Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-12-01 nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal:

LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-06-02 iki 2010-12-01.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., iš S. P. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto už 3000 Lt.

Iš S. P. priteista 3577,56 Lt UAB ,,General Financing“ nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

S. P. pagal LR BK 301 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. nuteistas už tai, 2007 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 18.00 val., AB ,,Lietuvos paštas“ patalpose, Rungos g. 8, Elektrėnuose, pateikdamas pašto darbuotojai R. G. svetimą dokumentą – Lietuvos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Š. G. vardu, pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB „General Financing“ priklausantį turtą – 3000 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pašto darbuotoja, nustačiusi, kad asmens dokumentas priklauso kitam asmeniui, kreditą išduoti atsisakė.

Be to, S. P. nuteistas pagal LR BK 300 str. 2 d. už tai, kad 2007 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, savo namuose, Pergalės g. Nr. 25-6, Elektrėnuose, įklijuodamas savo nuotrauką į svetimą pasą, suklastojo tikrą dokumentą– Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr.(duomenys neskelbtini) , išduotą 1999-07-22 Trakų r. migracijos tarnybos. Šį suklastotą pasą laikė iki 2007-12-10 ir panaudojo 2007-12-10 pateikdamas AB ,,Lietuvos paštas“ darbuotojai V. R. vartojimo kredito sutarties Nr (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorio Nr.1 sudarymui.

Taip pat, S. P. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2007-12-09, nenustatytą valandą, AB „Lietuvos paštas“ skyriaus patalpose, Gedimino g. 59, Kaišiadoryse, siekdamas įgyti iš kredito bendrovės svetimą turtą – pinigų, pašto darbuotojai V. R. pateikęs suklastotą tikrą dokumentą –Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LK 843209, išduotą 1999-07-22 Trakų r. migracijos tarnybos pil. Š. G., suklastotą įklijuojant savo nuotrauką, sudarė su UAB „General Financing“ (įmonės kodas 300515252) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir finansavimo sandorį Nr.1, kurios pagrindu, apgaule gavo ir pasisavino 3000 litų dydžio vartojimo kreditą, t.y. įgijo svetimą, UAB „General Financing“ turtą – 3000 litų.

Be to, S. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 301 str. 1 d. tuo, kad toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, UAB ,,General Financing“, kodas 300515252, pateiktoje vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), finansavimo sandoryje Nr. 1, savo ranka, imituodamas Š. G. parašą, pasirašė jo vardu, taip suklastodamas tikrą juridinio asmens griežtos atsakomybės blanką – vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), finansavimo sandorį Nr. 1.

Pagal LR BK 301 str. 1 d. S. P. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo S. P. nusikalstamą veiką pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., ir paskyrė nuteistajam bausmę, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde neigia savo kaltę pasikėsinus sukčiauti, tačiau, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo, nukentėjusiojo Š. G. ir liudytojos R. G. parodymais, parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu bei kita bylos rašytine medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip S. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str.1 d. 182 str. 1 d., pagrindžiančius įrodymus.

Teisme apklaustas nukentėjusysis Š. G. parodė, kad 2007 m. gruodžio pirmosiomis dienoms Elektrėnų mieste iš jo buvo pavogta rankinė, kurioje buvo jo asmens pasas. Be to, 2007 m. gruodžio mėnesį buvo nuėjęs į Elektrėnų pašto skyrių pasiteirauti, ar nėra jam registruoto laiško. Pašto darbuotoja jam pasakiusi, kad į paštą tą pačią dieną buvo atėjęs kitas asmuo ir pasinaudodamas jo, Š. G., pasu norėjo gauti vartojamąjį kreditą. Darbuotoja nurodė, kad tai galėjo būti iš matymo pažįstamas S. P..

Liudytoja R. G. teisme nurodė, kad 2007 m. gruodžio pradžioje, prieš darbo pabaigą, į pašto skyrių atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis ir paprašė išduoti greitąjį kreditą 3000 litų sumai. Pateikė pasą, tačiau jame buvusi nuotrauka nebuvo jį pateikusio vyriškio. Pateikto paso savininką Š. G. ji pažįstanti iš matymo, nes šis dažnai ateina į paštą. Atėjusiam vyriškiui buvo liepusi užpildyti sutikimą įeiti į jo duomenų bazę. Sutarties su vyriškiu nesurašė ir pinigų neišdavė, nes atpažino, kad šis pateikė ne savo pasą. Be to, pastebėjusi, kad vyriškis Š. G. pavardę parašė su klaidomis. Suprato, kad vyriškis apgaule nori gauti kreditą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino S. P. kaip asmenį, pateikusį Š. G. asmens pasą ir norėjusį gauti greitąjį kreditą (1 t., b.l. 173-175).

