Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. savo kaltės kategoriškai nepripažino. Apklausiamas neigė atlikęs bent kokius kaltinime inkriminuotus veiksmus, teigė 2017-06-03 sode net nebuvęs (kur tą dieną buvo, neatsiminė), kartojo, kad V. Z. pareiškimas turi būti įvertintas kaip melagingas įskundimas. Akcentavo, kad V. Z. kartu su A. M. nuolat rašo įvairius melagingus skundus, praneša apie nebūtus sumušimus, o prokuratūra į tokią melagingą informaciją tinkamai nereaguoja (tik priima atsisakymus pradėti ikiteisminį tyrimą, užuot pastariesiems paties iškėlus bylą dėl melagingų duomenų teikimo). Kaltinamojo teigimu, jis 2017-06-03 buvo nedarbingas, vaikščiojo su ramentais, dėl tos priežastis jam net buvo atidėtas teismo posėdis Apygardos teisme (kitoje jo byloje). Pabrėžė apklausiamas niekada nenurodęs, kad minimą dieną gulėjo ligoninėje, tokią aplinkybę tyrėja protokole užrašė neteisingai, dėl ko jis savo ranka ją išbraukė, protokole atlikdamas pataisymus. Konfliktas su nukentėjusiuoju ir liudytoju yra prasidėjęs jau seniai, kai jis pastarųjų buvo apkaltintas nusikaltimu, dėl ko ilgą laiką vyko teismai, kaltinamasis buvo nuteistas, po to išteisintas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškimas šioje byloje buvo pateiktas kaip tik prieš Apygardos eismui priimant išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, tokiu būdu, matyt, tikintis jį parodyti kaip smurtautoją. Anot kaltinamojo, jis su nukentėjusiuoju išvis nebendrauja, žinodamas jo pomėgį rašyti skundus, beveik nebesilanko sode, tokiu būdu siekdamas, kad nukentėjusysis neturėtų jokio pagrindo jį vėl kažkuo apkaltinti. Žino, kad V. Z. kartu su liudytoja G. M. turguje prekiauja sendaikčiais, jei kartais sutinka, nukentėjusysis iškart ima grasinti. Tvirtina turintis giminaičių policijoje ir prokuratūroje, neslepia galintis jį melagingai įskųsti, gąsdina, kad kaltinamasis viską, reikalavo perrašyti sklypą. Būdamas neblaivus, viešoje vietoje jį nukentėjusysis yra išvadinęs necenzūriniais žodžiais. Paskutinį kartą V. Z. matė, kai kaltinamojo byloje buvo atliekamas eksperimentas. Taigi, kaltinamojo teigimu, jis ir šiuo atveju buvo melagingai apkaltintas, nes jokių nusikalstamų veiksmų 2017-06-03 prieš V. Z. neatliko, pastarojo nematė, sodo sklype nebuvo (b. l. 180-186).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. S. pozicija buvo analogiška, t. y. pastarasis kaltės nepripažino. Apklausiamas parodė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos dieną sode nebuvęs ir V. Z. nemušęs, kadangi tuo metu buvo ligoninėje. Pabrėžė, kad tai pats V. Z. jį nuolat terorizuoja, melagingai rašydamas pareiškimus ir kaltindamas sumušimu. Pastarasis grasina, kad tokiu būdu nori jį priversti visą savo turtą perrašyti jam (tokie grasinimai buvo seniau, tikslaus jų laiko pasakyti negali). Kreipėsi į policiją dėl V. Z. grasinimų, bet pagal jo pareiškimą buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Paskutinį kartą V. Z. matė 2017 m. sausio mėn. (atliekant eksperimentą) (b. l. 73, 122).