- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- 1-1654-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32080-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- V. Z.
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gaunantis pensiją (duomenys neskelbtini), taip pat užsiimantis ūkininkavimu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas:
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2017 m., birželio 3 d., 20.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), matant G. V. M. ir dar vienam tyrimo nenustatytam asmeniui, garsiai šūkavo ir grasino V. Z. susidorojimu, po ko kumščiu sudavė V. Z. į dešinio skruosto ir dešinės akies sritį, padarydamas dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto srities poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. savo kaltės kategoriškai nepripažino. Apklausiamas neigė atlikęs bent kokius kaltinime inkriminuotus veiksmus, teigė 2017-06-03 sode net nebuvęs (kur tą dieną buvo, neatsiminė), kartojo, kad V. Z. pareiškimas turi būti įvertintas kaip melagingas įskundimas. Akcentavo, kad V. Z. kartu su A. M. nuolat rašo įvairius melagingus skundus, praneša apie nebūtus sumušimus, o prokuratūra į tokią melagingą informaciją tinkamai nereaguoja (tik priima atsisakymus pradėti ikiteisminį tyrimą, užuot pastariesiems paties iškėlus bylą dėl melagingų duomenų teikimo). Kaltinamojo teigimu, jis 2017-06-03 buvo nedarbingas, vaikščiojo su ramentais, dėl tos priežastis jam net buvo atidėtas teismo posėdis Apygardos teisme (kitoje jo byloje). Pabrėžė apklausiamas niekada nenurodęs, kad minimą dieną gulėjo ligoninėje, tokią aplinkybę tyrėja protokole užrašė neteisingai, dėl ko jis savo ranka ją išbraukė, protokole atlikdamas pataisymus. Konfliktas su nukentėjusiuoju ir liudytoju yra prasidėjęs jau seniai, kai jis pastarųjų buvo apkaltintas nusikaltimu, dėl ko ilgą laiką vyko teismai, kaltinamasis buvo nuteistas, po to išteisintas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškimas šioje byloje buvo pateiktas kaip tik prieš Apygardos eismui priimant išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, tokiu būdu, matyt, tikintis jį parodyti kaip smurtautoją. Anot kaltinamojo, jis su nukentėjusiuoju išvis nebendrauja, žinodamas jo pomėgį rašyti skundus, beveik nebesilanko sode, tokiu būdu siekdamas, kad nukentėjusysis neturėtų jokio pagrindo jį vėl kažkuo apkaltinti. Žino, kad V. Z. kartu su liudytoja G. M. turguje prekiauja sendaikčiais, jei kartais sutinka, nukentėjusysis iškart ima grasinti. Tvirtina turintis giminaičių policijoje ir prokuratūroje, neslepia galintis jį melagingai įskųsti, gąsdina, kad kaltinamasis viską, reikalavo perrašyti sklypą. Būdamas neblaivus, viešoje vietoje jį nukentėjusysis yra išvadinęs necenzūriniais žodžiais. Paskutinį kartą V. Z. matė, kai kaltinamojo byloje buvo atliekamas eksperimentas. Taigi, kaltinamojo teigimu, jis ir šiuo atveju buvo melagingai apkaltintas, nes jokių nusikalstamų veiksmų 2017-06-03 prieš V. Z. neatliko, pastarojo nematė, sodo sklype nebuvo (b. l. 180-186).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. S. pozicija buvo analogiška, t. y. pastarasis kaltės nepripažino. Apklausiamas parodė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos dieną sode nebuvęs ir V. Z. nemušęs, kadangi tuo metu buvo ligoninėje. Pabrėžė, kad tai pats V. Z. jį nuolat terorizuoja, melagingai rašydamas pareiškimus ir kaltindamas sumušimu. Pastarasis grasina, kad tokiu būdu nori jį priversti visą savo turtą perrašyti jam (tokie grasinimai buvo seniau, tikslaus jų laiko pasakyti negali). Kreipėsi į policiją dėl V. Z. grasinimų, bet pagal jo pareiškimą buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Paskutinį kartą V. Z. matė 2017 m. sausio mėn. (atliekant eksperimentą) (b. l. 73, 122).