Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Laurėtos Ulbienės,

sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei, Agnei Aguonytei, Daliai Kanopienei, Žanetai Smilginaitei, Linai Butkuvienei, Linai Nadzeikienei, Daivai Kokštaitei, Agnei Lauruševičiūtei, Vaidai Gailiūtei, Ingai Berlinskaitei,

gynėjams advokatams Vytautui Zabielai, Artūrui Rutkauskui, Liudmilai Karvelienei, Vidmantui Omilevičiui, Laimai Balčiūnienei, Daliai Skerstonaitei, Birutei Strimaitytei, Kristinai Sandaraitei, Edgarui Dereškevičiui, Jonui Skruzdžiui, Leonorai Vasiliauskienei, Vytautei Ladigaitei – Balčiūnienei, Aleksandrui Sizovui, Eugenijai Liutvinskienei, Ramūnui Mikulskui, Algirdui Gurauskui,

nukentėjusiesiems R. S., D. C., A. M., R. M., S. N., jos atstovei advokatei Virginijai Žukienei, A. Ž., D. V.,

teismo medicinos ekspertams Algirdui Zakarui, Jonui Mindaugui Paliuliui, Antanui Algirdui Garmui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1.L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, viengungis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 249 str.3d. ir 260 str. 3 d., 227¹ str. 2 d., (1998-12-21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija) ir 129 str. 2 d. 11 p., 249 str. 3d. ir 129 str. 1 d., 249 str.3d. ir 135 str. 2 d. 8, 10 p. p., 284 str. 1 d., 249 str.3d. ir 140 str. 1 d.,249 str.3d. ir 138 str. 1 d., 249 str.3 d. ir 294 str. 2 d., 249 str.3d. ir 181 str. 3 d., 249 str.3d. ir 140 str. 2 d., 249 str.3d. ir 253 str. 2 d., 249 str.3d. ir 261 str., 249 str.3d. ir 159 str., 249 str.3d. ir 178 str. 1 d., 249 str.3d. ir 284 str. 1 d., 249 str.3d. ir 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 249 str.3d. ir 22 str. 2 d. 129 str. 1 d. ;

2. P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, viengungis, teistas 2004-08-30 pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. bauda 5 MGL (625 Lt), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 249 str.2d. ir 260 str. 3 d., 227¹ str. 2 d., (1998-12-21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija) ir 129 str. 2 d. 11 p., 249 str.2d. ir 129 str. 1 d., 249 str.2d. ir 135 str. 2 d. 8, 10 p. p., 284 str. 1 d., 249 str.2d. ir 140 str. 1 d., 249 str.2d. ir 138 str. 1 d., 249 str.2d. ir 181 str. 3 d., 249 str.2d. ir 140 str. 2 d., 249 str.2d. ir 253 str. 1 d., 249 str.2d. ir 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 249 str.2d. ir 22 str. 2 d. 129 str. 1 d. ;

3.M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, turintis 10 klasių išsilavinimą, viengungis, teistas 1 kartą :

2004- 04-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. bauda 10 MGL (1250 Lt), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 249 str.2d. ir 260 str. 3 d., 249 str.2d. ir 129 str. 1 d., 249 str.2d. ir 135 str. 2 d. 8, 10 p. p., 284 str. 1 d., 249 str.2d. ir 138 str. 1 d., 249 str.2d. ir 294 str. 2 d., 249 str.2d. ir 181 str. 3 d., 249 str.2d. ir 140 str. 2 d.,249 str.2d. ir 253 str. 2 d., 249 str.2d. ir 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 249 str.2d. ir 22 str. 2 d. 129 str. 1 d. ;

4.T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, turintis 9 klasių išsilavinimą,viengungis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 249 str.2d. ir 260 str. 3 d., 249 str.2d. ir 140 str. 2 d., 249 str.2d. ir 261 str., 249 str.2d. 159 str., 249 str.2d. ir 178 str. 1 d., 249 str.2d. ir 284 str. 1 d., 249 str.2d. ir 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 249 str.2d. ir 22 str. 2 d. 129 str. 1 d. 249 str. 2 d. ir 253 str. 1 d. ;

5.M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis,turintis 9 klasių išsilavinimą, viengungis, teistas 1 kartą :

2005- 04-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 259 str. 1 d., 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 249 str.2d. ir 129 str. 1 d., 249 str.2d. ir 138 str. 1 d., 249 str.2d. ir 140 str. 2 d., 249 str.2d. ir 253 str. 1 d., 249 str.2d. ir 294 str. 2 d., 249 str.2d. ir 261 str.;

6.R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „L“ (duomenys pakeisti) kurjeriu, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, teistas 1 kartą :

1998-09-11 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 272 str. 2 d., 255 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 272 str. 2 d., 206 str., 16 str. 2 d. 206 str. laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1d., 22 str. 2 d. 129 str. 1d.;

7.R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „ V“ (duomenys pakeisti) vairuotoju – ekspeditoriumi, turintis pagrindinį išsilavinimą, viengungis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 253 str. 2 d., 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1d., 22 str. 2 d. 129 str. 1d. ;

8.R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomensy neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, turintis vidurinį išsilavinimą, viengungis, teistas du kartus :

2001-03-02 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl Amnestijos „ 1str.1d.3p., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas;

2003-03-20 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. su 1000 Lt turto konfiskavimu; 2003-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 178 str.2d., paskiriant laisvės atėmimą 1m.6 mėn.Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl Amnestijos“ 4str.1d., paskirtoji bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu, paskiriant likusią laisvės atėmimo bausmę 1m.15d., 2003-10-31 paleistas iš laisvės atėmimo vietos,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., 253 str. 2 d. ir 140 str. 2 d.;

9.L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, turintis 10 klasių išsilavinimą, viengungis, teistas 1 kartą :

2004-11-23 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d.;

10. A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis,turintis vidurinį išsilavinimą, viengungis, teistas 1 kartą :

2004-10-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d., jam ir nukentėjusiajam susitaikius ;

2005-09-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn., bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d., 260 str.2d.;

11.V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, turintis 10 klasių išsilavinimą, viengungis, teistas du kartus:

2005-05-26 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

2005-09-06 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.9d., bausmę subendrinus su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-05-26 nuosprendžiu paskirtąja bausme, paskirta subendrinta laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d.;

12.V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, turintis 8 klasių išsilavinimą, viengungis, teistas penkis kartus :

1996-05-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

1997-09-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 18 str. 2 d. 104 str. laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn.,

2004-10-20 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 214 str. laisvės atėmimu 3 m.,

2005-05-26 Vilniaus miesto pirmojo apylinkiės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.,

2005-09-06 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 7 mėn.; bausmė neatlikta,

teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d.;

13. R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Uždaroje akcinėje bendrovėje“L“ (duomenys pakeisti) šaltkalviu, turintis 10 klasių išsilavinimą, viengungis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d. ;

A. C., veikdamas bendrininkių grupėje su A. B. ir E. P., 2004-02-08 apie 04 val. 30 min. kelyje, esančiame Skirlėnų km. Sužionių sen. Vilniaus raj., panaudojant fizinį smurtą, suduodant G. A. 7 smūgius kojomis ir rankomis, nežymiai sutrikdydami jam sveikatą, atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė jo 300 Litų vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia 6510 ir 300 Litų vertės striukę .

Kaltinamieji L. L., P. M., M. K., T. M., M. B., R. B., R. B., R. S., L. P., A. C., V. P., V. K., R. U. padarė sekančias nusikalstamas veikas :

L. L., pravarde “Lopas”, 2002 m. vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus m., į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukęs T. M., pravarde “Mutlis”, 2002 m. rudenį į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukęs nepilnametį M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., pravarde “Mažas”, bei nepilnametį M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pravarde “Straikeris”, 2003 m. žiemą į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukęs P. M., pravarde “Miškis”, 2002 metų rudenį organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymui ir jam vadovavo, 2003 m. vasarą, įgijęs didelį kiekį sprogstamosios medžiagos – 923 gramų sprogstamosios medžiagos, perorganizavo nusikalstamą susivienijimą į ginkluotą, toliau jam vadovaudamas, 2004m. vasaros - 2004m. pabaigos laikotarpiu jį papildė šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis: dvivamzdžiu lygiavamzdžiu perdirbtu 16-o kalibro medžiokliniu šautuvu, trejais Rusijos pramoninės gamybos dujiniais pistoletais „Iž-79“ su pakeistais vamzdžiais, pritaikytais šaudyti 7,65 mm kalibro „Browning“ šoviniais, JAV pramoninės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdžiu šautuvu „Winchester“ su jam skirtais šoviniais, 9 mm kalibro pistoletu „Makarov“ bei jam skirtais šaudmenimis ir tam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, skirtam bendrai pelningai ir pastoviai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti ir pardavinėti labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įgyti, laikyti, gabenti ir nešioti šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas, nužudymus ir kitas nusikalstamas veikas, vadovavo iki 2005m. sausio mėnesio . L. L., vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis: nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams T. M., M. K., M. B., P. M. patiems prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pagal paskirstytas konkrečiam nusikalstamo susivienijimo nariui Vilniaus m. teritorijas, neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tiekiamų L. L., įgijimui, gabenimui bei pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, išsinuomoti garažus bei butus, šių medžiagų bei šaunamųjų ginklų ir sprogstamųjų medžiagų laikymui, surasti butus, kuriuose apsigyvenę surasti minėtam tikslui asmenys pardavinėtų narkotines ir psichotropines medžiagas, perduoti šiems mobiliuosius telefonus bei SIM korteles ryšio palaikymui su pačiais nusikalstamo susivienijimo nariais bei pirkėjais, įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų svėrimo bei pakavimo priemones, tuo palengvinant nusikalstamų veikų darymą. L. L. paskirstė konkrečiam nusikalstamo susivienijimo nariui konkrečią narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšį, kuria šis turėtų prekiauti bei nurodė šių medžiagų tam tikrų kiekių kainas bei gautų pajamų paskirstymą, nurodė minėtiems nusikalstamo susivienijimo nariams surinkti už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas gautas lėšas, kurias kaupdavo ir skirstydavo savo nuožiūra L. L.. Vykdydami L. L. nurodymus bei paskirstytus nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenis, dalyvaujant pačiam L. L., M. K., P. M., T. M. dalyvavo šio susivienijimo veikloje iki 2005m. sausio mėn., M. B. dalyvavo šio susivienijimo veikloje iki 2004-09-25, ir kaip nusikalstamo susivienijimo nariai bei nepriklausantis nusikalstamam susivienijimui R. B. 2004m.- 2005m. sausio mėn. laikotarpiu atliko tokius veiksmus:

- T. M. pagal jam priskirtą prekybai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis teritoriją bei šių medžiagų rūšį pardavinėjo heroiną, MDMA, amfetaminą, kanapes bei jų dalis, natrio oksibutiratą Justiniškių ir Karoliniškių mikrorajonuose, M. K. - heroiną, MDMA, kanapes bei jų dalis, natrio oksibutiratą Pašilaičių, Šeškinės, Fabijoniškių ir Antakalnio mikrorajonuose, M. B. - kanapes ir jų dalis, amfetaminą ir MDMA Baltupių ir Šeškinės mikrorajonuose, P. M. - kokainą, amfetaminą, heroiną, MDMA, kanapes ir jų dalis, natrio oksibutiratą Pašilaičių ir Naujamiesčio mikrorajonuose;

- T. M. neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui ir pardavimui buvo išnuomavęs butus, esančius (duomenys neskelbtini); M. K. – butus, (duomenys neskelbtini), garažus, (duomenys neskelbtini); M. B. – butą, (duomenys neskelbtini); P. M. - butus, esančius (duomenys neskelbtini);

- T. M. į prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įtraukė L. P. ir nepilnametį R. U.; M. K. į prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įtraukė A. C., kurie patys nusikalstamo susivienijimo narių nurodymu pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas;

- nepriklausantis nusikalstamam susivienijimui R. B. narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamosios medžiagos laikymui išnuomavo garažus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) – 9, Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.; butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.;

- T. M., P. M., M. K., M. B. įsigijo polietileninius maišelius narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pakuoti ir svarstykles minėtoms medžiagoms sverti.

Taip pat, L. L., siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui bei šias medžiagas pirkusius asmenis, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius, bei kitus asmenis, nevykdžiusius L. L. nurodymų, ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.

Tokiais veiksmais kaltinamasis L. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d., kaltinamieji T. M., M. K., P. M., M. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d.

L. L., organizavęs ir vadovaudamas ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogstamąja medžiaga nusikalstamam susivienijimui, dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, T. M., M. K., P. M., dalyvaujantys tokio susivienijimo veikloje, R. B., R. S., A. C., L. P., V. K., V. P., R. U., nepriklausantys nusikalstamam susivienijimui, atliko tokius nusikalstamus veiksmus:

L. L. nuo 2002 metų rudens iki 2005m. sausio mėn. tyrimo tiksliai nenustatytos datos, tyrimo nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tame tarpe labai didelį kiekį 389,297 g. narkotinės medžiagos heroino, didelį kiekį 44,727 g. psichotropinės medžiagos MDMA, labai didelį kiekį 2486,174 g. psichotropinės medžiagos natrio oksibutirato, didelį kiekį 1940,514 g. narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, 17,651 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, 5,273 g. narkotinės medžiagos kanapių dervos, 0,012 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, šias medžiagas paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams M. K., T. M., P. M., nepriklausančiam nusikalstamam susivienijimui R. B., taip šie šias medžiagas neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė jas, turėdami tikslą parduoti :

R. B., veikdamas bendrininkų grupėje su L. L., jo nurodymu, 2004-05-28 iki 2005-02-23 laikotarpiu neteisėtai įgijo iš pastarojo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos- 211,930 g heroino, didelį kiekį narkotinės medžiagos- 1738,13 g. kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos -2160,48 g. natrio oksibutirato, jas gabeno ir laikė garaže (duomenys neskelbtini)A-12 Vilniuje iki pat jų suradimo ir paėmimo 2005-02-23 atliktos kratos metu;

P. M. 2004 m gruodžio mėnesio pradžios 2005-02-01 laikotarpiu neteisėtai gabeno iš L. L. įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos 169,381 g. heroino, narkotinės medžiagos 179,60 g. kanapių ir jų dalių, didelį kiekį psichotropinės medžiagos 38,849 g. MDMA bei didelį kiekį psichotropinės medžiagos 273,382 g. natrio oksibutirato, į garažą (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir neteisėtai laikė iki 2005 m. vasario pradžios, kol 2005 m. vasario pradžioje R. B., veikdamas bendrininkų grupėje su P. M., paimdamas iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos 169,381 g. heroino, narkotinės medžiagos 179,60 g. kanapių ir jų dalių, didelį kiekį psichotropinės medžiagos 38,849 g. MDMA bei didelį kiekį psichotropinės medžiagos 273,382 g. natrio oksibutirato, neteisėtai jas įgijo, gabeno į namą, esantį Sėlos k., Tauragnų sen., Utenos raj., bei jame laikė;

T. M. 2004-12-20 iki 2005-01-19 laikotarpiu neteisėtai iš L. L. įgijo pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kanapių ir jų dalių, didelį kiekį heroino, MDMA, amfetamino, natrio oksibutirato, dalį tuo laikotarpiu narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų pardavė vienas ir dalį 2005-01-16 iki 2005-01-19 laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje su R. U., gim. (duomenys neskelbtini), šiam neteisėtai įgijus iš T. M. tam tikslui nenustatytą nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tame tarpe 0,090 g heroino, kurių dalį jis pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Karoliniškių mikrorajone, likusią dalį 0,090 g heroino turėjo tikslą parduoti. Likusią dalį - narkotinės medžiagos 8,480 g. kanapių ir jų dalių, didelį kiekį narkotinės medžiagos 3,723 g. heroino, psichotropinės medžiagos 2,691 g. MDMA, psichotropinės medžiagos 11,161 g. amfetamino, psichotropinės medžiagos 17,143 g. natrio oksibutirato, T. M. neteisėtai laikė minėtame bute iki pat jų suradimo ir paėmimo 2005-01-19 atliktos kratos metu;

M. K. 2004 m. spalio mėnesio pradžios - 2005-01-19 laikotarpiu iš L. L. neteisėtai pardavimui įgijo, gabeno į garažą, esantį Fabijoniškių g. 2A – 48G Vilniaus m., psichotropinę medžiagą 0,877 g. MDMA, narkotinės medžiagos 9,084 g. kanapių ir jų dalių, narkotinės medžiagos 5,273 g. kanapių dervos, narkotinės medžiagos 0,488 g. heroino ir ją ten laikė ;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. K. 2004-12-04 iki 2005-01-14 laikotarpiu neteisėtai iš L. L. įgijo pardavimui nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: natrio oksibutirato, MDMA, metamfetamino, kanapių ir jų dalių, jas nugabeno į butą, esantį Buivydiškių g.12-88 Vilniuje A. C., su juo veikiančiam bendrininkų grupėje, kur A. C., neteisėtai iš M. K. tuo laikotarpiu įgijęs nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jas laikydamas tam pačiam bute, 2004-12-04 - 2005-01-14 laikotarpiu pardavė nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo nenustatytiems asmenims Šeškinės mikrorajone vienas bei 2004-12-24-2005-01-14 laikotarpiu tai darydamas su V. K., veikiančiam su juo bendrininkų grupėje, V. K. pardavus keletą kartų nedidelį kiekį narkotikų ir psichotropinių medžiagų, neteisėtai įgytų iš A. C.. Likusią dalį - psichotropinių medžiagų 15,146 g natrio oksibutirato, 0,358 g MDMA ir 0,012 g metamfetamino bei narkotinės medžiagos 5,22 g kanapių ir jų dalių A. C. laikė su tikslu parduoti minėtame bute iki pat jų suradimo ir paėmimo 2005-01-14 atliktos kratos metu;

M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. sausį neteisėtai įgijo pardavimui iš L. L. nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų- MDMA, amfetamino ir natrio oksibutirato, bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, tame tarpe psichotropinių medžiagų 20,023 g natrio oksibutirato, 1,952 g MDMA, 6,49 g amfetamino ir didelį kiekį 3,775 g narkotinės medžiagos heroino kurias R. S., L. P. ir tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami su M. K. bendrininkų grupėje, 2005 m. sausį neteisėtai pardavimui įgijo iš M. K., neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur A. C., tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas su jais bendrininkų grupėje, neteisėtai pardavimui iš jų įgijo nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė ir 2005m. sausio vidurio- 2005m. vasario 2d. laikotarpiu pardavė dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vienas bei su V. P., veikiančiu su juo bendrininkų grupėje, šiam pardavus keletą kartų nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias jis neteisėtai įgijo iš A. C.. Likusią dalį - psichotropinių medžiagų 20,023 g natrio oksibutirato, 1,952 g MDMA, 6,49 g amfetamino ir didelį kiekį 3,775 g narkotinės medžiagos heroino A. C. neteisėtai laikė su tikslu parduoti iki 2005-02-02 minėtam bute;

V. P. 2005-02-02 bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš A. C. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą - 0,118 g heroino asmeniniam naudojimui, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti.

Tokiais nusikalstamais veiksmais kaltinamieji L. L., T. M., M. K., P. M., R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str.3d., A. C., R. S., L. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d., V. K. ir R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d., V. P. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 259 str.2d. ir 260 str.1d.

M. B. 2004 m. pradžios ir 2004 m. kovo 30d. laikotarpiu Vilniaus mieste neteisėtai platino D. C. nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų,

Tokiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.;

T. M. Vilniaus m. 2004 m. gruodžio mėn. įtraukė vaiką R. U., gim. (duomenys neskelbtini) į nusikalstamą veiklą, pasiūlydamas jam prekiauti psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, ką šis 2005-01-16- 2005-01-19 laikotarpiu ir darė ;

Tokiais veiksmais T. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str.;

T. M. nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19 Vilniaus m. tiekė nepilnamečiui R. U., gim. (duomenys neskelbtini) narkotines ir psichotropines medžiagas: nenustatytą kiekį kanapių, heroino, natrio oksibutirato, MDMA pardavimui, tokiu būdu jas jam platino;

Tokiais veiksmais T. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 str.;

L. L. ir P. M., veikdami nusikalstamame susivienijimedėl asmeninių paskatų tyčia nužudė V. B., tai padarydami sekančiomis aplinkybėmis: 2003-01-20 apie 17 val. automobiliu “Mersedes Benz 230” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė V. B. į miško masyvą, esantį kelio Vilnius-Ukmergė 97 - ame kilometre Ukmergės rajone, kur L. L. nurodymu P. M. laikant sėdinčio automobilyje V. B. rankas, jis lipnia juosta surišo šio rankas už nugaros ir apvyniojo burną, tuo atimdamas galimybę pastarajam priešintis, šauktis pagalbos ir pabėgti, bei nuvedė V. B. prie iš anksto, ruošiantis šio nužudymui, L. L. ir P. M. iškastos duobės, kur L. L. ranka sudavė vieną smūgį V. B. į veidą, šiam nuo gauto smūgio nukritus ant žemės, jis virve užspaudė jo kaklą ir apie 5 minutes smaugė. Vėliau L. L. kartu su P. M. įmetė V. B. kūną į duobę, kur P. M. L. L. nurodymu tris kartus peiliu dūrė duobėje gulinčiam V. B. į krūtinės sritį, padarydamas sekančius sužalojimus : skersinius paliežuvio kaulo abiejų didžiųjų ragų lūžius, 3 durtines-pjautines krūtinės kairės pusės žaizdas III ir IV tarpšonkauliuose su krūtinkaulio krašto ir kiauriniu širdies dešiniojo skilvelio bei kairio prieširdžio sužalojimu, dėl ko V. B. nuo mechaninės asfikcijos ir patirtų sužalojimų mirė, taip L. L. ir P. M. jį tyčia nužudė.

Šiais savo veiksmais L. L. ir P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 1961m. BK 104 str.

L. L. ir P. M., veikdami nusikalstamame susivienijime, už tai, kad A. A. kartu su T. M. vartoja narkotines medžiagas, 2003-07-20 dienos metu automobiliu Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė A. A. į miško masyvą, esantį prie Eišiškių plento ir Vilniaus m. aerouosto, kur jiems abiems pririšus A. A. prie medžio, tuo atimant pastarajam galimybę pasipriešinti bei pabėgti, L. L. sudavė šiam du smūgius kumščiu į pilvo sritį bei nemažiau 20 smūgių mediniu pagaliu į pilvo, nugaros, kairės rankos, kairės kojos sritis, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą dėl daugybinių odos nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų pilvo sienoje.

Šiais savo veiksmais L. L. ir P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..

L. L., M. B., M. K., veikdami nusikalstamame susivienijime, už tai, kad D. C. buvo skolingas M. B. už narkotines ir psichotropines medžiagas, sumušė D. C., taip nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, tai padarydami prie sekančių aplinkybių:

L. L. nurodymu surasti D. C. bei pristatyti į butą, esantį Gabijos g. 15 – 35 Vilniaus m., M. B. 2004 m. kovo 31 d. apie 21 val. telefonu iškvietė D. C. iš namų, automobilyje AUDI – 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiam namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje kieme, M. B. smaugė D. C., suspaudęs šio kaklą saugos diržu, M. K. sudavė šiam nemažiau 10 smūgių kumščiu į pilvą, po to M. K. kartu su M. B. pristatė D. C. į minėtą butą, kur L. L., reikalaudamas grąžinti negautus už prekybą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis 200 litų, rankomis smaugė D. C. rankomis bei, pargriovęs ant grindų, sudavė kumščiais bei kojomis šiam nemažiau 20 smūgių į kūną, lūžus kairės plaštakos 1-o piršto pamatiniam pirštakauliui, nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tęsiant savo nusikalstamus veiksmus, 2004 m. gegužės 11 d. apie 14 val. prie (duomenys neskelbtini), L. L. sudavė kumščiu 2 smūgius D. C. į veidą, M. K. sudavė kumščiu 2 smūgius jam į veidą, po to, šiam nukritus ant žemės, M. K. kartu su L. L. spyrė kojomis nemažiau 20 smūgių D. C.. Po to, M. K. kartu su L. L. įsodino D. C. į M. B. vairuojamą automobilį, kuriame M. K. sudavė alkūne smūgį D. C. į kairio smilkinio sritį, ir nuvežus šį į miško masyvą, esantį šalia kelio Vilnius – Ukmergė, apie 5-ių km atstumu nuo Bukiškių k. Vilniaus raj., M. K. prirakino L. L. pateiktais antrankiais D. C. prie medžio, tuo atimant galimybę pastarajam priešintis ir pabėgti, o L. L. pridėjus peilį prie nukentėjusiojo kaklo, M. K. ir M. B. ištraukus bei demonstruojant šiam jų turėtus peilius, grasino D. C. nužudyti, dėl odos nubrozdinimų kaktoje nežymiai sutrikdė D. C. sveikatą, reikalavo atiduoti minėtus 200 Lt. Po to pristačius D. C. į šio namus, esančius (duomenys neskelbtini), jis atidavė reikalautus 200 Lt.

Šiais savo veiksmais L. L., M. B., M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d.

L. L., P. M. padedant, M. B., M. K., veikdami nusikalstamame susivienijime, turėdami tikslą sužaloti A. A., už tai, kad jis neva pardavinėjo ne jų, o kitų asmenų tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą, tai padarydami prie sekančių aplinkybių :

L. L. suplanavus minėtą veiką, paskirsčius vaidmenis, 2004-04-06 apie 22.00 val. P. M. apgaule atviliojo A. A. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur M. K. ir M. B., veidus užmaskavę kaukėmis, bendrais veiksmais sudavė rankos kumščiais ir turėtais peiliais ne mažiau 11 smūgių A. A. į veido, kairės plaštakos, nugaros kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies, kairio sėdmens sritis, tuo padarydami jam pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, 3 durtines-pjautines žaizdas nugaros kairėje pusėje, 1 durtinę-pjautinę žaizdą kairiajame žaste, 1 durtinę-pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, 4 durtines-pjautines žaizdas kairio sėdmens srityje, taip nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą.

Tokiais veiksmais L. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str.4d. ir 138 str.1d., P. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. ir 138 str.1d., M. B. ir M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d..

L. L., M. K. ir P. M., veikdami nusikalstamame susivienijime, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinę bei psichinę prievartą atvirai prievartavo turtą iš A. Ž., tai padarydami prie sekančių aplinkybių:

2003 metų gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, P. M. jėga įsodino A. Ž. į L. L. vairuojamą automobilį “Mercedes Benz 230”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grasino jam peiliu, M. K. sudavė jam rankomis ir kojomis 8 smūgius į galvos, krūtinės ir pilvo sritis, L. L. sudavė jam delnu nemažiau 15 smūgių į galvą, po to, nuvežus šį į miško masyvą, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur P. M. ištempė, sugriebęs už rūbų, A. Ž. iš automobilio, M. K. spyrė jam 5 kartus, P. M., įrėmęs peilį į jo kaklą, spyrė du kartus į nugarą, L. L. laikė gulintį ant žemės A. Ž., koja prispaudęs jo galvą ir demonstravo prieš jį daiktu, panašiu į pistoletą, grasindamas jį nužudyti, ir reikalavo iš A. Ž. perduoti savo naudai 1000 JAV dolerių ( 3000 Lt), po to laikotarpyje nuo 2003 metų gegužės mėnesio iki 2004-03-16, A. Ž., įteikdamas M. K. po 150-250 litų, perdavė savo turto -2200 Litų,

Tokiais veiksmais L. L., M. K., P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.;

L. L., M. K., P. M., T. M., M. B., veikdami nusikalstamame susivienijime, ir R. S., nepriklausantis nusikalstamam susivienijimui, veikdamas su jais bendrininkų grupėje, 2004 m. kovo mėnesio viduryje mušdami ir kitaip smurtaudami kankino A. Ž., tai padarydami sekančiomis aplinkybėmis :

2004 m. kovo mėnesio viduryje L. L. nurodymu R. S. ir T. M. apgaule atvežė automobiliu Mercedes Benz-230 v/n (duomenys neskelbtini) A. Ž. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame R. S. spyrė nemažiau 10 kartų A. Ž. į kojas ir pilvą, T. M. spyrė 3 smūgius kartus jam į krūtinę ir dešiniąją blauzdą, M. B. sudavė 2 kartus kumšiu į galvą ir spyrė 3 kartus jam į šoną, P. M. ir M. B. pakaitomis filmuojant vaizdo kamera, L. L., privertęs A. Ž. išgerti degtinės bei vartoti nenustatytas narkotines bei psichotropines medžiagas, apsvaigino pastarąjį, grasino jam turimu peiliu nupjauti ausį bei lytinius organus ir sudavė daugybinius smūgius kojomis, rankomis, pilnu limonado plastikiniu buteliu ir šlepete A. Ž. į įvairias kūno sritis bei jėga kišo pagalio kotą šiam į burną, tuo sukeliant pastarajam fizinį skausmą. Taip pat L. L., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, juos P. M. ir M. B. pakaitomis toliau filmuojant vaizdo kamera, liepė A. Ž. persirengti moteriškais drabužiais ir šokti, po to, nurodęs pastarajam nuogam lipti į vonią, L. L. kartu su R. S., M. B., P. M. ir M. K. pylė ant A. Ž. karštą ir šaltą vandenį, tokiais veiksmais A. Ž. kankino.

Tokiais veiksmais L. L., M. K., P. M., T. M., M. B., R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..

L. L., M. K., padedant P. M., veikdami nusikalstamame susivienijime, tyčia nužudė A. N., už tai, kad jis neva pavogė iš M. K. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, narkotines ir psichotropines medžiagas, tai padarydami sekančiomis aplinkybėmis :

2004-06-26 apie 18 val. L. L. nurodymu M. B., nežinodamas tikrųjų tikslų, išviliojo apgaule A. N. iš pastarojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to L. L., M. K. automobiliu BMW 735 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė A. N. į butą, esantį Kalvarijų g. 294D - 7 Vilniuje, kur L. L. sudavė jam penkis smūgius kumščiu į pilvą, L. L. nurodymu M. K. sudavė vieną smūgį ranka jam į galvą bei sugirdė pastarajam butelį alaus su įlašintu klofelinu, po to L. L., užkimšęs A. N. burną marškinėliais bei surišęs rankas automobiliui vilkti skirta virve, tuo atimant galimybę pastarajam priešintis, šauktis pagalbos ir pabėgti, iškvietė P. M., kuris, L. L. nurodymu, saugojo A. N. minėtame bute, kad pastarasis nepasišalintų, o tuo metu L. L. kartu su M. K. miško masyve, esančiame šalia kelio Dūkštos-Kernavė 8-o kilometro, apie 3,5 km atstumu nuo Kernavės k. Širvintų raj., iškasė duobę. Po to, šiems grįžus į minėtą butą, L. L., P. M. ir M. K. automobiliu BMW 735 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė A. N. į minėtą miško masyvą, kur P. M. atvedė jį iki duobės, L. L. jį pargriovė, diržu užspaudė jo kaklą ir smaugė apie 5 min.. Po to L. L. ir P. M. įmetė A. N. kūną į duobę, L. L. nurodymu M. K. P. M. paduotu peiliu penkis kartus dūrė peiliu A. N. į krūtinės ir nugaros sritis, padarydamas jam penkias kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje II ir III tarpšonkauliuose bei nugaros kairėje pusėje VI-ame tarpšonkaulyje su IV šonkaulio kremzlės ir 4-iais širdiplėvės bei vienu kiauriniu širdies dešinio skilvelio sienelės ir tarpskilvelinės pertvaros sužalojimais, dėl ko A. N. nuo šių sužalojimų ir nuo mechaninės asfikcijos mirė, taip L. L. ir M. K. jį nužudė. Užkasus A. N. kūną bei grįžus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, L. L. nurodymu, turint tikslą atsikratyti nužudytojo A. N. asmeniniais daiktais bei suklaidinti galimą teisėsaugos organų tyrimą dėl šio dingimo be žinios fakto, M. K. išmetė A. N. turėtus raktus ir laikrodį, o P. M. pardavė A. N. mobilaus ryšio telefoną .

Tokiais veiksmais L. L., M. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d, P. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6d. ir 129 str.1d.;

L. L., padedant M. K. ir P. M., veikdami nusikalstamame susivienijijme, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. S. sveikatą, smurtavo prieš L. B., taip L. L. ir P. M. pažeidė viešąją tvarką, tai padarydami sekančiomis aplinkybėmis :

2004-10-17 apie 2.00 val., L. L. nurodymu M. K. automobiliu BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenus L. L. bei P. M. prie naktinio klubo "B" (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bei laukiant jų automobilyje, o P. M. L. L. nurodymu, siekiant užtikrinti nekliudomą veikos padarymą, prie minėto klubo durų stebint aplinką bei pasiruošus turimu peiliu žaloti L. L. galinčius pulti asmenis, L. L., būdamas girtas, viešoje vietoje, įžūliai elgdamasis, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį, peiliu dūrė 2 kartus į juosmens sritį R. S., vykdančiam UAB "M" (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojo tarnybos pareigas, tuo dėl paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje bei kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos juosmenyje su pilvaplėvės pažeidimu, blužnies bei kairio diafragmos kupolo pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, iš karto po to, minėtame klube, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, L. L. vieną kartą turėtu peiliu sudavė L. B. į pilvo sritį, įdrėksdamas odą, po to L. L. kartu su P. M., M. K. išvežus juos minėtu automobiliu, pasišalino iš veikos padarymo vietos.

L. L. ir T. M., veikdami nusikalstamame susivienijime, 2004-11-24 apie 16 val. viešoje vietoje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., automobiliu BMW 735 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė bei sustoję užblokavo kelią D. V. vairuojamam automobiliui “Mercedes Benz 230”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo atimant galimybę jai automobiliu judėti važiavimo kryptimi, po to T. M., išlipęs iš L. L. vairuojamo automobilio ir peiliu, skirtu pjaustyti popieriui, tyčia pradūrė D. V. automobilio galinio dešinės pusės rato padangą “NOKIAN” 350 Lt vertės, pasityčiojant išvadino ją necenzūriniais žodžiais bei pagrasino, kad “tai ne paskutinis pradurtas ratas ir ne paskutinė pavogta apdaila”, tokiais įžūliais veiksmais, grasinimais ir patyčiomis demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį bei padarydami 350 Lt turtinę žalą D. V., L. L. ir T. M. pažeidė viešąją tvarką.

Tokiais veiksmais L. L. ir T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d..

L. L. organizavus D. P. nužudymą bei jam vadovavus, t.y. sudarius pastarojo nužudymo planą ir paskirsčius kiekvienam nusikalstamos veikos padarymo bendrininkui konkrečias užduotis bei vaidmenis, P. M. ir M. K., veikdami nusikalstamame susivienijime, padedant nepriklausantiems nusikalstamam susivienijimui R. B. ir R. B., veikiantiems su jais bendrininkų grupėje, turėdami tikslą dėl kilusio konflikto tarp D. P. ir nusikalstamo susivienijimo nario T. M. nužudyti D. P., pasikėsino nužudyti D. P., taip pat kaltinamasis M. K., siekdamas nužudyti D. P., apsirikęs dėl nusikalstamos veikos objekto, pasikėsino nužudyti R. M., jam nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, tai kaltinamieji L. L., P. M., M. K., R. B., R. B. padarė sekančiomis aplinkybėmis :

L. L. 2005-01-06 P. M. ir T. M. pavedė tos dienos vakare nuvykti prie D. P. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir stebėti jo grįžimo namo laiką bei apie tai informuoti L. L.. P. M. ir T. M., vykdydami tokį nurodymą, 2005-01-06 vakare nuvyko prie D. P. gyvenamo namo, kur stebėjo, kada jis grįžta namo, apie tai informavo L. L..;

L. L. 2005-01-07 T. M. ir P. M. pavedė nupirkti penkis sportinius kostiumus, kepures, pirštines ir avalynę, skirtus jiems, E. P., M. K. ir L. L. persirengti prieš vykstant nužudyti D. P., taip po nusikalstamos veikos padarymo, sunaikinus šiuos rūbus, palengvinant nusikaltimo pėdsakų sunaikinimą. T. M. ir P. M. 2005-01-08 Vilniaus miesto Gariūnų turgavietėje nupirko penkis sportinius kostiumus, kepures, pirštines ir avalynę, kuriuos pristatė į E. P. nuomotą butą ;

L. L. 2005-01-08 dienos metu pavedė T. M., P. M. kartu su juo pačiu vykti prie D. P. gyvenamosios vietos, išanalizuoti aplinką bei aptarti kiekvieno bendrininko konkrečius veiksmus ir išsidėstymo vietas D. P. nužudymo metu, dėl ko jie visi nuvažiavę prie D. P. gyvenamosios vietos, išanalizavo aplinką, aptarė kiekvieno bendrininko konkrečius veiksmus vietoje, jų išsidėstymo vietas;

L. L. pavedimu R. B. nupirko du mobilaus ryšio telefonus “NOKIA” ir dvi SIM korteles, kuriuos 2005-01-08 vakare E. P. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, L. L. perdavė T. M. ir R. B. nusikalstamos veikos bendrininkų susisiekimui D. P. nužudymo metu;

L. L. pavedė nusikaltimo bendrininkams M. K., P. M., T. M., R. B. ir E. P. 2005-01-08 susirinkti pastarojo nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur jis išdėstė kiekvieno bendrininko buvimo vietą bei konkrečius veiksmus – R. B. paruošti šaunamuosius ginklus - pistoletus su ugnies ir garso slopintuvais, bei šiam kartu su P. M. vykti į mišką ir mokyti šaudyti E. P. bei išbandyti šaunamuosius ginklus; E. P. jis pavedė nužudyti D. P., jį nušaunant, P. M. pavedė tuo metu būti šalia E. P. ir, šiam nepavykus nužudyti D. P., pačiam šį nužudyti, panaudojant pistoletą bei peilį, tuo užtikrinant nužudymo padarymą; T. M., nuvykus R. B. automobiliu “Toyota Celica” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, stebėti D. P. atvykimo momentą ir, šiam atvykus, apie tai informuoti telefonu R. B., po to pasišalinti; R. B. pavedė automobiliu “Mercedes Benz 230”, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nuvežti P. M. su E. P. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)B Vilniuje bei laukti T. M. pranešimo telefonu apie D. P. atvykimą; R. B., gavus T. M. pranešimą, informuoti apie tai E. P. ir P. M., o, šiems išlipus iš automobilio ir einant link D. P., kad jį nužudytų, išvažiuoti; M. K. nuvykti automobiliu BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir laukti D. P. nužudžiusių E. P. ir P. M. bei išgabenti šiuos iš įvykio vietos;

2005-01-08 P. M. nuvežė E. P. į miško masyvą, esantį prie L.Giros g. Vilniuje, bei mokė jį šaudyti Rusijos pramoninės gamybos dujiniu pistoletu "IŽ-79”, perdirbtu savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytu šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, ir pistoletu “MAKAROV” Nr. BV 4231, tą pačią dieną R. B. dar kartą nuvežus E. P. į miško masyvą, esantį Sudervės k. Vilniaus raj. apylinkėse, mokė jį šaudyti minėtu pistoletu “IŽ”. Po to tą pačią R. B. sutepė bei paruošė šaudymui minėtus ginklus. Po to apie 20 val. E. P. ir P. M. persirengus anksčiau nupirktais drabužiais, R. B. automobiliu “Mersedes Benz 230”, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nuvežė juos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)B Vilniuje, T. M. automobiliu Toyota Celica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, M. K. nuvažiavo automobiliu BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje;

2005-01-08 apie 23 val. automobiliu BMW 540, valst. Nr. ABR 50 D. P. atvykus prie savo gyvenamojo namo, T. M., savanoriškai atsisakęs užbaigti pradėtą nusikaltimą, tyčia pavėluotai informavo apie tai telefonu R. B., kuris informavo apie D. P. atvykimą to laukusius automobilyje E. P. ir P. M., kurie išlipę iš automobilio, E. P. turint L. L. duotą pistoletą “IŽ” su garso ir ugnies slopintuvu, įdėtą į polietileninį maišą, bei peilį, o P. M. rūbų kišenėje nešant L. L. duotą pistoletą “CZ”, ėjo link D. P. automobilio, bet pamatę D. P. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdami realią galimybę jį nužudyti, savanoriškai atsisakė užbaigti pradėtą nusikaltimą, ir nešovė į jį, suteikdami galimybę šiam pasišalinti.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, L. L. 2005-01-09 vakare nurodė R. B. ir P. M. nužudyti D. P., tam tikslui R. B. įduodamas nenustatytą pistoletą, nurodydamas pastarajam P. M. nuvežti prie D. P. gyvenamojo namo, o P. M. nurodydamas nušauti D. P.. Tos pačios dienos vakare P. M. ir R. B., pastarojo vairuojamu tyrimo nenustatytu automobiliu atvažiavo prie D. P. gyvenamojo namo, L. L. kartu su M. K., pastarojo vairuojamu automobiliu BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pat metu taip pat atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)B Vilniuje šalia D. P. gyvenamojo namo, kur L. L. M. K. padavė R. B. paruoštą šaudymui, užtaisytą ne mažiau 6 šoviniais 9 mm kalibro pistoletą “MAKAROV” Nr. BV 4231, bei nurodė nužudyti D. P., nušaunant minėtu ginklu. Apie 24 val., atvykus į namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kiemą automobiliui BMW, R. B. padavė L. L. duotą pistoletą P. M., kuris, turėdamas tikslą nušauti D. P., nuėjo link atvykusio automobilio, tačiau į automobiliu atvykusį asmenį nešovė, nes tuo pačiu metu prie šio automobilio anksčiau priėjęs M. K., suklydęs dėl nusikalstamos veikos objekto, manydamas, kad tuo automobiliu parvažiavo D. P., šešis kartus šovė į (duomenys neskelbtini)A Vilniuje namo kiemą automobiliu BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavusį R. M., tuo nesunkiai dėl aklinio šautinio kaklo sužalojimo su dešinio peties nervinio rezginio bei kaklo ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių pažeidimu jam sutrikdydamas sveikatą, šios nusikalstamos veikos neužbaigus nuo kaltinamojo M. K. valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. M. pasilenkė, tuo išvengdamas sunkesnių sužalojimų.