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Z. parodė, jog pas jį svečius pasiprašė atvykti sena pažįstama V. G. M. kartu su savo pažįstama N. M., kuri tuo metu laikinai gyveno pas G. V. M. (pats nukentėjusysis nurodė iki tol N. M. nepažinojęs). Moterys norėjo pabūti gryname ore, pasirinkti žolyčių. Tuo metu, kai jie trise sėdėjo ant prie namo esančio suoliuko (nukentėjusysis, V. G. M. ir N. M.) netikėtai niekieno nekviestas atėjo kaltinamasis V. S., kuris pradėjo grasinti, jog sumuš ir užmuš bei vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jam į dešinę veido sritį (skruostą). Po smūgio nukentėjusysis liko sėdėti ant suoliuko, moterys išsigando – V. G. M. klausė, kas čia darosi, o N. M., kuri buvo drąsesnė, atsistojo tarp judviejų (nukentėjusiojo ir kaltinamojo). Kaltinamasis buvo vėl užsimojęs trenkti, bet atsistojus N. M., jis dar pagrasino, pasakė „pats žinai už ką“ ir nuėjo į savo sodo pusę. Nukentėjusysis parodė, jog po suduoto smūgio kraujo nebuvo, tačiau veide atsirado mėlynė. Į policiją nesikreipė, tuo metu galvojo, kad dėl vieno smūgio neverta kviesti pareigūnų. Anksčiau dėl panašaus atvejo pranešė policijai, tada jis buvo stipriai sumuštas, parašė pareiškimą ir viskas, niekas iš karto jo neapklausinėjo. Medikų taip pat nekvietė, bet kai kitą dieną pradėjo skaudėti galvą ir spengti ausyse, kreipėsi į polikliniką, o patarus advokatui po savaitgalio nuvyko ir pas specialistą, kad būtų užfiksuotas sužalojimas (iš karto to nepadarė, nes buvo savaitgalis, pats blogai jautėsi, be to, patarimą vykti apžiūrai davė advokatas). Nukentėjusysis pažymėjo, kad įvykio metu moterys labai nemaloniai nustebo, buvo šoke. N. M. pavardę sužinojo iš pačios N. M., kadangi po visko klausė šios, ar, reikalui esant, ji galės duoti parodymus. Taip pat V. Z. nurodė, kad įvykio metu nei jis, nei pas jį besilankiusios moterys alkoholio nevartojo (gėrė kavą, arbatą, valgė žuvies blynus). Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis V. S. jam nuolat grasina, yra ir smurtavęs, pastarasis jam kerštauja dėl to, kad jis (V. Z.) 2012 m. davė prieš V. S. parodymus. Nuo to laiko pateko V. S. nemalonėn, iki 2017-06-03 grasinimų ir veiksmų iš pastarojo yra sulaukęs apie 5 kartus, į policiją kreipiasi tik tada, kai sulaukia fizinio smurto (b. l. 169-176).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis V. Z. parodė, jog V. S. ir A. M. yra jo sodo kaimynai. Su V. S. „susipažino“ 2012 m., kai pastarasis sumušė A. M.. Buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis (V. Z.) apklaustas kaip liudytojas. Byla truko daug metų, visą tą laiką V. S. jį terorizuoja, įžeidinėja, naudoja fizinę jėga, tokiu būdu kerštaudamas už jo liudijimą prieš jį. Nukentėjusysis pažymėjo nežinojęs, kad toje byloje V. S. buvo išteisintas. Dėl pastarojo (V. S.) veiksmų rašo pareiškimus, tačiau būdavo priimami nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, kurių nukentėjusysis nurodė neskundęs. 2017 m. žiemą jam su draugu S. (pavardės nežino) būnant prie Kalvarijų turgaus, sutiko V. S., kuris jam stiprokai sudavė per petį ir pasakė „užmušiu, bet ne dabar ir ne čia“, o po to nuėjo. