- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- II-291-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07162-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. N., institucijos, priėmusios nutarimą byloje Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono AAD atstovei V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. N. skundą institucijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono AAD dėl nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono AAD 2014-09-10 nutarimą, kuriuo jis nubaustas 150 litų bauda, pakeičiant šį nutarimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. ir skirti įspėjimą. Taip pat prašo grąžinti 50 siauražnyplių vėžių, o likusios 77 vėžius paimti ir sunaikinti.
Pareiškėjas E. N. paaiškino, kad žvejo bilietą pirko 2014-07-04, tačiau tą dieną jį buvo palikęs namuose. Sustabdė inspektoriai ir surašė protokolą. Su žvejo bilietu galima pagauti 50 vėžių. Mano, kad inspektoriai turėjo galimybę patikrinti, ar jis turėjo žvejo bilietą, nes perkant terminale suvedinėjamas asmens kodas. Prašo pakeisti nutarimą ir pripažinti, kad 50 vėžių sugauti teisėtai, nuo to skirtųsi ir gamtai padaryta žala.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė V. G. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas yra surašytas ir veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. ir E. N. nuobauda tinkamai individualizuota. Nagrinėjantis bylą pareigūnas vertino tokias aplinkybes, kad pareiškėjas E. N. į žvejybą pasiėmė nepilnametį sūnų, kuris iki 16 metų turi teisę nemokamai žvejoti. Buvo įskaitytos tos aplinkybės, kad nemokamą teisę žvejoti turintis asmuo gali turėti leistiną įrankių skaičių ir sugauti leistiną vėžių skaičių. Kaip matyti iš nutarimo turinio, kiekvienam asmeniui buvo įvertinta ši aplinkybė, t.y. perkvalifikuotas pažeidimas į lengvesnį, t.y. ne pagal 87 str. 3 d., kur viršijant įrankius, bet jau lengvesnis, t.y. tiktai pagavus didesnį kiekį šiuo atveju vėžių. Pagal žvejybos taisykles vienas asmuo kiekvienos žvejybos metu turi teisę sugauti 50 vėžių. Pareiškėjui buvo įvertinta 50 vnt. leistino kiekio vėžių. Taip pat buvo vertinama aplinkybė, kad pagal taisykles žvejybos vietose privalu turėti žvejo mėgėjo bilietą. Jeigu žvejybos vietoje tokio bilieto neturi, žvejys negali žvejoti. Kadangi žvejo bilieto neturėjo, jis neturėjo teisės žvejoti. Pareigūnas vertino, kad pareiškėjas iš esmės turėjo įsigijęs žvejo mėgėjo bilietą, todėl nuobaudą individualizavo labai aiškiai. Pagal 87 str. 1 d. gali būti skiriama nuobauda įspėjimas arba bauda 25-200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu arba be konfiskavimo. Kaip matyti iš protokolo, iš pažeidėjo buvo paimti visi įrankiai, tame tarpe ir valtis. Buvo įvertinta ta aplinkybė, kad jis yra įsigijęs bilietą, bet pasielgė neapgalvotai. Pareigūnas įvertino tą aplinkybę ir nekonfiskavo valties. Buvo vertinta ir sunkinanti aplinkybė, kad pareiškėjas susitaręs su draugu žvejojo, žinodamas ir turėdamas galimybę įvertinti, kad jis žvejybos vietoje neturi bilieto. Pareigūnas neskyrė įspėjimo, o skyrė nuobaudą 150 Lt. Vienetų skaičius turi reikšmę žalos įvertinimui, bet ne veikos kvalifikavimui. Pats pareiškėjas sutinka, kad jis sugavo daugiau negu 50 vnt. vėžių. Tai atitinkamai ginčas persikelia tiktai į žalos dydžio klausimą. Prašo palikti galioti nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog institucija tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Liudytojas D. J. paaiškino, kad buvo gauta informacija, kad Kauno rajone, Zapyškio karjere galimai daromas pažeidimas. Nuvykęs pamatė du vyrus, kurie dėjosi žvejybos įrankius ir valtį į automobilį, juos sulaikė. Patikrinimo metu rasta 21 vnt. mėgėjiškos žūklės įrankių, 305 vnt. siauražnypliai vėžiai. Buvo išaiškintos visos pažeidimo padarymo aplinkybės ir surašyti du protokolai. E. N. žvejo bilieto nepateikė. Vyrai sugavo per didelį kiekį siauražnyplių vėžių, taip pat vykdė mėgėjišką žūklę neturėdamas žvejo mėgėjo bilieto. Jeigu E. N. būtų turėjęs žvejo mėgėjo bilietą, jis gali sugauti ne daugiau kaip 50 vėžių, šiuo atveju buvo sugauti 305 vėžiai, būtų vistiek traktuojama, kad yra per daug sugauta vėžių.
Liudytojas V. G. paaiškino, kad 2014-08-22 Zapyškio tvenkinyje matė, kaip du vyrai žvejoja. Buvo didelis kiekis sietelių, įrankių. Prie kranto stovintis vaikas pasakė, kad tėvelis su draugu žvejoja. Matė, kad akivaizdžiai per daug sugauta vėžių. Tada paskambino inspektoriui ir paprašė, kad atvyktų, nes yra daromas pažeidimas. Automobilį sustabdė kitoje karjero pusėje. Buvo suskaičiuotas pagautų vėžių kiekis, jų buvo 305 vnt.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad E. N. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 1 dalyje.
E. N. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono AAD 2014-09-10 nutarimu Nr. AM 115125 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. 150 Lt bauda su 127 vnt. siauražnyplių vėžių, 10 samtelių ir 4 bučių vėžiams gaudyti, 7 skritulių konfiskavimu. ,,Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių" 17.1. punktas reikalauja „žvejodami turėti ir pareikalavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pateikti mėgėjų žvejybos leidimą (elektroninio mėgėjų žvejybos leidimo numerį), suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą". E. N. 2014-08-22 dieną žvejodamas pažeidė nurodytą taisyklių punktą, nes pareikalavus nepateikė žvejo bilieto, be to, pažeidė minėtų taisyklių 7 p., kuriame nurodyta, kad vienos žvejybos metu leidžiama sugauti <...> ne daugiau kaip 50 vnt., vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). E. N. pripažino, kad 2014-08-22 žvejybos metu žvejo bilieto neturėjo, bei buvo sugavęs daugiau vėžių, nei leidžiama.
Byloje kyla ginčas dėl bausmės individualizavimo. ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (1 d.); skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (2 d.). ATPK 30² straipsnio 1 dalis įtvirtina, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teismas vertina tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje institucijos specialistas pripažino, kad žvejybą vykdė trys asmenys (ir E. N. nepilnametis sūnus D. N.) ir sumažino sugautų siauražnyplių kiekį. Vertintina ir ta aplinkybė, kad nebuvo konfiskuota valtis. Tokiu būdu, priimant sprendimą paskirti nuobaudą, buvo įvertintos visos aplinkybės ir įvertintos pareiškėjo E. N. naudai.
Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d. 1 p. teismas
nutaria:
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono AAD 2014-09-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM 115125 palikti nepakeistu, pareiškėjo E. N. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.