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Z. parodė, jog pas jį svečius pasiprašė atvykti sena pažįstama V. G. M. kartu su savo pažįstama N. M., kuri tuo metu laikinai gyveno pas G. V. M. (pats nukentėjusysis nurodė iki tol N. M. nepažinojęs). Moterys norėjo pabūti gryname ore, pasirinkti žolyčių. Tuo metu, kai jie trise sėdėjo ant prie namo esančio suoliuko (nukentėjusysis, V. G. M. ir N. M.) netikėtai niekieno nekviestas atėjo kaltinamasis V. S., kuris pradėjo grasinti, jog sumuš ir užmuš bei vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jam į dešinę veido sritį (skruostą). Po smūgio nukentėjusysis liko sėdėti ant suoliuko, moterys išsigando – V. G. M. klausė, kas čia darosi, o N. M., kuri buvo drąsesnė, atsistojo tarp judviejų (nukentėjusiojo ir kaltinamojo). Kaltinamasis buvo vėl užsimojęs trenkti, bet atsistojus N. M., jis dar pagrasino, pasakė „pats žinai už ką“ ir nuėjo į savo sodo pusę. Nukentėjusysis parodė, jog po suduoto smūgio kraujo nebuvo, tačiau veide atsirado mėlynė. Į policiją nesikreipė, tuo metu galvojo, kad dėl vieno smūgio neverta kviesti pareigūnų. Anksčiau dėl panašaus atvejo pranešė policijai, tada jis buvo stipriai sumuštas, parašė pareiškimą ir viskas, niekas iš karto jo neapklausinėjo. Medikų taip pat nekvietė, bet kai kitą dieną pradėjo skaudėti galvą ir spengti ausyse, kreipėsi į polikliniką, o patarus advokatui po savaitgalio nuvyko ir pas specialistą, kad būtų užfiksuotas sužalojimas (iš karto to nepadarė, nes buvo savaitgalis, pats blogai jautėsi, be to, patarimą vykti apžiūrai davė advokatas). Nukentėjusysis pažymėjo, kad įvykio metu moterys labai nemaloniai nustebo, buvo šoke. N. M. pavardę sužinojo iš pačios N. M., kadangi po visko klausė šios, ar, reikalui esant, ji galės duoti parodymus. Taip pat V. Z. nurodė, kad įvykio metu nei jis, nei pas jį besilankiusios moterys alkoholio nevartojo (gėrė kavą, arbatą, valgė žuvies blynus). Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis V. S. jam nuolat grasina, yra ir smurtavęs, pastarasis jam kerštauja dėl to, kad jis (V. Z.) 2012 m. davė prieš V. S. parodymus. Nuo to laiko pateko V. S. nemalonėn, iki 2017-06-03 grasinimų ir veiksmų iš pastarojo yra sulaukęs apie 5 kartus, į policiją kreipiasi tik tada, kai sulaukia fizinio smurto (b. l. 169-176).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis V. Z. parodė, jog V. S. ir A. M. yra jo sodo kaimynai. Su V. S. „susipažino“ 2012 m., kai pastarasis sumušė A. M.. Buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis (V. Z.) apklaustas kaip liudytojas. Byla truko daug metų, visą tą laiką V. S. jį terorizuoja, įžeidinėja, naudoja fizinę jėga, tokiu būdu kerštaudamas už jo liudijimą prieš jį. Nukentėjusysis pažymėjo nežinojęs, kad toje byloje V. S. buvo išteisintas. Dėl pastarojo (V. S.) veiksmų rašo pareiškimus, tačiau būdavo priimami nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, kurių nukentėjusysis nurodė neskundęs. 2017 m. žiemą jam su draugu S. (pavardės nežino) būnant prie Kalvarijų turgaus, sutiko V. S., kuris jam stiprokai sudavė per petį ir pasakė „užmušiu, bet ne dabar ir ne čia“, o po to nuėjo. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, jo draugas buvo labai nustebęs dėl tokio V. S. elgesio. Vėliau buvo dar keli atvejai, kai V. S. jam grasino. Pasak V. Z., 2017-06-03 dieną jis su savo pažįstamomis V. M. ir N., kurios pavardės neprisimena ir ją matė pirmą kartą, o po įvykio išvis daugiau jos nematė, atvyko į savo sodą. Visi trys sėdėjo ant suoliuko šalia verandos, kai apie 20.00 val. pamatė link jų ateinantį V. S.. Nukentėjusiojo sodo teritorija nėra aptverta, t. y. tvora yra tik iš vienos pusės, o iš tos pusės, kurioje yra V. S. sodas, tvora nestovi. Buvo matyti, kad V. S. nusiteikęs agresyviai, eidamas kažką rėkė. Tikslių žodžių atkartoti negali, tačiau kažką panašaus į tai, kad „užmuš, atkeršys, man bus blogiau“. Priėjęs arčiau V. S. netikėtai sudavė kairiu kumščiu į veidą, pataikė į dešinės pusės skruostą bei dešinės akies sritį. Pastarasis norėjo dar kartą smūgiuoti, bet tarp jų atsistojo N., moterys paklausė, už ką jis muša. V. S. atsakė „už tai, ką jis man padarė“, o po to apsisuko ir išėjo. Tą vakarą nukentėjusysis į policiją nesikreipė. Tuo metu savo sode buvo A. M., tačiau nežino, ar šis matė, kaip V. S. išėjo iš jo sodo teritorijos. Nukentėjusysis pažymėjo, kad V. S. jam nuolat grasina, tačiau jis iš pastarojo jokių pinigų nenori, nori tik, kad jį paliktų ramybėje (b. l. 27, 43-44). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. Z. parodė dėl 2017-06-03 įvykio į teismo medicinos ekspertus iš karto nesikreipęs, nes buvo savaitgalis. Pirmadienį, galimai tai buvo 2017-06-05, blogai jautėsi, nežinojo, kur kreiptis. Sūnus jam padėjo išsiaiškinti ir jį nuvežė, jį apžiūrėjęs ekspertas nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą 2017-06-03. Šį įvykį matė tik V. ir N., kurios buvo šokiruotos dėl tokio V. S. elgesio (b. l. 57).