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, jo draugas buvo labai nustebęs dėl tokio V. S. elgesio. Vėliau buvo dar keli atvejai, kai V. S. jam grasino. Pasak V. Z., 2017-06-03 dieną jis su savo pažįstamomis V. M. ir N., kurios pavardės neprisimena ir ją matė pirmą kartą, o po įvykio išvis daugiau jos nematė, atvyko į savo sodą. Visi trys sėdėjo ant suoliuko šalia verandos, kai apie 20.00 val. pamatė link jų ateinantį V. S.. Nukentėjusiojo sodo teritorija nėra aptverta, t. y. tvora yra tik iš vienos pusės, o iš tos pusės, kurioje yra V. S. sodas, tvora nestovi. Buvo matyti, kad V. S. nusiteikęs agresyviai, eidamas kažką rėkė. Tikslių žodžių atkartoti negali, tačiau kažką panašaus į tai, kad „užmuš, atkeršys, man bus blogiau“. Priėjęs arčiau V. S. netikėtai sudavė kairiu kumščiu į veidą, pataikė į dešinės pusės skruostą bei dešinės akies sritį. Pastarasis norėjo dar kartą smūgiuoti, bet tarp jų atsistojo N., moterys paklausė, už ką jis muša. V. S. atsakė „už tai, ką jis man padarė“, o po to apsisuko ir išėjo. Tą vakarą nukentėjusysis į policiją nesikreipė. Tuo metu savo sode buvo A. M., tačiau nežino, ar šis matė, kaip V. S. išėjo iš jo sodo teritorijos. Nukentėjusysis pažymėjo, kad V. S. jam nuolat grasina, tačiau jis iš pastarojo jokių pinigų nenori, nori tik, kad jį paliktų ramybėje (b. l. 27, 43-44). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. Z. parodė dėl 2017-06-03 įvykio į teismo medicinos ekspertus iš karto nesikreipęs, nes buvo savaitgalis. Pirmadienį, galimai tai buvo 2017-06-05, blogai jautėsi, nežinojo, kur kreiptis. Sūnus jam padėjo išsiaiškinti ir jį nuvežė, jį apžiūrėjęs ekspertas nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą 2017-06-03. Šį įvykį matė tik V. ir N., kurios buvo šokiruotos dėl tokio V. S. elgesio (b. l. 57).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. V. M. parodė, jog kaltinamojo iki įvykio vakaro nebuvo mačiusi, o nukentėjusysis yra jos pažįstamas, gyvena kaimynystėje (gretimame name). V. Z. pasikvietė ją į svečius, ji tuo tarpu kartu su savimi pakvietė važiuoti tokią pažįstamą N., kuri tuo metu buvo pas ją laikinai apsistojusi (nežino, kur ši gyvena dabar; su N. buvo susipažinusi dienos centre, gali būti, kad ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos). Visi trys autobusu nuvažiavo pas V. Z. į sodą, leido laiką lauke, kalbėjosi, jokių alkoholinių gėrimų nė vienas jų nevartojo. Visiems trims besėdint lauke ant suoliuko, iš sodo pusės atėjo kaltinamasis, kuris nieko nesakęs pradėjo mušti V. Z. Liudytoja nurodė atsimenanti, kaip kaltinamasis abiem rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir veidą (kiek tų smūgių buvo iš viso, negali pasakyti, neskaičiavo, tačiau, anot jos, ne vienas). Taip pat atsimena, kad prieš suduodamas kaltinamasis nieko nepasakė, šis tik mušdamas šaukė „aš tau dar parodysiu, tu dar atsiminsi“. Matydama tokį vaizdą, ji išsigando, tačiau nieko nesakė, sėdėjo toliau ant suoliuko. Jos pažįstama N. buvo drąsesnė, pastaroji atsistojo ir kažką ėmė šaukti, norėdama apgint V. Z. Baigęs mušti, kaltinamasis pasakė „aš dar su tavim pasidarbuosiu“ ir nuėjo. Įvykio metu daugiau jokių asmenų prie V. Z. namo nebuvo. Gretimuose sodo sklypuose matė besidarbuojančius asmenis, tačiau, ar šie stebėjo visą situaciją, negali pasakyti. Tik po to, kai kaltinamasis nuėjo, iš tolo kažkokia kaimynė šaukė, kad pastarasis muša bet ką, kas tik šiam pakliūna. Po visko jie dar apie pusvalandį ar valandą pabuvo sode ir išvažiavo namo. Policijos nekvietė, galvojo, jog kažkur į sodus nėra reikalo pareigūnus kviesti. V. Z. atrodė sumuštas, jo veidas buvo raudonas (b. l. 169-176).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. M. parodė 2017 m. birželio mėn., ji, N. ir V. Z. nuvyko pas pastarąjį į sodą, kambaryje pavalgė, o po to išėjo ir visi trys sėdėjo lauke ant suoliuko. Besėdėdami pamatė ateinantį vyrą, kuris, staigiai priėjęs prie V. Z., pradėjo kumščiais trankyti pastarajam į galvos sritį. V. Z. nieko nedarė, o jį užpuolęs asmuo, sudavęs smūgius, nuėjo. Kiek buvo suduota smūgių, liudytoja nurodė neskaičiavusi, tačiau jai pasirodė, kad ne mažiau kaip 5 kartus. Prieš nueidamas pasakė, kad „aš tave sutvarkysiu, dar pamatysi, kas tau bus“. N. bandė stabdyti užpuoliką, tačiau jai to padaryti nepavyko, nes ji maža, o užpuolikas stambus vyras. Kaimynai pradėjo rėkti, atėjusi kažkokia moteris pradėjo aiškinti, kad tas vyras visus daužo. Nežino, kodėl V. Z. nekvietė policijos pareigūnų, galimai dėl to, kad jam viską skaudėjo. V. Z. paminėjo, kad minėtas vyras jį nuolat muša. Liudytojos teigimu, kartu buvusi moteris N. pas ją (V. G. M.) tik kartą pernakvojo ir dingo, todėl nežino, kur pastarąją būtų galima rasti. Nors vyras jai ir N. nieko nesakė, bet liudytoja nurodė buvusi pasibaisėjusi tokiu jo elgesiu. Nors nuotaika ir buvo sugadinta, tačiau liudytoja pažymėjo neprašanti būti pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 62, 64).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas A. M. parodė, jog kaltinamasis V. S. yra sodo kaimynas, liudytojo sklypas ribojasi su pastarojo sklypu (tiksliau, ne paties kaltinamojo, o jo žmonos ir uošvienės), dėl sklypo vyksta ginčai su kaltinamojo artimaisiais. Su pačiu kaltinamuoju kažkokių konfliktų nėra, tačiau draugystė juodu taip pat nesieja. Visa istorija prasidėjo dar 2012 m., kai V. Z. liudytojo (A. M.) byloje davė parodymus prieš V. S., po ko šis pradėjo prieš nukentėjusįjį nuolat kerštauti. Kas liečia V. Z., tai šio sodo sklypas yra per vieną sklypą nuo liudytojo A. M. Kai V. Z. būna sode, šnekteli, kažkiek pabendrauja. Kas liečia nagrinėjamą įvykį, liudytojas pažymėjo, kad 2017-06-03 (atsimena, kad buvo šeštadienis) jis su žmona visą dieną buvo sode, kažką darbavosi. Matė, kad į sodą buvo atvažiavęs ir V. S., kuris taip pat kažką krapštėsi. Kažkuriuo metu vakare, apie 19 val., pamatė, kad pas V. Z. svečiuojasi kažkokios dvi moterys, jos su V. Z. buvo prie namo. Apie 20 val. pamatė, kaip V. S. per kitą savo sklypo pusę išėjo iš sklypo (ne per pagrindinį išėjimą, matė, kad kieme liko stovėti pastarojo automobilis) ir, apėjęs per miško pusę, įsuko į V. Z. sklypą. Netrukus pasigirdo triukšmas, o dar po kiek laiko matė V. S. einantį