Tokiais veiksmais L. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 22 str.1d. 129 str.1d., kaltinamasis P. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. 129 str.1d., kaltinamasis M. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str.1 ir 2d. 129 str.1d., kaltinamieji R. B. ir R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 24 str.6d. ir 129 str.1d.

L. L., M. K., P. M., T. M., M. B., veikdami nusikalstamame susivienijime bei nepriklausantys nusikalstamam susivienijimui R. S. ir R. B. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga, L. L. disponuojant dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenimų, sprogstamąja medžiaga, M. K. disponuojant dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, R. B. disponuojant dideliu kiekiu sprogstamosios medžiagos, R. S. disponuojant dideliu kiekiu šaudmenų, tai darydami sekančiomis aplinkybėmis :

L. L. 2004 metų pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro “MAKAROV” pistoletą Nr. BV 4231 su ugnies ir garso slopintuvu bei šaudmenis - ne mažiau kaip 15 vnt. Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18 mm) šovinių, skirtų šaudyti iš minėto ginklo, bei 22 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinius, kuriuos laikė nenustatytoje vietoje, iki 2005-01-09 23 val., kai minėtą “MAKAROV”pistoletą su ne mažiau kaip 6 jam skirtais šoviniais jis, neturėdamas leidimo, nugabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)A Vilniuje, ir perdavė M. K., pastarasis, neteisėtai jį nešiodamas, panaudojęs pasikėsinimo į D. P. ir R. M. gyvybę metu, 2005-01-09 apie 24 val. grąžino minėtą šaunamąjį ginklą L. L., kuris Vilniaus m. nenustatytoje vietoje laikė ir nešiojo minėtą ginklą ir šaudmenis iki 2005 metų sausio mėnesio vidurio, kol minėtą ginklą ir devynis “MAKAROV” bei dvidešimt du "BROWNING" šovinius perdavė R. B. tolesniam laikymui. R. B., neteisėtai nugabeno šaunamąjį ginklą „Makarov“, devynis jo šovinius, dvidešimt du „Browning“ šovinius į Sėlos k. Tauragnų sen. Utenos raj., kur juos paslėpė name ir laikė iki pat jų suradimo ir paėmimo 2005-02-23 jo parodymų patikrinimo metu;

L. L. 2004 metų vasaros pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 6 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, kuriuos realizavo, parduodamas M. K. už 2000 Lt. M. K., 2004 m. vasaros pabaigoje nupirkęs iš L. L. šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 6 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, juos neteisėtai įgijo ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. iki 2005-01-06, 2005-01-06 M. K. neteisėtai gabeno minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iš buto, esančio S. (duomenys neskelbtini) Vilniuje prie “Kuro aparatūros” gamyklos Vilniaus m., bei minėtoje vietoje neteisėtai nešiojo, po to neteisėtai gabeno į tą patį butą ir ten neteisėtai laikė iki jų suradimo ir paėmimo 2005-01-19 atliktos kratos metu;

L. L., tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais bei šaudmenis - 14 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių iki 2005-01-06, po to 2005-01-06 sporto klube “Aitvaras”, esančiame Ukmergės g. 305a Vilniaus m., perdavė minėtą šaunamąjį ginklą P. M.. P. M. tokiu būdu neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, gabeno juos iš klubo prie “Kuro aparatūros” gamyklos Vilniaus m. bei minėtoje vietoje nešiojo, po to vėl grąžino L. L. Po to L. L. Vilniaus m. nenustatytoje vietoje toliau neteisėtai laikė minėtą ginklą, šaudmenis iki 2005-01-09, po to 2005-01-09 perdavė minėtą ginklą ir šaudmenis P. M., kuris tą dieną neteisėtai įgijęs m inėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, juos neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., ir jame juos neteisėtai laikė iki 2005 metų sausio vidurio. 2005m. sausio viduryje R. B., paėmęs iš minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais bei šaudmenis - 14 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, juos neteisėtai įgijo, neteisėtai gabeno ir paslėpęs laikė name, esančiame Sėlos k. Tauragnų sen. Utenos raj. iki jis pats juos pateikė policijai savanoriškai;

L. L. tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą "IŽ-79”, perdirbtą savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenis - 9 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių iki 2005-01-06 sporto klube “Aitvaras”, Ukmergės g. 305a, Vilniaus m., kai perdavė minėtą šaunamąjį ginklą su šaudmenimis T. M.. T. M. tokiu būdu neteisėtai įgijo, gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis prie “Kuro aparatūros” gamyklos Vilniaus m., bei minėtoje vietoje neteisėtai nešiojo, po to neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., ir jame neteisėtai laikė iki jų suradimo ir paėmimo 2005-01-19 atliktos kratos metu;

L. L. 2004 metų pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - JAV pramoninės gamybos, 12-o kalibro, "1300 DEFENDER" modelio lygiavamzdį šautuvą "WINCHESTER" Nr. L2596438 ir šaudmenis - 21 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibro šovinių, kuriuos neteisėtai gabeno į D. L. vardu registruotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., bei jame neteisėtai laikė iki pat jo suradimo ir paėmimo 2005-01-20 atliktos kratos metu;

L. L. 2004 metų vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu perdirbtą, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kurį realizavo, parduodamas M. K. už 200 Lt. M. K. 2004 m. vasarą tokiu būdu neteisėtai įgijo minėtą šaunamąjį ginklą ir iki 2004 metų rudens neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., po to neteisėtai gabeno į išsinuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) - 9 Vilniaus m., ir jame neteisėtai laikė iki 2005 m. sausio pabaigos;

M. K. 2004 m. vasarą nenustatytu būdu ir metu neteisėtai įgijo didelį kiekį šaudmenų - 4 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius ir 64 vnt. pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, juos neteisėtai nuo 2004 m. vasaros iki 2004 m. pabaigos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., po to neteisėtai gabeno į išsinuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) - 9, Vilniaus m., ir jame neteisėtai laikė iki 2005m. sausio pabaigos;

M. B. tarp 2002 metų rudens ir 2004-09-25, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo bei nenustatytoje vietoje laikė šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu perdirbtą, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. M. K. po 2004m. rugsėjo 25d. neteisėtai įgijo nenustatytomis aplinkybėmis šį šaunamąjį ginklą ir neteisėtai gabeno į išsinuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) - 9, Vilniaus m., ir jame laikė iki 2005 m. sausio pabaigos;

R. S., veikęs pagal M. K. nurodymus, 2005m. sausio pabaigoje paėmęs iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus- savadarbiu būdu perdirbtą, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, savadarbiu būdu perdirbtą, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvą, pritaikytą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, neteisėtai įgijo didelį kiekį šaudmenų - 4 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius ir 64 vnt. pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, juos neteisėtai gabeno jį į miško masyvą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., ir ten paslėpęs šaunamuosius ginklus ir 4 vnt. 16-o kalibro medžioklinius šovinius neteisėtai laikė iki šio suradimo ir paėmimo 2005-03-02 įvykio vietos apžiūros metu, dalį šaudmenų – 64 vnt. 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinių neteisėtai gabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki jų suradimo ir paėmimo 2005-03-02 atliktos kratos metu;

L. L. 2003 metų vasarą, tiksliai tyrimo nenustatytu metu ir būdu, neteisėtai įgijo didelį kiekį sprogstamosios medžiagos – 923 g normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo, kurią laikė nenustatytoje vietoje iki tiksliai tyrimo nenustatytos datos, po to perdavė R. B.. R. B. 2003 m. vasarą tokiu būdu neteisėtai įgijo šią sprogstamąją medžiagą, po to L. L. nurodymu ją neteisėtai gabeno ir laikė paslėpęs name, esančiame Sėlos k. Tauragnų sen. Utenos raj. iki jos suradimo ir paėmimo 2005-02-23 jo parodymų patikrinimo metu;

Tokiais veiksmais L. L., M. K., R. B., R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d., kaltinamieji P. M., T. M., M. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str1d. .

Kaltinamojo A. C. 2004-02-08 padarytas plėšimas G. A. atžvilgiu

Kaltinamasis A. C. 2004-10-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d., jam ir nukentėjusiajam susitaikius, už tai, kad veikdamas bendrininkių grupėje su A. B. ir E. P., 2004-02-08 apie 04 val. 30 min. kelyje, esančiame Skirlėnų km. Sužionių sen. Vilniaus raj., panaudojant fizinį smurtą, suduodant G. A. 7 smūgius kojomis ir rankomis, nežymiai sutrikdydami jam sveikatą, atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė jo 300 Litų vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia 6510 ir 300 Litų vertės striukę .

Kaltinamasis A. C. vienerių metų laikotarpyje po aukščiau paminėto sprendimo padarė naują tyčinę veiklą , nors jis buvo informuotas apie pasekmes, jei nusikalstų vienerių metų bėgyje po tokio sprendimo priėmimo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos NK 38 str.3d., šis aukščiau paminėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas nustoja galioti, šiame nuosprendyje spręstina šio kaltinamojo baudžiamoji atsakomybė už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas, dalyvavimas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis L. L., ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. 159 str., 260 str.3d., 261 str., neprisipažinęs (t.20 b.l. 54-69), teisminio nagrinėjimo metu taip pat kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad jokio nusikalstamo susivienijimo nėra organizavęs, jam vadovavavęs, jokių nusikaltimų nėra padaręs, neužsiminėjo narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekimu, jų prekybos organizavimu, su narkotinių ar psichotropinų medžiagų platinimu jis visiškai nebuvo susijęs. Kaltinamuosius M. K., P. M., T. M., R. B. jis pažinojo, jie visi gyveno viename Vilniaus miesto rajone, buvo daugmaž bendraamžiai, juos siejo tik draugiški santykiai, su jais kartais leisdavo laisvalaikį, pramogaudavo, sportuodavo. Kitų kaltinamųjų jis nepažinojo. Kaltinamojo M. B. gerai nepažįsta, žinojo tik, kad jis yra kaltinamojo M. K. draugas. Kaltinamieji M. K., P. M. jį apkalba, jo manymu, tai jie daro, patys norėdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie yra susiję su nusikalstamu pasauliu, be to jis yra intymiai bendravęs su šių kaltinamųjų merginomis, tai gal ir dėl to jie jį apkalba. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius apie jo vestą narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekybos apskaitą jų minimuose sąsiuviniuose, apie jo turėtus kelis mobilaus ryšio telefonus, apie tai, kad jis tiektų narkotines medžiagas ar psichotropines medžiagas, apie tai, kad jis pats asmeniškai buvo susijęs su B. R. išnuomotais butais ar garažais ir pan. Jis pats neturėjo jokių ginklų ar sprogstamųjų medžiagų, nėra nei vieno ginklo pardavęs kaltinamiesiems M. K. ar P. M.. Iš jo sulaikymo 2005-01-29 metu automobilyje rastų pinigų -64000 Litų, 50000 Litų buvo skirti mobilaus ryšio telefonų pirkimui, nes jis užsiiminėjo neoficialiai jų pirkimu ir perpardavimu, likusi dalis buvo dalis pinigų, gautų pardavus jo turėtą automobilį BMW, registruotą jo draugės Lašinskaitės vardu. 50000 Litų jis buvo pasiskolinęs iš savo mamos. Pinigai buvo smulkiomis kupiūromis, šias smulkias kupiūras jis buvo gavęs iš kaltinamojo P. M., šiam iškeitus jo turėtą pinigų sumą į stambesnes kupiūras. Sulaikymo metu jis buvo apsivilkęs neperšaunamą liemenę, nes buvo pastebėjęs, kad pastaruoju metu buvo sekamas, tai norėjo apsisaugoti nuo nemalonių netikėtumų. Jis lankydavosi sporto klube „Aitvaras“, į kurį ateidavo ir kiti kaltinamieji, tačiau jų sportavimas nebuvo organizuotas, ateidavo, kada kas norėdavo, patys išsipirkdavo abonementus, o ne jis tai darydavo. Iš kaltinamųjų kalbų žino, kad narkotikų prekyba užsiiminėjo kaltinamieji M. K., P. M.. Jis neigia mokęs kaltinamuosius, kaip elgtis, jei kurį nors iš jų suimtų, taip pat neigia rūpinęsis atsargumo priemonėmis ir pan.

Kaltinamasis M. K. dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 249 str. 2 d., 249 str.2d. ir 260 str. 3 d. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad jis augo Baltupių mikrorajone ir mokėsi Baltupių vidurinėje mokykloje, ateidavo į kiemą, esantį Vilniuje, netoli Didlaukio g. 20-o ar 22-o namo, kur susirinkdavo R. S. ir kiti Baltupių mikrorajono jaunuoliai. Maždaug prieš 4 metus kaltinamasis R. S. supažindino jį su L. L., kuris taip pat lankėsi tame kieme. Prieš tai L. L. jis pažinojo iš matymo, pravarde „Lopas“, kadangi jis taip pat mokėsi Baltupių vidurinėje mokykloje. Kai susipažino su L. L., šis tuo metu važinėjo automobiliu „AUDI 200“, tamsiai pilkos spalvos. Kartais L. L. kviesdavo jį nuvažiuoti pavalgyti ir užmokėdavo už maistą. Kiek vėliau L. L. jį supažindino su T. M.. Bendraudamas su jais, jis suprato, kad šie pardavinėja narkotikus. Jis matė, kad T. M. susitikinėja Pašilaičių mikrorajone su narkomanais, kuriems parduoda narkotikus, o gautus pinigus atiduoda L. L.. Nepraėjus pilniems metams po to, kai jis susipažino su L. L., šis jam pasiūlė prekiauti narkotikais, kalbėjo, kad tokiu būdu lengviau galės užsidirbti pinigų, nusipirkti gerą automobilį. L. L. jį įtikino, kad jeigu sulaikytų policininkai, tai, svarbiausiai, neprisipažinti, kad pardavinėji narkotikus, sulaikymo metu pasistengti narkotikus išmesti. Taip pat L. L. sakė, kad viską reikia daryti saugiai, būti budriam, tada policija nepagaus, o jeigu ir teistų už tai, tai blogiausiu atveju galės „gauti lygtinai“. Po L. L. įtikinėjimo, jis sutiko pardavinėti narkotikus. Tuo metu jis dar mokėsi 10-oje klasėje ir buvo 16 ar 17 metų, gyveno su motina ir buvo šios išlaikomas, todėl jam labai reikėjo pinigų. Iš pradžių L. L. pasiūlė jam pardavinėti heroiną, užsiminė, kad ši narkotinė medžiaga yra brangiausia ir iš jos pardavimo galima daugiausiai užsidirbti. L. L. sakė, kad per dieną pardavus vieną heroino gramą, galima uždirbti 100 litų, bei pamokė, kad parduodant narkotikus su narkomanais reikia susitikinėti laiptinėse ir su kiekvienu susitikti skirtingose vietose. L. L. jam nenurodė, kam konkrečiai parduoti narkotikus, tiesiog jis pats susižinojo, kas Baltupių mikrorajone norėtų nusipirkti narkotikų ir tokiu būdu surasdavo žmonių, kurie pirko narkotikus. Jau po to narkomanai vieni per kitus sužinodavo, kad jis pardavinėja, skambindavo patys. L. L. jam atveždavo heroiną jau supakuotą dozėmis, vienas gramas heroino būdavo padalintas į 16 dozių, supakuotas į žurnalo popierių ir užklijuotas lipnia juosta ir toks įpakavimas buvo vadinamas „čekiu“. Viena heroino dozė, t.y. vienas „čekis“ kainavo 20 litų. Pardavus iš tų pinigų jam-M. K. likdavo 5 litai, o 15 litų jis atiduodavau L. L.. Tuo pačiu metu narkotikais prekiavo ir T. M., kuris turėjo labai daug pirkėjų ir pavargdavo, todėl L. L. jam-M. K. pasiūlė perimti kelis T. M. pirkėjus ir tokiu būdu jo pirkėjų ratas išsiplėtė. Jis platino narkotikus apie du metus. Panašiu metu, kai jis pradėjo prekiauti narkotikais, L. L. tuo pačiu pasiūlė užsiimti ir M. B., kuris buvo jo-M. K. vaikystės draugas . Pastarasis dažnai būdavo su juo, kai jis susitikdavo su L. L. pasiimti iš jo narkotikus ir atiduoti pinigus ir jis M. B. supažindino su L. L.. M. B. taip pat greitai pradėjo prekiauti narkotikais. M. B. pardavinėjo „ratus“, t.y. „Ekstazi“ tabletes, amfetaminą, kuris yra baltos spalvos miltelių pavidale, „žolę“, t.y. džiovintas kanapes – marihuaną. Narkotines medžiagas M. B. taip pat atveždavo L. L.. Per tuos metus, kol prekiavo narkotikais, jis- M. K. susipažino su P. M. ir R. B., tačiau šie narkotikais neprekiavo. Tuo metu gautų pinigų už parduotus narkotikus pakakdavo tik pragyvenimui. Kadangi jam nelabai sekėsi pardavinėti narkotikus ir nenorėjo, tuo užsiimdamas pakliūti į policiją, todėl jis apie 2003 metus L. L. pasakė, kad, baigęs vidurinę mokyklą, norėtų išvažiuoti gyventi ir dirbti į užsienį. L. L. tada jam atsakė, kad jeigu atėjo į visą šitą reikalą, tai atgal kelio nėra. Jis tada jau buvo girdėjęs apie L. L. sužalotus žmones, kurie šiam nepaklusdavo, todėl daugiau L. L. nesakė, kad nori atsisakyti prekiauti narkotikais. Po maždaug poros metų nuo to laiko, kai pradėjo pardavinėti narkotikus, 2004 m. pradžioje L. L. pasakė, kad jiems reikia plėsti prekybą narkotikais. Tuo metu L. L. narkotikus pardavinėjo jis- M. K., M. B., T. M. ir P. M., pats L. L. narkotikais neprekiavo, jis tik jiems pristatydavo narkotikus ir atsiimdavo pinigus, tačiau yra sakęs, kad ir pats anksčiau prekiavo narkotikais. L. L., pasakęs, kad reikia plėstis, jam liepė surasti žmonių, kurie jam dirbtų, t.y. kurie pardavinėtų narkotikus, o jis tik pristatinėtų. L. L. liepė tą patį daryti ir T. M., P. M. bei M. B.. Gavęs tokius L. L. nurodymus, jis pradėjo ieškoti, kas norėtų pardavinėti narkotikus, ir taip surado R. R.. Apie tai, kad R. R. pardavinės narkotikus, pasakė L. L.. Pastarasis pats buvo susitikęs su R. R. ir šnekėjosi apie prekybą narkotikais. L. L. nurodė jam- M. K. mokyti R. R. pardavinėti narkotikus taip, kaip jis pats- L. L. mokė jį. Jis R. R. paaiškino, kaip ir kur pardavinėti, kokiomis kainomis, taip pat perdavė visus savo pirkėjus, supažindindamas šiuos su R. R.. Toliau R. R. pardavinėjo narkotikus pats. L. L. jam- M. K. atveždavo įpakuotą į polietileninį maišelį heroino, iš pradžių atveždamas po 10 gramų, o jis pats skirstydavo heroiną į dozes, t.y. pakavo į žurnalo popierių, darydavo „čekius“, kuriuos atiduodavo pardavimui R. R.. Tuo metu, kai R. R. pardavinėjo narkotikus, jis-M. K. nuo vieno gramo heroino uždirbdavo 60 litų ir L. L. taip pat atiduodavo apie 60 litų, o R. R. likdavo 90 litų. Vieno gramo heroino kaina buvo 320 litų. Maždaug po pusmečio nuo tada, kai jis pats tiesiogiai nepardavinėjo narkomanams narkotikų, L. L. jam ir M. B. liepė išsikraustyti iš tėvų namų ir tada jie su M. B. dviese susirado butą, esantį Gabijos g. 15 Vilniaus m., kuriame kartu su M. B. apsigyveno 2004 metų pradžioje. Su šio buto šeimininku dėl nuomos tarėsi M. B., už buto nuomą buvo mokama iš už prekybą narkotikais gautų pinigų. Narkotikus L. L. atveždavo į šį butą, o jis ir M. B. patys tame bute pakuodavo narkotikus į dozes. Jis pardavinėjo tik heroiną, o M. B. kaip ir anksčiau „ekstazi“ tabletes, marihuaną ar kanapes, amfetaminą. Maišelius, į kuriuos dėdavo narkotikus, jis su M. B. pirkdavo parduotuvėse, svarstykles sverti narkotikams buvo nusipirkęs M. B., todėl jis kurį laiką naudojosi M. B. svarstyklėmis, o vėliau nusipirko savo elektronines svarstykles. Tuo metu jis automobilio neturėjo, todėl R. R. narkotikus veždavo M. B. automobiliu, arba su taksi, kartais R. R. pats atvažiuodavo pasiimti narkotikų. M. B. tuo metu važinėjo savo tėvo automobiliu „AUDI 100“. M. B. taip pat vežiojo narkotikus asmenims, kurie pardavinėjo jam narkotikus, tačiau jis-M. K. pats tų asmenų nepažinojo, nes apie tai tarpusavyje nesikalbėdavo. 2004 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje jis su M. B. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur taip pat pakuodavo narkotikus, kuriuos atveždavo L. L.. Pastarasis taip pat liepė visiems išsinuomoti po garažą, kuriame laikytų narkotikus. 2004 m. vasarą jis išsinuomojo du garažus, t.y. garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurį jo prašymu išnuomojo R. B., o maždaug po poros savaičių jis išsinuomojo garažą, esantį Fabijoniškių g. 2 Vilniuje . Abiejuose garažuose jis laikė narkotines medžiagas, kurias gaudavo iš L. L.. Jo žiniomis M. B. ir T. M. taip pat išsinuomavo garažus. Vėliau, 2004 m. vasarą, kai jiems visiems gerai sekėsi prekiauti narkotikais, tam, kad dar labiau pagerintų apyvartą, t.y. padidinti parduodamų narkotikų kiekį, L. L. visiems, t.y. jam, T. M., M. B. ir P. M. liepė surasti ir išnuomoti butus, kuriuose apgyvendinti žmones, kad jie pardavinėtų narkotikus. L. L. sakė, jog tai reikalinga tam, kad narkomanai galėtų bet kuriuo paros metu užeiti į tą butą ir nusipirkti narkotikų. Tokį butą išsinuomavęs turėjo M. B., vėliau jis-M. K. taip pat išsinuomojo butą esantį, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kur buvo pardavinėjami narkotikai. Kiek vėliau narkotikų prekybai dar vieną butą Šeškinės mikrorajone jam išnuomojo R. B.. Jis girdėjo, kad L. L. prašė R. B., jog šis L. L. surastų ir išsinuomotų garažą, todėl ir jis to paties paprašė R. B.. Vėliau jis-M. K. išsinuomojo dar kitą butą Šeškinės mikrorajone, kur narkotikus pardavinėjo A. C., pravarde “Danila”, iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų. 2004 m. žiemą jis-M. K. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tačiau ten narkotikų nepardavinėjo, ten gyveno pats su drauge E. N.. Į šį butą L. L. kartais atsiveždavo heroino ir amfetamino ir pats šiame bute pakuodavo, t.y. sverdavo ir dėdavo į maišelius. 2004 m. gruodžio mėnesį jis dar buvo išsinuomojęs butą Antakalnio mikrorajone Klinikų gatvėje, kur taip pat buvo pardavinėjami narkotikai. L. L. pažinojo visus jo, T. M., M. B. ir P. M. pardavinėtojus ir su kiekvienu asmeniškai bendraudavo. T. M. nuo 2004 m. gruodžio pabaigos išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat nuomojosi butą Justiniškėse, kur buvo pardavinėjami narkotikai. T. M. taip pat narkotikus pardavinėjo vaikinas, pravarde “Rakas”. P. M. turėjo išsinuomojęs butus Pašilaičių mikrorajone ir Naujamiestyje, kur taip pat buvo pardavinėjami narkotikai. Dar buvo prekiaujama narkotikais bute, esančiame Baltupiuose, kurį buvo išnuomojęs R. B.. Ten iš pradžių narkotikais prekiavo M. B. „žmogus“. Iš pradžių M. B. narkotikus pardavinėjo tas pats „Rakas“, kuris po to, kai M. B. 2004 m. rudenį sulaikė policija dėl narkotikų platinimo, “perėjo” pas T. M.. Nuo 2004 m. pavasario ar vasaros jis- M. K. narkotikus pardavinėjo Šeškinės mikrorajone, kur dar tuo metu šiek tiek prekiavo narkotikais ir T. M., šis ten turėjo žmonių, kurie pirko iš jo narkotikų ir perparduodavo. Dar T. M. prekiavo narkotikais Pašilaičių mikrorajone, o vėliau ir Justiniškėse. P. M. prekiavo narkotikais Pašilaičių mikrorajone, o vėliau Naujamiestyje. M. B. iki sulaikymo narkotikus pardavinėjo Baltupių, Fabijoniškių, Žirmūnų mikrorajonuose.Visai prekybai narkotikais vadovavo L. L., kuris buvo grupės lyderis. L. L. pastoviai visus juos kontroliavo, ir kontroliavo žmones, kurie jiems “dirbo”, t.y. tuos, kurie tiesiogiai parduodavo narkotikus narkomanams. 2004 m. vasaros pabaigoje L. L. buvo juos visus surinkęs į susirinkimą ir ant popieriaus lapo piešė Vilniaus miesto mikrorajonus bei aptarinėjo, kokiuose rajonuose jie prekiauja narkotikais. L. L. sakė, kad reikia plėstis, todėl po to susirinkimo, L. L. nurodymu jis- M. K. pradėjo prekiauti narkotikais Antakalnio rajone, P. M.- Naujamiestyje. L. L. tikslas buvo užvaldyti visus Vilniaus miesto miegamuosius rajonus, kad tik jie vieni tuose rajonuose pardavinėtų narkotikus. Apie vieną mėnesį narkotikus pardavinėjo du žmonės iš Vilniaus rajono. Narkotikais prekiavo L. P.. Iš kur L. L. pirkdavo tokius didelius kiekius narkotinių medžiagų, jis-M. K. nežino, nes apie tai L. L. nekalbėdavo. L. L. gaudavo maždaug po 4 kg. amfetamino, po 1 kg. heroino, apie 4-5 kg. marihuanos ar kanapių. Maždaug 2004 m. gruodžio mėnesį L. L. nupirko apie 3 ar 5 kilogramus narkotinės medžiagos, kuri vadinama „oksiku“, iki to jie šia medžiaga neprekiavo. L. L. padalino jiems visiems maždaug po 0,5 kg „oksiko“. “Oksiką” jis laikė garaže Žadeikos g. 30a Nr. 9, raudonos sp. metalinėje dėžutėje, kurioje dar buvo dar apie 80 gr. marihuanos ar kanapių. Dar tame garaže buvo laikomas juodos spalvos krepšys su dviem nupjautavamzdžiais šautuvais. L. L. visiems visuomet duodavo nedidelius kiekius narkotikų, norėdamas apsisaugoti, jeigu kartais juos sulaikytų policija, išdalinęs narkotikus, likusią dalį L. L. saugodavo pas save, laikydavo išnuomuotose garažuose. Pardavus iš L. L. gautą kiekį, pastarasis jiems vėl padalindavo. Narkotikus L. L. kartais atveždavo pats, o kartais jie patys važiuodavo jų pasiimti pas L. L. į jo butą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m..Pinigus už parduotus narkotikus dažniausiai jie patys atveždavo L. L.. Kiek tiksliai iš prekybos narkotikais pinigų uždirbdavo L. L. ir kiti grupės nariai, jis nežino, bet jis pats nuo 2004 m. vasaros per dieną L. L. uždirbdavo apie 2000 lt. 2004 m. vasarą L. L. prašymu jis maždaug penkis kartus “Akropolio“ prekybos centre keitė po 7000 Lt į eurus, kuriuos atiduodavo L. L.. Litai, kuriuos duodavo iškeisti L. L., buvo po 10 lt., 20 lt. kupiūromis. Kur L. L. naudojo už prekybą narkotikais gautus pinigus, jis tiksliai nežino. Kiek jam žinoma, 2004 m. vasaros laiku L. L. maždaug kartą per savaitę po 14000 litų iškeistų į eurus, veždavo pas savo motiną, gyvenančią nuosavame name, kur jis- M. K. yra pats kelis kartus važiavęs kartu. Visus jų bendrus pinigus valdė L. L.. Kiti savo nuožiūra pinigais naudotis negalėjo, nes viską tvarkydavo pats L. L.. Už butų, kuriuose buvo prekiaujama narkotikais, nuomą ir garažų, kuriuose buvo laikomi narkotikai, nuomą buvo mokama iš bendrų pinigų. L. L. grupės nariams duodavo pinigų nuomai arba atskaičiuodavo iš tų pinigų, kuriuos gaudavo iš jų už parduotus narkotikus, t.y. palikdamas jiems mažesnę pelno dalį. Iš bendrų pinigų L. L. dar mokėjo už sporto užsiėmimus sporto klube “Aitvaras”, esančiame Ukmergės gatvėje Vilniuje. Į sporto klubą jie visi rinkdavosi kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 14 val. iki 16 val. L. L. buvo išpirkęs tame sporto klube visiems abonementus ir tuo metu, kai jie sportuodavo, be jų grupės narių daugiau niekas į sporto klubą negalėdavo ateiti. L. L. turėjo sąsiuvinius, į kuriuos rašydavo narkotikų pardavėjų telefonus, tam kad galėtų juos kontroliuoti. Dar L. L. į savo MRT „Nokia 8310“, pagal kažkokius užkoduotus ženklus susirašydavo, kokį narkotikų kiekį jis turi. Taip pat L. L. už pinigus, gautus pardavus narkotikus, buvo įsigijęs žemės sklypą Riešėje, kuris buvo registruotas L. L. tėvo vardu. 2004 m. rudenį L. L. jį buvo nuvežęs ir rodė tą žemės sklypą bei sakė, kad čia jo paties žemė bei kalbėjo, kokį namą L. L. norėtų tame sklype pastatyti. Jų gaują, neturinčią pavadinimo, sudarė penki žmonės, t.y jis-M. K., P. M., M. B., T. M. ir L. L.. Su jais visur dažnai būdavo ir R. B., tačiau šis nebuvo laikomas gaujos nariu. L. L. R. B. vežiodavo į garažus narkotikus laikymui ir, Laimonui apinskui liepus, juos atveždavo. Pats R. B. narkotikais neprekiavo. L. L. nurodymu R. B. nuomodavo butus, kuriuose buvo pardavinėjami narkotikai, garažus, kur buvo laikomi narkotikai. Taip pat R. B. L. L. nurodymu slėpdavo ir ginklus. 2004 m. vasarą ar dar pavasarį, L. L. kalbėjo, kad jiems, kaip gaujos nariams, reikalingi ginklai. L. L. pats tuo metu turėjo pistoletą „CŽ“, tačiau pastoviai su savimi nesinešiojo. Jis- M. K. 2004 m. vasarą iš L. L. gavo pistoletą “IŽ”, kurį vėliau policija paėmė bute (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Už šį pistoletą L. L. iš jo pelno, gauto už parduotus narkotikus, išskaičiavo 2000 lt. 2005 m. sausio mėnesį L. L. jam už 500 Lt pardavė garso slopintuvą šiam pistoletui. Ant minėto pistoleto vamzdžio iš karto buvo padaryti sriegiai slopintuvui prisukti. Jis – M. K. pirmas iš gaujos narių iš L. L. gavo pistoletą. Vėliau, jau 2005 m. pradžioje L. L. davė pistoletus ir T. M. bei P. M.. Dar L. L. turėjo pistoletą Makarov, kuriuo jis- M. K. šaudė 2005-01-09 į automobilį BMW prie (duomenys neskelbtini)-o namo, Vilniuje, kai kėsinosi nužudyti D. P.. Šiuo pistoletu, išskyrus L. L., niekas nesinaudojo. 2004 m. vasarą, kai jis- M. K. dar neturėjo pistoleto, L. L. jam už 200 Lt pardavė nupjautavamzdį šautuvą ir 3 šovinius, kurį jis iš pradžių laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o vėliau, kai išsinuomojo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., laikė tame garaže. Dar anksčiau, 2004 m. pavasarį, tokį patį nupjautavamzdį šautuvą turėjo ir M. B.. Po M. B. sulaikymo 2004 m. rudenį šis šautuvas buvo perduotas saugojimui jam-M. K., kurį jis laikė kartu su savo šautuvu, minėtame garaže. Taip pat L. L. dar turėjo šautuvą „Winchester“ ir sprogstamosios medžiagos – trotilo, apie tai jis pats gyrėsi. Sulaikymo dieną automobilyje, kuriame jie buvo sulaikyti, L. L. vežėsi pinigus, gautus už narkotikus. L. L. jiems ne kartą yra sakęs, kad jie imtųsi atsargumo priemonių, niekada telefonu tiesiai nekalbėtų, liepė turėti kelis telefonus, keisti juose korteles. Jis – M. K. turėjo tris telefonus, taip pat tris telefonus turėjo L. L..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. analoginius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.18 t. b. l. 146-160, t. 19 b. l. 17-29, 37-38, 41-69, 82 ).

Tokius savo parodymus kaltinamasis M. K. patvirtino, tikrinant jo parodymus vietoje, kur jis parodė, butą, esantį Šeškinės g. 69-49 Vilniaus m., garažus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Fabijoniškių g. 2-48, Vilniaus m., patvirtindamas, kad šiose vietose jis laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, šaunamuosius ginklus ir šaudmenis ( t.18 b. l. 142-145, 161-178).

