Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams: Isaakui Borveinui, Grigorijui Leonovui, Jolantai Teresei Litvinskienei, Povilui Mockevičiui, Raimondui Kivyliui, Jolantai Savickaitei, Mindaugui Kepeniui, Jūratei Kleinauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų S. K. , R. G. , A. G. ir nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

S. K. nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

R. G. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

A. G. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

A. F. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 259 str. 2 d. 45 paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 65 str., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

A. Ž. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 45 paroms arešto. Įskaičius kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, A. Ž. pripažintas jam paskirtą bausmę jau atlikusiu.

A. V. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 45 paroms arešto. Įskaičius kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, A. V. pripažintas jam paskirtą bausmę jau atlikusiu.

D. K. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 45 paroms arešto. Įskaičius kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, D. K. pripažintas jam paskirtą bausmę jau atlikusiu.

D. M. pagal BK 260 str. 3 d. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 10 d. Klaipėdos m., nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo apie 20 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 2,359 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, kurias jis 2003 m. liepos 10 d., apie 17 val. 10 min., neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m. Tilto gt. 2 esančio namo ir automobilyje ,,BMW 524“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau – NVIM) dalyviui, anoniminiam liudytojui ,,Tomui“.

Taip pat nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 24 d. Klaipėdos m., nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo apie 19,893 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo apie 5,706 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir apie 50 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 5, 179 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, kurias jis, prieš tai susitaręs telefonu, 2003 m. liepos 24 d., apie 15 val. 10 min., neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m. Tilto gt. 2 esančio namo ir ten neteisėtai už 990 Lt pardavė NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui ,,Tomui“.

Taip pat nuteistas už tai, kad iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos m., nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo apie 502 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo apie 52,655 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, po to šias medžiagas 2003 m. rugpjūčio 1 d., apie 14 val. 30 min., automobiliu ,,BMW 524“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m. Tomo gt. 2 esančio namo ir neteisėtai jas už 6000 Lt pardavė NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui ,,Tomui“.

S. K. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdoje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo du su puse vieneto baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,192 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 12 vnt. perforuoto popieriaus skiaučių, kurių sudėtyje buvo 0,0222 gramo psichotropinės medžiagos LSD, šias medžiagas atsigabeno ir laikė jas automobilyje ,,BMW 524“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apdailos detalėmis ir automobilyje buvusioje piniginėje iki tol, kol 2003 m. rugpjūčio 1 d., apie 14 val. 40 min., prie Klaipėdos m. Tomo gt. 2 esančio namo tas medžiagas įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat nuteistas už tai, kad iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų įgijo ir, kol jas kratos metu surado policijos pareigūnai, neteisėtai laikė savo bute (duomenys neskelbtini) labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: perforuoto popieriaus lapelį, padalytą į 76 vnt. dalių, su ,,grybo“ piešiniu ir perforuoto popieriaus skiautę su ,,grybo“ piešiniu, prisodrintus psichotropine medžiaga LSD, kurios kiekis buvo 0,00154 gramo, 12 vnt. rožinės nevienalytės spalvos, su įspaustu ,,delfino“ simboliu tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,144 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, 35 vnt. geltonos spalvos, su įspaustu ,,kryžiaus“ simboliu tablečių, kurių sudėtyje buvo 2, 643 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, 5 vnt. pilkos spalvos, su įspaustu ,,šikšnosparnio“ simboliu tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,330 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, 3 vnt. baltos spalvos, su įspaustais įrašais ,,mix“ tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,170 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, baltos spalvos, su įspaustu įrašu ,,o.k.“ tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,063 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ½ dalį baltos spalvos, su įspaustu ,,šypsenos“ (,,smile“) simboliu tabletės, kurios sudėtyje buvo 0,048 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, pusę baltos spalvos, su įspaustu ,,Mitsubichi“ ženklu tabletės, kurios sudėtyje buvo 0,059 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, 25,131 gramo pilkos spalvos, su įspaustais ,,širdies“ simboliais tablečių, kurių sudėtyje buvo 9,359 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, 25,131 gramo žalios spalvos, su įspaustais ,,širdies“ simboliais tablečių, kurių sudėtyje buvo 5,011 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, 17 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 4,874 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, 16 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 4,797 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, 8 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,585 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo 0,259 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo 0,104 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, du plastikinius maišelius su baltos spalvos milteliais, supakuotais į bespalvį plastikinį maišelį, kurių sudėtyje buvo 23,701 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, į bespalvį plastikinį maišelį supakuotus baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 23,905 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, į bespalvį plastikinį maišelį supakuotus baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 26,930 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, 199,145 gramo baltos spalvos, fragmentuotos, supakuotos į baltos spalvos maišelį medžiagos, kurios sudėtyje buvo 99,050 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, rudos spalvos nevienalyčių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 gramo narkotinės medžiagos heroino, ir 546, 53 gramo rudai žalios spalvos sausos, augalinės kilmės medžiagos kanapių (ir jų dalių). Iš viso S. K. neteisėtai įgijo ir laikė savo bute, turėdamas tikslą platinti, 18,827 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, 185,205 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,00154 gramo psichotropinės medžiagos LSD, 0,025 gramo narkotinės medžiagos heroino ir 546,53 gramo narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių).

R. G. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2003 m. birželio mėn. vidurio iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų neteisėtai, įgijo ir laikė (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kėsindamasis platinti, didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 269 vnt. šviesios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,538 gramo psichotropinės medžiagos klonazepamo, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė, nes psichotropines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. G. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos mėn. pabaigoje, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., 17 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute neteisėtai laikė, kėsindamasis platinti, 24,501 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,883 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino ir 3,951 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė, nes psichotropines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. F. nuteistas už tai, kad iki 2003 m. lapkričio 26 d., nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir laikė savo namuose nedidelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų – 1,043 gramo MDMA, 15,336 gramo metamfetamino ir 11,3172 gramų kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

A. F. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2003 m. lapkričio 19 d., neturėdamas leidimo įgijo 197,76 gramo fabrikinės gamybos, normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo, šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu, panaudojant fabrikinės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo BM modelio vamzdžius Nr. 10186-63, lovelį Nr. 75370-54 bei buožę ir paleidžiamąjį-skeliamąjį mechanizmą, lygiavamzdį trumpąjį pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu, panaudojant fabrikinės gamybos 35 kalibro pistoletą VALTRO, mod. A.P. 92 ARMY“ Nr. D60848, dešimt pirmos rūšies fabrikinės gamybos 7,62m (7,62x39) mm kalibro karinių šovinių, du antros rūšies, fabrikinės gamybos 7,62 (7,62x39) mm kalibro imitacinius šovinius, penkiolika trečios rūšies, fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių, vieną ketvirtos rūšies fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro (22 L. R. ) ilgąjį žiedinio įskėlimo šovinį, fabrikinės gamybos, 30 mm kalibro skeveldrinio fugasinio, padegamojo šovinio dalį, kurios sviedinyje yra apie 50 g brizantinės sprogstamosios medžiagos ir svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą – fabrikinės gamybos, bedūmį, nitroceliuliozinį, piroksilininį nenustatytos markės paraką, kurio masė 26,98 gramo. Dalį šių sprogstamųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų jis laikė iki 2003 m. lapkričio 19 d., o dalį iki 2003 m. lapkričio 26 d. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol juos kratų metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. Ž. nuteistas už tai, kad iki 2003 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos m., nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 0,135 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, šią medžiagą parsigabeno ir iki 2003 m. lapkričio 19 d. laikė bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. V. nuteistas už tai, kad iki 2003 m. lapkričio 19 d., Klaipėdos m., nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 1, 0219 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei 0,075 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, jas parsigabeno ir iki 2003 m. lapkričio 19 d. laikė bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. K. nuteistas už tai, kad iki 2003 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos m., nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 1, 7013 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, ją parsigabeno ir iki 2003 m. lapkričio 19 d. laikė bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. M. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu teismas išteisino nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuteistiesiems asmenims kaltinimai buvo pakeisti.

Ši byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje D. M. , D. K. ir S. K. kaltinant pagal BK 260 str. 3 d., A. G. , A. Ž. ir A. V. pagal BK 260 str. 1 d., A. F. pagal BK 260 str. 1 d. ir pagal BK 253 str. 1 d., o R. G. pagal BK 24 str. 5 d. ir 260 str. 3 d. Visi kaltinamieji, išskyrus R. G. , buvo kaltinami tuo, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje. D. M. ir D. K. buvo kaltinami tuo, kad jie neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį bei organizavo šių medžiagų platinimą. S. K. , A. G. , A. F. , A. Ž. ir A. V. buvo kaltinami, kad jie neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, šias narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo, laikė, gabeno ir jas platino, S. K. tai darė disponuodamas labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais. A. F. dar buvo kaltinamas ir, kaip jau nurodyta, nuteistas už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis. R. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį bei tuo, kad kurstė šias medžiagas platinti S. K. . Pats S. K. dar buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo turėdamas tikslą platinti bei platino iš R. G. įgytas narkotines bei psichotropines medžiagas.

Kaltinamajame akte kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo išdėstytos taip:

D. M. ir D. K. , iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, laikotarpyje nuo 2002 m. liepos mėn. pabaigos iki 2003 m. lapkričio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytose vietose ir iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 85 vnt. tablečių ir jų fragmentų, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 8,413 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 470,312 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip157,096 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne mažiau kaip 2,883 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino ir ne mažiau kaip 562,1834 gramo narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių). Dalį šių medžiagų jie, turėdami tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, laikė nenustatytoje vietoje Klaipėdos m., o dalį pas A. F. bute (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu D. M. ir D. K. , susitardami su S. K. , A. G. , A. F. , A. Ž. , A. V. ir kitais nenustatytais asmenimis, organizavo šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą. Jie susitarė, kad D. M. ir D. K. sistemingai tiesiogiai patys arba per S. K. , A. G. , A. F. , A. Ž. , A. V. ar kitus jų parinktus, nenustatytus asmenis tieks nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas platinti, o S. K. , laikotarpiu nuo 2002 m. liepos mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., A. F. laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, iki 2003 m. lapkričio 19 d., A. Ž. laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo mėn., tiksliau nenustatytu laiku, iki 2003 m. lapkričio 19 d., A. V. laikotarpiu nuo 2003 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, iki 2003 m. lapkričio 19 d., A. G. laikotarpiu nuo 2003 m. liepos mėn. pradžios, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., sistemingai, neteisėtai įgijo, laikė, nešiojo ir, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, toliau jas platino, t. y. ne mažiau kaip 20 tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,359 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, perpardavė narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims, o ne mažiau kaip 65 vnt. tablečių ir jų fragmentų, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 6,054 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 431,489 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 152,935 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino bei ne mažiau kaip 559,4602 gramo narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), laikė turėdami tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, o būtent:

D. M. ir D. K. organizavus psichotropinių medžiagų platinimą ir pasiekus susitarimą, iki 2003 m. liepos 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m. pardavė ir tokiu būdu realizavo S. K. dalį –ne mažiau kaip 20 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 2,359 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, kuris po to šią psichotropinę medžiagą, prieš tai jam ir NVIM dalyviui ,,Tomui“ susitarus telefonu, 2003 m. liepos 10 d., apie 17 val. 10 min., neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m. Tomo t. 2 esančio namo ir automobilyje ,,BMW 524“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 Lt neteisėtai pardavė NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui ,,Tomui“.

D. M. ir D. K. organizavus psichotropinių medžiagų platinimą ir pasiekus susitarimą, 2003 m. liepos mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prie Klaipėdos m. Rūtų t. esančių garažų masyvų, pardavė ir tokiu būdu realizavo A. G. dalį – ne mažiau kaip 24,501 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,883 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino bei 3,951 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris po to šias psichotropines medžiagas, jas neteisėtai atgabenęs, laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., kol kratos metu šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. M. ir D. K. organizavus psichotropinių medžiagų platinimą ir pasiekus susitarimą, iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., tiksliau nenustatytoje vietoje, per keletą kartų (per kiek, tiksliai nenustatyta), tarp jų (duomenys neskelbtini) esančiame bute ir prie Rimkų gyvenvietėje esančio prekybos kiosko, neteisėtai perdavė tolesniam platinimui S. K. 45 vnt. žalios spalvos tablečių ir jų fragmentų, kurių sudėtyje buvo 5,011 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, 548,143 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei 310,463 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 137,599 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris šias medžiagas parsigabeno ir laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., kol tas medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. M. ir D. K. organizavus psichotropinių medžiagų platinimą ir pasiekus susitarimą, iki 2003 m. lapkričio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė A. F. tolesniam platinimui ne mažiau kaip 20 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,043 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 11,3172 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei ne mažiau kaip 121,053 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 15,336 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris šias medžiagas parsigabeno ir laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. lapkričio 19 d., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. M. ir D. K. organizavus psichotropinių medžiagų platinimą ir pasiekus susitarimą, iki 2003 m. lapkričio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė A. Ž. tolesniam platinimui ne mažiau kaip 13,6 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,135 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris šią medžiagą parsigabeno ir laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. lapkričio 19 d., kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. M. ir D. K. organizavus psichotropinių medžiagų platinimą ir pasiekus susitarimo, iki 2003 m. lapkričio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė A. V. tolesniam platinimui ne mažiau kaip 1,0219 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių ir ne mažiau kaip 0,722 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,075 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris šias medžiagas parsigabeno ir laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. lapkričio 19 d., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Buvo išdėstyti ir jau nurodyti kaltinimai A. F. dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis.

R. G. ir kitos S. K. nusikalstamos veikos kaltinamajame akte buvo išdėstytos taip:

R. G. laikotarpyje nuo 2003 m. birželio mėn. vidurio iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 19,893 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 5,706 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne mažiau kaip 50 vienetų baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 5,179 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 502 vienetų, šviesios spalvos tablečių su širdutės formos logotipu, kurių sudėtyje buvo 52,655 g. psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 12 vienetų rožinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,144 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 0,547 gramo nevienalyčių, rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 gramo narkotinės medžiagos heroino, ne mažiau kaip 86 vnt. pilkos spalvos tablečių su širdies logotipu ir jų fragmentų, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,359 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip vieną pilkos spalvos tabletę su šikšnosparnio logotipu, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,066 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 2 vnt. baltos spalvos tablečių su širdutės logotipu ir tablečių fragmentus, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,192 gramo psichotropinės medžiagos MDMA bei ne mažiau kaip 186,538 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 47,606 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias nurodytu laikotarpiu laikė Klaipėdos m., nenustatytoje vietoje, o ne mažiau kaip 269 vnt. šviesios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,538 gramo psichotropinės medžiagos klonazepamo, laikė bute (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu R. G. sukurstė ir susitarė su S. K. , kad jis (R. G. ) tieks platinimui nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas, tabletes su psichotropine medžiaga MDMA po 8-8,5 Lt už vieną tabletę, o psichotropinę medžiagą metamfetaminą po 10-11 Lt už vieną gramą, kurias S. K. nurodytu laikotarpiu Klaipėdos m. per kelis kartus įgijęs, laikė, nešiojo ir toliau platino:

iki 2003 m. liepos m. 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš R. G. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 19,893 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 5,706 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir ne mažiau kaip 50 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 5,179 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, po to šias psichotropines medžiagas, prieš tai telefonu susitarus su NVIM dalyviu „Tomu“ , 2003 m. liepos 24 d., apie 15.10 val., neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m. Tomo t. 2 esančio namo ir už 990 Lt neteisėtai pardavė NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui „Tomui“;

iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš R. G. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 502 vienetus baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 52,655 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, o po to šias psichotropines medžiagas, prieš tai telefonu susitarus su NVIM dalyviu „Tomu“, 2003 m. rugpjūčio 1 d. automobiliu ,, BMW 524“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno prie Klaipėdos m. Tomo t. 2 esančio namo ir už 6000 litų, neteisėtai pardavė NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui „Tomui“;

iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš R. G. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo du su puse vieneto baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,192 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, be to, iš nenustatyto asmens Klaipėdos m. įgijo ne mažiau kaip 12 vnt. perforuoto popieriaus skiaučių, kurių sudėtyje buvo 0,0222 gramo psichotropinės medžiagos LSD, po to šias psichotropines ir narkotines medžiagas atsigabenęs laikė automobilyje ,,BMW 524“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apdaila ir automobilyje buvusioje piniginėje, kol 2003 m. rugpjūčio 1 d., apie 14.val. 40 min., prie Klaipėdos m. Tomo t. 2 esančio namo įvykio vietos apžiūros metu šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai;

iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš R. G. per keletą kartų (per kiek, tikslai nenustatyta), turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 141 vienetą skirtingų spalvų tablečių ir jų fragmentų, kurių sudėtyje buvo 14,112 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 0,547 rudos spalvos nevienalyčių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 gramo narkotinės medžiagos heroino, ne mažiau kaip 186,538 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 47,606 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, taip pat iš nenustatyto asmens Klaipėdos m. įgijo ne mažiau kaip 77 vnt. perforuoto popieriaus skiaučių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,00154 gramo psichotropinės medžiagos LSD, po to šias narkotines ir psichotropines medžiagas jis parsigabeno ir (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute laikė iki 2003 m. rugpjūčio mėn. 1 d., apie 16.30 val., kol šias medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuosprendyje nurodoma, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K. , R. G. , A. G. , A. F. , A. Ž. , A. V. ir D. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau nebuvo įrodyta, kad šie asmenys, o taip pat ir D. M. , tai darė veikdami organizuotoje grupėje. Taip pat nebuvo įrodyta, kad kuris nors iš kaltinamųjų asmenų, išskyrus S. K. , narkotines ar psichotropines medžiagas būtų platinę. Šioje byloje kaltinimai visiems kaltinamiesiems grindžiami kaltinamojo S. K. ir įslaptintų liudytojų parodymais bei duomenimis, gautais atliktų kratų metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus operatyvinės informacijos tik apie S. K. nusikalstamą veiką. Nuo 2003 m. balandžio 7 d. buvo pradėtas realizuoti sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Tai reiškia, kad nuo to laiko S. K. veiksmai buvo kontroliuojami. Tačiau NVIM taikymo metu nebuvo gauta jokios informacijos apie kitų kaltinamųjų dalyvavimą nusikalstamose veikose. Tokios informacijos teismas nerado ir susipažinęs su policijos pateikta turima operatyvine medžiaga. Teismas iš dalies suabejojo ir kaltinamojo S. K. , įslaptintų liudytojų parodymais, taip pat kaltinamojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie kitų asmenų, išskyrus S. K. , dalyvavimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinime.

Nuosprendyje nurodoma, kad S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dešimt kartų ir kiekvienos apklausos metu nurodydavo vis naujas prisimintas aplinkybes. Be to, kratos metu pas S. K. buvo rasta ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų heroino bei LSD, tačiau iš ko įgijo šias medžiagas, S. K. nenurodė. Tokių medžiagų kratų metu pas kitus kaltinamuosius nebuvo surasta. Byloje apklausti įslaptinti liudytojai Nr. 2143 ir Nr. 2144 apklausų metu irgi paminėjo visus byloje kaltinamus asmenis, tačiau jų parodymai teismui taip pat sukėlė abejonių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas Nr. 2143, parodęs apie R. G. dalyvavimą pardavinėjant narkotines ir psichotropines medžiagas, tuo pat metu parodė, kad R. G. negalėtų atpažinti, nes neįsidėmėjo, kaip jis atrodė. Teismo nuomone, tai rodo, kad šio liudytojo parodymai buvo derinami prie S. K. parodymų, kurių kiti įrodymai nepatvirtino. Kad parodymus davė policijos iniciatyva, patvirtino pats įslaptintas liudytojas. Kitas įslaptintas liudytojas Nr. 2144 parodė, kad dalį informacijos sužinojo iš vaikino vardu R., tačiau jokių jo duomenų negalėjo nurodyti. Be to, jis parodymo atpažinimo metu atpažino D. K. , nors parodė, kad jo nepažįsta. Šio įslaptinto liudytojo parodymai teismui abejonių sukėlė ne tik dėl jo parodymų nevienodumo ir tikėtinumo, bet ir dėl paties liudytojo asmenybės, nes įslaptintas liudytojas Nr. 2144 pats aštuonis kartus teistas ir šiuo metu atlieka bausmę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad abu įslaptinti liudytojai nenurodė jokių konkrečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ar pardavimo aplinkybių, kurios leistų remtis jų parodymais ir jais pagrįsti nuosprendį. Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu irgi buvo parodęs, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgydavo iš D. K. bei D. M. . Tačiau teisme A. G. šių parodymų nepatvirtino ir juos pakeitė paaiškinęs, kad ankstesnius parodymus davė verčiamas policijos pareigūnų ir pats siekdamas išvengti suėmimo bei griežtos bausmės. Iš bylos matosi, kad A. G. , paleistas į laisvę, tikrai pasislėpė ir pabėgo iš Lietuvos, todėl teismas padarė išvadą, kad pirminiai A. G. parodymai yra melagingi ir jais remtis negalima. Kaltinamųjų veikimą organizuotoje grupėje paneigė ir kitos aplinkybės. Teismo nuomone, tos pačios organizuotos grupės nariai negali vieni kitiems teikti ir pardavinėti tas pačias narkotines ir psichotropines medžiagas, apie ką parodo S. K. . Organizuotos grupės požymius apibūdina duomenys, kurie patvirtina, kad nusikaltimo bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę, kuriai jie priklauso. O pagal BK 25 str. 3 d. nuostatas organizuotos grupės nariais gali būti pripažinti tik tie asmenys, kurie iš anksto aptaria, suderina svarbiausius nusikalstamos veikos momentus, t. y. parengia nusikaltimo padarymo planą, numato nusikaltimo padarymo mechanizmą, numato ir nurodo tarpusavio pasiskirstymo užduotis ir vaidmenis. Šioje byloje visi kaltinamieji, išskyrus S. K. , bet kokį bendrininkavimą neigia, o kitų tai patvirtinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Todėl veikimą organizuotoje grupėje teismas iš kaltinimų pašalino. Kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu teismas pripažino tik S. K. , jo nusikalstamą veiką įvertino kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir tą veiką kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d. Kaltais dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis taip pat buvo pripažinti A. G. ir R. G. . Tačiau nuosprendyje nurodoma, kad nebuvo įrodyta, jog šie kaltinamieji jau buvo pradėję tas medžiagas platinti, to jie nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes psichotropines medžiagas kratų metų jų namuose surado policijos pareigūnai. Todėl A. G. nusikalstamą veiką teismas perkvalifikavo į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., o R. G. , neteisėtai disponavusio dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. Kratų metu pas A. Ž. , A. F. , A. V. ir D. K. rastas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis buvo nedidelis. Teismui nepavyko paneigti šių kaltinamųjų parodymų apie tai, kad tas medžiagas jie buvo įgiję savo reikmėms. Todėl A. F. , A. Ž. , A. V. ir D. K. nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos į BK 259 str. 2 d. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad kaltinamasis D. M. jam pareikštus kaltinimus kategoriškai paneigė, o kratos metu pas jį jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo surasta. Remdamasis tuo, o taip pat ir kitais argumentais, kurie buvo taikyti kitiems kaltinamiesiems, teismas D. M. pagal BK 260 str. 3 d. išteisino nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuosprendyje dar nurodoma, kad teismas negalėjo patenkinti prokuroro prašymo S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jam bausmę taikant BK 62 straipsnį. Byloje nebuvo nustatyta, kad pats S. K. su kitais kaltinamaisiais veikė organizuotoje grupėje, todėl atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 39¹ str. irgi nėra galimybės. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas nusprendė paskirti S. K. BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą minimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nepagrįsto D. M. išteisinimo. Netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, teismas dėl to nuteistiesiems paskyrė ir neteisingas bausmes. Nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus. Kartu su S. K. parodymais, byloje yra ir kitų įrodymų, kurių teismas tinkamai neištyrė, nesugretino jų vienų su kitais, todėl ir neteisingai juos įvertino. Įrodinėjant kitų kaltinamųjų kaltę, nepagrįstai buvo suabejota ir nepasiremta S. K. parodymais. Tai, kad apklausų metu S. K. savo parodymus papildydavo vis naujomis aplinkybėmis, negalėjo būti pagrindu tuos parodymus atmesti, be to, pagal BK 21 str. 4 d. nuostatas duoti parodymus buvo S. K. teisė, bet ne pareiga. Be to, ikiteisminio tyrimo pradžioje S. K. pranešime apie įtarimą kiti kaltinamieji ir nebuvo nurodyti. Vėlesnius savo parodymus šis kaltinamasis patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Kad S. K. parodymai teisingi, patvirtino ir kiti ištirti įrodymai: pas R. G. kratos metu buvo surastos psichotropinės medžiagos, liudytoju apklaustas tyrėjas S. Š. parodė, kad būtent pagal S. K. parodymus buvo nustatyti ir visi kiti kaltinamieji, pas kuriuos vėliau kratų metu irgi buvo surastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos ir tie asmenys taip pat buvo sulaikyti. Pas kitus kaltinamuosius rastos neteisėtai laikomos medžiagos sutapo su medžiagomis, rastomis pas patį S. K. . Visi šie sutapimai negalėjo būti vertinami atsitiktiniais, o tai dar kartą patvirtina S. K. parodymų patikimumą. Be to, S. K. parodymus patvirtina dar ir kiti įrodymai, kuriuos teismas nors ir ištyrė, tačiau jų iš viso neįvertino ir net neišdėstė nuosprendyje. Nebuvo aptarti liudytojo A. L. parodymai apie tai, kad D. M. su kitu kaltinamuoju įsigijo apie 700 g amfetamino, kurį jis (A. L. ) vežė iš Kauno. Neaptarti ir pas A. F. kratos metu rasto sąsiuvinio įrašai su kaltinamųjų pravardėmis ir prie jų pažymėtais skaičiais, taip pat pas A. Ž. kratos metu surastas raštelis su tokiais pačiais įrašais. Šie įrodymai, kartu su S. K. parodymais, leidžia padaryti išvadą, kad nurodytuose įrašuose minimos narkotinės bei psichotropinės medžiagos ir už jų pardavimą gautos pinigų sumos. Teismui taip pat buvo pateikta išslaptinta operatyvinė medžiaga ir apylinkės teismo nuosprendis, kur užfiksuoti duomenys, patvirtinantys A. L. parodymus apie D. M. dalyvavimą nusikalstamojoje veikloje. Iš įrašytų telefoninių pokalbių matosi, kad kaltinamieji, nors ir užmaskuotai, kalbėdavosi apie prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tie pokalbiai bei įrašai A. F. sąsiuvinyje ir S. K. parodymai taip pat vieni kitus papildo ir sutampa. Byloje yra dar ir A. V. laiškas savo motinai, kuriame šis kaltinamasis prašo, kad M. V. ,,paduotų miltų, pati žino, kokių“. D. K. automobilyje rasto telefono SMS kortelėje rasti duomenys, kad šis kaltinamasis užšifruotai SMS žinutėmis susirašinėjo su kitais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Visi šie bylos duomenys teismo posėdyje buvo ištirti, tačiau teismas nuosprendyje jų neaptarė ir neįvertino. Tai sukliudė teismui priimti byloje teisingą nuosprendį, todėl padaryti BPK 20 str. ir 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 3 p. reikalavimų pažeidimai yra esminiai. Be to, 2004 m. lapkričio 4 d. teismas gavo D. M. raštišką paaiškinimą, kuriame šis kaltinamasis aiškina savo pokalbius, kuriuose buvo sakęs, kad narkotikus jis ,,varo furomis ir laivais“. Nors ir pridėjęs šį paaiškinimą prie bylos, teismas apie jo gavimą proceso dalyviams nepranešė ir to paaiškinimo neperskaitė. Šis dokumentas irgi turėjo esminės reikšmės sprendžiant D. M. kaltės klausimą, tačiau teismas atėmė iš proceso dalyvių teisę su šiuo įrodymu susipažinti ir pareikšti dėl jo savo nuomonę. Nuosprendyje be pagrindo suabejota ir įslaptintų liudytojų parodymais. Teismas nurodė, kad liudytojas Nr. 2143 negalėtų atpažinti R. G. , tačiau iš tikrųjų tokie liudytojo parodymai protokole neužrašyti ir jis tokių parodymų nedavė. Liudytojas buvo parodęs, kad jis negalėtų atpažinti ne R. G. , o kito nurodyto asmens vardu R. Tai, kad įslaptintas liudytojas davė parodymus policijos iniciatyva, irgi neprieštarauja BPK 20 str. reikalavimams. Vertindamas įslaptinto liudytojo Nr. 2144 parodymus, teismas jokiais motyvais nepagrindė savo išvadų dėl šio liudytojo parodymų nevienodumo, jų tikėtinumo, taip pat ir abejonių dėl liudytojo asmenybės. Apklaustas papildomai šis įslaptintas liudytojas patikslino savo parodymus dėl D. K. atpažinimo. Tai, kad įslaptinti liudytojai negalėjo nurodyti konkrečių datų ir tikslių narkotinių medžiagų pardavimo aplinkybių, negalėjo būti pagrindu nesiremti jų parodymais, nes tie parodymai netiesiogiai patvirtino kaltinamųjų kaltę. Kai kurių neprisipažinusių kaltais kaltinamųjų parodymuose esančius prieštaravimus teismas įvertino kaip abejones pačių kaltinamųjų naudai, tačiau tų prieštaravimų net nebandė pašalinti. Ikiteisminio tyrimo pradžioje R. G. iš viso atsisakė duoti parodymus, vėliau nenurodė apie jokius konfliktus su S. K. arba policijos pareigūnais. Ir tik teisme jau parodė, kad su S. K. ir policija turėjo konfliktų, o dėl pareigūnų veiksmų buvo kreipęsis į STT. Tačiau tokios jo versijos buvo paneigtos liudytojo V. T. parodymais ir STT pažyma. A. Ž. buvo parodęs, kad narkotines medžiagas rado laiptinėje, taip pat negalėjo paaiškinti, kaip ant pas jį rastų svarstyklių atsirado narkotinių medžiagų pėdsakai. Ir tik vėliau ėmė aiškinti, kad narkotines medžiagas įgijo klube iš nepažįstamo vaikino. Teismas be pagrindo patikėjo ir teisme duotais A. G. parodymais, tinkamai nesugretino šio kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų su kitomis nustatytomis bylos aplinkybėmis. A. G. aiškinimai teisme apie tai, kad ankstesnius parodymus jis davė dėl pareigūnų naudotos psichologinės prievartos ir norėdamas būti paleistas ir pasislėpti, yra prieštaringi ir neįtikinantys. Kitų duomenų apie prievartą apklausų metu, išskyrus paties A. G. parodymus, nėra. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, atpažino S. K. , o tų apklausų metu dalyvavo jo gynėjas. Be to, tuos parodymus A. G. patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Kaltinamojo aiškinimai, kad jis melavo ir teisėjui, ir savo gynėjui, neįtikinami, o dėl jam tariamai daryto poveikio kaltinamasis galėjo kreiptis į prokuratūrą, taip pat galėjo pasinaudoti savo teise neduoti jokių parodymų. A. G. aiškinimus, kad jis pabėgo iš Lietuvos praėjus savaitei po jo paleidimo iš suėmimo, paneigia liudytojas E. G. , mačiusios šį kaltinamąjį Lietuvoje 2004 m. vasaros pradžioje, parodymai. Paminėtų esminių prieštaravimų R. G. , A. Ž. ir A. G. parodymuose teismas nuosprendyje neįvertino. Teismo motyvai, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad neįrodytas kaltinamųjų veikimas organizuotoje grupėje, taip pat nepagrįsti. Šios išvados irgi padarytos tinkamai neįvertinus bylos aplinkybių, dėl to kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, o D. M. buvo nepagrįstai išteisintas. Prokuroro nuomone, visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad visi kaltinamieji, išskyrus R. G. , pardavinėjo ir kitaip platino narkotines bei psichotropines medžiagas veikdami būtent organizuotoje grupėje. Niekuo nepagrįsti teismo teiginiai, kad tos pačios organizuotos grupės nariai negali pardavinėti ar teikti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vieni kitiems, nes tai tariamai prieštarauja BK 25 str. apibrėžtai organizuotos grupės sąvokai. Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. ir D. M. įgydavo narkotines medžiagas labai dideliais kiekiais turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o po to tas medžiagas mažesniais kiekiais parduodavo kitiems organizuotos grupės nariams A. Ž. , A. F. , A. V. , A. G. ir S. K. , kad jie tas medžiagas toliau platintų dar kitiems asmenims. Ši kaltinamųjų veika buvo tęstinė ir truko ilgą laiką, kol jie buvo sulaikyti policijos. S. K. , o taip pat pirminiai A. G. parodymai, taip pat pateikti išslaptinti pokalbių įrašai patvirtina, kad visų kaltinamųjų nusikalstamai veikai vadovavo D. K. ir D. M. , kurie nurodydavo, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti žemesnio rango grupės nariai – kiti kaltinamieji. Grupėje buvo aiškus veiksmų ir vaidmenų pasiskirstymas: vieni kaltinamieji kitiems grupės nariams vadovavo, patys narkotinių ir psichotropinių medžiagų kitiems asmenims nepardavinėjo, o tik organizuodavo didelių tų medžiagų kiekių įgijimą. Jie, t. y. D. M. ir D. K. , tik duodavo nurodymus tas medžiagas mažesniais kiekiais platinti kitiems kaltinamiesiems. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat jų pardavimas priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Visi grupės nariai palaikė ilgalaikius tarpusavio ryšius, jie visi iš tos pačios nusikalstamos veikos siekė pasipelnyti. Todėl visi šie išvardinti požymiai visiškai atitinka BK 25 str. 3 d. apibrėžtą organizuotos grupės sąvoką. Visi kaltinamieji, neteisėtai įgydami, laikydami ir gabendami narkotines medžiagas, turint tikslą jas parduoti ir jas platindami, veikė bendrai grupėje, taip veikdami jie atliko keletą tapačių veikų, kurios buvo apjungtos vieninga tyčia organizuotos grupės forma sistemingai platinti narkotines medžiagas. Todėl visos tos veikos turėjo būti įvertintos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 ir 3 dalyse. R. G. ir A. G. teismas pripažino kaltais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau neteisingai kvalifikavo šias veikas pagal BK 22 str. 1 d. ir atitinkamas BK 260 str. dalis. BK 260 str. 1 ir 2 dalyse nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl jau įrodžius vien tik vienos iš tų veikų padarymą, šių nuteistųjų nusikalstamos veikos turėjo būti įvertintos kaip baigti nusikaltimai. Todėl A. G. veiką teismas turėjo kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d., o R. G. – pagal BK 260 str. 2 d. Skiriant bausmes teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimai buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia, taip pat įvertinti kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį organizuotos grupės veikloje. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažintas veikimas organizuotoje grupėje, taip pat nusikalstamų veikų padarymas dėl savanaudiškų paskatų. Nuosprendyje teismas nurodė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimas jau savaime yra savanaudiškas, todėl pripažinti tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe nėra pagrindo. Tokia išvada nepagrįsta, nes BK 260 str. savanaudiškos paskatos nenumatytos kaip šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Skiriant bausmes, teismas dar turėjo atsižvelgti ir į kitus duomenis, apibūdinančius kaltinamųjų asmenybes ir jų padarytas nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, visiems kitiems kaltinamiesiems teismas turėjo skirti griežtas bausmes, tuo tarpu nuteistajam S. K. realaus laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nesilaikant bausmių individualizavimo ir teisingumo principų reikalavimų. Nors pats teismas nustatė S. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau faktiškai į jas neatsižvelgė, nes vieninteliam iš visų nuteistųjų paskyrė tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje konstatuota, kad S. K. pilnai prisipažino kaltu, tačiau nepaminėta, kad jis nuoširdžiai gailisi ir kad padėjo išaiškinti kitų kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas. Išvardintos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir neskiriant S. K. realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, skiriant S. K. laisvės atėmimo bausmę, jo gyvybei ir sveikatai kiltų grėsmė, nes jis teisme davė parodymus apie kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Nepakeitus S. K. paskirtos bausmės, tai ir kitus asmenis skatintų neduoti teisingų parodymų nei apie savo pačių, nei apie kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi S. K. prisipažino kaltu dalyvavęs organizuotoje grupėje ir padėjo išaiškinti kitų tos grupės narių nusikalstamas veikas, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 39¹ str. Įvertinus tas pačias aplinkybes, šiam nuteistajam nėra pagrindo skirti realaus laisvės atėmimo bausmės ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurias jis įgijo iš kito nuteistojo R. G. . Apeliaciniame skunde prokuroras prašo:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. M. išteisintas pagal BK 260 str. 3 d., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. D. M. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 11 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Kitoje dalyje nuosprendį pakeisti. Nuteistojo D. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 259 str. 2 d. į BK 260 str. 3 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 12 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Nuteistojo R. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. į BK 260 str. 3 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Nuteistojo A. F. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 259 str. 2 d. į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę ir pagal BK 253 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Nuteistojo A. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 259 str. 2 d. į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Nuteistojo A. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 259 str. 2 d. į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį S. K. dėl nusikalstamos veikos, padarytos veikiant organizuotoje grupėje, pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 39¹ str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir šioje dalyje bylą prieš jį nutraukti. Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, įgytomis iš R. G. , S. K. pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 62 str. 2 d. 3 p., 3 d. 3 p., paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. K. lankytis naktiniuose klubuose ir įpareigojant jį pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., iš R. G. išieškoti 6990 Lt, iš D. K. – 300 Lt ir iš D. M. – 300 Lt konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas.