iš V. Z. sklypo. Tuomet jį žmona paragino nueiti pas V. Z. ir pasižiūrėti, kas ten atsitiko, dėl ko sklido triukšmas. Liudytojas nurodė pasiėmęs telefoną ir nuėjęs pas V. Z. Atėjęs rado nukentėjusįjį sėdintį susiėmusį už žando. Jo dešinysis žandas buvo raudonas, taip pat paraudęs dešinės akies obuolys, kitokių sužalojimų nematė. Kartu su nukentėjusiuoju buvusios moterys papasakojo, kad atėjęs vyras tampė nukentėjusįjį ir tvojo šiam ranka, nurodė, kad „už tai, ką man padarė“. Pats V. Z. mažai ką aiškino, laikėsi susiėmęs už žando, sakė, kad jį „vėl primušė“. Liudytojas nurodė klausęs nukentėjusiojo, ar kviesti policiją, klausė moteriškių, ar šios paliudys apie įvykį pareigūnams, tačiau tuomet visi pasitarė ir nutarė to nedaryti. Matė, kad V. S. išvažiavo iš sodo, iš ankstesnės patirties, kai V. Z. kaltinamasis taip pat buvo sumušęs (anot liudytojo, tąkart ženkliai stipriau), žinojo, kad policijos teko ilgai laukti, atvykę pareigūnai nieko nepadarė, išsivežė rašyti pareiškimą. Kiek atsimena, jis tuomet davė nukentėjusiajam advokato telefoną, kad šis galėtų pasikonsultuoti. Nematė, kada nukentėjusysis išvažiavo iš sodo. Po to įvykio su V. Z. bendravo praėjus mėnesiui ar pusantro (b. l. 180-186).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas A. M. parodė, kad V. S. yra jo sodo kaimynas. Maždaug nuo 2012 m. tarp jų vyksta konfliktas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Dėl V. S. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o toje byloje V. Z. apklaustas kaip liudytojas, davė parodymus apie tai, kaip V. S. jį (A. M.) užpuolė. Po kiek laiko V. S. pradėjo terorizuoti V. Z., grasinti jam susidorojimu ir naudoti prieš jį fizinę jėgą. 2017 m. birželio mėn. pradžioje vykusio įvykio liudytojas nurodė nematęs ir negirdėjęs, tik apie 20 val., būdamas kieme, matė, kaip stambaus sudėjimo vyras nuėjo pas V. Z. į sodą. Liudytojas toliau dirbo sode, tačiau netrukus pamatė, kad iš V. Z. sodo grįžta V. S., po ko liudytojas suprato, kad tai tas pats žmogus, kuris ir buvo nuėjęs pas V. Z. V. S. sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis su žmona nuėjo pažiūrėti, kas nutiko V. Z. Ten be šeimininko dar buvo dvi jam nepažįstamos moterys, o V. Z. sėdėjo ant suoliuko, susiėmęs už žando. Paaiškėjo, kad V. S. sudavė V. Z., moterys patvirtino, kad viską matė ir būtinai paliudys. Buvo matyti, kad V. Z. žandas, galimai dešinės pusės, buvo patinęs ir raudonas (b. l. 69).

Nukentėjusysis V. Z. 2017-06-07 pareiškime išdėstė aplinkybes, susijusias su 2017-06-03, apie 20 val., kilusiu įvykiu, kurio metu V. S. kumščiu sudavė į dešinio skruosto ir dešinės akies sritį (b. l. 8-9).

2018-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis V. S. sudavė nukentėjusiajam V. Z. smūgį (prie protokolo pridėtos ir fotolentelės) (b. l. 46-49).

2018-03-13 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. Z. davė parodymus apie įvykį, kas užfiksuota protokole ir fotolentelėse (b. l. 51-55)

2018-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytoja V. G. M. atpažino V. S. kaip asmenį, smurtavusį prieš V. Z. (b. l. 65-67).

