Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, J. D. (J. D.) ir J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0177/19/01490 duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (7.4) VRE_SP2-91978 dėl 398,82 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. D. išieškotojai (pareiškėjai) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkas nedirba, išmokų negauna. Nekilnojamojo turto registro ir Transporto priemonių registro duomenimis, skolininkas registruotino turto neturi. Taip pat antstolė nustatė, kad skolininkas 2015 m. lapkričio 26 d. sudarė santuoką su J. D.. Byloje nėra duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą vedybų sutartį. Socialinio draudimo fondo duomenimis, skolininko sutuoktinė J. D. dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį. Antstolė 2021 m. spalio 20 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės J. D. turtą/pajamas – (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokestį. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. spalio 20 d. išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu ir pasiūlė per 20 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos šį sutikimą patvirtinti notarine tvarka ir pateikti jį antstolei. Skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstolei minėto sutikimo (susitarimo), todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. sausio 7 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

8. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkui pateikti sutikimą (susitarimą) dėl turto dalies nustatymo. Skolininkui sutikimo nepateikus, antstolė išsiuntė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotoja per antstolės nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad tinkamai įgyvendintos CPK 667 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

9. Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad darbo užmokestis nėra priskiriamas prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas.

10. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas. Pareiškimas tenkintinas – nutarta padalinti sutuoktiniams J. D. ir J. D. bendrąja jungtine nuosavybės teisė priklausančias J. D. gaunamas ir būsimas pajamas į dvi lygias dalis po ½ dalį bei nustatyti J. D. nuosavybės teisę į ½ dalį jo sutuoktinės J. D. darbo užmokesčio gaunamo (duomenys neskelbtini). Į šias skolininkui priklausančias pinigines lėšas gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Padalinti sutuoktiniams J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybės teisė priklausančias J. D. gautas ir būsimas pajamas į dvi lygias dalis po ½ dalį bei nustatyti J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį jo sutuoktinės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini).

Išsiųsti nutartį byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.