Kaltinamasis P. M. dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 249 str. 2 d., 249 str.2d. ir 260 str. 3 d. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad jis priklausė grupuotei, kurios lyderis buvo L. L.. Grupuotės nariais buvo jis pats, T. M., M. K., L. L. ir M. B., jie užsiiminėjo prekyba narkotikais . 2004 m. rudenį M. B. sulaikius policijai, ir jį suėmus, jo vietą užėmė E. P. pravarde „Funtas“. Visus klausimus, susijusius su prekyba narkotikais, spręsdavo L. L. ir niekada nepaisydavo nei vieno iš jų grupuotės narių nuomonės. Pats P. M. pardavinėti narkotikus pradėjo 2003 m. vasarą. Narkotikus pardavinėti jam pasiūlė L. L., kuris maždaug pusmetį įkalbinėjo, kad tuo jis užsiimtų, tačiau jis vis atsisakydavo. Jis su L. L. dar nuo mokyklos laikų maždaug nuo 1997 m.buvo pažįstami, gyveno netoliese, kartu sportavo. Jo žiniomis L. L. maždaug nuo 2001 m. ar dar anksčiau jau pardavinėjo narkotikus. Maždaug nuo 2002 m. L. L. įkalbėjo pardavinėti narkotikus T. M.. Tuo metu T. M. dar dirbo videonuomos punkte, kur ateidavo L. L. ir demonstruodavo, kiek turi pinigų, pasakodamas kaip lengva juos užsidirbti. T. M. susiviliojo lengvai uždirbamais pinigais ir pradėjo prekiauti narkotikais. Tais pačiais 2002 metais narkotikais pradėjo prekiauti M. K. bei M. B.. Juos taip pat į prekybą narkotikais įtraukė L. L.. Jie visi, t.y. jis- P. M., L. L., T. M., M. K. ir M. B. buvo vienoje kompanijoje. Pirmiausiai jam- P. M. L. L. davė parduoti apie 5 gramus kokaino, kurio vieno gramo kaina buvo apie 200 Litų. Iš jų jis per porą mėnesių sugebėjo parduoti tik pora gramų, likusius narkotikus kažkas pavogė. Vėliau L. L. jam davė pardavinėti amfetaminą, kurio vieno gramo kaina buvo 21 Lt.. Pats L. L. amfetaminą gaudavo po 9 lt už gramą. Jis-P. M. amfetaminą parduodavo po 40 litų už gramą ir iš vieno gramo jis padarydavo mažesnes dozes, t.y. po pusė gramo, po ketvirtį gramo. Amfetaminą jis pardavinėjo Pašilaičių mikrorajone. Pradėjus prekiauti, iš pradžių jis pasiūlė pirkti amfetaminą narkomanams Pašilaičių mikrorajone, o vėliau, vieni per kitus jie sužinojo, kad jis pardavinėja, tada jau ir patys skambindavo į mobiliojo ryšio telefoną. Su narkomanais jis susitikdavo sutartoje vietoje ir tokiu būdu parduodavo. Amfetaminą jis pardavinėjo maždaug du-tris mėnesius, o L. L. pinigus atiduodavo pardavęs narkotikus, būtent 21 Lt už gramą amfetamino, likusieji pinigai nuo parduoto kiekio likdavo jam. Narkotikų jis parduodavo nedaug, todėl iš pradžių jo uždarbis būdavo iki 1000 litų per mėnesį. Visiems kitiems, t.y. T. M., M. K. ir M. B. prekiauti sekėsi daug geriau. Daugiausia tuo metu uždirbdavo M. B. ir T. M.. Pastarasis pardavinėjo heroiną, turėjo pastovius klientus, todėl uždirbdavo daugiausia. M. B. pardavinėjo amfetaminą, “žolę”, “ratus”. M. K. pardavinėjo heroiną, bet iš pradžių jam taip pat nelabai gerai sekėsi. Jis-P. M. neturėjo daug pirkėjų, be to dažnai važiuodavo į gamtą žvejoti, išsijungdavo mobilaus ryšio telefoną ir narkotikais neprekiaudavo, todėl L. L. pykdavo dėl to, nes L. L. iš jo būdavo nedidelis pelnas. L. L. labiau kontroliuodavo tuos, kurie pardavinėjo heroiną, iš kurio jis- L. L. uždirbdavo po 100 Lt gryno pelno nuo vieno parduoto gramo. 2003 m. L. L. pats narkotikų jau nebepardavinėjo, tik jiems visiems pristatydavo narkotikus. Šiuo laikotarpiu ir jis, ir M. K., T. M. ir M. B. narkotikus pardavinėjo tiesiogiai patys. Maždaug 2003 metų rudenį ar žiemą, L. L. sugalvojo daryti reformą, liepdamas ne jiems patiems pardavinėti narkotikus, o surasti žmones, kurie pardavinėtų, o jie patys turėjo tik pristatinėti surastiems žmonėms pardavimui narkotikus. Jam-P. M. narkotikus pardavinėjo A. A., kuris pardavinėjo “ratus” ir “žolę”. Po to A. A. “perėjo dirbti ” pas T. M.. Vėliau Pašilaičiuose jam- P. M. narkotikus pardavinėjo dar keli vaikinai, kurie pastoviai keitėsi. Narkotikus savo pardavėjams jis perduodavo kur nors sutartoje vietoje, o iš pardavėjų pinigus pasiimdavo, kai šie išparduodavo narkotikus. Tuo metu, palyginus su visais kitais, t.y. M. K., T. M. ir M. B., jam ir toliau nelabai gerai sekėsi prekiauti. Jis tebeuždirbdavo iki 1000 litų per mėnesį, neturėjo nei automobilio, nesinuomojo buto, gyveno pas tėvus, nors L. L. vis liepdavo išeiti iš tėvų ir gyventi atskirai. Pirmieji pagal L. L. nurodymą butus išsinuomojo M. K. su M. B., vėliau T. M.. Jis-P. M. iš tėvų išsikraustė tik po to, kai 2005 m. sausio mėnesį policija sulaikė L. L., T. M. ir M. K.. Ir M. K., ir M. B., ir T. M. turėjo žmonių, kurie jiems pardavinėjo narkotikus, tačiau jis su tais žmonėmis nesusitikdavo ir nežino, kuris iš jų kiek pardavėjų turėjo. Didžiausias pelnas buvo iš heroino, taip pat uždarbis priklausydavo nuo parduoto kiekio ir heroino kokybės. Kadangi M. K. ir T. M. pardavinėjo heroiną, L. L. didžiausias pelnas būdavo iš jų. M. B. prekiavo lengvais narkotikais, t.y. “žole”, “ratais”, amfetaminu, tačiau turėjo labai daug pardavėjų. Vienu metu M. B. turėjo apie 20 žmonių, kurie šiam pardavinėjo narkotikus. Jis- P. M. heroinu neprekiavo, bet žino, kad vienu metu L. L. gaudavo nekokybišką heroiną ir tuo metu pelnas buvo mažesnis. Buvo laikotarpis, kai L. L. iš viso negaudavo heroino, todėl tuo metu vietoje heroino buvo parduodamas metadonas, kuris buvo taip pat nelabai kokybiškas. Tik 2004 metų rudenį L. L. iš kažkur pradėjo gauti geros kokybės heroiną. Iš kur L. L. gaudavo geros kokybės heroiną, jis nežino, tik žino iš paties L. L. kalbų, kad pastarasis supirkdavo visą kokybiškiausią heroiną Vilniaus m., todėl ir turėjo labai didelį pelną. 2004 m. pavasarį L. L. sugalvojo, kad jiems visiems, pardavinėjantiems narkotikus, reikia nuomotis butus ir iš tų butų pardavinėti narkotikus. Tiksliau L. L. apie tokią prekybos narkotikais sistemą kalbėjo jau gana seniai, kai dar jis-P. M. nebuvo pradėjęs prekiauti narkotikais, tačiau tik 2004 m pavasarį L. L. jiems visiems davė tokius nurodymus: surasti butą, išsinuomoti ir tame bute apgyvendinti narkotikų pardavėjus. Pagal L. L., pardavėjai visą parą turėtų būti tame bute, o pirkėjai eitų į tuos butus pirkti narkotikų, kada reikia arba prieš tai paskambintų, arba eitų be skambučio. Pardavėjai tokiu atveju neturėtų teisės niekur iš buto pasišalinti. Pradėjus įgyvendinti tokią prekybos narkotikais sistemą, gatvėje, pagal narkomanų telefoninį skambutį, narkotikai jau būtų nebepardavinėjami. Pirmieji šią sistemą panaudojo M. K., kiek vėliau M. B.. M. K. išsinuomojo butą Šešknės mikrorajone. Tą M. K. nuomojamą butą buvo apvogę. Pats M. K. iš pradžių gyveno tame bute, tam, kad tvarkingai vyktų prekyba. Pagal L. L. nurodymą, šiame bute turėjo būti prekiaujama visų rūšių narkotikais. Daugiausiai būdavo parduodama heroino. Tuo laiku, t.y. 2004 metų pavasarį, kada buvo bandoma įdiegti minėtą sistemą, buvo bandoma prekiauti ir gatvėje, t.y. pardavėjai pagal narkomanų skambutį išnešdavo reikiamų narkotikų į lauką ir sutartoje vietoje parduodavo. M. B. buvo išsinuomojęs butą Baltupiuose kažkokiam bendrabutyje. Butų sistema iš pradžių nepasiteisino, nes pardavėjai nenorėjo visą parą būti tuose butuose arba kur nors išeidavo, todėl L. L. liepė pardavinėti visais būdais, tiek iš butų, tiek gatvėje. Butus M. K. ir M. B. dažnai keitė, kadangi pradėdavo skųstis kaimynai. Nuo 2004 m. pavasario iki 2004 m. rudens butus nuomavo ir pagal jau minėtą sistemą pardavinėjo narkotikus tik M. K. ir M. B.. 2004 m. rudenį butus pradėjo nuomotis ir jis-P. M. su T. M.. 2004 m. rudenį, kai policija sulaikė M. B., pastarojo butas Baltupiuose ”veikė” ir toliau, ten narkotikus pristatydavo M. K., o jam L. L. nurodė “perimti” M. B. pardavėjus, kurių buvo lyg tai du. 2004 m. rudens pradžioje jis išsinuomavo pirmą butą, esantį Gabijos g. 69-10 Vilniaus m., kuriame buvo prekiaujama narkotikais. Į šį butą narkotikus jis- P. M. atveždavo narkotikus jau supakuotus į dozes, kuriuos pats sverdavo ir pakuodavo. Iš pradžių pardavėjams griežtai buvo nurodyta namuose narkotikų nepardavinėti, o sulaukus narkomanų skambučio, išnešti narkotikus į gatvę, į sutartą vietą. L. L. nurodydavo laikytis griežtų apsaugos priemonių: pvz., pardavėjai su pirkėjais neturėjo susitikinėti arti namų, iš buto vaikščioti ne dažniau kaip kas 30 minučių, kad kaimynams nesukeltų įtarimų. Visų šių saugumo reikalavimų jis liepė laikytis ir savo pardavėjams. 2004 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį L. L. nurodymu jis savo vardu, pasirašydamas nuomos sutartį, išsinuomojo butą Naujamiestyje Naugarduko g. 42-43 Vilniaus m. Šiame bute taip pat buvo pardavinėjami narkotikai, kuriuos jis pats pristatydavo, jau supakuotus į dozes, visų rūšių kaip ir buvo nurodęs L. L.. 2005-01-19 sulaikius T. M., L. L. ir M. K., abu minėti butai dar “veikė”, t.y. juose buvo pardavinėjami narkotikai. Sužinojęs apie minėtų asmenų sulaikymą, maždaug per pora dienų jis baigė užsiiminėti narkotikų pardavinėjimu ir nutraukė ryšius su visais savo narkotikų pardavėjais. Narkotikus jam visuomet duodavo L. L.. Kartais paskambindavo ir liepdavo pas jį atvažiuoti pasiimti narkotikų, arba pats priveždavo, o tada jis išeidavo į gatvę sutartoje vietoje pasiimti. Paprastai L. L. liepdavo iš anksto jam pranešti, kada gali baigtis narkotikai, todėl jis pats suplanuodavo, kada jam patogiau tuos narkotikus pristatyti. L. L. jam įprastai duodavo “žolės” - maždaug 200 gramų, o vieną kartą buvo davęs 300 gramų, amfetamino duodavo po 100-150 gr., heroino po 5, 10, 20 gramų, priklausomai nuo to, kiek pavykdavo jam jų parduoti, „ratų“ duodavo po 100 - 200 gramų, 2004 m. gruodžio mėnesį L. L. jam davė apie 0,5 kg. „oksido“. Iki tol šios narkotinės medžiagos L. L. nebuvo turėjęs. Jis daugiausiai parduodavo „žolės“, todėl šios narkotinės medžiagos L. L. jam duodavo daugiau. Paimdamas narkotikus, jis L. L. iš karto neduodavo pinigų, pastarasis užskaitydavo jam skolą. Po to, pardavus narkotikus, jis atiduodavo L. L. pinigus. Pinigai buvo atiduodami kartais kas antrą dieną, kartais kas savaitę, priklausomai nuo to, kiek parduodavo narkotikų. Palyginus su M. K. ir T. M., jo apyvarta buvo mažiausia, ir tik paskutiniu metu, t.y. 2005 m. sausio mėnesio pradžioje jis L. L. atiduodavo maždaug po 1000 Lt. per dieną. Koks grynas pelnas tekdavo iš tų pinigų L. L., jis nežino. L. L. sakė, kad perkant didesniais kiekiais, „žolę“ gaudavo po 17 Lt už gramą, o amfetaminą - po 8 Lt. už gramą. Už parduotą heroiną L. L. reikėdavo atiduoti po 170 Lt. už vieną gramą. L. L. pats ieškodavo, kur gauti pigiau narkotikų, taip pat pirkdavo tik labai geros kokybės narkotikus, todėl kaina galėjo skirtis. Jis dar 2003 m. rudenį bandė derėtis su L. L. dėl narkotikų kainos, nes žinojo, kad šis narkotikus gaudavo mažesnėm kainom, negu parduodavo jam ir kitiems. Tačiau po tokio pokalbio L. L. pradėjo jam piktai priekaištauti, kad jis neva norįs perimti jo verslą. Pastarasis rėkė, jį pastūmė, tarp jų kilo konfliktas. Jis jam pradėjo teisintis, kad neturi jokių minčių apie verslo perėmimą, bet L. L. pasakė, kad jis ne „mentas“, jam nereikia įrodymų, jis pats žino, kas ir kaip yra. Visa tai vyko lauke Pašilaičiuose, krepšinio aikštelėje. Su jais dar buvo ir viską girdėjo T. M., todėl niekas su L. L. dėl narkotikų kainos daugiau nesiderėjo. Paėmęs iš L. L. narkotikus, jis- P. M. juos veždavo į garažą, kurį buvo išsinuomavęs. 2004 m. vasaros pabaigoje ar rugsėjo pradžioje jis narkotikus pradėjo laikyti garaže. Pirmą garažą jam perdavė pats L. L.. R. B. buvo išnuomavęs garažą L. L. Viršuliškėse, netoli parduotuvės „Pasidaryk pats“. L. L. šis garažas netiko, todėl perleido jam, atitinkamai išskaičiuodamas iš jo pelno nuomos mokestį. Tuo garažu jis naudojosi maždaug 2,5 mėnesio, o po to išsinuomojo garažą Šeškinėje. Šį garažą jam išnuomojo R. B.. Po L. L., M. K. ir T. M. sulaikymo, raktus nuo šio garažo jis atidavė R. B.. Šiame garaže iki jo- P. M. sulaikymo galėjo būti 2-3 paketėliai „žolės“, viename pakete po 100 gramų. „Žolė“ buvo polietileniniame maišelyje, kuris galėjo būti įdėtas dar į paprastą polietileninį maišą. Dar šiame garaže galėjo būti „oksiko“ gabalas. Ši narkotinė medžiaga labai stipriai garavo ir garuojant mažėjo jos svoris. Dar garaže buvo svarstyklės, vienkartinės pirštinės, tušti užspaudžiami polietileniniai maišeliai, skirti narkotikams pakuoti, žirklės, lipni juosta. Jis paskutinį kartą šiame garaže buvo 2005 m. sausio pradžioje. Be jo ir R. B. daugiau niekas apie minėtą garažą ir jame laikomus narkotikus nežinojo. Jis turėjo vieną metalinę dėžutę, kurią laikė pas savo draugę I. N. bute. Toje dėžutėje buvo pistoletas ir raktai nuo nuomojamo buto ir nuo garažo Šeškinėje bei dokumentai. Šią dėžutę R. B. iš I. N. namų paėmė ir išvežė 2005 metų sausio viduryje. M. K. buvo išsinuomojęs butą Šeškinėje, namo pirmame aukšte. Vėliau, 2004 m. pabaigoje M. K. išsinuomavo butą Antakalnyje, bet jis “veikė” trumpai. Dar M. K. kažkurį laiką “prižiūrėjo” butą Baltupiuose netoli Baltupių vidurinės mokyklos, kurį buvo išsinuomojęs M. B., bet po pastarojo sulaikymo M. K. perėmė tą butą, o vėliau “perdavė” butą E. P.. Taip pat M. K. turėjo išsinuomojęs garažą, tačiau kurioje vietoje jis nežino. T. M. 2004 m. rudenį išsinuomojo butą Justiniškėse. Tame bute gyveno vaikinai pravardėmis „Valdukas“ ir „Rakas“, kurie pardavinėjo narkotikus, ir S. M., pravarde „Sieras“, kuris darė tatuiruotes. Vėliau į šį butą pradėjo vaikščioti narkomanų tėvai ir reikšti pretenzijas, todėl T. M. atsisakė šio buto. Šis vėliau išsinuomojo kitą butą Justiniškėse, o 2004 m. pabaigoje T. M. išsinuomojo butą Karoliniškėse. Iš pradžių, kai buvo išsinuomotas šis butas, „Rakas“ turėjo kelias dienas tame bute pagyventi, tam, kad apmokytų ten pradėjusius prekiauti narkotikais žmones. Taip pat, T. M. turėjo išsinuomavęs garažą ar kelis garažus. Paskutiniu metu, 2004 m. pabaigoje žmonių, kurie pardavinėjo jiems narkotikus, buvo nemažai, todėl jie apie vieni kitų pardavėjus nieko nežinojo. Be to, L. L. siekė juos grupuotės narius išskaidyti, kad kiekvienas dirbtų atskirai ir turėtų mažiau galimybių bendrauti apie narkotikų pardavinėjimą. Pats L. L. neprekiavo tiesiogiai narkotikais ir neturėjo išnuomotų narkotikų pardavimui butų, tačiau turėjo garažų. Vieną garažą L. L. turėjo nusipirkęs, tas garažas buvo registruotas D. L. vardu, tą jam 2004 m. rudenį pasakė R. B.. Taip pat, jo žiniomis, L. L. turėjo šautuvą „Winchester“, kurio jis nematė, bet pats L. L. sakėsi turįs tokį šautuvą, todėl dar kažkada jo prašė kada nors paskolinti šį šautuvą medžioklei, tačiau to šautuvo pasiskolinęs nebuvo. Maždaug 2004 metų pavasarį ar vasarą jis kartu su R. B. buvo L. L. garaže, nes L. L. paprašė ten nuvežti ir paslėpti, t.y. užkasti, pistoletą „CŽ“. Tada jam su R. B. nuvažiavus į tą garažą, R. B. apipurškė tepalu „WD-40“ pistoletą, apkabą, po to suvyniojo į vatą, ir ant viršaus užvyniojo izoliacinę juostą, po to tą pistoletą įdėjo į tuščią plastmasinę dėžutę ir užkasė ją garaže duobėje. Tuo pačiu kartu su „CŽ“ pistoletu jis ir R. B. duobėje užkasė ir nupjautavamzdį šautuvą, kurį taip pat sutepė ir suvyniojo į vatą ir izoliacinę juostą. Taip pat L. L. turėjo išsinuomavęs kitus garažus narkotikams laikyti. Vienas garažas buvo Šeškinėje prie kažkokio miškelio ir kitas garažas Fabijoniškėse. L. L. R. B. liepdavo nuvežti ir atvežti iš garažų narkotikus, bet nesakydavo, nei kokius narkotikus, nei kokį kiekį. Įprastai jis liepdavo R. B. atvežti maišelį ir nesakydavo, kas tame maišelyje. Pagal L. L. nurodymus R. B. iš pradžių nuomojo butus ir garažus. Pirmiausiai, jis nuomojo garažus L. L., o po to ir visi kiti jo prašė išnuomoti garažus ar butus. Vėliau L. L. pasakė, kad R. B. per daug tų garažų ar butų, nes kartais, kai skambina šeimininkai, R. B. nesuprasdavo, kokio garažo ar buto šeimininkas skambina. Jam-P. M. R. B. iš pradžių buvo išnuomojęs garažą Viršuliškėse, o po to garažą Šeškinėje. L. L. kviesdavo juos, t.y. jį, M. K., M. B., T. M. į susirinkimą maždaug kartą per mėnesį. Konkrečios susirinkimo vietos nebuvo, tačiau L. L. planavo iš “obščiako” išsinuomoti kokį gerai įrengtą trijų kambarių butą, kurio niekas iš pašalinių nežinotų, ir, kur jie galėtų visi ramiai susirinkti, tačiau tokio buto išsinuomoti nespėjo. 2004 m. rudenį jie buvo susirinkę į T. M. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kur L. L. susirinkusiems jam, T. M., M. K. ir lyg tai E. P. nubraižė schemą, pavaizduodamas, kuriose Vilniaus miesto teritorijose jie prekiauja narkotikais. Šio susitikimo metu L. L. svarstė, kokias teritorijas Vilniaus mieste dar jie galėtų užimti. Po šio susirinkimo L. L. jam liepė paieškoti klientų Naujamiestyje ir Naujininkuose, Geležinkelio stoties rajone, M. K. liepė plėstis Antakalnio ir Žirmūnų rajone, T. M. - Laisvės prospekte. L. L. sakė, kad jeigu kažkuris iš jų tam tikrame rajone išsinuomoja butą narkotikų prekybai, tai kitas asmuo buto tame rajone nuomotis jau negali. L. L. sakė, kad jeigu būtų didelė narkotikų paklausa, kitas asmuo iš jų grupuotės galėtų tame rajone statyti savo pardavėjus, galima buvo vienam jų grupuotės nariui turėti po kelis butus, bet jų nuoma buvo brangi ir nuoma turėjo atsipirkti, kadangi už nuomą buvo mokama iš “obščiako”, o “obščiakas” turėjo atsipirkti. Butuose turėjo būti prekiaujama visų rūšių narkotikais. Narkotikų pardavimo kainos iš butų buvo tokios pačios kaip ir visur, taip pat kaip ir prekiaujant per pardavėjus. 1 “čekio” heroino kaina - 20 litų, amfetamino 1 gramo kaina- 40 litų, “žolės” 1 gramo kaina - 40 litų. Paprastai “žolė” ir amfetaminas buvo smulkinama į ketvirčius ir ketvirčio kaina 10 litų. Tablečių ekstazi, vadinamų “ratais”, kainos nebuvo nustatytos, kiekvienas spręsdavo pagal tai, po kiek perkama. Jo paties nuomojamame bute buvo parduodama po 15 litų viena “ratų” tabletė. Paprastai patys pardavėjai savarankiškai spręsdavo, kokia kaina parduoti narkotikus, o minėtomis kainomis buvo tik rekomenduojama pardavinėti, kiekvienas pardavinėdavo savo nuožiūra. Po M. B. sulaikymo, L. L. nusprendė, kad M. B. galėtų pakeisti E. P., pravarde “Funtas”, ir liepė E. P. perimti butą Baltupiuose bei ieškoti pardavėjų. Po jau paminėto susirinkimo, vykusio T. M. nuomojamame bute, L. L. pradėjo vesti užrašus, sąsiuvinyje rašydamas, kokiame rajone yra išnuomotas butas, bute esančio mobiliojo ryšio telefono numerį. Taip pat L. L. rašydavosi visų pardavėjų pravardes ir telefonų numerius. Atskiruose lapuose L. L. atskirai rašydavo kiekvieną butą ir dar atskirai rašydavo pagal narkotikų rūšį, pažymėdamas, kokiame rajone prekiaujama, pardavėjo pravardę ir telefono numerį. Kiekvienam iš jų, t.y. jam, M. K., T. M. ir E. P. L. L. buvo sugalvojęs kažkokius slapyvardžius ar ženklais užšifruotus vardus, kuriuos įvesdavo į savo mobilųjį telefoną. L. L. parodydavo tik skaičius, t.y. kiek jis L. L. skolingas, o kitų asmenų skolų jis nematydavo. Per kelis jų bendrus susitikimus jis yra pats matęs šiuos sąsiuvinius, kurie buvo pusstoriai sąsiuviniai langeliais. Būdavo atvejų, kad jis atvažiuodavo pas L. L. į namus ir pasakydavo, kad pasikeitė pardavėjo telefonas ar atsirado kitas pardavėjas, ir kad reikia pakeisti įrašą sąsiuvinyje. Jų grupuotė neturėjo jokio pavadinimo ir nebuvo jokių minčių sugalvoti pavadinimą. Į šią vadinamą grupuotę jie visi susibūrė palaipsniui, kai L. L. juos visus palaipsniui įtraukė į prekybą narkotikais, todėl tikslaus laiko, nuo kada galima laikyti, kad jų grupuotė pradėjo veikti, pasakyti negali. Geriausiai finansiškai jiems visiems sekėsi 2004 m. vasarą, kol dar laisvėje buvo M. B.. Tačiau 2004 m. pabaigoje, kada buvo prekiaujama narkotikais išnuomotuose butuose, apyvarta padidėjo ir jiems dar geriau sekėsi. Nuo 2004 m. rudens jie turėjo bendrų pinigų, taip vadinamą „obščiaką“. Tuo metu jie prekiavo geros kokybės heroinu. Į „obščiaką“ L. L. iš kiekvieno jų grupuotės narių išskaičiuodavo po 10 % nuo pelno, kurį gaudavo nuo konkrečios „partijos“ ar kiekio narkotikų. Pvz.: L. L. jiems 1 gramą heroino parduodavo po 170 Lt., jie savo narkotikų pardavėjams 1 gramą heroino parduodavo po 240 Lt. Atitinkamai pelno likdavo 70 Lt. nuo 1 gramo heroino, todėl L. L. jie turėdavo atiduoti ne 170 Lt, o 177 Lt nuo 1 gramo heroino. „Obščiaką“ tvarkė L. L. ir su grupuotės nariais nesitardavo, kur tuos pinigus naudoti. Iš „obščiako“ buvo mokama už butų nuomą. Už garažų nuomą jie mokėdavo patys. Dar iš „obščiako“ L. L. mokėdavo už sporto salės nuomą 200 Lt. per mėnesį. Į sporto klubą „Aitvaras“ jie visi 3 kartus per savaitę eidavo sportuoti. Jis nebuvo įsigijęs nekilnojamojo turto, nei kokių brangių daiktų, automobilio. Visą laiką nuo maždaug 2004 m. pavasario važinėjo savo tėvo automobiliu „Mercedes Benz“. M. K. ir T. M. važinėjo 5-os klasės „BMW“ automobiliais. Nei M. K., nei T. M. neturėjo įsigiję jokio nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto buvo įsigijęs L. L.. 2004 m. vasarą ar rudenį L. L. įsigijo žemės sklypą kažkur Riešėje. Jis pats ten nebuvo ir nematė to sklypo, tačiau L. L. intensyviai ieškojo pirkti žemės sklypą. Kartu laikraštyje „Alio reklama“ ieškojo sklypo ir L. L. minėjo nusipirkęs tą sklypą lygtai už 130 000 litų. Jis kalbėjo, kad tame žemės sklype ruošiasi statyti namą. L. L. dar planavo 2004 m. rudenį iškelti pamatus, kad per žiemą jie nusistovėtų ir pavasarį galėtų statyti namą. Jis dažnai matydavo pas L. L. dideles pinigų sumas. 2004 m. vasarą jis porą kartų L. L. prašymu važiavo į banką ir keitė litus į eurus. Vieną kartą jis keitė apie 10 000 litų, kitą kartą apie 15000 litų į eurus. Pinigai, kuriuos jis keisdavo banke L. L. prašymu, būdavo daugiausiai po 10 Lt., 20 Lt. kupiūromis. L. L. pinigus po 10 000 litų vyniodavo į laikraščius ir apvyniodavo lipnia juosta. Jo žiniomis M. K. ir M. B. irgi važiuodavo į bankus L. L. keisti pinigus. 2004 m. L. L. važinėjo automobiliu „BMW 735“, kurį pirko už savo pinigus, jis kartu su juo važiavo pirkti. 2005 m. pradžioje L. L. tą automobilį pardavė Ž. V.. Ž. V. su L. L. apsikeitė automobiliais, t.y. L. L. šiam davė automobilį „BMW“, o Ž. V. L. L. davė automobilį „AUDI“, su kuriuo ir buvo sulaikyti L. L., T. M. ir M. K.. Pinigų skirtumą Ž. V. L. L. sumokėjo grynais pinigais ir, kiek jam žinoma, kažkiek dar liko skolingas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. M. davė analoginius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.22 b. l. 142 – 157, 189 – 192, 195 - 218 ).

Kaltinamasis M. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2d. kaltu neprisipažino, jis neneigė nurodytu laikotarpiu bendravęs su kaltinamaisiais M. K., P. M., L. L., tačiau nurodo, kad juos siejo tik paprasti draugiški santykiai, jis neigia, kad būtų egzistavęs koks tai nusikalstamas susivienijimas, neigia buvęs tokio susivienijimo nariu. Jis nurodė žinojęs iš M. K., kad šis vagia automobilius, kad jam padeda tai daryti R. S., taip pat žinojo iš M. K. pasakojimų, kad jis pardavinėja narkotines medžiagas, jas gauna iš kažkokio tai Ginto, taip pat vėliau M. K. jam sakėsi dirbąs su narkotikais su kauniečiais, jis turėjo pinigų, dažnai keitė automobilius. Jis kartais vežiodavo M. K. savo tėvo automobiliu . M. K. nuomojo butus Pašilaičiuose, Kalvarijų g., jis pats niekada kartu negyveno su M. K., tik kartais likdavo nakvoti jo nuomojame bute. Kalvarijų g. M. K. butą išnuomojo pastarojo prašymu jo- Balsevičiaus tėvas, nes M. K. bijojo, kad buto savininkas gali jam neišnuomoti buto. Jo tėvas, prašydamas išnuomoti butą, jo savininkui pasakė tai, ką prašė pasakyti M. K.. Būdavo, kad M. K. trumpam išeidavo, netrukus grįždavo ir turėdavo pinigų, tai suprato, kad jis išnešdavo iš nuomojamo buto pardavimui narkotikus. P. M. bendravo su M. K., žinojo iš kalbų, kad jis irgi yra susijęs su nusikalstamu pasauliu, matydavo, kad P. M. tvarkydavo M. K. reikalus.M. K. yra sakęs, kad narkotikus gauna iš Kauno per P. M..Jis sportavo klube“Aitvaras“, tačiau už užsiėmimus mokėjo pats, iš karto vaikščiojo sportuoti M. K. pasiūlymu kartu su juo ir jo draugais tuo pačiu laiku, vėliau pradėjo vaikščioti atskirai. Jo žiniomis R. S., E. P., R. B. vaikščiojo sportuoti kartu su M. K.. Jis nėra nuomojęs buto Baltupiuose, nieko nežino apie ginklus, pats jokio ginklo neturėjo, nelaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B., apklaustas įtariamuoju, atsisakė duoti parodymus (t.23 b.l. 131), vėliau, duodamas parodymus, neneigė pažinties su kaltinamaisiais, bet neigė daręs su jais nusikalstamas veikas, dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikoje (t.23 b.l. 133-134,138-139, 146-147).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2005-04-11 nuosprendžio matyti, kad kaltinamasis M. B. buvo nuteistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą ir laikymą 2004-09-25 Vilniaus mieste, tokie nuosprendyje užfiksuoti faktai sutampa su kaltinamųjų M. K., P. M. parodymais, kad aptariamu laikotarpiu ir kaltinamasis M. B. turėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias jam tiekdavo kaltinamasis L. L. (t.23 b.l. 235-241).

Kaltinamasis T. M., dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d., 249 str.2d. ir 260str.3d., 249 str.2d. ir 261 str., 249 str. ir 159 str. kaltu neprisipažinęs,o pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.1d. kaltu prisipažinęs, neigė, kad buvo toks nusikalstamas susivienijimas, kad jis dalyvavo jo nusikalstamoje veikoje, neigia pardavinėjęs narkotikus ar psichotropines medžiagas, įtraukęs į jų pardavinėjimą nepilnametį. Jo žiniomis L. L. nebuvo susijęs su narkotikų prekyba. Su L. L., M. K., P. M. jis tik draugavo ir bendraudavo tik draugiškais tikslais, jokia nusikalstama veika jų nesiejo. Jis buvo išsinuomavęs butą, bet tam, kad turėtų kur gyventi, taip pat buvo išsinuomavęs garažą automobilio laikymui. Pragyvenimui jam yra davęs pinigų P. M., nes su juo draugavo.Kaltinamieji, kurie davė prieš jį parodymus, jį apkalba. Jis buvo gavęs šautuvą „Winčester“ iš A. T., gyvenančio Pašilaičiuose, tą šautuvą atidavė vėliau P. M.. Šaunamąjį ginklą ir šovinius, kurie buvo aptikti jo nuomotame bute kratos metu, jis buvo radęs Pašilaičių mikrorajone. Jis negali paaiškinti, kaip jo nuomotame bute Karoliniškėse atsirado narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios buvo rastos kratos metu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. M., apklausiamas įtariamuoju,neigdamas savo kaltę dėl kitų jam inkriminuotų veikų, parodė, kad pistoletą, kuris buvo rastas 2005-01-19 kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., jis 2004 m. gruodžio mėnesį rado laukuose Pašilaičių mikrorajone. Prie pistoleto gulėjo ir tuščia dėžutė nuo šovinių, kuriuos jis atsinešė į minėtą butą. Bute jis pamatė, kad pistoleto dėtuvėje yra šovinių . Jis nurodė, kad neprekiavo narkotikais, jo žiniomis L. L. nebuvo susijęs su narkotikų prekyba.Jis nieko nežino apie nusikalstamą susivienijimą, jokio susivienijimo nariu jis nebuvo ir jokioje susivienijimo veikloje nedalyvavo. Su L. L., M. K., P. M. jis tik draugavo ir bendraudavo tik draugiškais tikslais, jokia nusikalstama veika jų nesiejo. Jis buvo išsinuomavęs butą, bet tam, kad turėtų kur gyventi, taip pat buvo išsinuomavęs garažą automobilio laikymui. Pragyvenimui jam yra davęs pinigų P. M., nes su juo draugavo, be to užsiimdavo mobilių telefonų perpardavimu ar kitų daiktų perpardavimu, taip užsidirbdavo pinigų pragyvenimui. Nieko negali paaiškinti, iš kur jo nuomojamame bute atsirado narkotinės ir psichotropinės meėdžiagos, kurias kratos meėtu raqdo policijos pareigūnai ( t. 24, b. l.62-64, 67 – 71, 73, 88).

Kaltinamasis R. B. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 260str.3d., kaltu prisipažinęs iš dalies, parodė, kad jis pažįsta L. L., T. M., M. K., P. M., iš matymo pažįsta M. B., kurį su minėtais asmenimis dažnai matydavo kartu. Bendraujant 2004 m. gruodžio mėnesį jis suprato, kad visi minėti asmenys prekiauja narkotinėmis medžiagomis. 2004 m. gruodžio mėnesio viduryje ar pabaigoje jis buvo pas L. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kur matė, kaip jis ten buvusiems M. K. ir T. M. padavė kažkokius maišelius su baltos spalvos milteliais ir tabletėmis. Jis suprato, kad tai narkotikai. L. L., M. K., T. M. ir P. M. gyveno pasiturinčiai, važinėjo gerais automobiliais, turėjo pinigų, nors oficialiai niekur nedirbo, todėl jis suprato, kad jie pinigus tam uždirba, prekiaudami narkotikais. 2004 m. pabaigoje jis matė, kad L. L. ir M. K. buvo apsirengę neperšaunamomis liemenėmis. Taip pat jis matė pas L. L. ir pas M. K. peilius iš baltos spalvos blizgančio metalo be rankenų ir šaunamuosius ginklus. 2004 m. rudenį ar žiemą jis L. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., matė ant lentynos prieškambaryje gulintį pistoletą „CŽ“. 2004 m. pabaigoje L. L. bute, kambaryje ant lentynos prie staliuko televizoriui jis matė dar vieną pistoletą, panašų į „Makarov“, pistoletą. Pas M. K. šio nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kambaryje ant stalo jis matė taip pat panašų į „Makarov“, pistoletą. 2005 m. sausio mėn. L. L. paprašė jo-R. B. paslėpti pistoletą, kuris buvo panašus į „Makarov“. Taip pat L. L. jam padavė maišelyje sudėtus pistoletą, duslintuvą, kartoninę dėžutę su šoviniais ir išimtą apkabą su įdėtais šoviniais, ir liepė šiuos daiktus paslėpti kaime. Jis viską išvežė į Sėlos km. Tauragnų apyl.Utenos raj., kur yra jo giminaičių sodyba, ir ten esančiame ūkinio pastato kamine iš lauko esančiose kiauryminėse plytose, paslėpė L. L. duotą ginklą, šovinius ir duslintuvą. Ten pat paslėpė ir trotilą, kurį dar anksčiau buvo davęs ir prašęs paslėpti L. L.. Trotilą jam L. L. padavė sudėtą į polietileninį maišelį, kurio viduje buvo gelsvos spalvos briketas su užrašu “trotilovaja šaška”. Garaže, esančiame Ukmergės g. Vilniaus m., kurį iš pradžių jis- R. B. nuomojo L. L. prašymu, o vėliau L. L. jį nusipirko ir įregistravo savo draugės D. L. vardu, L. L. laikė pistoletą „CŽ“ ir šautuvą „Winchester“. Pats L. L. prašė jo-R. B., kad jis nuvežtų į minėtą garažą pistoletą “CŽ”, kuris buvo įdėtas į plastmasinį indelį nuo maisto papildų. Garaže jis, kaip jam liepė L. L., plastmasinį indelį su pistoletu įmetė į duobę ir ją užkasė smėliu. Maždaug prieš pusmetį iki sulaikymo L. L. liepė jam į tą patį garažą nuvežti šautuvą „Winchester“, jis dar prieš tai L. L. bute matė „Winchester“ medžioklinį šautuvą su nenupjautu vamzdžiu, kurį L. L. ištraukė iš po lovos ir jį valė ar tvarkė. L. L. tą ginklą suvyniojo į audinį ir jis jo nurodymu nuvežė į minėtą garažą. Ten ginklą jis įdėjo į dėžę, kurią įmetė į duobę, bei apie tai vėliau pasakė L. L.. 2004 m. viduryje lyg tai L. L. jam davė Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą kito žmogaus vardu- A. Ž. vardu, bet su jo įklijuota fotonuotrauka ir liepė išnuomoti garažą. Garažą esantį (duomenys neskelbtini)A-12, Vilniuje, jis surado pats pagal laikraštyje „Alio reklama“ L. L. parodytą skelbimą. Jis telefonu susisiekė su ten nurodyto garažo savininku, sudarė žodinę sutartį ir sumokėjo į priekį už kelis mėnesius iki 2005 m. balandžio mėnesio L. L. duotais pinigais. Raktą nuo šio garažo jis iš karto perdavė L. L.. Pastarojo prašymu jis nuveždavo į tą garažą arba iš ten paimdavo ir atveždavo L. L. polietileninius maišus. Kas buvo tuose maišuose, jis nežiūrėjo ir nesidomėjo. L. L., T. M., M. K. nurodymu jis dar buvo išnuomojęs butus, esančius Vilniuje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Didlaukio g. 19-ame name, garažus Vilniuje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuomodamas butus, keletą kartų naudojosi pasu, išduotu A. Ž. vardu. Po 2005-01-19, t.y. po L. L., M. K. ir T. M. sulaikymo, praėjus maždaug savaitei jis kartu su T. M. mergina J. G., šios prašymu buvo T. M. nuomojamame garaže, esančiame Laisvės pr. 77-49 Vilniaus m., kuriame matė garažo viduje prie durų iš kairės pusės stovintį polietileninį maišą su užrašu „Maxima“, kurį paėmusi J. G. padavė jam, liepdama šį maišą išvežti iš garažo ir atiduoti R. S.. Šis maišas buvo užrištas, tačiau jis jautė, kad iš šio maišo sklido kanapių kvapas. Šį maišą jis perdavė R. S. . Iš J. G. jis- R. B. sužinojo, kad R. S. susirado T. M. žmones, kurie šiam pardavinėjo narkotikus, ir toliau pats R. S. bendrauja su jais bei bando toliau pardavinėti narkotikus. Taip pat po minėtų asmenų sulaikymo, J. G. jam- R. B. perdavė apie 10 000 (dešimt tūkstančių) litų ir pasakė, kad tai L. L. pinigai. Jis norėjo perduoti tuos pinigus L. L. motinai, tačiau nuvažiavus į jų namus, ji pradėjo ant jo šaukti, tai jis jai pinigų nebedavė, juos vėliau gražino R. S.. Po M. K. sulaikymo su juo buvo susisiekęs M. K. tėvas, kuris prašė iš M. K. nuomojamo garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., viską išnešti, nes to per savo advokatą prašęs M. K.. Apie tai jis pranešė R. S., su kuriuo kartu pastarojo automobiliu „TOYOTA CELICA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie M. K. minėto garažo. Tame garaže surado keturis automobilio „BMW“ ratlankius su padangomis, sportinį krepšį, kelis polietileninius maišus, dalis kurių mėtėsi, o viename-dvejuose maišuose kažkas buvo įdėta. R. S. visus maišus surinko, sudėjo juos į sportinį krepšį, kurį pats išsinešė. Jis pats iš šio garažo paėmė tik automobilio ratus su ratlankiais, kuriuos vėliau perdavė M. K. motinai. Jis bendraudamas su L. L., M. K., P. M., M. B., T. M., jau 2004m. pradėjo įtarti, kad jie užsiima narkotikų prekyba, 2005 m. pradžioje jis jau tikrai suprato, kad šie asmenys pardavinėja įvairius narkotikus. Jis nežino, ar visiems vadovavo L. L., tačiau jis pats jo bijojo, aiškiai jautėsi, kad L. L. yra viršesnis už kitus .

