- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2-756/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lauko reklamos tinklas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Belmedas“
- Kategorijos
- 121.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas G. K. finansinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-3427-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lauko reklamos tinklas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Belmedas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas pagal ieškovo UAB „Lauko reklamos tinklas“ prašymą 2009 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Belmedas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė J. Ū. .
BUAB „Belmedas“ administratoriaus J. Ū. 2009 m. rugpjūčio 31 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus už bendrą 5 414 517,81 Lt ir 933 826,56 EUR sumą, o dalies reikalavimų, kuriuos jis ginčija, - netvirtinti (b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, įskaitant G. K. 12 041,07 Lt pirmos eilės reikalavimą bei 354 828,98 Lt trečios eilės reikalavimus, nes bankroto administratorius šiems reikalavimams neprieštaravo (b. l. 17-19).
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. J. 2009 m. spalio 13 d. padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti G. K. 12 041,07 Lt pirmos eilės ir 354 828,98 Lt trečios eilės finansiniai reikalavimai, ir išnagrinėti šio kreditoriaus finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą iš esmės juos atmetant arba perduoti minėtą klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 23-28). Atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas G. K. 366 870,05 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 12 041,07 Lt darbo užmokestis, 225 000 Lt paskolų likutis, 129 828,98 Lt skola pagal avansinę apyskaitą, patvirtino nesant šiuos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Administratorius, sutikdamas su G. K. 366 870,05 Lt finansinio reikalavimo dalimi ir teikdamas ją tvirtinti, kartu nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių G. K. finansinius reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas tų įrodymų neturėjo, netyrė ir nevertino, tačiau vis tiek patvirtino tą G. K. finansinių reikalavimų dalį, kurios bankroto administratorius neginčijo. Skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes yra be motyvų. A. J. žiniomis, G. K. , kaip buvęs bankrutuojančios bendrovės direktorius, paėmė didžiules pinigų sumas iš įmonės kasos, įvardindamas jas „Avansai atsiskaitymui“, bet nėra dokumentų, patvirtinančių dalies lėšų panaudojimą bendrovės interesais, jų įmonei G. K. taip pat negrąžino. Vadinasi, ne įmonė skolinga G. K. , o, atvirkščiai, G. K. skolingas įmonei. Pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-661/2009) teismas, nagrinėdamas bankroto bylas ir spręsdamas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, turi būti aktyvus, patikrinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, esant abejonių dėl reikalavimo dydžio ar pagrindo, pareikalauti papildomų duomenų, kurie leistų įsitikinti, jog prašomos patvirtinti sumos pagrįstos ir jų tvirtinimas nepažeis kitų kreditorių interesų.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi (b. l. 21-22) priėmė trečiojo asmens A. J. 2009 m. spalio 12 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties, įpareigojo G. K. pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, paskolų sutarčių originalus ir dokumentus, patvirtinančius paskolintų pinigų sumų buvimą paskolos sudarymo dieną (pvz., turto deklaracijas, sąskaitų bankuose išrašus ir kt.), bankroto administratorių - 2006-2007 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, 2007-2008 m. pinigų srautų ataskaitas ir visus kitus dokumentus, kurių pagrindu jis sutiko su G. K. 354 828,98 Lt finansiniu reikalavimu.
G. K. atsiliepimu į trečiojo asmens A. J. 2009 m. spalio 13 d. atskirąjį skundą (b. l. 56) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis 2007 m. gegužės 3 d. paskolino įmonei 90 000 Lt, tai patvirtina 2007 m. gegužės 3 d. paskolos sutartis, UAB „Belmedas“ 2007 m. gegužės 3 d. kasos pajamų orderio Serija BEL Nr. 0000105 kvitas (b. l. 45-46); 2007 m. gegužės 7 d. – 61 000 Lt, tai patvirtina 2007 m. gegužės 7 d. paskolos sutartis ir 2008 m. balandžio 2 d. bei 14 d. mokėjimo pavedimai (b. l. 47-49); 2007 m. lapkričio 21 d. – 1,6 mln. Lt, tai patvirtina 2007 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartis ir UAB „Belmedas“ 2007 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderio Serija BEL Nr. 0000121 kvitas (b. l. 50-51). Dalį šių paskolų sumos bendrovė grąžino, liko grąžinti 225 000 Lt. G. K. 2008 m. gegužės 20 d. ir 2008 m. birželio 9 d. įmonei paskolino 146 000 Lt (b. l. 52-53), bet šią sumą įmonės buhalterė įtraukė į eilutę „Avansinė apyskaita“. Iki šiol bendrovė pagal pastarąjį sandorį negrąžino G. K. 129 828,98 Lt.