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog jis ir kiti kaltinamieji šioje byloje nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje. Todėl atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 39¹ str. nuostatas nėra galimybės. Tokios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jis gerai pažinojo organizuotos grupės narius R. G. bei D. K. , teisme tai pripažino ir jie patys, nors ir neigė, kad tiekė jam narkotines medžiagas. Kiti organizuotos grupės nariai irgi neigė bendrininkavimą platinant narkotines bei psichotropines medžiagas. Tokie kaltinamųjų parodymai buvo naudingi jiems patiems ir tai buvo jų pasirinkta gynybos pozicija. Tačiau išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad visi kaltinamieji vienaip ar kitaip tarpusavyje buvo susiję ir veikė organizuotoje grupėje. Tai patvirtina teisme duoti A. G. parodymai apie tai, kad D. K. ir D. M. jam liepė prekiauti tik jų tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Iš kitų tiekėjų šių medžiagų liepė nepirkti, dar liepė ir grąžinti jam (S. K. ) 500 Lt skolą už patiektas kanapes. Teismas tokiais kaltinamųjų ryšiais suabejojo nepagrįstai. Teismas neturėjo abejoti ir jo paties parodymų tikrumu bei objektyvumu. Be jo nuoširdaus prisipažinimo ir jo parodymų būtų buvę neįmanoma išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis. Jeigu bus palikta galioti jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jo gyvybei iškils reali grėsmė. Be to, toks priimtas nuosprendis neskatina ir kitų asmenų duoti teisingus parodymus apie nusikaltimus ir juos padariusius asmenis. Priešingai, tai verčia elgtis kitaip, nes teisingų parodymų davimą teismas įvertino ne nuoširdžiu gailėjimusi, o tik noru išvengti bausmės. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Taikyti BK 39¹ str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžio dalimi dėl pripažinimo kaltu pagal BK 260 str. 2 d. jis nesutinka, nes šioje dalyje teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Teismas pripažino jį kaltu dėl neteisėto disponavimo 269 vnt. klonazepamo tablečių, kurios kratos metu buvo surastos (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Šis dviejų kambarių butas priklauso jo žmonos I. G. tėvams, o tabletės surastos kambaryje, kuriuo naudojosi žmonos tėvai J. ir M. A. bei žmonos broliai V. ir A. A. . A. A. dažnai naudodavosi tuo kambariu užeidamas į svečius. 2003 m. spalio 20 d. nutarimu šioje byloje visų šių asmenų atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesurinkus įrodymų, kad surasti vaistai priklausė jiems. Tačiau taip pat neįrodyta, kad klonazepamo tabletės priklausė ir jam. Kratos atlikimo laiku jis su žmona iš nurodyto buto buvo jau beveik išsikraustę ir beveik visus daiktus jau išvežę į kitą išsinuomotą butą (duomenys neskelbtini). Žmonos tėvų bute buvo likę tik keli jų daiktai tame kambaryje, kuriame jie prieš tai gyveno. Tuo tarpu kitu kambariu, kur buvo surastos tabletės, jis nesinaudojo iš viso. Todėl jis mano, kad disponavimu rastomis vaistų tabletėmis jis buvo apkaltintas tik dėl S. K. parodymų, kuriuose jis nurodė apie jo dalyvavimą kitų nusikalstamų veikų padaryme. Tačiau teismui pripažinus, kad S. K. ir įslaptintų liudytojų parodymai yra melagingi ir pašalinus kaltinimų dalį dėl kitų narkotinių medžiagų, tai patvirtina ir kaltinimo dėl disponavimo klonazepamo tabletėmis nepagrįstumą. Prašo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.

Nuteistojo R. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d. dėl neteisėto disponavimo klonazepamo tabletėmis. Šioje dalyje nuosprendis yra nepagrįstas, o teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Su bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastomis tabletėmis R. G. niekaip nesusijęs. Šis dviejų kambarių butas priklauso R. G. žmonos tėvams, o tabletės surastos tame kambaryje, kuriuo naudojosi R. G. žmonos tėvai ir jos brolis V. A. . 2003 m. spalio 20 d. nutarimu šioje byloje visų kitų bute gyvenusių asmenų atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesurinkus jų kaltės įrodymų. Tačiau lygiai taip pat nėra ir įrodymų, kad surastos klonazepamo tabletės priklausė R. G. . Tai paneigia ir bylos duomenys. Nurodytu laikotarpiu R. G. su žmona jau buvo išsinuomoję kitą butą (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad kaltinimai dėl surastų tablečių R. G. buvo pareikšti tik todėl, kad dėl S. K. parodymų jis jau buvo įtariamas kitų narkotinių medžiagų laikymu. Tačiau teismas S. K. ir įslaptintų šioje byloje liudytojų parodymus pripažino nepatikimais ir pašalino kaltinimų dalį dėl disponavimo kitomis narkotinėmis medžiagomis. Todėl tampa aišku, kad ir kaltinimai dėl klonazepamo tablečių R. G. yra nepagrįsti. Teismo išvada, kad šios tabletės buvo surastos R. G. gyvenamojoje vietoje, gyvenamojoje patalpoje, taip pat neatitinka bylos aplinkybių. Nurodytame bute gyveno net penki asmenys, o kambariu, kuriame buvo surastos tabletės, naudojosi R. G. žmonos tėvai bei neseniai iš įkalinimo vietos grįžęs jos brolis V. A. . Būtent dėl nesutarimų su savo uošviais R. G. ir buvo išsinuomojęs kitą butą. Prašo nuosprendį šioje skundžiamoje dalyje panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jo ginamąjį R. G. išteisinti.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo baudžiamųjų įstatymų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, pritaikymo ir dėl per griežtos jam paskirtos bausmės. BK 61 str. nurodoma, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgia, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir įvertina kiekvienos iš tų aplinkybių reikšmę. Tačiau šioje byloje teismas šių reikalavimų nesilaikė. Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas neatsižvelgė į tai, kokius jis davė parodymus tyrimo metu ir kad prisipažino kaltu. Taip pat neatsižvelgė į jo amžių, į tai, kad jis našlaitis ir anksčiau neteistas. Pagal naująjį BK nusikaltimo padarymas grupėje jau nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl, įvertinus visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taikant BK 61 ir 62 straipsnius, jam buvo pagrindas paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Prašo atnaujinti bylą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ištaisyti teismo padarytus BK 61 ir 62 straipsnių taikymo pažeidimus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo R. G. gynėjas nurodo, kad su šio skundo dalimi, liečiančia jo ginamąjį R. G. , nesutinka dėl kelių priežasčių. Prokuroras savo skundą grindžia nuteistojo S. K. parodymais apie tai, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo iš R. G. , šie S. K. parodymai vadinami nuosekliais. Tačiau su tokiais prokuroro argumentais negalima sutikti. S. K. anksčiau tris kartus teistas, neturėjo darbo ir kitokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Jo bute buvo surastas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Neįtikėtina, kad apie neteisėtą šių medžiagų įgijimą, laikymą ir platinimą nežinojo šio nuteistojo šeimos nariai. Todėl tikėtina, kad S. K. parodymus davė siekdamas sau bei savo artimiesiems naudos ir todėl apkalbėjo R. G. . Ikiteisminio tyrimo metu S. K. buvo apklausinėjamas daug kartų, o tokia tų apklausų gausa buvo reikalinga vis naujų aplinkybių tikslinimui ir ankstesniuose parodymuose esančių prieštaravimų šalinimui. 2003 m. rugpjūčio 1 d. apklausos metu S. K. parodė, kad 500 vnt. ,,ratų“ tablečių įsigijo iš G. tų metų liepos 27 d., apie 16 val., prie parduotuvės ,,Bošas“. Kai ten atvažiavo, R. G. jo jau laukė, sandėris įvyko automašinoje. Prieš tai R. G. jam paskambino telefonu. Kitos, 2003 m. rugsėjo 1 d. apklausos metu jau parodė, kad pas R. G. tabletes (amfetaminą ir metamfetaminą) pradėjo įsigyti prieš pusę metų iki sulaikymo, vadinasi, nuo 2003 m. vasario mėn. 2003 m. spalio 23 d. apklausos metu duoti parodymus S. K. atsisakė nurodęs, kad duos parodymus pareiškus galutinius įtarimus. 2003 m. lapkričio 26 d. jis parodė, kad R. G. jam buvo skolingas 400 JAV dolerių, todėl dalį skolos atidavė litais, o likusią apie 1000 Lt skolos dalį grąžino amfetaminu – 50 g skaičiuojant po 15 Lt už gramą. Kai išpardavė tą amfetaminą ir gavo už jį 1250 Lt, sutiko su R. G. pasiūlymu ir nuo 2002 m. gegužės mėn. vidurio ėmė pas jį pirkti amfetaminą po 15 Lt už gramą ir pardavinėti po 25 Lt. Vėliau gavo iš D. K. 10 vnt. ,,ratų“ po 15 Lt ir pardavė juos po 20 Lt. 2003 m. birželio viduryje pas R. G. įsigijo 200 ar 300 vnt. tablečių po 8 Lt ir 100 g amfetamino po 10 ar 11 Lt už gramą. Šie S. K. parodymai prieštaringi. Pagal pateiktus skaičiavimus išeina, kad R. G. jam pinigais grąžino tik 150 Lt skolos, o perpardavęs pirmą kartą gautą amfetaminą, S. K. turėjo gauti 500 Lt pelno. Be to, ankstesnės apklausos metu S. K. buvo parodęs, kad psichotropines medžiagas pas R. G. pradėjo pirkti nuo 2003 m. vasario mėn. Neaišku, kodėl tas medžiagas jis pirko, jei jas pas R. G. gaudavo ir kodėl pardavė po 20, jei pardavinėjo po 25 Lt. 2003 m. lapkričio 27 d. apklausos metu S. K. parodė, kad 2003 m. liepos mėn., nuo 20 iki 22 ar nuo 23 iki 26 dienos, jis paskambino R. G. ir pasakė, kad jam reikia 300 vnt. ,,ratų“ ir 200 g amfetamino. Psichotropines medžiagas 300 vnt. ,,ratų“ R. G. jam pardavė sekančią dieną jo namo Rambyno gt. 3 kieme apie 23 val. už 2400 Lt, t. y. po 8 Lt už gramą. Šios aplinkybės neatitinka ankstesnių parodymų dėl psichotropinių medžiagų įgijimo laiko, vietos ir kitų aplinkybių. 2003 m. gruodžio 1 d. jis parodė, kad ,,Tomui“ parduotus 50 vnt. ,,ekstazy“ tablečių ir 20 g amfetamino buvo įsigijęs pas R. G. paskutinį kartą iki šio pardavimo. Tačiau S. K. niekada anksčiau nebuvo parodęs apie ,,ekstazy“ pirkimą iš R. G. . 2003 m. gruodžio 1 d. S. K. dar parodė, kad prekiauti psichotropinėmis medžiagomis pradėjo grįžęs iš Olandijos, kai R. G. 1000 Lt skolą jam atidavė amfetaminu. R. G. kartu su kitais asmenimis pardavinėjo jam tiek narkotikus, tiek psichotropines medžiagas nuo 2001 m. pavasario iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. Visas psichotropines medžiagas, kurias pardavė ,,Tomui“, buvo įsigijęs iš R. G. liepos mėn. Tačiau anksčiau S. K. nebuvo minėjęs, kad R. G. pardavinėjo jam narkotines medžiagas, neminėjo ir apie amfetamino įsigijimą iš R. G. liepos mėn. 2004 m. sausio 21 d. apklausoje jis parodė, kad kratos metu vaikiškame žaisle rastą maišelį su narkotine medžiaga heroinu jis įsigijo iš R. G. pabandymui, o ant šaldytuvo rastą indą su kanapėmis irgi įgijo iš R. G. 2003 m. vasarą. Tačiau anksčiau apie heroino ir kanapių įsigijimą iš R. G. jis nebuvo parodęs. 2004 m. kovo 26 d. jis parodė, kad R. G. psichotropines medžiagas pradėjo jam pardavinėti 2002 m. balandžio 15-18 d. ir kad visas kratos metu bute rastas tabletes ,,ratus“ (išskyrus žalios spalvos) įsigijo iš R. G. . Šie parodymai prieštarauja ankstesniems parodymams apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pradėjimo pirkti iš R. G. laiką. Visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad S. K. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo skirtingi ir prieštaringi. Todėl juos buvo pagrindas atmesti. Jis nesutinka ir su prokuroro skundo argumentais dėl įslaptintų liudytojų parodymų vertinimo. Anoniminis liudytojas Nr. 2143 nenurodė jokių datų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pavadinimų bei jų kiekio, taip pat ir konkrečių asmenų. Tokių parodymų nėra galimybės leistinomis priemonėmis patikrinti. Be to, šie abstraktūs parodymai nesusiję su R. G. pareikštais kaltinimais, o dėl nepatikimumo jie negali būti vertinami ir jo ginamąjį charakterizuojančiais duomenimis. Kitas anoniminis liudytojas Nr. 2144 parodė, jog jam žinoma, kad laikotarpiu nuo 2003 m. žiemos iki 2003 m. lapkričio mėn. A. V. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurias įsigydavo pas įvairius asmenis, taip pat ir pas R. G. . Tačiau ir šis liudytojas neparodė jokių konkrečių datų ir jo minimų medžiagų pavadinimų bei kiekių. Be to, R. G. net ir nebuvo kaltinamas narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimu A. V. . Aptartos aplinkybės parodo, kad teismas tikrai negalėjo nurodytais parodymais pagrįsti R. G. kaltės. Jis nesutinka ir su prokuroro skundo argumentais dėl Klaipėdoje, Naujakiemio gt. 15-3 esančiame bute rastų klonazepamo tablečių. Prokuroras skunde nurodo, kad šių tablečių suradimas patvirtina nuteistojo S. K. parodymus. Tačiau, jo nuomone, tai kaip tik parodo S. K. parodymų neteisingumą, nes šis nuteistasis apie klonazepamo tabletes niekada nebuvo parodęs. Tai patvirtina, kad tarp psichotropinių medžiagų teikimo S. K. ir klonazepamo tablečių įgijimo bei laikymo nėra jokio ryšio. Todėl sprendžiant klausimą, kam priklausė tos kratos metu rastos klonazepamo tabletės, S. K. parodymais remtis negalima, nes nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis. Todėl jis prokuroro apeliacinį skundą laiko nepagrįstu ir prašo jį atmesti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo S. K. apeliacinius skundus patenkinti, o kitų nuteistųjų ir nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis S. K. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo S. K. ir prokuroro apeliacinius skundus. Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašo patenkinti jų apeliacinius skundus, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. G. ir jo gynėja prašo patenkinti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, A. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą ir paskirti jam švelnesnę bausmę, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistųjų A. F. , A. Ž. , A. V. bei D. K. gynėjai ir išteisintojo D. M. gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo S. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų kvalifikuojant nuteistųjų R. G. bei A. G. nusikalstamas veikas, o taip pat paskiriant bausmę nuteistajam S. K. (BPK 328 str. 1 p.). Nuteistųjų R. G. ir A. G. bei nuteistojo R. G. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Iš paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad nuteistasis R. G. ir jo gynėjas nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl R. G. pripažinimo kaltu, prašo jį išteisinti. Nuteistasis A. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, baigiamosiose kalbose dar nurodo ir apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant šio nuteistojo nusikalstamą veiką. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyta labai daug nesutikimo su nuosprendžio argumentų. Dėl išteisintojo D. M. prašoma nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, o nuosprendžio dalį dėl visų nuteistųjų šioje byloje asmenų pakeisti. Faktiškai šiame skunde išteisintojo ir visų nuteistųjų veikas prašoma įvertinti ir kvalifikuoti taip, kaip tai buvo išdėstyta šioje byloje surašytame kaltinamajame akte. Nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentai faktiškai sutampa su prokuroro skundo argumentais, abiejuose skunduose nesutinkama su S. K. paskirta laisvės atėmimo bausme, prašoma jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 39¹ str., taip pat taikyti BK 62 straipsnį. Vadovaudamasi BPK 320 str. nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose.

Be visų kitų prokuroro apeliacinio skundo argumentų, šiame skunde dar nurodoma ir apie teismo padarytus esminius BPK normų pažeidimus. Prokuroro nuomone, teismas nuosprendyje iš viso neišdėstė ir neaptarė kai kurių išnagrinėtų įrodymų, tokiu būdu buvo pažeisti BPK 20 ir 305 straipsnių reikalavimai ir tai teismui sukliudė priimti teisingą nuosprendį. Visi šie ir kiti apeliacinių skundų argumentai dar bus aptarti ir į juos bus atsakyta šiame nuosprendyje. Tačiau teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad prokuroro argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų yra nepagrįsti. Teismas tikrai padarė kai kurių klaidų nuosprendyje išdėstant išnagrinėtus įrodymus, dalis tų įrodymų tikrai liko neaptarta, yra ir kai kurių kitų apeliaciniuose skunduose nepaminėtų nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo trūkumų. Nepakankamai aiškiai išdėstyti kai kurių kaltinimų pakeitimo motyvai, neišdėstyta nuteistųjų šioje byloje asmenų kaltinimų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. Kita vertus, kolegija konstatuoja ir kai kuriuos trūkumus paties kaltinamojo akto surašyme, taip pat prieštaravimus tarp kaltinamojo akto ir prokuroro apeliacinio skundo argumentų bei šiame skunde suformuluotų prašymų. Nepaisant to, visi šie trūkumai, kolegijos nuomone, negali būti laikomi esminiais. Juo labiau, kai kurie nuosprendžio aprašomosios dalies neatitikimai BPK 305 str. reikalavimams negali būti laikomi tokiais esminiais BPK reikalavimų pažeidimais, dėl kurių būtų buvę suvaržytos proceso dalyvių teisės ar kurie būtų sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.). Kolegijos nuomone, tokių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl naikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį arba perduoti bylą prokurorui ar iš naujo ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo nėra. Paminėtus trūkumus yra galimybė pašalinti ir jie pašalinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus ir jų visumą, todėl BPK 20 str. 5 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kai kuriuos įrodymus ištyrus papildomai, o taip pat išnagrinėjus naujus įrodymus, jie tik dar kartą patvirtino pagrindinių teismo išvadų teisingumą ir pagrįstumą. Todėl dėl nuteistųjų šioje byloje asmenų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme ir jų pripažinimo kaltais, o taip pat dėl kaltinamojo D. M. išteisinimo pagrįstumo abejonių nėra.

Prieš aptariant šioje byloje ištirtus įrodymus ir dėl jų padarytas teismo išvadas apie kaltinamųjų dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, taip pat apie jų bendrininkavimą (veikimą organizuotoje grupėje), kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kaip buvo pradėtas ir kaip joje tęsėsi ikiteisminis tyrimas. Nustatyta, kad policija turėjo operatyvinės informacijos apie nuteistojo S. K. nusikalstamą veiką neteisėtai disponuojant, taip pat ir pardavinėjant ar kitaip platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Dėl to 2003 m. balandžio 7 d. įstatymų nustatyta tvarka buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis (toliau – NVIM), kurį panaudojant, šio modelio dalyviui ,,Tomui“ S. K. tris kartus pardavė psichotropines medžiagas metamfetaminą ir M. K. metu S. K. automobilyje ir bute rasti bei paimti dideli kiekiai šių ir kitų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. S. K. buvo sulaikytas 2003 m. rugpjūčio 1 d. Tą pačią dieną buvo sulaikytas ir nuteistasis R. G. , kratos metu jo žmonos tėvams priklausančiame bute, kuriame gyveno ir pats R. G. , buvo surastos psichotropinės medžiagos – klonazepamo tabletės. Visi kiti nuteistieji šioje byloje buvo sulaikyti praėjus keliems ar net keletui mėnesių: A. F. , A. V. , A. Ž. ir D. K. – 2003 m. lapkričio 19 d., o A. G. – 2004 m. kovo 15 d. Išteisintasis D. M. sulaikytas 2004 m. vasario 27 d. Kratų metu pas visus sulaikytuosius, išskyrus D. M. , buvo surastos ir paimtos įvairios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, o pas A. F. – dar ir šaunamieji ginklai, šaudmenys ir sprogstamosios medžiagos. Nors visi šie asmenys buvo kaltinami neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o taip pat ir jų platinimu, nei vienas iš jų platinant tas medžiagas sulaikytas nebuvo, išskyrus vienintelį S. K. . Kaltinimai šiems asmenims buvo grindžiami iš esmės tik S. K. parodymais ir kitais, dažniausiai netiesioginiais, įrodymais. Todėl spręsdamas šių asmenų kaltės ir jų veikų kvalifikavimo klausimus, teismas turėjo itin išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o išvadas dėl kaltinamųjų kaltės galėjo pagrįsti tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, teismas šioje byloje įrodymus įvertino tinkamai.

Kaip jau buvo nurodyta, nuteistieji S. K. , A. G. , A. F. , A. V. , A. Ž. , D. K. ir išteisintasis D. M. buvo kaltinami neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų platinimu, o D. K. ir D. M. buvo kaltinami dar ir šių nusikalstamų veikų organizavimu. R. G. irgi buvo kaltinamas neteisėtu disponavimu šiomis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o taip pat kurstymu šias medžiagas platinti. Nors kaltinamajame akte nurodyta apie tai, kad tas medžiagas platinti R. G. kurstė S. K. ir jo nusikalstama veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 24 str. 5 d. ir 260 str. 3 d., tačiau iš kaltinimų turinio matosi, kad narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu, perduodant ir parduodant jas S. K. , buvo kaltinamas ir pats R. G. , t. y. jo vaidmuo nusikaltimų padaryme irgi išdėstytas ne kaip kurstytojo, o kaip nusikaltimo vykdytojo. Visi kaltinamieji, išskyrus R. G. , buvo kaltinami ir tuo, kad šias nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuotoje grupėje.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad visiems išvardintiems asmenims kaltinimai grindžiami ikiteisminio tyrimo metu kaltais prisipažinusių įtariamųjų S. K. ir A. G. parodymais, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, kitų kratų ir kitokių tyrimo veiksmų atlikimo metu dalyvavusių asmenų, taip pat liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo, įvykio vietos apžiūros, kratų, daiktų pateikimo ir jų apžiūrų, parodymų atpažinti protokolais ir specialistų išvadomis. Kaltinamajame akte dar išdėstyti ir iš dalies kaltais prisipažinusių A. F. , A. V. , A. Ž. ir D. K. parodymai. Šie įtariamieji pripažino įgiję ir laikę narkotines bei psichotropines medžiagas, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu jie neigė bet kokį bendrininkavimą, taip pat tikslą narkotines bei psichotropines medžiagas platinti ir patį jų platinimą. Kaltinamajame akte išdėstytuose D. M. ir R. G. parodymuose šie įtariamieji jau ikiteisminio tyrimo metu visiškai neprisipažino kaltais.

Iš bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas visus šiuos kaltinamajame akte išvardintus įrodymus betarpiškai išnagrinėjo teisiamajame posėdyje, o po to nuosprendyje išdėstė tiek pačius įrodymus, tiek ir jų vertinimo motyvus. Bene svarbiausią reikšmę sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimus šioje byloje turėjo nuteistųjų S. K. , A. G. ir liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas, Nr. 2143 ir Nr. 2144 parodymai, dėl jų vertinimo daugiausia argumentų dėstoma ir paduotuose apeliaciniuose skunduose. Todėl šiuos parodymus, o taip pat kitus apeliaciniuose skunduose minimus įrodymus būtina aptarti papildomai. Pirmiausia kolegija aptars įrodymus, kuriais buvo grindžiami kaltinimai dėl visų kaltinamųjų dalyvavimo neteisėtai disponuojant narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų platinime, taip pat dėl visų kaltinamųjų, išskyrus R. G. , veikimo, veikusių vienoje organizuotoje grupėje.

Nuteistasis S. K. , kaip jau buvo nurodyta, buvo pirmasis šioje byloje sulaikytas įtariamasis asmuo, viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažinęs kaltu ir davęs parodymus ne tik apie savo paties, bet ir apie kitų kaltinamųjų dalyvavimą nusikalstamose veikose. Todėl jo parodymai turi ypatingą reikšmę, nes konkretūs kaltinimai kitiems kaltinamiesiems šioje byloje buvo pareikšti remiantis daugiausia būtent S. K. parodymais. Šis nuteistasis buvo apklaustas net keletą kartų. Iš jo parodymų matosi, kad vos ne kiekvienos apklausos metu šis nuteistasis savo parodymuose nurodydavo vis naujas jam žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes ir vis naujus jų padaryme dalyvavusius asmenis.

Pirmą kartą iš karto po sulaikymo apklaustas įtariamuoju 2003 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 179-180) S. K. prisipažino, kad tris kartus tikrai pardavė psichotropines medžiagas NVIM dalyviui ,,Tomui“. Taip pat parodė, kad sulaikymo dieną ,,Tomui“ parduotus 500 vnt. psichotropinių medžiagų tablečių jis pats 2003 m. liepos 27 d., apie 16 val., Klaipėdoje, prieš ,,Bošo“ parduotuvę įsigijo pas savo pažįstamą R. G. . Tabletes nusipirko savo automobilyje sumokėjęs R. G. 3500 Lt. Apie kitas nusikalstamas veikas ir kitus jose dalyvavusius asmenis S. K. daugiau nieko neparodė. Papildomai apklaustas įtariamuoju 2003 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b. l. 186) S. K. dar parodė, kad su R. G. pažįstamas nuo 2001 m., tačiau nuolat su juo bendrauti pradėjo prieš pusę metų iki sulaikymo (2003.08.01.) ir bendraudavo dėl prekybos narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Jie vienas kitam skambindavo telefonais ir jis įsigydavo pas R. G. amfetaminą bei metamfetaminą. Tas medžiagas R. G. atveždavo jam į namus Rambyno gt. Apie jokių kitų asmenų dalyvavimą nusikaltimuose S. K. vėl nieko neparodė. Dar kitos apklausos 2003 m. spalio 23 d. metu (t. 1, b. l. 183) jis duoti parodymus atsisakė nurodęs, kad tikslius parodymus duos tada, kai jam bus pranešta apie galutinius įtarimus. Tačiau apie jokius papildomus ir tikslesnius įtarimus jam taip ir nepranešus, papildomos apklausos, vykusios 2003 m. lapkričio 26 d., metu (t. 1, b. l. 188-193) S. K. jau nurodė papildomas aplinkybes dėl R. G. , o taip pat pirmą kartą parodė ir apie kitų asmenų dalyvavimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinime. Jis parodė, kad su R. G. buvo sulaikyti vykdami į Olandiją. R. G. buvo paleistas pirmas, grįžo į Lietuvą su jo pinigais ir taip liko jam skolingas 400 JAV dolerių. 2002 m. balandžio 15 d. ir jis grįžo į Lietuvą ir nuėjo pas R. G. , kad jis grąžintų skolą. R. G. dalį pinigų sugrąžino, o likusią, apie 1000 Lt, skolos sumą pasiūlė grąžinti amfetaminu, skaičiuojant po 15 Lt už gramą. Jis sutiko, paėmė pas R. G. 50 gramų amfetamino ir jį išplatino kitiems asmenims, kurių jau neprisimena, taip gavo 1250 Lt. Jam platinant šį amfetaminą, apie tai sužinojo D. K. (,,Š.“), kuris irgi pasiūlė perpardavinėti kanapes (,,žolę“), pasakęs, kad su juo reikės atsiskaityti tik tas medžiagas jau perpardavus. Jis vėl sutiko, paėmė pas D. K. 10 g kanapių, kurias pardavė įvairiems asmenims, o po to sumokėjo ,,Š.“ 300 Lt. Po to dar kelis kartus vėl platino iš D. K. gautas kanapes, o vėliau D. K. pasiūlė jam platinti psichotropines medžiagas ,,ratus“. Tuo pačiu metu, nuo 2002 m. gegužės mėn. vidurio, jis jau pradėjo pirkti amfetaminą pas R. G. – pirkdavo po 15, o pardavinėdavo po 25 Lt už gramą. Dar vėliau, pirkdamas pas R. G. ne mažiau kaip po 100 gramų amfetamino, mokėdavo jam po 11-12 Lt už gramą. Dar vėliau, pirkdamas kanapes iš D. K. , mokėdavo jam jau iš karto po 25 Lt už gramą. D. K. jam tiekdavo ir psichotropinių medžiagų tabletes ,,ratus“. Taip iki 2002 m., maždaug rugsėjo mėn., R. G. ir D. K. jam nuolat tiekdavo psichotropines ir narkotines medžiagas, dėl kurių jie susitardavo telefonu ir jis pasakydavo, kokias medžiagas jau baigia platinti. 2002 m. rudenį D. K. pasakė, jog žino, kad jis perka amfetaminą pas R. G. , leido tai daryti, o kitokias psichotropines ir narkotines medžiagas liepė pirkti tik pas jį (D. K. ). Tačiau jis pas R. G. įsigijo ,,ratų“, apie tai sužinojo D. K. ir liepė atvykti į susitikimą. Jis nuvyko pas D. K. , kuris jo laukė su dar vienu vaikinu, kaip vėliau paaiškėjo, D. M. . Ten pat atvažiavo ir R. G. su draugais, kurių jis nepažįsta. D. M. kalbėjosi su R. G. , šis pasakė D. M. , kad jis (S. K. ) perka psichotropines medžiagas pas tą, kas parduoda pigiau, ir kad jo negalima versti pirkti tas medžiagas kitur. D. M. jam (S. K. ) pasakė, kad jis apsigalvotų, pas ką pirks tas medžiagas. Po to jie išsiskyrė, o R. G. jam pasakė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis turi pirkti tik pas jį. Po kiek laiko jis paskambino D. M. ir nuvyko pas jį į namus, kur buvo dar vienas vaikinas, kaip paaiškėjo, A. Ž. , dar atvyko ir D. K. . D. M. pasakė, kad jeigu jis narkotines ir psichotropines medžiagas pirks tik pas juos, t. y. pas D. K. ir D. M. , tai jie parduos pigiau ir dar užtikrins jam apsaugą (,,stogą“). Jis sutiko ir jie susitarė susitikinėti rečiau, bet jis ėmė ne mažiau kaip po 500 tablečių ,,ratų“ ir ne mažiau kaip po pusę kilogramo kanapių. Susitarė ir dėl kainų: po 8,50 Lt už tabletes ,,ratus“ ir po 20 Lt už gramą kanapių. Po kelių dienų jis susitiko su D. M. ir šis automobilyje padavė jam 500 vnt. žalios spalvos tablečių su psichotropine medžiaga bei pusę kilogramo kanapių. Už tabletes jis sumokėjo D. M. 4250 Lt, o už kanapes – 10 000 Lt. Šias medžiagas po to kelis mėnesius pardavinėjo įvairiems asmenims įvairiose vietose ir šių aplinkybių jau neprisimena. 2002 m. žiemą jam paskambino D. K. , pasakė, kad tos žalios tabletės baigiasi ir kad jis jas pirktų dabar, nes vėliau jų nebus. Jis savo automobiliu nuvažiavo į Karklę, sutartoje vietoje buvo D. K. , D. M. ir dar kiti vaikinai ir merginos, kurių jis nepažįsta. Iš savo automobilio ,,BMW“ D. K. ištraukė maišelį su 500 vnt. žalios spalvos tablečių ir padavė jam. Dar iki šio susitikimo jis jau buvo sumokėjęs D. K. 4250 Lt, tačiau kur juos sumokėjo, neprisimena. Šias tabletes jis perpardavinėjo iki 2003 m. vasaros. Tada buvo susitikęs su D. M. ir D. K. , šie siūlė jam pirkti ,,ratų“ tabletes su kitokiu (,,Euro“) logotipu, bet jis atsisakė. Po kiek laiko baltos spalvos tablečių su psichotropine medžiaga jam vėl pasiūlė pirkti R. G. , jis sutiko ir 2003 m. birželį nusipirko pas R. G. 200 ar 300 baltos spalvos tablečių ir 100 gramų amfetamino. 2003 m. birželio pabaigoje pas jį į namus atvažiavo D. M. bei D. K. , polietileniniame maišelyje atvežė kilogramą amfetamino ir paprašė, kad jis šią medžiagą susvertų po 100 gramų į dešimt atskirų maišelių. Jis taip ir padarė, o kitą dieną 4 tokius maišelius atidavė D. K. , likusius maišelius D. K. paprašė palaikyti savo namuose. Tas medžiagas jis perpardavinėjo pats, sumokėjo D. M. su D. K. 1000 Lt, bet pasakė, kad amfetaminas blogos kokybės ir jis jo daugiau nepirks. D. M. ir D. K. kelis kartus dar atvažiavo pas jį, pasiimdavo po dalį to paties amfetamino, o likusią jo dalį policija pas jį surado ir paėmė 2003 m. rugpjūčio 1 d. vykusios kratos metu.