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B., apklausiamas įtariamuoju, iš esmės davė analoginius parodymus, juose be kitų aplinkybių nurodydamas, kad kaltinamasis L. L. visiems vadovavo, jo visi bijojo (t.7 t. b. l. 130-138, 178-183, 195-196, 198-204, 210-211).

Tokius savo parodymus kaltinamasis R. B. patvirtino juos tikrinant vietoje, kur jis parodė, butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. ir garažus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) – 9, Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)A – 12, Vilniaus m., kuriuos jis išnuomojo jo parodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat kaltinamojo R. B. parodymų patikrinimo metu jo nurodytoje vietoje Utenos r., Tauragnų apyl., Sėlos k. buvo rastas ir paimtas Rusijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro pistoletas “MAKAROV” Nr. BV 4231, pistoleto dalys, 9 vnt. šovinių, dėžutė su 22 vnt. šovinių, 923 g. sprogstamosios medžiagos trotilo, kuriuos jis buvo paslėpęs kaltinamojo L. L. nurodymu ( t.7 t. b. l. 139-169).

Kaltinamasis R. S., dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 260str.2d. kaltu prisipažinęs pilnai, parodė, kad jis apie 7 metus pažįsta M. K., L. L., T. M., M. B. ir P. M.. Pirmiausiai Baltupių mikrorajone jis susipažino su L. L., o per jį ir su visais kitais vaikinais. Per P. M. jis susipažino ir su R. B., su kuriuo susitikdavo tik kai švęsdavo kokius nors gimtadienius. 2005 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, bet buvo praėję maždaug 1-2 savaitės nuo L. L., M. K. ir T. M. sulaikymo, jam paskambino R. B., kuris paprašė susitikti. R. B. atvažiavo savo automobiliu Toyota Celica ir jam pranešė apie M. K., L. L. ir T. M. sulaikymą. R. B. jį nusivežė prie kažkokio garažo Fabijoniškėse, netoli parduotuvės „Jovarėlis“. Raktus nuo garažo turėjo R. B.. Jis suprato, kad R. B. žinojo visas slėptuves ir esant reikalui iš slėptuvių turėjo viską išnešti. Minėto garažo duris atrakino R. B.. Jis- R. S. pasiėmė juodos spalvos sportinį krepšį, kuriame buvo du nupjautavamzdžiai šautuvai, kuriuos jis nunešė ir paslėpė miške, netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini)A Vilniaus m. Minėtus nupjautavamzdžius R. B. jam liepė kur nors palaikyti, nes pats R. B. neturi kur laikyti. Taip pat pastarasis pasakė, kad, jeigu policija garaže suras šiuos šautuvus, tai M. K. bus labai blogai. Tame garaže taip pat buvo dvi užrakintos metalinės dėžutės - viena raudona, kita mėlyna. Vieną dėžutę paėmė jis-R. S., o kitą – R. B.. Šautuvus ir šovinius jis įdėjo į baltos spalvos polietileninį maišą, po to jį nunešė ir paslėpė miške. Dėžutėje jis rado šovinius, kuriuos išsiėmė iš dėžutės, o dėžutę miške išmetė. Dalį šovinių jis laikė savo nuomotame bute, esančiame Stanevičiaus g. 98-36, Vilniaus m. Kiek tiksliai buvo šovinių, jis neskaičiavo. Vieną dėžutę šovinių pasiėmė į savo nuomotą butą, tam kad pasižiūrėtų, kokie tai šoviniai, o likusias šovinių dėžutes paslėpė miške kartu su šautuvais. Dar būnant garaže, R. B. išlaužė tas abi dėžutes ir pasakė, kad vieną iš jų pasiima pats. Jis tiksliai nepastebėjo, kas buvo toje dėžutėje, bet numanė, kad galėjo būti narkotinės medžiagos, nes R. B. pasakė, kad gali tai parduoti jis- R. S.. R. B. minėtame garaže paliko, o pats išėjo, todėl nematė, ar šis dar ką nors iš ten pasiėmė. R. B. jam tik pasakė, kad yra ir daugiau garažų. Jo žiniomis R. B. rūpinosi visais tais garažais, kuriais naudojosi paminėti asmenys. Dar po kelių savaičių jam vėl paskambino R. B. ir vėl pakvietė susitikti. Tada jie dviese vėl nuvažiavo į kažkokį garažą, kuris buvo Šeškinėje arba Fabijoniškėse. Šio garažo vieną durų spyną R. B. atrakino raktu, kurį turėjo su savimi, o kitą spyną- pakabinamą, R. B. nukirpo turėtomis žirklėmis. Šiame garaže buvo daug narkotikų, sudėtų į dideles plastikines dėžes nuo proteino, kuriose buvo pridėta ir tablečių, ir miltelių. R. B. jam sakė, kad dauguma narkotikų yra P. M., o „žolė“ T. M.. R. B. nurodymu jis paėmė supakuotą į maišelius „žolę“, kad ją parduotų T. M. žmonės, o pinigus vėliau perduotų T. M.. Minėtą „žolę“ jis perdavė L. P., kurio pravardė „Liūtas“, jam paskambindamas telefonu ir pasiūlydamas „žolę“. Jis paskambino L. P., nes žinojo, kad jis T. M. pardavinėjo narkotikus, todėl jam ir atidavė „žolę”, pinigus liepdamas atiduoti T. M. merginai J. G.. Jo žiniomis T. M. narkotikus pardavinėjo vaikinas, pravarde “Rakas”. Po L. L., M. K., T. M. sulaikymo dar buvo likę butai, kuriuose buvo likę narkotikų ir kuriuose buvo prekiaujama narkotikais. Iš pradžių po pastarųjų sulaikymo jis norėjo surinkti iš tų butų narkotikus, juos parduoti, o pinigus perduoti T. M., bet nežinojo nei tų butų adresų, nei kas juose prekiauja narkotikais, todėl paliko viską tvarkyti L. P. su „Raku“. Jis pats tik kontroliavo, kad pastarieji pinigus perduotų T. M.. Jis iš R. B. buvo sužinojęs, kad tuose butuose narkotikais prekiavo T. M. žmonės. Jis pats- R. S. po L. L., T. M., M. K. sulaikymo buvo pora kartų butuose, kur buvo narkotikų. Vienas butas buvo Šeškinėje prie parduotuvės „Norfa“, lyg tai Gelvonų gatvėje. Ten važiavo su L. P., „Raku“ ir dar kažkokiais jam visiškai nepažįstamais asmenimis. Į tą butą L. P. su „Raku“ atvežė narkotikus, kuriuos svarstyklėmis svėrė ir pakavo. Jis pats į butus narkotikų nevežiojo, tai darė L. P. su „Raku“, o jis tik iš minėtų asmenų paimdavo pinigus ir nuveždavo J. G., kuri buvo T. M. draugė. Pastarajai per tą laiką davė apie 2000 litų. Jis-R. S. pats J. G. po T. M. sulaikymo pasakė, kad jis perima visą prekybą narkotikais į savo rankas. Ši žinojo, kad T. M. prekiavo narkotikais, ir jis norėjo, kad J. G. juo pasitikėtų, todėl taip ir pasakė. Jo paties tikslas buvo taip pat užsidirbti šiek tiek pinigų pragyvenimui, o taip pat sulaikytam T. M. padėti materialiai. Jis nuo 2003 metų, išėjęs po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, žinojo, kad T. M., L. L., M. B., P. M. ir M. K. prekiauja narkotikais. Jų vadovas buvo L. L., kuris priimdavo visus svarbiausius sprendimus, jo visi klausydavo, į jį lygiavosi ir stengėsi būti į jį panašūs. L. L., M. K., T. M., P. M. ir, kol buvo laisvėje, M. B. dažnai būdavo kartu, visi kartu sportuodavo sporto klube „Aitvaras“. Ten L. L. buvo išpirkęs valandas, kuriomis niekas kitas negalėdavo patekti į sporto salę, kai šie sportuodavo. Jis pats yra buvęs kelis kartus jų susibūrimo metu, bet jam esant pastarieji niekada neaptarinėdavo savo bendrų reikalų. Jis tik kartais matydavo, kad L. L. iš minėtų draugų surinkdavo pinigus ir į savo mobilaus ryšio telefoną įvesdavo kažkokius duomenis. Kaip jis suprato,tie pinigai būdavo už parduotus narkotikus. 2003 metų pabaigoje jis yra girdėjęs aukščiau nurodytų asmenų pokalbį, kada jie svarstė, jog „obščiakas“ galėtų būti pas P. M.. Iš jų visų materialinės padėties sprendžiant, jiems prekiauti narkotikais sekėsi gerai, nes jie buvo nusipirkę brangius automobilius. Bendraujant jautėsi, kad L. L. buvo jų vadovas, nes jie visi jo bijojo, klausė. Jis yra girdėjęs iš minėtų asmenų pokalbių apie tai, kad skolininkus, kurie neatsiskaitydavo už parduotus narkotikus, jie veždavo į mišką ir taip „išmušinėdavo“ skolas.Taip pat kaltinamojo R. S. parodymais kaltinamasis L. L. po jų suėmimo jam liepė duoti parodymuųs prieš M. K. ir P. M., kai jis 2005 m. balandžio mėnesio pabaigoje, būdamas iškviestas į susitikimą su advokatu, atsitiktinai susitiko Lukiškių TI-K prie tardymo kabinetų su ten taip pat atvestu L. L.. L. L. jam pasakė, kad jį kaltina „bandos“ organizavimu ir kad prieš jį duoda parodymus M. K. ir P. M.. L. L. to susitikimo metu paprašė, kad jis –R. S. teisme duotų parodymus prieš P. M. ir M. K., pasakant, jog jie prekiavo narkotikais ir kad jie bandė L. L. išsitempti iš namų ir nužudyti. Taip pat L. L. pasakė, kad konkrečius nurodymus, ką kalbėti teisme, pasakys jam vėliau. Jo žiniomis buvo iš anksto aptarta, kad reikia pasirūpinti suimtaisiais, iš laisvės atsiunčiant pinigų, todėl jis irgi yra gavęs piniginių pervedimų iš nesuimto R. B..

Kaltinamasis R. S., apklausiamas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu davė analoginius parodymus ( t.11 t. b.l. 94 – 104, 106 – 112, 116).

Kaltinamasis A. C., dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2 d. kaltu prisipažinęs iš dalies, parodė, kad 2004 m. gruodžio mėn., viename iš Naujininkų mikrorajono barų susipažino su M. K.. Pastarasis važinėjo 5 klasės "BMW" automobiliu. M. K. jam iš karto pasiūlė prekiauti narkotinėmis medžiagomis ir jis sutiko, nes norėjo užsidirbti pinigų. M. K. jam minėjo, kad jei bus kokių nesklandumų, stogu bus „Miša“. Maždaug po savaitės M. K. jam išnuomavo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., ir iš karto atvežė jam narkotikus - "žolę" ir "ratus”, t.y. kanapes ir "ekstazi" tabletes. Taip pat M. K. jam davė "Tele 2 Pildyk" kortelę, į kurios numerį jam skambindavo narkotikų pirkėjai. Iš pradžių M. K. jam narkotikus duodavo į skolą, o po to jam jau užtekdavo pinigų M. K. iš karto sumokėti už pristatytus narkotikus. Narkotikus M. K. jam atveždavo jau fasuotus, tai yra paskirstytus į “dozes”. Nuo parduotų narkotikų sumos M. K. leido jam pasiimti 20% sau. M. K. narkotikus jam atveždavo kas trečią dieną. Jis turėjo apie 15 žmonių, kurie iš jo pirkdavo narkotikus, ir skambindavo iš įvairių telefonų. Po kiek laiko jis M. K. duotą telefoną kortelę išmetė ir įgijo savo, apie tai pranešęs ir narkotikų pirkėjams. 2004m. gruodžio 22d. bute pas jį apsigyveno V. K. ir gyveno iki 2005m. sausio 14d., kai jį sulaikė policijos darbuotojai. 2005-01-14 V. K. anksti ryte kažkur išėjo. Tą pačią dieną iš ryto į butą V. K. grįžo kartu su policijos pareigūnais. Pareigūnai jam parodė nutarimą kratai daryti ir atliko šiame bute kratą, kurios metu pareigūnai rado narkotikų. Po kratos pareigūnai jį ir V. K. sulaikė, tačiau jį- A. C. po 2 parų paleido. Po to jis iš karto grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kur tą pačią dieną į minėtą butą atvažiavo M. K. ir klausinėjo apie minėtą įvykį. Už tai, kad narkotikus paėmė policijos pareigūnai, jis-A. C. liko M. K. skolingas, tačiau šis jam jokių reikalavimų nepareiškė. Narkotikais jis minėtame bute prekiavo apie 2 savaitės. Po jo paleidimo iš areštinės, tą pačią dieną M. K. išnuomavo jam kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. ir sumokėjo už 2 mėnesių buto nuomą 1000 Litų. Kokią savaitę jis neturėjo prekybai narkotikų. Daugiau jis M. K. nematė ir šis jam neskambino, o po kiek laiko jis sužinojo, kad M. K. suimtas. Po M. K. suėmimo pas jį į butą atvažiavo R. S., kuris pasakė, kad jis dabar tvarkys visus reikalus. Jis suprato, kad narkotikus pristatinės R. S. ir tą kartą R. S. jam paliko narkotikų. Po to R. S. dar kelis kartus buvo atvažiavęs į butą, skirstė tame bute narkotikus į parduodamas porcijas, po to jam duodavo pardavimui jau išskirstytus narkotikus. R. S. parduodamus narkotikus laikydavo bute, tačiau jam duodavo jau sufasuotus, kuriuos jis pardavinėjo, nesufasuoti narkotikai bute buvo laikomi atskirai, jis pats jų negalėjo fasuoti ir pardavinėti. Iš viso bute buvo 3 vnt. metalinių dėžučių su narkotikais, kurių buvo įvairių rūšių, tačiau ne visi narkotikai buvo skirti jam parduoti. Su R. S. būdavo ir kiti jam nepažįstami vaikinai, kurie padėdavo jam fasuoti narkotikus . Kelias dienas iki sulaikymo vaikinai išnešė iš buto dvi dėžutės su narkotikais ir bute liko tik viena.L. P. su Savičiumi buvo atvažiavęs vieną kartą, antrą kartą jis atvažiavo į butą vienas, tada atvežė 1 g heroino. Tame bute jis prekiavo heroinu, amfetaminu, ekstazi tabletėmis, kanapėmis. Į butą Gelvonų g. jam atvežė narkotikų pardavimui apie keturis kartus. Pas jį į minėtą butą kartais į savaitę apie du kartus kelioms valandoms atvažiuodavo pažįstamas V. P., kuris vartojo heroiną. 2005-02-02 pas jį-A. C. jau baigėsi visi jo narkotikai, skirti pardavimui ir jis laukė, kol minėti vaikinai vėl atveš "žolės" ir "ratų". 2005-02-02 iš ryto nakvojęs šiame bute jo pažįstamasV. P. išėjo į parduotuvę ir daugiau negrįžo. Vėliau jis sužinojo, kad šis buvo sulaikytas. V. P. išėjus iš buto, į buto duris pradėjo kažkas skambinti. Tada jis iškvietė policiją, o, kol dar nebuvo atvykę policijos patruliai, jis dėžutę, kuriame, kaip jis įtarė, galėjo būti R. S. narkotikai, įdėjęs į maišą išmetė pro balkoną iš 4 aukšto, po to atidarė duris ir įleido policijos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. C., apklausiamas įtariamuoju, davė iš esmės analoginius parodymus, tik papildomai nurodydamas, kad 2004 m. gruodžio mėn. prieš šventes pas jį bute, esančiame Buivydiškių g.12-88 Vilniuje kelis kartus nakvojo pažįstamas V. K., kuris pats vartojo heroiną. Pastarasis žinojo, kad jis bute laikė narkotikus ir padėjo jam parduoti narkotikus, tai yra vietoj jo išnešdavo narkomanams narkotikų ir parduodavo juos. Tą daryti V. K. prašėsi pats, tačiau už tai jis jam pinigų nemokėjo ir narkotikų neatlygintinai neduodavo. Gautus iš narkomanų pinigus už parduotus narkotikus, V. K. grąžindavo jam. Taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, beveik kiekvieną dieną atvažiuodavo pažįstamas V. P., kuris vartojo heroiną. Pastarasis retkarčiais nunešdavo jo prašymu narkotikus narkotikų pirkėjams. Jokių pinigų V. P. už tai nebuvo mokama.. Šis žinojo, kad jis- A. C. prekiauja narkotikais. Jie kartu su V. P. paslapčia atidarinėjo minėtų vaikinų dėžutes ir iš ten V. P. nupildavo sau heroiną vartojimui. 2005-02-01 jie su V. P. atidarė bute dėžutę, iš kurios V. P. sau atpylė iš maišelio heroino, kurį iš karto suvartojo, kad jis būtų pasiėmęs dar atskirai nematė. Iš kur V. P. turėjo tą dieną narkotikų, kuriuos pas jį rado policija, jis nežino (t.10 b.l. 13 – 14, 26 – 27, 30 – 31, 33, 48, 57 – 59). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. C. paneigė savo parodymus, kad kaltinamieji V. K. ir V. P. jo nurodytomis ikiteisminio tyrimo metu aplinkybėmis platino narkotikus, jis nurodo juos apkalbėjęs, to reikalaujant policijos pareigūnams.

Kaltinamasis L. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 260 str. 2 d. kaltu prisipažino iš dalies, jis parodė, kad 2004 m. vasaros pabaigoje per narkomanus susipažino su M. K., nes norėjo pardavinėti narkotikus. Jis apie 3 savaites pardavinėjo narkotikus Fabijoniškių mikrorajone, pardavinėjo amfetaminą, ekstazi tabletes, marihuaną. Jam narkotikus atveždavo M. K., jie susiekdavo telefonu. Narkotikais prekiavo, iki jį sulaikė policijos darbuotojai, už tai buvo nuteistas. Jį paleidus iš sulaikymo, po mėnesio su juo susisiekė M. K., reikalavo grąžinti pinigus už parduotus narkotikus, bet jis pasakė, kad galės atiduoti, kai jų turės. Maždaug po dviejų mėnesių jį susirado P. M. su kažkokiu tai vaikinu, davė jam laiko, kad jis surinktų pinigus, kuriuos liko skolingas už narkotikus, tačiau jis pinigų nesusirinko. 2005m. sausį vėl jį susirado M. K., su juo kartu buvo R. S., jie reikalavo pinigų už narkotikus, kurių jis neturėjo. Jie siūlė vėl prekiauti narkotikais, negalėdamas grąžinti pinigų, jis sutiko vėl prekiauti narkotikais. Maždaug už savaitės R. S. davė jam narkotikų-1 g heroino, liepdamas juos nuvežti juos į butą Gelvonų g., kur narkotikus pardavinėjo A. C., su kuriuo R. S. buvo supažindinęs. Jis nebenorėjo prekiauti narkotikais, tačiau R. S. jį mušė, todėl vieną kartą ir nuvežė narkotikus A. C., daugiau narkotikų nebevežė, nes sužinojo, kad M. K. yra suimtas. Jis nurodė, kad ikiteisiminio tyrimo metu jam grasino prokuroras Šileika, sakydamas, kad jis gaus didelės trukmės laisvės atėmimo bausmę, liepė duoti parodymus prieš L. L. ir kitus, tyrėja Nenartavičienė liepė sakyti tai, ką ji nurodydavo, todėl jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi. Jis apkalbėjo T. M., nurodydamas, kad jis jam tiekdavo pardavimui narkotikus, nors iš tikrųjų tai darė M. K.. Taip pat jis nurodo, kad L. L. iš vis nepažinojo ir apie jo vaidmenį kaltinamųjų tarpe iš vis nieko nežinojo. Nurodo, kad apie V. P. davė parodymus tyčia, nors nieko apie jį nežinojo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. P., apklausiamas įtariamuoju, kaltu prisipažino, jis parodė, kad 2004 m. vasarą jis susipažino su T. M., kuris užsiiminėjo narkotikų prekyba. Tuo pat metu T. M. susipažindino jį su R. S., o netrukus ir su M. K. bei L. L.. Iš matymo jis pažinojo P. M. ir R. B., pravarde “žydas”. L. L., T. M., M. K. ir P. M. užsiiminėjo narkotikų prekyba Vilniaus mieste, o jiems vadovavo L. L.. Apie tai, kad jų vadas yra L. L., niekas nekalbėjo, tačiau tai akivaizdžiai matėsi iš paties L. L. veiksmų ir iš to, kaip su L. L. visi kiti elgėsi, matėsi, kad visi paklusdavo šio nurodymams. Į narkotikų prekybą jį įtraukė T. M.. Pradžioje L. P. rūkė “žolę”, kurią pirkdavo iš asmenų, kurie šią narkotinę medžiagą gaudavo iš T. M.. Po to pastarasis jam pasiūlė pačiam pardavinėti narkotikus ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Jam reikėjo pinigų palinksminimams, pramogoms naktiniuose klubuose, todėl jis sutiko ir pradėjo narkotikus pardavinėti nuo 2004 m. liepos ar rugpjūčio mėnesio. Narkotikus jis pardavinėjo Justiniškių mikrorajone atsitiktiniams narkomanams, kurie jam skambindavo į mobilaus ryšio telefoną, o tada jis narkotikus išnešdavo į sutartą vietą. Jis narkotikus gaudavo iš T. M., juos T. M. jam atveždavo prie namų Taikos g. 20 Vilniaus m.. Ten jis T. M. atiduodavo pinigus už parduotus narkotikus. Iš pradžių jis pardavinėjo amfetaminą, “žolę”, ekstazi tabletes, kiek vėliau ir heroiną. T. M. jam atveždavo narkotikus jau suskirstytus į dozes. Heroinas taip pat buvo atvežamas jau suskirstytas į dozes, kurios vadinamos “čekiais”. Vienas gramas heroino skirstomas į 16 dozių, suvyniotų į popierėlius - “čekius”. Vienas gramas heroino buvo parduodamas per 1-2 dienas. Už parduotą 1 gramą heroino T. M. jis atiduodavo 240 litų, o jam likdavo 80 litų pelno nuo 1 gramo parduoto heroino. Pelno likdavo ne visada, kadangi dažnai narkomanai likdavo skolingi pinigų. “Žolės” T. M. jam atveždavo po 5 gramus, t.y. 20 dozių, kurios buvo supakuotos į polietileninius bespalvius maišelius, kuriuos jis išparduodavo per 1-2 savaites. 1 dozės pardavimo kaina buvo 10 litų. Už 5 gramus “žolės” T. M. jis atiduodavo 125-150 litų, priklausomai nuo “žolės’ kokybės. Nuo “žolės” jis uždirbdavo mažai, kadangi pats rūkydavo “žolę”. Amfetamino T. M. atveždavo po 2-5 gramus, jau suskirstytą į dozes. Iš vieno gramo amfetamino išeidavo keturios dozės. Vienos dozės kaina - 10 litų. 2-5 gramus amfetamino jis parduodavo maždaug per savaitę. T. M. jis mokėjo po 25 litus už 1 gramą amfetamino, o jam likdavo 15 litų nuo 1 gramo. “Ekstazi’ tabletes T. M. atveždavo supakuotas į maišelius po 20 vnt. Ji buvo pardavinėjamos įvairiai, po 1-3 tabletes, priklausomai nuo to, kiek kam reikėjo. Vienos tabletės kaina buvo 10-12 litų, o T. M. jis- L. P. turėdavo atiduoti po 8-9 litus už 1 tabletę. Jo pačio uždarbis buvo po 2-3 litus nuo vienos tabletės. 20 tablečių “ekstazi” jis parduodavo per 2-3 savaites. Narkotikus jis pardavinėjo maždaug apie 3 savaites, kol buvo sulaikytas policijos. Iš jo pareigūnai paėmė narkotikus, dėl to jis T. M. liko skolingas apie 500-700 litų. Iš policijos jį po 2 parų paleido. Jis pats po paleidimo T. M. neieškojo ir nenorėjo su šiuo bendrauti, tačiau maždaug po mėnesio T. M. jį susirado ir paprašė grąžinti skolą. Šis pasakė, kad skolą atiduos susiradęs darbą, tačiau darbo nesusirado, todėl po poros mėnesių 2004 metų gruodžio mėnesį T. M. jį vėl susirado ir pasiūlė vėl pardavinėti narkotikus, tokiu būdu atidirbant skolą. Neturėdamas kur gauti pinigų, jis sutiko pardavinėti narkotikus ir juos pardavinėjo tokiu pačiu būdu, kaip ir prieš tai. T. M. iš jo pelno išskaičiuodavo skolą, tačiau palikdavo pinigų ir jam. 2005 m. sausio mėnesio pradžioje M. K. jam-L. P. pasiūlė narkotikus pardavinėti jam, tačiau ne tiesiogiai pačiam pardavinėti narkotikus, bet juos vežioti į butą. Iš pradžių jam M. K. papasakojo, kad buvo išnuomavęs A. C., pravarde “Danila” butą Buivydiškių g., kur buvo laikomi narkotikai ir jais prekiaujama, o po to A. C. kažkur dingo. Po kiek laiko M. K. jam pasakojo, kad A. C. buvo sulaikytas policijos su narkotikais bute Buivydiškių g., todėl M. K. šiam išnuomavo kitą butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tam kad pastarasis laikytų ir prekiautų, narkotinėmis medžiagomis. M. K. jam pasiūlė vežioti narkotikus į butą pas A. C.. Vėliau M. K. jį supažindino su R. S. ir su vaikinu vardu " Rolandu", su kuriuo jis vežiojo narkotikus pas A. C.. M. K. jam ir "Rolandui" du kartus buvo davęs narkotikus nuvežti A. C. į minėtą butą. Po to M. K. sulaikė policija, todėl jis pastarajam pinigų už parduotus narkotikus atiduoti nespėjo. Maždaug po savaitės po sulaikymo jam paskambino R. S., pravardė "Babas", ir pasiūlė susitikti. Susitikus R. S. jam pasakė, kad šis buvo vienoje kompanijoje kartu su M. K., L. L. ir T. M., rodė nuotraukas, kuriose jis- R. S. nusifotografavęs su minėtais asmenimis, kad jis patikėtų, jog R. S. “savas” žmogus. R. S. jam pasakė, kad pats viską kontroliuos, o jis turės ir toliau vežioti narkotikus. Tuo metu jis nepasakė konkrečiai, ar sutinka su šiuo pasiūlymu, ir po poros dienų vėl susitiko R. S. iniciatyva su šiuo. Susitikimo metu jie vėl kalbėjosi apie tolesnę prekybą narkotikais. Po to su juo-L. P. kartu narkotikus dar vežiojo vaikinas pravarde “Rakas”, kuris prieš tai pardavinėjo ir vežiojo narkotikus į butus T. M.. Vėliau dar vieno susitikimo su R. S. metu, po to, kai jis kelioms dienoms buvo išvykęs iš miesto ir R. S. jo nerado, pastarasis jį mušė, sudavė kelis smūgius kumščiu į krūtinę, su delnu į galvą, įspyrė, pagrasindamas, kad daugiau be jo- R. S. žinios niekur neišvažiuotų. Tą pačią dieną, kai jį R. S. mušė, pastarasis davė jam 3 gramus heroino, kurį jis nuvežė į minėtą butą Gelvonų g., kur narkotikus pardavinėjo A. C. ir V. P.. R. S. maždaug savaitę laiko jam duodavo narkotikų, kuriuos jis veždavo į minėtą butą. Pinigus už parduotus narkotikus iš A. C. paimdavo R. S. ir atiduodavo T. M. merginai J. G. ( t.11 b. l. 9 – 17, 20 - 21 ).

Kaltinamojo L. P. parodymus, kad jis 2004m. liepą ar rugpjūtį pardavinėjo narkotikus, iš dalies patvirtina Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004-11-23 nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. už tai, kad 2004-08-21 pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos- kanapių ir jo dalių (t.11 b.l. 70-71).

Kaltinamasis V. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 260 str. 1 d. kaltu neprisipažino, jis parodė, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu jis vartojo narkotikus, juos pirkdavo iš M. K., P. M., E. P.. Taip pat gaudavo heroino iš A. C.. Jis pats neplatino narkotikų, nėra padėjęs A. C. juos pardavinėti. Jis tik kurį laiką buvo apsistojęs pas A. C., kai šis gyveno Buivydiškių g., jis tik nujautė, kad A. C. prekiauja narkotikais, tačiau pats to nėra matęs. Pas A. C. atvažiuodavo M. K., tada jis iš buto išeidavo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. parodė, kad jis nuo 1996 m. vartoja heroiną. Jis pažįsta A. C., kadangi gyveno ir augo viename Rudausių kaime, Vilniaus raj. 2004 m. gruodžio mėnesio viduryje V. K. sužinojo, kad A. C. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., ir prekiauja narkotikais. Netrukus jis pats nuvyko į tą butą, kur gyveno A. C.. Tuo metu jis jau buvo nuteistas už plėšimą laisvės atėmimo bausme, ir slapstėsi nuo policijos, nenorėdamas atlikti paskirtosios bausmės. Jis paprašė A. C., kad šis leistų jam pas pastarąjį pagyventi. A. C. bute esančioje sekcijoje laikė narkotikus, kuriuos jam atveždavo vaikinas, kuris važinėjo juodos spalvos automobiliu BMW. Vėliau jis sužinojo, kad šis vaikinas - M. K.. Pastarasis pats matė jį-V. K. pas A. C. minėtame bute, tačiau A. C. jam uždraudė būti bute tuo metu, kai atvažiuodavo M. K.. Po pastarojo apsilankymo bute atsirasdavo narkotikų, o A. C. nebeturėdavo pinigų, todėl jis suprato, kad A. C. atiduodavo M. K. pinigus už parduotus narkotikus. M. K. atveždavo “ekstazi” tablečių, “žolės”, amfetamino, heroino, “oksiko”. Narkotikai jau būdavo supakuoti į maišelius. A. C. bute pats jų nepakuodavo. V. K. pats pirkdavo iš A. C. heroiną. Kartais A. C. leisdavo jam pačiam iš sekcijos bariuko pasiimti narkotikų. A. C. taip pat vartojo heroiną, jie abu kartu leisdavosi minėtame bute heroiną į veną. A. C. narkotikus pardavinėjo prie minėto buto durų laiptinėje, lauke, taip pat, šiam kažkas skambindavo į mobilaus ryšio telefoną ir A. C. nešdavo narkotikus parduoti į sutartą su narkomanais vietą. Jis- V. K. A. C. narkotikų nepadėjo pardavinėti, nes A. C. jo to net neprašė. 2005-01-14 jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie ir atliko kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kur ir rado A. C. narkotikus. Taip pat V. K. parodė, kad jis pažįsta V. P., kuris taip pat iš to paties Rudausių kaimo. V. P. lankėsi bute (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., tačiau ten negyveno, tik vieną kartą pernakvojo. V. P. iš A. C. pirkdavo heroiną. Pats V. K. neprekiavo M. K. tiekiamais narkotikais (t.9 b. l. 198-200, 206-207). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad tyrimo metu nenorėjo problemų, todėl nurodė nepažinojęs anksčiau M. K., P. M. ir kt.

Kaltinamasis V. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d. kaltu neprisipažino, jis parodė, kad nuo vaikystės yra pažįstamas su A. C., V. K.. Jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu vartojo narkotikus, todėl atvažinėjo į butą Gelvonų g. pas prekiaujantį narkotikais A. C. ir iš jo pirkdavo sau vartojimui narkotikų. A. C. prekiavo heroinu, esktazi, amfetaminu, žole. 2005m. vasarį jis buvo atvažiavęs pas A. C., išėjus jam iš jo buto, jį sulaikė policija ir jo piniginėje rado vieną „ čekį“ narkotikų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jis vartojo heroiną, kurį pirkdavo pas A. C.. Iš pastarojo jis heroiną pirko maždaug mėnesį. Iš A. C. jis narkotikus pirkdavo maždaug 3-4 kartus per savaitę. A. C. jis pažįsta nuo vaikystės, nes jie iš vieno kaimo. Šis iš pradžių nuomavosi butą Buivydiškių gatvėje. Minėtame bute A. C. laikė narkotikus, nes jis pats iš pastarojo pirkdavo heroiną, bet 2005 m. sausio mėn. A. C. minėtame bute sulaikė policijos pareigūnai, paėmė jo turėtus narkotikus. Po to A. C., jį paleidus iš policijos, persikraustė gyventi į kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Minėtame bute A. C. taip pat laikė narkotikus - heroiną, "ratus"- tabletes ir amfetaminą, kuriuos pardavinėjo. A. C. turėjo ir nesupakuotų narkotikų, kuriuos jis pats pakuodavo. Jis narkotikus laike mėlynos spalvos metalinėje dėžutėje, kurią atrakindavo žirklėmis. Šią dėžutę A. C. prašymu taip pat yra atidaręs ir jis-V. P.. Taip pat jis pas A. C. dar matė svarstykles bei prikarpytus lankstinukus. Maždaug prieš savaitę iki sulaikymo, t.y. iki 2005-02-02, jis A. C. paskolino 300 Lt., nuo to laiko A. C. iš jo už heroiną pinigų neimdavo, nes atskaičiuodavo iš paskolintos sumos. Be heroino jis iš A. C. pirko amfetaminą. Už vieną heroino dozę, supakuotą į “čekį”, A. C. buvo mokama po 20 Lt., o už vieną amfetamino dozę, supakuotą į bespalvį polietileninį maišelį, jis A. C. mokėjo po 10 Lt. Jis pas A. C. negyveno, o tik dažnai atvažiuodavo ir kartais nakvodavo. Būnant minėtame bute, A. C. dažnai kažkas skambindavo, būdavo, kad po skambučio jis kažkur išeidavo, kaip kad jis suprasdavo - į susitikimą parduoti narkotikų. Maždaug keturis kartus per dvi savaites, jis A.C. prašymu buvo nuėjęs į susitikimus ir atiduodavo jam nepažįstamiems asmenims narkotikus, kuriuos jam duodavo prieš einant A. C.. Minėti asmenys jam pinigų už paduotus narkotikus nemokėjo, ir jis nežino, kaip šie atsiskaitydavo su A. C.. Už tai, kad jis A. C. padėjo nunešti narkotikus, šis jam nieko nemokėjo ir nežadėjo. 2005-02-02 apie 09 val. jis atvažiavo pas A. C., ir šis jam davė du lankstinukus su heroinu. Iš vieno lankstinuko miltelius jis pats suvartojo, o kitą padėjo į piniginę, tam kad suvartotų vėliau. Tą pačią dieną apie 15.45 val. jis nuėjo į parduotuvę nupirkti valgyti ir netrukus prie namo jį sulaikė du vyriškiai, kurie, prisistatė policijos pareigūnais. Pareigūnai pas jį piniginėje rado lankstinuką su heroinu. Paklausus šio, iš kokio buto jis išėjo, jis pareigūnams to nepasakė ir neparodė buto, nes nenorėjo išduoti draugo. Po to jį pristatė į Narkotikų kontrolės skyrių, kur vėliau buvo pristatytas ir A. C.. A. C. iš Rudausių k., Vilniaus raj., kur gyveno anksčiau, išvažiavo 2004 m. pabaigoje, apie tai, kad Vilniuje A. C. pardavinėja narkotikus, jam pasakė pats A. C. ( t.10 b. l. 141, 145-146,149-151).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. P. nurodo, kad jį sulaikius, jis buvo abstinencijos būsenoje, todėl save apkalbėjo, nurodydamas, kad jis platino narkotikus, juos vietoje A. C. narkotikų pirkėjams išnešdamas į lauką.