Bankroto administratorius J. Ū. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareikalautų įmonės finansinių buhalterinių dokumentų nepateikė, teismo posėdžiuose asmeniškai nedalyvavo (b. l. 41-42, 61).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo trečiojo asmens A. J. 2009 m. spalio 13 d. atskirąjį skundą ir 2010 m. vasario 19 d. nutartimi (b. l. 65-66) jį atmetė, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pirmos ir trečios eilių G. K. 366 870,05 Lt dydžio finansinis reikalavimas, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administratoriaus 2009 m. lapkričio 25 d. pažyma (b. l. 44) įrodo, jog bendrovė nesumokėjo G. K. 12 041,07 Lt darbo užmokesčio, apskaičiuoto laikotarpiu nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. liepos mėnesių. Paskolinius įmonės ir buvusio vadovo teisinius santykius įrodo paskolos sutartys, kasos pajamų orderių kvitai, mokėjimo pavedimai (b. l. 45-53), todėl patvirtintas G. K. 366 870,05 Lt dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. J. 2010 m. kovo 1 d. pateikė dar vieną atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir perduoti klausimą dėl G. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 70-76). 2010 m. kovo 1 d. atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2463-578/2008, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė UAB „Belmedas“ visišką turto administravimą. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. nutarties, visiškas turto administravimas buvo nustatytas todėl, kad du akcininkai, turintys po 50 % įmonės akcijų, t. y. G. K. ir A. J. , nesutaria svarbiausiais įmonės valdymo klausimais. Visiško turto administratorius UAB „Avere“ veikė įmonės vardu iki 2009 m. birželio 5 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, vėliau – bankroto administratorius (pvz., pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo). Iš CK 4.241 ir ABĮ 37 straipsnių analizės daro išvadą, kad visiško turto administratorius turi iš esmės tokias pat teises ir pareigas kaip ir įmonės vadovas, todėl nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. liepos mėnesių G. K. nepriklauso gauti darbo užmokestį.
2. Pirmosios instancijos teismas G. K. 225 000 Lt finansinį reikalavimą patvirtino remdamasis G. K. pateiktais paskolos sutarčių, kasos pajamų orderio kvitų bei mokėjimo pavedimo nuorašais, taip pat G. K. paaiškinimais apie likusią negrąžintą paskolų dalį. Bet tvirtindamas G. K. 225 000 Lt finansinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo išanalizuoti įmonės finansinius dokumentus: apyvartos žiniaraščius, banko sąskaitų išrašus, kasos knygas, G. K. išmokėtų avansų panaudojimą patvirtinančius dokumentus (pvz., kasos čekius, PVM sąskaitas faktūras ir kt.). Siekdamas palengvinti teismo darbą, administratorius turėjo pateikti teismui sutrumpintus paskaičiavimus (pvz., lentelę), kuriuose atsispindėtų su G. K. paskolomis susijusios piniginės operacijos: kada ir kiek G. K. sumokėjo įmonei, kada ir kiek pinigų bendrovė jam grąžino. Apeliantas neturi visų bendrovės finansinių dokumentų ir negali jų gauti (b. l. 94-99); juos turėjo išreikalauti bylą nagrinėjantis teismas.