Iš to, ką S. K. parodė šios apklausos metu, matosi, kad jis nurodė pirkęs didelius kiekius amfetamino iš R. G. , taip pat didelius kiekius amfetamino ir kanapių iš D. M. bei D. K. . Iš šių parodymų matosi, kad tarp jam psichotropines bei narkotines medžiagas tiekusių asmenų netgi vyko tam tikra konkurencija, jie ragino S. K. nurodytas medžiagas pirkti būtent pas juos, dėl to siūlė mažesnes kainas ir kitas palankesnes sąlygas. Kita vertus, šios apklausos metu S. K. nurodė tik apie šių asmenų, t. y. apie R. G. , D. M. ir D. K. dalyvavimą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinime. S. K. tik užsiminė vieno iš susitikimų metu matęs A. Ž. , tuo tarpu nei apie vieną iš kitų kaltinamųjų šioje byloje asmenų neparodė iš vis nieko. Dar kitos papildomos apklausos 2003 m. lapkričio 27 d. (t. 1, b. l. 194-196) metu S. K. papildomai nurodė, kad 2003 m. liepos mėn. nuo 20 iki 22 ar nuo 23 iki 26 dienos jis paskambino R. G. ir pasakė, kad jam reikia 300 vnt. psichotropinės medžiagos tablečių ,,ratų“ ir 200 gramų amfetamino. Dar 300 vnt. tų tablečių jis tebeturėjo nusipirkęs iš R. G. anksčiau. Kitą dieną (tikslios datos neprisimena) Klaipėdoje, prie ,,Bošo“ parduotuvės jis susitiko su R. G. , šis įsėdo į jo automobilį, išsitraukė maišelį ir pasakė, kad atskaičiuos jam 300 tablečių. Bet jis atsakė, kad dabar jam tablečių nereikia, tegu jis jas suskaičiuoja, tada jie vėl susitiks ir jis tas tabletes nupirks. Tos pačios dienos vakare R. G. atvažiavo į jo namo kiemą, įlipo į automobilį ir padavė jam maišelį su 300 vnt. ,,ratų“, o jis sumokėjo R. G. 2400 Lt. S. K. papildomai dar parodė, kad 2003 m. liepos viduryje nuvyko į susitikimą prie autoserviso Rimkuose, kur jo laukė D. K. ir D. M. , o su jais buvo ir A. Ž. . Kažkuris iš jų pasakė, kad duos jam dar pusę kilogramo kanapių, už kurias bus galima atsiskaityti vėliau. Po ilgų įkalbinėjimų jis sutiko, tos pačios dienos vakare nuvažiavo prie Rimkų geležinkelio pervažos ir ten D. K. per savo automobilio langą padavė maišelį su puse kilogramo kanapių. Dar papildė, kad laikotarpyje nuo 2003 m. balandžio iki birželio mėn., maždaug penkis kartus, jam paskambinus D. K. dėl kanapių tiekimo, tas kanapes jam atnešdavo vaikinas ,,L.“, kaip vėliau paaiškėjo, A. F. . Be to, 2003 m. žiemą, tikslaus laiko neprisimena, D. K. jam siūlė pirkti dujinį revolverį ir dar sakė, kad jei norės, tai A. F. galės jį perdirbti į kovinį ginklą. 2003 m. pavasarį D. K. jam dar prasitarė, kad jis su D. M. bijo psichotropines ir narkotines medžiagas laikyti pas save, todėl jas laiko A. F. namuose. Kai 2003 m. balandžio-birželio mėn. laikotarpiu paskolindavo D. K. svarstykles narkotinių ir psichotropinių medžiagų svėrimui, tas svarstykles jam dažniausiai sugrąžindavo ne pats D. K. , o A. F. . Be to, 2003 m. sausio-vasario mėn. susipažino su vaikinu, pravarde ,,V.“, kaip vėliau paaiškėjo, A. V. . ,,V.“ jam papasakojo, kad irgi prekiauja narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, be to, pasakė, kad apie tai sužinoję D. M. ir D. K. , už šią prekybą be ,,stogo“ liepė, kad ,,V.“ jiems sumokėtų 400 Lt, o ateityje prekiautų tik pas juos, t. y. D. K. ir D. M., gautomis medžiagomis arba naudotųsi jo (S. K. ), kaip tarpininko, paslaugomis. Taip ir būdavo, A. V. paskambindavo jam, jis paimdavo narkotines ir psichotropines medžiagas pas D. M. ir D. K. ir perduodavo jas A. V. . ,,V.“ pirkdavo po 50 arba 100 vnt. psichotropinių medžiagų tablečių ,,ratų“.

Vertinant šios papildomos apklausos metu duotus parodymus, iš jų matosi, kad S. K. jau nurodė apie papildomus psichotropinių medžiagų ir kanapių įsigijimus 2003 m. birželio-liepos mėnesiais pas R. G. , D. M. ir D. K. , nors apie tai nieko nebuvo parodęs ankstesnės, dieną anksčiau vykusios apklausos metu. Dar kartą parodė ir apie A. Ž. , tariamai tiekusį jam kartu su D. M. ir D. K. kanapes 2003 m. liepos mėn., nors apie tai S. K. parodymai labai nekonkretūs, jis netgi nesugebėjo nurodyti, kuris iš nurodytų asmenų jam pasiūlė tas kanapes. Tik šios papildomos apklausos metu S. K. parodė ir apie A. F. bei A. V. . Jis nurodė, kad A. F. jam atnešdavo kanapes, kai jis jas pirkdavo pas D. K. 2003 m. pavasarį, be to grąžindavo D. K. paskolintas svarstykles. Parodė ir apie tai, kad tarpininkaudavo A. V. įsigyjant psichotropines medžiagas iš D. K. ir D. M. . Pažymėtina, kad šių S. K. parodymų jau negalima pavadinti jo anksčiau nurodytų aplinkybių papildymu. Šiuo atveju jis jau pakeitė parodymus, nes šių aplinkybių iš viso nebuvo nurodęs ankstesnės, 2003 m. lapkričio 26 d. vykusios apklausos metu, nors tuomet davė parodymus apie tas pačias savo nusikalstamas veikas. Kai kurios naujos S. K. nurodytos aplinkybės jau netgi prieštarauja ankstesniems parodymams. Pavyzdžiui, anksčiau S. K. buvo parodęs, kad 2002 m. žiemą papildomai įsigijęs pas D. M. ir D. K. 500 vnt. ,,ratų“, juos platino iki 2003 m. vasaros pradžios ir daugiau su šiais asmenimis nesusitikinėjo. Tačiau kitą dieną jis jau parodė, kad 2003 m. pavasarį iš D. K. perkamas kanapes jam perduodavo A. F. . Be to, šiuo laikotarpiu jis dar imdavo pas D. M. ir D. K. psichotropines medžiagas, kurias, kaip tarpininkas, perduodavo A. V. . Nesunku pastebėti, kad tokius papildomus parodymus S. K. davė būtent po to, kai buvo sulaikyti A. Ž. , A. F. ir A. V. ir kai kratų metu pas juos irgi buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Papildomus parodymus apie tariamai D. K. jam siūlytą dujinį revolverį ir D. K. pasakojimus, kad tą ginklą į kovinį gali perdirbti A. F. , S. K. irgi davė tik po to, kai kratos metu pas A. F. buvo rasti šaunamieji ginklai, šaudmenys ir sprogstamosios medžiagos. Ir šios papildomos apklausos metu S. K. vėl nieko neparodė apie tuo metu dar nesulaikytą A. G. . Taip pat akivaizdu, kad nurodydamas naujas ir papildomas aplinkybes S. K. tokiu būdu vis bando paaiškinti, iš kur gavo pas jį patį kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Dar vienos papildomos apklausos 2003 m. gruodžio 1 d. metu (t. 1, b. l. 197-199) S. K. parodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus, tačiau nurodė ir papildomas aplinkybes. Jis parodė, kad 2003 m. pavasarį jam paskambino vaikinas pravarde ,,B.“, kuris pasakė, kad jį jam rekomendavo kažkas iš jo pažįstamų ir kad nori iš jo įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Jie susitiko ir jis tam vaikinui keletą kartų pardavė įvairius kiekius kanapių ir amfetamino. Tačiau vėliau ,,B.“ dingo likęs jam skolingas ir nesumokėjęs pinigų. Apie tai jis pasakė D. K. , o šis atsakė, kad viską sutvarkys. Po pokalbio su D. K. jam paskambino ,,B.“, pasakė, kad grąžins pinigus, o po kelių dienų ir sumokėjo tų pinigų dalį. Daugiau tas vaikinas pas jį nieko nepirko ir jis sužinojo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas ,,B.“, dar pasivadinęs ir A., jau pirko iš D. K. . Toliau šios apklausos metu S. K. parodė apie tai, kaip jis tris kartus pardavė narkotikus bei psichotropines medžiagas NVIM dalyviui ,,Tomui“. Jis parodė, kad 2003 m. liepos 10 d. pardavė ,,Tomui“ 20 vnt. ,,extazy“ tablečių, kurias buvo įgijęs pas D. K. . 2003 m. liepos 24 d. ,,Tomui“ pardavė 50 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga ir 20 gramų amfetamino, kuriuos buvo įgijęs iš R. G. , nors ir neprisimena, kada ir kur tas medžiagas įsigijo. 2003 m. rugpjūčio 1 d. ,,Tomui“ pardavė 500 vnt. ,,extazy“ tablečių ir buvo sulaikytas. Kada ir pas ką įgijo šiuos paskutinius 500 vnt. psichotropinių medžiagų tablečių, šios apklausos metu S. K. nenurodė. Be to, šios apklausos metu S. K. pirmą kartą nurodė dar vieną nusikalstamose veikose dalyvavusį asmenį A. (,,B.“). Vėliau paaiškėjo, kad tai kaltinamasis šioje byloje A. G. . Tą pačią 2003 m. gruodžio 1 d. S. K. dar kartą buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 1-2). Šios apklausos metu S. K. patvirtino ir pakartojo pagrindines aplinkybes, jau nurodytas prieš tai vykusių ir jau aptartų apklausų metu. Papildomai nurodė tik tai, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. NVIM dalyviui ,,Tomui“ parduotus 500 vnt. psichotropinių medžiagų tablečių jis pats irgi įsigijo pas R. G. . Nurodė, kad jas pas R. G. įsigijo 2003 m. liepos mėn., o tikslesnių su tuo susijusių aplinkybių neprisimena. Dar kartą papildomai apklaustas 2004 m. sausio 21 d. (t. 2, b. l. 3-6), S. K. šį kartą davė parodymus apie tai, kur jis pats neteisėtai įgijo kratų metu jo bute ir automobilyje 2003 m. rugpjūčio 1 d. rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Čia jis konkrečiai nurodė, kokias medžiagas, kokius jų kiekius ir įpakavimus jis įgijo iš R. G. , D. K. ir D. M. . Taip pat parodė, kad jo bute rastas LSD tabletes įsigijo prieš savaitę iki sulaikymo pas iš matymo pažįstamą asmenį. Taip pat paaiškino ir dėl jo automobilyje rastų LSD tablečių. Kur įgijo dalį pas jį rasto amfetamino, S. K. paaiškinti negalėjo. Be to, jis parodė, kad jo bute rastą heroiną jam buvo davęs pabandymui R. G. , tik jis neprisimena, kada ir kur tai buvo. Dar parodė, kad ant šaldytuvo rastas kanapes jam irgi buvo atnešęs ir paprašęs ,,susverti“ R. G. . Vertinant S. K. parodymus šios apklausos metu, kolegija irgi atkreipia dėmesį į keletą aplinkybių. Pirmiausia į tai, kad išsamius parodymus apie pas jį patį kratų metu rastas narkotines bei psichotropines medžiagas S. K. išsamius parodymus davė tik praėjus beveik pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir tik aštuntos apklausos metu. Pažymėtina, kad apie pas jį rastas neteisėtai laikomas medžiagas ir apie asmenis, iš kurių jis jas įsigijo, nuteistasis galėjo duoti parodymus iš karto. Kita vertus, sunku suvokti, kaip, praėjus tiek daug laiko nuo sulaikymo, S. K. sugebėjo taip tiksliai ir detaliai išvardinti, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis jis tas narkotines bei psichotropines medžiagas įgijo. Paskutinis jau aptartas 2004 m. sausio 21 d. apklausos protokolas didelės apimties, o jo turinį faktiškai sudaro tik skaičiai, datos, pavardės ir įvairiausių neteisėtai laikytų medžiagų, netgi atskirų sutrupėjusių tablečių aprašymai. Pagrįstai kyla abejonė, ar S. K. visas protokole užrašytas detales taip tiksliai galėjo prisiminti. Atkreipiamas dėmesys taip pat į tai, kad šios ir ankstesnių apklausų metu duotus parodymus S. K. tiesiog derino prie kitų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir vis paaiškėjančių naujų aplinkybių. Tačiau kai kurios 2004 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu nurodytos aplinkybės jau iš viso naujos ir jos netgi prieštarauja ankstesniems parodymams. Pavyzdžiui, visose ankstesnėse apklausose S. K. aiškino, kad visas narkotines bei psichotropines medžiagas įgydavo arba iš R. G. , arba iš D. M. ir D. K. , kurie tarpusavyje netgi konkuravo. Tuo tarpu dabar S. K. jau parodė, kad pas jį rastas LSD tabletes įgydavo iš dar kažkokio iš matymo pažįstamo asmens, apie kurį jokių išsamesnių duomenų nenurodė. Be to, jis šį kartą parodė, kad R. G. paliko jo bute ir ten kratos metu rastą heroiną bei dalį kanapių. Ši parodymų dalis kelia ypač didelių abejonių, nes apie heroino ir kanapių įgijimą iš R. G. S. K. nebuvo parodęs nei vienos ankstesnės apklausos metu. Dar kartą apklaustas įtariamuoju 2004 m. kovo 26 d. (t. 2, b. l. 7-8) jis jau patikslino, kad R. G. pradėjo jam pardavinėti psichotropines medžiagas 2002 m. balandžio mėn. viduryje, o D. K. narkotines ir psichotropines medžiagas jam pardavinėjo nuo 2002 m. liepos mėn. pabaigos. Be to, D. K. tas medžiagas pardavinėjo kartu su D. M. arba dar ir su A. Ž. . A. V. apie tai, kad prekiauja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jam papasakojo 2003 m. birželio mėn. pradžioje. A. F. kanapes jam pradėjo pardavinėti nuo 2003 m. balandžio-birželio mėn., o vaikinas vardu A. (,,B.“) iš jo paties narkotines medžiagas pradėjo pirkti maždaug 2003 m. gegužės mėn. pabaigoje. Šios apklausos metu jokių naujų aplinkybių S. K. faktiškai neišdėstė, nors jo nurodomos datos ir skiriasi nuo nurodytųjų ankstesnių apklausų metu. Taip pat pažymėtina, kad parodymus dėl vaikino pravarde ,,B.“ S. K. pakeitė būtent po to, kai jau buvo sulaikytas ir apklaustas įtariamuoju A. G. , kuris ir turėjo ,,B.“ pravardę. Tik 2004 m. balandžio 22 d. S. K. buvo pranešta apie galutinius įtarimus. Tačiau tą dieną apklaustas įtariamuoju dar kartą (t. 2, b. l. 11), jis jokių konkrečių parodymų jau nedavė, o tik nurodė, kad patvirtina ankstesnių apklausų metu duotus parodymus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamuoju (t. 10, b. l. 35-39) S. K. dar kartą patvirtino ir pakartojo tuos pačius parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu paskutinėse apklausose. Tačiau ir teisme kai kurias aplinkybes jis vėl tikslino arba jas nurodė kitaip. Parodė, kad pas jį kratos metu rastą heroiną, taip pat ir LSD, jis įgijo ne iš R. G. , o iš kito, iš matymo pažįstamo asmens. Tikslino aplinkybes apie R. G. skolos jam dydį ir tos skolos grąžinimo psichotropinėmis medžiagomis kai kurias aplinkybes. Dėl A. Ž. parodė, kad jis ne tik dalyvaudavo jo susitikimuose su D. K. bei D. M. , bet ir apie tai, kad ir pas jį patį matė kažkokius maišelius su milteliais. Tačiau kas buvo tuose pas A. Ž. matytuose maišeliuose, jis nežino. Labai prieštaringi S. K. parodymai teisme dėl A. F. ir dėl A. V. . Iš pradžių S. K. teisme parodė, kad A. F. nepažinojo, o su A. V. neturėjo jokių reikalų. Tačiau po to tos pačios apklausos metu parodė, kad 2003 m. pavasarį D. K. tiekdavo jam narkotines medžiagas būtent per A. F. , netgi konkrečiai nurodė, kad narkotikus A. F. jam atnešdavo prie parduotuvės ,,Pienė“. Be to, tos pačios apklausos metu vėl parodė, kad būtent jis 5-6 kartus pardavė A. V. po 50 arba 100 tablečių psichotropinių medžiagų ir po 10 gramų kanapių. Pats S. K. teisme pripažino, kad apie jo prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis žinojo ,,pusė Klaipėdos“. Jis taip pat parodė, kad visų jo apklausų metu būdavo rašomi tų apklausų protokolai.

Dar kartą nuteistasis S. K. papildomai buvo apklaustas bylą jau nagrinėjant apeliacine tvarka. Perskaičiuos visų ankstesnių ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo vykusių apklausų metu duotus ir šiame nuosprendyje jau išdėstytus bei aptartus parodymus, S. K. juos patvirtino. Į klausimą, kodėl jo parodymai keitėsi ir būdavo nuolat papildomi, nuteistasis paaiškino, kad tiesiog atsakinėdavo į tokius klausimus, kurie jam būdavo užduodami. Jis pripažino, kad šiuo metu įvykių aplinkybes, iš ko gaudavo ir kam platino narkotines bei psichotropines medžiagas, jau prisimena tik iš dalies, tačiau patvirtino, kad viskas vyko taip, kaip užrašyta jo perskaitytuose parodymuose. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias paskutinės apklausos metu S. K. nurodytas papildomas aplinkybes. Jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus jau aptartus ir ypač tikslius ir detalius parodymus apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekius, pavadinimus ir asmenis, iš kurių jas įgijo, jis davė ,, pagal sąrašą“. Apeliacinės instancijos teisme jis taip pat pripažino, kad parodymus, kurie būdavo užrašomi, jis duodavo tardytojui. Tačiau pas jį taip pat užeidavo ir pareigūnas S. Š. , kuris atliko operatyvinį tyrimą ir taip pat užduodavo jam klausimus. Klausdavo jo ,,apie kitus nusikaltimo dalyvius“, ,,su kuo jis dirba, su kuo prekiauja“ ir jis S. Š. atsakydavo. Iš šių S. K. parodymų tampa aišku, kad tikslius parodymus apie įgytas narkotines bei psichotropines medžiagas nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu davė pagal jam pateiktus kratų protokolų duomenis. Be to, pats nuteistasis patvirtino, kad be oficialių ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų, jį apklausinėdavo dar ir policijos pareigūnai, kuriems suteikti šio įtariamojo duomenys nebūdavo protokoluojami ir jie nepridėti prie bylos. Iš to, kad tokiu būdu būdavo renkami duomenys apie ,,kitus nusikaltimo dalyvius“, galima pagrįstai manyti, kad tuos duomenis S. K. suteikė ne savo iniciatyva, o įtakojamas policijos pareigūnų. Kaip tik tuo ir galima paaiškinti jau ne kartą paminėtus S. K. parodymų keitimus ir papildymus, kurie atitikdavo ikiteisminio tyrimo metu surenkamus vis naujus bylos duomenis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas neatmetė S. K. parodymų ir, juo labiau, nepadarė išvados, kad tie parodymai yra melagingi. Todėl nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismas tariamai pripažino tuos parodymus melagingais, neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų teismas nuosprendyje tik nurodė, kad dalies S. K. parodymų patikimumas kelia abejonių. Tokia išvada buvo padaryta įvertinus jau aptartas aplinkybes apie daugkartinius šio nuteistojo parodymų papildymus, o taip pat į tai, kad byloje nebuvo surinkta daugiau jokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kitų kaltinamųjų dalyvavimą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinime, o taip pat ir S. K. bei kitų kaltinamųjų veikimą vienoje organizuotoje grupėje.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė S. K. parodymais ir įvertino juos kritiškai. Nurodo, kad iš pradžių S. K. buvo pareikšti įtarimai tik dėl psichotropinių medžiagų pardavimo NVIM dalyviui ,,Tomui“, o vėliau vis papildomi šio nuteistojo parodymai atitinka BPK 20 str. reikalavimus, todėl jais nesiremti nebuvo pagrindo. Be to, skunde dar nurodoma, kad BPK 21 str. iš viso numato tik įtariamojo teisę, bet ne pareigą duoti parodymus. Prokuroro nuomone, nėra jokio pagrindo S. K. parodymus laikyti ,,priderintais“ prie kitų bylos duomenų. S. K. parodymai, prokuroro nuomone, patikimi dar ir todėl, kad jis juos patvirtino apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Daugumą čia išvardintų prokuroro apeliacinio skundo argumentų kolegija atmeta. Apie tai, kad teismas ne atmetė S. K. parodymus, o tik suabejojo dalies tų parodymų patikimumu, jau buvo pasisakyta. Be to, kolegijos nuomone, suabejoti dalimi šių parodymų teismas tikrai turėjo pagrindo. Tokia išvada daroma dėl keleto priežasčių.

Nuteistasis S. K. šioje byloje, daugiausia ikiteisminio tyrimo metu, buvo apklaustas net keliolika kartų, tačiau visų naujų apklausų protokoluose visuomet buvo gausu įvairių nesutapimų ir net prieštaravimų jo anksčiau duotiems parodymams. Itin smulkiai tie prieštaravimai parodymuose yra išvardinti šiame nuosprendyje jau išdėstytuose nuteistojo R. G. gynėjo atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą. Galima sutikti, kad daugelis tų smulkių nesutapimų yra neesminiai ir jie natūraliai galėjo atsirasti tą patį asmenį apklausiant daugybę kartų. Tačiau kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie prieštaravimai ir nuolatiniai pakeitimai S. K. buvo tikrai esminiai. Šiame nuosprendyje kolegija jau išdėstė ir aptarė visų apklausų metu duotus S. K. parodymus, taip pat išdėstė ir esminius jų skirtumus bei parodymų keitimo tendencijas. Viso to kartoti nėra reikalo. Tačiau iš to, kas buvo išdėstyta, dar kartą daroma išvada, kad kiekvienos apklausos metu S. K. nurodydavo vis naujas nusikalstamų veikų aplinkybes ir vis naujus tariamus savo bendrininkus. Iš pradžių nurodęs tik R. G. , vėliau nurodė D. K. , D. M. , po to A. Ž. , o dar vėliau ir kitus kaltinamus šioje byloje asmenis. Taip pat akivaizdu, kad kiekvienų naujų aplinkybių ar naujų pavardžių nurodymas S. K. parodymuose visada sutapdavo ir sekdavo po kokių nors tyrimo metu naujų bylos aplinkybių nustatymo. Nors prokuroro skunde nurodoma, kad tie sutapimai negali būti laikomi parodymų ,,priderinimu“ prie kitų bylos aplinkybių, su tuo negalima sutikti. Tų sutapimų tiek daug ir jie tokie akivaizdūs, kad jau negali būti vertinami atsitiktiniais. Vertindama visų S. K. apklausų metu duotus parodymus, kolegija jau buvo aptarusi ir kitus esminius jų prieštaravimus, kuomet ir parodymuose apie tas pačias bylos aplinkybes nuteistasis jas nurodydavo skirtingai. Tai pasakytina ne tik apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo ir platinimo aplinkybes, bet ir nuteistojo nurodomų asmenų dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Dėl dalies S. K. parodymų objektyvumo abejonių iškyla ir dėl kitų jau paminėtų priežasčių. Pats S. K. pripažino, kad ne tik būdavo oficialiai apklausiamas įtariamuoju, tačiau policijos pareigūnams dar teikdavo ir žodinę informaciją. Iš to, ką pats S. K. parodė apie tokius su juo atliekamus operatyvinius veiksmus, kyla abejonių, kad įtariamajam galėjo būti ir daromas spaudimas, ir užduodami menantys klausimai. Pats S. K. aiškina, kad apklausų metu atsakydavo tik į tuos klausimus, kuriuos jam užduodavo. Prokuroras apeliaciniame skunde dar nurodo, kad iš pradžių S. K. buvo pranešta tik apie įtarimus dėl psichotropinių medžiagų pardavimo NVIM dalyviui, dar nurodo, kad S. K. parodymai bet kuriuo atveju atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, be to, būdamas įtariamuoju, šis asmuo iš viso turėjo tik teisę, bet ne pareigą duoti parodymus. Su visais šiais argumentais kolegija irgi sutinka tik iš dalies. Pirmą kartą apie įtarimus ir tik dėl MDMA tablečių pardavimo NVIM dalyviui ,,Tomui“ S. K. buvo pranešta jo sulaikymo dieną. Tačiau visų kitų apklausų metu, nors ir nepranešus apie naujus įtarimus, S. K. buvo užduodami klausimai ir jis davė parodymus apie visas padarytas nusikalstamas veikas. Nepaisant to, duodamas parodymus apie tas pačias veikas, jis nurodinėjo vis kitokias jų padarymo aplinkybes ir vis naujus jose dalyvavusius asmenis. Apie galutinius įtarimus S. K. buvo pranešta tik 2004 m. balandžio 22 d. Ir tik neužilgo iki šio momento S. K. , kaip pats pripažino apeliacinės instancijos teisme, ,,pagal sąrašą“ išvardino, kokias įvairių kratų metu surastas narkotines bei psichotropines medžiagas jis įgijo iš tuo metu jau sulaikytų kitų kaltinamųjų asmenų. Vėl pakeitęs parodymus, nurodė dar ir apie tai, kad jo namuose rastą heroiną įgijo iš R. G. , tačiau po to vėl pakeitė parodymus ir jau parodė, kad heroinas įgytas iš nenustatyto asmens. Iškyla klausimas, kodėl S. K. iš karto nebuvo pranešta apie įtarimus ir jis nebuvo apklausiamas būtent apie labai didelius kiekius įvairiausių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurios buvo surastos tą pačią S. K. sulaikymo dieną kratų metu jo bute ir automobilyje. Neteisėtas disponavimas šiomis medžiagomis buvo akivaizdus nuo pat pradžių, tačiau apie tai S. K. buvo apklaustas tik pačioje ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Kolegija pažymi, kad atsakomybė dėl to tenka ir patiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams. BPK 21 str. 4 d. iš tikrųjų numato tik įtariamojo teisę, bet ne pareigą duoti parodymus. Tačiau šis prokuroro argumentas niekaip nesusijęs su nuosprendžio apskundimo pagrindu, nes šiuo atveju kalbama ne apie įtariamojo procesinių teisių apsaugą, o apie jo parodymų patikimumą ir jų vertinimą. S. K. , būdamas įtariamuoju, tikrai turėjo teisę duoti bet kokius parodymus, juos keisti arba jų iš viso neduoti. Jo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, taip pat BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaityti jo parodymai, pirmiau duoti teisme arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagal BPK 20 str. nuostatas tikrai laikytini įrodymais. Tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi teismas privalėjo įvertinti ne vieno, bet visų asmenų parodymus, o taip pat visus kitus įrodymus bei jų visumą. Tik tuomet buvo sprendžiama, kurie įrodymai atmetami, o kuriais grindžiamos teismo išvados ir priimamas nuosprendis. Visa tai paneigia tiek prokuroro, tiek ir paties S. K. apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad teismas privalėjo remtis išimtinai tik šio vienintelio kaltinamojo parodymais ir atmesti bet kurias dėl to iškilusias abejones. S. K. parodymų nenuoseklumas, nevienodumas ir kitos jau aptartos aplinkybės šioje byloje tapo vienu iš motyvų, dėl kurių teismas dalimi tų parodymų nepasirėmė. Kolegija dar atkreipia dėmesį ir į kitus S. K. procesinės padėties ypatumus. Šis nuteistasis pats nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios sutiko bendradarbiauti su policija, o duodamas parodymus apie kitus organizuotos grupės narius, pats tikėjosi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina ir visi kiti bylos duomenys. Net ir apeliaciniame skunde pats nuteistasis S. K. prašo pripažinti jį kaltu veikus organizuotoje grupėje ir nutraukti prieš jį bylą vadovaujantis BK 39¹ str. To paties tiek pirmosios instancijos teisme, tiek paduotame apeliaciniame skunde prašo prokuroras. Pats nuteistasis šiuo atveju netgi prašo pasunkinti savo padėtį, pripažinti jį patį ir kitus kaltinamuosius organizuotos grupės nariais tik tam, kad tuomet, pasinaudojus įstatymo suteikta galimybe, galėtų išvengti atsakomybės. Akivaizdu, kad šiuo atveju nuteistasis tiesiogiai suinteresuotas duoti kitus asmenis apkaltinančius parodymus. Procesiniai įstatymai nenumato jokių išimčių ar specialių kriterijų tokių kaltinamojo parodymų vertinimui, todėl tai daroma vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis. Vis dėlto, pagal jau susiklosčiusią teisminę praktiką, asmens, sutikusio padėti atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas ir dėl to siekiančio būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai visada tikrinami ir vertinami ypač įdėmiai. Tokio kaltinamojo parodymais apie kitų asmenų dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme remiamasi tik tada, kai tie parodymai nekelia jokių abejonių ir kai tuos parodymus patvirtina kiti abejonių nekeliantys įrodymai. Kolegijos nuomone, teismas šioje byloje S. K. parodymus įvertino tinkamai, pasirėmė ta jų dalimi, dėl kurių nekilo jokių abejonių, tačiau nesivadovavo ta dalimi parodymų, kurios nepatvirtino kiti abejonių nekeliantys įrodymai. Pažymėtina dar ir tai, kad nuteistasis S. K. šioje byloje buvo kaltinamas nusikaltimais, padarytais iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., tuo tarpu kiti kaltinamieji buvo kaltinami padarę nusikaltimus laikotarpiu net iki 2003 m. lapkričio 19 d. Pats S. K. 2003 m. rugpjūčio 1 d. buvo sulaikytas ir po to išbuvo suimtas iki gruodžio 3 d., taigi apie kitų asmenų padarytus nusikaltimus ir jų veikimą organizuotoje grupėje nurodytu laikotarpiu nieko negalėjo žinoti ir apie tai nieko neparodė.

Su prokuroro ir nuteistojo S. K. apeliacinių skundų argumentais apie tai, kad S. K. parodymus patvirtina kiti įrodymai, kolegija sutinka irgi tik iš dalies. Nors dalis kitų įrodymų su S. K. parodymais sutampa, tačiau tie kiti įrodymai iš esmės patvirtina tik paties S. K. kaltę. Tuo tarpu kitų nuteistųjų ir išteisintojo D. M. kaltės arba jų dalyvavimo nusikalstamose veikose tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodomos kaltinimuose, kiti įrodymai neginčijamai nepatvirtina.

Pirmiausia nuteistojo S. K. parodymų ne tik nepatvirtina, bet ir jiems visiškai prieštarauja visų kitų septynių buvusių kaltinamųjų – kitų nuteistųjų ir išteisintojo D. M. parodymai. Jie išsamiai išdėstyti nuosprendyje. Išteisintasis D. M. parodė, kad jokių kaltinime nurodomų nusikaltimų nepadarė ir su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis neturi jokio reikalo. Yra pažįstamas su kai kuriais iš kaltinamųjų, tačiau S. K. nepažįsta, su juo nėra bendravęs ir nesupranta, kodėl šis jį apkalba. Nuteistasis R. G. dėl visų kaltinimų taip pat neprisipažino. Jis parodė, kad ir kratos metu surastos klonazepamo tabletės yra ne jo. R. G. pripažino, kad kelis metus pažįsta S. K. , tačiau parodė, kad jokiose nusikalstamose veikose nei su S. K. , nei pats vienas nedalyvavo. Jo nuomone, S. K. jį apkalba dėl jų tarpusavio konfliktų. Nuteistasis A. G. teisme parodė, kad kitų kaltinamųjų, taip pat ir S. K. , iš viso nepažįsta ir su jais nėra bendravęs. Jis prisipažino kaltu tik dėl to, kad tikrai laikė namuose kratos metu pas jį surastą amfetaminą ir metamfetaminą. Šių medžiagų jis niekam nepardavinėjo, o įsigydavo vartoti sau pačiam. Psichotropines medžiagas ir ,,žolę“ įsigydavo pas iš matymo pažįstamo vaikino vardu ,,Tomas“, kurį susirasdavo Klaipėdoje prie baro ,,Bičiuliai“. Kratos metu rastas svarstykles jis rado gatvėje ir parsinešė į namus, norėjo jas parduoti. Nuteistasis D. K. teisme parodė, kad kaltu neprisipažįsta, tačiau pripažino, kad savo namuose tikrai laikė kratos metu surastas kanapes. Jis jokių nusikaltimų neorganizavo ir pats narkotinių bei psichotropinių medžiagų niekada niekam neplatino, pas jį rastas kanapes buvo įsigijęs savo reikmėms, nes pats rūkydavo ,,žolę“. Iš kaltinamųjų pažįsta tik D. M. ir A. F. , su kuriais kartu dirbo, ir A. Ž. , su kuriuo susipažino per D. M. . A. V. yra pirkęs jo automobilį. Seniai pažįsta ir S. K. , su kuriuo anksčiau gyveno viename kieme. Keletą kartų netgi yra pirkęs pas S. K. po pusę gramo kanapių, kurias rūkydavo pats. Jokių kitų ryšių su narkotikais neturėjo. Jis mano, kad S. K. jį apkalba, nes jis buvo paėmęs jo magnetolą ir nesumokėjo pinigų. Jo bute surastos kanapės buvo gautos ne iš S. K. . Jas jam pardavė tik iš matymo pažįstamas vaikinas prie baro ,,Dada“. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad tą vaikiną galėtų atpažinti, niekas į tai nereagavo ir to vaikino neieškojo. Nuteistasis A. F. parodė, kad prisipažįsta kaltu tik dėl to, kad namuose neteisėtai laikė pirmosios kratos metu jo paties pareigūnams atiduotus šautuvą, šovinius, 20 vnt. ,,ekstazy“ tablečių ir 1,5 gramo kanapių. Antra krata buvo atlikta jam nedalyvaujant, todėl dėl to, kas tada buvo surasta ir paimta, neprisipažįsta. A. F. parodė, kad jokių narkotinių medžiagų niekada nepardavinėjo. Iš kaltinamųjų pažįsta D. M. , tačiau su juo neturėjo jokių reikalų, su D. K. susipažino jūroje. Iš matymo taip pat pažinojo S. K. ir netgi įtarė, kad šis prekiauja narkotikais. Tačiau iš S. K. narkotikų niekada nepirko, jis mano, kad šis nuteistasis jį apkalba ir duoda parodymus pagal policijos pareigūnų jam suteiktą informaciją. Pas jį pirmosios kratos metu surastas narkotines bei psichotropines medžiagas savo reikmėms įsigijo ne iš S. K. , ne iš kitų kaltinamųjų, o iš nepažįstamo asmens prie ,,Žemaitijos“ kino teatro. Nuteistasis A. V. prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, kad namuose tikrai neteisėtai laikė kanapes ir metamfetaminą, tačiau jas įsigijo savo reikmėms ir vartodavo pats. Nei vieno iš kitų kaltinamųjų nepažinojo, narkotikų iš jų nepirko, taip pat pats jų neplatino. Mano, kad S. K. jį apkalba pats siekdamas švelnesnės bausmės. Jo namuose surastą metamfetaminą ir kanapes jis pirko gatvėje, neprisimena iš ko. Nuteistasis A. Ž. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad namuose tikrai laikė metamfetaminą, tačiau jokių kitų kaltinime nurodomų nusikalstamų veikų padaryme nedalyvavo, narkotikų niekam neplatino. Iš kaltinamųjų pažįsta D. M. , D. K. ir A. F. . Ar anksčiau yra matęs S. K. , jau neprisimena, tačiau su juo nebendravo ir neturėjo jokių reikalų. Metamfetaminą jis įgijo klube pas nepažįstamą vaikiną, psichotropinės medžiagos neketino platinti, ją vartojo jis pats.