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. V. M. parodė, jog kaltinamojo iki įvykio vakaro nebuvo mačiusi, o nukentėjusysis yra jos pažįstamas, gyvena kaimynystėje (gretimame name). V. Z. pasikvietė ją į svečius, ji tuo tarpu kartu su savimi pakvietė važiuoti tokią pažįstamą N., kuri tuo metu buvo pas ją laikinai apsistojusi (nežino, kur ši gyvena dabar; su N. buvo susipažinusi dienos centre, gali būti, kad ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos). Visi trys autobusu nuvažiavo pas V. Z. į sodą, leido laiką lauke, kalbėjosi, jokių alkoholinių gėrimų nė vienas jų nevartojo. Visiems trims besėdint lauke ant suoliuko, iš sodo pusės atėjo kaltinamasis, kuris nieko nesakęs pradėjo mušti V. Z. Liudytoja nurodė atsimenanti, kaip kaltinamasis abiem rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir veidą (kiek tų smūgių buvo iš viso, negali pasakyti, neskaičiavo, tačiau, anot jos, ne vienas). Taip pat atsimena, kad prieš suduodamas kaltinamasis nieko nepasakė, šis tik mušdamas šaukė „aš tau dar parodysiu, tu dar atsiminsi“. Matydama tokį vaizdą, ji išsigando, tačiau nieko nesakė, sėdėjo toliau ant suoliuko. Jos pažįstama N. buvo drąsesnė, pastaroji atsistojo ir kažką ėmė šaukti, norėdama apgint V. Z. Baigęs mušti, kaltinamasis pasakė „aš dar su tavim pasidarbuosiu“ ir nuėjo. Įvykio metu daugiau jokių asmenų prie V. Z. namo nebuvo. Gretimuose sodo sklypuose matė besidarbuojančius asmenis, tačiau, ar šie stebėjo visą situaciją, negali pasakyti. Tik po to, kai kaltinamasis nuėjo, iš tolo kažkokia kaimynė šaukė, kad pastarasis muša bet ką, kas tik šiam pakliūna. Po visko jie dar apie pusvalandį ar valandą pabuvo sode ir išvažiavo namo. Policijos nekvietė, galvojo, jog kažkur į sodus nėra reikalo pareigūnus kviesti. V. Z. atrodė sumuštas, jo veidas buvo raudonas (b. l. 169-176).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. M. parodė 2017 m. birželio mėn., ji, N. ir V. Z. nuvyko pas pastarąjį į sodą, kambaryje pavalgė, o po to išėjo ir visi trys sėdėjo lauke ant suoliuko. Besėdėdami pamatė ateinantį vyrą, kuris, staigiai priėjęs prie V. Z., pradėjo kumščiais trankyti pastarajam į galvos sritį. V. Z. nieko nedarė, o jį užpuolęs asmuo, sudavęs smūgius, nuėjo. Kiek buvo suduota smūgių, liudytoja nurodė neskaičiavusi, tačiau jai pasirodė, kad ne mažiau kaip 5 kartus. Prieš nueidamas pasakė, kad „aš tave sutvarkysiu, dar pamatysi, kas tau bus“. N. bandė stabdyti užpuoliką, tačiau jai to padaryti nepavyko, nes ji maža, o užpuolikas stambus vyras. Kaimynai pradėjo rėkti, atėjusi kažkokia moteris pradėjo aiškinti, kad tas vyras visus daužo. Nežino, kodėl V. Z. nekvietė policijos pareigūnų, galimai dėl to, kad jam viską skaudėjo. V. Z. paminėjo, kad minėtas vyras jį nuolat muša. Liudytojos teigimu, kartu buvusi moteris N. pas ją (V. G. M.) tik kartą pernakvojo ir dingo, todėl nežino, kur pastarąją būtų galima rasti. Nors vyras jai ir N. nieko nesakė, bet liudytoja nurodė buvusi pasibaisėjusi tokiu jo elgesiu. Nors nuotaika ir buvo sugadinta, tačiau liudytoja pažymėjo neprašanti būti pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 62, 64).