3. Pirmosios instancijos teismas G. K. 129 828,98 Lt finansinį reikalavimą patvirtino remdamasis ne įmonės finansinių buhalterinių dokumentų visuma, o keliais atskirais dokumentais. Teismas net ir negalėjo atlikti visapusiškos įmonės finansinių buhalterinių dokumentų analizės, nes bankroto administratorius jų į bylą nepateikė. Administratorius pateikė tik apyvartos žiniaraščius ir avansines apyskaitas nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2008 m. spalio mėnesių, o įmonė įsteigta 2004 m. spalio 18 d. Taigi trūksta bendrovės apyvartos žiniaraščių ir avansinių apyskaitų laikotarpiais nuo 2004 m. spalio iki 2007 m. liepos ir nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. birželio mėnesių. Be to, prie administratoriaus pateiktų bendrovės apyvartos žiniaraščių ir avansinių apyskaitų nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2008 m. spalio mėnesių yra ne visi įmonės atliktas pinigines operacijas patvirtinantys dokumentai.
Stebisi, kodėl pirmosios instancijos teismas pasikliovė G. K. žodžiais apie įmonės 129 828,98 Lt skolos likutį ir konstatavo, jog apeliantas neįrodė savo teiginių apie skolos nebuvimą. Apelianto teiginius apie 129 828,98 Lt skolos nebuvimą patvirtina bendrovės 2008 m. balandžio ir 2008 m. birželio mėn. avansinių apyskaitų įrašai (b. l. 84-87). Juose nurodyta, kad 140 000 Lt ir 6 000 Lt yra avansu išmokėtų sumų grąžinimas, o ne suteikiamos paskolos. Atkreipia dėmesį, kad paskolos sutarties dėl 146 000 Lt nėra – tik banko išrašai.
G. K. nepateikė dokumentų, visa apimtimi pagrindžiančių jam išmokėtų avansinių sumų panaudojimą įmonės naudai, kai kuriuose duomenyse, kurie nurodyti apyvartų žiniaraščiuose, avansinėse apyskaitose ir dokumentuose, pagrindžiančiuose atliktas pinigines operacijas, yra žymių neatitikimų. Pvz., 2008 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad G. K. paėmė iš kasos 58 993,14 Lt, kuriuos turėjo grąžinti pagal 2008 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08-028 ir už sąskaitos papildymą 2008 m. vasario 8 d., 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. gegužės 20 d. (b. l. 89). Iš bendrovės 2008 m. vasario 8 d. apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2008 m. vasario 8 d. bendrovės sąskaita buvo papildyta, bet mokėtojas nurodytas ne G. K. , kuris disponavo paimtomis lėšomis, o UAB „Belmedas“; analogiška situacija ir pildant sąskaitą 2008 m. vasario 21 d. (b. l. 90-91). Tokiu būdu G. K. paėmė iš įmonės kasos 788 652,53 Lt įmonės reikmėms, bet įmonės interesais panaudojo tik 612 090,91 Lt, nėra dokumentų apie 176 561,62 Lt grąžinimą ar panaudojimą įmonės vardu.
4. BUAB „Belmedas“ 2009 m. birželio 16 d. balanso (b. l. 92-93) E dalies II eilutėje yra nurodytos įmonės trumpalaikės skolos apeliantui, G. K. ir A. R. , kurių mokėjimo terminai suėję. Susumavus teismo patvirtintas išvardintų kreditorių finansinių reikalavimų sumas (atitinkamai 1 422 500 Lt, 354 828,98 Lt ir 3 554 315,68 Lt, iš viso – 5 331 644,66 Lt), jos 0,5 mln. Lt viršija nurodytus balanso duomenis (4 828 392 Lt). Tai reiškia, jog dalies kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti didesni, nei jie iš tikrųjų turi reikalavimo teisę į bendrovę.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Belmedas“ atsiliepimu į trečiojo asmens A. J. 2010 m. kovo 1 d. atskirąjį skundą (b. l. 109-113) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, DK nenumato galimybės nutraukti darbo sutartį su vadovu, jei įmonei nustatytas visiškas turto administravimas. Net paskyrus visišką turto administravimą, vadovas ir toliau vadovauja bendrovei, organizuoja kasdieninį jos darbą ir t.t., todėl G. K. turi teisę reikalauti sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. birželio mėnesių. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad G. K. darbo užmokestis priskaičiuotas už visą 2009 m. liepos mėnesį. Darbo sutartis su buvusiu įmonės vadovu nutraukta 2009 m. liepos 3 d., tad jam priskaičiuotas darbo užmokestis už darbo dienas iki 2009 m. liepos 3 d. imtinai. Apeliantui byloje atstovauja advokatė, taigi jo atstovė negalėjo nežinoti apie procesinę teisę prašyti teismo išreikalauti reikiamų dokumentų, kurių ji ar atstovaujamasis patys negali gauti, tačiau kurie yra būtini norint teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą. Bankroto administratorius nesutinka su apelianto argumentu, kad jis privalėjo pateikti teismui sutrumpintus paskaičiavimus (pvz., lentelę), nes tokios pareigos nenustato jokie teisės aktai. Administratorius, kaip to reikalauja ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, patikrino G. K. pareikštą reikalavimą ir nustatė, kad 366 870,05 Lt dydžio finansinis reikalavimas pagrįstas, todėl prašė teismo jį patvirtinti, o su prašymu priteisti 22 588,02 Lt palūkanas už suteiktas paskolas nesutiko ir prašė šios jo reikalavimų dalies netvirtinti (b. l. 13).