Taigi iš aptartų išteisintojo ir visų kitų nuteistųjų parodymų matosi, kad jie nepripažįsta jokių S. K. nurodomų aplinkybių tiek apie jų dalyvavimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinime, tiek ir apie veikimą organizuotoje grupėje.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepašalino ir nuosprendyje niekaip neįvertino nuteistųjų R. G. , A. Ž. ir A. G. parodymuose esančių esminių prieštaravimų. Šiuos argumentus kolegija irgi atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius bylos aplinkybių. Prokuroro skunde teisingai nurodoma, kad R. G. apie savo konfliktus su S. K. ir policijos pareigūnais pirmą kartą parodė tik teisme. Tačiau tai nereiškia, kad jo parodymuose yra prieštaravimų, o juo labiau, esminių. Pirmiausia pažymėtina, kad pats prokuroras savo skunde nurodė apie kito nuteistojo S. K. teisę duoti ar neduoti parodymus, juos keisti ar papildyti. Tas pačias BPK 21 str. 4 d. numatytas teises turėjo ir kiti šioje byloje kaltinami asmenys, tarp jų ir R. G. . Be to, pirmą kartą apie nurodytus konfliktus parodęs tik teisme, R. G. jokių ankstesnių savo parodymų nepaneigė ir jų nepakeitė, o tik nurodė papildomas aplinkybes, beje, tiesiogiai visiškai nesusijusias su kaltinimais. Teisme R. G. parodė, kad anksčiau kartu su S. K. buvo sulaikyti Vokietijoje, jis buvo paleistas anksčiau ir buvo likęs skolingas S. K. pinigų. Tą patį nurodo ir pats S. K. . Toliau R. G. parodė, kad įkūrė savo įmonę ir vėliau iš suėmimo paleistam S. K. skolą pradėjo grąžinti, bet ne narkotikais, kaip nurodo S. K. , o pinigais. Buvo likęs skolingas 650 Lt, tačiau tuomet sužinojo, kad policijoje S. K. jį melagingai apkaltino. Tuomet tarp jų ir kilo konfliktas ir jis pasakė S. K. , kad likusios skolos dalies negaus už jo apšmeižimą. R. G. dar parodė, kad su S. K. bendraudavo šeimomis. Kartą be S. K. žinios bendrame pasilinksminime dalyvavo jo žmona. Apie tai sužinojęs S. K. ant jo supyko. Iš viso to R. G. padarė išvadą, kad S. K. dabar jam keršija ir todėl apkalba. Jis taip pat parodė, kad yra policijos persekiojamas nuo 2002 m. dėl jo konflikto su vyriškiu vardu Aleksejus, kuris negrąžino jam skolos. Dėl to jam nepagrįstai buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, todėl jis kreipėsi į Klaipėdos STT vadovą L. K. , rašė skundus prokuratūrai, tačiau iš niekur negavo jokio atsakymo. Prokuroro skundo argumentas, kad teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nepagrįstas, nes iš posėdžių protokolų matosi, kad visa tai buvo aiškinamasi ir išsiaiškinta. S. K. savo konfliktus su R. G. paneigė. Teisme apklaustas policijos pareigūnas V. T. parodė, kad su R. G. anksčiau tikrai buvo pažįstamas, turėjo informacijos apie jo nusikalstamą veiką, buvo jį iškvietęs į policiją, bet tyrimas buvo nutrauktas. Liudytojas parodė, kad dėl to jokių konfliktų su R. G. neturėjo. Teismas prie bylos taip pat pridėjo ir oficialią pažymą, kurioje tas pats R. G. nurodytas STT Klaipėdos skyriaus viršininkas L. K. pranešė, kad nuo 2000 m. iki 2005 m. R. G. į šią tarnybą nesikreipė. Tas pačias aplinkybes kolegija aiškinosi ir apeliacinio proceso metu. Papildomai apklaustas R. G. nurodė tas pačias konfliktų aplinkybes, o papildomai apklaustas S. K. visa tai vėl paneigė. Be to, apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklaustas ne tik V. T. , bet ir kiti kratą R. G. bute atlikę pareigūnai. Liudytojas V. T. parodė, kad anksčiau į policiją buvo kreipęsis A. N. , parašęs pareiškimą dėl R. G. grasinimų. V. T. pripažino, kad šiuo metu dėl jo ir A. N. veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau parodė, kad iki šiol dirba Klaipėdos VPK ONT skyriaus tyrėju. Kolegijos nuomone, šios V. T. nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės, juo labiau, nėra jokio pagrindo manyti, kad V. T. turėjo priešiškus santykius su R. G. dar 2003 m., kai šio nuteistojo bute buvo atliekama krata. Be to, papildomai liudytoju apklaustas kitas Klaipėdos VPK ONT skyriaus tyrėjas R.Gr. parodė, kad iš tikrųjų R. G. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą taikė jis, o ne V. T. . R.Gr. parodė, kad iki kratos R. G. nepažinojo. Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. G. nurodomos aplinkybės apie ankstesnius konfliktus su S. K. ir policijos pareigūnais ir tų asmenų kerštą yra neįtikinamos, nepagrįstos ir paneigtos. Bet kuriuo atveju, nėra jokio pagrindo teigti, kad R. G. kas nors iš nurodytų asmenų galėjo iš keršto apkalbėti dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo. Nuosprendyje yra išdėstyti ir aptarti jau paminėto liudytojo V. T. parodymai, o tai, kad teismas nuosprendyje neišdėstė šių R. G. versijų vertinimo motyvų, negali būti laikoma esminiu trūkumu. Be to, atsakant į prokuroro skundo argumentus dėl šio klausimo, pažymėtina, kad teismas dalį kaltinimų R. G. pašalino visai ne dėl jo tariamų konfliktų su kitais asmenimis ar su policija. Dalis kaltinimų R. G. buvo grindžiami faktiškai tik S. K. parodymais, kuriais teismas suabejojo visiškai dėl kitų priežasčių, kurias išdėstė pats teismas ir kurios jau buvo aptartos šiame nuosprendyje. Nepaisant to, kolegija aptarė ir įvertino šias aplinkybes dėl R. G. ankstesnių konfliktų, o jau padarytomis išvadomis remsis nagrinėjant paties nuteistojo R. G. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus.

Prokuroro skunde dar nurodoma, kad nuteistasis A. Ž. apklaustas įtariamuoju iš pradžių parodė, jog pas jį rastas narkotines medžiagas rado laiptinėje, vėliau jų įgijimo aplinkybių nedetalizavo, negalėjo paaiškinti, kaip ant pas jį surastų svarstyklių atsirado narkotinių medžiagų pėdsakai. Tuo tarpu teisme jau parodė, kad tas medžiagas įsigijo klube iš nepažįstamo asmens. Šiuos prokuroro argumentus dėl parodymų prieštaravimų neįvertinimo kolegija irgi atmeta. Pirmosios apklausos metu A. Ž. iš tikrųjų aiškino, kad laiptinėje rado numestą cigarečių pakelį su jame sudėtais miltelių maišeliais. Tą pakelį jis parsinešė namo net nežinodamas, kad jame yra psichotropinė medžiaga. Vėliau parodė, kad nurodytus miltelius jis įsigijo savo vartojimui, nors ir nenurodė įsigijimo aplinkybių. Taip pat parodė, kad kratos metu surastas svarstykles su dėžute įsigijo parduotuvėje ,,Mažoji Indija“, tačiau jomis kelis kartus svėrė tik auksą. Kodėl ant dėžutės, kurioje buvo laikomos svarstyklės, buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, negalėjo paaiškinti. Teisme A. Ž. jau parodė, kad psichotropines medžiagas nusipirko sau bare iš nepažįstamo vaikino. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad jokių prieštaravimų A. Ž. parodymuose, kuriuos teismas būtų turėjęs šalinti ar aptarinėti tai nuosprendyje, iš viso nėra. Šis nuteistasis, iš pradžių iš viso neprisipažinęs kaltu, kitų apklausų metu ir teisme jau pripažino savo kaltę ir teismas, pasirėmęs šiais parodymais, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu prokuroro argumentai dėl A. Ž. parodymų apie narkotikų pėdsakus ant svarstyklių iš viso neatitinka bylos aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, A. Ž. buvo parodęs, kad nežino, kaip narkotikų pėdsakai galėjo atsirasti ne ant svarstyklių, o ant tų svarstyklių dėžutės. Tačiau iš bylos matosi, kad jokių pėdsakų nebuvo surasta ir ant tos dėžutės, o A. Ž. parodymai tiesiog buvo išprovokuoti jį apklausinėjusio ir suklaidinusio pareigūno. Iš kratos protokolo (t. 5, b. l. 89-90) matosi, kad A. Ž. bute buvo paimta: 1) polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, įdėtas į cigarečių ,,Barclay“ pakelį; 2) toks pat maišelis su tokiais pat milteliais, įdėtas į popierinę dėžutę nuo gliukozės; 3) sidabrinės spalvos metalinė dėžutė su joje buvusiu tuščiu maišeliu ir baltos spalvos miltelių likučiais; 4) balkone surastos geltono metalo svarstyklės, sudėtos į juodos spalvos dėžutę. 2003 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 6895 (t. 5, b. l. 116) nurodoma, kad tyrimui buvo pateiktas vokas, kuriame buvo įdėta juodos spalvos dėžutė su geltonos spalvos metalo svarstyklėmis ir svareliais ir du bespalviai plastikiniai maišeliai su baltos spalvos milteliais. Taip pat pateikta metalinė dėžutė su baltos spalvos miltelių likučiais ir joje esantis plastikinis maišelis su tokių pat miltelių likučiais. Specialisto išvadoje nurodoma, jog tyrimo metu tik viename iš voke pateiktų plastikinių maišelių esančiuose baltos spalvos milteliuose yra psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tuo tarpu metalinėje dėžutėje ir joje buvusiame maišelyje rasti tik psichotropinės medžiagos amfetamino pėdsakai. Tuo tarpu ant svarstyklių su svareliais ir antrajame polietileno maišelyje su baltos spalvos milteliais jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra. Specialisto išvadose neišskirta, kad nėra jokių pėdsakų ant juodos dėžutės, į kurią buvo sudėtos svarstyklės, tačiau akivaizdu, kad ir ant šios dėžutės tų pėdsakų surasta nebuvo. Pėdsakų suradimas ne ant šios, o visai ant kitos dėžutės, taip pat narkotinių bei psichotropinių medžiagų neradimas ant svarstyklių, kaip tik ir patvirtino A. Ž. parodymus apie tai, kad jis tomis svarstyklėmis tų medžiagų niekada nesvėrė, o nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos buvo nusipirkęs sau. Visos šios aplinkybės yra išdėstytos ir nuosprendyje. Be to, tomis aplinkybėmis teismas kaip tik ir motyvavo savo išvadą apie tai, kad A. Ž. neteisėtai įgijo bei laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o pati A. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 259 str. 2 d. Taip pat akivaizdu, kad jokių prieštaravimų A. Ž. parodymuose, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti dėl tų parodymų įvertinimo, nėra.

Tuo tarpu trečiasis prokuroro nurodomas nuteistasis A. G. savo parodymus tikrai pakeitė iš esmės. Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2004 m. kovo 15 d. (t. 3, b. l. 118-121) A. G. buvo parodęs, kad 2003 m. birželio ar liepos mėn. pas S. K. pradėjo pirkti narkotines medžiagas - ,,žolę“. Iš pradžių ją pirko sau, o vėliau jau pirko didesnius kiekius ir perpardavinėdavo Klaipėdoje iš matymo pažįstamiems asmenims. Pinigus S. K. atiduodavo, kai jau parduodavo narkotikus. Tačiau po to jam paskambino vaikinas, pasivadinęs ,,Š.“, ir pasiūlė susitikti. Į susitikimą atėjo du vaikinai vienodais D. vardais. Jie jam pasakė, kad jis S. K. turi grąžinti 500 Lt skolą, tiek pinigų jis tikrai buvo skolingas. Dar pasakė, kad jis narkotines medžiagas turės pirkti pas juos. Po to jis taip ir darė, narkotikus toliau pirkdavo pas D. arba pas ,,Š.“, taip pat sugrąžino skolą S. K. . Perkamą ,,žolę“ toliau perpardavinėjo. Pas D. ir ,,Š.“ ,,žolę“ jis pirko 5-6 kartus, po to pas juos įsigijo dar apie 30 gramų amfetamino. Kratos metu pas jį buvo surasta amfetamino, įsigyto pas D. ir ,,Š.“. Dar buvo surastos svarstyklės, kurias jis pas iš matymo pažįstamą asmenį gavo už pusę gramą ,,žolės“ ir kuriomis po to sverdavo narkotines medžiagas. Bendraudamas su D. ir ,,Š.“ jis susipažino ir su dar vienu su jais bendravusiu vaikinu vardu L. Parodymų atpažinti metu A. G. pagal nuotraukas atpažino S. K. (t. 1, b. l. 134-136), D. K. , kurį apklausos metu vadino ,,Š.“ (t. 6, b. l. 116-118), D. M. , kurį vadino D. (t. 7, b. l. 48-50) ir A. F. , kurį vadino L. (t. 3, b. l. 161-163). 2004 m. kovo 19 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 3, b. l. 124) A. G. labai trumpai iš esmės patvirtino savo pirmosios apklausos metu duotus parodymus. Skirtingai parodė tik apie savo skolas už paimtus parduoti narkotikus. Jis parodė, kad S. K. buvo skolingas 200 Lt, be to, šios skolos po to jam neatidavinėjo. D. ir ,,Š.“ nurodymu tą skolą jis turėjo sumokėti jiems. Iš viso jis jiems liko skolingas 800 Lt. Dar kartą papildomai apklaustas įtariamuoju 2004 m. balandžio 21 d. (t. 3, b. l. 126) A. G. jokių parodymų nedavė, o tik nurodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus.

Po to A. G. jau buvo apklaustas tik teisme kaltinamuoju. Šie jo parodymai šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyti. A. G. parodė, kad nieko iš kitų kaltinamųjų nepažįsta. Jo bute surastas psichotropines medžiagas jis įsigijo sau pas iš matymo pažįstamą Tomą prie baro ,,Bičiuliai“. Pas jį kelis kartus pirko ,,žolę“ ir amfetaminą, tačiau šių medžiagų platinti neketino. Iš S. K. , D. M. , D. K. jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų niekada nepirko, joks ,,Š.“ jam neskambino. Bute surastas svarstykles rado gatvėje ir parsinešė namo ketindamas jas parduoti. Teisme perskaičius A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. G. parodė, kad jie neteisingi ir išgauti naudojant psichologinę prievartą. Parodė, kad tą dieną buvo sulaikytas ir jį 2-3 valandas apklausinėjo policijos pareigūnai S. Š. ir A. B. . Apklausinėjo tai vienas, tai kitas, A. B. rašė protokolą. Jam buvo grasinama, kad jį ilgam laikui pasodins į kalėjimą, tuo pat metu nurodyti pareigūnai liepė duoti parodymus apie kitus asmenis ir už tai žadėjo paleisti į laisvę. Nors tų asmenų jis nepažinojo, pareigūnai jam parodė jų nuotraukas, apie juos viską papasakojo. Tik po pokalbių su šiais pareigūnais buvo pakviesta advokatė, bet jis su ja nepasikalbėjo. Pas teisėją jis buvo apklaustas jau paleistas iš areštinės, ten pakartojo jau duotus parodymus, nes bijojo. Po to, kadangi jo dokumentai buvo paimti, gavo naują pasą ir pabėgo iš Lietuvos.

Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme A. G. pakartojo apygardos teisme duotus parodymus. Dar parodė, kad buvo sulaikytas naktį, nuvežtas į policiją, ten pareigūnai jį apklausė, buvo susitarta dėl jo parodymų, o kitą dieną atvyko advokatas.

Apeliaciniame skunde prokuroras be jokio pagrindo nurodo, kad teismas A. G. parodymų prieštaravimų net nebandė pašalinti ir tų prieštaravimų neįvertino nuosprendyje. Tai tiesiog neatitinka bylos aplinkybių. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teismas A. G. išsamiai apklausė, perskaitė jo ankstesnius parodymus ir aiškinosi jų pakeitimo priežastis. Visa, kas tik ką šiame nuosprendyje buvo išdėstyta, užrašyta apygardos teismo posėdžio protokole. Be to, nuosprendyje teismas išdėstė išsamius motyvus, dėl kurių buvo nuspręsta nesiremti A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti A. G. parodymai kelia abejonių, nes šio nuteistojo nurodytas tų neteisingų parodymų davimo priežastis patvirtina faktiniai bylos duomenys. Po tų parodymų davimo A. G. iš karto buvo paleistas, o tada nuteistasis pabėgo į užsienį, kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą tik pagal Europos arešto orderį. Teismas padarė išvadą, kad A. G. specialiai davė melagingus parodymus siekdamas būti paleistas, ketindamas pabėgti iš Lietuvos ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroro skunde nurodoma, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes nebuvo sugretinti visi A. G. parodymai bei kiti bylos duomenys, šio nuteistojo paaiškinimų apie prieš jį naudotą psichologinę prievartą nepatvirtina kiti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus dalyvaujant gynėjui, parodymų atpažinti metu atpažino kitus kaltinamuosius. Be to, jo aiškinimai, kad iš baimės tuos pačius parodymus patvirtino apklaustas teisėjo, nepagrįsti, nes, prokuroro nuomone, A. G. turėjo galimybę apie prievartą pranešti prokuratūrai, taip pat galėjo pasinaudoti teise iš viso neduoti parodymų. Prokuroras dar nurodo, kad A. G. aiškina, jog iš Lietuvos pabėgo po savaitės, tačiau liudytoja E. G. parodė mačiusi jį Lietuvoje 2003 m. vasarą.

Kolegija visus išdėstytus prokuroro argumentus atmeta ir daro išvadą, kad teismas A. G. parodymus bei jų pakeitimo priežastis įvertino teisingai. Nuosprendyje išdėstyti šių parodymų vertinimo motyvai pagrįsti, tačiau netikėti A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kolegijos nuomone, buvo dar ir daugiau priežasčių.

Prokuroras be pagrindo teigia, kad A. G. parodymų apie psichologinę prievartą nepatvirtina jokie kiti duomenys. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus būtent ir patvirtina visos jo sulaikymo, apklausų, kitų tyrimo veiksmų atlikimo, o galiausiai A. G. paleidimo ir pabėgimo iš Lietuvos aplinkybės. Iš bylos matosi, kad krata A. G. bute buvo atlikta 2004 m. kovo 15 d. 1¹⁰ – 1⁵⁰ val. Jos metu dalyvavo pats A. G. (t. 3, b. l. 99-100). A. G. buvo sulaikytas būtent 2004 m. kovo 15 d. Nors jo laikino sulaikymo protokole (t. 3, b. l. 127-128) sulaikymo valanda nenurodyta, akivaizdu, kad A. G. po kratos padarymo iš karto buvo patalpintas į areštinę. Tai patvirtina nuteistojo aiškinimus, kad jis buvo sulaikytas naktį, po to areštinėje jį tardė policijos pareigūnai, o tik ryte vyko oficiali apklausa ir atvyko advokatė. Tai patvirtina jo apklausos protokolas, iš kurio matosi, kad apklausa pradėta netgi ne ryte, o tik 13 val. (t. 3, b. l. 118), apklausos protokolą tikrai surašė A. G. nurodomas tyrėjas A. B. . Kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į šiame nuosprendyje jau aptartus nuteistojo S. K. parodymus. Šis nuteistasis irgi parodė, kad iš pradžių su juo žodžiu bendraudavo pareigūnas S. Š. , klausinėdavo apie nusikaltimus, o tik vėliau vykdavo oficialios apklausos. S. K. tik neparodė apie psichologinę prievartą. Visa tai reiškia, kad A. G. aiškinimus apie apklausų aplinkybes faktiškai patvirtino netgi kitas, su policija sutikęs bendradarbiauti nuteistasis. Be to, A. G. apklausos metu jau buvo sulaikyti visi kiti kaltinamieji, S. K. jau buvo davęs parodymus apie visus nusikaltimuose dalyvavusius asmenis, taip pat ir apie A. G. (,,B.“). Todėl šiuo atveju A. G. tikrai galėjo nurodyti įvykių aplinkybes ne pats, o įtakotas pareigūnų. Prokuroro argumentai apie tai, kad A. G. galėjo iš viso neduoti parodymų arba skųstis prokuratūrai, yra deklaratyvūs. Be to, kratos metu pas A. G. tuo metu jau buvo surastos psichotropinės medžiagos. Jos, pačiam A. G. nedalyvaujant, buvo surastos dar ankstesnės kratos kitame bute metu 2003 m. rugpjūčio 1 d. (t. 3, b. l. 64-65). Todėl akivaizdu, kad A. G. tikrai bijojo būti suimtas ir suvokė, kad bus nuteistas. Todėl, be psichologinės prievartos, jis ir pats buvo suinteresuotas būti paleistas tam, kad galėtų pasislėpti. Kaip tik tuo, o ne vien tik baime, galima paaiškinti ir jo parodymus apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Nuosprendyje teismas kaip tik ir padarė išvadą, kad A. G. galėjo meluoti už pažadus būti paleistas, tam kad pasislėptų. Šio nuteistojo tikslus ir pirminių parodymų davimo aplinkybes visiškai patvirtina ir kiti bylos duomenys. Visi tyrimo veiksmai, t. y. krata, įtariamojo apklausa ir keturi parodymai atpažinti buvo atlikti tą pačią dieną. Be to, tą pačią 2004 m. kovo 15 d. A. G. iš laikino sulaikymo tikrai buvo paleistas (t. 3, b. l. 129). Dėl vienintelio įtariamojo A. G. net nebuvo kreiptasi į teismą dėl jo suėmimo, o iš karto buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė (t. 3, b. l. 130). Šio nuteistojo aiškinimai, kad jis iš Lietuvos pabėgo maždaug po savaitės, tikrai kelia abejonių, nes dar 2004 m. balandžio 21 d. jis buvo papildomai apklaustas įtariamuoju (t. 3, b. l. 126). Prokuroro nurodoma liudytoja E. G. teisme tikrai parodė, kad matė A. G. Lietuvoje 2004 m. vasaros pradžioje. Tačiau kolegija šiuos parodymus atmeta, nes pavyko nustatyti tikrąjį nuteistojo išvykimo iš Lietuvos laiką. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos buvo gauta pažyma, iš kurios matosi, kad A. G. per Kalvarijos tarptautinį PKP iš Lietuvos išvyko 2004 m. balandžio 21 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo paskutinį kartą apklaustas įtariamuoju. Pažymoje apie A. G. sugrįžimą jokių duomenų nėra (t. 12, b. l. 261-262). Iš bylos taip pat matosi, kad į teismo posėdį A. G. neatvyko. Byla buvo pradėta nagrinėti jam nedalyvaujant, paskelbta paieška, o A. G. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Ispanijoje. Į Lietuvą jis buvo grąžintas teismui bylą jau iš esmės išnagrinėjus, todėl teismui teko atnaujinti įrodymų tyrimą. Prokuroro argumentas, jog pirminių A. G. parodymų teisingumą patvirtina tai, kad jis parodymo atpažinti metu atpažino S. K. , taip pat nepagrįstas. Iš tikrųjų, kaip jau buvo nurodyta, tą pačią 2004 m. kovo 15 d. A. G. atpažino ne tik S. K. , bet ir D. K. , D. M. bei A. F. . Tačiau visus juos A. G. atpažino tik pagal nuotraukas. BPK 192 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu parodyti paties asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Visi įtariamieji, kurių nuotraukos atpažinimui buvo parodytos, išskyrus S. K. , tuo metu buvo suimti, todėl parodyti juos atpažinti buvo galima ir tam nebuvo jokių kliūčių. Galima buvo parodyti ir S. K. , kuris bendradarbiavo su policija ir atvykdavo į visas apklausas. Be to, A. G. , kaip įtariamajam, negalėjo būti taikoma jau paminėta BPK 192 str. 5 d. numatyta išimtis, taikoma tik liudytojams ir nukentėjusiesiems. Dar pažymėtina, kad S. K. parodymas atpažinti A. G. ne pagal nuotraukas netgi negrėsė jų abiejų saugumui, nes tuo metu abu šie įtariamieji buvo prisipažinę kaltais ir davę iš esmės tapačius parodymus. Todėl yra pagrindas padaryti kelias išvadas. Pirmiausia, dėl asmenų parodymo atpažinti tik pagal nuotraukas ir ypač jau išdėstytomis aplinkybėmis, tų protokolų įrodomoji vertė žymiai sumažėja. Be to, parodymai atpažinti tik pagal nuotraukas tik patvirtina A. G. aiškinimus apie grubius ir esminius proceso įstatymų pažeidimus verčiant jį duoti melagingus parodymus. Galiausiai, dėl nurodytų BPK 192 str. reikalavimų pažeidimų tie parodymų atpažinti protokolai iš viso negali būti pripažinti įrodymais, nes jie gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 str. 1 d.). Tokias pačias išvadas kolegija daro ir dėl kitų parodymų atpažinti protokolų, kuriuose kitas įtariamasis S. K. kitus įtariamuosius irgi atpažino tik pagal nuotraukas. Pažeidžiant tuos pačius BPK 192 str. 5 d. reikalavimus, tik pagal nuotraukas S. K. atpažino A. G. (t. 3, b. l. 107-109), R. G. (t. 2, b. l. 59-61), D. K. (t. 6, b. l. 107-109), D. M. (t. 7, b. l. 42-44), A. Ž. (t. 5, b. l. 105-107), A. V. (t. 5, b. l. 3-5) bei A. F. (t. 3, b. l. 158-160). A. G. tuo metu dar nebuvo pasislėpęs, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad būtų slapstęsis D. M. , o visi kiti įtariamieji tuo metu buvo suimti. Todėl jie ir galėjo, ir turėjo būti parodyti atpažinti S. K. ne pagal nuotraukas. Pažymėtina, kad šie procesinių įstatymų pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo metu, tik dar labiau papildo visas kitas jau išvardintas aplinkybes, dėl kurių teismas nepatikimais įvertino ir dalį S. K. duotų parodymų.

Grįžtant prie klausimo dėl A. G. parodymų, kolegija daro išvadą, kad teismas jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jam pateiktų asmenų atpažinimo pagal nuotraukas protokolų pagrįstai nepripažino įrodymais. Kolegija sutinka, kad visos bylos kontekste A. G. teisme duoti parodymai irgi kelia abejonių. Tačiau duoti parodymus savo nuožiūra yra kaltinamojo teisė, todėl teismas privalėjo arba tais parodymais remtis, arba juos paneigti kitais abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokių įrodymų nėra. Taip pat daroma išvada, kad ir nuteistojo A. G. parodymai irgi nepatvirtino S. K. parodymų nei apie kitų asmenų dalyvavimą nusikaltimų padaryme, nei apie jų veikimą organizuotoje grupėje.

Teisme, laikantis BPK 282 str. 3 d. nustatytų reikalavimų, taip pat buvo apklausti trys liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas.

Liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, įvardintu Nr. 2142, buvo apklaustas NVIM dalyvis ,,Tomas“. Jis parodė tik apie tai, kaip, policijos pareigūno S. Š. nurodymu, apsimetęs narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkėju, pirko tas medžiagas iš S. K. . Liudytojas parodė apie tai, kad iš S. Š. sužinojęs S. K. duomenis, skambindavo jam telefonu, tardavosi dėl susitikimų, o jų metu tardavosi dėl ,,extazy“ tablečių ir amfetamino pirkimo. S. K. sutiko tas medžiagas parduoti ir jis jas pas S. K. nusipirko tris kartus: 2003 m. liepos 10 d., liepos 24 d. ir rugpjūčio 1 d. Už psichotropines medžiagas S. K. mokėdavo policijoje iš anksto pažymėtais pinigais, o nupirktas tabletes ir miltelius po to iš karto atiduodavo policijos pareigūnams, kurie tas medžiagas apžiūrėdavo, supakuodavo ir užplombuodavo.

Iš liudytojo Nr. 2142 parodymų matosi, kad jie patvirtina tik patį NVIM realizavimo faktą ir jo aplinkybes, t. y. pačius psichotropinių medžiagų pirkimo pas S. K. faktus. Visas šias aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai, apie jas parodė pats nuteistasis S. K. , todėl dėl šių aplinkybių jokių abejonių nekyla. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į kitą liudytojo parodymų dalį. Jis parodė apie tai, kad visus kartus į susitikimus su juo S. K. automobiliu ,,BMW 524“ atvykdavo vienas, tik paskutinį kartą netoli jų susitikimo vietos jis matė stovinčią kažkokią merginą. Kur ir pas ką parduodamas psichotropines medžiagas įgydavo pats S. K. , jam nepasakojo, nors ir sakydavo, kad tas medžiagas paims iš draugo. Dar buvo pasakęs, kad tuo metu Vilniuje ir Kaune nuolat suiminėja prekiautojus. Liudytojas taip pat parodė, kad jokių kitų Klaipėdoje gyvenančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojų jis nežino, apie juos jam nieko nepasakojo ir S. K. . Taigi apie kuriuos nors kitus šioje byloje kaltinamus asmenis ar bent apie jų ryšius su S. K. liudytojas Nr. 2142 neparodė nieko (t. 10, b. l. 134-136).

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2143 parodė, kad maždaug 2 metus pažįsta R. G. . 2002 m. liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūčio mėn. pradžioje bute ,,Vardininkų“ rajone vykusiame vakarėlyje R. G. jam pačiam pasiūlė platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, taip pat klausė, ar jis nežino ir kitų tai galinčių daryti asmenų. Kokias medžiagas konkrečiai jam siūlė platinti nežino, bet tarp tų medžiagų R. G. minėjo ,,žolę“. Taip pat jis matė, kaip ir pats R. G. su draugais, vieno iš kurių vardas ,,R.“, vartojo ,,žolę“. Jis taip pat matė, kaip, maždaug prieš metus, tikslaus laiko neprisimena, R. G. maišelį su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtomis į permatomus polietileno maišelius ir suvyniotomis į popierių, pardavė R. Jo jis negalėtų atpažinti, nes neįsidėmėjo išvaizdos. Kad tai buvo būtent tokios medžiagos, jis suprato iš to, kad jas perkantis vaikinas pabijojo jas paimti tiesiai iš rankų į rankas ir liepė jas padėti į sutartą vietą. Ta vieta jam nežinoma, taip pat jis nežino, kiek už tai R. G. buvo sumokėta. Apie tai, kad R. G. prekiauja narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, o taip pat siūlo tai daryti kitiems, jis sužinojo ne tik iš paties R. G. , bet ir iš kitų jo ir R. G. bendrų pažįstamų. Liudytojas Nr. 2143 taip pat parodė, kad jis nenori nurodyti tų kitų jo parodymus galinčių patvirtinti asmenų. Dar parodė, kad pats narkotikų nevartoja ir nevartojo, apie R. G. nusikalstamą veiką papasakojo policijos pareigūnų iniciatyva, tačiau parodymus davė savo noru (t. 10, b. l. 140-141).

Nuosprendyje teismas nurodė, kad liudytojo Nr. 2143 parodymų patikimumas kelia abejonių, nes jis parodė, kad R. G. negalėtų atpažinti, nes neįsidėmėjo, kaip šis atrodo. Teismo nuomone, asmenį pažįstant 2 metus, jo neįmanoma neatpažinti, todėl nuosprendyje padaryta išvada, kad liudytojo Nr. 2143 parodymai buvo derinami prie bendro bylos konteksto ir, konkrečiai, prie S. K. parodymų. Teismas dar atkreipė dėmesį į tai, kad šis liudytojas parodymus apie R. G. davė policijos pareigūnų iniciatyva.

Prokuroras apeliaciniame skunde su tokiu liudytojo Nr. 2143 parodymų įvertinimu nesutiko ir skunde nurodė, kad pats teismas iškreipė liudytojo parodymus, nes iš tikrųjų liudytojas parodė, kad negalėtų atpažinti ne R. G. , o vaikino vardu R. Be to, šio liudytojo parodymai, duoti policijos iniciatyva, atitinka BPK 20 str. reikalavimus.

Prokuroro skundo argumentai dėl liudytojo Nr. 2143 parodymų įvertinimo, kolegijos nuomone, yra pagrįsti ir teisingi. Iš bylos matosi, kad nuosprendyje išdėstydamas šio liudytojo parodymus teismas tikrai suklydo, o dėl to ir padarė neteisingas išvadas. Nuosprendyje nurodoma, kad liudytojas negalėtų atpažinti R. G. , tuo tarpu paties teismo surašytame apklausos protokole tikrai nurodyta, kad liudytojas negalėtų atpažinti R. Kad teismas tikrai suklydo, patvirtina ir byloje esantis parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matosi, kad liudytojas Nr. 2143 pagal nuotraukas R. G. atpažino (t. 2, b. l. 56-58). Taip pat nepagrįstas ir teismo motyvas, kad liudytojo parodymai nepatikimi dėl to, jog jis tuos parodymus davė policijos iniciatyva. Pagal BPK 2 str. nuostatas nusikalstamų veikų atskleidimas ir jų ištyrimas yra prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga. Todėl būtent prokuroras ir tyrėjas pirmiausia privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių gauti visus bylai svarbius duomenis, taip pat ir nustatyti liudytojus. Juos nustačius, liudytojai turi teisę prašyti taikyti jam anonimiškumą, o prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kai tam yra pagrindas, tą anonimiškumą taiko BPK 198 str. nustatyta tvarka. Todėl abejoti liudytojo parodymais dėl šios teismo nurodytos priežasties tikrai nebuvo jokio pagrindo ir ši teismo išvada nepagrįsta.

Siekiant išsklaidyti bet kokias abejones, liudytojas Nr. 2143 papildomai buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 12, b. l. 309-311). Liudytojas dar kartą patvirtino, kad R. G. pažįsta nuo 2001 m. vasaros, jų santykiai nebuvo artimi, bet kartais jie bendraudavo įvairiuose vakarėliuose arba susitikdavo mieste. 2002 m. vasarą R. G. tikrai pasiūlė jam platinti narkotines medžiagas - ,,žolę“, sakė, kad taip ,,pasidarytų pinigų“. Jam šį klausimą apėjus juokais, R. G. dar teiravosi, ar jis nežino kitų tai galinčių daryti pažįstamų. Daugiau to R. G. jam nesiūlė, tai buvo vienintelis kartas. Vakarėlių metu jis matydavo, kad R. G. ir pats su draugais rūkydavo ,,žolę“. Tuos draugus jis irgi pažinojo iš matymo, tarp jų ir vaikiną vardu R. Neužilgo po to, kai R. G. jam siūlė platinti ,,žolę“, jis matė, kaip R. G. ir pats pardavinėja narkotikus. Konkrečiai, matė, kaip R. G. atsinešė suvyniotą laikraštį, iš jo išėmė mažą plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais ir tą maišelį padavė R., o kartu su jais buvęs dar vienas vaikinas sumokėjo R. G. pinigus, kiek sumokėjo, jis nematė. Kad buvo parduotos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, suprato iš jų elgesio, atsargumo. Tai buvo vienintelis kartas, daugiau R. G. pardavinėjant miltelius ar kitokias medžiagas jis nematė. Liudytojui Nr. 2143 perskaičius jo ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme (t. 2, b. l. 54-55, t. 10, b. l. 140-141) jis nurodė, kad kai kurie jo parodymai buvo užrašyti netiksliai, bet užtikrino, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės. Taip pat nurodė ir kai kurias naujas aplinkybes. Jis parodė, kad R. G. maišelį su milteliais pardavė tikrai ne R., o kartu su juo atėjusiam dar vienam vaikinui, kuris ir sumokėjo pinigus, o R. tik tarpininkavo suvesdamas tą vaikiną su R. G. . Liudytojas dar kartą parodė, kad jokių prieštaravimų jo parodymuose nėra. R. G. jis gerai pažinojo, galėtų atpažinti ir šiuo metu, be to, jis jį jau ir buvo atpažinęs pagal nuotraukas. Jis net ir šiuo metu atpažintų ir vaikiną vardu R. Iš tikrųjų negalėtų atpažinti tik to trečiojo vaikino, pirkusio iš R. G. miltelius. Tą patį jis buvo parodęs ir ankstesnių apklausų metu. Liudytojas taip pat parodė, kad pats į policiją dėl R. G. veiksmų nesikreipė, tiesiog buvo į policiją iškviestas, o kai jo klausinėjo, jis papasakojo apie tai, ką žino. Parodymus duoti jo niekas nevertė, juos davė laisva valia. Dar parodė, kad jokių konfliktų su R. G. neturėjo, jis pats niekada nebuvo teistas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja ir nevartojo. Liudytojas dar parodė, kad S. K. , A. G. , A. F. , A. V. , A. Ž. , D. K. ir D. M. nepažįsta, bent jau jų vardai ir pavardės jam nieko nepasako. Taip pat parodė, kad dar ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas jam rodė įvairių asmenų nuotraukas, tačiau pagal jas jis nieko neatpažino. Tikrai pažinojo ir atpažino tik R. G. .

