Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. M. ir U. M. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „ (duomenys neskelbtini) “, S. S., viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, B. V.-P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai P. M. ir U. M. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 3R-496(2.13-1.E) „Dėl P. M. ir U. M. 2024-04-22 skundo“(toliau – ir Ginčijamas sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjų skundą, ir įpareigoti Inspekciją išsamiai išnagrinėti jų skundą dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo.

Pareiškėjai skunde nurodė ir P. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. balandžio 22 d. pateikė Inspekcijai (Inspekcijos reg. Nr. 1R-2778 (2.13.Mr) skundą (toliau – ir Skundas) dėl S. S. ir B. V.-P., veikiančių viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neteisėto pareiškėjų asmens duomenų rinkimo ir viešinimo socialiniuose tinkluose per juridinių asmenų socialinių tinklų paskyras. Tačiau Inspekcija priėmė Ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjų Skundą nagrinėti, motyvuojant tuo, kad tai asmeniniai nesutarimai, nesusiję su juridiniais asmenimis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, kad su Ginčijamu sprendimu nesutinka, nes Skunde buvo aiškiai nurodyta, kad S. S. ir B. V.-P., veikdamos kaip juridinių asmenų atstovės, rinko ir viešino pareiškėjų asmeninę informaciją, naudodamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskyras. Nesutarimų kilo dėl U. M. vykdomos veiklos. P. M. neturėjo ir neturi jokio ryšio su minėtais juridiniais asmeninimis. Šie juridiniai asmenys pradėjo rinkti asmeninę P. M. informaciją, ją viešinti dėl to, kad jis draugauja su U. M., o į U. M. minėti juridiniai asmenys žiūri kaip į konkurentę (U. M. planuoja įregistruoti VšĮ, kurios veikla bus / būtų susijusi su gyvūnų teisių gynimu ir jų globa).

Pažymi, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje, kurią seka keliolika tūkstančių asmenų, yra sukurtas netgi aplankas ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriame yra daugybė vaizdo įrašų, nuotraukų, šmeižiančių pareiškėjus. Vertina, kad Inspekcija darbą atliko aplaidžiai, nesigilindama į pareiškėjų pateiktus priedus prie Skundo ir kitus duomenis. Ginčijamame sprendime visiškai nebuvo pasisakyta apie pareiškėjų pateiktus priedus, jie nebuvo vertinami, todėl Inspekcija dėl savo neveikimo nepagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjų Skundą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad netgi 2024 m. birželio 2 d. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą buvo įkeltas pareiškėjos U. M. atvaizdas, iškarpa iš vaizdo įrašo, ištraukiant dalį iš konteksto, kuriame U. M. su ironija atsakanti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teiginius, kad U. M. yra ,,aferistė“. Minėto įrašo iškarpą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tyčia pateikia viešai, visiems laisvai prieinamą, siekdama sudaryti įvaizdį, kad U. M. prisipažįstanti esanti aferistė.

Mano, kad vien dėl netinkamo formulavimo pradiniame skunde, kuriame buvo nurodyta, kad tai asmeniniai ginčai, nesukonkretinant, kokie ginčai, Inspekcijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjų skundą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes asmens duomenys buvo renkami ir tvarkomi neteisėtai. Todėl pareiškėjai turi teisę į teisingą ir išsamų Inspekcijos tyrimą bei teisių apsaugą.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą Inspekcija nurodė, kad ji gali efektyviai ginti duomenų subjekto teises tik tuomet, kai besikreipiantys asmenys aiškiai formuluoja savo reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą. Inspekcija, turėdama pareigą būti objektyvi ir nešališka, negali už asmenį suformuluoti skundo dalyko ir pagrindo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Skunde Inspekcijai ne tik patys nurodė, kad jų duomenų rinkimo ir paviešinimo priežastimi buvo asmeniniai nesutarimai su S. S. ir B. V.-P., bet taip pat Skunde Inspekcijai šiuos fizinius asmenis nurodė kaip skundžiamus asmenis.