G. K. atsiliepimu į trečiojo asmens A. J. 2010 m. kovo 1 d. atskirąjį skundą (b. l. 105-107) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak G. K. , bendrovė skolinga jam 12 041,07 Lt darbo užmokesčio, nes darbo sutartis su juo, kaip įmonės vadovu, nutraukta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu 2009 m. liepos 3 d., o atlyginimo darbdavys nemokėjo nuo 2008 m. spalio mėn. Bendrovės 2009 m. rugsėjo 16 d. balanso B dalies III eilutėje skliausteliuose nurodyta 129 828 Lt suma reiškia, kad tai yra permoka, kuri sutampa su G. K. pagal avansines apyskaitas grąžintina pinigų suma. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas privalo atlikti bankroto administratoriaus funkcijas ir nagrinėti visus įmonės finansinius buhalterinius dokumentus už visą bendrovės veiklos laikotarpį. Pirmosios instancijos teismui pakako į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei G. K. ir bankroto administratoriaus patvirtinimų, kad įmonės skola G. K. yra 366 870,05 Lt dydžio. Jeigu, apelianto manymu, reikia daugiau G. K. finansinių reikalavimų dydį patvirtinančių įrodymų, kurių jis negali gauti, tretysis asmuo galėjo prašyti teismo tuos įrodymus išreikalauti, bet šia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde ir, jeigu buvo pateiktas, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2010 m. vasario 19 d. nutartį iš esmės pažeidė proceso teisės normas, susijusias su reikalavimais, keliamais teismo sudėčiai, todėl ši nutartis naikinama dėl absoliučių negaliojimų pagrindų.
Vadovaudamasi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) teisėjų kolegija kartu išnagrinėja Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d., dėl kurios buvo priimta naikintina 2010 m. vasario 19 d. nutartis, ir perduoda pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo G. K. 366 870,05 Lt finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, nes nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal joje esančią medžiagą negalima šio klausimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties
Bylas pagal atskiruosius skundus dėl neįsiteisėjusios apygardos teismo nutarties nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo (CPK 301 str. 3 d.) trijų teisėjų kolegija (CPK 62 str. 3 d.), išskyrus, jei, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutinka su juo ir pats panaikina skundžiamą nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Vilniaus apygardos teismas, gavęs apelianto 2009 m. spalio 13 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi jį priėmė, bet 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties nepanaikino, o išnagrinėjo skundą iš esmės ir, konstatavęs, kad skundas yra nepagrįstas, 2010 m. vasario 19 d. nutartimi skundą atmetė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad jo anksčiau priimta nutartis, jo nuomone, yra de jure ir de facto pagrįsta. Pažymėtina, kad tokia situacija prieštarauja vienam iš fundamentalių teisės principų, jog niekas negali būti teisėjas savo paties byloje (lot. nemo esse judex in sua causa potest), kuris detalizuotas CPK 62 straipsnio 3 dalyje, 301 straipsnio 3 dalyje, 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes ją priėmė vienas teisėjas, be to, tas pats teisėjas, kuris nagrinėjo atitinkamą klausimą pirmąja instancija ir pripažino savo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, todėl ši nutartis naikinama dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 1 p., 338 str.).