Apklaususi liudytoją Nr. 2143 papildomai, taip pat susipažinusi su tikraisiais jo asmens tapatybės duomenimis, kolegija daro išvadą, kad anonimiškumas šiam liudytojui buvo taikytas pagrįstai ir nepažeidžiant BPK 198-200 straipsnių reikalavimų. Taip pat, nepaisant apklausos metu paaiškėjusių kai kurių naujų aplinkybių, nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, kad liudytojas tikrai pažinojo R. G. , kad R. G. siūlė jam platinti narkotinę medžiagą kanapes (,,žolę“) ir kad liudytojas matė, kaip pats R. G. nenustatytam asmeniui pardavė baltos spalvos miltelius, galima spėti, kad tai buvo psichotropinė medžiaga. Tačiau nepaisant to, kad abejoti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, visai kitokios išvados daromos dėl tų parodymų įrodomosios reikšmės šioje byloje. Pirmiausia pažymėtina, kad liudytojas davė parodymus tik apie galimą R. G. nusikalstamą veiką ir tik jį vieną atpažino. Tuo tarpu apie visus kitus kaltinamuosius šioje byloje, netgi apie S. K. , kuris, kaip parodo pats šis nuteistasis, su R. G. palaikė glaudžiausius ryšius, liudytojas nieko neparodė ir jų neatpažino. Tokia išvada daroma ne tik iš to, kad liudytojui nieko nepasako kitų kaltinamųjų vardai ir pavardės. Iš jo parodymų matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojui buvo rodomos įvairių asmenų nuotraukos. Nors byloje apie tai ir nėra konkrečių duomenų, savaime suprantama, kad buvo rodomos ir visų kitų kaltinamųjų nuotraukos, o ne tik vienintelio R. G. . Tačiau liudytojas patvirtino, kad nieko neatpažino. Apie kitus kaltinamuosius liudytojas nieko nesužinojo ir iš paties R. G. . Tai reiškia, kad liudytojas Nr. 2143 tikrai nepatvirtino nuteistojo S. K. parodymų, o tuo pačiu ir kitų kaltinamųjų dalyvavimo nusikalstamose veikose bei jų veikimo organizuotoje grupėje. Pažymėtina, kad šio liudytojo atpažintas R. G. kaip tik ir buvo vienintelis iš kaltinamųjų, kuriam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl veikimo organizuotoje grupėje ir kuris buvo kaltintas bendrininkavimu tik su S. K. . Pagal šio liudytojo parodymus galima tik spėlioti ir apie jo nurodytą R. G. nusikalstamą veiką, nes liudytojo Nr. 2143 parodymai nekonkretūs, be to, nėra jokių kitų tuos parodymus patvirtinančių įrodymų, o pagal BPK 301 str. 2 d. nuostatas apkaltinamasis nuosprendis vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais negali būti pagrįstas. Taip pat akivaizdu, kad liudytojo Nr. 2143 nurodyti R. G. veiksmai tiesiogiai niekaip nesusiję su šia byla. Galima spėti, kad R. G. nenustatytam asmeniui 2002 m. vasarą pardavė psichotropines medžiagas, taip pat panašiu laiku siūlė platinti narkotines medžiagas pačiam liudytojui Nr. 2143. Tačiau iš kaltinamojo akto matosi, kad tokia tik spėjama nusikalstama veika tiesiogiai niekaip nesusijusi su R. G. pareikštais kaltinimais. Vadinasi, liudytojo Nr. 2143 parodymai nuteistojo R. G. kaltės taip pat nepatvirtina.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2144 parodė, kad seniai pažįsta A. V. . 2003 m. žiemą matė, kaip jis keletą kartų nepažįstamiems asmenims pardavė narkotines medžiagas. Tas medžiagas A. V. pirkdavo pas vaikiną vardu R., kuris buvo apie 22-25 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, atletiško sudėjimo, trumpai kirptais plaukais. V. iš to R. pirkdavo amfetaminą po 10-11 Lt už gramą, ,,ratus“ po 8 Lt už vienetą ir kanapes po 17-25 Lt už gramą. Amfetaminą A. V. perpardavinėdavo po 20 Lt už gramą, ,,ratus“ po 15 Lt už vienetą, o kanapes po 40 Lt už gramą. Tas medžiagas A. V. atveždavo ir parduodavo taip pat S. pravarde ,,K.“, važinėjęs 5 klasės ,,BMW“ automobiliu. Tas Sergejus apie 35 metų amžiaus, aukštas ir lieknas. 2003 m. žiemą kanapes A. V. automobiliu ,,Opel Calibra“ atveždavo ir pardavinėjo dar vienas vaikinas vardu ,,Š.“. Jis maždaug 25-30 metų amžiaus, tamsių trumpai kirptų plaukų, vidutinio ūgio, o ant jo veido yra apie 3-5 cm ilgio randas. ,,Š.“ atveždavo A. V. maždaug po 50 gramų kanapių ir parduodavo po 25 Lt už gramą, taip pat atveždavo po 10-100 gramų amfetamino, kurį parduodavo po 17 Lt už gramą. 2003 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje A. V. psichotropines medžiagas pradėjo pardavinėti ir vaikinas vardu A. Jis atvažiuodavo mėlynu automobiliu ,,VW Golf“, keletą kartų atvežė ir pardavė A. V. maždaug po 20-30 gramų psichotropinių medžiagų po 17 Lt už gramą. Liudytojas dar patikslino, kad iš visų kitų vaikinų nupirktas medžiagas A. V. perparduodavo: amfetaminą po 20 Lt už gramą, ,,ratus“ po 15 Lt už vienetą ir kanapes po 40 Lt už gramą. Atsakydamas į papildomai užduotus klausimus, šis liudytojas dar parodė kad asmeniškai nepažįsta R. G. , bet matė jį bendraujantį su A. V. , taip pat matė kaip R. G. 2003 m. vasarą ne mažiau kaip 5 kartus A. V. pardavė marihuaną. Apie tai, kad R. G. prekiauja narkotikais, jam pasakojo ir A. V. . Liudytojas taip pat parodė, kad matė, kaip A. V. 2003 m. vasaros pabaigoje pirko amfetaminą iš A. Ž. , taip pat apie tai, kad asmeniškai nepažinojo S. K. . Taip pat jis nepažįsta K., šią pavardę jis girdi pirmą kartą. Į užduotus klausimus apie jį patį, liudytojas Nr. 2144 atsakė, kad yra 8 kartus teistas, šiuo metu atlieka bausmę, pirmos apklausos metu irgi atlikinėjo bausmę (t. 10, b. l. 137-139). Iš byloje esančių parodymų atpažinti protokolų matosi, kad liudytojas Nr. 2144 pagal nuotraukas atpažino R. G. (t. 2, b. l. 62-64), S. K. (t. 1, b. l. 114-116), A. V. (t. 5, b. l. 6-8), A. Ž. (t. 5, b. l. 108-110) ir netgi D. K. (t. 6, b. l. 110-112), nors apklausos metu buvo parodęs, kad tokia pavardė jam negirdėta. Dėl to teisme apklaustas papildomai, liudytojas Nr. 2144 parodė, kad parodymo atpažinti metu jis nežinojo to atpažintojo vyriškio pavardės. Tačiau toliau liudytojas parodė, kad nors nežinojo, jog jo atpažintasis asmuo yra D. K. , tačiau tą atpažintąjį asmenį jis kelis kartus matė, kai kartu su A. V. važiuodavo paimti narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš ,,Š“. Dažniausiai tai būdavo ,,Žalgirio“ stadione. Dažniausiai narkotinių medžiagų perdavimas vykdavo D. K. raudonos spalvos automobilyje ,,Opel Calibra“. Jis pats tuo metu sėdėdavo A. V. automobilyje ,,BMW“. Tai vykdavo vasarą. Čia liudytojas dar patikslino, kad ,,tikriausiai tai buvo 2003 m. vasarą“. Tada jis dar buvo laisvėje, buvo suimtas tų metų gruodžio 2 d. Šiuo metu jis atlieka bausmę už vagystes (t. 10, b. l. 181).

Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojo Nr. 2144 parodymai teisme kelia abejonių atsižvelgiant į tų parodymų nevienodumą, jo nurodomų aplinkybių tikėtinumą ir į paties liudytojo asmenybę. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo suabejojo ir šio liudytojo parodymais. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas jokiais motyvais nepagrindė savo išvadų ir nenurodė, kuo pasireiškia liudytojo parodymų nevienodumas, tikėtinumas, o taip pat kuo grindžiamos abejonės dėl jo asmenybės. Dar nurodo, kad papildomai apklaustas liudytojas Nr. 2144 savo parodymus patikslino ir nurodė, kad ,,D. K. iki kol jis jam nebuvo parodytas atpažinti, nežinojo, tačiau jį matė, kai kartu su A. V. važiuodavo paimti narkotines priemones iš ,,Š.“.

Šiuos prokuroro skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Galima sutikti, kad teismas per daug lakoniškai ir neaiškiai išdėstė savo motyvus, kodėl suabejojo liudytojo parodymais, tačiau pati teismo išvada tikrai pagrįsta ir teisinga.

Liudytojo Nr. 2144 parodymai dėl jo nurodyto vaikino pravarde ,,Š.“ ir apie asmenį pavarde D. K. tikrai pilni prieštaravimų ir nesutapimų. Iš kitų nuteistųjų parodymų, kitų parodymų atpažinti protokolų bei visų kitų bylos duomenų nekyla jokių abejonių, kad ,,Š.“ yra būtent nuteistojo D. K. pravardė. Pirmosios apklausos teisme metu liudytojas Nr. 2144 labai tiksliai nurodė jo tariamai matyto ,,Š.“ duomenis, nurodė jo amžių, ūgį, plaukų spalvą ir net ant jo veido esančio rando ilgį centimetrais. Jeigu tikėtume ikiteisminio tyrimo metu atlikto parodymo atpažinti protokolu (t. 6, b. l. 110-112), tai iš jo matosi, kad liudytojas pagal nuotraukas tikrai atpažino D. K. . Iš šio protokolo aiškiai matosi, kad liudytojas nurodė į būtent D. K. nuotrauką ir parodė, kad tai ir yra jo matytas ,,Š.“, taip pat vėl paaiškino, kad jį atpažįsta iš smulkiausių veido bruožų, taip pat iš rando. Tačiau pirmosios apklausos metu liudytojas parodė, kad D. K. pavardė jam iš viso negirdėta. Galima būtų manyti, kad liudytojas tikrai pažinojo ,,Š.“, tačiau nežinojo, kad jo pavardė yra D. K. . Tačiau antrosios apklausos metu liudytojas ne tik nepatikslino savo parodymų, tačiau juos galutinai supainiojo. Jis jau parodė, kad D. K. matė, kai kelis kartus su A. V. važiuodavo pas ,,Š.“. Tai reiškia, kad liudytojas jau iš viso nurodė du skirtingus asmenis, vienas iš kurių buvo ,,Š.“, o kitas – D. K. . Pažymėtina, kad nors ir nesutikdamas su teismo išvadomis, pats prokuroras skunde perrašė būtent šią liudytojo parodymų dalį.

Aiškių prieštaravimų liudytojo Nr. 2144 parodymuose yra ir daugiau. Pirmos apklausos metu jis parodė, kad matydavo, kaip pats ,,Š.“ atveždavo A. V. narkotines medžiagas, taip pat parodė, kad tai būdavo tik kanapės. O antrosios apklausos metu jau parodė, kad jie patys su A. V. važiuodavo paimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš ,,Š.“ į ,,Žalgirio“ stadioną. Čia jau minimos ne tik narkotinės, bet ir psichotropinės medžiagos. Ir jau visiškai skirtingai nurodomas susitikimų su ,,Š.“ laikas. Pirmosios apklausos metu liudytojas parodė, kad matė A. V. susitikimus su ,,Š.“ 2003 m. žiemą. Tačiau apklaustas papildomai jau parodė, kad tai vykdavo vasarą. Be to, netgi tiksliai negalėjo nurodyti kokių metų tai buvo vasara, parodė, kad tikriausiai tai buvo 2003 m. Visi šie prieštaravimai tokie akivaizdūs, kad liudytojo parodymais ne tik negalima tikėti, bet ir neįmanoma jų suprasti. Kaip jau buvo nurodyta, šis liudytojas ypatingai smulkiai išdėstė ir apie tai, kaip atrodo kiti jo matyti asmenys A. V. , R., S. pravarde ,,K.“, taip pat tik paminėjo, kad matė A. Ž. . Parodymų atpažinti metu jis visus juos irgi atpažino parodydamas į A. V. , R. G. , S. K. ir A. Ž. nuotraukas. Tačiau tie paaiškėję prieštaravimai parodymuose dėl D. K. duoda pakankamą pagrindą netikėti ir kitais šio liudytojo parodymais. Savo parodymuose smulkiai parodęs ne tik apie kiekvieno matyto asmens išvaizdą, bet ir visų tariamai matytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų pavadinimus, kiekius, tikslias jų pirkimo bei pardavimo kainas, po to liudytojas tiksliai negalėjo prisiminti netgi metų, kada matė D. K. , o metų laikus du kartus apklaustas nurodė visiškai priešingai. Iš viso to kolegija daro išvadą, kad liudytojas Nr. 2144 parodymus davė arba ne savo valia, arba pats siekdamas kokių nors savų tikslų. Bet kuriuo atveju, kyla abejonių, ar jam iš viso žinomos aplinkybės, apie kurias jis davė parodymus. Prokuroras skunde dar nurodo, kad neaišku, kodėl teismui kelia abejonių pati liudytojo asmenybė. Tačiau pagrindas šioms abejonėms irgi yra. Pats liudytojas Nr. 2144 parodė, kad yra teistas net aštuonis kartus, ir duodamas pirmuosius parodymus, ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vagystes. BPK 200 str. 2 d. yra išvardintos aplinkybės, kurias nustačius, liudytojui anonimiškumas iš viso negali būti taikomas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi patikrinti, ar liudytojas, kuris prašo taikyti jam anonimiškumą, nebuvo anksčiau teistas už melagingų parodymų davimą ir ar jis dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. Pirmosios aplinkybės pareigūnai nenustatė, tačiau tikimybė, kad liudytojas Nr. 2144 duos melagingus parodymus, kolegijos nuomone, buvo ir yra akivaizdi. Žinant daug kartų teistų ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų nerašytas elgesio taisykles, tikrai sunku patikėti, kad toks asmuo savo noru ir be jokių asmeninių motyvų sutiktų duoti parodymus, kuriais kaltintų kitus įtariamuosius sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Todėl šiuo atveju didelių abejonių kelia ne tik liudytojo Nr. 2144 asmenybė, bet ir paties anonimiškumo jam taikymo teisėtumas bei pagrįstumas.

Savo apeliaciniame skunde netgi pats prokuroras nurodo, kad liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai kaltinimus patvirtina tik netiesiogiai. Tuo tarpu iš to, kas jau buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad liudytojo Nr. 2142 parodymai patvirtina tik vienintelio S. K. nusikalstamas veikas, padarytas realizuojant NVIM, t. y. parduodant psichotropines medžiagas pačiam įslaptintam liudytojui. Kito liudytojo Nr. 2143 parodymais netikėti pagrindo nėra, tačiau jis parodė tik apie galimas vienintelio R. G. nusikalstamas veikas. Tie parodymai nekonkretūs, nepatvirtinti kitais įrodymais, be to šio liudytojo nurodytos R. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesusijusios su jam pareikštais kaltinimais šioje byloje. Trečiojo liudytojo Nr. 2144 parodymais teismas suabejojo ir juos atmetė visiškai pagrįstai, be to, dėl jau išdėstytų priežasčių šiam liudytojui iš viso nebuvo pagrindo ir įstatymo numatytų būtinų sąlygų taikyti anonimiškumą. Bet kuriuo atveju, tokių liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų, kuriais teismas būtų galėjęs pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį ne tik S. K. , bet ir kitiems kaltinamiesiems, byloje nėra.

Prokuroro apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad S. K. parodymus patvirtina liudytoju byloje apklausto policijos pareigūno S. Š. parodymai ir prie bylos pridėti jo tarnybiniai pranešimai. Teisme S. Š. parodė, kad dirbo ir tebedirba Klaipėdos KP ONTT skyriaus inspektoriumi – tyrėju. 2003 m. balandžio mėn. buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, kad S. K. prekiauja psichotropinėmis medžiagomis. Buvo sankcionuotas NVIM ir jį realizuojant modelio dalyviui anoniminiam liudytojui ,,Tomui“ S. K. tris kartus pardavė psichotropines medžiagas, po paskutinio pardavimo jis buvo sulaikytas. Tą pačią dieną S. K. automobilyje ir jo bute buvo rasta daug kitų įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tą pačią dieną buvo sulaikytas ir R. G. , o S. K. iš karto parodė, kad NVIM dalyviui ,,Tomui“ parduotas psichotropines medžiagas jis pats įgijo būtent pas R. G. . S. Š. taip pat parodė, kad apie visus kitus kaltinamuosius, išskyrus S. K. , operatyvinės informacijos apie jų nusikalstamas veikas neturėjo. Tokios informacijos nebuvo gauta ir realizuojant NVIM, nors jo dalyvio ,,Tomo“ veiksmai buvo stebimi ir kontroliuojami, šis liudytojas susitikinėjo tik su S. K. . S. Š. dar parodė, kad S. K. apklausose nedalyvavo ir pats jo neapklausinėjo, tačiau tos pačios apklausos metu pripažino, kad atliko S. K. operatyvines apklausas kitų asmenų, prieš kuriuos dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatymui. S. Š. parodė, kad S. K. duoti parodymus niekas nevertė ir kitus organizuotos grupės veikloje dalyvavusius asmenis nurodė jis pats. Gavus iš S. K. tokią informaciją, ji būdavo tikrinama, taip buvo nustatytos kitų kaltinamųjų šioje byloje pavardės, jų gyvenamosios vietos, o po to ten atliktų kratų metu buvo surastos įvairios narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tokių medžiagų nebuvo surasta tik pas vienintelį D. M. . Iš prokuroro skunde nurodomų S. Š. tarnybinių pranešimų (t. 1, b. l. 76, t. 3, b. l. 61), matosi, kad 2003 m. rugpjūčio 3 d. ir 2003 m. lapkričio 12 d. S. Š. raštu praneša apie ikiteisminio tyrimo šioje byloje eigą. Nurodo, kad sulaikytojo S. K. mobiliojo ryšio telefono atmintyje buvo įrašytas ,,Š.“ telefono numeris, po to buvo nustatyta, kad ,,Š.“ yra D. K. . Kitame pranešime S. Š. nurodo apie operatyvinėmis priemonėmis nustatytus S. K. bendrininkus platinant narkotines bei psichotropines medžiagas, taip pat apie atliktų pas juos kratų rezultatus. Teismas apklausė ne tik S. Š. , bet ir kitus kartu su juo dirbusius pareigūnus liudytojus A.Žm. bei Š. J. . Jie irgi parodė apie tas pačias NVIM realizavimo aplinkybes dar nurodę, kad visam operatyviniam darbui vadovavo būtent S. Š. . Šie liudytojai irgi dalyvavo paimant narkotines bei psichotropines medžiagas pas S. K. . Tačiau ir jie parodė, kad operatyvinės informacijos apie kitus kaltinamuosius šioje byloje neturėjo, o vėliau jų pavardes sužinojo tik iš paties S. Š. .

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūno S. Š. , taip pat ir kitų pareigūnų parodymai bei S. Š. tarnybiniai pranešimai patvirtina S. K. parodymus, yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Pirmiausia, iš nurodytų pareigūnų parodymų matosi, kad nei vienas iš jų kitų kaltinamųjų nepažinojo ir apie jokią jų nusikalstamą veiklą iki ikiteisminio tyrimo pradžios neturėjo net operatyvinės informacijos. S. Š. nekonkrečiai parodė tik apie kažkokią informaciją apie R. G. veiklą. Tai reiškia, kad patys pareigūnai apie kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas, taip pat ir nurodytas jiems pareikštuose kaltinimuose, nieko nežinojo, apie tai nieko neparodė, todėl jų parodymai S. K. nurodytų aplinkybių tikrai nepatvirtino. Teisme išnagrinėti kiti įrodymai taip pat patvirtino, kad iki S. K. sulaikymo policijai apie kitų kaltinamųjų galimas nusikalstamas veikas nebuvo žinoma. Teismui susipažinus su pateiktais slaptais operatyvinės veiklos dokumentais, juose apie kitus kaltinamuosius šioje byloje asmenis nerasta jokios informacijos. 2003 m. balandžio 7 d. sankcionuotas NVIM irgi buvo realizuotas siekiant išaiškinti tik S. K. bei dar kelių asmenų, kuriems šioje byloje apie jokius įtarimus nepranešta, nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų irgi matosi, kad realizuojant sankcionuotą NVIM, buvo išaiškinta tik S. K. nusikalstama veika. Atliekant šiuos operatyvinius veiksmus, nors jie tęsėsi nuo 2003 m. balandžio 7 d. iki rugpjūčio 1 d., taip pat nebuvo nustatytas nei vienas S. K. bendravimo su kitais kaltinamaisiais faktas. Apie tai parodė ne tik NVIM dalyvis, anoniminis liudytojas ,,Tomas“, bet ir liudytojai policijos pareigūnai. Nuosprendyje teismas į tai pagrįstai atkreipė dėmesį, juo labiau, kad S. K. yra parodęs, kad su kitais kaltinamaisiais aktyviai bendravo bei pirko iš jų narkotines ir psichotropines medžiagas iki pat jo sulaikymo momento. Iš viso to daroma išvada, kad vienintelio nuteistojo S. K. parodymų apie kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas nepatvirtina ne tik liudytojų policijos pareigūnų parodymai, bet net ir jokia operatyvinė informacija, nes tokių operatyvinių duomenų iki S. K. sulaikymo tiesiog nebuvo. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. Š. parodymai patvirtina, jog iš S. K. gauta operatyvinė informacija vėliau būdavo sėkmingai panaudojama ikiteisminio tyrimo metu, ja remiantis buvo nustatyti kiti kaltinamieji, o pas juos kratų metu surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Prokuroro nuomone, tai turi paneigti abejones, kad S. K. parodymai galėjo būti ,,priderinami“ prie kitų nustatytų bylos aplinkybių. Tačiau šie prokuroro argumentai nurodytų abejonių ne tik nepašalina, bet priešingai, jas tik patvirtina. Jau buvo nurodyta, jog policijos pareigūnas liudytojas S. Š. pats parodė, kad nors oficialiose S. K. apklausose ir nedalyvaudavo, tačiau tikrai apklausinėjo šį įtariamąjį rinkdamas operatyvinę informaciją. Apie tai, kad S. Š. tikrai žodžiu apklausinėjo įtariamuosius, teisme patvirtino ne tik S. K. , bet ir kitas nuteistasis A. G. , kuris dar parodė ir apie tai, kad S. Š. už reikiamų parodymų davimą žadėjo paleisti jį iš sulaikymo, pats aiškino jam, kokius reikia duoti parodymus, nurodinėjo tariamų jo bendrininkų pavardes ir rodė jų nuotraukas. S. K. ir A. G. parodymai apie tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarti. Taigi operatyvinių veiksmų atlikimas su jau sulaikytais įtariamaisiais šioje byloje nekelia jokių abejonių, tai pripažįsta ir pats tuos veiksmus atlikęs pareigūnas, ir apie tai nurodoma netgi prokuroro apeliaciniame skunde. Dėl to pirmiausia iškyla klausimas dėl tokių operatyvinių veiksmų su įtariamaisiais atlikimo teisėtumo. Apklausos teisme metu liudytojas S. Š. pats pripažino, kad tęsti operatyvinį tyrimą leidžiama tik iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau, liudytojo nuomone, jis įstatymų nepažeidė, nes iš įtariamojo S. K. rinko operatyvinę informaciją tik apie asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas. Su tuo negalima sutikti. Tiek S. K. , tiek A. G. tuo metu, kai juos žodžiu apklausinėjo S. Š. arba kiti operatyvinį darbą dirbę pareigūnai, jau buvo sulaikyti, jie buvo įtariamieji, o pats ikiteisminis tyrimas byloje jau buvo pradėtas. Be to, šie įtariamieji operatyvinių veiksmų metu buvo apklausinėjami ne tik apie kitų asmenų, bet tuo pačiu ir apie jų pačių padarytas nusikalstamas veikas. BPK 164 str. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo subjektai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Vadinasi, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios momento įtariamąjį apklausinėti galėjo tik ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas – tyrėjas, kuriam pavesta atlikti tą tyrimą, šį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras, taip pat, įstatymų numatytais atvejais, ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pagal BPK 179 str. nuostatas, atliekant visus ikiteisminio tyrimo veiksmus turi būti rašomi protokolai. Tuo tarpu atlikti operatyvinius veiksmus, kurių metu teisės ir įgaliojimų atlikinėti ikiteisminį tyrimą neturintis pareigūnas žodžiu apklausinėja įtariamąjį apie jo paties ir kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, be to, kai tai daroma nedalyvaujant gynėjui ir nerašomi jokie protokolai, BPK galimybės nenumato ir tokie veiksmai yra neteisėti. Atliekant tokius veiksmus pirmiausia esmingai pažeidžiama įtariamojo teisė į gynybą, kurią įstatymas jam užtikrina nuo sulaikymo momento arba pirmosios apklausos (BPK 10 str. 1 d., 21 str. 4 d.). Be to, tokių neteisėtų operatyvinių veiksmų būdu gauti duomenys (pavyzdžiui, įvairūs tarnybiniai pranešimai apie įtariamųjų prisipažinimus ir kt.) pagal BPK 20 str. 1 d. nuostatas negali būti pripažįstami įrodymais. Net ir tuo atveju, kai asmuo įtariamas dalyvavimu organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas, prisipažįsta kaltu ir savo parodymais sutinka aktyviai padėti atskleisti ne tik savo paties, bet ir kitų organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ str.), pareikšti tokią savo valią ir duoti parodymus įtariamasis vis tiek turi tik užtikrinus jo teisę į gynybą ir tik įtariamojo apklausos metu laikantis visų BPK 188 str. numatytų reikalavimų. Tuo tarpu dar pasitaikanti praktika, kai jau ikiteisminio tyrimo metu su įtariamaisiais toliau atliekami operatyviniai veiksmai, kai įtariamieji neoficialiai apklausinėjami operatyvinių darbuotojų, o tik po to asmuo jau duoda parodymus įtariamojo apklausos metu, yra ydinga, neteisėta ir tai laikoma grubiu BPK normų pažeidimu. Tokiais atvejais visada iškyla abejonių, ar tokių operatyvinių veiksmų atlikimo metu prieš įtariamąjį nebuvo naudota kokia nors prievarta ar spaudimas. Kita vertus, nustačius tokių neteisėtų veiksmų faktus, abejonių kyla ir dėl pagal neteisėtai gautą operatyvinę informaciją surinktų kitų, formaliai BPK 20 str. 1 d. reikalavimus atitinkančių duomenų. Vertinant tokius bylos duomenis ir sprendžiant jų pripažinimo įrodymais klausimus, iškyla abejonių dėl jų leistinumo ar bent dėl jų patikimumo. Apie visa tai šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta aptariant ir vertinant nuteistųjų S. K. ir A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, kad nuteistajam S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas koks nors spaudimas. Galima daryti prielaidą ir apie tai, kad jis pats nurodė kitus įtariamuosius asmenis. Tačiau dėl dalies jo parodymų teismas pagrįstai suabejojo ir dėl jau nurodytų priežasčių. Jau būdamas sulaikytas S. K. bendraudavo su pareigūnu S. Š. , kuris su juo dirbo operatyvinį darbą ir nustatinėjo tiek paties S. K. padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir kitus tose veikos dalyvavusius asmenis. Po to, ir tai pripažįsta pats prokuroras savo apeliaciniame skunde, S. K. suteiktos operatyvinės informacijos pagrindu buvo nustatinėjami kiti įtariamieji, pas juos atliekamos kratos ir surandamos narkotinės bei psichotropinės medžiagos. Ir tik po to S. K. būdavo vis papildomai apklausiamas įtariamuoju BPK 188 str. nustatyta tvarka, o tų apklausų metu nurodydavo naujas aplinkybes, taip pat ir apie savo ryšius su naujais nustatytais įtariamaisiais, ir apie pas juos surastas konkrečias narkotines bei psichotropines medžiagas. Apie tai, kaip ir kada S. K. savo parodymus papildydavo ir keisdavo ir kaip tai sutapdavo su naujų bylos aplinkybių nustatymu, šiame nuosprendyje jau išsamiai aptarta, todėl to kartoti nėra reikalo. Bet kuriuo atveju, prokuroro apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad liudytojo S. Š. parodymai bei tarnybiniai pranešimai patvirtina S. K. nurodomas bylos aplinkybes, yra nepagrįsti, o prokuroro nurodomos operatyvinių veiksmų su įtariamuoju S. K. atlikimo aplinkybės tikrai nepaneigia teismo jau padarytų išvadų dėl dalies įtariamojo parodymų patikimumo ir galimo jų ,,priderinimo“ prie kitų nustatytų bylos aplinkybių.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojais buvo apklausta ir daugiau policijos pareigūnų bei kitų asmenų. Tačiau visi šie liudytojai faktiškai parodė tik apie savo dalyvavimą atliekant kratas bei kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, patvirtino tų tyrimo veiksmų atlikimo aplinkybes, narkotinių bei psichotropinių medžiagų suradimą ir paėmimą arba kitas abejonių nekeliančias aplinkybes. Šių liudytojų parodymai išdėstyti nuosprendyje, jų vertinimas neginčijamas paduotuose apeliaciniuose skunduose, todėl aptarinėti tuos parodymus šiame nuosprendyje nėra reikalo. Teismas išnagrinėjo ir nuosprendyje išdėstė dar ir kitus įrodymus: operatyvinių veiksmų atlikimo, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūrų, kratų, parodymų atpažinti protokolus, specialistų išvadas bei kitus rašytinius dokumentus. Dėl nuteistųjų A. G. ir R. G. kaltę patvirtinančių įrodymų dar bus pasisakyta atskirai. Tačiau kaltinimų dalies dėl kaltinamųjų veikimo organizuotoje grupėje ir nusikalstamų veikų padarymo S. K. nurodytomis aplinkybėmis šie bylos duomenys taip pat nepatvirtina. Jau buvo nurodyta, kad visi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai patvirtina tik paties S. K. nusikalstamą veiką parduodant psichotropines medžiagas NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 2142 ,,Tomui“. Įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir kratų protokolai irgi daugiausia įrodo paties S. K. neteisėtą disponavimą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Kratų protokolai bei specialistų išvados patvirtina ir tokių medžiagų suradimą pas visus kitus kaltinamuosius, išskyrus D. M. , tačiau šių įrodymų neginčija ne tik prokuroras, bet ir patys nuteistieji. Vienintelis R. G. nurodinėja, kad kratos metu rastos psichotropinės medžiagos priklausė ne jam. Visus šiuos bylos duomenis teismas išdėstė ir įvertino nuosprendyje. Dėl kai kurių iš šių duomenų taip pat jau buvo pasisakyta ir šiame nuosprendyje, kolegija jau pripažino, kad įtariamiesiems A. G. ir S. K. parodant atpažinti pagal nuotraukas kitus įtariamuosius, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 192 str. 5 d. reikalavimai, be to, teismas dėl jau aptartų aplinkybių pagrįstai nepripažino įrodymais ne tik liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2144, parodymo atpažinti asmenis pagal nuotraukas protokolų, tačiau ir pačių šio liudytojo parodymų. Kolegija papildomai jau yra aptarusi ir specialisto išvadas, kurios patvirtina, kad ant kratos metu pas kaltinamąjį A. Ž. rastų svarstyklių su svareliais bei jų dėžutės nebuvo rasta ne tik jokių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, bet ir jų pėdsakų. Tai, kad kratų metu pas kitus kaltinamuosius irgi buvo surasta narkotinių arba psichotropinių medžiagų, taip pat nepatvirtina, kad kiti kaltinamieji tomis medžiagomis neteisėtai disponavo veikdami organizuotoje grupėje ar kitaip bendrininkaudami tarpusavyje arba bendrai su S. K. . Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog S. K. parodymus patvirtina tai, kad pas jį ir kitus kaltinamuosius kratų metu buvo surastos kai kurios analogiškos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tačiau ir tokie sutapimai, kolegijos nuomone, jokios svarbesnės reikšmės vertinant įrodymus negali turėti. Prokuroro skunde nurodoma apie pas kitus kaltinamuosius A. F. , A. G. , A. V. , A. Ž. bei D. K. kratų metu surastas bei paimtas narkotines ir psichotropines medžiagas kanapes ir jų dalis, metamfetaminą ir amfetaminą. Tokių medžiagų surasta bei paimta ir pas S. K. , tačiau tokie sutapimai tikrai nepatvirtina, kad visi šie kaltinamieji dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikloje. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pas S. K. ir kitus kaltinamuosius surastos tos pačios rūšies narkotinės medžiagos, tokios kaip kanapės, amfetaminas ar metamfetaminas iš viso yra pačios populiariausios ir dažniausiai vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Be to, pas patį nuteistąjį S. K. įvykio vietos apžiūros ir kratos metu buvo surastos ir paimtos ne tik šios, bet ir daugybė kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, supakuotų į pačias įvairiausias pakuotes, rasta įvairių spalvų psichotropinių medžiagų tablečių ir jų fragmentų. Esant tokioms aplinkybėms, analogiškų medžiagų suradimas pas kitus kaltinamuosius tikrai negali būti vertinamas reikšmingais sutapimais. Tas pats pasakytina net ir apie tos pačios spalvos arba tablečių su įspaustais analogiškais ženklais suradimą. Iš paties nuteistojo S. K. parodymų matosi, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos į Klaipėdą tolesniam platinimui būdavo gabenamos iš kitų miestų, todėl atitinkamais laikotarpiais keisdavosi gaunamų ir toliau platinamų psichotropinių medžiagų kokybė, pasikeisdavo į Klaipėdą tiekiamų tų medžiagų tablečių spalvos, formos ir jose įspausti ženklai. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties skirtingais laikotarpiais pas skirtingus asmenis galėjo būti surastos ne tik tų pačių rūšių medžiagos, bet ir analogiškos jų pakuotės, galėjo sutapti tablečių spalvos ir kiti požymiai. Nepaisant to, tai tikrai nepatvirtina visų tų asmenų, pas kuriuos rastos tos medžiagos, tarpusavio ryšių, jų bendrininkavimo nusikalstamų veikų padaryme arba to, kad jie tas medžiagas įgydavo tik vieni iš kitų. Šioje dalyje prokuroro argumentus paneigia ir kitos aplinkybės, į kurias teismas irgi jau atkreipė dėmesį nuosprendyje. Pavyzdžiui, nors S. K. parodė, kad nuolat pirkdavo narkotines ir psichotropines medžiagas pas R. G. , tačiau kratos metu pas šį nuteistąjį buvo surastos tik vienintelės rūšies psichotropinės medžiagos klonazepamo tabletės. Tokių tablečių nerasta pas patį S. K. , o apie šios rūšies psichotropinę medžiagą šis nuteistasis netgi nėra nieko parodęs. Kaip jau buvo minėta, pas kitus kaltinamuosius buvo surastos tik dažniausiai vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tuo tarpu pas patį S. K. buvo surasta ir mažiau paplitusių medžiagų, o būtent heroino ir LSD. Tokių medžiagų pas kitus kaltinamuosius nerasta, o pats S. K. apie jų įgijimą faktiškai atsisakė duoti parodymus. Jis nenurodė ne tik konkrečių tų medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybių, bet ir jokių jas platinusių asmenų duomenų ir net apytikrių jų požymių.

