Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu V. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 723 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi V. G. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo netenkintas, konstatuojant, jog dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, taip pat nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde V. G. prašo panaikinti teismo nutartį ir pritaikyti jam ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti teismo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundo autoriaus manymu, apylinkės teismas nepilnai įvertino visas aplinkybes ir todėl jo prašymą atmetė nepagrįstai. Skunde jis nurodo, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau mano, kad vien pažeidimo pobūdis neleidžia daryti išvados dėl nuobaudos tikslų. Šiuo atveju svarbu įvertinti pažeidėjo asmenybę jo požiūrį į padarytą pažeidimą, ir elgesį nuobaudos vykdymo metu. Po nuobaudos skyrimo jis daugiau pažeidimų nepadarė, kas leidžia teigti, kad jis suvokė padarytą nusižengimą ir daigiau nebenusižengs, taigi, nuobaudos tikslai jau pasiekti ir todėl galima taikyti sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis išsiskyręs, augina dvi nepilnametes dukras, rūpinasi sunkiai sergančia motina. Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas tiesiogiai veikia šeimos narių gerovę, nes jis negali vežioti dukrų į mokyklą, būrelius, sergančios motinos – į gydymo įstaigas. Darbovietėje taip pat negali pilnai ir visapusiškai atlikti savo pareigų, kad neigiamai veikia jo ir tuo pačiu visos šeimos pajamas. Teigia, kad įvertinus jo asmenybę ir elgesį, darytina išvada, kad didesnės dalies nuobaudos įvykdymas pakankamai paveikė apeliantą ir yra pagrindas, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų pažeidimų, kas sudaro pagrindą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame teisės gražinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau termino nenumatyta, nes naujas kodeksas šios išimties netaiko tik nuo 2017 m. sausio 1 d., todėl iki šios datos teisės netekę vairuotojai turi galimybę ją susigrąžinti.Atsiliepimu į V. G. apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo netenkinti skundo. Nurodo, jog pagal ATPK 329 straipsnio formuluotę teismas gali, tačiau neprivalo trumpinti teisės atėmimo termino. Pažeidėjo padarytas pažeidimas laikomas vienas iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taip pat nurodo, jog įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip papildomą nuobaudą. Tokia nuobauda sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes, kuriomis ir siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. V. G. skundas netenkintinas.Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą įstatymų nuostatų nepažeidė. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad prašymo nagrinėjimo laiku jau galiojo (įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo vykdymo stadijoje jo termino sutrumpinimo instituto, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio bei 5 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1896 redakcija) nuostatomis, V. G. prašymas buvo nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal ATPK, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką. Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, pareiškėjo skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes taip pat pagal ATPK, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad V. G. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant prašymo sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą (nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų), į padaryto pažeidimų pobūdį, kad padarė šiurkštų, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, į išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nebuvimą, bei į tai, kad sutrumpinus nuobaudos terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis sumokėjo paskirtą baudą, nepadarė naujų teisės pažeidimų, gavo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išlaikė papildomus vairuotojų mokymo kursus, kadangi nurodytos aplinkybės atspindi formaliųjų ATPK 329 straipsnio pagrindų buvimą, kuriam esant galima svarstyti galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertinus ir materialiuosius pagrindus: pažeidėjo asmenybę, jo ir nuo jo finansiškai bei socialiai priklausančių asmenų padėtį ir atimtos teisės įtaką jų gyvenime. Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus V. G. jau yra baustas ne vieną kartą, tarp jų yra baustas už tai, kad vairavo būdamas neblaivus ir sukėlė avariją. Pažeidimą, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šias apelianto asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jos rodo didelę nepagarbą socialinėms normoms ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių paisymą bei tai, jog jo padaryti administraciniai pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių, kurios yra reikšmingos. Skundo teiginiai, kad V. G. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteko ir galimybės gauti didesnį uždarbį, kad dėl to negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir motina, dėl ko jis ir jo šeimos nariai patiria nepatogumų, ne tik nėra išskirtinės aplinkybės bet ir nepatvirtintos jokiais faktais. Darbdavio pateiktoje V. G. charakteristikoje nurodyti tik jo asmenybės privalumai ir tai, kad jis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negali tinkamai atlikti savo pareigų, tačiau kokias pareigas bendrovėje užima V. G. ir ar jų atlikimui būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, charakteristikoje nenurodyta. Apeliantas teigia vienas auginantis dvi nepilnametes dukras, tačiau pateikė tik vienos jų gimimo liudijimą, be to, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių skundo teiginius, jog jis yra išsituokęs ir vienas rūpinasi vaikais, t. y. kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta būtent su V. G.. Nėra pateikta duomenų, kad apelianto motinai reikalinga nuolatinė priežiūra ir kad, apart jo, daugiau niekas negali ja pasirūpinti. Taigi, nesant skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, teismas neturi pagrindo laikyti jas pagrįstas ir vertinti kaip materialų pagrindą, sprendžiant dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo.Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju V. G. prašyme apylinkės teismui ir skunde aukštesniajam teismui nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti jas išskirtinėmis, leidžiančiomis daryti išvadą, kad dėl jų ypatingai kenčia ne tik pats pažeidėjas, bet ir jo šeimos nariai.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią keisti V. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.