Be to, ir pats S. P., pirmosios instancijos teisme ir 2010-10-22 apklaustas įtariamuoju, pripažino savo kaltę dėl pasikėsinimo sukčiauti. Jis nurodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, Elektrėnuose, gatvėje netoli parduotuvės, rado Š. G. vardu išduotą galiojantį LR piliečio pasą. Rasto paso policijai nepridavė, tačiau sugalvojo pasinaudoti juo iš pašto skyriaus gaudamas vartojimo kreditą. Savo asmens dokumentu nesinaudojo, kadangi žinojo, jog savo vardu vartojimo kredito negaus, nes tuo metu niekur nedirbo. Nežinojo, ar rasto LR piliečio paso savininkas kur nors dirba, tačiau rizikavo ir pabandė jo vardu gauti vartojimo kreditą. Kitą dieną su Š. G. pasu atėjo į pašto skyrių, jį pateikė ten dirbusiai darbuotojai ir pasakė norįs gauti vartojimo kreditą 3000 litų sumai. Pašto darbuotoja vartojimo kredito jam nesuteikė, grąžino jam pasą įtartinai į jį žiūrėdama. Jis suprato, kad pašto darbuotoja pastebėjo, jog pateiktas pasas yra ne jo. Grįžęs namo į Š. G. pasą įklijavo savo nuotrauką.

Vien savo kaltės neigimas apeliaciniame skunde neduoda pagrindo išteisinti S. P. pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., kadangi jo kaltę įrodo aptarti įrodymai. Apeliantas nurodo, kad liudytojos R. G. parodymai vertinti kritiškai, nes nurodė, jog į paštą jis buvo atėjęs su draugais, kad ji jam davė užpildyti reikalingus blankus, nors to iš tiesų nebuvo. Pažymėtina, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojos R. G. parodymus dėl asmenų skaičiaus atėjusių į paštą ir dėl blankų pildymo, tačiau ar S. P. į pašto skyrių atėjo vienas, ar su draugais, šiuo atveju nėra esminis dalykas kvalifikuojant padarytą nusikalstamą veiką, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje. Liudytojos R. G. parodymai, kad S. P. davė pildyti vartojimo kredito gavimo blankus, teisėjų kolegijos nuomone, yra visiškai pagrįsti ir logiški, kadangi S. P. į ją kreipėsi ne dėl informacijos apie vartojimo kredito išdavimo sąlygas, bet dėl paties kredito gavimo, nes pašto darbuotojai jau buvo pateikęs ir LR piliečio pasą. Liudytoja savo parodymuose teigia pastebėjusi, jog S. P. neteisingai parašė G. pavardę, nurodė, kad S. P. užpildytų duomenų, pastebėjusi neatitikimus, į centrinę duomenų sistemą neįvedė. Laikytina, kad apelianto skundo teiginys dėl liudytojos R. G. parodymų kritiško vertinimo, nepagrįstas.

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad S. P., pašto darbuotojai R. G. pateikdamas svetimą dokumentą – LR piliečio pasą išduotą Š. G. vardu, apgaulės būdu pasikėsino iš UAB ,,General Financing“ gauti greitąjį vartojimo kreditą 3000 litų, tačiau pašto darbuotojai R. G. pastebėjus, kad S. P. pateikė ne savo, o svetimą asmens dokumentą, nusikalstama veika nutrūko ne dėl nuo S. P. valios priklausančių aplinkybių, todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Pagrįstai pripažinęs S. P. kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 300 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., nuteistajam paskyrė bausmę adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms ir ji nėra aiškiai per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. P. anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vėliau teistas ir už kitas tyčines nusikalstamas veikas. Tai, kad S. P. naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas yra laikoma nusikaltimų recidyvu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad S. P. po nusikalstamų veikų padarymo slapstėsi, iš viso padarė tris nusikaltimus, nėra atlyginęs nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 300 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kad S. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, įvertintina ir tai, kad viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. S. P. už atskirus nusikaltimus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos gana švelnios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jos yra mažesnės negu LR BK 182 str. 1 d ir 300 str. 2 d. sankcijose numatytų tos rūšies bausmių vidurkiai.

Teisėjų kolegijos nuomone, dar labiau švelninti paskirtas bausmes atsižvelgiant į apelianto skunde nurodytas aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra pagrindo, įvertinus S. P. daromų tyčinių nusikaltimų recidyvą. S. P. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis serga TBC, taip pat nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, kadangi nuteistiesiems sveikatos apsauga yra garantuojama LR Bausmių vykdymo kodekso 11 str. 1 d. 3 p. ir kituose poįstatyminiuose aktuose numatytomis priemonėmis.

S. P. padarius kelias nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 63 str. 1d. ir bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 2 d., 182 str. 1 d., subendrino taikydamas dalinį sudėjimo būdą, numatytą LR BK 63 str. 4 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Trakų rajono apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendžiu S. P. paskirta 52 parų arešto bausmė jau yra atlikta, todėl su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-12-01 nuosprendžiu nebendrintina.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. P. paskirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji yra teisinga bei tinkama realizuoti bausmės tikslus, nurodytus LR BK 41 str. 2 d.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos skundžiamame nuosprendyje dėl S. P. pripažinimo kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., yra motyvuotos bei pagrįstos teisme ištirtais įrodymais, o bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmės individualizavimo principo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.