Kaltinamasis R. U. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d. kaltu prisipažino pilnai, jis parodė, kad 2004m. pabaigoje susipažino su T. M. per savo pusbrolį A. Č., gyvenusį su T. M. viename bute, esančiame Karoliniškėse (duomenys neskelbtini) g., kur, kaip jis pastebėjo, buvo prekiaujama narkotikais. Paskiau jis tame bute irgi apsigyveno. T. M. pasiūlymu maždaug po savaitės jis irgi pradėjo prekiauti narkotikais . Jis pardavinėjo kelių rūšių narkotikais, tačiau tada apie juos nieko neišmanė, trumpai jais prekiavo, tai jų pavadinimų šiuo metu neprisimena. Narkotikų pardavimui jis gavo iš T. M. telefoną, į kurį jam skambindavo norintys pirkti narkotikus, tada jis išnešdavo sutartą narkotikų kiekį iš buto į lauką narkotikų pirkėjui. Narkotikais jis prekiavo apie tris dienas, paskiau jį sulaikė policijos darbuotojai. Už narkotikus jis pinigus atidavė T. M., o kitą kartą nepažįstamam vyriškiui. T. M. turėjo ginklą, matė jį valant tą ginklą. Ginklo pavadinimas buvo iš M raidės.Taip pat matė pas T. M. didelį peilį, neperšaunamą liemenę. Jis nurodė, kad tuo metu turėjo 16 metų, bet ar jo amžių žinojo T. M., jis nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. U., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2004 metų pabaigoje jis kartu su savo pusbroliu A. Č. apsigyveno nuomojamame bute, esančiame A.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Šį butą nuomojo vaikinas vardu Tomas, kaip vėliau sužinojo tai buvo T. M.. Susipažinus su T. M., pastarasis jam pasiūlė pardavinėti narkotikus ir už tai prižadėjo neimti iš jo nuomos mokesčio už butą ir už komunalinius patarnavimus. T. M. jam pasakė, kad jo uždarbis priklausys nuo parduotų narkotikų kiekio. Narkotikų pavadinimų jis nežinojo, apie tai jam paaiškino T. M.. Šis rodė baltos, mėlynos ir kitokių spalvų tabletes, kurias vadino “ratais’, paaiškino, kad tabletės parduodamos po 1 vnt., 1 tabletės kaina – 15 litų. Nuo minėtos sumos 2,5 lito jis pasiimdavo sau, o likusius pinigus atiduodavo T. M.. Baltos spalvos milteliai supakuoti į polietileninius maišelius buvo vadinami “vitaminu”. Vieną tokį maišelį jis parduodavo po 10 litų, iš kurių 2,5 lito pasilikdavo sau, o likusius taip pat atiduodavo T. M.. Baltos spalvos gabalėlis, panašus į kristalą, buvo vadinamas “oksiku”, kuris buvo supakuotas į polietileninį maišelį, kurio kaina - 10 litų. Nuo šios sumos 2 litai tekdavo jam. T. M. jam paaiškino, kad heroinas parduodamas suvyniotas į popierėlius, kurie vadinami “čekiai”. “Čekiai” buvo sudėti į polietileninį maišelį po 16 vnt. “čekių”, vieno jų kaina – 20 litų. Nuo šios sumos jam tekdavo 5 litai, o likusius 15 litų jis atiduodavo T. M.. Pastarasis jam davė mobilaus ryšio telefoną su kortele ir jam paaiškino, kad į šią kortelę jam skambins narkomanai, kuriems jis turės nešti narkotikus į sutartą vietą. Narkotikus į butą atveždavo pats T. M.. Bute tuo metu būdavo dideli kiekiai narkotikų. Tabletes T. M. atveždavo jau supakuotas į polietileninius maišelius, o heroiną ir “vitaminą” T. M. sverdavo ir pakuodavo bute. Narkotikus jis pardavinėjo tris dienas, nuo 2005-01-16 ar 17 d. iki 2005-01-19 Karoliniškių mikrorajone, įvairiems asmenims, kurie jam patys skambino į minėtą mobilaus ryšio telefoną. 2005-01-19 po 14 val. jam paskambino V. K., kuri paprašė trijų “čekių” su heroinu, ir jie susitarė susitikti prie parduotuvės “Norfa”, esančios Karoliniškių mikrorajone. Susitikus su V. K., ši rankoje laikė paruoštus pinigus, apie 60 litų, nes vienas “čekis” su heroinu kainuoja 20 litų, pinigai buvo po 10 litų kupiūromis, susuktomis į vieną ritinėlį. Tuo metu, kai jis įkišo ranką į kairę galinę kelnių kišenę ir pradėjo traukti “čekius’ su heroinu, jį ir V. K. sulaikė policijos pareigūnai. Jis užsiėmė narkotikų prekyba, nes tokiu būdu norėjo užsidirbti pinigų pragyvenimui. Kol gyveno minėtame bute, jis matė, kad T. M. vaikščiojo su neperšaunama liemene ir nešiojosi medžioklinį peilį su juodos spalvos rankena. 2005-01-18 jis taip pat matė, kad T. M. turi pistoletą, kurį šis kambaryje valė. Jis T. M. prašymu parduotuvėje nupirko tepalo “WD-40”, kuriuo T. M. valė pistoletą, ir gumines pirštines. Taip pat prie pistoleto buvo apkaba su šoviniais. Po to matė pistoletą padėtą T. M. kambaryje ant sekcijos. Jis dar buvo paėmęs tą pistoletą į rankas, bet T. M. liepė neliesti, sakydamas, kad pistoletas užtaisytas.

( t.12 b.l. 51-52, 56-57,60-63).

Tai, kad kaltinamasis R. U. jam inkriminuojamų veiksmų metu buvo nepilnametis, patvirtina jo prašymo asmens tapatybės kortelei gauti Nr. 02259, kopija, iš kurios matyti, kad R. U. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ( t.12 b. l. 88-90).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. U. buvo pateiktos atpažinimui keturios nuotraukos ir kad jis iš pateiktų nuotraukų atpažino T. M., kaip vaikiną vardu Tomas, gyvenusį bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. kartu su juo ir pasiūliusį jam pardavinėti narkotikus, juos pristatydavusį ir kuriam R. U. atiduodavo pinigus už parduotus narkotikus, patvirtina, kad kaltinamasis R. U. jo nurodytose aplinkybėse kalbėjo apie kaltinamąjį T. M. ( t.12 b.l. 64-69).

Liudytojas E. P. savo parodymais patvirtino, kad kaltinamasis L. L., M. K., T. M., P. M. jiems inkriminuojamu laikotarpiu užsiėmė narkotikų prekyba, jiems vadovavo L. L., kuris žiauriai elgdavosi su nenorinčiais jam paklusti. Liudytojo parodymais, jis, R. R. tuo laikotarpiu prekiavo narkotikais, už tai jis buvo nuteistas, po to nei jis, nei R. R. nebenorėjo jais prekiauti, tai 2004 metų vasarą L. L. su P. M. jį ir jo pažįstamą R. R., surakinę antrankiais, automobiliu BMW nuvežė į mišką, esantį netoli Kernavės Širvintų raj., kur liepė patiems kasti sau duobę ir grasino nužudyti, už tai, kad nei jis, nei R. R. nenorėjo prekiauti narkotikais, kaip juos vertė L. L.. Ten L. L. iš savo automobilio ištraukė kastuvus bei liepė jam ir R. R. iškasti duobę. Iškasus šiems beveik iki kelių gylio duobę, L. L. užmetė ant medžio šakos žalios spalvos virvę, kurios gale buvo surišta kilpa, ir uždėjęs virvės kilpą jam ant kaklo, patraukė už kito virvės galo ir, taip užveržęs jo kaklą, pakabino šį ant medžio šakos. Po to jis išsigandęs prižadėjo L. L., kad klausys pastarojo nurodymų, pardavinės narkotikus, tada L. L. jam ir R. R. liepė užkasti duobę ir parvežė juos namo.

Analoginius parodymus liudytojas E. P. davė ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiamas tyrėjo, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo ( t.6 b.l. 197, 241-242, t.7 b. l. 88)

Liudytojas E. P. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo narkotines medžiagas : nenustatytą kiekį kanapių ir jų dalių, 0,530 g.kanapių dervos, psichotropines medžiagas : 3,811 g MDMA, 4,233 g metamfetamino, iš kurių dalį kanapių ir jų dalių suvartojo pats, o likusią dalį laikė iki 2004-08-20 pardavimui bute, esančiame Didlaukio g.26-11 Vilniuje ( t.7 b.l. 56-57), taip pat jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. ir 260 str.1d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu už tai, kad 2003-10-06, neteisėtai įgijęs pardavimui psichotropinės medžiagos- 0.274 g metamfetamino ir narkotinės medžiagos 0.662 g-kanapių ir jų dalių, pasikėsino tai parduoti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (t.7 b.l. 45-48), tai patvirtina jo parodymus teisme, kad tuo laikotarpiu jis gaudavo narkotines ir psichotropines medžiagas pardavimui iš kaltinamųjų L. L. ir M. K. ir kad narkotikus platindavo Baltupių rajone Vilniuje, nurodo, kad teisiamas nenurodė šaltinio, iš kur gaudavo narkotikus.

Liudytojas R. R. teisminio nagrinėjimo metu iš dalies patvirtino liudytojo E. P. parodymus, pripažindamas, kad šio liudytojo nurodytu laiku, jį ir E. P. automobiliu BMW išvežė į mišką L. L., P. M., juos surakinę antrankiais. Miške jų liepimu abu su E. P. kasė duobę, po to E. P., permetus virvę per medį, buvo kariamas. Miške buvo kažkoks tai ginčas. Jis pats nebuvo susijęs su L. L. ir jo komanda dėl narkotikų prekybos..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. davė analoginius parodymus (t.7 b.l. 91-93).

Liudytoja J. Ž. savo parodymais patvirtino, kad kaltinamasis L. L. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, kuris užsiminėjo prekyba narkotikais, šios grupuotės nariai buvo M. K., P. M., T. M., M. B.. Liudytojos parodymais, ji maždaug 2-3 metus pažįstama su E. P., kuris ją supažindino su M. K.. Iš E. P. pasakojimų ji žinojo ir L. L., pravarde “Lopas”, P. M., T. M., iš matymo pažinojo M. B., pravarde “Straikeris”, R. S., pravarde “Babas”. Maždaug 2004 m. vasaros pabaigoje ji sužinojo, kad L. L. yra gaujos, kuri prekiauja narkotikais, lyderis. E. P. jai pasakojo, kad šios gaujos nariai buvo M. K., T. M., P. M. ir M. B.. M. B. sulaikius policijai, L. L. siūlė E. P. vietoj M. B. prekiauti narkotikais. 2005 m. vasario mėnesį E. P. taip pat sulaikė policija ir jis buvo nuteistas už narkotikų laikymą. Iš E. P. ir iš kitų aplinkinių žmonių, ji žinojo, kad šios gaujos lyderio L. L. visi bijojo, tiek gaujos nariai, tiek kiti, kas turėjo su juo reikalų. 2004 m. vasarą E. P. ir R. R. jai pasakojo, kad L. L. ir P. M. E. P. ir R. R. buvo išvežę į mišką, kur juos privertė paties sau kasti duobę, o L. L. E. P. dar ir smaugė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Ž. davė analoginius parodymus ( t. 6 b. l. 173-176).

Aukščiau nurodytas liudytojas E. P., savo parodymuose neneigdamas, kad kaltinamieji L. L., M. K., T. M., P. M., M. B. užsiėmė narkotikų prekyba ir kad jiems visiems vadovavo kaltinamasis L. L., nedavė parodymų, kad šie asmenys buvo susivieniję į nusikalstamą susivienijimą nusikalstamai veikai daryti, nors liudytoja J. Ž., jo artima draugė, savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad kaltinamieji L. L., M. K., P. M., T. M., M. B. buvo susibūrę į nusikalstamą susivienijimą, jos pavadintą „ gauja“ ir kad apie tai ji sužinojo būtent iš liudytojo E. P.. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus dėl nusikalstamo susivienijimo, į kurį pagal liudytoją J. Ž. buvo susivieniję aukščiau nurodyti kaltinamieji, tiki būtent šios liudytojos parodymais, jos parodymai apie tai yra itin nuoseklūs, detalūs, kitos jos paminėtos aplinkybės, nesusijusios su parodymais apie „gaują“, apie minėtų kaltinamųjų bendravimą, jų elgesį, jų prekybą narkotikais atitinka liudytojo E. P. nurodytas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytoja J. Ž. išsigalvoja kitas liudytojo E. P. nenurodytas aplinkybes dėl „gaujos“ egzistavimo. Kolegija, taip įvertindama šios liudytojos parodymus, atkreipia dėmesį, kad liudytojas E. P., vengiantis duoti su nusikalstamu susivienijimu susijusius konkrečius parodymus, yra įbaugintas, tą patvirtina jo baimė duoti parodymus teisme, tą patvirtina 2006-11-09 teismui rašytas jo pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog jam yra daromas psichologinis spaudimas neduoti prieš kaltinamąjį L. L. parodymus (t. 35 b.l. 59).

Liudytojas R. R., patvirtinęs liudytojo E. P. parodymus dėl jų išvežimo į mišką, nepatvirtino jo parodymų, kad jie abu buvo išvežti už tai, kad tuo metu atsisakė prekiauti kaltinamojo L. L. tiekiamais narkotikais ir tuo pastarasis siekė juos įbauginti. Teismas, vertindamas tai, mano, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo E. P., kurie yra nuoseklūs ir detalūs, jo parodymus patvirtina ir liudytoja J. Ž., kuriai jis pasakojosi išvežimo į mišką aplinkybes, šių liudytojų nurodytas aplinkybes dėl to, kad liudytojas R. R. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis patvirtina kaltinamieji M. K., P. M., be to pastarasis, dalyvavęs kartu su kaltinamuoju L. L. E. P. ir R. R. išvežime į mišką, patvirtina liudytojo E. P. nurodytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas R. R. gali nutylėti kai kurias su tuo susijusias aplinkybes, bijodamas kaltinamojo L. L. ir kitų kaltinamųjų, tą patvirtina po jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu jo rašytas prašymas, kuriame jis nurodo atsisakąs dalyvauti procesiniuose veiksmuose, nes bijo dėl savo saugumo (t.7 b.l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. M. savo parodymais patvirtino, kad kaltinamieji L. L., M. K., P. M., T. M., M. B. prekiavo narkotikais. Jis nurodė, kad 2002 m. kovo mėnesį susipažino su L. L., kuris norėjo pasidaryti tatuiruotę. Pastarasis išnuomojo jam kambarį, davė pinigų maistui. Už tai jis darė tatuiruotes Laimonui ir kitiems šio draugams. Per L. L. jis susipažino su M. K., P. M., M. B., T. M., R. S., R. B., E. P.. Pastariesiems taip pat darė tatuiruotes. L. L. jam pasakojo, kad narkotikus pardavinėjo jau nuo 16 metų. Su M. K., kurio pravardė “Mažas” ir su M. B., kurio pravardė “Straikeris”, jis susipažino 2003 m. metų pradžioje. Bendraujant su jais iš jų kalbų jis žinojo, kad R. B. saugodavo narkotikus, L. L. visus mokė, kad narkotikų namuose negalima laikyti. Kaip tiksliai T. M., M. K. ir M. B. pardavinėjo narkotikus, jis nežino, bet suprato, kad pastariesiems paskambindavo norintys pirkti narkotikų ir šie susitikdavo su pirkėju. Jo žiniomis T. M. ir M. K. prekiavo heroinu, M. B. pardavinėjo “žolę” ir amfetaminą. Justiniškėse buvo “taškas”, kur bute buvo pardavinėjami narkotikai. Šiai prekybai vadovavo T. M., kurio pravardė “ Mutlis”. Tame bute narkotikus pardavinėjo “Rakas” ir vaikinas vardu Valdas. Taip buvo iki 2003 m. rudens, kol jis-S. M. išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės. Jam grįžus į laisvę 2004 m. liepos mėnesį, viskas buvo pasikeitę. L. L. buvo “paaukštinęs” M. K., T. M., P. M. ir M. B., šie patys jau nebeprekiavo narkotikais, o vadovavo prekybai. Tada M. B. turėjo automobilį AUDI 100, baltos spalvos, M. K. 3 klasės BMW automobilį, T. M. iš L. L. buvo nusipirkęs automobilį Mersedes Benz, o L. L. važinėjo automobiliu 7-os klasės BMW. Minėti asmenys išnuomodavo butus, kuriuose buvo prekiaujama narkotikais, tie butai, vadinami “taškais”, buvo Justiniškėse, Šeškinėje, Baltupiuose, Pašilaičiuose ir Fabijoniškėse. Kada policija sulaikė M. B., vietoj jo narkotikus pradėjo pardavinėti E. P., kurio pravardė “Funtas”. Visi šie vaikinai jį- Sergejų Mačiulį materialiai paremdavo ir išlaikydavo už tai, kad jis darydavo šiems tatuiruotes. Jiems visiems vadovavo L. L., kuris minėtiems vaikinams duodavo narkotikų pardavimui, o šie L. L. atiduodavo pinigus. Jis girdėjo, kaip L. L. visiems sakydavo, kad visi turi atidėti dalį pinigų į “obščiaką”, kad būtų advokatams ir kitiems reikalams. 2004 m. pabaigoje šie vaikinai labai gerai uždirbdavo, nes ir M. K. ir T. M. nusipirko naujus 5-os klasės BMW automobilius. 2005 m. sausio mėnesį po jų sulaikymo R. S. išsinuomojo butą, esantį S.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. ir priėmė jį gyventi kartu. R. S. po minėtų asmenų sulaikymo perduodavo pardavimui narkotikus. Kam tiksliai R. S. “duodavo’ narkotikų pardavimui, jis nežino, bet duodavo “Rakui” amfetamino, heroino, “ratų”, “žolės’, “oksiko”. Dalį narkotikų R. S. laikė minėtame nuomojamame bute, kur šiuos svėrė ir pakavo ( t.6 t. b.l. 177-181).

Liudytoja D. L., gyvenusi su kaltinamuoju L. L. nuo 2004 metų kovo mėnesio bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teisme atsisakiusi duoti parodymus, kaip artima kaltinamojo L. L. šeimos narė, savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, priklausė kaltinamajam L. L., nurodydama, kad šį garažą 2004 m. žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje nusipirko L. L. ir paprašė tą garažą užregistruoti savo vardu. Tuo metu L. L. turėjo problemų su policija, jam reikėjo mokėti pinigines baudas, todėl, jos manymu, jis dėl to nenorėjo savo vardu registruoti garažo, nes bijojo, kad dėl nesumokėtų baudų gali garažą konfiskuoti. Ji notarų biure su minėto garažo šeimininku pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir sumokėjo pinigus, kuriuos jai, einant į notarų biurą, davė L. L.. Šiuo garažu ji nesinaudojo, nėra jame buvusi. Ji nežino, kas naudojosi šiuo garažu, kur ir pas ką buvo raktai. Taip pat 2002 m. L. L. prašymu ji savo vardu VĮ ”Regitra” įregistravo automobilį Mercedes Benz, žalios spalvos, o 2004 metais, L. L. prašymu ji savo vardu VĮ ”Regitra” įregistravo automobilį BMW 753, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais automobiliais naudojosi L. L.. Kas mokėjo pinigus buvusiems automobilių savininkams perkant šiuos automobilius, ji neprisimena, tačiau ji pati pinigų nemokėjo ir nežino, kieno pinigais buvo mokėta. Šiais automobiliais ji nesinaudojo, tik važiavo tada, kai ją veždavo kur nors L. L.. Automobilius Mercedes Benz ir BMW 753 vėliau pardavė, ji dalyvavo juos išregistruojant, nes to jos prašė L. L.. Po išregistravimo automobiliu Mersedes Benz naudojosi L. L. pažįstamas T. M.. Kada 2005 metų pradžioje VĮ”Regitra” L. L. prašymu išregistravo automobilį BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su ja kartu buvo L. L. draugas vardu Žilvinas. L. L. draugavo su T. M., M. K., P. M., tačiau kuo šie asmenys užsiiminėjo, ji nežinojo. Apie tai, kad jos vardu registruotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., buvo laikomas šaunamasis ginklas bei šaudmenys, ji nežinojo (t. 25 b.l. 202- 204 ).

Liudytoja E. N., buvusi artima kaltinamojo M. K. draugė, savo parodymais patvirtino, kad tiek kaltinamasis M. K., tiek kaltinamieji L. L., T. M., P. M. iki jų suėmimo prekiavo narkotikais, iš to gyveno, nurodydama, jog ji susipažino su M. K. 2004 m. rugpjūčio mėnesį ir padraugavus apie 2 savaites, pradėjo kartu gyventi ir gyveno kartu iki 2005m. sausio mėnesio. Jie gyveno nuomojamuose butuose Kalvarijų g., kur iki jos M. K. gyveno su M. B., po to Jeruzalės rajone, dar po to Stanevičiaus gatvėje. Apie tai, kad M. K. ir jo draugai prekiauja narkotikais, ji žinojo iš jo paties pasakojimų, be to yra mačiusi narkotinių medžiagų bute Stanevičiaus g.: buvo tabletės maišeliuose, laikomos stalčiuje po televizoriumi. Taip pat buvo toks atvejis 2005m. sausį, kai į jų nuomojamą butą L. L. atvežė narkotikus milteliais, kurie buvo supakuoti į „Ariel“ miltelių pakuotę, kuri buvo apvyniota izoliacija. Kitą dieną jų bute L. L., M. K., dar lyg buvo ir T. M., atidarę tą dėžę su milteliais, juos svarstė elektroninėmis svarstyklėmis, pakavo mažesnėmis dozėmis, narkotikai turėjo stiprų specifinį kvapą. Bute buvo trejos elektroninės svarstyklės, kurios vienos priklausė M. K.. Kiek ji pamena, tą kartą toje „Ariel“ dėžėje buvo narkotikai – amfetaminas.Iš kalbų žinojo, kad narkotikus, kuriais prekiavo M. K. ir jo draugai, iš Kauno pristatydavo L. L.. L. L. vadovavo, tai matėsi iš jo bendravimo stiliaus su M. K. ir su kitais. M. K. naudojosi dviem mobilaus ryšio telefonais, dažnai keisdavo SIM korteles. Jai gyvenant kartu su M. K., jis turėjo BMW automobilį penktos klasės, vėliau nusipirko kitą ir juo naudojosi. Kaip ji suprato, M. K. pragyveno iš lėšų, gautų iš narkotikų prekybos, iš tų pačių lėšų jis ją irgi išlaikė. Ji matė ginklus pas M. K., L. L. ir P. M., taip pat jie visi ir taip pat T. M. turėjo neperšaunamas liemenes, kurias jie pradėjo nešioti po konflikto dėl T. M. automobilio 2005m. sausio pradžioje. 2005 m. sausio mėn., ji grįžusi su drauge I. B. į namus Stanevičiaus g., rado kuprinę, kuri anksčiau priklausė M. B., bet tuo metu ją nešiojo M. K.. Toje kuprinėje buvo pistoletas su duslintuvu, antrankiai. Tą vakarą atvykus policijos pareigūnams, ji išsigandusi kuprinę su ten buvusiais daiktais išmetė pro langą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. N. davė analoginius parodymus, nurodydama, kad jai su savo draugu M. K. 2005 m. pradžioje gyvenant nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 2005-01-08 apie 19.30 val. – 20.00 val. jai paskambino M. K., kuris liepė grįžti namo ir sakė, kad pas juos į namus turi užvažiuoti L. L.. Jai grįžus apie 20.00 val. prie Stanevičiaus g. 98-to namo atvažiavo L. L., kurį atvežė jo mergina D. L. automobiliu VW GOLF, ir jai L. L. perdavė kartoninę dėžę nuo skalbimų miltelių “ARIEL” ir paprašė nunešti tą dėžę namo ir padėti, o pats žadėjo kitą dieną atvažiuoti ir pasiimti. Ji tą dėžutę nunešė į minėtą butą ir padėjo miegamajame. Kitą dieną, t.y. 2005-01-09 temstant pas juos į butą atvažiavo L. L., o po to T. M. ir P. M.. L. L. pasiėmė savo dėžutę, kurią jai buvo davęs prieš dieną ir ji matė, kad toje dėžutėje yra balti milteliai suberti į polietileninį maišelį. L. L. sakė, kad tai narkotikai - amfetaminas. Pasiėmęs svarstykles, kurios buvo jų bute, L. L. minėtus narkotikus svėrė. Bute buvo trys elektroninės skaitmeninės svarstyklės. Vienos jų buvo E. P., o kitos – L. L.. Pastarasis šaukštu sėmė iš maišo narkotikų miltelius ir dėjo į mažesnius maišelius. L. L. vienas svėrė narkotikus, niekas šiam nepadėjo, bet M. K., P. M. ir T. M. matė, kaip L. L. tai darė. Po to šis viską susidėjo į didesnį maišą ir išsinešė su savimi. Visi vaikinai, t.y. L. L., T. M. ir P. M. turėjo ginklus. Ji matė, kad L. L. turėjo šaunamąjį ginklą – pistoletą, kurio rankena buvo apvyniota baltos spalvos izoliacija, bei skalpelį, kuris taip pat buvo apvyniotas baltos spalvos izoliacija. Jai matant, P. M. ant savo pistoleto rankenos taip pat vyniojo baltos spalvos izoliaciją. Jie visi keturi, t.y. L. L., T. M., P. M. ir M. K. turėjo neperšaunamas liemenes. L. L. jau anksčiau vaikščiojo su neperšaunama liemene, o kiti pradėjo jas nešioti po 2005 m. sausio mėnesio pradžios, kai įvyko konfliktas, kada buvo bandoma atimti T. M. automobilį. Maždaug 2004 gruodžio pabaigoje M. K. namo buvo atvežęs pistoletą, kurį jai rodė, sakė, kad L. L. savo ginklui pasidarė duslintuvą. Ji suprato, kad tas pistoletas priklauso L. L.. Jai paklausus, kodėl jis-M. K. turi L. L. ginklą, jis atsakė, kad L. L. prašė palaikyti. 2005-01-19 vakare jai grįžus namo, ji pamatė, kad bute ant spintelės pastatyta M. B., kuris tuo metu buvo suimtas, kuprinė, kurią paskutiniu metu nešiojo M. K., tačiau bute ši kuprinė visada stovėjo kitoje vietoje. Tada ji paėmė kuprinę ir pažiūrėjusi, joje pamatė pistoletą bei duslintuvą ir antrankius. Minėtą ginklą ir antrankius ji parodė kartu su ja parėjusiai savo draugei I. B.. 2005-01-19 naktį, kai į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., atvyko policijos pareigūnai, ji iš išgąsčio minėtą kuprinę su ginklu išmetė į lauką per miegamojo kambario langą. Pinigų pragyvenimui jai duodavo M. K., o kai ji paklausdavo, iš kur šis gauna pinigų, nes niekur nedirbo, M. K. atsakydavo, kad jei mažiau žinos, tai ramiau gyvens. 2004 m. pabaigoje ji suprato, kad T. M., M. K., L. L., P. M. ir M. B. užsiiminėjo prekyba narkotikais. Jiems vadovavo L. L.. Kažkada ji girdėjo L. L. sakant, kad M. B. jo nepaklausė, dėl to ir pakliuvo į policiją. Maždaug 2004 gruodžio mėnesį, kai jau gyveno kartu su M. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame bute polietileniniame maišelyje ji buvo radusi baltos spalvos miltelių, taip pat rado baltos, mėlynos spalvos tablečių, kurios irgi buvo supakuotos į maišelius. Visa tai gulėjo kambaryje, televizoriaus staliuko stalčiuje ir virtuvėje po spintelės stalčiumi. Rado atsitiktinai, suprato, kad tai narkotikai, tačiau M. K. apie juos nieko neklausinėjo, nenorėjo veltis ne į savo reikalus, taip pat bijojo L. L., nes šis buvo agresyvus. Tiksliai nežino, iš kur šie gaudavo narkotikus, bet kaip suprato, narkotikus atveždavo L. L. iš Kauno, visi kiti vaikinai buvo L. L. “marionetės”, vykdydavo jo nurodymus ( t.26 b. l. 93-97).

Liudytoja I. B., draugavusi su kaltinamuoju M. B. iki jo suėmimo, savo parodymais patvirtino, kad jos draugas M. B. bendravo su kaltinamaisiais M. K., L. L., P. M., T. M., jie susitikinėjo, eidavo sportuoti. Vienu metu M. B. gyveno kartu su M. K., nuomojosi kartu butą. Bendraujant su M. B., jis turėdavo pinigų smulkiomis kupiūromis po 10, 20 Litų, jis niekur nedirbo, bet ji nežinojo, kuo jis užsiima. 2002-2003 m., tiksliau ji nepamena, ji pastebėjo, kad M. B. pradėjo darytis ant kūno tatuiruotes. Ji bendravo su M. K. drauge E. N., kuri nuolat turėdavo pinigų, kuriuos, kaip ji sakydavo, jai duodavo M. K. . 2005-01-19 M. K. su L. L. kažkur išvažiavo, o jos su E. N. buvo nuėjusios į sporto klubą, paskiau grįžusios į M. K. ir E. N. nuomojamą butą Fabijoniškių g., gėrė šampaną. Vienu tarpu E. N. ištraukė iš bute buvusios kuprinės, kuria iki suėmimo naudojosi M. B., pistoletą ir jai jį parodė. Ji pagalvojo, kad tai dujinis pistoletas ir nelabai domėjosi, kam jis priklauso. Jai ruošiantis važiuoti namo, atėjo policijos pareigūnai. Jos bute išjungė šviesą ir kažkuriuo metu, ji to momento nematė, E. N. tą kuprinę su pistoletu išmetė pro langą. Vėliau pareigūnams įėjus į butą, jie parnešė tą kuprinę .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad ji yra pažįstama su M. K., L. L., P. M., kurio pravardė “Miškis”, T. M., kurio pravardė “Mutlis”. Su jais visais ji susipažino per savo vaikiną M. B.. Šis dažnai susitikdavo su jais. 2004 m. spalio mėnesio viduryje ji susipažino su M. K. mergina E. N., su kuria kartu eidavo pavakarieniauti, lankydavo sporto klubą. Su M. B. prieš du metus jie pradėjo bendrauti artimiau, buvo pora. M. B. tuo metu gyveno Baltupio g. 49-ame name, kartu su savo motina. 2004 m. vasaros laiku M. B. gyveno bute Jeruzalės mikrorajone, kurį nuomojosi kartu su M. K.. Vėliau 2004 m. vasaros pabaigoje pas M. K. atsikėlė gyventi į tą butą E. N., todėl M. B. išsikėlė. M. B. su ja apie savo piniginius reikalus nesikalbėdavo. 2004 m. vasarą jis niekur nedirbo ir nesimokė. Ji kartais matydavo pas šį pluoštelius pinigų po 10, 20 litų kupiūromis. 2002-2003 m. ji pastebėjo, kad M. B. pradėjo ant savo kūno darytis tatuiruotes, jis buvo išsitatuiravęs abi rankas, krūtinę. 2004 m. vasarą, kada ji su minėtais M. B. draugais važinėjo prie ežero, matė, kad M. K. ir L. L. taip pat yra išsitatuiravę kūnus. M. B. 2004 m. vasarą važinėjo automobiliu AUDI 100 baltos spalvos, L. L. 2004 m. vasarą važinėjo 7-os klasės BMW automobiliu, M. K. važinėjo juodos spalvos 5-os klasės BMW automobiliu. Dar anksčiau L. L. važinėjo žalios spalvos automobiliu Mersedes Benz. 2004 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje M. B. sulaikė policija, vėliau ji iš M. B. mamos sužinojo, kad šis sulaikytas dėl narkotikų, tačiau konkrečiai nieko nežino, tik žino kad pats M. B. narkotikų nevartojo. Ji nuo 2005 m. sausio 5 d. su E. N. pradėjo lankytis sporto klube, taip pat ji lankydavosi ir pas E. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kur ši gyveno kartu su M. K.. Tą butą jie nuomojosi. Šiame bute lankydavosi ir L. L.. Daugiausiai laiko M. K. praleisdavo su L. L., P. M. ir T. M.. Bendraujant su E. N., ji matė, kad ši turėjo daug pinigų, dažnai vaikščiodavo į kavines. E. N. sakė, kad pinigų jai duoda M. K.. 2005-01-19 ji su E. N. apie 16 val. atėjo pas pastarąją į namus (duomenys neskelbtini) Vilniuje. M. K. namie nebuvo. E. N. pasakė, kad šis išvažiavęs ir jo visą savaitę nebus. Ant stalo E. N. rado raštelį, kuris buvo rašytas M. K.. Jame buvo parašyta “netaškyk pinigų, myliu” ir dar kažkokie žodžiai. Prie raštelio buvo krūvelė pinigų po 10, 20 litų kupiūromis. Po to jos namuose gėrė šampaną. Geriant E. N. iš svetainės paėmė kažkokią kuprinę, iš kurios ištraukė pistoletą, jį, mūvėdama pirštines, laikė rankose ir juokaudama taikėsi pistoletu į ją- I. B.. Ji manė, kad tai dujinis pistoletas. Po to E. N. tą pistoletą įdėjo atgal į kuprinę, o kuprinę pastatė vėl svetainėje. Naktį apie 24 val. į buto duris kažkas paskambino ar pasibeldė. Ji, pažiūrėjusi pro durų “akutę”, pamatė, kad už durų stovi daug vyrų, ir suprato, kad tai policininkai. Tada E. N. išjungė visur šviesas, greitai nubėgo į svetainę, paskui į miegamąjį, po to vėl uždegė šviesas ir atidarė buto duris. Į butą užėjo policijos pareigūnai, kurie atnešė tą pačią kuprinę, kurią prieš tai E. N. rodė bute ir į kurią ši įdėjo pistoletą. Tuomet ji suprato, kad E. N. tą kuprinę su pistoletu išmetė iš buto, be to tą padariusi E. N. pati pasakė policijos pareigūnams. Iš kuprinės policijos pareigūnai ištraukė pistoletą, nuo kurio vamzdžio nusuko duslintuvą ( t.26 b. l. 163-165).

Liudytojas A. Č. savo parodymais patvirtino, kad kaltinamasis T. M., 2004m. gruodį gyvenęs Karoliniškėse nuomojamame bute, prekiavo iš to buto narkotikais, nurodydamas, kad 2004 m. gruodį jis susipažino su T. M. ir jo pasiūlymu apsigyveno bute, esančiame Karoliniškėse. Gyvendamas tame bute, jis pastebėjo maišelius su tabletėmis, žole ir suprato, kad tai narkotikai. T. M. jam siūlė užsidirbti, pardavinėjant narkotikus, tai jis kelis kartus, T. M. davus, cigarečių pakelius išnešdavo į nurodytą vietą, kur jo laukdavo žmogus. Atidavus pakelį, gaudavo paketą, kuriame galėjo būti pinigai. Vieną kartą yra gavęs už tai iš T. M. 20 Litų. Yra matęs, kaip bute kambaryje T. M. iš vieno didesnio maišelio perdėlioja žolę į kitus mažesnius maišelius, taip pat yra matęs prikarpytų popieriaus lapelių. Ginklų pas T. M. jis nematė, tačiau yra matęs ant kėdės pakabintą neperšaunamą liemenę. Prieš pat Naujus 2005 metus jis pasikvietė gyventi į butą savo pusbrolį R. U.. Jis pats iš to buto išsikraustė po Naujų metų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. Č., patvirtindamas, kad kaltinamasis T. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prekiavo narkotikais, parodė, kad 2004 metų gruodį jis apsigyveno tame bute, kurį nuomojo T. M.. Praėjus maždaug savaitei po to, kai jis apsigyveno šiame bute, buto virtuvės spintelėje atsitiktinai jis pastebėjo popierinę dėžutę nuo cigarečių “Parlament”, kurioje buvo sudėti permatomi polietileniniai maišeliai. Šių maišelių viduje buvo tabletės, baltos spalvos milteliai, sudžiuvusi “žolė’. Jis suprato, kad tai narkotikai. Į šį butą atvažiavo vaikinas vardu Tomas, kaip vėliau jis sužinojo - T. M., kuris nakvodavo buto kitame kambaryje. 2005 metų sausio pradžioje šiame kambaryje jis matė gulinčią neperšaunamą liemenę. Tą pačią dieną, kai jis susipažino su T. M., pastarasis pradėjo jo klausinėti, ar šis turi pinigų pragyvenimui ir pasiūlė pardavinėti narkotikus. T. M. žadėjo duoti mobilaus ryšio telefoną, į kurį skambins narkomanai, po ko jis turės nunešti į sutartą vietą parduoti narkotikus. Jis iš karto atsisakė pardavinėti narkotikus, ir T. M. liepė niekam nesakyti apie tai, kad šis siūlė jam prekiauti. Kelis kartus T. M. prašymu išnešdavo į T. M. nurodytą vietą cigarečių pakelį. Vieną kartą jis, pasižiūrėjęs į cigarečių pakelį, rado ten cigaretes ir kažkokį maišelį, kuriame buvo spalvoto popieriaus lankstinukai. Cigarečių pakelį jis paduodavo žmogui, išlipusiam iš taksi automobilio, o šis žmogus jam paduodavo paketą, kuriame galėjo būti pinigai, kuriuos jis nunešdavo T. M.. Pastarasis už tai, kad šis nunešdavo į nurodytą vietą cigarečių pakelį, kartais duodavo 20 litų, kartais pinigų neduodavo. Iš viso T. M. prašymu jis buvo nunešęs minėtus cigarečių pakelius maždaug 20 kartų. Taip pat 2005 m. sausio mėnesio pradžioje jis matė, kaip T. M. minėtame bute savo kambaryje iš didesnio polietileninio maišelio į mažesnius dėliojo “žolę”. Taip pat T. M. iš laikraščio karpė popierėlius, būtent tokius, kokius jis matė cigarečių pakelyje, kurį T. M. nurodymu nešė į nurodytą vietą. Jo kvietimu kartu tame bute prieš Naujus 2005 metus apsigyveno jo pusbrolis R. U.. Šis jam yra sakęs, kad T. M. jam siūlė prekiauti narkotikais. Jis pats 2005-01-18 iš šio buto išvažiavo, o R. U. liko minėtame bute ( t.12 b.l. 14-18).

Liudytojas A. Č. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino T. M., kaip vaikiną vardu Tomas, kuris gyveno bute, esančiame A.(duomenys neskelbtini) g. 19-156, Vilniaus m. ir kuris jam siūlė prekiauti narkotikais ( t.12 b.l. 28-30).

Tai, kad kaltinamieji L. L. ir T. M. aptariamu laikotarpiu platino narkotines ir psichotropines medžiagas prekybai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusysis A. A., nurodęs, kad 2004 m. vasarą po jo išrašymo iš ligoninės, kur jis papuolė po L. L. sumušimo, jo nurodymu jis pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis, iš pradžių marihuana, kuria jį aprūpindavo L. L., o po 2 mėnesių heroinu, kuriuo jį aprūpindavo T. M.. Jam sutikus pardavinėti marihuaną, L. L. aprūpino jį mobiliojo ryšio telefonu „Motorola V50“ su „TELE 2 PILDYK“ kortele. L. L. nurodymu SIM korteles jis keisdavo kas 2-3 mėnesius, pirkdamas „TELE 2 PILDYK“ ir „BITĖ LABAS“ korteles ( t. 15 b.l. 19-23).

Aukščiau aptartus įrodymus, kad kaltinamasis L. L. garaže, esančiame Ukmergės g.333A-35 Vilniuje, registruotame jo artimos draugės D. L. vardu, laikė šaunamuosius ginklus, šaudmenis, narkotines ir psichotropines medžiagas, patvirtina 2005-01-21 kratos metu rastas šautuvas „Winchester“Model 1300, 21 šovinys, užspaudžiami polietileniniai maišeliai, kuriuose, kaip nustatyta Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2005-09-24 specialisto išvada Nr. 728, ant jų paviršių rasta psichotropinės medžiagos amfetamino ir narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakų. Ant vatos tampono rasta narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakų ( t.3 b.l. 63-68).

Aukščiau aptartus įrodymus apie tai, kad kaltinamieji L. L., T. M., M. K., P. M. nuomojo butus ir garažus Vilniaus mieste dėl narkotikų ir psichotropinių medžiagų prekybos, jų laikymo, šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymui, arba jiems jų prašymu tam pačiam tikslui išnuomodavo kaltinamasis R. B. patvirtina sekantys įrodymai :

Tai, kad butą Rygos 42-31 Vilniuje 2004m. rugsėjo-spalio iki 2004m. žiemos nuomojo kaltinamasis T. M., tą savo parodymais patvirtino liudytojas D. Z.. Jam šį butą išnuomojo kaltinamasis R. B.;

Tai, kad kaltinamasis T. M., buvo išsinuomavęs butą Karoliniškėse, ten gyveno, patvirtino liudytoja S. M., nuo 2004m. gruodžio 20 d. nuomojusi jam savo butą, registruotą jos sūnaus E. M. vardu, esantį A.(duomenys neskelbtini) g. 19-156, Vilniaus m.. Ji savo bute niekada nelaikė nei narkotikų, nei ginklų, todėl nuomininkai tokių daiktų jos bute negalėjo rasti. 2004 m. gruodžio mėnesio paskutinėmis dienomis ji buvo nuėjusi į savo butą patikrinti nuomininkų, tačiau nei Tomo nei su juo buvusios merginos Jolantos bute nerado, o rado keturis jai nepažįstamus vaikinus. Vienas iš vaikinų prisistatė Tomo pusbroliu. Iš kaimynų ji sužinojo, kad į minėtą butą dažnai užeina jaunimas. 2005-01-16 ji vėl atėjo patikrinti nuomininkų. Tą kartą bute rado Tomą, Jolantą, jau minėtą Tomo pusbrolį ir dar vieną jai nepažįstamą vaikiną. Tomui ji pasakė, kad norinti pasiimti chalatą, kuri buvo palikusi bute ir pradėjo ieškoti spintelėse chalato. Tuo metu kai kurių spintelių Tomas jai griežtai neleido atidarinėti, užremdamas spintelių duris ranka, sakydamas, kad kai suras, paskambins;

Liudytoja S. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino T. M., kaip vaikiną vardu Tomas, kuris 2005-12-20 išsinuomojo jos butą, esantį A.(duomenys neskelbtini) g. 19-156, Vilniaus m; ( t. 12 b.l. 46-48).