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas A. M. parodė, jog kaltinamasis V. S. yra sodo kaimynas, liudytojo sklypas ribojasi su pastarojo sklypu (tiksliau, ne paties kaltinamojo, o jo žmonos ir uošvienės), dėl sklypo vyksta ginčai su kaltinamojo artimaisiais. Su pačiu kaltinamuoju kažkokių konfliktų nėra, tačiau draugystė juodu taip pat nesieja. Visa istorija prasidėjo dar 2012 m., kai V. Z. liudytojo (A. M.) byloje davė parodymus prieš V. S., po ko šis pradėjo prieš nukentėjusįjį nuolat kerštauti. Kas liečia V. Z., tai šio sodo sklypas yra per vieną sklypą nuo liudytojo A. M. Kai V. Z. būna sode, šnekteli, kažkiek pabendrauja. Kas liečia nagrinėjamą įvykį, liudytojas pažymėjo, kad 2017-06-03 (atsimena, kad buvo šeštadienis) jis su žmona visą dieną buvo sode, kažką darbavosi. Matė, kad į sodą buvo atvažiavęs ir V. S., kuris taip pat kažką krapštėsi. Kažkuriuo metu vakare, apie 19 val., pamatė, kad pas V. Z. svečiuojasi kažkokios dvi moterys, jos su V. Z. buvo prie namo. Apie 20 val. pamatė, kaip V. S. per kitą savo sklypo pusę išėjo iš sklypo (ne per pagrindinį išėjimą, matė, kad kieme liko stovėti pastarojo automobilis) ir, apėjęs per miško pusę, įsuko į V. Z. sklypą. Netrukus pasigirdo triukšmas, o dar po kiek laiko matė V. S. einantį iš V. Z. sklypo. Tuomet jį žmona paragino nueiti pas V. Z. ir pasižiūrėti, kas ten atsitiko, dėl ko sklido triukšmas. Liudytojas nurodė pasiėmęs telefoną ir nuėjęs pas V. Z. Atėjęs rado nukentėjusįjį sėdintį susiėmusį už žando. Jo dešinysis žandas buvo raudonas, taip pat paraudęs dešinės akies obuolys, kitokių sužalojimų nematė. Kartu su nukentėjusiuoju buvusios moterys papasakojo, kad atėjęs vyras tampė nukentėjusįjį ir tvojo šiam ranka, nurodė, kad „už tai, ką man padarė“. Pats V. Z. mažai ką aiškino, laikėsi susiėmęs už žando, sakė, kad jį „vėl primušė“. Liudytojas nurodė klausęs nukentėjusiojo, ar kviesti policiją, klausė moteriškių, ar šios paliudys apie įvykį pareigūnams, tačiau tuomet visi pasitarė ir nutarė to nedaryti. Matė, kad V. S. išvažiavo iš sodo, iš ankstesnės patirties, kai V. Z. kaltinamasis taip pat buvo sumušęs (anot liudytojo, tąkart ženkliai stipriau), žinojo, kad policijos teko ilgai laukti, atvykę pareigūnai nieko nepadarė, išsivežė rašyti pareiškimą. Kiek atsimena, jis tuomet davė nukentėjusiajam advokato telefoną, kad šis galėtų pasikonsultuoti. Nematė, kada nukentėjusysis išvažiavo iš sodo. Po to įvykio su V. Z. bendravo praėjus mėnesiui ar pusantro (b. l. 180-186).
Ikiteisminiame tyrime liudytojas A. M. parodė, kad V. S. yra jo sodo kaimynas. Maždaug nuo 2012 m. tarp jų vyksta konfliktas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Dėl V. S. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o toje byloje V. Z. apklaustas kaip liudytojas, davė parodymus apie tai, kaip V. S. jį (A. M.) užpuolė. Po kiek laiko V. S. pradėjo terorizuoti V. Z., grasinti jam susidorojimu ir naudoti prieš jį fizinę jėgą. 2017 m. birželio mėn. pradžioje vykusio įvykio liudytojas nurodė nematęs ir negirdėjęs, tik apie 20 val., būdamas kieme, matė, kaip stambaus sudėjimo vyras nuėjo pas V. Z. į sodą. Liudytojas toliau dirbo sode, tačiau netrukus pamatė, kad iš V. Z. sodo grįžta V. S., po ko liudytojas suprato, kad tai tas pats žmogus, kuris ir buvo nuėjęs pas V. Z. V. S. sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis su žmona nuėjo pažiūrėti, kas nutiko V. Z. Ten be šeimininko dar buvo dvi jam nepažįstamos moterys, o V. Z. sėdėjo ant suoliuko, susiėmęs už žando. Paaiškėjo, kad V. S. sudavė V. Z., moterys patvirtino, kad viską matė ir būtinai paliudys. Buvo matyti, kad V. Z. žandas, galimai dešinės pusės, buvo patinęs ir raudonas (b. l. 69).