Pastebi, kad didesnė dalis prie pareiškėjų Skundo Inspekcijai pridėtų priedų sudarė pagrindą Inspekcijai spręsti, kad tarp pareiškėjų ir Skunde Inspekcijai nurodytų skundžiamų fizinių asmenų yra susiklostę įvairialypiai asmeniniai santykiai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. balandžio 12 d. nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog dėl savo problemų kreipėsi ne į juridinį asmenį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o į S., kaip fizinį asmenį, pasivadinusį pseudonimu „(duomenys neskelbtini)“.

Inspekcijos nuomone, šie atsiliepimo argumentai įrodo, kad pareiškėjai patys pripažįsta, jog Skunde Inspekcijai pateikė informaciją apie asmeninius nesutarimus su S. S. ir B. V.-P., o tai kartu su prieduose pateikta informacija leido Inspekcijai dėl asmens duomenų rinkimo taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą išimtį (kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla). Skirtingai nei teigia pareiškėjai, esant aiškiam Skundo turiniui, Inspekcijai nekilo pareiga reikalauti papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 28 straipsnį toks reikalavimas turi būti motyvuotas, atitinkamai taikomas tik tam tikrais išskirtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju, prie Skundo Inspekcijai pridėti priedai tik patvirtino Skunde deklaruojamus asmeninius nesutarimus, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo papildomai kreiptis į pareiškėjus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų Skunde Inspekcijai buvo skundžiami jų asmens duomenų rinkimo ir viešinimo veiksmai, todėl Inspekcija pareiškėjų Skundo dalį dėl jų asmens duomenų viešinimo pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ŽEIT), kuri ir vertins Skundo medžiagą dėl viešinimo.

Pažymi, kad beveik visi prie Skundo Inspekcijai pareiškėjų pridėti priedai yra siejami su jų asmens duomenų viešinimu, bet ne su rinkimu. Tai įrodo ir Skunde Inspekcijai nurodytų priedų pavadinimai:

„1. GGI postas ir komentarai;

2. 2024-04-21 esantis postas _ Aukso amžius asmenims,... - GGI - „(duomenys neskelbtini)“ _ „„(duomenys neskelbtini)““;

3. Momentinės ekrano kopijos;

4. Momentinės ekrano nuotraukos iš vaizdo įrašo;

5. Vaizdo įrašas, kuriame įvardijami aferistais;

6. Vaizdo įrašas ,,kaip gyvena U.“, kur užfiksuotas U. M. asmeninis kambarys, filmuotoja pateko neteisėtai, o S. S. policijos apklausos metu nurodė, kad įrašą turi išsaugojusi ir laikiusi jau 5 metus;

7. Vaizdo įrašas su S. S. vaizdo įrašais, kurie viešinami nuo 2024-01-01 iki šiol;

8. D. V. 2 daryti įrašai pokalbio metu su P. M., kurių informaciją viešina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

9. Policijos nutarimai, Skundai;

10. G. V. žinutės, kuriose nors ir netiesiogiai, bet išsako, kad toliau yra renkama informacija apie pareiškėjus, o informacijos rinkimą iniciuoja būtent skundžiami juridiniai asmenys;

11. Priedas. L. V. (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savanorė), prašanti D. V. daryti spaudimą dėl daugiau informacijos gavimo;

12. D. V. rinkta informacija iš P. M. apie pareiškėjų asmeninį gyvenimą, būtent informaciją iš šio pokalbio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ perpasakojo savo story „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi ir tai, kad pareiškėjai skunde teismui neįvardijo, kurį ar kuriuos iš priedų įvertinusi Inspekcija galėjo spręsti, kad jų asmens duomenis rinko būtent juridiniai asmenys, kadangi didesnė dalis priedų yra neidentifikuotų fizinių asmenų pokalbiai bei internetinės žinutės su užslėptomis potekstėmis, kurias galimai gali iššifruoti tik pareiškėjai.

