- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e2-16729-1094/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12129-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ prašo priteisti iš atsakovo J. S. 2420 Eur negrąžintą kreditą, 96,82 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.), 53,71 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.), 10 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2420 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 8 d.), 158,79 negautų pajamų, pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. spalio 8 d.), 19,74 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodo, kad tarp ieškovės, tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir atsakovo 2021 m. spalio 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui buvo suteiktas 2420 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 260,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 10 proc.), 211,72 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. spalio 8 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžinti ieškovei per 24 mėnesius, kas mėnesį mokamomis įmokomis. Atsakovui nevykdant vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. kovo 15 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovas iki šios dienos neįvykdė vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visiškai sutinka su ieškinio reikalavimais.
Šalies argumentai
4. Šalys pateikė teismui 2022 m. liepos 11 d. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo (DOK 122054), kuris teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkintas, teismui nustačius, kad pateiktos taikos sutarties sąlyga dėl 5 proc. palūkanų skaičiavimo nuo visos reikalavimo sumos už visą taikos sutartimi nustatytą skolos grąžinimo laikotarpį neatitinka sąžiningumo principų ir pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, interesus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad remiasi savo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, skolą pripažįsta, prašo jos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 250 Eur. Nurodė, kad dalį mokėjimų yra atlikęs po ieškovės kreipimosi į teismą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 215,82 Eur, o 2022 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo 208 Eur.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl ieškinio reikalavimų
7. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 2 dalimi, atsakovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pripažinti ieškinį. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškiniu, teismas surašo sutrupintus sprendimo motyvus.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2021 m. spalio 8 d. ieškovė AB „NEO Finance“, administruojanti tarpusavio skolinimosi platformą, su atsakovu J. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K150300676, kuria atsakovui buvo suteiktas 2420 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesiams. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 260,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė norma 10 proc.) ir 211,72 Eur sutarties sudarymo mokestį. Atsakovui nevykdant vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. kovo 9 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vartojimo sutarties nutraukimo, kuriuo informavo atsakovą, kad su juo sudaryta vartojimo kredito sutartis nutraukiama nuo 2022 m. kovo 15 d.
9. Posėdžio metu atsakovas pateikė įrodymus (parodė banko eleiktroninės programėlės duomenis), patvirtinančius, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. jis sumokėjo ieškovei 215,82 Eur, o 2022 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo 208 Eur. Vartojimo kredito sutarties 5.8 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėti mokėjimai pagal šią sutartį bus paskirstyti tokia tvarka: 5.8.1. pirma eile – skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; 5.8.2 antra eile – skiriamos palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui, netesyboms. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu yra dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš viso sumokėjo 423,82 Eur. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą patyrė išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, todėl atsakovo sumokėta įmoka paskirstoma vartojimo kredito sutarties 5.8.2 punkte nustatyta tvarka. Iš sumokėtos įmokos padengiamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovės paskaičiuotas tarpininkavimo mokestis – 53,71 Eur, 19,74 Eur delspinigių už vėlavimą atsiskaityti, apskaičiuotų taikant vartojimo kredito sutarties 6.1 punkte nurodytą 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 180 dienų neviršijantį laikotarpį, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos apskaičiuotos 96,82 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat atsakovo atliktos įmokos likučiu (253,55 Eur) mažinama negrąžinto kredito suma. Atsakovui iš dalies atsiskaičius su ieškove iki sprendimo priėmimo, ieškinio reikalavimai dėl šiame sprendimo punkte nurodytų sumų priteisimo atmestini.
10. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
11. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai laiku negrąžino viso suteikto kredito. Šios aplinkybės atsakovas pateiktame atsiliepime neginčijo. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 2166,45 Eur negrąžinto vartojimo kredito (2420 Eur – 253,55 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (CPK 178, 185 straipsniai), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2166,45 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma.
12. Be jau minėtų reikalavimų, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 proc. negautas pajamas (nuostolius), už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 8 d.).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kasacinis teismas išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
14. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
15. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis.