Nukentėjusysis V. Z. 2017-06-07 pareiškime išdėstė aplinkybes, susijusias su 2017-06-03, apie 20 val., kilusiu įvykiu, kurio metu V. S. kumščiu sudavė į dešinio skruosto ir dešinės akies sritį (b. l. 8-9).
2018-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis V. S. sudavė nukentėjusiajam V. Z. smūgį (prie protokolo pridėtos ir fotolentelės) (b. l. 46-49).
2018-03-13 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. Z. davė parodymus apie įvykį, kas užfiksuota protokole ir fotolentelėse (b. l. 51-55)
2018-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytoja V. G. M. atpažino V. S. kaip asmenį, smurtavusį prieš V. Z. (b. l. 65-67).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1782/2017 (01) konstatuota, kad V. Z. nustatytos dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto srities poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-06-03). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados
Nagrinėjamoje byloje V. S. kaltinamas pažeidęs viešąją tvarką, kas pasireiškė tuo, kad jis 2017-06-03, apie 20 val., prie nukentėjusiojo V. Z. namo, N. M. ir G. V. M. akivaizdoje šūkavo, grasino V. Z. susidorojimu, kumščiu sudavė pastarajam į dešinio skruosto bei dešinės akies sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Kaltinamasis šio jam pareikšto kategoriškai nepripažino, tokios pozicijos nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Iš naujo neatkartojant kaltinamojo parodymų, kurie detaliai užfiksuoti apklausos bei teisiamojo posėdžio protokoluose (t. 1, b. l. 122; b. l. 180-186), taip pat išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (1-2 nuosprendžio lapai), pažymėtina, kad pastarasis apskritai neigė kaltinime nurodytą dieną buvęs sode. Pabrėžė, kad tuo metu turėjo sveikatos problemų, gydėsi, atkreipė dėmesį, kad apklausiamas pas tyrėją tikrai nesakė, kad buvo gydomas stacionare, dėl ko iš karto apklausos protokole išbraukė atitinkamą frazę. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teismui ne kartą kartojo, kad tarp jo, nukentėjusiojo ir liudytojo A. M. yra susiklostę konfliktiški santykiai, tiek vienas, tiek ir kitas rašo dėl jo melagingus pranešimus, dėl pastarųjų parodymų buvo net ir nuteistas kitoje byloje, tačiau po ilgo teismų proceso jo atžvilgiu galiausiai priimtas išteisinamasis nuosprendis. Nukentėjusysis jam ne kartą yra grasinęs, kad jį vis tiek kažkada įskųs, kaltinamojo vertinimu, neatsitiktinai pareiškimas šioje byloje buvo pateiktas prieš paskelbiant sprendimą jo (V. S.) byloje, tokiu būdu tikintis jį parodyti, kaip linkusį smurtauti. Po tokių V. Z. ir A. M. veiksmų jis be pašalinių asmenų bijo vykti į savo sodą, kad vėl nebūtų kuo apkaltintas. Nukentėjusiojo pareiškimą ir parodymus vertina kaip melagingą įskundimą (b. l. 180-186).
Nukentėjusysis V. Z. gi dėsto priešingas aplinkybes ir viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad jam kartu su dviem pažįstamomis būnant jo sodo namelio verandoje, netikėtai atėjo kaimynas V. S., kuris ėmė grasinti, kad sumuš, užmuš, po ko kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę veido sritį (skruostą bei akies sritį). Norėjo dar trenkti, bet moterys (N. M. ir G. V. M.) pradėjo šaukti, N. M. atsistojo tarp jo ir kaltinamojo, klausė, kodėl šis muša nukentėjusįjį. Kaltinamasis atsakė, kad esą jis pats žino už ką ir išėjo. Dėl suduoto smūgio nekraujavo, tačiau atsirado kraujosruva. Policijos nekvietė, kadangi nemanė, kad dėl vieno smūgio verta tą daryti, be to, iš ankstesnės patirties žinojo, kad teks ilgai laukti. Kitą dieną nepraėjus skausmui, kreipėsi pas gydytoją, paragintas advokato vėliau kreipėsi ir pas ekspertą sužalojimui užfiksuoti. Nukentėjusysis V. Z. pabrėžė, kad iš kaltinamojo nuolat sulaukia įvairių grasinimų, yra buvę ir smurto iš pastarojo pusės. Nukentėjusiojo įsitikinimu, taip kaltinamasis elgiasi kerštaudamas už jo (V. Z.) kitoje byloje duotus kaltinamajam nepalankius parodymus (b. l. 27, 43-44, 57, 169-176).
