Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-792-185-2010-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTA T Ė:

D. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 30 d., apie 16 val., Jaunystės g. 4A, Rokiškio m., apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje - alaus baro patalpose be priežasties L. M. peiliu smogdamas į viršutinę šlaunies dalį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, t.y. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis L. M. prašo nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. L. M. teigia, kad D. J. teisiamojo posėdžio metu neminėjo, kad vartoja raminamuosius vaistus. Jo manymu, nusikaltimo padarymas vartotų vaistų ir alkoholio poveikyje, negali švelninti nuteistojo atsakomybės, nes jis, žinodamas raminamųjų vaistų ir alkoholio nesuderinamumą, tyčia vartojo alkoholį ir pats sukėlė tokią savo sveikatos būklę, kuri kelia pavojų aplinkiniams. Nuteistasis viešoje vietoje nešiodamas peilį, kėlė pavojų ne tik kitų žmonių sveikatai, bet ir gyvybei. D. J. dūrė peiliu nesitaikydamas ir tik dėl aukšto L. M. ūgio (2 metrai), pataikė į viršutinę šlaunies dalį. D. J. ir anksčiau teistas už nusikaltimą, kurio metu panaudojo peilį, todėl nukentėjusiojo manymu, pagrindo švelninti bausmę nėra.

Prašė teismo priteisti iš D. J. 7500 Lt neturtinės žalos, nes dėl nusikaltimo patyrė ilgalaikę traumą, kurios pasekmes jaučia dirbdamas paštininku, tačiau šioje dalyje teismo nuosprendžio neskundžia, nes iš esmės laiko jį teisingu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas D. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką įstatymo nepažeidė.

Nusikalstamą veiką D. J. padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės dydis individualizuotas, įvertinus BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei atsižvelgus į BK 61 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas. Nors nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), tačiau tyčinė, baigta. Ankstesniu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė teigiamo poveikio nuteistojo asmenybei nepadarė - lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos (BVK 157 str.) teismo lūkesčių nepateisino, todėl pasiųstas atlikti likusios neatliktos bausmės. Praėjus metams laiko po bausmės atlikimo, padarė naują nusikaltimą, nukreiptą į valstybės saugomą ir ginamą viešą tvarką bei žmogaus sveikatą. Kaip ir pažymėta skundžiamame nuosprendyje bei atsikirtime į apeliacinį skundą, nuteistojo pavojingumą visuomenei didina tai, kad abu nusikaltimus D. J. padarė panaudodamas peilį. Atmestinas D. J. argumentas, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo vartotų antidepresantų sąveika su alkoholiu ir į tai, jo manymu, turėtų atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas bausmę. Iš teismo psichiatro eksperto išvados matyti, kad psichiatrijos ligoninėje gydytas keturis kartus (b.l. 82), todėl akivaizdu, kad apie alkoholio ir raminamųjų vaistų nesuderinamumą jam buvo žinoma, juolab, kad apie tai rašoma ir vaistų vartojimo instrukcijose. Tačiau, nežiūrint į tai, vis tiek piktnaudžiavo alkoholiu ir, kaip teigiama atsikirtime į apeliacinį skundą, pats tyčia sukėlė tokią savo sveikatos būklę, kuri kėlė grėsmę aplinkiniams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimo padarymo metu D. J. blaivumo teste užfiksuota net 3,21 promilės alkoholio, nors iki nusikaltimo padarymo tris kartus baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešose vietose (b.l. 73-74). Bausmė šiuo pagrindu negali būti švelninama ir dėl to, kad įstatymų leidėjas prevencijos tikslais apsvaigimą nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų įtraukė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus paminėtas, BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir BK 60 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarę apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui), pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nedaug viršijanti sankcijoje už padarytą veiką nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.

Kadangi pirmos instancijos teismas įvertino skunde minimą aplinkybę - kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, ją pripažindamas atsakomybę lengvinančia ir atsižvelgdamas į tai skiriant bausmę, todėl dar labiau švelninti bausmę dėl tos pačios aplinkybės nėra pagrindo.

Kolegija daro išvadą, kad bausmė individualizuota tinkamai, keisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.