio mirtimi. Teismas daro išvadą, kad ieškovų būklė yra adekvati į padarytą jiems dvasinę ir fizinę žalą, galinčią būti įvertinta neturtine žala.
CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje pažymi, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas šioje byloje atsižvelgia į tai, kad atsakovas tyčią padarė sunkų nusikaltimą, jis buvo neblaivus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nužudė neįgalų asmenį, kurio fizinė negalia buvo aiškiai matoma. Tačiau taip pat atsižvelgtina į jo turtinę padėtį bei galimybę įvykdyti teismo sprendimą ateityje. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog atsakovas yra vienuoliktą kartą nuteistas, realiai jis nedirbo, turto neturi. Jis pats patvirtino, kad net turtinės žalos, priteistos nuosprendžiu nepradėjo mokėti ir neturi galimybės tai daryti. Priteisiant tokias sumas, kokių reikalauja ieškovai, iš esmės reikštų, jog šis sprendimas būtų formalus ir realiai neįgyvendinamas, prieštaraujantis protingumo ir teisingumo kriterijams.
Privalu įvertinti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (šiuo atveju - gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismas sprendžia, kad ieškovams priteisiama suma, galėtų būti įvertinama taip: motinai V. E. K. ir tėvui V. K. – po 200000 Lt, broliui E. K. – 100000 Lt. Su tokia ieškinio suma sutiko ir atsakovas, pareikšdamas savo nuomonę teismo posėdyje. Lietuvoje yra atsiskaitoma ir apmokama litais, ši valiuta pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje (CK 6.36 str. 1 d.).
Atsakovui kilo abejonių, ar ieškovas E. K., būdamas žuvusiojo brolis, iš viso turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 str. 1 d.. CK 6.284 str. 1 d.e nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą apribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Be to, atsižvelgtina į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975-05-15 rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Teismas pripažįsta, kad ieškovą E. K. su žuvusiuoju siejo būtent tokie santykiai. Jis nurodė, kad tiek brolis, tiek jis nebuvo sukūrę šeimos, todėl iš esmės jie buvo labai artimi. Ieškovas taip pat patvirtino, kad jis, būdamas vyresnis, labai rūpinosi neįgaliu broliu, jį prižiūrėdavo. Pats faktas, kad žuvusysis išvyko gyventi į Vilnių, nepakeitė brolių santykių. Nėra nuginčyta tai, kad ieškovas dažnai važiuodavo pas brolį, o pastarasis pas tėvus bei kartu gyvenantį ieškovą. Ieškovas E. K. teismui pateikė telefonų išklotinė, kuri patvirtina, jog pats žuvusysis skambindavo namo laidiniu telefonu. Teismas vertina, kad V. K. labai domėjosi šeimos reikalais, telefonu kalbėdavo praktiškai kiekvieną dieną (b.l. 96). Ieškovų paaiškinimai yra vertinami kaip įrodymai, kuriais teismas turi pagrindo remtis (CPK 177 str. 2 d.). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, kad tam tikri faktai egzistavom negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, teismas pripažįsta, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas E. K. turi teisę į jos priteisimą.
Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei proporcingai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai buvo atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat proporcingai priteisiamos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (CPK 99 str. 2 d.). Pagal ieškovų pateiktus reikalavimus, žyminis mokestis sudarytų 39540 Lt. Ieškovų reikalavimai atsakovui patenkinami tik 9,65 procentų. Tokiu atveju iš atsakovo turi būti priteisiama 3815 Lt žyminio mokesčio. Teismui pateiktos 3 Pažymos dėl patirtų valstybės išlaidų (b.l. 51, 53, 55 ). Bendra valstybės suteiktos teisinės pagalbos ieškovams suma sudaro 1200 Lt. Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteisiama 115,80 Lt. Be to, iš atsakovo priteisiamos 18,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 97). Viso iš atsakovo valstybei turi būti priteista 3949,59 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 200000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) neturtinės žalos.
Priteisti iš atsakovo V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 200000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) neturtinės žalos.
Priteisti iš atsakovo V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 100000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinės žalos.
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 3949,59 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis litus 59 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.