Vertindamas tokius skirtingus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus dėl nagrinėjamos situacijos, teismas, be abejo, turi analizuoti bylos duomenis, spręsti, kurie iš užfiksuotų duomenų pripažintini įrodymais, o kurie ne, bei padaryti išvadas dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Grįžtant prie kaltinamojo V. S. pozicijos matyti, kad jis neįvardino, kur buvo inkriminuoto nusikaltimo metu, pabrėžė tik tai, kad tuo metu buvo gydomas. Visgi gydytas ne stacionare, kas apklausos metu iš pradžių buvo užrašyta neteisingai, o ambulatoriškai (teismo posėdžio metu prokuroras pažymėjo iš pokalbių su tyrėja susidaręs vaizdą, kad kaltinamąjį apklausti buvo sudėtinga, dėl ko pilnai galėjo būti, jog tyrėja kaltinamojo žodžius ne taip suprato ir protokole užrašė netiksliai, kas vėliau buvo išbraukta). Kaltinamasis nuolat kartojo, kad yra melagingai apkaltintas, jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Tuo tarpu nukentėjusiojo V. Z. parodymus apie tai, kad buvo sužalotas patvirtina specialisto išvada Nr. G 1782/2017 (01), kurioje konstatuota, kad pastarajam nustatytos dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto srities poodinės kraujosruvos, kurios padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-06-03); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24). Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir apklausta liudytoja G. V. M., parodžiusi, jog asmuo, kurį asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaip kaltinamąjį V. S., netikėtai atėjęs pas V. Z., pradėjo grasinti bei panaudojo fizinį smurtą, nukreiptą į galvos sritį (b. l. 62, 64, 65-67, 169-176). Tikslinga pažymėti, kad liudytoja V. G. M., duodama parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė buvus daugiau nei vieną smūgį, kas neatitinka paties nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių. Visgi tokia aplinkybė savaime neleidžia teigti, kad liudytoja nurodė melagingus duomenis. Šiuo atveju negalima nevertinti to, kad minima liudytoja yra pakankamai garbaus amžiaus, kaip pati paminėjo, tokioje situacijoje, kai jos akivaizdoje buvo smurtaujama prieš kitą asmenį, atsidūrė pirmą kartą, buvo labai susijaudinusi. Pilnai tikėtina, kad kaltinamojo mosikavimąsi liudytoja G. V. M. galėjo vertinti kaip smūgių sudavimą. Išsigandusi, sutrikusi, pamačiusi stambaus sudėjimo vyriškį, kuris pas V. Z. atėjo netikėtai, niekieno nekviestas ir nelaukiamas, po ko iš karto pradėjo garsiai šaukti, galiausiai mosikuoti rankomis, ant suoliuko sėdinčiai liudytojai galėjo atrodyti, kad šis kiekvienu ranku mostu trenkia nukentėjusiajam. Atmetus liudytojos parodymus dėl to, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam V. Z. daugiau nei vieną smūgį, jos parodymai bet kokiu atveju laikyti kaip patvirtinantys tą faktą, jog kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, ranka suduodamas pastarajam į veido sritį.
Taip pat nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojas A. M., kuris apklausiamas parodė, kad būdamas savo sode, vienu metu pamatė, kaip V. S. per kitą savo sklypo pusę išėjo iš sklypo ir nuėjo link V. Z. sklypo. Kas konkrečiai vyko nukentėjusiojo valdose, liudytojas pažymėjo tiesiogiai nematęs, tačiau netrukus išgirdo iš V. Z. sodo sklypo teritorijos sklindantį triukšmą, po ko nuėjęs rado V. Z., susiėmusį už žando, kuris buvo raudonas, taip pat paraudęs buvo ir dešinės akies obuolys. Nukentėjusysis jam trumpai tarstelėjo, kad jį „vėl primušė“, o kartu su nukentėjusiuoju buvusios moterys papasakojo, kad atėjęs vyras tampė V. Z. ir tvojo šiam ranka, sakė, kad „už tai, ką man padarė“ (b. l. 69, 180-186).