Tai, kad kaltinamasis T. M. iš liudytojos S. M. nuomojamame bute laikė narkotines medžiagas ir jomis prekiavo patvirtina 2005-01-19 atlikta krata bute, esančiame A.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kurios metu rasti polietileninis maišelis, kuriame sudėti tušti polietileniniai pakeliai, maišelis su vienkartinėmis pirštinėmis, polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, šaukštelis, maišelis su metalinėmis detalėmis, 5 vnt. bespalvių polietileninių maišelių su baltos spalvos, spalvotomis tabletėmis geltonos ir raudonos spalvos lapeliai su užrašais, polietileninis maišelis, kuriame 42 vnt. bespalvių polietileninių maišelių su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, 17 vnt. bespalvių polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais, 1 vnt. didesnis polietileninis maišelis, kuriame yra 47 vnt. bespalvių polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais, 18 vnt. bespalvių polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais, 2 popieriaus lapeliai su užrašais, TELE 2PILDYK kortelės plastikinis dėklas, TELE 2 PILDYK SIM kortelė, popieriaus lapelis su užrašu “120Lt.”, 11 vnt. tuščių bespalvių polietileninių maišelių, popieriaus lapelis su telefonų numerių sąrašu, mobilaus ryšio telefonas su akumuliatoriumi be SIM kortelės, kartoninė dėžutė nuo cigarečių “Parlament”, kurioje yra 13 vnt. bespalvių polietileninių maišelių su baltos spalvos tabletėmis, 10 vnt. bespalvių polietileninių maišelių su iš spalvoto laikraščio padarytais mažais paketais, kurių iš viso yra 154 vnt., keturios medžiagos atraižos su suodžių ir tepalo dėmėmis, buteliukas tepalo WD-40, 5 vnt. naudotų vienkartinių pirštinių, 4 vnt. popieriaus lapų su užrašais, mobilaus ryšio telefonas “Motorola” su akumuliatoriumi be SIM kortelės ir nutrintu IMEI numeriu, baltos spalvos lapelis su užrašais, 670 litų, TELE 2 PILDYK SIM kortelė ( t.1 b.l. 132-134), 2005-09-24 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 728, kuria nustatyta, jog objektuose, paimtuose 2005-01-19 kratos metu iš T. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje yra: 42-uose bespalviuose užspaudžiamuose polietileniniuose maišeliuose ( toliau BUPM) esanti žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios bendra masė yra 8,480 g., milteliuose iš 155 vnt. spalvotų popierinių lankstinukų yra 3,723 g. narkotinės medžiagos – heroino, tabletėse su logotipu “Bin Ladenas” iš 2-jų pakuočių ir rombinėse tabletėse iš 2-jų pakuočių atitinkamai yra 0,827 g., 0,960 g, 0,589 g, ir 0,315 g. psichotropinės medžiagos – MDMA ir bendra psichotropinės medžiagos MDMA masė šiose visose tabletėse yra 2,691 g., baltos spalvos milteliuose atitinkamai yra 0,099 g, 0,512 g, 8,711 g, ir 1,839 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos amfetamino bendra masė visose šiose pakuotėse yra 11,161 g., medžiagos gabaliukuose iš 17-kos BUPM yra 17, 143 g psichotropinės medžiagos – GHB, ant guminių pirštinių paviršių rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų, ant arbatinio šaukštelio paviršiaus rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinės medžiagos- heroino pėdsakų, ant 20-ties BUPM rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų, ant 5-ių BUPM paviršių rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakų, ant vatos tampono rasta narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių pėdsakų ( t.3 b.l. 63-68), 2005-12-15 Lietuvos policijos KTC Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 726, kuria nustatyta, jog žmogaus biologiniai pėdsakai, rasti ant tirti pateiktų maišelių su baltos spalvos milteliais ir popierinių paketėlių, paimtų 2005-01-19 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 19-156, Vilniuje, priklauso T. M., tokia tikimybė yra ne mažesnė nei 99,99999999999 proc. (t3 b.l. 61-62);

2005-01-19 atlikta krata bute, esančiame A.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kurį nuomojo kaltinamasis T. M., kratos metu rasta pistoletas su 9 vnt. šovinių apkaboje, tuščia dėžutė nuo šovinių ( t.1 b.l. 132-134); 2005-12-15 Lietuvos policijos KTC Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 726 nustatyta, jog žmogaus biologiniai pėdsakai, rasti ant tirti pateikto ginklo, paimto šios kratos metu priklauso T. M., tokia tikimybė yra ne mažesnė nei 99,99999999999 proc., tai patvirtina, kad šį ginklą laikė ir juo naudojosi kaltinamasis T. M. ( t.3 b.l. 61-62);

Kaltinamasis M. K. nuomojo garažą, esantį Fabijoniškių g.2A - 48G Vilniuje, butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, butą Buivydiškių g.12-88 Vilniuje, tą patvirtino:

- Liudytojos S. J. parodymai apie tai, kad 2004 m. spalio pradžioje ji išnuomavo garažą, esantį Fabijoniškių g. 2A - 48 G, priklausantį jos motinai S. Š. nuosavybės teise, pagal skelbimą laikraštyje jai paskambinusiam vaikinui, kuris apžiūrėjo tą garažą ir sutiko jį išsinuomoti už 130 litų per mėnesį. Jos prašymu jis jai iš pradžių sumokėjo už 3 mėnesius į priekį iki 2005-01-08 ir papildomai 100 litų už pultelį prie raktų, iš viso 490 litų. Taip pat jos prašymu šis vaikinas atšvietė su savimi turėtą vairuotojo pažymėjimą, iš kurio ji sužinojo, kad tai buvo M. K.. 2005 m. sausio pradžioje ji bandė susisiekti su M. K. per šio paliktą mobiliojo ryšio telefono numerį, bet jis buvo atjungtas. Tada ji nuvyko prie savo garažo ir pakišo po garažo durim raštelį, kad jis su ja susisiektų. Kitą dieną M. K. jai paskambino, tačiau jo telefono numeris buvo jau kitoks. Sekančią dieną apie 21.00 val. jiems susitikus, M. K. pareiškė norą pratęsti garažo nuomą dar dviem mėnesiams ir sumokėjo jai 260 litų. Daugiau ji to vaikino nematė ir susisiekti arba susiskambinti su juo negalėjo;

Liudytoja S. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nurodė, kad nuotraukoje užfiksuotas M. K. panašus į tą vaikiną, kuriam ji 2004 m. spalio mėnesį buvo išnuomavusi garažą, esantį Vilniuje, Fabijoniškių g. 2-48G (t.27 b. l.15-20);

Tai, kad liudytoja S. J. buvo išnuomavusi kaltinamajam M. K. jos nurodytą aukščiau garažą, patvirtina tai, jog jai pateikus atpažinti raktą su pultu, paimtą 2005-01-19 automobilio „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sulaikyti juo važiavę kaltinamieji M. K., L. L., T. M., apžiūros metu jį atpažinusi kaip raktą su pultu nuo garažo, esančio Fabijoniškių g. 2-48G Vilniuje, kurį 2004 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji davė M. K. išnuomavus jam anksčiau minėtą garažą ( t.2 b.l. 166-176, t. 27 b. l. 22);

Tai, kad kaltinamasis M. K. garažą, esantį Fabijoniškių 2A-48G Vilniuje, naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui, patvirtino jo parodymų patikrinimo metu rasti objektai, kurie kaip nustatyta 2005-04-20 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1906, baltos spalvos tabletėse rasta psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios bendras kiekis yra 0,877 g., žalios spalvos susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 40 vnt. maišelių, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios bendras kiekis 9,084 g,. rudos spalvos medžiaga iš dvylikos maišelių, yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios bendra masė 5,273 g., t.y. 3,329 g. ir 1,1944 g. pilkos spalvos sausuose milteliuose iš paketėlių, rasta narkotinės medžiagos – heroino, kurios bendras kiekis yra 0,488 g. Iš 5 vnt. santykinai tuščių polietileninių maišelių, viename maišelyje rasta 0,003 g kanapių ir jų dalių ( t.4 b. l. 16-18);

2005-05-16 Lietuvos policijos KTC Daktiloskopinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1905 ir 2005-09-22 specialisto išvadoje Nr. 7974 nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant gelsvos spalvos plastikinio maišelio ir trys rankų pirštų pėdsakai ant raudonos spalvos metalinės dėžutės, paimtų 2005-03-04 kaltinamojo M. K. parodymų patikrinimo metu iš garažo, esančio Fabijoniškių g. 2 A- 48, Vilniaus m., buvo palikti M. K. kairės ir dešinės rankų nykščiais ir dešinės rankos bevardžiu pirštu, tai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. naudojosi aukščiau nurodytu garažu bei daiktais, laikomais jame ( t.4 b. l. 5-9, 13-15);

Liudytojo J. D. parodymai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos, patvirtina, kad šį butą jo nurodytam laikotarpiui buvo išsinuomavę kaltinamieji M. K. ir M. B..Jis parodė, kad dėl to buto nuomos 2004 m. į jį kreipėsi vyras, prisistatęs vardu Ričardas, jis sakėsi turįs verslą ir dažnai važinėja iš Klaipėdos į Vilnių bei būna užsienyje. Kartu su Ričardu buvo du vaikinai, kuriuos Ričardas jam pristatė kaip savo vaikus, studentus, ir pridūrė, kad jo bute jis gyvens kartu su jais. Vieno iš tų vaikinų vardas buvo Marius, o kito vaikino pavardė buvo Karalius. Pastarasis važinėjo 5 klasės „BMW“ automobiliu su Kauno zonos valstybiniais numeriais. Už buto nuomą už vieną mėnesį į priekį Ričardas sumokėjo ir apsigyveno tame bute. Vėliau būtent Ričardas jam mokėjo už buto nuomą ir už komunalines paslaugas;

Liudytojas J. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino M. K. kaip vaikiną, kurio pavardė yra Karalius ir kuris jo buvusiame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2004 m. pabaigos kartu su Ričardu ir Mariumi ( t. 27 b. l. 114-116), tai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. buvo vienas jo buto nuomininkų jo nurodytu laikotarpiu.

Liudytojo J. K. parodymai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos patvirtino, kad jo butą nuomojo kaltinamasis M. K. Jis parodė, kad 2004 m. gegužės mėnesį jis padavė skelbimą į laikraštį „Alio reklama“ dėl minėto buto išnuomojimo. Šį butą išsinuomojo vaikinas, vardu Mantas, kurį jis vėliau atpažino kaip M. K.. Pastarasis jam pasakojo, kad yra studentas, kad jo asmens dokumentai yra pavogti. Už buto nuomą M. K. jam sumokėjo 600 litų, po 300 litų už 2 mėnesius. Maždaug po mėnesio jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad išdaužtas to buto langas, domėjosi, ar gali būti butas apvogtas, nurodė kur reikėtų kreiptis. Kitą dieną jis skambino M. K., tačiau pastarasis nekėlė ragelio. Nuvažiavus prie savo buto, jis matė išdaužtą langą, o, užėjęs į butą, jis pamatė, kad taip pat yra išdaužtos virtuvės stiklinės durys, bute buvo netvarka. Netrukus atėjo M. K. ir dar vienas vaikinas. M. K. pasakė, kad “pas jį buvo įlindę”. Po dviejų savaičių jam vėl atvykus į savo butą, rado tą pačią netvarką, bandė prisiskambinti M. K., tačiau nepavyko ir daugiau jo jis nematė;

Liudytojas J. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino M. K. kaip vaikiną, vardu Mantas, kuris 2004 m. gegužės-birželio mėn. nuomojo jo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje ( t.27 b. l. 197-202);

Liudytojo J. K. parodymai taip pat patvirtina, kad jo butą nuomojant kaltinamajam M. K., butas buvo apvogtas;

Liudytojos A. Š. parodymai patvirtina, kad ji buvo išnuomavusi butą, kuriuo kaip nustatyta naudojosi kaltinamasis M. K. . Ji parodė, kad 2004 m. gruodį, padavusi skelbimą laikraštyje „Alio reklama“, ji išnuomavo savo vieno kambario butą, esantį Klinikų g.3-41 Vilniuje, į skelbimą atsiliepusiai merginai, kurią ji vėliau atpažino kaip I. N.. Pastaroji apžiūrėjo butą ir pasakė, kad jis jai tinka. I. N. jai papasakojo, kad vyras ją varo iš namų ir jai reikia būtinai šiandien apsigyventi, todėl ji jai iš karto atidavė raktą nuo buto, pasakė kodą nuo įėjimo durų į laiptinę ir paliko savo telefono numerį. I. N. jos prašymu davė jai savo seno pavyzdžio pas, su ja susitarė, kad už buto nuomą per mėnesį turi būti mokama 500 litų, taip pat be šių pinigų turėjo papildomai mokėti už komunalines paslaugas. I. N. iš karto jai sumokėjo 500 litų į priekį ir liko bute;

Tai, kad liudytoja A. Š. butą išnuomojo jos nurodytomis aplinkybėmis kaltinamajam M. K. per kaltinamojo P. M. draugę I. N., patvirtina jog liudytoja A. Š. iš pateiktų jai atpažinimui nuotraukų atpažino I. N. kaip merginą, kuriai 2004 m. gruodžio mėnesį ji buvo išnuomavusi jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje ( t. 27 b. l. 134-139);

Liudytojo K. G. parodymai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., priklausančio jo pažįstamai N. D., nuomos patvirtina, kad jį nuomavosi kaltinamasis M. K.. Jis parodė, kad po skelbimo laikraštyje dėl buto išnuomojimo maždaug 2004-12-05 į minėtą butą atėjo vaikinas ir mergina, kurie norėjo nuomotis šį butą. Tai buvo M. K., kuris paaiškino, kad yra registruotas bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-52, Vilniuje. Jie pasirašė tarpusavyje nuomos sutartį, M. K. sumokėjo pinigus už du mėnesius į priekį ir pasakė, kad gyvens su mergina.Pagal jų susitarimą jis turėjo ateiti kartą per mėnesį į minėtą butą paimti pinigų už komunalines paslaugas. 2004 m. gruodžio mėn. pabaigoje jam atėjus į minėtą butą, niekas durų neatidarė. Jis paliko raštelį, kad M. K. jam paskambintų, tačiau šis nepaskambino. Po kelių dienų jis vakare atvažiavo prie namo ir iš lauko matė, kad bute dega šviesa, bet buto durų vėl niekas neatidarė. Laiptinėje sėdėjo kažkokie vaikinai, kurie jam pasakė, kad šeimininkas tuo grįš. Jam palaukus, jis pastebėjo, kad prie buto Nr. 88 priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris raktu atrakino minėtą butą ir į jį užėjo. Jis į butą užėjo paskui šį vaikiną ir jo paklausė, kas jis toks ir kur yra M. K.. Minėtas vaikinas atsakė, kad pastarasis yra M. K. giminaitis ir kad šis leido šiek tiek pagyventi minėtame bute. Jis liepė surasti M. K. ir pasakyti, kad šis grąžintų raktus nuo buto. Minėtas vaikinas paskambino M. K. ir šis netrukus atvažiavo. M. K. jam taip pat pasakė, kad minėtas vaikinas yra pastarojo giminaitis ir kad šis neturi kur gyventi, todėl jis ir leidęs šiam pagyventi kelias dienas minėtame bute. Tačiau jis-K. G. M. K. pasakė, kad šiandien šis susikrautų daiktus, o rytoj jam grąžintų raktus nuo minėto buto. Kitą dieną M. K. jam paskambino ir paprašė dar porą dienų ten pagyventi. Tai buvo lygtai penktadienis, prieš Naujus metus. Tačiau vėliau jam su M. K. susiskambinti ir susitikti nepavyko; Tai, kad kaltinamojo M. K. išnuomotame bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje buvo apsigyvenęs ir prekiavo narkotikais kaltinamasis A. C., patvirtino liudytojas K. G., kuris asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. C., kaip vaikiną, kuris gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. ir prisistatė M. K. giminaičiu ( t. 9 b.l. 183-184);

Tai, kad kaltinamasis A. C., gyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prekiavo įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gautomis iš kaltinamojo M. K., patvirtina 2005-01-14 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. rasti 35 polietileniniai maišeliai su žalios spalvos augalinės kilmės mase, 1 polietileninis maišelis su 16 vnt. popierinių 1x1 cm dydžio pakuočių, 1 polietileninis maišelis su 14 vnt. popierinių 1x1 cm dydžio pakuočių, 1 polietileninis maišelis su 13 vnt. popierinių 1x1 cm dydio pakuočių, 1 degtukų dėžutė su 14 vnt. popierinių 1x1 cm dydžio pakuočių, 1 polietileninis maišelis su 8,5 vnt. baltų su žalios, oranžinės, raudonos ir geltonos spalvos dėmėmis tablečių, 1 polietileninis maišelis su 7 vnt. baltų ir žalios, oranžinės, mėlynos, raudonos ir geltonos spalvos dėmėmis tablečių, 1 polietileninis maišelis su 4 vnt. baltos spalvos tablečių, ant kurių yra žmogaus su galvos apdangalu ir barzda atvaizdas, 20 vnt. polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais, 18 vnt. polietileninių maišelių su kieta balta medžiaga, geltonos spalvos lapelis su užrašu “ 5LT”, languoto popieriaus lapelis su telefonų numeriais, geltonos spalvos lapelis su užrašu “10LT”, plastikinė kortelė “hansa.net”, popieriaus lapelis su sąskaitos numeriu, popieriaus lapelis su slaptažodžiu, polietileninis maišelis su 35 vnt. 2 centų nominalo monetų, polietileninis maišelis su 65 vnt. 1 cento nominalo monetų, polietileninis maišelis su 20 vnt. 5 centų nominalo monetomis, odinis dėklas pasui, 16x14 cm polietileninis maišelis su 3 vnt. 16x14 cm polietileninių maišelių ir su 1 vnt. 13x8 cm polietileniniu maišeliu, kuriame yra 10 vnt. 7x4 cm polietileninių maišelių, kurių viduje yra baltų miltelių pėdsakų, polietileninis maišelis 13-8 cm, kuriame yra susukti 3 vnt. polietileninių maišelių 13x8 cm, 1 vnt. – 10x6 cm ir 14 vnt. 7x4 cm dydžio polietileninių maišelių, mobiliojo ryšio telefono NOKIA 6110 korpuso dalis be SIM kortelės ir baterijos, geltonos servetėlės skiautė, ant kurios stulpeliu surašyti žodžiai “Vit.”, “Kal”, “trav.”, “ger”, antrame stulpelyje priešais žodžius surašyti skaičiai “120”, “15”, “20”, “20”, balto popieriaus lapelis su užrašais “liko T.R.B.”, po juo surašyti skaičiai: po raide T-47, po R-1, po B-20, 2 languoti sąsiuvinio lapai su užrašais, languoto sąsiuvinio popieriaus skiautė su užrašais, 5 vnt. įvairaus dydžio lapelių su telefono numeriais ir vardais, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 5110 su TELE 2 SIM kortele, piniginė su 270 Lt, užrašų knygelė su daugkartinio papildymo kortele “Ežys”, geltonos spalvos lapelis su užrašu “40LT”, geltonos spalvos lapelis su užrašu “21LT” ( t. 9 b. l. 7-19), 2005-07-07 daiktų apžiūra, kuria nustatyta, kad 2005-01-14 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., rasti ir paimti geltonos spalvos lapelis su užrašu “5LT”, languoto popieriaus lapelis su telefonų numeriais, geltonos spalvos lapelis su užrašu “10LT”, mobiliojo ryšio telefono NOKIA 6110 korpuso dalis be SIM kortelės ir baterijos, geltonos servetėlės skiautė, ant kurios stulpeliu surašyti žodžiai “Vit.”, “Kal”, “trav.”, “ger”, antrame stulpelyje priešais žodžius surašyti skaičiai “120”, “15”, “20”, “20”, balto popieriaus lapelis su užrašais “liko T.R.B.”, po juo surašyti skaičiai: po raide T-47, po R-1, po B-20, 2 languoti sąsiuvinio lapai su užrašais, languoto sąsiuvinio popieriaus skiautė su užrašais, 5 vnt. įvairaus dydžio lapelių su telefono numeriais ir vardais, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 5110 su TELE 2 SIM kortele, užrašų knygelė su daugkartinio papildymo kortele “Ežys“ ( t.9 b.l. 20-26), 2005-03-08 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 1074, kuria nustatyta, kad baltos spalvos, kietos medžiagos fragmentų iš 18 vnt. plastikinių maišelių, 2005-01-14 kratos metu rastų pas A. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - natrio oksibutiratas, kurios bendroji masė yra 15,046 g., 4 vnt. baltos spalvos tablečių su įspaustu „veido" („Bin Laden") simboliu (maišelis Nr. 1), 2005-01-14 kratos metu rastų pas A. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios bendroji masė yra 0,358 g., 7 vnt. šviesių tablečių su įvairiaspalviais intarpais (maišelis Nr. 2), ir 8 vnt. ir 1/2 vnt. šviesių tablečių su įvairiaspalviais intarpais (maišelis Nr. 3), 2005-01-14 kratos metu rastų pas A. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sudėtyje narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių) nėra, šviesių miltelių iš 20 vnt. plastikinių maišelių, 2005-01-14 kratos metu rastų pas A. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio bendroji masė yra 0,012 g., sausa, susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga iš 35 vnt. plastikinių maišelių, 2005-01-14 kratos metu rasta pas pil. A. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 5,22 g., baltos spalvos miltelių ir baltos spalvos smulkiakristalinės medžiagos iš 57 vnt. margaspalvių popieriaus paketų (lankstinukų), 2005-01-14 kratos metu rastų pas pil. A. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sudėtyse narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių) nėra (t.9 t. b. l. 53-55), 2005-04-05 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 2316, kuria nustatyta, kad ant 27 vnt. polietileninių maišelių, paimtų kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. pas A. C., vidinių paviršių rasta narkotinės medžiagos - heroino pėdsakų ( t.9 b. l. 58)

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymais patvirtinęs, kad yra ne kartą pas kaltinamąjį V. K., gyvenusio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pirkęs narkotikų- „žolės“ ir kad 2005-01-14 ryte jis atvažiavo pas jį jų nusipirkti, kur jo bute jį sulaikė policijos darbuotojai (t.9 b.l. 115-116), teisminio nagrinėjimo metu šiuos parodymus paneigė, nurodydamas, kad jam kaltinamasis V. K. narkotikų nėra pardavęs, yra tik keletą kartų su juo parūkęs „ žolės“, kurią turėjo V. K.. 2005-01-14 jis atvažiavo į tą butą, kur tuo metu gyveno V. K., nes norėjo parūkyti „žolės“, bet tame bute tuo metu buvę policijos darbuotojai jį sulaikė.

Liudytoja R. B., kaltinamojo V. K. sugyventinė, teisminio nagrinėjimo metu kaip artima šeimos narė atsisakiusi duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jos draugas kaltinamasis V. K. nuo 2004 m. pabaigos iki 2005-01-14 kartu su kaltinamuoju A. C., gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kurį A. C. nuomojosi. Atėjusi į minėtą butą pas V. K., ji matydavo, kad V. K. kartu su A. C. bute vartodavo narkotikus. A. C. iš buto kambaryje esančios sekcijos pasiimdavo maišelius, kuriuose būdavo narkotikai ir kartu su V. K. vartojo. Iš V. K. ji sužinojo, kad A. C. ne tik vartoja, bet ir pardavinėja narkotikus. Ji matė, kad kartais į minėto buto duris, ar į Aleksandro n Ceiko mobilųjį telefoną kažkam paskambinus, pastarasis kažką pasiimdavo iš sekcijos ir išeidavo (t.9 b. l. 121-122);

Tai, kad kaltinamasis R. B. nuomojo butus, esančius Dūkštų g. 22-71 Vilniuje, Didlaukio g. 30-6 Vilniuje, garažus, esančius Žadeikos g.30B-9 Vilniuje, Fabijoniškių g.61A-12 Vilniuje, kuriais naudojosi bendrakaltinamieji, ir kad tai darydamas naudojosi A. Ž. vardu, kurio vardu turėjo netikrą pasą, patvirtina:

Liudytojo A. Š. parodymai dėl buto, esančio Dūkštų g 22-71 Vilniuje, nuomos, kuriuose jis parodė, kad jis nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą 2004 m. rudenį išnuomojo, padavęs skelbimą į laikraštį „Alio reklama“. Su pagal šį skelbimą paskambinusiu vyru susitikti ir parodyti jam butą nuvyko jo sugyventinė T. T., kuri grįžusi pasakė, kad buvo atėję du tvarkingai atrodantys, kultūringi, vaikštantys treniruotis į sporto salę, atvykę iš Kauno vaikinai, kuriems butas tiko, todėl jie sumokėjo už du mėnesius į priekį, o ji atidavė jiems raktą nuo buto. T. T. užsirašė jų duomenis ir telefonų numerius. Du kartus kas mėnesį nuo nuomos pradžios T. T. ėjo į anksčiau minėtą butą paimti pinigus už nuomą ir už komunalines paslaugas, grįžus ji sakydavo, kad pinigus jai sumokėjo tvarkingai, butas taip pat tvarkingai atrodo. Dar po mėnesio su nuomininkais telefonu nepavyko susisiekti. Praėjus savaitei, jie gavo telefonu žinutę iš buto nuomininkų, kad jie išvyko, paliko raktus nuomojamame bute, o permokėtą nuomos mokestį jie gali palikti sau. Tada jis kartu su T. T. nuvyko į nuomotą butą, kurį aptiko tuščią, raktas buvo paliktas įėjimo duryse iš vidaus, o pačios durys nebuvo užrakintos;

Liudytoja T. T., išnuomojusi liudytojo A. Š. butą, parodė, kad 2004 m. rudenį butą išnuomojo dviems nepažįstamiems vaikinams, atvažiavusiems juodos spalvos automobiliu „BMW“, kurių vienas prisistatė Aurimu, o ji vėliau jį atpažino kaip R. B.. Apžiūrėjus butą, vaikinai pasakė, kad jis jiems patiko ir jie nori jį išsinuomoti, kartu užtikrino, kad dėl jų nebus jokių nemalonumų. Be to, R. B. paminėjo, kad jie retai būna namuose, mokosi, sportuoja. Vaikinai sumokėjo jai už du mėnesius į priekį apie 800 litų, kuriuos turėjo iš karto su savimi. Vėliau po kiekvieno mėnesio ji susiskambindavo su R. B. ir susitardavo, kada ji galėtų pas juos atvykti, o jie sumokėtų už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Buvo mokama tvarkingai, pilnai. 2004 m. vėlyvą rudenį ji skambino R. B., tačiau telefonas buvo atjungtas, tada ji pradėjo jam siųsti žinutes. Praėjus beveik savaitei, ji iš R. B. telefono gavo pranešimą, kad jie išvyko iš buto, o pinigus už komunalines paslaugas ir raktus nuo buto paliko bute ant staliuko. Tada ji kartu su A. Š. nuvyko į butą, kurio durys buvo atrakintos, o pinigai (apie 120 litų) ir raktai iš tikrųjų buvo bute;

Liudytoja T. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. B. kaip vaikiną, kuris prisistatė jai kaip Aurimas, ir kuriam ji bei dar vienam vaikinui 2004 m. pavasarį buvo išnuomavusi A. Š. priklausantį butą, esantį Vilniuje, Dūkštų g. 22-71, o jie tame bute gyveno iki 2004 m. rudens ( t. 27 b. l. 107-110);

Liudytojo R. Š. parodymai dėl jo buto, esančio Didlaukio g. 30-6 Vilniuje nuomos, kuriuose jis parodė, kad, 2004 m. rudenį jam padavus skelbimą į laikraštį „Alio reklama“, į skelbimą atsiliepė jaunas vaikinas, pasivadinęs Aurimu, kurį jis vėliau atpažino kaip R. B.. Pastarasis apžiūrėjo butą ir pasakė, kad butas jam patiko ir jis nori jame apsigyventi. R. B. pasakojo, kad jis dirba ir nori šiame bute apsigyventi kartu su mergina. Jie susitarė dėl nuomos sąlygų, R. B. dėl nurodytos kainos nesiderėjo, sąlygos jam tiko, todėl jis jam tą pačią vakarą sumokėjo 450 litų į priekį už mėnesį. Jie sudarė rašytinę sutartį, kur R. B., prisistatęs Aurimu, įrašė A. Ž. duomenis savo ranka. Nuomos sutartis buvo surašyta dviem egzemplioriais, iš kurių vienas liko jam, o kitą jis atidavė R. B.. Praėjus mėnesiui nuo tos dienos, jis paskambino R. B. nurodytu telefonu ir susitarė su juo dėl susitikimo, tačiau pastarasis jį perspėjo, kad vietoj jo bus jo draugas, kuris ir sumokės jam už nuomą. Nurodytu laiku jam atvykus į minėtą butą, už buto nuomą ir už komunalines paslaugas jam pilnai sumokėjo bute buvęs visai kitas nepažįstamas vaikinas. Po to už buto nuomą mokėjo pats R. B.. 2004 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jis vėl paskambino tuo pačiu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. 2005 m. sausio viduryje-pabaigoje jis nuvyko į savo butą, su savo raktais atrakino to buto duris, tačiau bute nieko nebuvo. Paskui jis dar bandė susisiekti telefonu su R. B., tačiau jis telefonu neatsiliepė. Vėliau jis telefonų knygoje pagal turimą adresą Grigiškėse, nurodytą nuomos sutartyje, rado stacionaraus telefono numerį, kuriuo paskambinus, atsiliepė vyras, prisistatęs Aurimo tėvas, ir kuris buvo labai nustebęs, kad jo sūnus yra išsinuomavęs butą, už kurį nesumokėjęs dingo;

Tai, kad A. Ž. vardu kaltinamasis R. B. buvo išsinuomavęs iš liudytojo R. Š. butą, patvirtina liudytojas R. Š., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažinęs R. B. kaip vaikiną, prisistačiusį Aurimu, kuriam 2004 m. rudenį jis pagal sudarytą raštu nuomos sutartį buvo išnuomavęs jam priklausantį butą, esantį Didlaukio g. 30-6 Vilniuje, ir kuris šiame bute gyveno su mergina iki 2004 m. pabaigos ( t. 27 t. b.l. 125-127);

Liudytojo V. S. parodymai dėl jam priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje nuomos, patvirtina, kad jis jį buvo išnuomavęs kaltinamajam R. B., prisistačiusiam Ž. A. vardu . Jis parodė, kad 2004 m. pabaigoje, jam padavus skelbimą į laikraštį minėto garažo išnuomojimo, paskambino vaikinas, su kuriuo jis susitiko, parodė jam garažą. Vaikinas prie garažų buvo atvažiavęs automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisistatė jam kaip Ž. A., nors jis vėliau jį atpažino kaip R. B.. Pastarajam garažas tiko ir jie susitarė, kad už garažo nuomą turės mokėti po 100 litų per mėnesį. R. B. jam iš pradžių sumokėjo tik 90 litų ir liko skolingas 10 litų. Po mėnesio jie susiskambino ir vėl susitiko prie tų pačių garažų. Nepraėjus mėnesiui R. B. paskambinęs pranešė, kad pametė raktą nuo garažo ir labai prašė susitikti. Vakare jie vėl susitiko prie tų pačių garažų, tada R. B. pranešė jam, kad daugiau garažo jam nereikės, nes jis išvyksta į užsienį, grąžino raktus;

Liudytojas V. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. B. kaip vaikiną, kuris prisistatė jam kaip Ž. A., ir kuriam jis 2004 m. pabaigoje buvo išnuomavęs garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ( t.27 b. l. 50-53);

Tai, kad šiame garaže kaltinamasis M. K. laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, be kaltinamųjų R. B. ir R. S. parodymų patvirtina patvirtina duomenys gauti 2005-03-02 įvykio vietos apžiūros metu, kur šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini)B, Vilniaus m. duobėje, buvo rasta baltos spalvos maiše rasti du lygiavamzdžiai dvivamzdžiai šautuvai, ir 4 vnt. šovinių, kuriais užtaisyti šautuvai ( t.4 b. l. 63-70, kaltinamasis R. S. nurodė ikiteisminio tyrimo metu tą vietą, kur jis buvo paslėpęs iš minėto garažo paimtus daiktus ) bei 2005-03-02 kratos protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad bute, esančiame Stanevičiaus g.96-38 Vilniuje, be kitų daiktų rasti 64 vnt. šovinių (t.4 b.l. 72-73, kaltinamasis R. S. parodė, kad šiuos šovinius parsinešė iš minėto garažo ), kurie kaip nustatyta 2005-04-19 Lietuvos policijos KTC specialisto išvada Nr. 1903 : pirmas šautuvas yra dvivamzdis, lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant Rusijos pramoninės gamybos, 16-o kalibro, lygiavamzdį, dvivamzdį medžioklinį šautuvą Nr. 1732, kuriam apie 417 mm yra patrumpinti vamzdžiai bei pašalinta buožė. Tirti pateiktas antras šautuvas yra lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant Rusijos pramoninės gamybos, 16-o kalibro, lygiavamzdį, dvivamzdį medžioklinį šautuvą Nr. 23434, kuriam apie 342 mm yra patrumpinti vamzdžiai bei pašalinta buožė. Šie ginklai skirti šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Savadarbiai (perdirbti) šaunamieji ginklai yra priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų kategorijai. Abu šautuvai yra tinkami šaudymui.

