Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-380-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
1A-432-380-2013
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-01241-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
Nuteistasis
E., E. G.
Advokatai
Edvardas Staponkus
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-432-380/2013Teisėjas E. Mockaitis Proceso Nr. 1-85-1-01241-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.8.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Valentino Janonio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (dėl 2012-12-14, 23.00 val., nusikalstamos veikos) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 mėn.; pagal BK 140 str. 1 d. (2012-12-15, 14.00 val., nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimo bausmė 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012-12-15 iki 2012-12-17 (dvi paros). Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. (2012-12-15, 7.30 val.,) E. G. išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 14 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu tyčia delnu vieną kartą sudavė savo besilaukiančiai žmonai G. G. į kairįjį skruostą, bei pastūmęs ją ant lovos, uždėjęs pagalvę ant veido ją dusino, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. G. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 15 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo žmonai G. G. į veidą, taip padarydamas jai viršutinės lūpos audinių patinimą ir ties kandžiais raudonos spalvos kraujosruvą gleivinėje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2012 m. gruodžio 15 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė savo žmonai G. G. į krūtinę, du kartus spyrė į dešinįjį šoną, taip nukentėjusiajai G. G. sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, E. G. dėl 2012-12-15, apie 14 val., nusikalstamos veikos, išteisinti. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, paskirti laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis BK 48 str. nuostatomis, paskirti teismo įpareigojimus. Teismui nusprendus, apeliantui palikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prašo taikyti BK 63 str. 2 d. numatytą apėmimo būdą ir sumažinti laisvės atėmimo bausmės terminą. Apeliantas nepripažįsta, jog 2012-12-15, apie 14.00 val., smurtavo prieš savo sutuoktinę. Neneigia, jog namuose būna konfliktų, tačiau sutuoktinė yra nėščia ir dėl komplikuoto nėštumo yra nervinga, elgiasi keistai. Nuolat grasina iškviesianti policijos pareigūnus. Minėtą dieną taip pat su sutuoktinę buvo susiginčiję, tačiau jis jos nemušė. Visi sumušimai ant sutuoktinės kūno galėjo būti 2012-12-14 dienos. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai už 2012-12-14 ir 2012-12-15 padarytas nusikalstamas veikas paskyrė ne vienodo dydžio bausmes ir savo sprendimo nemotyvavo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. G. susitaikė su nukentėjusiąja ir prisipažino padaręs nusikaltimą, todėl mano, kad yra pagrindas jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. Paskirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, neįvertino jo asmenybės, lengvinančių aplinkybių, jog yra trijų vaikų tėvas, kuriems reikalingas išlaikymas, aktyviai ieškosi darbo. E. G. mano, jog jam turėjo būti paskirta laisvės apribojimo bausmė. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymą bendrindamas paskirtas bausmes, nes kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis bausmės yra nesudedamos, o apimamos.

Nukentėjusioji G. G. atsikirtimu į E. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. G. G. teigia, kad su E. G. nesusitaikė. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. G. toliau tęsė savo nusikalstamą veiką, pažeisdamas jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 2013-02-18 E. G. grįžo į jų butą, kur nukentėjusioji dėl visiško jos veiksmų ir pokalbių kontroliavimo, nuolatinių E. G. grasinimų susidoroti su nukentėjusiąja, neturėdama galimybės ištrūkti iš E. G. kontrolės, turėjo vykdyti jo primestas sąlygas. Tokia E. G. smurtavimo ir jos izoliavimo nuo aplinkinių situacija nežinia kuo galėjo pasibaigti, jeigu sunerimę giminaičiai ir ligoninės personalas nebūtų jos ieškojęs, nesuprasdami, kodėl G. G. ignoruoja telefono skambučius ir neaplanko kūdikio ligoninėje. E. G. buvo sumušta 2012-12-14, 2012-12-15 ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl teigia, kad E. G. dėl smurto prieš G. G. visiškai nesigaili, toliau tęsė tokią pačią nusikalstamą veiką prieš ją. Nuolatinio alkoholio įtakojo E. G. yra agresyvus, ji buvo sumušta jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio, t. y. sunkinančioms aplinkybėms. E. G. neprisideda prie vaikų išlaikymo, jais nesirūpina, neprižiūri, nukentėjusioji pati viena rūpinasi vaikais, išlaiko būstą, moka visus mokesčius.

Nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis E. G. ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl kaltės padarius 2012 m. gruodžio 15 d., apie 14 val., nusikalstamą veiką, prašo jį išteisinti ir nesutinka su jam paskirta bausme, kuri, jo manymu, yra per griežta.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis smurto prieš G. G. nevartojo, jai nesudavė, tačiau šį jo teiginį paneigia byloje surinkti, teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad E. G. kaltė pagal BK 140 str. 1 d., dėl 2012 m. gruodžio 15 d., 14.00 val., nusikalstamos veikos, yra neabejotinai įrodyta nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotais parodymais, iš dalies nuteistojo E. G. parodymais, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gruodžio 15 d., apie 14 val. E. G. grįžo namo, jis buvo išgėręs. Ji norėjo eiti pas kaimynus, nes bijojo, kad jis vėl smurtaus. Tai pamatęs E. G., priėjo ir sudavė delnu per lūpas, jie apsižodžiavo. Vyrui užmigus, ji iš kaimynų paskambino mamai ir paprašė iškviesti policiją (b. l. 19, 20). Nukentėjusioji G. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 15-18, 30-34). Nuteistasis E. G. parodė, kad grįžęs 2012 m. gruodžio 15 d., apie 14 val., buvo neblaivus. Susibarė su žmona, bet jos nemušė (b. l. 95). E. G. tvirtina, kad G. G. sudavė tik vieną kartą į dešinį skruostą, t. y. 2012 m. gruodžio 14 d., neigia, sudavęs G. G. 2012 m. gruodžio 15 d., t. y. antrą kartą. Nuteistojo parodymus paneigė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog G. G. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, viršutinės lūpos audinių patinimas ir ties kandžiais raudonos spalvos kraujosruva gleivinėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų jėgų poveikyje (b. l. 12). Policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo kviesti 2 kartus, surašyti tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 8-9, 26-27). 2012 m. gruodžio 15 d. 17.27 val. Tauragės AVPK gautame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, nurodyta, kad G. G. gruodžio 15 d., apie 14 val., sumušė jos vyras E. G. (b. l. 55). E. G. buvo nustatytas 1,26 promilių girtumas (b. l. 35). Taigi specialisto išvada, Tauragės AVPK gauti pranešimai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti ir nesiremti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl E. G. kaltės 2012 m. gruodžio 15 d., apie 14 val., sudavus vieną kartą delnu į veidą G. G., todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir E. G. išteisinti dėl šios veikos nėra jokio teisinio pagrindo.

Pripažinęs E. G. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė du nesunkius nusikaltimus. Nusikalstamą veiką padarė būdamas 5 kartus teistas, 2010 m. rugpjūčio 10 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų (b. l. 59-62). Byloje yra duomenų, kad dėl E. G. vartojamo smurto nuo 2010-09-22 iki 2012-12-15 policija jo šeimoje lankėsi 5 kartus (b. l. 55). E. G. 8 kartus baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 72-75). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., pagrįstai skyrė E. G. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 1 m. (bausmės vidurkis 7 mėn. 15 d.). E. G. už 2012-12-14 padarytą nusikalstamą veiką paskirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. E. G. už 2012-12-15 padarytą nusikalstamą veiką paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam E. G. mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad veiką padarė nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia (BK 60 str. 1 d. 7 p.), be to, dėl 2012-12-15 nusikalstamos veikos sunkinanti aplinkybė nustatyta dar ir ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina, kad dėl 2012-12-15 veikos E. G. paskirta didesnė, t. y. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, nes pirmosios instancijos teismas nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta. Bendrindamas nuteistajam nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 63 str. reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti aiškiai per griežta ir E. G. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. G. yra trijų vaikų tėvas, kuriems reikalingas išlaikymas, aktyviai ieško darbo, nėra pagrindas švelninti paskirtos bausmės. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. E. G. argumentas, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja yra abejotinas, nes nukentėjusioji nei pirmosios instancijos teisme, nei atsikirtimuose į apeliacinį skundą nepareiškė noro taikytis su nuteistuoju. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas prieš posėdį nukentėjusiosios prašymas neskirti E. G. laisvės atėmimo bausmės, nes jie su vyru susitaikė, nėra pagrindas nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Kadangi E. G. padarė tyčinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl BK 38 str. numatytais pagrindais jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo prievolė išlaikyti šeimą negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Nukentėjusiosios ir nuteistojo susitaikymas, bei jo noras padėti šeimai, vertintinas teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, negali turėti lemiamos įtakos teismo paskirtai bausmei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Valentinas JanonisEduardas Maškevičius