Taigi šie liudytojų parodymai, taip pat specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Sprendžiant klausimą, ar teismas gali minėtų asmenų parodymais remtis kaip patikimais, be abejo, privalu įvertinti tą faktą, kad tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo A. M. yra susiklostę pakankamai konfliktiški santykiai, kas matyti tiek iš bylos medžiagos, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO, kurioje atsispindi tarp V. S. ir A. M. vykę teisiniai procesai. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. buvo nuteistas dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarytos prieš A. M., po ko toks teismo nuosprendis vėliau buvo peržiūrimas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, po ilgo bylinėjimosi V. S. galiausiai išteisintas, tai sudaro pagrindą A. M. parodymus vertinti pakankamai atsargiai, juo labiau, kad baudžiamąjį procesą prieš A. M. stengėsi inicijuoti ir pats V. S., tačiau šiuo atveju jau A. M. buvo išteisintas. Kalbant apie nukentėjusįjį V. Z., šis buvo vienas pagrindinių liudytojų byloje, kurioje buvo teisiamas V. S. Pastarojo duoti parodymai buvo vienas iš įrodymų, kuriais teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Visgi vėliau bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teismui, buvo atliktas eksperimentas, kurio rezultatai leido teismui suabejoti V. Z. parodymais, įvertinant juos kaip nepagrįstus, kam, aukštesnio teismo manymu, įtakos turėjo susiklostę priešiški santykiai tarp jo ir V. S. (Vilniaus apygardos teismo 2017-07-20 nuosprendis, b. l. 94-97). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Z. buvo pateikęs pareiškimą, kuriuo prašė pradėti V. S. ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo 2015-06-05, tačiau prokuratūra priėmė nutarimą, kuriuo tokį tyrimą pradėti atsisakė (b. l. 20-21, 22-23). Toks santykių fonas kelia klausimą dėl A. M. ir V. Z. parodymų objektyvumo. Teismas visas šias aplinkybes svarstė pakankamai ilgai, tačiau vis dėlto padarė išvadą, kad jos savaime neleidžia teigti, kad šioje byloje minėtų asmenų parodymai yra paremti asmeniniu suinteresuotumu, neobjektyvūs, dėl ko nelaikytini patikimais. Visų pirma nėra pagrindo laikyti, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. Z. turėjo konkretų suinteresuotumą apkaltinti V. S. nusikaltimo padarymu. Nukentėjusysis netgi atsisakė teisės reikšti civilinį ieškinį, pažymėjęs, kad nenori jokių pinigų, jam svarbiausia, jog kaltinamasis jį paliktų ramybėje. Tuo tarpu kaltinamasis V. S. turėjo pagrindą pykti dėl V. Z., kadangi šis davė iš esmės jį kaltinančius parodymus. Nukentėjusiojo teigimu, būtent po jo apklausos baudžiamojoje byloje dėl plėšimo, iš kaltinamojo pusės pasipylė priekaištai, grasinimai ir pykčiai. Tai, kad būtent po V. Z. parodymų atsirado nesutarimai, galima spręsti iš to, jog anksčiau V. Z. jokių pareiškimų neteikė ir neprašė dėl V. S. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. Pats kaltinamasis teigdamas esą nukentėjusysis jį apkalbėjo savų interesų vedinas, taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokio turinio interesai tai buvo. Antai, ikiteisminiame tyrime V. S. teigė neva V. Z. grasina priversti perrašyti visą turtą jam, kas yra aiškiai nesuprantama. Teisme kaltinamasis taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kokiu būdu nukentėjusysis galėjo priversti perrašyti turtą (beje, kokį taip ir neįvardino) pašaliniam asmeniui, t. y. nukentėjusiajam. Posėdžio metu kaltinamasis minėjo, jog V. Z. jį persekiojo dėl tarnybinės veiklos (kaltinamasis anksčiau buvo statutinis valstybės pareigūnas), grasino pasodinti į kalėjimą, kas vėlgi yra sunkiai suprantama. Kita vertus, ne ką lengviau patikėti, jog smulkaus sudėjimo, senyvo amžiaus, ligotas, gana sunkiai kalbantis, akivaizdžiai silpnesnis nukentėjusysis išties galėjo grasinti augalotam kaltinamajam, o galiausiai jį apkaltinti padarius nusikaltimą. Kalbant apie liudytoją A. M., būtų galima laikyti, kad šis dėl ankstesnių procesų turėjo pagrindą duoti kaltinamajam nepalankius parodymus, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, A. M. nurodė tiesiogiai konflikto nematęs ir nestebėjęs, kokius veiksmus atliko kaltinamasis. Liudytojas nurodė tik aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad V. S. lankėsi pas V. Z., taip pat įvardino, kokią situaciją jam teko išvysti, atskubėjus pas nukentėjusįjį, kai paties kaltinamojo tuo metu jau nebebuvo. Pabrėžtina, jog A. M. parodymai atitinka ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojos G. V. M. parodymus, taip pat specialisto išvadą.