Inspekcijos nuomone, prie Skundo Inspekcijai pridėti kiti priedai (socialiniuose tinkluose ar kitoje elektroninėje erdvėje, taip pat ir telefone, užfiksuoti asmeniniai pokalbiai ir (ar) vaizdo įrašai apie vienas kitą pažįstančius (žinančius) asmenis) negali būti vertinami kaip įrodymai, kad pareiškėjų asmens duomenis rinko būtent juridiniai asmenys VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ar kiti asmenys nurodytų juridinių asmenų vardu. Nė viename iš pareiškėjų pridėtų priedų nėra informacijos, iš kurios Inspekcija galėtų spręsti, kad pareiškėjų asmens duomenys būtų renkami jų nurodytų juridinių asmenų vardu.

Mano, kad atsiliepime pateikti argumentai įrodo, jog Ginčijamas sprendimas yra argumentuotas ir teisėtas, o skunde teismui pateikti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir klaidinantys.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.

Pažymi, kad Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra nevyriausybinė organizacija, kurios veikla apima gyvūnų nepriežiūros atvejų teisinį nagrinėjimą ir viešinimą; visuomenės švietimą gyvūnų gerovės klausimais; gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pataisų inicijavimą, jų ruošimą. Ji nerenka ir neskelbia U. M. ir P. M. asmens duomenų. Paskelbtame „(duomenys neskelbtini)“ įraše yra nurodoma, kad dėl pareiškėjų veiksmų kreipėsi į policiją tam, kad būtų pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Visa surinkta informacija apie pareiškėjų vykdomą galimai neteisėtą veiką buvo pateikta policijos pareigūnams ir būtent tai yra detaliai aprašyta „(duomenys neskelbtini)“ įraše, nenurodant pareiškėjų asmens duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Ginčijamo sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti Skundą.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Inspekcija gavo pareiškėjų Skundą dėl S. S. ir B. V.-P., veikiančių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neteisėto pareiškėjų asmens duomenų rinkimo ir viešinimo socialiniuose tinkluose per juridinių asmenų socialinių tinklų paskyras.

Skunde nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir S. S. informaciją apie asmeninį pareiškėjų gyvenimą renka iš socialinių tinklų, darydami „momentines ekrano kopijas iš senų komentarų, kuriuose minima U. M. (vardas socialiniuose tinkluose – U. Y.), tie komentarai viešinami S. S. (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje, prieš skelbiant nevertinant, ar tie komentarai apie U. M. nėra melagingi, šmeižiantys ir klaidinantys, tyčia siekiant suformuoti neigiamą nuomonę apie pareiškėją U..“

Pareiškėjai teigia, kad S. S. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ renka informaciją apie pareiškėjus iš privačių asmenų ir aktyviai dalinasi informacija apie pareiškėjų asmeninį gyvenimą, „nepertraukiamai šmeižia U. M., ją įvardija kaip didžiausią kriminalinę nusikaltėlę, kuri slapstosi nuo teisėsaugos, įvardija aferiste, melage <...>“. Pareiškėjai „jaučiasi persekiojami, nuolat stebimi, kritikuojami, melagingai viešai šmeižiami per visuomenės informavimo priemones, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, vien dėl kilusių asmeninių nesutarimų.“

Pareiškėjai prašė Inspekcijos įpareigoti skundžiamus asmenis panaikinti visą informaciją apie pareiškėjus tiek iš viešosios erdvės, tiek iš savo laikmenų ir skundžiamiems asmenims taikyti administracinio poveikio priemonę – baudas (b. l. 126–150).

Inspekcija, įvertinusi Skundą, nusprendė, kad pareiškėjų skundžiami asmenys (S. S. ir B. V.-P.) informaciją apie pareiškėjus rinko spręsdami asmeninius nesutarimus, nesusijusius su skundžiamų asmenų verslu ar profesija. Vadovaujantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktu, BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla.