16. Vadovaujantis bylos duomenimis, pagal vartojimo kredito mokėjimo grafiką paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2023 m. spalio 8 d. Ieškovės teigimu, ji pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Ieškovei dėl atsakovo kaltės vienašališkai 2022 m. kovo 15 d. nutraukus sutartį, ieškovė negavo numatyto gauti kredito mokesčio už laikotarpį, kai sutartis galiotų, t. y. negavo 10 proc. mėnesio palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties likučio. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti šias negautas pajamas (nuostolius) tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 10 proc. negautos pajamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2023 m. spalio 8 d.). Tiksli priteistina šių negautų pajamų suma sprendime nenurodoma, nes nėra aišku, kada tiksliai atsakovas grąžins ieškovei kreditą. Pažymėtina, kad bendra negautų pajamų suma negali viršyti 163,26 Eur sumos (260,08 Eur bendra mokėtina palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį suma – 96,82 Eur atsakovo sumokėta pelno palūkanų suma).
17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 158,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), susidariusių dėl negauto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 8 d.).
18. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
19. Iš pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole šią sutartį sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, 63 punktas).
20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuoto už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 8 d.) yra netenkintinas.
21. Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2166,45 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2022 m. gegužės 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
22. Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).
23. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
24. Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymą atsakovas grindžia sunkia savo ekonomine padėtimi. Teismo vertinimu, šie duomenys realiai pagrindžia, kad dabartiniu metu atsakovas yra faktiškai nepajėgus iškart sumokėti ieškovei šiuo sprendimu priteistos sumos (CPK 185 straipsnis). Teismas preziumuoja, kad ieškovės materialinė padėtis yra gera, o iš atsakovo ieškovo naudai pagal teismo sprendimą išieškotina suma, lyginant ją su iš ieškovės veiklos gaunamomis pajamomis, nėra itin reikšminga. Be to, ieškovė, teikusi prašymą sudaryti byloje taikos sutartį, netiesiogiai išreiškė valią dėl skolos mokėjimo dalimis (žr. šio sprendimo 4 punktą).
25. Atsakovo prašyme nurodyta teismo sprendimo išdėstymo tvarka ir terminai, teismo nuomone, atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas šiek tiek ilgesniam laikotarpiui būtų naudingesnis ir pačiai ieškovei kaip išieškotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Ieškovės interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumą, gina ir ieškovės interesus. Be to, ieškovės patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.
26. Esant nurodytam, teismas tenkina atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 10 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei po 216,64 Eur, o paskutinį mėnesį sumokėti 216,69 Eur ir apskaičiuotas negautas pajamas pagal šios sprendimo 16 punktą. Pažymėtina, kad atsakovas sprendimą gali įvykdyti ir anksčiau. Tokiu atveju, paskutinį mėnesį jo mokėtina negautų pajamų suma sumažės, nes sumažės terminas, už kurį yra skaičiuojamos negautos pajamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
28. Ieškovė byloje patyrė 262 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas tenkino ieškinį iš dalies, atmetė reikalavimą dėl negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir nepriteise sumų, kurias atsakovas sumokėjo po kreipimosi į teismą dienos. Teismo vertinimu, tikslinga nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalies už nepagrįstą reikalavimą dėl negauto tarpininkavimo mokesčio. Šis reikalavimas sudaro 6 proc. nuo visų ieškinio reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 246,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93 straipsniai).
29. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį tenkinus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Teismas atkreipia dėmėsį į tai, kad priteistų 246,28 Eur bylinėjimosi išlaidų išdėstymas dalimis nėra racionalus ar pagrįstas būtinybe išdėstyti ir šios sąlyginai nedidelės sumos mokėjimą, todėl 246,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumokėtina iš karto, jos dalimis neskaidant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (j. a. k. 303225546), iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 166,45 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis Eur 45 ct) negrąžinto kredito, 10 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (likučio) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. spalio 8 d.), ir neviršijant nesumokėto palūkanų likučio sumos (163,26 Eur), 5 procentų dydžio metines procesines metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 166,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 246,28 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Tenkinti atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą ir išdėstyti šio teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo J. S. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ priteista 2 166,45 Eur skolos ir 10 proc. negautų pajamų vykdymą, 10 mėnesių, kas mėnesį įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei po 216,64 Eur (du šimtus šešiolika Eur 64 ct), o paskutinį mėnesį sumokėti 216,69 Eur (du šimtus šešiolika Eur 69 ct) ir apskaičiuotas negautas pajamas pagal šios sprendimo 16 punktą.
Priteisti iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.