Visi jau aptarti įrodymai ir kiti bylos duomenys yra išdėstyti bei įvertinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tačiau prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad dalies kai kurių kitų bylos duomenų teismas, nors juos ir išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, jų nuosprendyje nepaminėjo ir neįvertino. Prokuroro skunde nurodomi liudytojo A. L. parodymai, pas A. F. rasto sąsiuvinio įrašai, pas A. Ž. rastas raštelis, pas D. K. paimto telefono SIM kortelės atmintyje esantys SMS pranešimai, A. V. laiškas savo motinai, o taip pat teismui pateikta išslaptinta operatyvinė informacija su pokalbių garso įrašais ir prie bylos pridėtas Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendis. Kadangi teismas šių bylos duomenų iš tikrųjų neįvertino, ištaisydama šį trūkumą, kolegija tuos duomenis aptaria įvertina šiame nuosprendyje.

Iš bylos matosi, kad prokuroro prašymu teismas tikrai apklausė liudytoją A. L. (t. 11, b. l. 11-12). A. L. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta D. M. , per jį buvo susipažinęs ir su A. F. bei A. V. , žinojo, kad D. M. draugas yra ir D. K. .2003 m. lapkričio mėn. pabaigoje D. M. paprašytas jis buvo nuvažiavęs į Kauną parvežti iš ten amfetamino. D. M. ketino tą medžiagą paimti iš pažįstamo, bet šis nebeturėjo ir tada jis pats pasakė, kad psichotropinės medžiagos turi kiti pažįstami. Į Kauną automobiliu jis važiavo vienas, o kitu automobiliu dar važiavo kitas vyriškis vardu I. Grįžtant iš Kauno, prie Kryžkalnio baigėsi automobilio benzinas. Jis paskambino D. M. , pasakė, kas atsitiko ir tada į tą vietą atvažiavo D. K. , pravarde ,,Š.“. D. K. jis perdavė maišelį su 700 gramų amfetamino ir šis jį nusivežė. Apie tai, ar A. (A. F. ) ir A. V. tikrai prekiavo narkotikais jis pats nežino, bet, ,,kiek žino iš D. M. “, A. F. narkotikus susverdavo, o A. V. juos toliau platindavo. Kitų kaltinamųjų, išskyrus paminėtuosius, taip pat ir S. K. , jis nepažįsta. Liudytojas taip pat pripažino pats buvęs suimtas, šiuo metu irgi vyksta ikiteisminis tyrimas ir jam paskirta apsauga.

Iš prokuroro skunde paminėto Klaipėdos m. apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nuosprendžio (t. 11, b. l. 81-83) matosi, kad šis teismas I. K. nuteisė pagal 1961 m. BK 232¹ str. 3 d., tačiau nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės jį atleido taikant amnestijos įstatymą. Iš kratos ir daiktų apžiūros protokolų (t. 3, b. l. 137-139, 144-147) matosi, kad 2003 m. lapkričio 19 d. kratos metu A. F. bute buvo surastas ir paimtas mokyklinis sąsiuvinis su įvairiais įrašais: vardais, telefonų numeriais, įvairiais skaičiais ir matematiniais skaičiavimais. Prokuroro skunde nurodomos kratos metu (t. 5, b. l. 89-90) pas A. Ž. joks raštelis nebuvo surastas. Iš tikrųjų po A. Ž. sulaikymo vykusios asmens apžiūros metu pas jį buvo surasta ir apžiūrėta popieriaus skiautė (t. 5, b. l. 118, 126-127), ant kurios irgi yra įrašai su įvairiais skaičiais ir sutrumpintais žodžiais, greičiausiai reiškiančiais vardus arba pavardes. Iš prokuroro nurodomo daiktų apžiūros protokolo (t. 6, b. l. 16-18) matosi, kad buvo apžiūrėta 2003 m. lapkričio 19 d. vykusios asmens apžiūros metu pas D. K. paimto mobilaus ryšio telefono ,,Nokia“ SIM kortelė ir jos atmintyje išsaugoti SMS pranešimai. Jau vykstant šioje byloje ikiteisminiam tyrimui tuo metu suimto A. V. areštinės kameroje buvo surastas, apžiūrėtas ir pridėtas prie bylos ranka rašytas laiškas (t. 5, b. l. 19, 20-21, 23). Prie bylos taip pat pridėti ir teisme išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka išslaptinti dokumentai – operatyvinių veiksmų metu įrašytų telefoninių pokalbių suvestinės.

Išnagrinėjusi bei įvertinusi ir šiuos bylos duomenis, kolegija daro išvadą, kad jie taip pat nepatvirtina jokių svarbių šios bylos aplinkybių, o daugelis tų duomenų iš viso nesusiję su šia byla.

Liudytojas A. L. parodė, kad 2003 m. lapkričio mėn. pabaigoje D. M. prašymu važiavo į Kauną, ten pas nenustatytus asmenis įgijo 700 gramų psichotropinės medžiagos amfetamino, vežė ją atgal į Klaipėdą, bet pasibaigus benzinui, ties Kryžkalniu perdavė amfetaminą ten atvažiavusiam D. K. . Dar parodė apie galimą A. F. ir A. V. dalyvavimą narkotikų prekyboje. Šio liudytojo parodymus kolegija atmeta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tie parodymai prieštaringi ir net nelogiški. Parodęs, kad važiavo į Kauną parvežti amfetamino D. M. , liudytojas pats toliau parodė, kad paaiškėjus, jog psichotropinių medžiagų neturi D. M. pažįstamas asmuo, jis pats pasakė, kad amfetamino turi kiti asmenys ir pats pas tuos asmenis amfetaminą įgijo. Taigi faktiškai A. L. parodė ne apie D. M. , o apie savo nusikalstamą veiką. Neįtikinami ir jo parodymai apie tai, kad ties Kryžkalniu pasibaigus benzinui, jis pusiaukelėje taip ir pasiliko, o jo vežtą amfetaminą pasiėmė ten atvažiavęs D. K. . Tuo tarpu apie A. F. ir A. V. nusikalstamas veikas A. L. konkrečiai iš viso nieko nenurodė, pripažino, kad pats to nežino ir kad apie tai jam tik yra pasakęs D. M. . A. L. parodymai kelia abejonių ir dėl kitų aplinkybių. Jis pats pripažino, kad buvo teistas, o šiuo metu dėl parodymų kitoje byloje, kur jis pats yra įtariamuoju, jam paskirta apsauga. Taigi galima pagrįstai manyti, kad A. L. šiuo metu suinteresuotas duoti kitus asmenis apkaltinančius parodymus. Jau apeliacinio proceso metu prie bylos be to buvo pridėti dar du nuosprendžiai, kurie, kolegijos nuomone, dar labiau patvirtina A. L. parodymų galimą subjektyvumą ir nepatikimumą.

Iš prie bylos pridėto Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 1 d. nuosprendžio (t. 12, b. l. 314-321) matosi, kad D. M. kitoje byloje buvo nuteistas pagal BK 181 str. 3 d., 260 str. 2 d. ir jam buvo paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. D. M. toje byloje buvo nuteistas už turto prievartavimą, taip pat už tai, kad 2004 m. balandžio 7 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino. Tačiau toje pačioje byloje ir tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. buvo pripažintas kaltu ir jau nurodytas A. L. , kurį teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir bylą nutraukė vadovaujantis BK 39¹ str. Taigi jau šioje byloje A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už aktyvų padėjimą išaiškinti kitų organizuotos grupės narių, taip pat ir D. M. , nusikalstamas veikas. Iš to nuosprendžio taip pat matosi, kad toje byloje A. L. taip pat buvo parodęs apie D. M. dalyvavimą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinime, o kaltu neprisipažinęs D. M. toje byloje parodė, kad A. L. jį apkalba iš keršto dėl ankstesnių konfliktų. Iš prie bylos pridėto kito, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendžio (t. 12, b. l. 323-335) matosi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalis dėl D. M. nuteisimo pagal BK 260 str. 2 d. buvo panaikinta, šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis ir D. M. pagal BK 260 str. 2 d. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Visa tai patvirtina jau anksčiau susiklosčiusius priešiškus A. L. ir D. M. tarpusavio santykius ir A. L. suinteresuotumą duoti kitus asmenis, taip pat ir D. M. , apkaltinančius parodymus. Tačiau svarbiausia yra tai, kad liudytojo A. L. parodymai iš viso nesusiję su dabar nagrinėjama byla. D. M. ir kiti nuteistieji šioje byloje asmenys buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas iki 2003 m. lapkričio 19 d. Tuo tarpu liudytojas A. L. parodė apie įvykius 2003 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Negana to, iš jau paminėto kito 2005 m. liepos 1 d. nuosprendžio matosi, kad apie tą pačią nusikalstamą veiką A. L. , tuo metu būdamas kaltinamuoju, davė visai kitokius parodymus. Toje byloje teisme jis parodė (t. 12, b. l. 317), kad Kaune užstatęs D. M. automobilį ,,BMW“, ten įgijo tuos pačius 700 gramų amfetamino ir juos pardavė D. M. Klaipėdos m. Laukininkų gt. Tai buvo 2003 m. gruodžio mėn. Toje byloje A. L. dar buvo parodęs, kad 2003 m. gruodžio mėn. narkotikus D. M. pardavė iš viso tris kartus. Visos aptartos aplinkybės parodo, kad prokuroras A. L. parodymus be jokio pagrindo sieja su šia byla. Visų pirma, tie parodymai niekaip nesusiję su šioje byloje kaltinamajame akte aprašytomis nusikalstamomis veikomis. Be to, A. L. nurodytos veikos jau buvo išnagrinėtos visai kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jau priimtas ir įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis. Iš jau nurodyto Klaipėdos m. apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nuosprendžio matosi, kad I. K. buvo nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą dar 1998 m. Savo parodymuose liudytojas A. L. buvo parodęs, kad įsigyti amfetamino į Kauną vyko būtent su vyriškiu vardu I. Tačiau šis nuosprendis irgi neturi jokios reikšmės šiai bylai. Nei I. K. ankstesnis teistumas, nei dėl jau aptartų priežasčių atmesti A. L. parodymai niekaip nesusiję su šioje byloje nagrinėjamais kaltinimais. Jau nurodytose išslaptintose įrašytų telefoninių pokalbių suvestinėse yra užrašyti kai kurių kaltinamųjų šioje byloje ir kitų asmenų pokalbiai: 1) 2003 m. spalio 31 d. telefoninis pokalbis tarp A. F. ir D. K. (t. 11, b. l. 33-36, 148-149); 2) 2004 m. liepos 18 d., liepos 20 d., liepos 23 d., rugsėjo 13 d. tarp D. M. ir I. K. (t. 11, b. l. 41-42, 43-44, 50-60, 61-68, 150-155, 162-182); 3) 2004 m. liepos 22 d., rugsėjo 3 d. ir rugsėjo 12 d. tarp D. K. ir S. Kr. (t. 11, b. l. 41-42, 45, 49-50, 166, 170-172, 183, 185); 4) 2004 m. rugsėjo 3 d. ir rugsėjo 8 d. tarp D. K. ir G. L. (t. 11, b. l. 45, 49, 166-167, 170-171). Pirmiausia pažymėtina, kad šie telefoniniai pokalbiai neinformatyvūs, juose, atmetus keiksmažodžius, kalbama daugiausia su jokia nusikalstama veika nesusijusiomis temomis, o apie tai, kad kokiu nors užslaptintu būdu kalbama apie prekybą narkotikais, galima tik spėlioti. Prokuroras nurodo, kad šie pokalbiai kartu su A. L. parodymais patvirtina D. M. pažintį su I. K. . Pats D. M. teisme parodė, kad jau nežino, ar yra su juo bendravęs. Tokie D. M. aiškinimai neįtikinantys, tačiau jo pažintis su I. K. ir įrašyti jų telefoniniai pokalbiai irgi neturi jokio ryšio su šia byla. Prokuroras savo skunde irgi tik daro prielaidas, kad net ir būdamas suimtas D. M. telefonu kalba apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą. Tačiau, kaip jau minėta, tuose pokalbiuose nėra jokių duomenų apie kokias nors baudžiamąsias nusikalstamas veikas, be to, visi tie pokalbiai vyko jau perdavus šią bylą teisminiam nagrinėjimui ir jie nėra nagrinėjimo šioje byloje dalykas. Be to, D. M. tuo metu, kai vyko šie pokalbiai, t. y. nuo 2004 m. balandžio 16 d. buvo suimtas kitoje byloje, kur taip pat buvo kaltinamas pagal BK 260 str. 2 d., tačiau vėliau dėl šio kaltinimo buvo išteisintas. Tokia pati išvada daroma ir dėl D. K. pokalbių, kurie irgi jau 2004 m. vyko tarp jo ir S. A. bei S. Kr. .

Vienintelis su šia byla gali būti siejamas tik įrašytas nuteistųjų A. F. ir D. K. telefoninis pokalbis, vykęs 2003 m. spalio 31 d. Tačiau iš šio pokalbio sunku suprasti, apie ką kalba šie nuteistieji. Prokuroras išskiria A. F. frazes, kuriose jis mini kažkokį sąsiuvinį, kažkieno skolas ir kad kažkam ,,abriezu“ peršaus kojas. D. K. irgi sako, kad pas jį kažkas užrašyta, pataria A. F. prieš kažką nevartoti smurto. Teisme A. F. ir D. K. tokius tarpusavio pokalbius paneigė, nors jų aiškinimai ir neįtikinantys. Tačiau kažkokių duomenų, patvirtinančių jiems ir kitiems kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, ir šiuose pokalbiuose nėra, neminimos nei narkotinės ar psichotropinės medžiagos, nei jokios pavardės, nei kitokios bylai svarbios aplinkybės. Tas pats pasakytina ir apie pas A. F. rastą sąsiuvinį bei pas A. Ž. paimtą popieriaus skiautę. Kaip jau buvo nurodyta, sąsiuvinyje prirašyta daugybė skaičių ir matematinių skaičiavimų, taip pat įvairūs vardai, kurie dažniausiai sutrumpinti. Dažniausiai minimas vardas ,,Gedas“, kai kur minimas ,,Š.“. Tuo tarpu ant pas A. Ž. paimtos popieriaus skiautės įrašų žymiai mažiau, įrašyti sutrumpinti vardai ir šalia jų pažymėti skaičiai. Galima išskirti įrašus ,,Kol 1000“, ,,V. 1500“, ,,Lioš 1800“, ,,Š. 1500“. Galima tik spėlioti, kad taip sutrumpintai užrašyti S. K. , A. V. , A. F. ir D. K. pavardės arba pravardės. Tačiau ir iš sąsiuvinio, ir iš ant popieriaus skiautės padarytų įrašų galima tik spėlioti apie kaltinamųjų tarpusavio ryšius, o juo labiau apie jų bendrą konkrečią nusikalstamą veiką. Teisme tai kategoriškai paneigė ir patys nuteistieji. A. F. teisme iš pradžių iš viso neigė, kad toks sąsiuvinis buvo kratos metu paimtas, vėliau jau pripažino, kad tai galbūt jo sąsiuvinis, bet nieko nepaaiškino apie jame esančius įrašus. D. K. parodė, kad apie tą sąsiuvinį nieko nežino, A. Ž. parodė, kad ant popieriaus padaryti įrašai susiję su kažkokiomis statybomis, paskolomis, tačiau jie nesusiję su prekyba narkotikais. D. K. teisme taip pat parodė, kad pas jį paimtas telefonas ,,Nokia“ iš viso yra ne jo. Galima abejoti ir šia jo versija, tačiau patys šio telefono atmintyje rasti SMS pranešimai taip pat nepatvirtina jokių konkrečių bylos aplinkybių. Daiktų apžiūros protokole aprašyta keletas SMS pranešimų, gautų iš išsiųstų laikotarpyje nuo 2003 m. spalio 27 d. iki lapkričio 17 d. Juose minimos kažkokios prekės, automobilis ,,Audi“ ir kt. Vienas iš SMS siuntėjų yra kažkoks ,,Zilva“. Apie tai, kad šiuose SMS pranešimuose tariamasi dėl prekybos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, irgi galima tik spėlioti. Areštinės kameroje, kurioje laikytas suimtas A. V. , buvo surastas ranka rašytas raštelis. Jis prasideda žodžiais ,,Labas, mama“. Toliau rašoma, kad ,,pas tave užeis D., gal gali jam paduoti miltų, baltų, pati supranti kokių... aš sėdžiu vienoj kameroj su D.“. Teisme A. V. parodė, kad su D. tikrai buvo vienoje areštinės kameroje, tačiau kategoriškai paneigė, kad tą raštelį rašė jis. Bet kuriuo atveju, šis raštelis jokio ryšio su šia byla neturi, nes jis buvo parašytas jau ikiteisminio tyrimo metu ir surastas tik 2003 m. gruodžio 19 d.

Prokuroro apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad teismas pridėjo prie bylos D. M. atsiųstą raštišką paaiškinimą, tačiau apie tai nepranešė teisminio nagrinėjimo dalyviams ir šis dokumentas liko neišnagrinėtas. Ar šis dokumentas tikrai nebuvo perskaitytas, galima suabejoti, nes teisiamojo posėdžio protokole parašyta apie tai, kad bylos 9 ir 10 tomuose esantys bylos dokumentai posėdžio metu perskaityti (t. 11, b. l. 14). Tačiau siekiant pašalinti bet kokias abejones, prokuroro nurodytas dokumentas buvo perskaitytas ir įvertintas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Buvo perskaitytas 2004 m. lapkričio 4 d. teisme gautas kaltinamojo D. M. teismui paštu atsiųstas raštiškas paaiškinimas (t. 10, b. l. 128). Jame D. M. aiškina, kaip prokuroro pateiktose pokalbių suvestinėse atsirado jo pasakyta frazė ,,Varau narkotikus furom, laivais“. D. M. rašo, kad jau būdamas suimtas telefonu bendraudavo su savo draugais, kurie šaipėsi iš jam pareikštų įtarimų, todėl tokiu būdu ir jis jiems atsakė juokaudamas. Dabar dėl to gailisi. Kolegijos nuomone, šis perskaitytas bylos dokumentas irgi neturi jokios įrodomosios reikšmės. Visų pirma, jis parašytas irgi jau ikiteisminio tyrimo metu. Be to, šį paaiškinimą teismui atsiuntė pats D. M. ir tokiu būdu jis tik išreiškė savo poziciją bei nuomonę dėl prokuroro pateiktų naujų bylos duomenų – telefoninių pokalbių suvestinių. Kad tie pokalbiai niekaip nesusiję su šia byla, jau buvo aptarta. Todėl nurodytą D. M. paaiškinimą pripažinti įrodymu nėra jokio pagrindo, o juo labiau visiškai nepagrįstas yra prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad tas paaiškinimas turi esminės reikšmės sprendžiant D. M. kaltės klausimą.

Prokuroro skundo argumentai apie tai, kad tarp visų šių papildomai aptartų bylos duomenų, o taip pat jau ankščiau išnagrinėtų įrodymų yra ryšys, sutapimai ir kad jų visuma paneigia nuosprendyje padarytas teismo išvadas, taip pat nepagrįsti. Apie tai, kad liudytojo A. L. parodymai susiję su visai kita jau išnagrinėta byla, kad nieko neįrodo galima D. M. pažintis su I. K. , taip pat apie tai, kad absoliuti dauguma ištirtų telefoninių pokalbių buvo įrašyti jau nagrinėjant šią bylą teisme, taip pat apie tuo pat metu rašytus A. V. laišką ir D. M. paaiškinimą kolegija jau yra pasisakiusi. A. F. sąsiuvinio įrašai, pas A. Ž. rastoje popieriaus skiautėje esantys įrašai ir D. K. telefono atmintyje esantys SMS pranešimai irgi nepatvirtina jokių svarbių bylai aplinkybių. Tiesiogiai jie nepatvirtina net ir nuteistojo S. K. nurodytų konkrečių aplinkybių. Juo labiau nepagrįsti yra prokuroro skundo argumentai apie šių papildomų duomenų ryšį su įslaptintų liudytojų Nr. 2143 ir Nr. 2144 parodymais. Liudytojo Nr. 2144 parodymai jau buvo aptarti ir iš viso atmesti, tačiau net ir tuose parodymuose šis liudytojas daugiausia buvo nurodęs apie A. V. nusikalstamas veikas, minėjo ir kitus kaltinamuosius, tačiau nieko nebuvo parodęs nei apie A. F. sąsiuvinį, nei apie kitus papildomai ištirtus duomenis. Tuo tarpu liudytojas Nr. 2143 iš viso parodė tik apie vienintelį nuteistąjį R. G. , kuris papildomai ištirtuose dokumentuose niekur neminimas ir su jais niekaip nesusijęs.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad ir papildomai išnagrinėti bei aptarti bylos duomenys vertinant tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visumą, jokios esminės reikšmės neturi, o dėl jų suabejoti nuosprendyje išdėstytomis teismo išvadomis pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, kad įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kai išnaudojus visas galimybes abejonių nepavyksta pašalinti, tada jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje nuosprendis buvo priimtas laikantis visų išdėstytų reikalavimų. Vertinant įrodymus teismas remiasi išnagrinėtų bylos aplinkybių visuma. Baudžiamojo proceso įstatymai iš viso neskirsto įrodymų į kokias nors rūšis, todėl apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie patvirtina kaltinamojo kaltę ir jeigu leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Šioje byloje išnagrinėti įrodymai, o taip pat ir jau aptarti teisminio nagrinėjimo metu prokuroro pateikti papildomi duomenys tikrai leidžia įtarti, kad visi kaltinamieji asmenys galėjo neteisėtai disponuoti narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir jas platinti. Galima netgi spėti, kad kai kurie iš kaltinamųjų jau ir būdami suimti toliau palaikė ryšius su savo bendrininkais telefoninių pokalbių metu. Vis dėlto net ir visuma jau aptartų bylos duomenų leidžia apie tai tik spėlioti ir tik daryti tokias prielaidas, nes ir išnagrinėtų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinamųjų dalyvavimo tokiose nusikalstamose veikose, kurios nurodomos kaltinimuose. Apie tai, kad visi kaltinamieji veikė bendrai, pasiskirstę vaidmenimis ir nusikalstamas veikas visi, išskyrus R. G. , padarė veikdami vienoje organizuotoje grupėje, parodė vienintelis nuteistasis S. K. , iš dalies apie tai buvo parodęs anoniminis liudytojas Nr. 2144, o dalį S. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtinęs ir nuteistasis A. G. . Visų jų parodymai jau buvo aptarti ir įvertinti. Dėl jau nurodytų priežasčių teismas pagrįstai atmetė liudytojo Nr. 2144 parodymus, o A. G. teisme pats parodymus pakeitė ir teismas irgi pagrįstai atmetė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl nuteistojo S. K. parodymų teismas irgi padarė teisingas išvadas. Ir šiame nuosprendyje jau buvo aptartos aplinkybės, dėl kurių S. K. parodymai dėl kitų asmenų dalyvavimo nusikalstamose veikose pagrįstai pripažinti nepatikimais. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad šio nuteistojo parodymai objektyvūs, jų vis tiek nepakaktų įrodyti kitų asmenų kaltę padarius nusikalstamas veikas, nurodytas kaltinamajame akte. Nuosprendyje teisingai nurodoma, kad išskyrus paties S. K. psichotropinių medžiagų pardavimą NVIM dalyviui ,,Tomui“, byloje nėra nei vieno kito atvejo, neginčijamai patvirtinančio, kad narkotines ar psichotropines medžiagas kaltinamieji būtų įgiję vieni iš kitų, perdavę ar pardavę jas vieni kitiems ar platinę kitiems asmenims. Vien tik daug kartų keistų ir pildytų, o taip pat dėl daugelio kitų aplinkybių abejonių keliančių S. K. parodymų tam įrodyti tikrai nepakanka. Kolegija dar atkreipia dėmesį ir į pačiame kaltinamajame akte išdėstytą nusikalstamų veikų aprašymą. Nors kaltinamojo akto turiniui pagal BK 219 str. 3 p. nuostatas keliami iš esmės tie patys reikalavimai kaip ir apkaltinamojo nuosprendžio nustatomajai daliai, šioje byloje ir kaltinamajame akte nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės nurodytos labai nekonkrečiai, o kai kurios iš tų aplinkybių irgi grindžiamos tik prielaidomis. Nors kaltinimuose nurodomi labai ilgi nusikalstamų veikų laikotarpiai, vieninteliai konkretūs duomenys dėl tų veikų laiko, vietų ir jose dalyvavusių asmenų siejami tik su paskutiniųjų kratų, kurių metu buvo surastos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, rezultatais. Tik iš to, kokios neteisėtai laikomos medžiagos buvo surastos pas S. K. ir kitus kaltinamuosius, daromos daugiau niekuo nepagrįstos išvados apie tų medžiagų įgijimą, laikymą, perdavimus saugojimui ar tolesniam platinimui kitiems asmenims. Daugelis svarbių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jau pačiame kaltinamajame akte įvardijamos kaip ikiteisminio tyrimo metu bent kiek tiksliau arba visiškai nenustatytos. Visa tai patvirtina, kad kaltinimai šioje byloje dar ir iki teisminio nagrinėjimo pradžios buvo grindžiami iš esmės tik vienintelio S. K. parodymais, o kitų svarbias įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nebuvo surinkta. Papildomų ir abejonių nekeliančių kitų įrodymų nepavyko surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ir nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.

Dėl išdėstytų priežasčių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad daugelis kaltinimuose nurodomų aplinkybių nebuvo įrodytos ir jas iš kaltinimų pašalino. Buvo pašalintos kaltinimų dalys dėl visų kaltinamųjų bendro dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, taip pat ir pasiskirsčius vaidmenimis bei veikiant organizuotoje grupėje. Iš kaltinimų R. G. irgi pašalintos kaltinimų dalys dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo jas perduodant arba parduodant S. K. , taip pat dėl kurstymo platinti šias medžiagas. Neįrodžius kaltinamųjų bendrininkavimo, ir pačiam S. K. teismas kaltinimus pakeitė, o nuosprendyje nurodė, kad jis narkotines bei psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ne iš kaltinamųjų šioje byloje, o iš kitų nenustatytų asmenų. Tuo tarpu apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė tik dėl tų kaltinimuose nurodytų veikų, kuriose kaltinamųjų dalyvavimas ir jų kaltė buvo neginčijamai įrodyti. R. G. , A. G. , A. F. , A. V. , A. Ž. , D. K. ir S. K. buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, rastomis ir paimtomis būtent pas šiuos kaltinamuosius, o S. K. dar pripažintas kaltu ir dėl šių medžiagų pardavimo NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 2142 ,,Tomui“.

Pas vienintelį iš kaltinamųjų D. M. jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo surasta. Visuma tų pačių jau aptartų įrodymų taip pat nepatvirtino nei D. M. betarpiško dalyvavimo neteisėtame disponavime narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nei jo buvimo kaltinimuose nurodytų nusikalstamų veikų organizatoriumi. Jokie kaltinimai D. M. nebuvo įrodyti, o išnaudojus visas galimybes ir nepavykus pašalinti abejonių dėl jo kaltės, teismas D. M. pagal BK 260 str. 3 d. pagrįstai išteisino nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Prokuroro ir nuteistojo S. K. apeliaciniuose skunduose atskirai dar dėstomi argumentai dėl kaltinamųjų veikimo organizuotoje grupėje ir su tuo susijusių teismo išvadų. Tačiau šie argumentai taip pat nepagrįsti ir atmetami. Nuosprendyje šalia kitų motyvų teismas nurodė dar ir tai, kad tos pačios organizuotos grupės nariai negali vieni kitiems tiekti ir pardavinėti tas pačias narkotines ar psichotropines medžiagas, teismo nuomone, tokios veikos neatitiktų veikimo organizuotoje grupėje sampratos. Tuo tarpu prokuroro skunde su tokia išvada nesutinkama ir nurodoma, kad kaltinamųjų pasiskirstymas skirtingais vaidmenimis, skirtingų užduočių atlikimas atitinka būtent 25 str. 3 d. nustatytus organizuotos grupės požymius. Kolegijos nuomone, prokuroro argumentai iš dalies pagrįsti, o jau nurodyta teismo išvada kelia didelių abejonių. Vien dėl to, kad keli ar keletas asmenų, bendrai dalyvaudami tos pačios nusikalstamos veikos padaryme, dar ir tiekia ar pardavinėja vieni kitiems narkotines bei psichotropines medžiagas, iš to visi gaudami turtinės naudos, tikrai negalėtų būti pagrindu nepripažinti tų veikų padarytomis veikiant organizuotoje grupėje. Tačiau šiuo atveju tai tėra teoriniai svarstymai, nes šioje byloje teismas kaltinimų dalį dėl veikimo organizuotoje grupėje pašalino visai dėl kitos priežasties. Šioje byloje nebuvo įrodytas pats kaltinamųjų susitarimas veikti bendrai ir pats jų bendras dalyvavimas tų pačių nusikalstamų veikų padaryme. Visi ir pirmosios instancijos teismo, ir šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai tuo pačiu paneigia ir prokuroro bei nuteistojo S. K. apeliacinių skundų argumentus dėl kaltinamųjų pasiskirstymo vaidmenimis, užduotimis bei kitų su tuo susijusių aplinkybių. BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu BK 25 str. 3 d. nurodoma organizuota grupė yra tik viena iš keleto šiame BK straipsnyje išvardintų bendrininkavimo formų. Šioje byloje nebuvo įrodytas jau pats kaltinamųjų bendrininkavimas, todėl akivaizdu, kad jie nebendrininkavo nei organizuotos grupės nei jokia kitokia bendrininkavimo forma.

Nors teismas kaltinimus nuteistiems šioje byloje asmenims pakeitė, o D. M. išteisino pagrįstai, vis dėlto nuosprendyje nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyti kaltinimų pakeitimų ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo motyvai. Tuo galima paaiškinti ir kai kuriuos paduotų apeliacinių skundų argumentus. Pavyzdžiui, nuteistasis R. G. ir jo gynėjas savo apeliaciniuose skunduose be jokio pagrindo nurodo, kad R. G. dėl dalies kaltinimų pagal BK 260 str. 3 d. buvo išteisintas. Iš tikrųjų teismas šioje byloje išteisino tik D. M. , o visiems kitiems kaltinamiesiems kaltinimus pakeitė. Kolegijos nuomone, šiuo atveju BPK reikalavimai nebuvo pažeisti. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad visi S. K. padaryti nusikalstami veiksmai, numatyti BK 260 straipsnyje, yra vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Prokuroro apeliaciniame skunde irgi nurodoma, kad visų kaltinamųjų tapačios veikos buvo padarytos turint vieningą tyčią, todėl tos veikos turi būti laikomos viena tęstine nusikalstama veika. Su tokiomis teismo išvadomis ir prokuroro skundo argumentais kolegija sutinka. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašytos gana painiai, visi kaltinamieji, išskyrus R. G. , buvo kaltinami nusikalstamų veikų padarymu veikiant vienoje organizuotoje grupėje, kurioje veikė ir S. K. . Tuo tarpu pats S. K. dar buvo kaltinamas ir neteisėtu narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimu iš organizuotai grupei nepriklausiusio R. G. , o pats R. G. buvo kaltinamas ne tik neteisėtu klonazepamo tablečių įsigijimu bei laikymu turint tikslą jas platinti, tačiau ir neteisėtu disponavimu kitomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis bei jų platinimu jas perduodant arba parduodant S. K. . Nepaisant šių aplinkybių, visi kaltinamieji buvo kaltinami ne atskirų nusikalstamų veikų, o vienos tęstinės nusikalstamos veikos padarymu. Šioje byloje teismas padarė išvadą, kad neįrodytas kaltinamųjų dalyvavimas tik atskiruose tęstinių nusikalstamų veikų epizoduose, todėl dėl tų epizodų pagrįstai priėmė tuose epizoduose ne išteisinamąjį nuosprendį, o tik pakeitė kaltinimus pašalindamas atskiras tų kaltinimų dalis. Tokiu būdu buvo palengvinta kaltinamųjų teisinė padėtis, pakeisti kaltinimai faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskyrė nuo aplinkybių, aprašytų kaltinamajame akte, todėl toks kaltinimų pakeitimas neprieštaravo BPK 256 str. numatytiems reikalavimams.

Taip pat daroma išvada, kad teismas prokuroro skunde nurodomų esminių BPK reikalavimų pažeidimų nepadarė. Jau aptartoje nuosprendžio dalyje teismo išvados dėl kaltinimų pakeitimo ir D. M. išteisinimo pagrįstos, o vertindamas įrodymus teismas nepažeidė jokių BPK 20 str. reikalavimų. Jokių esminių pažeidimų nepadaryta ir surašant nuosprendžio aprašomąją dalį. Kai kurie šios nuosprendžio dalies neatitikimai BPK 305 str. 1 d. reikalavimams (kai kurių bylos duomenų neišdėstymas ir jų neįvertinimas, nepakankamas kaltinimų pakeitimų motyvavimas ir pan.) negali būti laikomi esminiais trūkumais, be to, šie trūkumai jau buvo aptarti ir ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Jokių kitų, o juo labiau esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija irgi nenustatė.

Nuteistuosius S. K. , R. G. , A. G. , A. F. , A. V. , A. Ž. ir D. K. teismas pripažino kaltais dėl neteisėto disponavimo pas kiekvieną iš jų atskirai surastomis bei paimtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, S. K. dar pripažintas kaltu dėl šių medžiagų pardavimo NVIM dalyviui, o A. F. dar nuteistas ir už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis. Nuteistieji A. F. , A. V. , A. Ž. ir D. K. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, dėl A. F. pripažinimo kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir pagal šį baudžiamąjį įstatymą paskirtos bausmės nuosprendis taip pat neapskųstas. Dėl šios nuosprendžio dalies(išskyrus A. F. nuteisimą pagal BK 253 str. 1 d.) paduoti tik prokuroro, nuteistųjų A. G. , R. G. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai, todėl kolegija nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma šiuose skunduose.

Iš nuosprendžio matosi, kad visus nuteistuosius teismas pripažino kaltais remdamasis kiekvieno iš jų atskirai kaltę patvirtinančiais įrodymais, o jų nusikalstamas veikas atskirai įvertino ir kvalifikavo įvertinus surastų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius, o taip pat priklausomai nuo išvadų dėl neteisėto disponavimo tomis medžiagomis tikslų.

Byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis S. K. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o taip pat dalį šių medžiagų pardavė. Todėl teismas jį pagrįstai pripažino kaltu, o jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d.