Vertindama Skunde pateiktą informaciją, Inspekcija sprendžia, kad pareiškėjų kartu su Skundu pateikti įrodymai leidžia spręsti, jog informacijos apie juos rinkimas negali būti siejamas su jų skundžiamų juridinių asmenų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kadangi patys pareiškėjai ne kartą minėjo, kad konfliktas įvyko ir juos šmeižianti informacija buvo renkama dėl asmeninių nesutarimų su skundžiamais fiziniais asmenimis S. S. ir B. V.-P.. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Inspekcija daro išvadą, kad pareiškėjų skundžiami juridiniai asmenys nedalyvavo informacijos apie pareiškėjus rinkime, o skundžiamų fizinių asmenų atžvilgiu BDAR nuostatos netaikytinos, pritaikius BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą išimtį, kai pareiškėjų asmens duomenys renkami išimtinai skundžiamų asmenų asmeniniais tikslais, nesusijusiais su profesine ar komercine veikla.

Pasiremdama ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu (priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai), Inspekcija nusprendė, kad šios Skundo dalies nagrinėjimas nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai, todėl atsisakoma jį nagrinėti. Ginčijamame sprendime pažymėta, kad pareiškėjai, manydami, kad skundžiami asmenys, tvarkydami su pareiškėjais susijusius duomenis, pažeidžia jų teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, turi teisę dėl tokių veiksmų kreiptis į teismą.

Inspekcija, įvertinusi Skundo medžiagą, nusprendė, kad Skundas pateiktas dėl su pareiškėjais susijusių duomenų tvarkymo visuomenės informavimo priemonėse siekiant informuoti visuomenę, todėl konstatavo, jog šioje skundo dalyje įvardijamų veiksmų (informacijos apie pareiškėjus paviešinimas) vertinimas yra priskirtinas ŽEIT kompetencijai (b. l. 65–68).

Teisėjų kolegija pažymi, kad BDAR 77 straipsnio 1 dalyje, neapribojant galimybių imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, yra įtvirtinta kiekvieno duomenų subjekto teisė pateikti skundą priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu tas duomenų subjektas mano, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant šį reglamentą. BDAR minimos priežiūros institucijos yra nurodytos ADTAĮ III skyriuje „Priežiūros institucijos“ (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalį, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.

Inspekcijos įgaliojimai ir teisės yra įtvirtinti ADTAĮ 12 straipsnyje. Vadovaujantis ADTAI 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundą dėl BDAR pažeidimų turi teisę pateikti duomenų subjektas, nurodytas BDAR 77 straipsnio 1 dalyje. ADTAĮ 24 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prie skundo, kurį pateikia pareiškėjo atstovas, turi būti pridėtas pareiškėjo atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, skunde turi būti nurodoma: 1) adresatas – priežiūros institucija; 2) skundo surašymo data; 3) pareiškėjo ir jo atstovo, jeigu jis yra, duomenys: a) fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys; b) juridinio asmens pavadinimas, kodas ir kontaktiniai duomenys; c) atstovavimo pagrindas, kai skundą pateikia pareiškėjo atstovas; 4) skundžiamo asmens tapatybė (juridinio asmens pavadinimas ir kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė), kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi; 5) skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės; 6) pareiškėjo prašymas priežiūros institucijai; 7) pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, parašas; skundas, pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas tokiu būdu, kuriuo užtikrinama elektroninė asmens atpažintis ir teksto autentiškumas. ADTAĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas.

ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai, tarp jų – skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai (2 punktas). Kai skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, priežiūros institucija per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą perduoda skundą ar jo dalį kompetentingai institucijai ir apie tai praneša pareiškėjui. Kai kompetentinga institucija yra teismas, skundas ar jo dalis grąžinamas pareiškėjui pateikiant informaciją, kur jam reikėtų kreiptis (ADTAI 27 straipsnio 2 dalis).