Atmetus visas kaltinamojo išsakytas prielaidas, kad nukentėjusysis visą įvykį išsigalvojo, byloje yra objektyvus duomuo, rodantis, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas. Pats V. Z. sužalojimo aplinkybes visąlaik aiškino tapačiai, byloje nėra jokių duomenų, kad jis galėjo būti sužalotas kitų asmenų ar susižaloti pats kitokioje situacijoje. Teismas neturi pagrindo paneigti tokią išvadą, o, įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, laikyti, kad sužalojimą padarė kas nors kitas nei kaltinamasis. Galima kelti klausimą, kodėl V. Z. įvykio vakarą nekvietė policijos, o pas ekspertą nuėjo tik po 2,5 parų (viena iš jų buvo sekmadienis), tačiau, atsižvelgiant į duotus paaiškinimus, iš esmės tikima, jog kaltinamajam išvykus iš savo sodo sklypo ir nebesant galimybės jį apklausti, įvertinus tai, kad vakaras jau buvo įpusėjęs ir policijos būtų tekę palaukti, juo labiau, kad įvykis kilo ne pačiame mieste, o nukentėjusiajam ir jo pažįstamoms dar reikėjo grįžti į miestą (be to, anot nukentėjusiojo, jis jau turėjo patirtį dėl panašaus įvykio 2015 m., kuomet pareigūnų laukė ilgai, o šiems atvykus jis tiesiog buvo nuvežtas rašyti pareiškimą), galėjo nuspręsti pareigūnų nekviesiantis, nors esant pagrindui manyti, kad buvo padaryta neteisėta veika, apie tai ir derėjo pranešti nedelsiant. Kita vertus, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad iš pradžių jis net ir nebuvo konkrečiai nusprendęs pranešti apie įvykį, manė, kad dėl suduoto smūgio neverta niekur kreiptis, tačiau skaudant sumuštą vietą, nusprendė kitaip. Atitinkamai vėliau nuvyko ir pas ekspertą. Vis dėlto nepaisant, jog nukentėjusysis nesiėmė veiksmų kuo operatyviai užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis, tai nenuneigia to, kad jam buvo padarytas sužalojimas, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinime V. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos sutrikdymas. Ši baudžiamojo įstatymo norma numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aptariamo nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Tokių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis V. S. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Z., suduodamas šiam kumščiu į veido sritį. Tokius kaltinamojo veiksmus matė liudytoja G. V. M., kuri teismui patvirtino buvusi išsigandusi bei susijaudinusi, taip pat matė ir dar vienas asmuo, triukšmą išgirdo ir liudytojas A. M. (pastarojo teigimu, ir jo sutuoktinė). Šios aplinkybės turi viešosios tvarkos sutrikdymo požymių, tačiau, anaiptol, nėra pakankamos konstatuoti, kad buvo padarytas BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. S. veiksmus nulėmė ne staiga atsiradęs noras pademonstruoti savo jėgą prieš nukentėjusįjį, jo viešnias ar kitus sodo kaimynus, pastarojo priešiškumas nukentėjusiajam buvo nulemtas ankstesnių įvykių, ypač, susijusių su V. Z. duotais apkaltinančiais parodymais kitoje byloje. Nors kaltinamojo neteisėti veiksmai ir buvo atlikti liudytojos V. G. M. bei dar vieno tyrimo nenustatyto asmens akivaizdoje, tačiau esminis momentas yra tas, kad V. S. dėl asmeninio priešiškumo bei tarpusavio nesutarimų atėjo pas nukentėjusįjį į pastarojo sklypo valdas ir namo verandoje išsakė grasinimus bei pavartojo fizinį smurtą. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015) (2K-198-942/2015). Šiuo atveju kaltinamojo veiksmai truko trumpai, pastarasis sudavė vienintelį smūgį, pašalinių asmenų skaičius buvo nedidelis ir, svarbiausia, kaip jau minėta, nusikalstamus veiksmus iššaukė ankstesni su kaltinamuoju bei nukentėjusiuoju susiję įvykę, kurie ir tapo kaltinamojo atėjimo į V. Z. sklypą priežastimi. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas laiko, kad V. S. veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į nukentėjusiojo asmenį, siekį pažeisti jo sveikatą, o ne sutrikdyti viešąją tvarką, dėl ko V. S. veiksmai iš BK 284 straipsnio perkvalifikuotini į BK 140 straipsnio 1 dalį. Ši nusikalstama veika yra įrodyta, baigta, padaryta veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia. Tuo pačiu teismas pastebi, jog kaltinime buvo nurodyta, kad V. S. nusikalstamus veiksmus atliko G. V. M. ir N. M. akivaizdoje. Visgi asmens, įvardinto N. M. vardu, tyrimo metu nustatyti, juo labiau, apklausti nepavyko (nėra patikimų duomenų, kad asmuo identifikuotinas būtent tokiu vardu ir pavarde), todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta matant tyrimo nenustatytam asmeniui (tai, kad be G. V. M. buvo dar viena moteris, yra pilnai nustatyta ir tokia aplinkybė abejonių nekelia).
Dėl bausmės
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas V. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami jo asmenybę charakterizuojantys duomenys: aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), užsiima ūkininkyste, anksčiau neteistas (b. l. 94-97, 146), administracine tvarka baustas (b. l. 145), duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Vilniaus priklausomybės centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. S. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant mažesnę už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (atlikti viešuosius darbus kaltinamasis nesutiko, dėl ko teismas neturėjo galimybės svarstyti švelniausios bausmės rūšies paskyrimo klausimą). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas draudimas – šiuo konkrečiu atveju uždraudžiant kaltinamajam bendrauti su nukentėjusiuoju, peržengti jo sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, bei BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą - neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 123-124), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nutaria:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirti draudimą - visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant V. S. bendrauti su nukentėjusiuoju V. Z., peržengti jo sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.