Tuo tarpu kitus kaltinamuosius, išskyrus R. G. ir A. G. , teismas pripažino kaltais tik dėl neteisėto nedidelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo. Teisme patys nuteistieji dėl to prisipažino kaltais, tačiau visi parodė, kad nurodytas medžiagas iš nenustatytų asmenų jie įsigijo neturėdami tikslo jas platinti, o jų pačių reikmėms ir vartojimui. Nors nuteistųjų aiškinimai apie tų medžiagų įgijimo aplinkybes galbūt ir kelia tam tikrų abejonių, tačiau teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistųjų parodymų paneigti nepavyko. Todėl nuosprendyje buvo padaryta išvada, kad nurodomus nedidelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų A. F. , A. Ž. , A. V. ir D. K. neteisėtai įgijo ir laikė tik savo reikmėms ir neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šių nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos į BK 259 str. 2 d. Prokuroro apeliaciniame skunde suformuluoti prašymai perkvalifikuoti šių nuteistųjų nusikalstamas veikas buvo grindžiami vien tik jau aptartais argumentais apie nuteistųjų veikimą vienoje organizuotoje grupėje. Tie argumentai šiame nuosprendyje jau buvo išnagrinėti, pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Tuo tarpu kitų teismo padarytų išvadų dėl pripažintų įrodytomis išvardintų asmenų nusikalstamų veikų kvalifikavimo prokuroras savo skunde neginčija, dėl to kitų skundų nepaduota, todėl daugiau tikrinti šią nuosprendžio dalį pagal BPK 320 str. 3 d., 4 d. nuostatas kolegija neturi pagrindo.

Nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką teismas kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad A. G. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas kėsindamasis jas platinti, tačiau nusikaltimo nepabaigė, nes kratos metu tas psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau šiame skunde yra ir argumentų dėl jo nusikalstamos veikos netinkamo kvalifikavimo. Baigiamosiose kalbose šis nuteistasis ir jo gynėja prašo dar ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kolegija A. G. apeliacinį skundą atmeta.

A. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai šiame nuosprendyje jau buvo aptarti. Teisme pakeitęs parodymus, A. G. iš dalies prisipažino kaltu, pripažino, kad tikrai įgijo ir laikė namuose psichotropines medžiagas, tačiau aiškino, kad tų medžiagų niekam neplatino, neturėjo tikslo jas platinti, o įsigijo jas savo paties reikmėms, pats tas medžiagas vartodavo per šventes. Teismas tokią A. G. versiją pagrįstai atmetė. Iš bylos matosi, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. kratos metu pas A. G. bute buvo surasti įvairūs polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais. Iš viso tokių polietileninių maišelių surasta net 42 vnt. Taip pat surastos ir paimtos mokomosios svarstyklės su svareliais (t. 3, b. l. 64-65, 66-67). Specialisto išvadoje nurodoma, kad tuose maišeliuose buvusių miltelių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų: iš viso 2,883 gramo amfetamino ir 3,951 gramo metamfetamino. Be to, ant kratos metu surastų svarstyklių lėkštelių bei dėžutės su svarelių rinkiniu irgi rasti metamfetamino pėdsakai. Taip pat rasti kanabinoidai, todėl specialisto išvadoje dar nurodoma, kad tomis svarstyklėmis buvo svertos ir narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys arba kanapių derva (t. 3, b. l. 77-80). Kitoje specialisto išvadoje nurodoma, kad ant polietileninių maišelių su psichotropinėmis medžiagomis ir ant svarstyklių dėžutės rasti A. G. pirštų pėdsakai (t. 3, b. l. 82-88). Pažymėtina ir tai, kad A. G. buvo sulaikytas žymiai vėliau ir kitame bute 2003 m. kovo 15 d. Atlikus kratą tame bute, vėl buvo surastos svarstyklės su svareliais (t. 3, b. l. 99-100), o specialisto išvadoje vėl nurodoma, kad ir ant šių svarstyklių bei jų dėžutėje rasta narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių pėdsakų (t. 3, b. l. 112). Tai, kad surastos pas A. G. psichotropinės medžiagos buvo supilstytos net į kelias dešimtis atskirų maišelių, jau leidžia daryti išvadą, kad tas medžiagas nuteistasis įgijo ir laikė ne savo reikmėms. Ant tų maišelių rasti A. G. pirštų pėdsakai patvirtina ir tai, kad pats nuteistasis tas medžiagas ir pilstė. Tą patį patvirtina ir svarstyklių su metamfetamino pėdsakais suradimas. Ne tik šių, bet ir kitų svarstyklių kitame bute suradimas ir visai kitos rūšies bei poveikio narkotinės medžiagos kanapių ar jų dervos pėdsakų suradimas ant abiejų svarstyklių taip pat leidžia daryti išvadą, kad A. G. sverdavo įvairias narkotines bei psichotropines medžiagas skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Dėl viso to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. G. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas tikrai ne savo reikmėms, o turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Todėl tenkinti šio nuteistojo apeliacinį skundą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 259 str.) nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant A. G. veiką iš dalies pagrįsti. Šio skundo argumentai dėl A. G. dalyvavimo organizuotos grupės padarytoje nusikalstamoje veikoje jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tačiau prokuroras pagrįstai nurodo, kad teismas A. G. nusikalstamą veiką neteisingai įvertino kaip nepabaigtą, o kvalifikavęs tą veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje teismas nurodė, kad A. G. psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tačiau toliau nuosprendyje nurodoma, jog neįrodyta, kad tas medžiagas nuteistasis jau buvo pradėjęs platinti, todėl A. G. veika buvo įvertinta kaip pasikėsinimas psichotropines medžiagas platinti ir kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Šiuo atveju teismas tikrai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. BK 260 str. numato atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba jų pardavimą ar kitokį platinimą. Šie BK 260 str. dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų alternatyvių veikų. Apie tai išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37. Nors šiame nutarime aiškinama dar apie senojo 1961 m. BK 232¹ str. taikymą, šiais išaiškinimais būtina vadovautis ir taikant 2000 m. BK 260 straipsnį. Nors A. G. psichotropinių medžiagų platinti dar nebuvo pradėjęs, tačiau neteisėtai įgydamas bei laikydamas tas medžiagas turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, jis ne pasikėsino, o jau padarė baigtą nusikaltimą. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir A. G. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d.

R. G. teismas nuteisė pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad R. G. neteisėtai įgijo ir laikė kėsindamasis platinti didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 269 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,538 gramo psichotropinės medžiagos klonazepamo, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes tas medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl šios nuosprendžio dalies paduoti nuteistojo R. G. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai pagal savo turinį ir suformuluotus prašymus iš esmės tapatūs. Juose nurodoma, kad R. G. kaltė neįrodyta, o nuosprendis grindžiamas prielaidomis. R. G. apie kratos metu rastas klonazepamo tabletes nieko nežinojo, be to, iš to buto jau buvo beveik išsikraustęs. Ir anksčiau tuo kambariu nesinaudojo, todėl nesupranta, kodėl teismas kaltu pripažino būtent jį, nes bute gyveno dar daug kitų asmenų, nuteistojo žmonos giminaičių.

Kolegija šiuos ir kitus apeliantų argumentus, atmeta, nes juos paneigia ir R. G. kaltę patvirtina visuma šioje byloje išnagrinėtų įrodymų: kratų protokolai, specialistų išvados ir liudytojų parodymai, o iš dalies ir kai kurie perskaityti ankstesni paties nuteistojo parodymai.

Iš bylos matosi, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d., 16⁴⁰ val. – 17¹⁰ val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute buvo padaryta krata, kurios metu miegamojo kambario rūbų spintoje buvo rasta ir paimta popierinė dėžutė su joje buvusiomis iš viso 269 baltos spalvos tabletėmis (t. 2, b. l. 48-49). Specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui pateiktoje popierinėje su užrašu ,,Multi B“ dėžutėje buvusiose 269 baltos spalvos tabletėse yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio bendra masė yra 0,538 gramo. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas toks klonezepamo (Clonazepam) kiekis laikomas dideliu ir netgi yra artimas labai dideliam šios psichotropinės medžiagos kiekiui. Be to,2003 m. rugpjūčio 4 d. krata, dalyvaujant R. G. žmonai I. G. , buvo padaryta ir kitame, tuo metu šio nuteistojo išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). Šios kratos metu tame bute rastas ir paimtas metalinis su medžio apdaila prietaisas su trim angom ir prie jų jungiamom trim žarnelėm, pritaikytas rūkymui – kaljanas (t. 2, b. l. 71-72). Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant šio kaljano vidinio paviršiaus yra narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) pėdsakų (t. 2, b. l. 77-78).

Iš bylos matosi, kad viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. G. dėl neteisėto disponavimo psichotropinės medžiagos klonazepamo tabletėmis kaltu neprisipažino. Pirmą kartą po sulaikymo apklaustas įtariamuoju 2003 m. rugpjūčio 3 d. (t. 2, b. l. 129) jis duoti parodymus atsisakė. Antrą kartą apklaustas įtariamuoju 2003 m. rugsėjo 1 d. (t. 2, b. l. 130-131) R. G. parodė, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. jį sulaikė policija, o po to bute (duomenys neskelbtini) buvo daroma krata. Jos metu policininkai surado 269 vnt. baltų tablečių. Tos tabletės buvo surastos kambaryje, kuriame gyveno jo žmonos tėvai. Iš kur tos tabletės ten atsirado, jis nežino. Įtariamasis parodė, kad tame bute gyveno jis, jo žmona I. G. , jos tėvai ir žmonos brolis V. A. . Žmonos tėvas tuo metu buvo išplaukęs į jūrą. Tuo metu jis jau buvo išsinuomojęs kitą butą Pietinėje gt., į kurį su žmona jau buvo pradėję kraustytis. Dar parodė, kad tikrai buvo įsigijęs kitame bute kratos metu surastą kaljaną, tačiau jokių narkotinių medžiagų iš jo nebuvo rūkęs. Dar kartą apklaustas įtariamuoju 2003 m. spalio 23 d. (t. 2, b. l. 133-134) R. G. jau nurodė kai kurias papildomas aplinkybes. Jis parodė, kad kratos metu baltos spalvos tabletės buvo rastos kambaryje spintoje, kuria jis nesinaudojo, tačiau joje buvo jo daiktų, juos ten buvo sudėjusi jo žmona. Dar kartą apklaustas įtariamuoju 2004 m. sausio 27 d. (t. 2, b. l. 137-138) R. G. jau parodė, kad klonazepamo tabletės buvo surastos jo uošvienės kambaryje, kuriuo jis nesinaudojo ir savo daiktų ten nelaikė. Paskutinį kartą apklaustas įtariamuoju 2004 m. kovo 31 d. (t. 2, b. l. 141-142) jokių parodymų nedavė, tik nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. Apklaustas teisme (t. 10, b. l. 39-41) dėl šios kaltinimo dalies R. G. papildomai parodė, kad kai buvo atliekama krata, tuo metu jis su žmona iš to buto kraustėsi, daugelį daiktų jau buvo išsivežę, o po 2 dienų būtų ,,išėję visai“. Kratos metu dalyvavo jis pats, pareigūnai surado tabletes uošvienės kambaryje spintoje, matė, kaip jas skaičiavo. Iš kur tos tabletės ir kas jas ten paliko, nežino, į uošvienės kambarį jis neidavo, su uošviene nesugyvena. Teisme R. G. pirmą kartą parodė, kad S. K. jį galėjo apkalbėti iš pykčio dėl ankstesnių konfliktų, be to, jis anksčiau turėjo konfliktų su policija, jam buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 12, b. l. 292, t. 13, b. l. 12-13) R. G. dar parodė, kad bute (duomenys neskelbtini) su žmona gyveno nuo 2001 m. Tačiau 2003 m. liepos mėn. pradžioje išsinuomojo kitą butą ir išsikraustė ten. Kratos metu pareigūnai parodė jam popierinę dėžutę ir pasakė, kad rado ją su tabletėmis. Kratos protokolą jis pasirašė, nes manė, kad turi parašu patvirtinti, kad matė tą dėžutę. Apie jo teisę pareikšti dėl protokolo pastabas jam nebuvo paaiškinta. Apie surastas tabletes nieko nežinojo, tačiau kas ten jas padėjo, irgi nežino.

Išdėstytuose nuteistojo parodymuose yra kai kurių prieštaravimų, kurie dar bus aptarti. Tačiau pirmiausia kolegija paneigia kai kuriuos kitus nuteistojo R. G. ir jo gynėjo skundų argumentus.

Apeliantai kaltinimus dėl neteisėto disponavimo klonazepamo tabletėmis laiko nepagrįstais ir pirmiausia tai sieja su R. G. tariamai apkalbėjusio S. K. parodymais. Jų nuomone, nepasitvirtinus S. K. parodymams dėl jam pareikštų kitų kaltinimų, nepagrįstais turi būti laikomi ir kaltinimai dėl klonazepamo tablečių. Nuteistasis R. G. buvo parodęs apie savo ankstesnius konfliktus su S. K. ir policija. Visus šiuos argumentus kolegija atmeta. Dėl tariamų R. G. konfliktų su S. K. ir policija kolegija šiame nuosprendyje jau buvo išsamiai pasisakiusi atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl prieštaravimų R. G. parodymuose. Bet kokius ankstesnius konfliktus su R. G. paneigė ir S. K. , ir policijos pareigūnas V. T. bei kiti kratą darę pareigūnai. Taip pat buvo nustatyta, kad nors policijos pareigūnas V. T. anksčiau yra kvietęs R. G. apklausai į policiją, tačiau tarp jų dėl to nekilo jokių asmeninių konfliktų. Dar paaiškėjo ir tai, kad anksčiau organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą R. G. buvo taikęs ne V. T. , o visai kitas pareigūnas. Visos šios aplinkybės šiame nuosprendyje plačiau jau buvo aptartos ir padaryta išvada, kad R. G. versijos dėl jo ankstesnių konfliktų neįtikinamos ir paneigtos. Kolegija dėl šios priežasties nenustatė R. G. parodymuose esminių prieštaravimų, tačiau, kita vertus, tai, kad R. G. apie jokius konfliktus nieko net neužsiminė viso ikiteisminio tyrimo metu, o apie tai pirmą kartą parodė tik teisme, irgi parodo, kad tokiu būdu nuteistasis tik mėgina bet kokiomis priemonėmis paneigti jam pareikštus kaltinimus.

Kita vertus, net ir tie R. G. nurodomi konfliktai niekaip negali būti susiję su kaltinimais dėl klonazepamo tablečių neteisėto įgijimo ir laikymo. Nuteistojo ir jo gynėjo skunduose šie kaltinimai be jokio pagrindo siejami su S. K. parodymais. Ir juo labiau nepagrįsti jų teiginiai, kad teismui nepatikėjus S. K. parodymais, jau vien dėl to nebuvo pagrindo R. G. kaltinti ir neteisėtu disponavimu kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Kolegija jau buvo nurodžiusi, kad S. K. parodymų teismas nepripažino melagingais, o tik nepasirėmė ta jo parodymų dalimi, kurių nepatvirtino kiti įrodymai. Tuo tarpu apie psichotropinės medžiagos klonazepamo tabletes ir kokį nors jų ryšį su R. G. S. K. iš viso nieko nėra parodęs, todėl šių kaltinimų R. G. su S. K. parodymais sieti iš viso nėra jokio pagrindo. Be to, ir iš nuosprendžio matosi, kad šioje dalyje pripažinus R. G. kaltu, S. K. parodymais iš viso nebuvo remtasi. Teismas tikrai iš kaltinimų R. G. pašalino dalį nusikalstamos veikos epizodų, tačiau pripažino jį kaltu padarius tą nusikalstamą veiką, dėl kurios įrodytumo teismui jokių abejonių nekilo. Apie tai, kad klonezepamo tablečių suradimas kratos metu galėjo būti kažkokia policijos pareigūnų provokacija, nėra jokio pagrindo manyti ir dėl anksčiau aptartų, ir dėl kitų priežasčių. Pats R. G. gynėjas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmieji įtarimai R. G. buvo pareikšti visai ne dėl klonazepamo tablečių. Iš 2003 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo apie įtarimą (t. 2, b. l. 128) tikrai matosi, kad R. G. buvo pranešta tik apie įtarimus dėl ne mažiau kaip 500 vnt. amfetamino tablečių įgijimo ir pardavimo S. K. . Šie įtarimai buvo pareikšti po to, kai S. K. tą pačią 2003 m. rugpjūčio 1 d. buvo sulaikytas pardavęs NVIM dalyviui ,,Tomui“ MDMA tabletes ir iš karto parodė, kad šias ir kitas ,,Tomui“ parduotas medžiagas jis įsigijo pas R. G. . Tą pačią dieną buvo sulaikytas ir pats R. G. . Tai reiškia, kad, visų pirma, atlikti R. G. bute kratą policijos pareigūnai tikrai turėjo pagrindą. Kita vertus, jie tikrai specialiai neieškojo būtent klonazepamo tablečių, nes S. K. buvo parodęs apie visai kitokių medžiagų įgijimą iš R. G. , jis nurodinėjo tik apie MDMA, amfetaminą ir metamfetaminą. Visuma šių aplinkybių neabejotinai paneigia bet kokią provokacijos ar kratos dokumentų klastojimo galimybę. Pažymėtina ir tai, kad net pats nuteistasis R. G. nebando niekuo kaltinti kratą atlikusių pareigūnų, faktiškai pripažįsta kratos rezultatus ir klonazepamo tablečių suradimą, šios aplinkybės kategoriškai neginčijamos ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose.

Jau buvo nurodyta, kad R. G. bute padaryti kratą buvo pagrindas, nes po S. K. sulaikymo tikrai buvo pagrindas manyti, kad šiame bute gali būti neteisėtai laikomos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Apie tai nurodoma ir 2003 m. rugpjūčio 1 d. nutarime daryti kratą. Jame yra R. G. parašas, patvirtinantis, kad nutarimas jam buvo paskelbtas. Per tris dienas, t. y. 2003 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino šios kratos teisėtumą. Iš paties kratos protokolo matosi, kad darant kratą dalyvavo pats R. G. ir jo žmona I. G. , jie abu pasirašė šį protokolą ir dėl kratos atlikimo procedūros bei klonazepamo tablečių suradimo nepareiškė jokių pastabų. Kratos protokolo kopija buvo įteikta pačiam R. G. . Tai reiškia, kad kratą buvo nutarta daryti ir ji padaryta teisėtai bei pagrįstai ir laikantis visų BPK 145 str. numatytų reikalavimų.

Nėra jokių abejonių ir dėl to, kad tyrimui buvo pateiktos būtent kratos metu surastos tabletės. Kratos protokole parašyta, kad popierinė dėžutė su 269 vnt. baltos spalvos tablečių dar tame bute buvo įdėta į polietileninį maišelį, kuris buvo užsiūtas ir užantspauduotas, ant jo pasirašė ir dalyvavę asmenys. Specialisto išvadoje irgi nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta baltos spalvos popierinė dėžutė su užrašu ,,Multi B“, įdėta į bespalvį plastikinį užrištą maišelį, kuris užantspauduotas. Visa tai matyti ir iš prie išvados pridėtoje fotolentelėje, iš jos matyti ir dėžutės įpakavimas, ir net antspaudas su ant jo esančiais parašais. Būtent šioje dėžutėje buvusiose tabletėse ir buvo surasta psichotropinė medžiaga klonazepamas.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą apklausė darant šią kratą dalyvavusius policijos pareigūnus S. O. , R.Gr. ir V. T. . Iki tol šioje byloje dar nebuvęs apklaustas liudytojas S. O. parodė, kad gavus nutarimą daryti kratą, jis su V. T. ir R.Gr. , kartu su sulaikytuoju R. G. važiavo daryti kratos į jo butą. Kratos metu buvo ketinama ieškoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. R. G. apie tai buvo pranešta ir jis pats dalyvavo kratos metu, dar dalyvavo jo žmona. Jis pats buto virtuvėje rašė kratos protokolą, o jo kolegos darė pačią kratą, ką nors įtartino suradę, parodydavo jam. Prisimena, jog V. T. jam parodė, kad miegamajame kambaryje, spintoje rado tabletes, o R. G. iš karto ėmė aiškinti, kad tai dėžutė su vaistais, kurie priklauso jo uošvienei ir kad jis galės pateikti receptą. S. O. dar parodė, kad R. G. ir jo žmona nieko neaiškino apie tai, kad tame bute negyvena ir abu pasirašė kratos protokolą. R. G. buvo paaiškinta apie jo teisę pareikšti dėl kratos protokolo pastabas, bet jokių pastabų pareikšta nebuvo. S. O. parodymus patvirtino ir kiti pareigūnai. Liudytojas R.Gr. irgi parodė, kad darant kratą dalyvavo pats R. G. ir jo žmona. Prisimena, kad miegamajame kambaryje, rūbų spintoje buvo surasta popierinė dėžutė su tabletėmis. Liudytojas neprisimena, ką dėl tų tablečių paaiškino R. G. , tačiau jis parodė, kad įtariamasis tikrai matė, kaip buvo surasta dėžutė su tabletėmis, nes buvo būtent tame kambaryje ir stebėjo kiekvieną pareigūnų veiksmą. Ten pat buvo ir R. G. žmona. Kratos protokolą rašė S. O. . Rastos tabletės buvo suskaičiuotos ir supakuotos. Liudytojas V. T. patvirtino tas pačias aplinkybes ir dar parodė, kad kratos metu dėžutę su tabletėmis surado jis. Dabar jau neprisimena, ar šalia jo tuomet buvo pats R. G. , tačiau mano, kad buvo. Jo žmona tikrai tuo metu buvo tame kambaryje. Prisimena, kad iš karto paklausė R. G. , kas yra toje popierinėje dėžutėje, o šis aiškino, kad tai jo uošvės ar žmonos vaistai. Liudytojas parodė, kad krata buvo daroma pagal įprastines taisykles, į visas patalpas su pareigūnais užeidavo ir visi kiti dalyvaujantys asmenys.

Apklaustų kratą dariusių pareigūnų parodymai dar kartą patvirtina ne tik kratos atlikimo teisėtumą, bet ir jos rezultatus. Tie parodymai patvirtina ir tai, kad dėžutės su tabletėmis suradimą matė pats R. G. ir jo žmona, be to, R. G. netgi aiškino, kad tai yra uošvienės vaistai. Nustatytų kratos darymo aplinkybių ir jos rezultatų neginčija ir pats R. G. , kuris tik parodė, kad nematė paties dėžutės su tabletėmis suradimo momento. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad tame bute gyveno ne tik R. G. su žmona, bet ir jo žmonos tėvai bei brolis V. A. , kartais užeidavo ir kitas brolis A. A. . Todėl neaišku, kodėl kaltu dėl klonazepamo tablečių laikymo pripažintas būtent R. G. . Apeliantai dar nurodo, kad R. G. su žmona iš to buto buvo beveik išsikraustę. Tenkinant paties nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, apeliacinės instancijos teismas apklausė visus tame bute gyvenusius kitus asmenis.

Liudytojas J. A. parodė, kad bute (duomenys neskelbtini) gyveno jis su žmona M. A. , dukra I. G. ir žentu R. G. . Jis su žmona gyveno miegamajame kambaryje, o dukra su vyru salone. Kad dukra ir žentas būtų laikę kokius nors daiktus miegamojo spintoje, jis nepastebėjo. Kratos metu jo namuose nebuvo, nes tuo metu buvo ilgam išplaukęs į jūrą ir grįžo tik rugsėjo mėn. Apie jokias klonazepamo tabletes nieko nežino, pats jų nevartojo, o žmona, bent jau jam matant, nevartojo irgi. Liudytojas dar parodė, kad nei jis, nei jo žmona su žentu R. G. nesipykdavo.

Liudytoja M. A. irgi parodė, kad tame bute viename kambaryje gyveno ji su vyru J. A. , o kitame kambaryje jų dukra I. G. su savo vyru R. G. , kuris jų bute gyveno nuo 2001 m. Miegmojo spinta dukra ir žentas nesinaudojo. Kratos metu ji nedalyvavo, nes tuo metu buvo išvažiavusi pas motiną į Ukrainą. Kam priklausė miegamojo spintoje rastos klonazepamo tabletės ir kaip jos ten atsirado, ji nežino. Tai ne jos tabletės, ir ji nevartojo ir nėra mačiusi, kad vartotų kas nors kitas. Liudytoja dar parodė, kad R. G. su jos dukra iš to buto jau buvo išsikraustę dar iki tos kratos ir bute buvo likę tik dalis jų daiktų. Jos sūnus šiame bute gyveno jau po kratos. Dar parodė, kad su R. G. jos santykiai buvo geri ir jie niekada nesipykdavo, tačiau po to pridūrė, kad kartais apsipykdavo su juo dėl vaiko. Iš bylos matosi, kad kai kurias aplinkybes liudytoja M. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi kitaip. Tuomet apklausta liudytoja 2003 m. spalio 20 d. (t. 2, b. l. 119-121) ji parodė, kad į Ukrainą ji išvažiavo maždaug 2003 m. liepos mėn. viduryje ir grįžo iš ten tik 2003 m. rugsėjo viduryje. Maždaug birželio mėnesį bute apsigyveno ir jos sūnus V. A. . Klonazepamo tablečių spintoje ji niekada nematė, tačiau parodė, kad ta miegamojo spinta naudojosi visi šeimos nariai ir joje buvo jų visų daiktai. Perskaičiuos šiuos ankstesnius parodymus teisme, liudytoja M. A. paaiškino, kad dalis aplinkybių ten užrašyta neteisingai, jai protokolo niekas neperskaitė, o ji jį pasirašė neskaičiusi.

Liudytojas V. A. parodė, kad tame bute su R. G. gyveno labai trumpai. 2003 m. liepos mėn. pradžioje jis grįžo iš įkalinimo įstaigos ir tada apsigyveno tame bute, abu tėvai tuo metu buvo išvažiavę. Jis pats iki tol tame bute irgi negyveno. Jam ten apsigyvenus, bute dar gyveno ir jo sesuo su vyru R. G. bei vaiku, bet jie netrukus išsikraustė į kitą butą. Jiems išsikrausčius, jis persikėlė į jų kambarį. Kratos metu jo nebuvo namuose. Apie rastas tabletes nieko nežino, jos ne jo, bet jis mano, kad tabletes galėjo palikti patys policijos pareigūnai. Dar parodė, kad R. G. su jo tėvais nesipykdavo. Perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose 2003 m. rugpjūčio 7 d. (t. 2, b. l. 108-110) V. A. buvo nurodęs, kad ir 2003 m. liepos 28-31 dienomis R. G. visada nakvodavo tame bute.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. buvo darbe, jam paskambino sesuo ir pasakė, kad policija sulaikė jos vyrą R. G. ir kad kratos metu jų bute buvo surastos tabletės. Jis pats apie tas tabletes nieko nežino, tame bute negyveno ir pas tėvus į tą butą užeidavo retai. Miegamuoju kambariu nesinaudodavo. Žinojo, kad sesuo su vyru iš to buto dar prieš kratą buvo išsikraustę. Liudytojas dar parodė, kad su jo motina R. G. nesipykdavo.

Liudytoja I. G. parodė, kad ji yra R. G. žmona, anksčiau kartu su juo gyveno tėvų bute (duomenys neskelbtini), tačiau jau 2003 m. liepos pradžioje išsinuomojo kitą butą ir iš tėvų buto išsikraustė. Jos tėvų santykiai su R. G. buvo geri, nors kartais jie ir apsipykdavo. Į kitą butą išsikraustė, nes norėjo gyventi atskirai, be to, į tėvų butą atsikraustė gyventi jos brolis. Nors 2003 m. rugpjūčio 1 d. jie bute jau negyveno, tą dieną ji ten užėjo pasiimti dar likusių daiktų. Pro langą pamatė, kad ateina jos vyras R. G. su policijos pareigūnais, kurie pradėjo bute daryti kratą, jos metu bute buvo rastos tabletės. Kur pareigūnai jas surado, ji nematė, nes tuo metu buvo virtuvėje. Kratos protokolą pasirašė, nes tai padaryti liepė kratą darę pareigūnai. Ji nežino, kieno yra tos surastos tabletės. Taip pat jai nežinoma, ar jos vyras R. G. kam nors pardavinėjo ir ar jis pats vartojo narkotikus. Kitame bute kratos metu rastą kaljaną jie skolindavo ir kitiems asmenims. Perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu 2003 m. spalio 14 d. duotuose parodymuose (t. 2, b. l. 114-116) liudytoja I. G. kai kurias aplinkybes buvo nurodžiusi kitaip. Tuomet ji parodė, kad iki jos vyrą R. G. sulaikė, ji su juo gyveno bute (duomenys neskelbtini). Nuo liepos vidurio ten dar gyveno jos brolis V. A. , o abiejų tėvų nebuvo, tėvas buvo išplaukęs į jūrą, o motina išvažiavusi į Ukrainą. Tos apklausos metu I. G. dar buvo parodžiusi, kad tame bute kartais nakvodavo jos su vyru draugai, kurių vardų, pavardžių ir adresų ji nežino, bet spėja, kad gal tai jie paliko bute tos kratos metu rastas tabletes. Perskaičiuos šiuos parodymus, liudytoja I. G. vėl patvirtino, kad 2003 m. liepos mėnesį su R. G. jau kraustėsi iš to buto.

Iš to, ką apklausų metu parodė pats R. G. ir ką parodė jo žmona bei visi kiti apelianto nurodyti bute (duomenys neskelbtini) gyvenę ar ten lankydavęsi asmenys, galima padaryti kelias išvadas. R. G. tikrai gyveno šiame bute nuo 2001 m. iki 2003 m. liepos mėn., tada išsinuomojo kitą butą (duomenys neskelbtini). Kito buto išsinuomojimą ir bent dalies daiktų perkraustymą į tą butą patvirtina jame 2003 m. rugpjūčio 4 d. padarytos kratos protokolas. Tuo tarpu apie tai, ar R. G. su žmona iš uošvių buto jau buvo persikraustę į kitą butą 2003 m. rugpjūčio 1 d., apklaustų asmenų parodymai prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo žmonos giminaičiai faktiškai buvo parodę, kad R. G. bute (duomenys neskelbtini) gyveno iki pat kratos šiame bute momento, apie tai buvo parodžiusi netgi pati liudytoja I. G. . Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme šie liudytojai jau ėmė aiškinti, kad R. G. iš to buto išsikraustė 2003 m. liepos mėn. ar net to mėnesio pradžioje. Tokius parodymų pakeitimus galima paaiškinti tuo, kad iškviesti į teismą jau nagrinėjant paties R. G. bei jo gynėjo apeliacinius skundus, be to, iškviesti nuteistojo ir gynėjo prašymu, nuteistojo šeimos nariai ir kiti giminaičiai savo parodymais nenorėjo jam pakenkti. Nepaisant to, pats apeliantas pripažįsta, kad iš uošvių buto dar nebuvo galutinai išsikraustyta ir ten dar buvo likę dalis jo daiktų. Tą patį nurodė ir jo žmona I. G. , parodžiusi, kad dalyvavo darant tame bute kratą, nes tuo metu ten buvo užėjusi pasiimti daiktų. Kad dar nebuvo visiškai išsikraustęs iš buto (duomenys neskelbtini) ir kad ten dar buvo likę daiktų, apeliaciniame skunde nurodo pats R. G. , po sulaikymo ir darant kratą jis neneigė, kad tame bute gyvena.

Visos šios aplinkybės tikrai nepaneigia kaltinimų, nes akivaizdu, kad nuo 2001 m. tame bute gyvenęs ir iki kratos momento dar nespėjęs galutinai išsikraustyti R. G. laikyti tame bute anksčiau neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas tikrai turėjo galimybę. Apeliantas dar nurodo, kad nusprendė persikraustyti į išsinuomotą butą dėl nesutarimų su uošviais. Tačiau liudytojų parodymai nepatvirtina ir šių aplinkybių. Teisme nuteistojo žmona šį persikraustymą labiau siejo su noru gyventi atskirai ir brolio V. A. atsikraustymu. Liudytoja M. A. nurodė apie kažkokius nežymius nesutarimus su R. G. dėl vaiko, tačiau net ir teisme ji parodė, kad jos santykiai su nuteistuoju buvo ir yra geri. Kad tarp R. G. ir uošvių nebūdavo jokių konfliktų, teisme patvirtino ir liudytojai J. A. bei V. A. , o liudytojas A. A. teisme tą patį parodė netgi atsakydamas į paties apelianto jam užduotą klausimą. Byloje nustatyta, kad miegamuoju kambariu, kuriame kratos metu buvo surastos psichotropinės medžiagos, tikrai naudojosi Jonas ir M. A. , o trumpą laiką - nuo 2003 m. liepos mėn. ir V. A. . R. G. su žmona naudojosi kitu kambariu. Tačiau jau aptarti bendrai gyvenusių asmenų tarpusavio santykiai rodo, kad visi jie netrukdomai galėjo patekti į abu buto kambarius bei kitas patalpas ir galėjo bet kur laikyti ar paslėpti pačius įvairiausius daiktus. Nors R. G. tvirtina, kad miegamojo spinta nesinaudojo, šioje dalyje jo ir kitų asmenų parodymai irgi prieštaringi. M. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškiai parodžiusi, kad miegamojo spinta naudojosi visi bendrai ir ten galėjo būti jų visų daiktų. Teisme ji šiuos parodymus paneigė paaiškinusi, kad jie užrašyti neteisingai. Tačiau jau buvo paminėta, kad panašius parodymus buvo davęs netgi pats R. G. , parodęs, kad ir jo daiktus į miegamojo spintą buvo padėjusi jo žmona. Pažymėtina ir tai, kad 2003 m. vasarą J. A. tame bute negyveno, buvo išplaukęs į jūrą, o M. A. buvo išvykusi į Ukrainą. Visa tai patvirtina, kad paslėpti klonazepamo tabletes miegamojo spintoje R. G. galimybę tikrai turėjo. Atsakant į su tuo susijusius nuteistojo ir jo gynėjo argumentus, kolegija netgi mano, kad kraustymasis į kitą butą ir klonazepamo suradimas nuteistojo uošvių, o ne jo kambaryje ne tik nepaneigia R. G. ryšių su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau kaip tik patvirtina teismo nustatytas aplinkybes. Neteisėtai įgytų ir laikomų psichotropinių medžiagų paslėpimas kitame kambaryje ir jų laikymas toje vietoje jau pradėjus kraustytis į kitą butą kaip tik ir paaiškina nuteistojo atsargumą ir baimę būti sulaikytam su tiesioginiais įkalčiais.

Visi bute gyvenę asmenys liudytojai I. G. , jos tėvai Jonas ir M. A. , brolis V. A. , pas tėvus į svečius užeidavęs kitas brolis A. A. vienodai parodė, kad nei spintoje, nei kitur bute kratos metu surastų tablečių niekada nėra matę. Apie jas nieko nežino ir patys tokių vaistų nevartojo. Galimybę, kad miegamojo spintoje tabletes paslėpti galėjo koks nors pašalinis asmuo, kolegija iš viso atmeta kaip nerealią. Nors I. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi apie pas juos apsilankydavusius kažkokius svečius, tačiau manyti, kad tabletes, o ypač tokį didelį jų kiekį galėjo paslėpti jie, nerealu. Juo labiau, kad I. G. parodė, jog tų asmenų nežino nei vardų, nei adresų, nei jokių kitokių duomenų. Klonazepamas yra medicinoje naudojama psichotropinė medžiaga, tačiau manyti, kad kas nors iš bute gyvenusių asmenų vartojo surastas tabletes kaip vaistus, irgi nėra pagrindo. Visi liudytojai ir pats R. G. parodė, kad tokių vaistų nevartojo, o kad tabletės nebuvo įsigytos teisėtai, rodo didelis jų kiekis (net 269 vnt.), o taip pat įpakavimas ne specialiose vaistų pakuotėse, o su šiomis tabletėmis visai nesusijusioje dėžutėje.

Nors ir neprisipažindamas kaltu, R. G. pats nenurodo, kas iš kitų bute gyvenusių ar kitų asmenų galėjo paslėpti į spintą klonazepamo tabletes. Tačiau nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma apie 2003 m. spalio 20 d. nutarimą, kuriuo šioje byloje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš visus kitus bute gyvenusius asmenis nenustačius, kad psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo jie. Apeliantų nuomone, lygiai taip pat neįrodyta ir R. G. kaltė. Kolegijos nuomone, įtarimai buvo pareikšti būtent R. G. , o teismas pripažino kaltu ir nuteisė būtent jį pagrįstai, nuosprendis grindžiamas ne prielaidomis, o ištirtais įrodymais.