BDAR preambulės 18 punkte bei 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą; šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Europos Sąjungos Teisingumo Teisimas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmens atliekamas asmens duomenų tvarkymas perduodant šiuos duomenis neribotam adresatų skaičiui, pavyzdžiui, internetu, negali būti vertinamas kaip asmens duomenų tvarkymas, kai duomenis tvarko asmuo, „užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“ (2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-101/01).

Taigi, BDAR taikomas asmens duomenų tvarkymui. BDAR 4 straipsnyje apibrėžiamos asmens duomenų bei duomenų tvarkymo sąvokos (asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius; duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. Įvertinusi prie Skundo Inspekcijai pridėtų 12 priedų turinį (b. l. 69–86, 141–149), susipažinusi su pateiktais vaizdo įrašais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai neidentifikuotų fizinių asmenų pokalbiai socialiniuose tinkluose bei internetinės žinutės, tarp kurių susiklostę įvairialypiai asmeninio pobūdžio nesutarimai. Pažymėtina, kad nei Skunde Inspekcijai, nei skunde teismui pareiškėjai neišskyrė (nesukonkretino), kurie Skundo priedai patvirtina, kad juridiniai asmenys VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinko asmens duomenis. Kaip matyti iš Skundo (b. l. 126–127), skundžiamais asmenimis nurodyti visi tretieji suinteresuoti asmenys, tačiau Skundo turinys ir jo priedai patvirtina, kad būtent S. S. ir B. V.-P. rinko informaciją apie pareiškėjus, spręsdamos asmeninius nesutarimus, kurie išsivystė dėl to, kad pareiškėja U. M. kreipėsi į S. S., internetinėje svetainėje pasivadinusią „(duomenys neskelbtini)“, dėl pinigų paaukojimo šuns gyvybei išgelbėti. Tokią išvadą patvirtina ir pareiškėjų skundas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai dėl 2024 m. balandžio 4 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame skunde pareiškėjai nurodė, kad tiek S. S., tiek B. V.-P. rinko informaciją apie pareiškėjus. Tai patvirtina pareiškėjų priedai prie skundo, kurių tyrimą atlikę pareigūnai nevertino, apie juos nutarime nepasisakė (b. l. 101). Kadangi Skundo priedai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo pareiškėjų asmens duomenų rinkime, Inspekcija pagrįstai pritaikė BDAR preambulės 18 punkte bei 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą išimtį. Tam, kad būtų apibrėžtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos, pažymėtina, kad procesiniame dokumente, kuriuo asmuo, nesantis viešojo administravimo subjektu, kreipiasi į administracinį teismą dėl pažeistų ar ginčijamų teisių ar teisėtų interesų gynimo, t. y. skunde, be kita ko, privalo būti nurodytas jo pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, ir dalykas, t. y. pareiškėjo reikalavimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktai). Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Inspekcija netinkamai taikė BDAR ribas ir padarė preambulės 18 punkto bei 2 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatų pažeidimą, o pareiškėjai priešingų įrodymų į bylą nepateikė. Vadinasi, Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų Skundą kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Kadangi Inspekcija Skundo dalį dėl informacijos apie pareiškėjus paviešinimo perdavė nagrinėti ŽEIT, teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais Inspekcijos veiksmais nebuvo užkirstas kelias pareiškėjų skundo nagrinėjimui, nebuvo pažeista pareiškėjų teisė į jų galbūt pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl jų galimo teisių ir interesų pažeidimo nagrinėjant jų Skundą ne Inspekcijoje, o ŽEIT. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl teisinio reglamentavimo, pagal kurį yra apibrėžta Inspekcijos ir ŽEIT kompetencija ir nustatyti procedūriniai veiksmai, kurie atliekami nustačius, kad skundo nagrinėjimas patenka į kitos priežiūros institucijos kompetenciją, atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Inspekcija, vertindama faktines aplinkybes ir priimdama Ginčijamą sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją, ją vertino visos skelbiamos informacijos kontekste. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjų skundo remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismui konstatavus, kad Inspekcijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjų Skundą.

Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų P. M. ir U. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.