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi pripažino, jog G. K. 366 870,05 Lt dydžio finansinis reikalavimas, kurį sudaro darbo užmokestis, negrąžintų paskolų likutis ir skola pagal avansinę apyskaitą, pagrįstas įrodymais, todėl paliko nepakeistą 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtintą ginčo reikalavimą.
Apeliantas kelia teisės klausimą, ar G. K. , kaip buvusiam įmonės vadovui, apskritai priklausė gauti po 1 500 Lt/mėn. darbo užmokestį (bruto) tuo laikotarpiu, kai įmonei buvo nustatytas visiškas turto administravimas. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo neanalizavo, tik nurodė, kad bankroto administratoriaus parengta pažyma patvirtina įmonės vadovo darbo užmokesčio dydį ir darbo užmokesčio neišmokėjimo nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. liepos mėnesių faktą.
Apeliantas kelia įrodinėjimo priemonių, jų tinkamumo ir pakankamumo fakto klausimus dėl G. K. 225 000 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo. G. K. ir UAB „Belmedas“ 2007 m. pasirašė tris paskolų sutartis (b. l. 45, 47, 50) už bendrą 1 920 000 Lt (90 000 Lt + 230 000 Lt + 1 600 000 Lt) sumą. Paskolos sutartis yra realinė sutartis (CK 6.870 str. 1 d.), todėl tam, kad paskolos sutartis būtų laikoma sudaryta, būtina perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui. Kaip matyti iš dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą (b. l. 46, 48-49, 51), G. K. minėtų paskolų sutarčių pagrindu perdavė bendrovei 1 751 000 Lt (90 000 Lt + 60 000 Lt + 1 000 Lt + 1 600 000 Lt). Duomenų, kada ir kiek lėšų bendrovė grąžino paskolos davėjui ir atitinkamai kiek dar liko skolinga, išskyrus teismo posėdžio metu G. K. duotus paaiškinimus, byloje nėra.
Apeliantas kelia įrodinėjimo priemonių, jų tinkamumo ir išsamumo fakto klausimus dėl G. K. 129 828,98 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo. Patvirtindamas šią G. K. trečios eilės finansinio reikalavimo dalį pirmosios instancijos teismas rėmėsi AB banko „Swedbank“ 2008 m. gegužės 20 d. ir 2008 m. birželio 9 d. išrašais (b. l. 52-53) ir G. K. paaiškinimais. Tačiau pastarieji įrodymai yra ne tik kad vienpusiški (neparodo, kiek įmonė liko skolinga G. K. ), bet juos paneigia apelianto pateikti rašytiniai įrodymai: 2008 m. birželio mėn. apyvartos žiniaraštis ir avansinė apyskaita. Norint įsitikinti, ar G. K. iš tikrųjų suteikė atsakovui 146 000 Lt paskolą, tik bendrovės buhalterė per klaidą apskaitė ją kaip vadovui bendrovės išduodamą avansą, reikia išreikalauti įvairius įmonės finansinius buhalterinius dokumentus (finansinės atskaitomybės dokumentus, kasos knygas, išrašus iš banko sąskaitos, apyvartos žiniaraščius, avansines apyskaitas, avansų panaudojimą patvirtinančius įrodymus), neapsiribojant konkrečiu terminu (pvz., 2007 m., 2008 m.), apklausti bendrovės buhalterę. Šie papildomai surinkti įrodymai leistų susidaryti bendrą vaizdą apie pinigų tarp G. K. ir atsakovo judėjimo srautus bei atsakyti į klausimą, kas, kam ir kiek yra (ne)skolingas.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o teismo procesinio dokumento teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą, pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje esančiais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Įvertinusi tirtinų aplinkybių apimtį, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo G. K. 366 870,05 Lt finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, todėl neatskleidė bylos esmės, apelianto prašymu ir/arba ex officio neišreikalavo jo išvardintų svarbių įrodymų, tad G. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas praktiškai visa apimtimi iš naujo ir renkami nauji įrodymai. Tokia situacija prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai atitinkamą klausimą, turėdamas būtinus įrodymus, nuodugniai ištiria ir išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, tad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti G. K. 366 870,05 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį dėl G. K. 366 870,05 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui šį klausimą svarstyti iš naujo.