Nukentėjusysis V. Z. gi dėsto priešingas aplinkybes ir viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad jam kartu su dviem pažįstamomis būnant jo sodo namelio verandoje, netikėtai atėjo kaimynas V. S., kuris ėmė grasinti, kad sumuš, užmuš, po ko kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę veido sritį (skruostą bei akies sritį). Norėjo dar trenkti, bet moterys (N. M. ir G. V. M.) pradėjo šaukti, N. M. atsistojo tarp jo ir kaltinamojo, klausė, kodėl šis muša nukentėjusįjį. Kaltinamasis atsakė, kad esą jis pats žino už ką ir išėjo. Dėl suduoto smūgio nekraujavo, tačiau atsirado kraujosruva. Policijos nekvietė, kadangi nemanė, kad dėl vieno smūgio verta tą daryti, be to, iš ankstesnės patirties žinojo, kad teks ilgai laukti. Kitą dieną nepraėjus skausmui, kreipėsi pas gydytoją, paragintas advokato vėliau kreipėsi ir pas ekspertą sužalojimui užfiksuoti. Nukentėjusysis V. Z. pabrėžė, kad iš kaltinamojo nuolat sulaukia įvairių grasinimų, yra buvę ir smurto iš pastarojo pusės. Nukentėjusiojo įsitikinimu, taip kaltinamasis elgiasi kerštaudamas už jo (V. Z.) kitoje byloje duotus kaltinamajam nepalankius parodymus (b. l. 27, 43-44, 57, 169-176).

Vertindamas tokius skirtingus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus dėl nagrinėjamos situacijos, teismas, be abejo, turi analizuoti bylos duomenis, spręsti, kurie iš užfiksuotų duomenų pripažintini įrodymais, o kurie ne, bei padaryti išvadas dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Grįžtant prie kaltinamojo V. S. pozicijos matyti, kad jis neįvardino, kur buvo inkriminuoto nusikaltimo metu, pabrėžė tik tai, kad tuo metu buvo gydomas. Visgi gydytas ne stacionare, kas apklausos metu iš pradžių buvo užrašyta neteisingai, o ambulatoriškai (teismo posėdžio metu prokuroras pažymėjo iš pokalbių su tyrėja susidaręs vaizdą, kad kaltinamąjį apklausti buvo sudėtinga, dėl ko pilnai galėjo būti, jog tyrėja kaltinamojo žodžius ne taip suprato ir protokole užrašė netiksliai, kas vėliau buvo išbraukta). Kaltinamasis nuolat kartojo, kad yra melagingai apkaltintas, jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Tuo tarpu nukentėjusiojo V. Z. parodymus apie tai, kad buvo sužalotas patvirtina specialisto išvada Nr. G 1782/2017 (01), kurioje konstatuota, kad pastarajam nustatytos dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto srities poodinės kraujosruvos, kurios padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-06-03); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24). Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir apklausta liudytoja G. V. M., parodžiusi, jog asmuo, kurį asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaip kaltinamąjį V. S., netikėtai atėjęs pas V. Z., pradėjo grasinti bei panaudojo fizinį smurtą, nukreiptą į galvos sritį (b. l. 62, 64, 65-67, 169-176). Tikslinga pažymėti, kad liudytoja V. G. M., duodama parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė buvus daugiau nei vieną smūgį, kas neatitinka paties nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių. Visgi tokia aplinkybė savaime neleidžia teigti, kad liudytoja nurodė melagingus duomenis. Šiuo atveju negalima nevertinti to, kad minima liudytoja yra pakankamai garbaus amžiaus, kaip pati paminėjo, tokioje situacijoje, kai jos akivaizdoje buvo smurtaujama prieš kitą asmenį, atsidūrė pirmą kartą, buvo labai susijaudinusi. Pilnai tikėtina, kad kaltinamojo mosikavimąsi liudytoja G. V. M. galėjo vertinti kaip smūgių sudavimą. Išsigandusi, sutrikusi, pamačiusi stambaus sudėjimo vyriškį, kuris pas V. Z. atėjo netikėtai, niekieno nekviestas ir nelaukiamas, po ko iš karto pradėjo garsiai šaukti, galiausiai mosikuoti rankomis, ant suoliuko sėdinčiai liudytojai galėjo atrodyti, kad šis kiekvienu ranku mostu trenkia nukentėjusiajam. Atmetus liudytojos parodymus dėl to, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam V. Z. daugiau nei vieną smūgį, jos parodymai bet kokiu atveju laikyti kaip patvirtinantys tą faktą, jog kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, ranka suduodamas pastarajam į veido sritį.