Kolegija atmetė apeliantų prašymą paskirti byloje teismo ekspertizę siekiant išsiaiškinti, ar ant popierines dėžutės, kurioje buvo surastos klonazepamo tabletės, yra pirštų pėdsakų ir kam jie priklauso. Po kratos praėjus beveik 4 metams, tokių pėdsakų ieškoti beprasmiška. Tokią kolegijos išvadą patvirtino ir iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gauta pažyma (t. 12, b. l. 259). Joje nurodoma, kad ant popieriaus ir kartono rankų pėdsakai, galintys tikti asmens identifikavimui, optimaliai (t. y. ilgiausiai) gali išsilaikyti metų laikotarpyje. Pažymoje nurodoma, kad atlikti 2003 m. rugpjūčio 1 d. kratos metu rastos kartoninės dėžutės daktiloskopinį tyrimą yra netikslinga. Nepaisant to, būtent R. G. kaltę patvirtina kitos bylos aplinkybės.

Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas R. G. paslėpti ir laikyti bute (duomenys neskelbtini) tikrai turėjo galimybę. Nors ir netiesiogiai, tačiau šiuos kaltinimus patvirtina kitų asmenų parodymai. Kolegija nesutinka su nuteistojo R. G. ir jo gynėjo argumentais, kad teismas ne tik S. K. , bet ir anoniminio liudytojo Nr. 2143 parodymus atmetė arba pripažino melagingais. Dėl S. K. parodymų jau buvo pasisakyta. Šis nuteistasis parodė, kad R. G. jam tolesniam platinimui tiekdavo ir parduodavo įvairias kitas narkotines bei psichotropines medžiagas, taip pat ir parduotas NVIM dalyviui, tuo tarpu klonazepamo šis nuteistas nepaminėjo. Teismui pritrūko šių S. K. parodymų tam, kad R. G. būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo visomis S. K. nurodytomis medžiagomis, todėl ta kaltinimų dalis buvo pašalinta. Tačiau to paties S. K. parodymai, nors juose ir nenurodomas klonazepamas, tik patvirtina kratos rezultatus ir tuo pačiu prisideda prie R. G. apkaltinančių aplinkybių. Tas pats pasakytina ir dėl anoniminio liudytojo Nr. 2143 parodymų, kurie taip pat jau buvo įvertinti. Nors pirmosios instancijos teismas ir šio liudytojo parodymus įvertino nepatikimais, tačiau tai nulėmė paties teismo klaidos ir neteisingas to liudytojo parodymų išdėstymas nuosprendyje. Kolegija šiame nuosprendyje jau yra padariusi išvadą, kad liudytojo N. 2143 parodymų patikimumu abejoti pagrindo nėra. Šis liudytojas parodė, kad matė, kaip R. G. pats rūkydavo kanapes (,,žolę“), siūlė liudytojui platinti jo teikiamas narkotines ar psichotropines medžiagas ir taip ,, pasidaryti pinigų“, be to, jis matė, kaip R. G. , laikydamasis atsargumo priemonių, pardavė kitam asmeniui mažą polietileno maišelį su baltos spalvos milteliais. Liudytojas įsitikinęs, kad tai buvo narkotinė arba psichotropinė medžiaga. Kolegija jau buvo nurodžiusi, šie parodymai neįrodo kitos ir kaltinimuose nenurodytos nusikalstamos veikos, tačiau, nors ir netiesiogiai, vis tiek duoda pagrindą manyti, kad R. G. narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo. Galiausiai, tokią išvadą patvirtina ir naujame išsinuomotame R. G. bute kratos metu surastas ir paimtas kaljanas. Jau buvo nurodyta, kad ant jo vidinių dalių buvo surasta narkotinės medžiagos kanapių pėdsakų. R. G. nei kaljano suradimo tame bute, nei specialisto išvadų neginčija, tačiau į klausimą, kaip ant kaljano atsirado narkotikų pėdsakų, paaiškinti nesugebėjo iš viso.

Išvardintus bylos duomenis patvirtina bei papildo ir kitos, su pačia krata 2003 m. rugpjūčio 1 d. susijusios aplinkybės. Tą dieną R. G. sulaikė policija ir tik po to su pačiu R. G. vyko daryti kratos į butą (duomenys neskelbtini). Nutarime daryti kratą ir pačiame kratos protokole aiškiai nurodyta, kad buvo nutarta daryti kratą būtent pas R. G. , kad kratos metu bus ieškomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, o jau atvykus į butą, prieš pradedant kratą, R. G. buvo perskaitytas nutarimas ir pasiūlyta neteisėtai laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas atiduoti pačiam. Apie tokią įvykių eigą patvirtina kratos protokolo turinys ir ant jo bei ant nutarimo daryti kratą esantys R. G. parašai. Esant tokioms aplinkybėms ir dar būdamas sulaikytas, R. G. be abejonės suprato, kad policija įtaria ne ką nors kitą, o būtent jį ir kad bute surastos klonazepamo tabletės patvirtina būtent jo kaltę. Nepaisant to, nuteistasis pasirašė kratos protokolą, sutiko su kratos rezultatais, o protokole neįrašė ir kitaip nepareiškė jokių pastabų. Iš to yra pagrindas padaryti išvadą, kad tuo metu R. G. faktiškai pripažino, kad policija surado jo kaltės įrodymus, tuo tarpu įvairiais būdais mėginti išvengti atsakomybės pradėjo tik vėliau. Kolegija remiasi taip pat ir jau aptartais kratą dariusių policijos pareigūnų parodymais apie R. G. elgesį kratos metu. Iš tų parodymų matosi, kad R. G. įdėmiai stebėjo kratą dariusių pareigūnų veiksmus, pats matė, kaip spintoje buvo surastos tabletės, kai jas surado, iš karto puolė aiškinti, kad tai yra jo uošvės vaistai ir kad jis netgi parodys receptą. Netikėti tokiais pareigūnų parodymais kolegija neturi pagrindo ir jie patvirtina, kad iš pradžių R. G. gynybos versija buvo visai kita ir jis tas versijas keitė proceso eigoje. Tuo tarpu R. G. aiškinimus policininkams, kaip jau minėta, kategoriškai paneigia į namus iš Ukrainos grįžusi M. A. bei kiti liudytojai.

Išvardintų įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių visuma, kolegijos nuomone, paneigia nuteistojo versijas ir neabejotinai patvirtina, kad psichotropine medžiaga klonazepamu neteisėtai disponavo būtent jis ir jį teismas pagrįstai pripažino kaltu. Neteisėto klonazepamo įgijimo tikslus laikas ir kitos aplinkybės nenustatyti. Tačiau apytikslis tablečių įgijimo laikas 2003 m. birželio mėn., kolegijos nuomone, nuosprendyje nurodytas pagrįstai, nes būtent tada namuose nebuvo J. A. ir maždaug tuo metu į Ukrainą išvyko M. A. , parodžiusi, kad iki išvykimo spintoje jokių tablečių nematė. Tolesnio neteisėto klonazepamo tablečių laikymo vieta ir laikotarpis iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. jokių abejonių nekelia.

Pripažinęs įrodytu, kad R. G. nurodytą psichotropinę medžiagą neteisėtai įgijo ir laikė, nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą ir apie nuteistojo nusikalstamos veikos tikslus. Pats R. G. aiškina, kad jis narkotinių, psichotropinių medžiagų ir, konkrečiai, klonazepamo, nevartojo, taigi jų įgijimą savo reikmėms paneigia pats. Tai patvirtina ir kitos aplinkybės. Jau buvo nurodyta, kad tabletės buvo surastos specialiai paslėptos ne paties R. G. , o kitame kambaryje. Surastos tabletės buvo ne vaistų pakuotėse, o subertos į vieną dėžutę. Tačiau labiausiai tikruosius jų įgijimo ir laikymo tikslus parodo rastų tablečių kiekis. Iš viso jų surasta net 269 vienetai, o tablečių sudėtyje buvusio klonazepamo kiekis ne tik atitinka didelį, tačiau visiškai artimas netgi labai dideliam psichotropinių medžiagų kiekiui. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. G. neteisėtai įgijo ir laikė šią medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

Prieš atsakant į argumentus dėl R. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, būtina papildomai aptarti kaltinimo šiam nuteistajam pakeitimo aplinkybes, nes šioje dalyje yra kai kurių prieštaravimų. Jau buvo nurodyta, kad kaltinamajame akte R. G. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 24 str. 5 d. ir 260 str. 3 d., pagal šį kaltinimą byla perduota ir nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisminio nagrinėjimo metu įstatymų nustatyta tvarka neprašęs kaltinimų R. G. pakeisti, prokuroras jau prašė jį pripažinti kaltu pagal BK 260 str., toks pats prašymas suformuluotas ir prokuroro apeliaciniame skunde. Taigi nusikaltimo kurstymu kaltintą asmenį prašoma jau pripažinti kaltu buvus nusikaltimo vykdytoju. BK 24 str. 5 d. nurodyta, kad kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, todėl jo vaidmuo nuo nusikaltimo vykdytojo nusikalstamos veikos padaryme skiriasi. Tačiau ir pakeisdamas kaltinimą R. G. , teismas procesinių įstatymų reikalavimų nepažeidė. Kolegija jau buvo aptarusi tai, kad visų kaltinamųjų nusikalstamos veikos kaltinamajame akte, nors aprašytos kaip susidedančios iš keleto veikų epizodų, tačiau išdėstytos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tas pats pasakytina ir apie R. G. . Jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė tame pačiame bute (duomenys neskelbtini) įvairias narkotines bei psichotropines medžiagas, taip pat ir tas pačias klonazepamo tabletes. Taigi jau kaltinamajame akte ši nuteistojo veika buvo aprašyta kaip nusikaltimo vykdytojo. Be to, jis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad tęsdamas šią veiką, narkotines bei psichotropines medžiagas tiekė ir pardavinėjo S. K. , ir tai, ikiteisminio tyrimo bei prokuroro nuomone, jau atitiko kurstytojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Galima tik spėlioti, kad tokia išvada buvo padaryta remiantis S. K. parodymais apie tai, kad R. G. siūlė jam dalį skolos grąžinti amfetaminu, o po to ragino jį pirkti psichotropines medžiagas tolesniam platinimui. Bet kuriuo atveju, ši kaltinimų dalis nebuvo įrodyta ir teismas ją pašalino pripažinęs įrodytu tik kaltinimą dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga klonazepamu. Pagal BK 24 str. 5 d. ir 260 str. 3 d. pareikšti kaltinimai buvo sunkesni už kaltinimą pagal BK 260 str. 2 d., be to, pripažinta įrodyta kaltinimų dalis R. G. pagal faktines aplinkybes visiškai nesiskiria nuo tos kaltinimo dalies, aprašytos kaltinamajame akte.Todėl kaltinimo pakeitimas R. G. iš BK 24 str. 5 d. ir 260 str. 3 d. į BK 260 str. 2 d. nepasunkino nuteistojo padėties, nepažeidė jo teisės į gynybą, be to, toks kaltinimo pakeitimas neprieštaravo ir BPK 255 bei 256 straipsnių reikalavimams.

Tačiau teismas R. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. Kaip ir apie nuteistąjį A.G. , teismas vėl nurodė, jog neįrodyta, kad ir R. G. jau pradėjo psichotropines medžiagas platinti, todėl jis tik pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, tačiau jo nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes psichotropines medžiagas kratos metu surado policijos pareigūnai. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas vėl pagrįstas, o nuosprendis irgi keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo dėl tų pačių jau aptartų priežasčių. BK 260 str. 2 d. dispozicija nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba jų pardavimą ar kitokį platinimą. Visi nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs ir baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Neįrodyta, kad R. G. pardavė, tačiau teismas pats pripažino įrodytu, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tokiu būdu jis ne pakėsino, o padarė baigtą nusikaltimą. Todėl R. G. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. į BK 260 str. 2 d.

Vertinant bei kvalifikuojant ne tik R. G. ir A. G. , bet ir kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas, gali iškilti ir klausimas, ar tam turi reikšmės S. K. sulaikymas realizuojant sankcionuotą NVIM. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-562/2002) nurodyta, kad jeigu nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIM, tokia veika kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Tačiau šioje byloje taip vertinti ir kvalifikuoti nuteistųjų veikas pagrindo nėra. Veikiant pagal NVIM buvo sulaikytas tik S. K. ir buvo išaiškinta tik jo nusikalstama veika, susijusi su psichotropinių medžiagų pardavimu NVIM dalyviui ,,Tomui“. Tačiau tokiu būdu buvo išaiškinta tik nedidelė dalis S. K. veikos ir tik keli jo vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Tuo tarpu jau ikiteisminio tyrimo metu ir veikiant ne pagal NVIM, buvo surinkti kiti bylos duomenys, patvirtinę, kad S. K. neteisėtai disponavo žymiai didesniais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, be to, ši jo nusikalstama veika buvo pradėta daug anksčiau, negu buvo sankcionuotas NVIM. Šio modelio dalyviui S. K. parduotų psichotropinių medžiagų kiekis nekeistų šio nuteistojo veikos kvalifikavimo vertinant ir vien tik anksčiau padarytą tęstinės nusikalstamos veikos dalį. Tuo tarpu visų kitų nuteistųjų šioje byloje nusikalstamų veikų padarymas ir jų išaiškinimas su NVIM taikymu ir realizavimu niekaip nesusiję. Todėl visų nuteistųjų pripažintos įrodytomis veikos vertinamos ir kvalifikuojamos kaip baigti nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems (išskyrus S. K. ) paskirtų bausmių kolegija atmeta. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių: nusikalstamų veikų padarymo organizuotoje grupėje ir dėl savanaudiškų paskatų, todėl abi jas prašo pripažinti visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Šioje dalyje prokuroro skundas nepagrįstas. Apie tai, kad kaltinamųjų veikimas organizuotoje grupėje nebuvo įrodytas ir kad tokia teismo išvada pagrįsta, šiame nuosprendyje kolegija jau yra pasisakiusi. Taigi nustatyti šią atsakomybę sunkinančia jokio pagrindo nėra. Šioje dalyje pažymėtina dar ir tai, kad tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę prašoma nustatyti net ir R. G. , nors jis tuo nebuvo kaltinamas ir netgi pačiame prokuroro apeliaciniame skunde prieš tai išskirta, kad šis nuteistasis vienintelis nusikalstamą veiką padarė ne organizuotoje grupėje. Taigi pačiame prokuroro skunde yra esminių prieštaravimų. Nepagrįsti ir skundo argumentai dėl kitos aplinkybės. Nuosprendyje teismas nurodė, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas jau savaime yra savanaudiškas nusikaltimas, todėl šis nusikaltimą kvalifikuojantis požymis negali būti pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tuo tarpu prokuroro skunde nurodoma, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes savanaudiškos paskatos nėra BK 260 str. numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Kolegijos nuomone, nors teismas ir nevisiškai tiksliai išdėstė savo motyvus, pati nuosprendyje padaryta išvada yra teisinga. BK 260 str. atitinkamose dalyse vieninteliai nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai tikrai yra ne savanaudiškos paskatos, o tik didelis arba labai didelis neteisėtai disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. BK 60 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Tuo tarpu BK 260 straipsnio visų dalių dispozicijose numatytas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat jų pardavimas ar kitoks platinimas kaltininko savanaudiškas paskatas iš tikrųjų jau numato kaip būtiną šios nusikalstamos veikos nusikaltimo sudėties požymį. Pripažindamas A. G. , R. G. ir S. K. kaltais pagal atitinkamas BK 260 straipsnio dalis, teismas faktiškai padarė išvadą, kad šie nuteistieji veikė dėl savanaudiškų paskatų ir tuo rėmėsi atitinkamai kvalifikuodamas jų nusikalstamas veikas. Todėl ta pati aplinkybė dar ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe tikrai negalėjo būti pripažinta. Tuo tarpu kiti nuteistieji šioje byloje pripažinti kaltais tik pagal BK 259 str. 2 d. Šios nusikalstamos veikos neteisėtai įgyjant ir laikant narkotines bei psichotropines medžiagas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o turint tikslą jas vartoti sau pačiam, negali būti laikomos savanaudiškomis.

Prokuroro apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad teismas visiems nuteistiesiems, išskyrus S. K. , turėjo skirti griežtas bausmes, taip pat įvertinti kiekvieno iš jų veikos mastą, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir kitas aplinkybes. Kolegija šiuos argumentus atmeta pirmiausia todėl, kad tie argumentai tiesiogiai siejami su apeliacinio skundo prašymais panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. M. išteisinimo, šioje dalyje priimti naują nuosprendį ir D. M. nuteisti, tuo tarpu visiems nuteistiesiems prašoma pakeisti kaltinimus į sunkesnius. Skirtingus nuteistųjų vaidmenis ir jų nusikalstamų veikų mastą prokuroras irgi sieja su kaltinimais veikimu vienoje organizuotoje grupėje. Atmetus jau aptartus apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teismo nustatytų pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybių ir tų veikų kvalifikavimo, tuo pačiu atmetami ir argumentai dėl paskirtų bausmių. Pažymėtina, kad apie neteisingų bausmių paskyrimą (išskyrus S. K. ) už tas nusikalstamas veikas, kurias būtent teismas pripažino įrodytomis, prokuroro apeliaciniame skunde nieko nenurodoma ir keisti nuosprendį tik dėl neteisingų bausmių paskyrimo neprašoma.

Kolegijos nuomone, skirdamas bausmes (išskyrus S. K. ), teismas BK 54, 61 straipsnių ir kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė, teisingai nustatė atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes ir kitas bausmių skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes.

A. F. , A. Ž. , A. V. ir D. K. šioje byloje pripažinti kaltais pagal BK 259 str. 2 d. ir jiems visiems paskirtos vienodos 45 parų arešto bausmės. BK 259 str. 2 d. sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Be to, šiame baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas, o BK 45 str. 3 d. nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nustatoma tik nuo 10 iki 45 parų arešto. Tai reiškia, kad visiems šiems keturiems nuteistiesiems teismas jau paskyrė ne tik pačią griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tačiau ir nustatė patį didžiausią tos bausmės dydį. Dar labiau griežtinti šias bausmes šiuo atveju tiesiog nėra įstatymų numatytos galimybės.

A. F. pagal BK 253 str. 1 d. paskirtos bausmės griežtinti neprašoma, todėl keisti jam šią, o taip pat paskirtą galutinę subendrintą bausmę irgi nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės paduoti ne tik prokuroro, bet ir paties nuteistojo apeliaciniai skundai, tačiau kolegija juos abu atmeta kaip nepagrįstus. Dėl prokuroro skundo jau buvo pasisakyta, be to, šioje dalyje prokuroro skunde vėl yra prieštaravimų. Nors kaltinimą A. G. prašoma pakeisti sunkesniu, nustatyti jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau po to tame pačiame skunde suformuluotas prašymas paskirti A. G. lygiai tokią pačią 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kokia jam jau ir yra paskirta teismo nuosprendžiu.

Tuo tarpu paties nuteistojo A. G. apeliacinis skundas dėl paskirtos bausmės yra nepagrįstas, o kai kurie to skundo argumentai tiesiog neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 61 ir 62 straipsnių nuostatas, neįvertino to, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad tyrimo metu jis prisipažino kaltu, be to, yra jaunas, našlaitis ir neteistas. Dar nurodo, kad pagal naująjį BK nusikaltimo padarymas grupėje nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliantas nurodo, kad jam buvo galimybė paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Iš tikrųjų ne tik nusikalstamos veikos padarymas organizuotoje grupėje, bet ir bendrininkų grupėje yra ir naujajame Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad teismas nei šių, nei jokių kitų A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kita vertus, pagrįstai nebuvo nustatyta ir jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas nurodo apie savo prisipažinimą ir parodymų davimą dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme jis tuos savo ankstesnius parodymus iš esmės pakeitė ir jau parodė apie visai kitokias savo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme aplinkybes. Nors teisme A. G. pripažino, kad pas jį surastas psichotropines medžiagas tikrai neteisėtai įgijo ir laikė savo namuose, tačiau parodė, kad neketino jų platinti. Teismas nustatė kitokias aplinkybes ir tai reiškia, kad nuteistasis teisme nepripažino ir iki šiol nepripažįsta labai svarbių teismo nustatytų jo nusikalstamos veikos aplinkybių. Todėl pripažinti, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o taip pat nustatyti kitas A. G. atsakomybe lengvinančias aplinkybes nėra pagrindo ir teismas tokių aplinkybių pagrįstai nenustatė. Skirti A. G. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra jokių nei BK 62 straipsnio 1-oje, nei 2-oje dalyse numatytų būtinų aplinkybių ir sąlygų, jų savo skunde nenurodo ir pats apeliantas. Tuo tarpu BK 61 str. nuostatų teismas irgi nepažeidė. Šiame BK straipsnyje nustatytos bausmės skyrimo taisyklės, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Teismas turi įvertinti visas šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį ir, atsižvelgus į kitas BK 54 str. išvardintas aplinkybes, motyvuotai paskirti švelnesnę ar griežtesnę bausmę jos dydį skaičiuojant nuo bausmės vidurkio. BK 260 str. 1 d. sankcija numato tik vienos rūšies – laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki aštuonerių metų, laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra penkeri metai. Jau buvo nurodyta, kad jokių A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas jau atsižvelgė į kaltininko asmenybę. Taip pat ir į tai, kad jis anksčiau neteistas. Tai, kad apeliantas dar jauno amžiaus ir, kaip jis nurodo, yra našlaitis, šiuo atveju lemiamos reikšmės skiriamos bausmės dydžiui neturi. Be to, teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, į tai, kad A. G. padarytas nusikaltimas sunkus, o šis nuteistasis, paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, pabėgo iš Lietuvos ir ilgą laiką slapstėsi užsienyje, kol ten buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Šios aplinkybės irgi atitinkamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir paneigia jo dėstomus argumentus. Teismo paskirta A. G. 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už įstatymo sankcijos vidurkį, todėl, atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, ši bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Nuteistajam R. G. prokuroras prašo paskirti griežtesnę bausmę irgi tik pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, tačiau šie argumentai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 260 str. 3 d. jau aptarti ir atmesti. BK 260 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų. Teismas nenustatė jokių nei R. G. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis padarė sunkų ir labai pavojingą nusikaltimą, tačiau buvo įvertinta ir kaltininko asmenybė, tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas. Atsižvelgęs dar ir į tai, kad BK 260 str. 2 d. sankcija numato labai griežtą bausmę ir netgi sankcijos minimumas yra labai didelis, R. G. buvo paskirta būtent tokia 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, teismo motyvai yra pagrįsti, o R. G. paskirta bausmė nei per griežta, nei per švelni ir yra teisinga.

Iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, nuteistųjų A. G. ir R. G. nusikalstamos veikos iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 bei 2 dalių perkvalifikuojamos atitinkamai į BK 260 str. 1 d. ir į BK 260 str. 2 d. Tačiau dėl to griežtinti šiems nuteistiesiems bausmes nėra pagrindo. Skirdama bausmes A. G. pagal BK 260 str. 1 d., o R. G. pagal BK 260 str. 2 d. kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnio reikalavimais, taip pat atsižvelgia į tas pačias teismo jau nustatytas ir šiame nuosprendyje jau aptartas aplinkybes. Jau buvo nurodyta, kad A. G. griežtesnės bausmės neprašoma netgi prokuroro apeliaciniame skunde. Be to, nors abiejų šių nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos, tačiau tokiu būdu ištaisomos tik teismo padarytos klaidos įvertinant tas veikas tik pasikėsinimais, o ne baigtais nusikaltimais. Tačiau kaltinimų esmė tiek A. G. , tiek ir R. G. nesikeičia. Todėl ir perkvalifikavus jų nusikalstamas veikas, kolegija šiems nuteistiesiems skiria tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmes, kokios jiems buvo paskirtos skundžiamu nuosprendžiu.

Vieninteliam pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 str. 3 d. S. K. teismas paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė jokių S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe pripažino šio nuteistojo prisipažinimą kaltu. Nuosprendyje nurodoma, kad S. K. padarytas nusikaltimas labai sunkus ir labai pavojingas, jo nusikalstama veika, kurios metu buvo luošinama kitų žmonių sveikata, tęsėsi ilgą laiką. Tačiau įvertinus sankcijos griežtumą, S. K. paskirta tos sankcijos minimumą atitinkanti 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje dar nurodoma, kad S. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ str., nes nebuvo nustatytas pats nusikaltimų padarymas veikiant organizuotoje grupėje.

Prokuroro ir nuteistojo S. K. apeliacinių skundų argumentai dėl nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi faktiškai tokie patys. Abiejuose skunduose nurodoma, kad skiriant bausmę S. K. teismas nesilaikė bausmės teisingumo principo, neįvertino S. K. padėjimo išaiškinti kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas, o dėl jam vieninteliam paskirtos tokios griežtos bausmės tokiu būdu kaltinamieji iš viso neskatinami duoti teisingus parodymus. S. K. dėl realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo kyla dar ir reali grėsmė dėl galimo kitų nuteistųjų keršto. Pats S. K. prašo jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti taikant BK 39¹ straipsnį. To paties prašo ir prokuroras, tačiau jo apeliaciniame skunde papildomai dar prašoma S. K. pagal BK 260 str. 3 d. už jo nusikalstamos veikos dalį neteisėtai disponuojant narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, įgytomis iš R. G. , taikant BK 62 str., paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusią laisvės apribojimo bausmę.

Prokuroro ir nuteistojo S. K. apeliacinius skundus šioje dalyje kolegija tenkina iš dalies. Pirmiausia dar kartą atkreipiamas dėmesys į prokuroro skunde dėstomų argumentų prieštaringumą. Apeliaciniame skunde prokuroras dėl vienos nusikalstamos veikos S. K. prašo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 39¹ str. ir toje dalyje bylą prieš nuteistąjį nutraukti. Tuo tarpu dėl kitos tos veikos dalies prašo pagal BK 260 str. 3 d. paskirti bausmę taikant BK 62 str. nuostatas. Taigi prokuroro apeliaciniame skunde faktiškai vėl nurodoma apie kelias atskiras ir savarankiškas S. K. nusikalstamas veikas. Tačiau tame pačiame skunde pats prokuroras prieš tai nurodė, kad iš atskirų epizodų susidedanti S. K. nusikalstama veika yra vienas tęstinis nusikaltimas, tą patį nustatė ir teismas, o tokias išvadas kolegija jau pripažino pagrįstomis ir šiame nuosprendyje. Vadinasi, prokuroras turėjo pasirinkti ir apeliaciniame skunde nurodyti tik vieną arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, arba bausmės S. K. švelninimo pagrindą, nes taikyti jam ir BK 39¹ str., o kartu dar ir BK 62 str. nuostatas dėl tos pačios nusikalstamos veikos nėra galimybės.

Vis dėlto, nei vieno iš šių baudžiamųjų įstatymų taikymui pagrindo nėra ir teismas jų S. K. netaikė pagrįstai. BK 39¹ str. numato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę tik tokiam asmeniui, kuris prisipažino dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas ir kuris aktyviai padėjo atskleisti tos organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šioje byloje, nors S. K. ir prisipažino kaltu dėl visų jam pareikštų kaltinimų, nei jo paties, nei kitų kaltinamųjų veikimas organizuotoje grupėje nebuvo įrodytas. Todėl atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 39¹ straipsnį ir bylą prieš jį nutraukti tikrai nebuvo ir nėra pagrindo. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl BK 62 straipsnio taikymo taip pat nepagrįsti. Šiame skunde švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę prašoma skirti taikant BK 62 str. 2 d. 3 p., kuriame nurodoma apie antraeilį kaltininko, kaip bendrininko, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau šioje byloje nebuvo nustatytas joks S. K. bendrininkavimas, be to, šis nuteistasis neteisėtai disponavo didžiausiais tarp visų kaltinamųjų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiais, tas medžiagas pardavinėjo ir kitaip platino, todėl buvo labai aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Todėl vertinti S. K. vaidmenį antraeiliu tikrai nėra jokio pagrindo. Iš bylos taip pat matosi, kad skirti S. K. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra ir jokių kitų BK 62 str. 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų aplinkybių ir sąlygų visumos.

Tačiau kolegija taip pat mano, kad 10 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S. K. šioje byloje tikrai prieštarauja teisingumo principui ir apie tai apeliaciniuose skunduose nurodoma pagrįstai. Galima sutikti su tuo, kad teismo nurodyti bausmės paskyrimo S. K. motyvai neprieštarauja BK 54 str. 1 ir 2 dalių reikalavimams. Tačiau pirmiausia, šie motyvai ir teismo išvados dėl konkrečios bausmės paskyrimo to paties BK 54 straipsnio reikalavimus, o taip pat BK 41 straipsnio nuostatas dėl bausmės paskirties atitinka tik formaliai. Be to, teismas, kolegijos nuomone, šioje byloje neįvertino ir neatsižvelgė į tikrai išskirtines ir išimtines aplinkybes, dėl kurių netgi minimalios įstatymo sankcijoje numatytos bausmės S. K. paskyrimas tikrai prieštarautų teisingumo principui.

Apie S. K. prisipažinimą nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu ir apie jo parodymus šiame nuosprendyje kolegija jau yra pasisakiusi. Dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. K. parodymų teismas nepripažino melagingais, o tik suabejojo dalies tų parodymų patikimumu. Faktiškai tų S. K. parodymų įrodyti D. M. ir nuteistųjų byloje asmenų dalyvavimą sunkesnių nusikaltimų padaryme ir jų veikimą organizuotoje grupėje tiesiog nepakako, nes kitų abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių tuos S. K. parodymus, nebuvo surinkta. Sutikęs bendradarbiauti su teisėsaugos organais ir padėti atskleisti bei išaiškinti ne tik savo paties, bet ir kitų asmenų padarytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, S. K. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu šios savo pozicijos neatsisakė ir visų apklausų metu davė parodymus, apkaltinančius ne tik kitus kaltinamuosius, bet ir jį patį. Susidarė išskirtinė situacija, kai, teismui pripažinus įrodytu, kad kaltinamieji dalyvavo nusikalstamoje veikoje bendrai su S. K. ir veikdami organizuotoje grupėje, šis nuteistasis galėjo būti iš viso atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla prieš jį būtų nutraukta. Tuo tarpu šio asmens parodymų tokio apkaltinamojoje nuosprendžio priėmimui nepakakus, teismas vis tiek rėmėsi jo parodymų dalimi bei prisipažinimu tik apie jo paties padarytus nusikaltimus ir vienintelis S. K. buvo pripažintas kaltu padaręs sunkiausią nusikaltimą ir būtent jam paskirta pati griežčiausia ir žymiai didesnė negu kitiems kaltinamiesiems bausmė. Kolegija taip pat pažymi, kad griežtesnio nuosprendžio kitiems kaltinamiesiems priėmimui šioje byloje ne tik nepakako S. K. duotų parodymų, tačiau tam įtakos tikrai turėjo ir jau aptarti ikiteisminio tyrimo atlikimo bei jo organizavimo trūkumai. Į visa tai teismas neatsižvelgė ir apie tai nuosprendyje iš viso nieko nenurodyta. Kolegijos nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ir į dar kitas aplinkybes. Nors nusikaltimų padarymo veikiant organizuotoje grupėje įrodyti ir nepavyko, tačiau iš bylos matosi, kad S. K. parodymai tikrai padėjo išaiškinti ir kitas nusikalstamas veikas, apie kurias iki tol nebuvo žinoma, ir tose nusikalstamose veikose dalyvavusius kitus asmenis. Kolegija jau buvo aptarusi netgi policijos pareigūnų parodymus ir kitus bylos duomenis, iš kurių matosi, kad būtent pagal S. K. parodymus šioje byloje buvo nustatyti kiti kaltinamieji, kratų metu pas juos buvo surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, o teismas tuos asmenis pripažino kaltais ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visos šios aplinkybės tikrai patvirtina apeliantų argumentus apie tai, kad tokios griežtos bausmės paskyrimas S. K. pakirstų net ir kitų įtariamųjų bei kaltinamųjų tikėjimą, kad jiems verta duoti teisingus parodymus, prisipažinti kaltais ir dėl to tikėtis įstatymo numatytų galimybių būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent jau kitokio švelnesnio bausmės sušvelninimo. Kolegijos nuomone, pagrįsti ir prokuroro bei nuteistojo S. K. skundų argumentai dėl šiam nuteistajam iškylančios grėsmės jo sveikatai ar net gyvybei. S. K. davė visus kitus šioje byloje kaltinamuosius apkaltinančius parodymus. Jau šiuo metu suėmime jis laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o į teismo posėdžius pristatomas ir čia saugomas taip pat atskirtas nuo asmenų, prieš kuriuos davė parodymus. Visiškai akivaizdu, kad atliekant jam paskirtą ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę, dėl šioje byloje nuteistų ir kitų asmenų keršto S. K. sveikatai ir net gyvybei tikrai kils reali grėsmė.

Iš nuosprendžio matosi, kad visų šių aplinkybių teismas neįvertino, į jas neatsižvelgė ir net nesvarstė kitų įstatymo numatytų galimybių skirti S. K. bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje. BK 54 str. 3 d. kaip tik ir yra nurodyta, kad jeigu BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 str. 3 d. nuostatos gali būti taikomos tik atvejais, kai švelnesnę bausmę paskirti nėra nei BK 62 str. nurodytų pagrindų nei kitokių įstatymo numatytų galimybių. Jau minėtame šiame nuosprendyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 išaiškinta, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegijos nuomone, tokios išimtinės ir išskirtinės aplinkybės šioje byloje yra ir jas kolegija jau išdėstė. Pats pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, skiriant bausmę S. K. BK 54 str. 3 d. nuostatų netaikė, todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Iš bylos matosi, kad šiuo metu nuteistasis S. K. kardomajame kalinime (suėmime) jau yra išbuvęs beveik dvejus metus laiko. Kolegijos nuomone, keičiant nuosprendį ir skiriant S. K. pagal BK 260 str. 3 d. bausmę taikant BK 54 str. 3 d., jam tikslinga paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kuri būtų artima suėmime jau išbūtam laikui.

Prokuroras apeliaciniame skunde dar prašo taikyti BK 72 str. nuostatas ir taikyti D. M. , R. G. bei D. K. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą. Konkrečiai, prašoma taikyti BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p. ir 5 d. nuostatas dėl šių asmenų iš nusikalstamų veikų gautų pinigų ir kitų materialią vertę turinčių daiktų konfiskavimo, o kai tas konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas ar parduotas - dėl šio turto vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimo. Šioje dalyje prokuroro apeliacinį skundą kolegija atmeta. D. M. šioje byloje pagrįstai išteisintas, todėl konfiskuoti jo turtą jokio pagrindo nėra. Tuo tarpu D. K. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d., o R. G. pagal BK 260 str. 2 d. D. K. pripažintas kaltu tik dėl neteisėto kanapių įgijimo ir laikymo savo paties reikmėms, tuo tarpu R. G. , nors ir pripažintas kaltu neteisėtai disponavęs klonazepamo tabletėmis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, pats šių psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas įrodytas nebuvo. Tai reiškia, kad D. K. ir R. G. iš nusikalstamų veikų pinigų ir jokių kitų materialią vertę turinčių daiktų negavo. Todėl konfiskuoti ir jų turtą nėra BK 72 str. numatytų sąlygų ir pagrindų.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo R. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. į BK 260 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Nuteistajam S. K. pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 str., į nuteistajam S. K. paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 3 d. bei nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. liepos 12 d. ir pripažinti S. K. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jau atlikusiu.

Kardomąją priemonę nuteistajam S. K. panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo salėje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų R. G. , A. G. ir nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.