Tirti pateikti 4 vnt. pramoninės gamybos, 16-o kalibro medžioklinių šovinių su šratų ir grankulkių užtaisais yra tinkami šaudymui šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti įvairių modelių medžiokliniams, lygiavamzdžiams, 16-o kalibro šautuvams. Šie šoviniai yra tinkami šaudymui iš tirti pateiktų šautuvų. Tirti pateikti 64 vnt. pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro “BROWNING” šovinių ( 7,65x17 mm), kurie rasti ir paimti 2005-03-02 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., yra tinkami šaudymui šaudmenys (t. 4 t. b.l. 92-98);

Liudytojos S. Ž. parodymai dėl jai priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini)A-12 Vilniuje, nuomos, kuriuose ji parodė, kad 2004 m. gegužės mėnesį, jai padavus skelbimą į laikraštį „Alio reklama“ dėl jos turimo garažo išnuomojimo, paskambino vaikinas, su kuriuo ji susitiko ir parodė jam garažą, kurį vaikinas, prisistatęs vardu Tomas, sutiko išsinuomoti. Paskui ji kelis kartus susitikdavo su Tomu, kuris tvarkingai jai mokėjo į priekį už garažo nuomą. 2004-10-25 Tomas, mokėdamas jai eilinį kartą už garažo nuomą, informavo ją, kad pasikeitė jo telefono numeris. 2004 m. gruodžio gale Tomas sumokėjo jai už garažo nuomą už 3 mėnesius į priekį (sausį, vasarį, kovą) ir galėjo naudotis jos garažu iki 2005 m. balandžio mėnesio. Nuo 2004 m pabaigos iki 2005 m. balandžio pabaigos Tomas jos neieškojo ir jai neskambino, tačiau 2005 m. balandžio pabaigoje ji susirūpino, bandė susisiekti su Tomu, bet jo telefonai buvo atjungti. Tada ji paprašė savo kaimyno J. D., kad jis nuvyktų Tomo paliktu adresu. J. D. pažinojo iš matymo Tomą, nes kelis kartus vietoj jos ėmė pinigus už jos garažo nuomą, kuriuos vėliau perduodavo jai. J. D. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tačiau grįžęs papasakojo, kad ten gyvena visai kitas vyras, kuris paaiškino, kad daugiau tame bute niekas negyvena. Kartu su J. D. ji nuvyko prie jos garažo ir likusiu raktų komplektu pagalba pateko į vidų, tačiau nieko įtartino ten nerado;

Liudytojas J. D. patvirtino liudytojos S. Ž. nurodytas jam žinomas aplinkybes dėl garažo nuomos;

Tai, kad garažu, esančiu Fabijoniškių g.61A-12 Vilniuje, buvo naudojamasi narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui, patvirtina 2005-02-23 krata, atlikta šiame garaže, kurios metu rasta ir paimta 1 vnt. tuščias bespalvis didelis polietileninis maišas, 5 vnt. tuščių bespalvių polietileninių maišelių, du polietileniniai maišiai, kuriuose dar du polietileniniai maišiai, kuriuose sudėti maišas su užrašu “Maxima”. Šiame maiše buvo baltos spalvos polietileninis maišas su 3 vnt. polietileniniais bespalviais maišeliais, kuriuose rasti baltai pilkšvos spalvos milteliai. 1 polietileninis maišas su užrašu “Maxima”, kuria yra maišelis su užrašu “Fastum Gel”, kuriame buvo 1 paketas su pilkos spalvos milteliais. 1 maišelis su užrašu “IKI”, kuriame buvo juodos-baltos spalvų polietileninis maišelis su 7 vnt. polietileniniais bespalviais užrišamais maišeliais, kuriuose buvo žalios spalvos sudžiūvusi augalinės kilmės medžiaga, 5 vnt. paketų, apsukti bespalve plėvele ir bespalve lipnia juosta, po kuriais matyti folija. 1 baltos spalvos polietileninis maišas, kuriame buvo juodos spalvos polietileninis maišas ir baltos spalvos polietileninis maišas su užrašu “IKI”. Juodos spalvos polietileniniame maiše buvo geltonos spalvos polietileninis maišas, kuriame rastas bespalvis užspaudžiamas polietileninis maišas su 6 vnt. bespalvių permatomų maišelių kuriuose buvo nbaltos spalvos kieta kristaline medžiaga, baltos spalvos polietileniniame maiše su užrašu “IKI” buvo 1 bespalvis polietileninis užspaudžiamas maišelis su 2 vnt. bespalvių polietileninių maišelių, kuriuose rasti baltos spalvos kristalo pavidalo kieta medžiaga ( t.3 b. l. 167-175); 2005-02-28 Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. 1596, kuria nustatyta, kad 2005-02-23 kratos metu rastų garaže Nr. 12, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., šviesių miltelių ir kietos, skirtingo dydžio fragmentų medžiagos mišinio iš plastikinio uždaromo maišelio, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė yra 59,070 g.,šviesių miltelių ir kietos, skirtingo dydžio, fragmentų medžiagos mišinio iš trijų plastikinių paketų sudėtyje yra narkotinė medžiaga –heroinas, kurios bendroji masė yra 152,860 g., sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 7 vnt. paketų yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 703,78 g., sausa, dalinai susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga iš 5 vnt. paketų yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 1034,35 g., baltos, kietos medžiagos fragmentai iš 8 vnt. plastikinių uždaromų maišelių, yra psichotropinė medžiaga-natrio oksibutiratas, kurios bendroji masė yra 2160,48 g. (t. 3 b.l. 178-180);

Tai, kad šiuo garažu naudojosi ir turėjo kontaktą su šiame garaže kratos metu rastais objektais, kaltinamieji L. L. ir R. B., patvirtina 2005-11-02 Lietuvos policijos KTC Daktiloskopinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 8875, nustačiusi, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant balto polietileninio maišo be užrašų, paimto 2005-02-23 kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) A Nr. 12, Vilniuje, yra paliktas kaltinamojo R. B. dešinės rankos didžiuoju pirštu. Vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant pateikto polietileninio maišo su užrašu “Iki”, paimto 2005-02-23 kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) A, Nr. 12 Vilniuje, yra paliktas kaltinamojo L. L. kairės rankos nykščiu ( t.3 b. l. 193-194); Šie įrodymai patvirtrina kaltinamojo R. B. parodymus apie šio garažo nuomos aplinkybes ir apie tai, kad garažu naudojosi kaltinamasis L. L. bei jis, vykdydamas pastarojo nurodymus;

Tai, kad kaltinamasis P. M. nuomojo butus, esančius Naugarduko g. 43-38 Vilniuje, Gabijos g.69-10 Vilniuje, garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, skirtus narkotikų prekybai, patvirtina :

Liudytojos O. P. parodymai dėl jai priklausančio kambario butą, esančio Gabijos g. 69-10 Vilniuje, nuomos, kuriais ji parodė, kad jai, 2004 m. lapkričio mėnesio pradžioje padavus skelbimą į laikraštį „Alio reklama“ dėl šio buto išnuomojimo, paskambino vaikinas, susitikus, vaikinas buvo su mergina. Parodžius jam ir kartu su juo buvusiai merginai butą, jis tiko. Jie susitarė nuomos sąlygas. Vaikinas prisistatė T. G., davė savo telefono numerį. Porą mėnesių nuomininkai gyveno ramiai, nekėlė jokio triukšmo. Kadangi ji gyvena kitame bute, esančiame tame pačiame name, todėl kiekvieną dieną apie 21.30-22.00 val. išeidavo į kiemą išvesti savo šunį, ir matė, kaip anksčiau minėtas vaikinas vienas išeidavo arba grįždavo namo. 2004 m. gruodžio pradžioje šis vaikinas atėjo į butą, esantį Gabijos g. 69-8 Vilniuje, ir sumokėjo už nuomą. 2005 m. sausio ar vasario mėnesį, kai atėjo laikas vėl mokėti už butą, minėtas vaikinas kažkur pradingo. Vieną dieną pas ją atėjo visiškai nepažįstamas vaikinas, kuris atidavė 350 litų. Po to ji pati nuėjusį į nuomotą butą, rado jį tuščią;

Liudytojo J. P. analoginiai parodymai liudytojos O. P. parodymams;

Liudytojos M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl 2004 m. gruodžio viduryje išnuomoto buto, esančio Naugarduko g. 43-38 Vilniuje, kuriuose ji parodė, kad tą butą ji tuo laiku išnuomojo P. M., ir moteriai, kurios vardas buvo Inga. P. M. 2004-12-21 jai sumokėjo už 2 mėnesius į priekį, t.y. 1100 Lt, ir ji jam perdavė raktus nuo buto, laiptinės ir pašto dėžutės. 2005 m. sausio pabaigoje ji buvo nuvykusi į anksčiau minėtą butą, savo raktu atrakino duris, tačiau bute nieko nebuvo, ir daugiau nei P. M., nei Ingos nematė, o su ja niekas iš jų susisiekti nebandė (t.27 b.l. 168-171);

Liudytojos M. R. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nurodymas, kad nuotraukoje užfiksuota I. N. yra panaši į merginą, vardu Inga, kuri 2004 m. pabaigoje – 2005 m. pradžioje kartu su P. M. gyveno kaip nuomininkė jos bute, esančiame Vilniuje, Naugarduko g. 43-38 ( t.27 b..l. 176 – 178);

Liudytojos M. R. daiktų parodymo atpažinti metu raktų ( kuriuos pateikė kaltinamasis R. B. 2005-03-22 ) atpažinimas, kaip raktus nuo laiptinės durų, kur yra butas, esantis Vilniuje, Naugarduko g. 43-38, bei šio buto, kuriuos ji 2004-12-21 perdavė P. M. (t. 27 b.l. 182-183);

Liudytojo B. J. parodymai dėl jam priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos, kuriuose jis parodė, kad jam, 2004 m. gruodžio mėnesio pradžioje padavus skelbimą į laikraštį „Alio reklama“ dėl šio garažo nuomos, paskambino vaikinas, su kuriuo jis susitiko ir parodė jam tą garažą. Vaikinui garažas tiko ir jie sutarė nuomos sąlygas . Jie susitarė, kad už garažo nuomą reikės mokėti po 100 litų į mėnesį, ir vaikinas jam iš karto sumokėjo 100 litų į priekį. Jo prašymu vaikinas jam pateikė LR piliečio pasą, nuo kurio jis nurašė duomenis, tai buvo LR piliečio pasas Nr. LD836684, išduotas Trakų migracijos tarnyboje A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Grigiškėse, Šviesos g. 17-4, vardu. Praėjus mėnesiui, jis pradėjo skambinti šiam vaikinui jo nurodytu telefono numeriu, tačiau susisiekti negalėjo. 2005 m. apie kovo mėnesį jis nusprendė važiuoti į Grigiškes Šviesos g. 17-4, kur jam duris atidarė visai kitas vaikinas, prisistatė A. Ž., bei paaiškino, kad jo pasas yra kurį laiką dingęs ir dėl to jis jau kreipėsi į policijos įstaigą. Be to, jis jam paaiškino, kad neseniai jam skambino kažkokia tai moteris, kuri irgi ieškojo A. Ž. ir sakė, kad jis neva yra išsinuomavęs butą Taikos gatvėje Vilniuje, bet nemoka už jo nuomą;

Liudytojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl jo pamesto LR piliečio paso, kuriuose jis parodė, kad 2004 m. rudenį jam į namus paskambino nepažįstama moteris, kuri ieškojo jo ir pasakė, kad jis neva išsinuomojo butą Baltupių mikrorajone, bet už jį nemoka. Po šio skambučio jis pradėjo ieškoti savo paso, bet jo niekur nerado. Praėjus dar mėnesiui, pas juos į butą atėjo nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jis- A. Ž. neva išsinuomojo jo garažą, bet už jį nemoka. Vyras minėjo, kad matė jo vardu išduotą pasą, kurį jam rodė garažo nuomininkas. Jis nepažįsta B. J. ir niekada nebuvo išsinuomojęs pastarajam priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Taip pat jis nepažįsta R. Š. ir niekada nebuvo išsinuomojęs pastarajam priklausančio buto, esančio Didlaukio g. 30-6 Vilniuje . Kas galėjo pasinaudoti jo vardu išduotu LR piliečio pasu, jis nežino. R. B. jis nepažįsta. ( t.27 b.l. 1-3);

Tai, kad kaltinamasis P. M. nuomojamame garaže, esančiame Šeškinės 2 Vilniuje, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, be jo paties parodymų, kaltinamojo R. B., kuriuose jis teigia po kaltinamojo P. M. sulaikymo paėmęs minėtas medžiagas, parodymų, patvirtina kaltinamojo R. B. 2005-03-22 savanoriškai pateikta prie baudžiamosios bylos mėlynos spalvos metalinę dėžutė, kurioje buvo 4 raktų ryšulys, 3 vnt. šovinių, 1 vnt. maišelis su baltos spalvos kieta kristaline medžiaga, 4 vnt. maišelių su baltos spalvos milteliais, 5 vnt. polietileninių maišelių su baltos spalvos tabletėmis, 1 polietileninis maišelis su pilkšvos spalvos medžiaga, 4 vnt. maišelių su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, 1 polietileninis maišelis, kuriame 3 vnt. paketų su baltos spalvos milteliais, 3 polietileniniai maišeliai su tuščiais maišeliais, šią dėžutę jis nurodo paėmęs iš garažo, esančio Šeškinės 2 Vilniuje, kurį buvo išnuomavęs kaltinamajam P. M. ( t. 4 b.l. 23). 2005-04-01 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 2647, kuria nustatyta, kad tirti pateiktuose, 2005-03-22 įtariamojo R. B. savanoriškai prie baudžiamosios bylos pateiktuose: pilkos spalvos, kietos medžiagos fragmento sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - natrio oksibutiratas, kurios masė yra 273,382 g., pilkai žydros spalvos tablečių fragmentų sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios bendroji masė yra 0,518 g., pilkos spalvos miltelių iš 4 vnt. bespalvių, plastikinių, uždaromų maišelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios bendroji masė yra 32,227 g., 70 vnt. baltos spalvos tablečių su įspaustu “veido” (“Bin Laden”) simboliu sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios bendroji masė yra 6,104 g. Dalinai susmulkintos, augalinės kilmės medžiagos iš 5 vnt. maišelių yra narkotinė medžiaga - kanapės ir jų dalys, kurios bendroji masė yra 179,60 g., šviesių miltelių ir skirtingo dydžio, kietos medžiagos fragmentų mišinio iš trijų plastikinių paketų sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurios bendroji masė yra 169,381 g. ( t. 4 b. l. 39-41);

Liudytojo S. Ž. parodymai patvirtina, kad jis kaltinamajam A. C. nuomojo aptariamu laikotarpiu butą, nurodydamas, kad jis nuo 2005-01-17 savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.., pagal skelbimą išnuomojo A. C., kuris pats skambino A. C. 2005-01-18 įsikėlė į šį butą gyventi, jis sumokėjo 1000 Lt. už 2 mėn. į priekį už buto nuomą. Su A. C. jie susitarė, jog šis pagyvens bute apie 2 savaites, o po to jie turėjo nuspręsti dėl sutarties, nes A. C. galėjo nepatikti tas butas. Pastarasis minėtame bute gyveno vienas, tačiau užėjus į šį butą, jis matė jame panašaus amžiaus kaip ir A. C. vaikiną;

Tai, kad kaltinamasis A. C., gyvendamas šiame bute, prekiavo narkotikais, patvirtina liudytojas R. J., Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjas nurodydamas, kad 2005 m. sausio mėn. buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, jog kaltinamasis A. C. kartu su kaltinamuoju V. P. prekiauja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurias laiko nuomojamame, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje . 2005-02-02 buvo nuspręsta patikrinti turimą informaciją ir 15.00 val. jis kartu su NKS tyrėjais G. M. ir A. Š. tarnybiniu automobiliu nuvykę prie minėto namo, stebėjo aplinką ir apie 15.45 val pastebėjus iš buto N. 14 išėjusį kaltinamąjį V. P., šį sulaikė. Pas kaltinamąjį V. P. paviršutinės apžiūros metu galinėje kelnių kišenėje rado piniginę, kurioje buvo popierinis lankstinukas su milteliais. Kaltinamasis V. P. jiems iš karto prisipažino, kad tai heroinas, kurį šis norėjo parduoti. Kaltinamąjį V. P. palikus tarnybiniame automobilyje, jis- R. J. liko prie minėto namo stebėti langus, kad kaltinamasis A. C. pro langą neišmestų narkotikų, ar kitų reikšmingų daiktų, o pareigūnas G. M. nuėjo į Gelvonų g. 58 namo laiptinę, kur yra butas Nr. 14. Netrukus jis pamatė, kad iš ketvirto aukšto, pro 14-o buto balkoną vaikinas išmetė polietileninį maišelį, apie ką jis pranešė G. M., o pats liko saugoti išmestą maišą. Netrukus G. M. jam pranešė, kad šis su patrulinės rinktinės pareigūnais pateko į kaltinamojo A. C. butą Nr. 14, kuriame pastarasis buvo vienas. Kaltinamąjį V. P. pristatė į Narkotikų kontrolės skyrių, o atvykusi tyrėja O.Railiene atliko įvykio vietos apžiūrą prie Gelvonų g. 58 namo Vilniaus m., kur buvo išmestas maišas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas maišas, kuriame buvo svarstyklės, maišeliai, šaukštelis, popierinis vamzdelis, metalinė dėžutė, kurioje buvo įvairūs milteliai ir tabletės. Po to minėtame nuomojame bute buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti ir paimti tik tušti polietileniniai maišeliai su amfetamino pėdsakais. Kaltinamąjį A. C. pristačius į Narkotikų kontrolės skyrių, jis prisipažino, kad jis kartu su kaltinamuoju V. P. minėtame bute laikė bei prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Sulaikytasis V. P. nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų;

Liudytojai-policijos pareigūnai G. M. ir A. Š. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas R. J.;

Liudytojas- policijos pareigūnas E. V. savo parodymais taip pat patvirtino, kad kaltinamasis A. C., gyvendamas bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, laikė jame narkotikus, nurodydamas, kad kad 2005-02-02 apie 16 val. jam kartu su viršila Andrej Gubanov patruliuojant Šeškinės mikrorajone, iš Vilniaus m. VPK budėtojo radijo ryšiu gautas pranešimas, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. bando įsibrauti pašaliniai. Atvykus prie minėto buto, juos pasitiko policijos pareigūnas, prisistatęs Vilniaus m. VPK narkotikų kontrolės skyriaus tyrėju G. M., kuris paaiškino, kad šiame bute gali būti laikomi narkotikai. Šiam pareigūnui buto durų niekas neatidarė. G. M. taip pat paaiškino, kad lauke yra dar vienas narkotikų kotrolės skyriaus pareigūnas, kuris saugo sulaikytą asmenį, kuris, kaip minėti pareigūnai įtarinėjo, galėjo išeiti iš buto Nr. 14. G. M. pasakė, kad pas sulaikytąjį V. P. buvo rastas lankstinukas su milteliais. Dar vienas pareigūnas R. J. lauke stebėjo buto Nr. 14 langus. Netrukus šio buto duris atidarė vaikinas, kaip vėliau sužinojo - A. C.. Kaip tik tuo metu G. M. R. J. pranešė, kad iš šio buto pro balkoną A. C. išmetė polietileninį maišą;

Liudytojas- policijos pareigūnas Andrej Gubanov davė analogiškus parodymus kaip ir E. V..

Tai, kad kaltinamasis A. C. nuomojame bute, esančiame Gelvonų g. 58 Vilniuje, laikė narkotines medžiagas, jomis prekiavo, patvirtina 2005-02-02 įvykio vietos, esančios prie namo Gelvonų g. 58, Vilniaus m., apžiūros metu paimta maišelis su užrašu “Rimi”, kuriame buvo dėžutė su svarstyklėmis, maišelis su sukarpytais popieriaus lapeliais, metalinė mėlyna dėžutė, kurioje yra 1 maišelis, kuriame 91 vnt. maišelių su milteliais, 1 maišelis, kuriame yra 21 vnt. maišelių su milteliais, 1 maišelis su milteliais, 1 mašelis, užrištas mazgu, kuriame yra milteliai, 1 maišelis, kuriame yra 3 vnt. lankstinukų su milteliais, 1 maišelis, kuriame yra 12 vnt. šviesios spalvos tablečių, 1 maišelis, kuriame yra 15 vnt. rombo formos tablečių, 1 maišelis, kuriame 5 vnt. margų tablečių, 1 maišelis, kuriame yra 16 vnt. margų tablečių, 1 maišelis, kuriame yra 21 vnt. tuščių maišelių, popierinis vamzdelis, metalinis šaukštas (9 t., b. l. 33-36), 2005-02-02 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., rasti tušti polietileniniai maišeliai, 33 vnt. polietileninių maišelių su šviesios spalvos miltelių liekanomis, sąsiuvinis su užrašais ( t.9 b.l. 39-40), 2005-02-03 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 962, kuria nustatyta, kad 2005-02-02 įvykio vietos apžiūros metu prie namo, esančio Gelvonų g. 58 Vilniaus m. paimtame polietileniniame maišelyje su mazgu, kurį pro buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. balkoną išmetė kaltinamasis A. C., šviesiai rudos spalvos miltelių ir skirtingo dydžio kietos medžiagos fragmentų mišinio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 3,716 g. ( t.9 b.l. 69-70), 2005-04-05 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 1017, kuria nustatyta, kad ištyrus objektus, paimtus 2005-02-02 įvykio vietos, esančios prie namo Gelvonų g. 58, Vilniaus m., apžiūros metu paimtame maišelyje “Rimi”, kuriame dėžutė su svarstyklėmis, maišelis su sukarpytais lapeliais, metalinė mėlyna dėžutė, kurioje yra 1 maišelis, kuriame 91 vnt. maišelių su milteliais, 1 maišelis, kuriame yra 21 vnt. maišelių su milteliais, 1 maišelis su milteliais, 1 maišelis, kuriame yra 3 vnt. lankstinukų su milteliais, 1 maišelis, kuriame yra 12 vnt. šviesios spalvos tablečių, 1 maišelis, kuriame yra 15 vnt. rombo formos tablečių, 1 maišelis, kuriame 5 vnt. margų tablečių, 1 maišelis, kuriame yra 16 vnt. margų tablečių, 1 maišelis, kuriame yra 21 vnt. tuščių maišelių, popierinis vamzdelis, metalinis šaukštas ir 2005-02-02 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. paimtus 33 vnt. polietileninių maišelių su miltelių pėdsakais, nustatyta, kad ant arbatinio šaukštelio paviršių rasti narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai, ant margaspalvio popieriaus tūtelės paviršių rasti psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakai, baltos spalvos miltelių iš bespalvio, plastikinio, uždaromo maišelio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurios masė yra 0,017 g., baltos spalvos, kietos medžiagos fragmentų iš 21 vnt. plastikinių maišelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - natrio oksibutiratas, kurios bendroji masė yra 20,023 g., baltos spalvos miltelių iš 91 vnt. plastikinių maišelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas, kurios bendroji masė yra 6,402 g., Šviesių miltelių iš trijų margaspalvio popieriaus paketų (lankstinukų) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios bendroji masė yra 0,052 g.,12 vnt. baltos spalvos tablečių su įspaustu „veido" („Bin Laden") simboliu sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios bendroji masė yra 1,014 g., 5 vnt. šviesių tablečių su įvairiaspalviais intarpais sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra, 16 vnt. šviesių tablečių su įvairiaspalviais intarpais sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra, 16 vnt. šviesių, rombo formos tablečių su įspaustais padalinimais sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios bendroji masė yra 0,886 g., ant margaspalvio popieriaus lapelių iš margaspalvio, plastikinio maišelio, paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nėra, ant baltos spalvos elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino, ant mėlynos spalvos metalinės dėžutės vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos - heroino bei psichotropinių medžiagų - amfetamino ir metamfetamino pėdsakai, ant 33 vnt. tuščių plastikinių maišelių vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos - heroino bei psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakai ( t.9 b.l. 77-78);

Tai, kad kaltinamasis V. P. neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, gautą iš kaltinamojo A. C., patvirtina jo 2005-02-02 paviršinės apžiūros metu rastas ir paimtas lankstinukas su rudos spalvos milteliais, buvęs jo piniginėje, kai jį, išėjusį iš 58 namo 14 buto Vilniuje, sulaikė policijos pareigūnai ( t.1 b.l. 55), kad lankstinuke buvo narkotinė medžiaga- heroinas, yra nustatyta 2005-02-03 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 964, kurioje nurodyta, jog šiame lankstinuke rastų rudos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurios masė yra 0,059 g. (t.9 b. l. 63-64);

Tai, kad kaltinamasis A. C. buvo susijęs su daiktais, kuriuos jis išmetė 2005-02-02 pro Gelvonų g.58 namo 14 buto langą, patvirtina 2005-07-15 Lietuvos policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 30, kuria nustatyta, kad kvapų pėdsake, kuris buvo paimtas nuo kartoninės dėžutės, paimtos 2005-02-02 įvykio vietos apžiūros metu prie namo, esančio Gelvonų g. 58, Vilniaus m. rastas jo- kaltinamojo A. C. kvapas ( t.9 t. b.l. 97-98, 105-107 );

Tai, kad kaltinamasis L. L. vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, kad šiomis medžiagomis, gautomis iš kaltinamojo L. L., prekiavo aukščiau nurodyti kaltinamieji, patvirtina 2005 -09-24 Lietuvos Policijos KTC Cheminių tyrimų skyriaus specialisto, tyrusio objektus, paimtus iš M. K. nuomojamo buto, esančio Stanevičiaus g.96-38 Vilniuje, iš T. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) g.19-156 Vilniuje ir L. L. garažo, registruoto D. L. vardu, išvada Nr. 728, kuria nustatyta, kad ant visi tirti objektai: visų tipų tabletės ir milteliai su amfetaminu, sprendžiant iš jų grynumo – veikliųjų medžiagų procentų - panašumo, dydžių ir spalvų vienodumo, esančios pateiktose tyrimui pakuotėse, tikimiausiai yra iš tų pačių gamybos šaltinių - tų pačių partijų. Milteliai su heroinu ir amfetaminu, GHB, bei visų tipų tabletės su MDMA yra pagamintos cheminės sintezės būdu, nes tai yra sintetinės narkotinės ir psichotropinės medžiagos ( t. 3 b. l. 63-68);

Kaltinamųjų M. K., P. M. parodymus, kad jie narkotines ir psichotropines medžiagas gaudavo iš kaltinamojo L. L. ir kad už tai jie atsiskaitydavo jam, perduodami gautus iš narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų prekybos pinigus, taip pat jų parodymus, kad narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis prekiavo ne jie patys, o jų pasamdyti kiti asmenys, tame tarpe ir kaltinamojo T. M. įtrauktas į nusikalstamą veiką - kaltinamasis R. U., patvirtina 2005-01-19 automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuojant buvo sulaikyti kaltinamieji T. M., L. L. ir M. K., apžiūros metu rasti be kitų daiktų 58860 Litų, kurių tarpe ant 20 Litų kupiūros Nr. AD5235113 rastas kaltinamojo R. U. dešinės rankos nykščiu paliktas atspaudas, ką nustatė 2005-05-09 Lietuvos policijos KTC Daktiloskopinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 2140 (t.3 b.l. 22-40).

Tai, kad kaltinamasis R. U. prekiavo kaltinamojo T. M. prekybai duotais narkotikais, patvirtina 2005-05-09 Lietuvos policijos KTC Daktiloskopinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr.2140, nustačiusi, kad ant dešimties litų kupiūros Nr. AD1476877, paimtos 2005-01-19 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas kaltinamojo R. U. dešinės rankos nykščiu (t3 b. l. 22-40);

Tai, kad kaltinamasis R. U. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, patvirtina 2005-01-19 sulaikymo metu jo paviršutinės apžiūros metu pas jį buvo rasti 7 vnt. popieriaus lankstinukų su milteliais ( t. 1 b. l. 8), kurie, kaip nustatyta 2005-01-21 Lietuvos policijos KTC specialisto išvada Nr. 554, yra narkotinės medžiagos – heroinas, kurios bendras kiekis rastuose milteliuose yra 0,090 g ( t.12 b. l. 4);

Be kitų aukščiau aptartų įrodymų tai, kad kaltinamieji L. L., M. K., P. M., T. M., M. B., būdami nusikalstamo susivienijimo nariai, buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogstamąja medžiaga,patvirtina sekantys įrodymai:

2005-01-20 atlikta krata bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kurį tuo metu nuomojo kaltinamasis M. K., kratos metu rasta pistoletas, pistoleto dėtuvė su 6 vnt. šovinių ( t.2 b.l. 119-125);

Tai, kad šios kratos metu paimtas pistoletas, šoviniai, yra šaunamasis ginklas bei šaudmenys, yra nustatyta 2005-03-31 Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. 727, kur nurodyta, kad pistoletas, paimtas kratos metu bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti 7,65 mm kalibro “BROWNING” ( 7,65x17 mm) šoviniais. Pistoletas pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą “IŽ-79”, kuriam buvo pakeistas vamzdis. Šis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Ant tirti pateikto pistoleto dalių buvę žymėjimai panaikinti pašalinant paviršinį metalo sluoksnį. Tyrimo metu panaikintų žymėjimų dislokacijos vietos buvusių žymėjimų nustatyti nepavyko.

Tirti pateiktas, kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklausančiame D. L., paimtas JAV pramoninės gamybos 12-o kalibro, “1300 DEFENDER“ modelio lygiavamzdis šautuvas “WINCHESTER” Nr. L2596438 yra šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas minėtas ginklas tinkamas šaudymui.

Tirti pateikti 6 vnt. šoviniai, paimti kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro “BROWNING” (7,65X 17 mm) šoviniai, kurie yra šaudmenys, skirti daugelio modelių 7,65 mm kalibro šaunamiesiems ginklams. Šoviniai tinkami šaudymui. Šiais šoviniais galima šaudyti iš kartu su jais rasto ir tirti pateikto pistoleto (t.3 b. l. 99-106);

Kaltinamojo R. B. parodymų patikrinimo vietoje, esančioje Sėlos km. Tauragnų apyl. Utenos raj., jo parodyta giminaičių sodyba, kur rasta ir paimta Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletas „Makarov“, r. BV 4231, pistoleto dalis, 9 vnt. šovinių, dėžutė su 22 šoviniais, 923 sprogstamosios medžiagos-trotilo, kuriuos jis nurodė atvežęs į tą vietą paslėpti kaltinamojo L. L. nurodymu (t.7 b.l. 139-169). Kad minėti objektai, yra šaunamasis ginklas, šaudmenys ir sprogstamoji medžiaga, yra nustatyta 2005-03-07 Lietuvos policijos KTC specialisto išvada Nr. 1593, kurioje nurodyta, jog pistoletas yra Rusijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro pistoletas “MAKAROV” Nr. BV 4231 (raidės transliteruotos į lietuviškas raides) yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18 mm) šoviniais ir priskiriamas kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pistoletui savadarbiu būdu padaryti konstrukciniai pakeitimai, leidžiantys prie ginklo vamzdžio tvirtinti duslintuvą. Ginklas tinkamas šaudymui.

Tirti pateikti 9 Rusijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18 mm) Čekijos pramoninės gamybos šoviniai yra šaudmenys, skirti daugeliui 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šiais šoviniais galima šaudyti ir iš tirti pateikto pistoleto “MAKAROV” Nr. BV 4231. Tirti pateikti 22 Suomijos bei Čekijos pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro, 1900 m. pavyzdžio “BROWNING” (7,65x17 mm) šoviniai yra šaudmenys, skirti daugelio modelių 7,65 mm kalibro šaunamiesiems ginklams ( t. 3 b.l. 121-129), 2005-03-22 Lietuvos policijos KTC specialisto išvadomis Nr. 1823, 1824, kuriose nustatyta, kad tyrimui pateikti trys geltonos spalvos medžiagos briketai yra pramoninės gamybos (šalis gamintoja-Rusija) normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga – trotilas. Bendra, tyrimui pateiktų, trotilo briketų masė - 596 g. Tyrimui pateikti beformiai rusvos spalvos medžiagos gabalai yra normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga-trotilas(gamintojas nenustatytas). Bendra tyrimui pateiktų, beformių trotilo gabalų masė - 327 g. Bendra tyrimui pateiktos sprogstamosios medžiagos – trotilo (trijų briketų ir beformių gabalų), masė - 923 g.. Tokio jautrumo medžiagos kaip trotilas gali būti sprogdinamos elektriniu arba ugniniu būdu, t.y, naudojant kapsules-detonatorius arba elektrinius detonatorius, arba naudojant papildomą sprogstamosios medžiagos užtaisą. Tyrimui pateikta normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga-trotilas 923 g. sprogdinimui buvo tinkama ( t. 3 b.l. 146-148);

Kaltinamojo R. B. 2005-03-22 savanoriškai prie baudžiamosios bylos pateikta mėlynos spalvos metalinė dėžutė, kurioje buvo 11 vnt. 7,65 mm kalibro šovinių, 3 vnt. šovinių, į medžiaginį pilkos spalvos audinį suvyniotas pistoleto duslintuvas, į medžiaginį audinį suvyniotas išardytas ir suteptas pistoletas ir jo dalys, šią dėžutę jis nurodė 2005 m. pradžioje paėmęs iš I. N. buto kaltinamojo P. M. nurodymu ( t. 4 b.l. 23). 2005-03-30 Lietuvos policijos KTC specialisto išvada Nr. 2646 nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas, kurį 2005-03-22 savanoriškai prie baudžiamosios bylos pateikė įtariamasis R. B., yra šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti 7,65 mm kalibro “BROWNING” (7,65x17 mm) šoviniais. Pistoletas pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą “IŽ-79”, kuriam buvo pakeistas vamzdis. Šis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Pateikto pistoleto užrakto dešiniajame šone yra žymėjimai “Made in Russia” ir “Baikal”. Kiti ant ginklo užrakto ir rėmo buvę žymėjimai panaikinti pašalinant paviršinį metalo sluoksnį. Tirti pateiktas ginklas tinkamas šaudymui;

Tirti pateikti 14 Suomijos ir Čekijos pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro “BROWNING” (7,65x17 mm) šovinių yra šaudmenys, tinkami šaudymui ( t. 4 b. l. 31-35);

Tai, kad kaltinamasis R. S. buvo susijęs su prekyba narkotikais, su kaltinamaisiais L. L., M. K., T. M., M. B., patvirtina 2005-03-02 kratos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., metu rasti daiktai, būdingi narkotikų prekeiviams, įrašai, patvirtinantys jų bendravimą : elektroninės svarstyklės ”Soenle”, dvylikos svarelių rinkinys su dėklu, 7 vnt. mobiliojo ryšio telefono SIM kortelių “Labas”, 5 vnt. mobiliojo ryšio telefono SIM kortelių TELE 2 MOBILE, 1 mobiliojo ryšio telefono SIM kortelė “EŽYS”, 6 vnt. SIM kortelių “BITĖ”, 2 vnt. SIM kortelių be užrašų, 3 vnt. SIM kortelių “Pildyk”, 1 polietileninis maišelis su 4 ritinėliais izoliacijos ir skutimosi peiliuku, polietileninis briketas su 3 šovinių dėžutėmis, 2 polietileniniai maišeliai, kuriuose sudėti tušti polietileniniai maišeliai, 9 vnt. kvadratinių popierėlių, polietileninis maišelis su vata, polietileninis maišelis su 3 vnt. švirkštų ir 3 vnt. adatų, mėlynos spalvos užrašų knygutė, violetinės spalvos sąsiuvinis-užrašų knygelė, kvitas serija LTI-K Nr.108, išduotas R. S. vardu (t. 4 b. l. 72-77), kratos metu rastame violetinės spalvos sąsiuvinyje-užrašų knygelėje esantys įrašai : rusų kalba surašyti vardai, šalia vardų telefonai, toliau 2005-01-23 dienos data yra įrašas apie tai, kad sulaikyti “Laimis, Mutlis, Mažas, jo pana, Ilonka (Straikerio pana) ir kad reikia išlaikyti imperiją, kurią kūrė Laimis”. Apžiūrėjus kasos pajamų orderio kvitą serija LTI-K Nr. 108 matyti, kad R. S. 2005-02-10 į asmenines L. L. ir T. M. sąskaitas pervedė po 100 Lt. ( t.4 b. l. 113-146);

Tai, kad kaltinamieji L. L., M. K., T. M., P. M., M. B., R. S., R. B. aktyviai tarpusavyje bendravo, patvirtina 2005-01-19 kratos metu bute, esančiame P.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kur gyveno kaltinamasis L. L., paimtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti leidžiantys kartu laisvalaikį minėti kaltinamieji ( t. 71-74, 76-74), 2005-02-04 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kur gyveno I. N. – kaltinamojo P. M. artima draugė, paimta nuotraukos, vaizdo juostos, nuotraukose užfiksuoti, vaizdo įrašuose nufilmuoti aukščiau nurodyti kaltinamieji . Tiek nuotraukose, tiek vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kad kaltinamieji aktyviai bendrauja, vaizdo įraše itin ryškus kaltinamojo L. L. įsakmus, vadovaujantis tonas, kitų kaltinamųjų elgesys panašus į pavaldinių elgesį su vadovu ( t. 5 t. b. l. 73-74, 206-207, 208-213 );

2008-01-19, sulaikant kaltinamuosius L. L., M. K. ir T. M., važiavusius automobiliu Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame rasti supakuoti į 5 briketus bei atskirame polietileniniame maišelyje pinigai - 58860 litų : pirmame brikete rasta 20 kupiūrų po 100 Litų, 42 kupiūros po 50 Litų, 230 kupiūrų po 20 Litų, 130 kupiūrų po 10 Litų,2-ame brikete (maišelyje) rasta 52 kupiūros po 50 Lių, 124 kupiūros po 10 Litų, 258 kupiūros po 20 Litų, 3-ame brikete rasta 40 kupiūrų po 50 Litų, 300 kupiūrų po 20 Litų, 200 kupiūrų po 10 Litų, 4-ame brikete rasta 84 kupiūros po 50 Litų, 154 kupiūros po 20 Litų, 252 kupiūros po 10 Litų, 5-ame brikete rasta 36 kupiūros po 50 Litų, 322 kupiūros po 20 Litų, 176 kupiūros po 10 Litų, 6-ame brikete rasta 34 kupiūros po 50 Litų, 326 kupiūros po 20 Litų, 184 kupiūros po 10 Litų ( t. 2 b. l. 166-176). Rastų pinigų kupiūrų nominalo dydis patvirtina kaltinamųjų M. K., P. M. parodymus, kad už narkotikus jų pirkėjai dažniausiai atsiskaitydavo smulkiomis kupiūromis.

To paties automobilio apžiūros metu be kitų daiktų buvo rasti 9 vnt. mobiliojo ryšio telefonai NOKIA 6510, 6820a, 6510, 2100, 8310, 6100, 3100, 6510 ir Siemens S 55, peilis su dėklu ( t.166-179), 2005-01-19 kaltinamojo M. K. asmens kratos metu paimta be kitų daiktų telefono kortelė “Labas”, 1 lapas su užrašais,kuriuose surašyti vardai ir telefonų numeriai, neperšaunama liemenė ( t.18 b.l. 16, 17-32), 2005-01-19 kaltinamojo L. L. asmens kratos metu paimti be kitų daiktų telefono kortelė “Labas”, telefono kortelė “TELE 2 PILDYK”, 2 “Lietuvos telekomas” taksofono kortelės, 15 vnt. popieriaus skiaučių su numeriais, kurioje surašyti vardai ir telefonų numeriai, neperšaunama liemenė, 4 vnt. guminės pirštinės, popieriaus lapelis su užrašais ( t. 20 b. l. 1, 2-13), 2005-02-01 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., kurį nuomavo kaltinamasis M. K.,, be kitų daiktų rasta ir paimta 1 mobiliojo ryšio “Labas” kortelės dėklas su 1 SIM kortele, dvi TELE 2 PILDYK SIM kortelė, 6 popieriaus skiautės su užrašais, 1 SIM kortelė, mėlynos spalvos viršeliu užrašų knygelė, mobiliojo ryšio telefonai: NOKIA 3410, ERICSON T 65, NOKIA, mobiliojo ryšio telefono ERICSSON baterija, peilis medine rudos spalvos rankena rudos spalvos odiniame dėkle, rudai žalsvos spalvos neperšaunama liemene ( t.5 b. l. 76-77, patvirtina, kad kaltinamieji, realizuodami nusikalstamo susivienijimo tikslą -daryti nusikaltimus, naudojosi tomis priemonėmis, kurios buvo nurodytos aukščiau aptartuose įrodymuose.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų L. L., M. K., P. M., T. M., M. B., R. B., R. S., A. C., L. P. V. K., V. P., R. U. veikos, aptartos aukščiau, yra nusikalstamos.

Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. L. organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymui, jam vadovavo, vėliau, vadovaujant jam, savo iniciatyva šį susivienijimą apginklavo, iš pradžių įgydamas sprogstamąją medžiagą, po to šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, taip organizuodamas ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo jo veikloje laikotarpyje nuo 2002 m. rudens iki 2005-01-19, kai buvo suimtas, kaltinamieji T. M., M. K. dalyvavo tokio susivienijimo veikloje laikotarpyje nuo 2002 m. rudens iki 2005-01-19, kaltinamasis P. M. laikotarpyje nuo 2003m. žiemos iki 2005-01-19, kaltinamasis M. B. dalyvavo tokio susivienijimo veikloje laikotarpyje nuo 2002m. rudens iki 2004-09-25, iki jis buvo suimtas . Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad šių kaltinamųjų bendravimas nebuvo tik kelių asmenų draugystė, bendras laisvalaikio leidimas, kaip bando įrodinėti tokią nusikalstamą veiką neigiantys kaltinamieji L. L., T. M. ir M. B., šie įrodymai patvirtina, kad minėti kaltinamieji, sudarydami daugiau nei trijų asmenų grupę, susivienijo bendrai nusikalstamai veiklai- sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, juos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, jų nusikalstama veika buvo gerai organizuota, paskirstant jų vaidmenis, užduotis (Lietuvos Respublikos BK 25 str.4d.). Tai, kad minėti kaltinamieji buvo susivieniję bendrai nusikalstamai veiklai daryti, be kaltinamųjų M. K., P. M. parodymų, patvirtina įrodymai, ne tik aptarti šioje nuosprendžio dalyje, bet ir įrodymai, kurie bus aptarti vėliau, apie jų padarytus kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Iš byloje surinktų įrodymų yra nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo narius siejo pastovūs ilgalaikiai tarpusavio ryšiai, tai patvirtina jų nuolatinis bendravimas, siejamas bendra nusikalstama veika, laisvalaikio leidimu, pagalba nusikalstamos veikos bendrininkams, juos sulaikius teisėsaugos institucijoms ir pan. Iš baudžiamosios bylos įrodymų yra nustatyta, kad iš esmės nusikalstamas susivienijimas buvo įsteigtas dėl prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šios veikos sistemingam, geram realizavimui, siekiant maksimalių bendros nusikalstamos veikos rezultatų, susivienijimui buvo būdingas aukštas organizuotumo lygis, nustatant vaidmenis, paskirstant užduotis : narkotikų ir psihotropinių medžiagų prekybai vadovavo susivienijimą organizavęs ir jam vadovavęs kaltinamasis L. L., jis tiekdavo šias medžiagas kaltinamiesiems T. M., M. K., P. M., M. B., kurie iš pradžių patys prekiavo narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, vėliau, esant šių medžiagų gerai paklausai, jų prekyba buvo išplėsta, įtraukiant į ją kitus asmenis, tiesiogiai į rinką platinančius narkotikus ir psichotropines medžiagas, kaltinamiesiems T. M., M. K., P. M., M. B. tapus šių medžiagų, gaunamų ir toliau iš kaltinamojo L. L., tiekėjais. Geresniam narkotikų ir psichotropinių medžiagų platinimui buvo išnuomojami butai, iš kur šios medžiagos buvo pardavinėjamos nuolat, kiekviename iš tų butų buvo platinama įvairiais narkotikais, psichotropinėmis medžiagomis, kad kuo geriau patenkinti pirkėjų interesus. Kiekvienas iš aukščiau nurodytų kaltinamųjų turėjo jam priskirtą teritoriją, kurioje buvo platinami narkotikai ir psichotropinės medžiagos, taip pat kaltinamieji platindavo tas narkotikų ar psichotropinių medžiagų rūšis, kurios jiems buvo priskirtos. Tą aplinkybę, kad prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis buvo vykdoma itin organizuotai, patvirtina tai, jog kaltinamasis L. L. vedė griežtą šios prekybos apskaitą, kontroliavo šių medžiagų pardavėjus, griežtai elgėsi su skolininkais, kurie laiku neatsiskaitydavo už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas . Bylos įrodymais yra nustatyta, kad, suklestėjus narkotikų ir psichotropinių medžiagų prekybai, nuo šios prekybos uždirbtų pinigų kaltinamieji T. M., M. K., P. M. ir M. B. mokėjo mokestį į bendrą kasą, kuria disponavo kaltinamasis L. L., iš jos buvo mokama už butų, iš kurių buvo pardavinėjami narkotikai, psichotropinės medžiagos, nuomą, taip pat už garažų, skirtų minėtų medžiagų laikymui, nuomą, taip pat buvo mokama už kaltinamųjų lankymąsi sporto klube „Aitvaras“. Kaltinamasis L. L. neigia mokėjęs už kaltinamųjų lankymąsi sporto klube, nurodo, kad kiekvienas mokėdavosi už save. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojas R. V., dirbęs kaltinamiesiems inkriminuojamo nusikalstamo susivienijimo veiklos laikotarpiu sporto klube „ aitvaras“ treneriu . Teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus, jais netiki, nes tokius jo parodymus nuneigia kiti tą patvirtinantys aukščiau aptarti įrodymai, be to nusikalstamo susivienijimo buvimą patvirtina ne tik organizuotas sistemingas lankymąsis sporto klube. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu kaltinamieji laikėsi griežtos konspiracijos, bendravo tarpusavyje vienais mobilaus ryšio telefonais, nusikalstamų veikų tikslais kiekvienas kaltinamasis naudojosi kitais ir keliais mobilaus ryšio telefonais, dažnai juos keisdavo ar keisdavo SIM korteles . Taip pat bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis L. L. kaltinamuosius T. M., M. K., P. M., M. B. instruktavo, kaip saugiai pardavinėti narkotikus, psichotropines medžiagas, vėliau to mokė kitus tiesiogiai pardavinėjusius šias medžiagas asmenis . Taip pat bylos įrodymais yra nustatyta, kad nuomojant butus, garažus, skirtus narkotikų ir psichotropinių medžiagų prekybai, buvo naudojami netikri asmens pasai, siekiant griežtos konspiracijos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad susivienijimo narių bendrininkavimas nusikalstamose veikose buvo aukštai organizuotas. Taip pat aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. L. aptariamą nusikalstamą susivienijimą organizavo ir jam vadovavo, kad jam besąlygiškai pakluso visi nusikalstamo susivienijimo nariai. Kaltinamasis L. L., organizavęs aptariamą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs, inicijavo visus jiems inkriminuotus nusikaltimus, buvo jų organizatoriumi, dauguma iš jų kruopščiai suplanavo, parinkdamas nusikaltimą darančius asmenis, duodamas jiems užduotis, paskirstydamas vaidmenis, pasirūpindamas nusikaltimų darymo priemonėmis ir pan. Pats kaltinamasis L. L., iš vis neigdamas tokio susivienijimo egzistavimą, nurodo, kad kaltinamieji M. K., P. M., duodami parodymus prieš jį, jį apkalba, patys norėdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir nurodo, kad šie kaltinamieji yra nusikaltėliai, įtraukę kitus asmenis į jų padarytus nusikaltimus. Kaltinamasis M. B. savo parodymuose taip pat nurodė, kad kaltinamasis M. K. su P. M. buvo susiję su nusikalstamu pasauliu, M. K. gaudavo narkotikus iš Kauno per P. M., jais prekiavę, M. K. buvo įsitraukęs į automobilių vagystes, kaltinamasis L. P. nurodė, kad į narkotikų prekybą jį įtraukė kaltinamasis M. K., o ne kaltinamasis T. M., kaip kad buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Visi šių kaltinamųjų parodymai rodo, kad jie nori suversti atsakomybę duodantiems apkaltinančius parodymus kaltinamiesiems M. K. ir P. M., tokie jų parodymai neturi jokio pagrindo, jie yra asbtraktūs, prieštaringi, nesusieti jokiais įrodymais, todėl teismas tokią kaltinamųjų L. L., M. B., L. P. poziciją vertina kritiškai, kaip jų bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės arba palengvinti savo teisinę padėtį. Kaltinamųjų M. K., P. M. parodymai dėl kaltinamojo L. L. ir kitų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, jų vaidmens, yra nuoseklūs ir detalūs, atitinka bei papildo vienas kito parodymus, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo, juolab, kad jų parodymus patvirtino ir papildė vėliau apklaustas kaltinamasis R. B., kaltinamasis R. S., liudytojai E. P., J. Ž., E. N. ir pan., taip pat tai patvirtina ir objektyvūs įrodymai : jų nurodytose vietose aptikti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogstamoji medžiaga, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kiti įrodymai, jų sulaikymo metu aptikti pinigai, didelis skaičius mobilaus ryšio telefonų, SIM kortelių, iš kaltinamųjų M. K., P. M., R. B., R. S. parodymų nustatyti asmenys, buvę šiame nuosprendyje aptariamų įvykių tiesioginiai liudytojai, kurie savo parodymais patvirtino šių kaltinamųjų nurodytas aplinkybes. Be to teismas, vertindamas kaltinamųjų M. K., P. M., R. B., R. S. parodymus, kaip patikimą įrodymų šaltinį, atkreipia dėmesį į tai, kad jie davė ne tik kitus kaltinamuosius apkaltinančius parodymus, tačiau ir parodymus prieš save, taip pat atkreipia dėmesį į kaltinamojo L. L. parodymus, kuriais jis neigia savo vaidmenį, organizuojant nusikalstamą susivienijimą, vadovaujant jam bei ką nors žinąs apie tokio susivienijimo egzistavimą ar jo veiklą, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jam žinomos kiekvieno šiame nuosprendyje aptariamo nusikaltimo aplinkybės, kaltininkų vaidmuo ir pan., tai patvirtina byloje nustatytus įrodymus, kad jis tuose nusikaltimuose dalyvavo betarpiškai. Kaltinamųjų L. L., T. M., M. B., L. P., V. K., V. P. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu piktnaudžiavo tyrimą atliekantys perigūnai, prokuroras, dėl ko neva buvo gauta suklastotų įrodymų, yra visiškai nepagrįsti.

Kaltinamajam L. L. buvo inkriminuota, kad jis ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis nusikalstamą susivienijimą organizavo 2002 m. vasarą, į jį tuo laiku įtraukdamas kaltinamąjį T. M., po to 2002m. rudenį kaltinamuosius M. K., M. B.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 25 str.4d. nuostatomis, nusikalstamas susivienijimas yra tokia bendrininkavimo forma, kai bendrai nusikalstamai veikai daryti susivienija trys ir daugiau asmenų, todėl, nustačius, kad 2002 m. vasarą su kaltinamuoju L. L. bendrininkavo tik kaltinamasis T. M., tokia jų bendrininkavimo forma negali būti laikoma kaip nusikalstamas susivienijimas. 2002m. rudenį įsijungus į kaltinamojo L. L. organizuotą nusikalstamą struktūrą kaltinamiesiems M. K. ir M. B. ir susidarius daugiau nei trijų asmenų grupei, susivienijusiai bendrai nusikalstamai veikai daryti, tokia bendrininkavimo forma pripažintina, kaip nusikalstamas susivienijimas, todėl kaltinamiesiems L. L., M. K., T. M. ir M. B. inkriminuotina jų veikos- nusikalstamo susivienijimo įkūrimo data, dalyvavimo jo veikloje pradžia 2002 m. ruduo.

Aukščiau išdėstytais įrodymais yra nustatyta, kad aptariamas nusikalstamas susivienijimas buvo ginkluotas šaunamaisiais ginklais, sprogstamąja medžiaga. Šaunamuosius ginklus skirtingu laikotarpiu turėjo visi kaltinamieji, šio nusikalstamo susivienijimo nariai, taip pat visiems kaltinamiesiems buvo žinoma apie kitų kaltinamųjų turimus šaunamuosius ginklus, sprogstamąją medžiagą, todėl visiems kaltinamiesiems inkriminuotinas jų dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogstamąja medžiaga. Byloje nustatyta, kad susikūrus aptariamam susivienijimui, šis nebuvęs ginkluotas, tačiau 2003 metų vasarą kaltinamasis L. L. šio susivienijimo apginklavimui įgijo sprogstamąją medžiagą - trotilą, 2004 m. vasaros-2004 metų pabaigos laikotarpiu kaltinamasis L. L. savo iniciatyva apginklavo susivienijimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, todėl kaltinamiesiems, nusikalstamo susivienijimo nariams inkriminuotina, kad jie dalyvavo ginkluoto susivienijimo veikloje ne nuo 2002 metų rudens, bet nuo 2003 metų vasaros. Nustačius, kad nusikalstamo susivienijimo nariai apsiginklavo dar tebesitęsiančioje susivienijimo nusikalstamoje veikoje ir toliau šiam susivienijimui egzistavus jau ginkluotam, kaltinamiesiems L. L., T. M., M. K., P. M., M. B. inkriminuotinas jų dalyvavimas ginkluoto šaunamaisiais ginklais bei sprogstamąja medžiaga nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaltinamajam L. L. inkriminuojant ir vadovavimą tokiam susivienijimui.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų kaltinamojo L. L. aukščiau aptariama nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d., o kaltinamųjų T. M., M. K., P. M. ir M. B. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d.

Kaltinamojo L. L. nusikalstama veika dėl prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.3d. : jis neteisėtai įgijo, gabeno, laikė, pardavė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jam inkriminuojant visą šių medžiagų kiekį, kurį jis perleido pardavimui kaltinamiesiems T. M., M. K., P. M. ir taip pat inkriminuojant ir tų medžiagų kiekį, rastą kitose aukščiau aptartose vietose. Kaip kad nustatyta baudžiamosios bylos įrodymais, pats kaltinamasis L. L. narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neprekiavo, tačiau jis, pagal jo paties nustatytą vaidmenų paskirstymą, aptariamoje veikoje realizavo jam priskirtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėjo funkciją, neteisėtai įgydamas, laikydamas ir platindamas prekybai skirtas psichotropines ir narkotines medžiagas, vadovavo šių medžiagų prekybai, ją kontroliavo, todėl jo veiksmai vertintini kaip vykdytojo veiksmai ( Lietuvos Respublikos BK 24 str.3 d.).

Kaltinamųjų T. M., M. K., P. M., R. B. nusikalstama veika dėl prekybos narkotikais kvalifikuotina taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.3d.: jie neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kaltinamiesiems M. K., T. M., P. M. inkriminuojant tą patį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, skirtą prekybai, inkriminuojamą kaltinamajam L. L.. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų yra žinoma, kad kaltinamieji M. K., T. M., P. M. tiesiogiai nedisponavo visu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, kurį netreisėtai įgijo kaltinamasis L. L., jie gaudavo iš jo kiekvienas atskirą kiekį, tačiau ta aplinkybė nėra vada šiems kaltinamiesiems inkriminuoti kaip aptariamos nusikalstamos veikos dalyką tik tą kiekį, kurį jie gaudavo iš kaltinamojo L. L., nes, kaip juau minėta anksčiau, bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji L. L., T. M., M. K., P. M., M. B. turėjo pasiskirstę vaidmenis, kiekvienas disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jam priskirtoje teritorijoje, turėjo savo žmones, kurie tiesiogiai pardavinėjo šias medžiagas pirkėjams ir pan., tačiau kiekvienas iš jų žinojo apie kito veiklą, pagelbėdavo, iškilus sunkumams jų prekyboje, keisdavosi jais prekiaujančiais žmonėmis, perimdavo vienas iš kitų išnuomotus garažus, skirtus narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui, suėmus kaltinamąjį M. B., buvo toliau tęsiama narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba jo teritorijoje, perėmus tai kitiems kaltinamiesiems. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji L. L., M. K., T. M. ir P. M., susivieniję narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybai Vilniaus m., veikė vieninga tyčia, todėl jų visų veiksmai kvalifikuotini kaip vykdytojų veiksmai. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis R. B. pats neprekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau yra nustatyta, kad jis, bendrininkaudamas su kaltinamaisiais L. L., M. K., P. M., neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė minėtas medžiagas ir tai darė labai dideliu kiekiu, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260str.3d.

Vertinant kaltinamųjų L. L., T. M., M. K., P. M., R. B. veiksmus kaip didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą, nustatant šių medžiagų didelį kiekį, teismas vadovavosi ne tik šių surastų medžiagų kiekiu, bet ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239“ Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos „ .

Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo R. B. tyčią, kad jis neteisėtai kartu su kitais kaltinamaisiais L. L., T. M., M. K., P. M. įgijo visą jiems inkriminuotą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, iš baudžiamosios bylos įrodymų, aptartų aukščiau, yra nustatyta, kad jis bendrininkavo su kaltinamaisiais L. L., M. K., P. M., vykdydamas jų atskirus nurodymus, nuveždamas ar išveždamas narkotines ar psichotropines medžiagas, išnuomodamas šių medžiagų laikymui butus ar garažus, tačiau jam nebuvo žinoma visa neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis apimtis, todėl jam inkriminuotini tik neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tik tokiu kiekiu, kuriuo jis pats konkrečiai neteisėtai disponavo.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų R. S., A. C., L. P., V. K. V. P., R. U. veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra nusikalstamos. Kaltinamųjų R. S., A. C., L. P. tokia nusikalstama veika yra kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d. : jie neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamųjų V. K., V. P. ir R. U. nusikalstama veika, susijusi su narkotinėmis medžiagomis, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d.: jie neteisėtai įgijo ir pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas.

Teismas, vertindamas kaltinamųjų R. S., A. C., L. P. nusikalstamus veiksmus pagal minėtą įstatymo normą, atsižvelgia į bute, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje kaltinamųjų R. S., L. P. kaltinamajam A. C. pristatytą surastą kratos metu narkotikų ir psichotropinių medžiagų kiekį, iš kurio matyti, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239“ Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos „ 3,775 g heroino ( narkotinė medžiaga) vertinamas kaip didelis kiekis, be to nustatyta, kad narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų suradimo dieną kaltinamasis A. C. buvo atidavęs du „ čekius „ heroino kaltinamajam V. P., kurių vieną tą dieną šis kaltinamasis suvartojo, o viena dozė (čekis), kurioje nustatyta 0,059 g heroino, pas jį buvo surasta ir paimta, todėl šis heroino kiekis taip pat priskaičiuotinas prie šių kaltinamųjų neteisėtai disponuoto narkotikų kiekio. Jų veiką dėl neteisėto disponavimo narkotikais įvertinus kaip neteisėtą disponavimą dideliu narkotikų kiekiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji disponavo aiškiai didesniu narkotinių medžiagų kiekiu, nes dalis narkotikų ir iki jų aptikimo minėtame bute buvo parduota. Kaltinamasis A. C. teisminio nagrinėjimo metu pateikė versiją, kad dalis narkotikų buvo skirti ne jo pardavimui, kad juos sau laikė kiti asmenys, pristatę pardavimui ir jam skirtą dalį ir kad neva iš jam skirtos pardavimui dalies bute jau nieko nebebuvo likę. Teismas tokia jo versija netiki, mano, kad tuo jis siekia palengvinti savo teisinę padėtį, tokią jo versiją nuneigia kitų kaltinamųjų parodymai, kuriais yra nustatyta, kad visus narkotikus, taip pat psichotropines medžiaga į butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje pristatė kaltinamieji R. S. ir L. P., kur jų pardavimu užsiiminėjo ten apgyvendintas kaltinamasis A. C. ir visos pristatytos medžiagos buvo skirtos būtent pastarajam, kad jis parduotų, jokių įrodymų, kad dalis narkotikų ar psichotropinių medžiagų būtų tik laikoma šiame bute, bet ne skirta kaltinamajam A. C. šias medžiagas parduoti, nėra. Dėl šių motyvų kaltinamajam A. C. inkriminuotinas neteisėtas disponavimas visu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, kuris buvo aptiktas šiame bute, kartu su heroino kiekiu, perduotu tą pačią dieną kaltinamojo V. P. nauodojimui. Taip vertinant kaltinamojo A. C. nusikalstamus veiksmus, atkreiptinas dėmesys, kad jam inkriminuojamas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis per du kartus dviejuose butuose, tokia jo veika vertintina kaip tęstinė, nes pirmoji jo veika bute Byuivydiškių g.12-88 Vilniuje buvo pertraukta labai trumpai, jį policijai sulaikius dviems dienoms, po paleidimo kaltinamasis A. C. iš kart tęsė tą pačią nusikalstamą veiką, tik jau bute, esančiame Gelvonų g.58-14 Vilniuje, veiką šis kaltinamasis tęsė tokiu pat būdu, neteisėtai įgydamas narkotines ir psichotropines medžiagas iš to paties veikos bendrininko – kaltinamojo M. K., o jį suėmus, bendrininkaudamas toliau su jo rato žmonėmis.

Kaltinamasis L. P., iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir jų gabenimo pardavimui į butą, kuriame tuo tikslu buvo apgyvendintas kaltinamasis A. C., taip pat neigia, kad visą narkotikų ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurį tame bute aptiko policijos darbuotojai, atgabeno jis. Teismas tokią jo gynybinę poziciją vertina kritiškai, kaip jo bandymą palengvinti sau teisinę padėtį. Tokią jo gynybinę poziciją nuneigia kaltinamasis R. S., savo parodymais patvirtinęs, kad būtent jis – kaltinamasis L. P. jam inkriminuojamu laikotarpiu ne kartą gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas į kaltinamojo A. C. nuomojamą butą, tą nurodydamas ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir ikiteisminio tyrimo eigoje, patvirtindamas, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje jį išnuomavęs kaltinamasis M. K. narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebespėjo patiekti pats, nes buvo suimtas ( t. 11 b.l. 94-104,106-112,116), tą nurodė ir kaltinamasis A. C. ikiteisminio tyrimo metu ( t.10 b.l. 26-27, 30-31), taip pat pats kaltinamasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymais patvirtino šių kaltinamųjų nurodytas aplinkybes (t. 11 b.l. 11-14, 15-17), kaltinamasis M. K. taip pat patvirtino, kad į tą butą, jį suėmus, jis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebepristatė. Liudytoja, J. N., atlikusi šioje baudžiamojoje byloje tyrimą, paneigė kaltinamojo L. P. versiją, kad jo atžvilgiu buvo daromas poveikis ir jis neva buvo priverstas duoti save apkaltinančius parodymus. Iš baudžiamojoje byloje kaltinamojo L. P. prašymų ( t.35 b.l. 52,55), kuriuose jis žada suteikti vertingos informacijos ir prašo jį apklausti, matyti, kad pats kaltinamasis L. P. buvo iniciatyvus dėl parodymų davimo ir parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė savo valia be jo nurodomos psichinės prievartos. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo suteiktos raštiškos informacijos matyti, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja J. N. lankėsi pas kaltinamąjį L. P. 2006-10-13 ( t.35 b.l.70), tačiau tai nepatvirtina, kad tyrėja darė šiam kaltinamajam poveikį.

Kaltinamiesiems R. S. ir L. P. pareikštuose kaltinimuose yra inkriminuota, kad jie kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais L. L., T. M., M. K., nepriklausančiu nusikalstamam susivienijimui R. B. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo neteisėtai įgijo, laikė, gabeno pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tame tarpe labai didelį kiekį 389,297 g. narkotinės medžiagos heroino, didelį kiekį 44,727 g. psichotropinės medžiagos MDMA, labai didelį kiekį 2486,174 g. psichotropinės medžiagos natrio oksibutirato, didelį kiekį 1940,514 g. narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, 17,651 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, 5,273 g. narkotinės medžiagos kanapių dervos, 0,012 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos pasiskirstė pardavimui. Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamųjų L. P. ir R. S. bendrininkavimą neteisėtai disponuojant aukščiau nurodytu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl ši aplinkybė iš jų kaltinimo šalintina, jiems inkriminuojant tik tą veiką, kuri yra pagrįsta byloje nustatytais įrodymais, juolab, kad ir kaltinimo organas, inkriminuodamas jiems neteisėtą disponavimą visu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, kurį neteisėtai įgijo kaltinamasis L. L. ir kiti kaltinamieji, kažkodėl jų veiką vertino tik pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d. Be to baudžiamojoje byloje aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji L. P., R. S. patys tiesiogiai iš kaltinamojo L. L. narkotinių ir psichotropinių medžiagų jų pardavimui nebuvo gavę.

Kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.9 b.l. 198-200,206-207) tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė pardavinėjęs narkotikus, tačiau teismas tokią jo versiją vertina, kaip prieštaraujančią bylos įrodymams, kaip šio kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią kaltinamojo versiją nuneigia kaltinamojo A. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pastarasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje apsigyvenęs nuo 2004-12-24 ir gyvenęs iki sulaikymo 2005-01-14 ir tuo laikotarpiu keletą kartų vietoje jo išnešęs pardavimui tam skirtas narkotikų dozes (t. 10 b.l. 30-31,53-54). Tokius kaltinamojo A. C. parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. (t. 9 b.l. 115-116). Teisminio nagrinėjimo metu nei kaltinamasis A. C., nei liudytojas E. P. tokių parodymų nepatvirtino, tačiau įtikinamų motyvų, kodėl pakeitė parodymus, teismui nepateikė. Teismas, vertindamas šių asmenų parodymus, mano, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jų parodymai atitinka tikrovę, jokių duomenų, kad jie tada apkalbėjo kaltinamąjį V. K., byloje nėra.

Kolegija, vertindama kaltinamojo V. K. veiksmus, mano, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad kaltinamasis V. K. neteisėtai laikė psichotropines ir narkotines medžiagas, kurios buvo surastos 2005-01-14 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje . Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis V. K. tik keletą kartų yra pardavęs nenustatytą kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias tam tikslui gaudavo iš kaltinamojo A. C., kad jam tik buvo žinoma apie šio kaltinamojo laikomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsargas bute, tačiau jis pats jomis be šio kaltinamojo žinios negalėjo disponuoti. Tai, kad kaltinamasis V. K. kartu su kaltinamuoju A. C. gyveno šio nuomojamaje bute, nėra vada, nesant kitų įrodymų, pastarajam inkriminuoti kratos metu bute aptiktų narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų laikymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis V. K. pastoviai bendrininkavo su kaltinamuoju A. C., neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis ir psichotropinėmis medžiagomis, kaip tik bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo V. K. veika, susijusi su narkotikų prekyba, buvo epizodinė, atsitiktinė. Iš kaltinamojo A. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tėra žinoma, kad kaltinamasis V. K. keletą kartų pardavė narkotikų, išnešdamas supakuotas dozes pirkėjams į lauką, o liudytojas E. P., davęs ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį V. K. apkaltinančius parodymus, patvirtino tik patį faktą, kad jam pastarasis yra pardavęs narkotikų, nekonkretizuodamas nei jų rūšies, nei kiekio. Kaltinamasis M. K., tiekęs kaltinamajam A. C. narkotikus ir psichotropines medžiagas, nurodo, tik žinojęs iš kaltinamojo A. C., kad retsykiais jo „draugelis“ jam padeda parduoti narkotikus (t.19 b.l. 38). Teismas daro išvadą, kad esami įrodymai nepatvirtina kaltinamajam V. K. inkriminuojamos veikos vieno iš objektyviosios pusės požymio- narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, todėl jam neinkriminuotina šių medžiagų, surastų kratos metu, laikymas. Kaltinamajam V. K. inkriminuotinas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio neteisėtas įgijimas ir jų pardavimas.

Kaltinamasis V. P., ikiteisminio tyrimo metu prisipažinęs, kad padėjo kaltinamajam A. C., tuo metu apgyvendintam bute, esančiame Gelvonų g.58-44 Vilniuje, prekiauti narkotinėmis medžiagomis (t.10 b.l. 26-27, 53-54), teisminio nagrinėjimo metu tai neigė. Tokią kaltinamojo V. P. gynybos poziciją teismas vertina kritiškai, kaip jo bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią kaltinamojo versiją nuneigia ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo A. C. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad 2005m. sausio – 2005-02-03 laikotarpiu kaltinamasis V. P. pardavė kelias narkotikų, atvežtų į tą butą pardavimui, dozes (t.10 b.l. 13-14). Šio kaltinamojo parodymuose nurodytos aplinkybės atitinka kaltinamojo V. P. ikiteisminiame tyrime nurodytas aplinkybes. Taip pat tai, kad kaltinamasis V. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, užsiėmė narkotikų prekyba, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir kaltinamasis L. P., tuo laikotarpiu pristatinėjęs narkotikus ir psichotropines medžiagas į tą butą (t.11 b.l. 15-17). Esant tokiems įrodymams, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. P. padarė nusikalstamą veiką. Tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo V. P. kaltumą patvirtinančius įrodymus, mano, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis V. P. jam inkriminuojamu laikotarpiu būtų disponavęs dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Teismas neturi patikimų įrodymų, kokios rūšies narkotines medžiagas ir kokį jų kiekį pardavė jam inkriminuojamu laikotarpiu kaltinamasis V. P., todėl nėra jokio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d., t.y. tai, kad jis neteisėtai disponavo dideliu šių medžiagų kiekiu. Tai, kad jo sulaikymo dieną kaltinamasis A. C. iš buto išmetė krepšį, kuriame buvo didelis narkotinių medžiagų kiekis, nėra vada šį kiekį jam inkriminuoti kaip jo nusikalstamos veikos dalyką. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamojo V. P. veika buvo epizodinė, o ne sisteminga, įrodymų, kad jis buvo susijęs su visu narkotinių medžiagų, laikytų minėtame bute, nėra. Dėl šių motyvų kaltinamojo V. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2005-02-03, t.y. jo sulaikymo dieną išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jį patikrinus pas jį buvo rasta viena dozė narkotikų – heroino 0,059 g. Kaltinime jam buvo inkriminuota, kad jis šią narkotikų dozę turėjo, kad ją parduotų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokią kaltinimo poziciją. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P., pripažinęs, kad yra kaltinamajam A. C. padėjęs parduoti narkotikus, teigė, kad pas jį policijos pareigūnų rastą heroino dozę jam davė kaltinamasis A. C. jo asmeniniam sunaudojimui, nurodydamas, kad pastarasis šių narkotikų suradimo dieną jam davė dvi heroino dozes, kurių vieną jis iškart sunaudojo, o kitą įsidėjo į piniginę, kad būtų kitam kartui. Kaltinamasis A. C. taip pat patvirtino, kad jų sulaikymo dieną jis davė kaltinamajam V. P. dvi heroino dozes jo asmeniniam naudojimui. Liudytojai R. J., G. M., A. Š., policijos darbuotojai sulaikę kaltinamąjį V. P., nurodė, kad jis jiems prisipažino, kad rastą pas jį heroino dozę jis ketino parduoti, tačiau vien toks kaltinamojo pasakymas, nesant kitų jo tyčią parduoti narkotikus patvirtinančių įrodymų, nėra vada pripažinti, kad jis minėtą heroino dozę laikė pardavimui. Nesant įrodymų, kurie nuneigtų kaltinamojo V. P. versiją, jam neinkriminuotina, kad jis šias dvi dozes heroino įgijo ir laikė pardavimui, bet inkriminuotina, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,118 g ( 0,059g x 2 ) heroino, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t.y. tokia jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str.2d. Kaltinamajam A. C., kaip jau buvo paminėta aukščiau, šis pas kaltinamąjį V. P. rastas heroino kiekis inkriminuotinas kartu su kitu pas jį bute rastu narkotinių medžiagų kiekiu, nes iš aptartų veiksmų matyti, kad jis, perduodamas aptariamą dieną kaltinamajam V. P. narkotikus jo asmeniniam naudojimui, juos platino.

Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis R. U. prekiavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis tik tris dienas, t.y. nuo 2005-01-16 iki 2005-01-19, šias medžiagas neteisėtai įgydamas iš kaltinamojo T. M. . Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis R. U. bendrininkavo su kaltinamuoju T. M., kartu su juo neteisėtai laikydamas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo surastos ir paimtos 2005-01-19 kratos metu. Tai, kad kaltinamasis R. U. tuo metu gyveno tam pačiam bute, kur kaltinamasis T. M. neteisėtai pardavimui laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, nėra įrodymas, patvirtinantis šių kaltinamųjų bendrininkavimą šių medžiagų neteisėtame laikyme. Teismo nuomone, bylos įrodymais yra tik nustatyta, kad kaltinamasis R. U. neteisėtai pardavimui įgijo nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tame tarpe ir narkotinę medžiagą-0,090 g heroino, kurių dalį pardavė, o likusi 0,090 g heroino 7 lankstinukuose buvo skirta pardavimui. Dėl šių motyvų kaltinamojo R. U. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d., nesant įrodymų apie neteisėtą didelio kiekio narkotikų laikymą.

Taip pat teismo nuomone, kaltinamajam R. U. nepagrįstai yra inkriminuojamas bendrininkavimas su kaltinamaisiais L. L., M. K., P. M.,o pastariesiems su juo, nenustačius tą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėti kaltinamieji pažinojo viens kitą, kad juos siejo kokie tai ryšiai ir pan. Tai, kad kaltinamasis R. U. pardavinėjo iš kaltinamojo T. M. įgytą narkotinę ar psichotropinę medžiagą, kurią pastarajam perleido kaltinamasis L. L., kad tiek jie, tiek kiti kaltinamieji užsiiminėjo iš to paties šaltinio gautų narkotikų ar psichotropinių medžiagų prekyba, nenustačius tiesioginių ryšių, apimančių jų bendrą tyčią, nėra vada juos vertinti kaip tos pačios veikos bendrininkus.

Kaltinamajam V. K. yra inkriminuota, kad jis nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais L. L., T. M., P. M., M. K., pastariesiems taip pat inkriminuotas jų bendrininkavimas su kaltinamuoju V. K.. Išanalizavus baudžiamosios bylos įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis V. K. bendravo tik su kaltinamuoju A. C., kuriam padėjo pardavinėti narkotikus, įrodymų, kad jis būtų bendrininkavęs su kitais veikos bendrininkais nėra nustatyta. Kaltinamieji L. L., M. K., T. M., P. M. neigia bendravę su šiuo kaltinamuoju. Byloje yra įrodymų, kad kaltinamasis L. L. buvo davęs nurodymą įtraukti į narkotikų prekybą daugiau asmenų, tačiau vien ši aplinkybė, kad kaltinamasis V. K. pardavinėjo kaltinamojo L. L. kaltinamajam M. K., o pastarojo kaltinamajam A. C. patiektus narkotikus, nėra vada minėtiems asmenims inkriminuoti bendrininkavimo. Iš kaltinamojo V. K. parodymų yra žinoma, kad jis suprato, kad narkotikus kaltinamajam A. C. tiekia kaltinamasis M. K., pastarasis iš kaltinamojo A. C. žinojo, kad kaltinamasis V. K. jam kartais padeda parduoti narkotikus, tačiau vien šios aplinkybės nėra pagrindas inkriminuoti šiems asmenims jų bendrininkavimo, juolab, kad kaltinamasis V. K. suprato, kad kaltinamasis M. K. apie jo vaidmenį parduodant kaltinamajam A. C. jo patiektus narkotikus, nieko nežino ir pats kaltinamass V. K. suprato padedąs tik kaltinamajam A. C., o kaltinamasis M. K. jokių veiksmų, užtikrinant kaltinamojo V. K. bendrininkavimą, neatliko.

Kaltinamojo T. M. nusikalstama veika dėl vaiko – R. U. įtraukimo į nusikalstamą veiką ir dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo R. U., veikiant nusikalstamame susivienijime, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str., 261 str.Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis R. U. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tą pasiūlius daryti kaltinamajam T. M., iš pastarojo gautomis tomis medžiagomis jis ir prekiavo. Kaltinamasis R. U. yra gimęs (duomenys neskelbtini), jo nusikalstamos veikos padarymo metu jis neturėjo dar 18 metų . Kaltinamasis T. M. neigia supratęs, kad šis yra nepilnametis, tačiau teismas mano, kad tokia versija jis nori išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis R. U. gyveno kaltinamojo T. M. nuomojamame bute, todėl pastarasis, bendraudamas su juo, tiek iš elgesio, tiek iš vaikiškos išvaizdos turėjo suvokti, kad kaltinamasis R. U. yra nepilnametis. Inkriminuojant kaltinamajam T. M. veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str., jo veikos objektas- kaltinamasis R. U. laikytinas vaiku, vadovaujantis 1995-07- 03 Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1989-11-20 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Vaikų teisių Konvencijos 1str., kuris numato, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų. Kaltinamajam T. M. inkriminuota, kad jis veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str. padarė 2004m. gruodžio viduryje, o veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 str. padarė 2004-12-16-2004-12-18 laikotarpiu, tačiau baudžiamojoje byloje aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis R. U. veiką, į kurią jį įtraukė kaltinamasis T. M., padarė 2005-01-16-2005-01-19 laikotarpiu, tuo laikotarpiu jam kaltinamasis T. M. tiekė narkotines ir psichotropines medžiagas pardavimui, o šiai nusikalstamai veikai kaltinamasis T. M. jį įkalbėjo prie nusikalstamos veikos darymą, t.y. 2005m. sausio pradžioje. Dėl šių aplinkybių kaltinamajam T. M. tikslintinas šių jam inkriminuojamų nusikaltimų laikas, jam inkriminuojant, kad veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str.4d. ir 159 str., jis padarė 2005m. sausio pradžioje, o veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str.4d.261 str., jis padarė 2005-01-16-2005-01-19 laikotarpiu.

Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis M. B. 2003 m. pradžios-2004m. kovo 30d. laikotarpiu tiekė narkotines ir psichotropines medžiagas D. C.. Pats kaltinamasis M. B. tai neigia, tačiau tą patvirtina kaltinamojo M. K. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina tokie pat nukentėjusiojo D. C. parodymai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 16 b.l. 83-85, 87-95), kuriais jis patvirtino, kad nuo 1996-1997 metų jis pažįsta M. B., su kuriuo kartu mokėsi vienoje mokykloje. 2004 m. žiemos metu M. B. jam pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų prekiaujant narkotikais, ir šis sutiko. M. B. jam atveždavo narkotines medžiagas automobiliu „AUDI 100“ prie jo namų, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o jis juos parduodavo savo namo kieme narkomanams, gautus tokiu būdu pinigus jis atiduodavo M. B., kuris pas jį atvažiuodavo kas 3 dienas. Dažniausiai M. B. jam atveždavo marihuaną, retkarčiais - amfetaminą. Kartu su M. B. dažnai atvažiuodavo M. K., kartais L. L., tačiau narkotines medžiagas jam duodavo tik M. B., ir pinigus jis taip pat atiduodavo jam. Narkotikus jis pardavinėjo maždaug 3 mėnesius, prekiauti jam nesisekė, parduodavo per pigiai, todėl prasiskolino M. B..

Iš D. C. pateikto Lietuvos Respublikos piliečio paso kopijos matyti, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini)., t.y. 2004 metų pradžioje D. C. neturėjo 18 metų anžiaus ( t.16 b.l. 144).

Kaltinamasis M. B. dėl tokių veiksmų yra kaltinamas 2004 m. pradžios-2004-03-30 laikotarpiu platinęs narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiui D. C., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas mano, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis M. B. žinojo D. C. tikrąjį amžių ir tai žinodamas, platino jam minėtas medžiagas. Iš nukentėjusiojo D. C. parodymų yra žinoma, kad jie vienu metu mokėsi vienoje mokykloje, bendravo, bet tik epizodiškai, toje mokykloje D. C. mokėsi iki 10 klasės, pagal pastarąjį jie buvo maždaug vieno amžiaus. Pats kaltinamasis M. B., neneigdamas, kad pažinojo nukentėjusįjį D. C., nurodo, kad besimokant mokykloje jie epizodiškai bendravę, tačiau jis manė, kad jis yra pilnametis. Nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamajam M. B. jo aptariamų nusikalstamų veiksmų metu buvo žinomas nukentėjusiojo D. C. amžius,t.y. tai, kad jis buvo nepilnametis, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. : jis neteisėtai įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti, jas platino D. C., kad šis parduotų . Baudžiamosios bylos įrodymais nėra nustatyta, kokį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų D. C. įgijo iš kaltinamojo M. B., todėl jam inkriminuotinas nedidelis šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio platinimas. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis M. B. tokią veiką padarė, veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo narys.

Ta pačia veika dėl R. U. įtraukimo į nusikalstamą veiką, dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo jam bei nukentėjusiajam D. C. pareikštas kaltinimas ir kaltinamajam L. L.. Aukščiau aptartais įrodymais nėra nustatyta, kad kaltinamasis L. L. žinojo ką nors apie R. U. ir atliko kokius tai veiksmus dėl jo įtraukimo į nusikalstamą veiką ir dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo jam, taip, kaip nėra nustatyta, kad kaltinamasis L. L. tiesiogiai būtų platinęs narkotines ir psichotropines medžiagas D. C.. Tai, kad kaltinamasis L. L., kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas buvo davęs susivienijimo nariams užduotį įtraukti kitus asmenis prekiauti, pačiam neatlikus konkrečių nusikalstamų veiksmų prieš konkretų asmenį, nėra vada šiuo konkrečiu atveju jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl šių motyvų kaltinamasis L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 159 str. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius ( Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1d.1p., 2d.)., taip pat jis išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 261 str., nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius( Lietuvos Respublikos BPK 3str.1d.1p.,2d.);

V. B. nužudymas, kurį 2003-01-20 padarė kaltinamieji L. L., P. M.

Kaltinamasis L. L. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 129 str.2d. 11p., teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad yra pažeidžiamos jo gynybos teisės (t.20 b.l. 52,68).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. L., neigdamas nusikalstamo susivienijimo egzistavimą, neigė dalyvavęs V. B. nužudyme, nurodo, kad buvo su juo pažįstamas, susipažino 2002 m. rudenį pas P. M. jo bute. V. B. vartojo narkotikus, jis užsiiminėjo tatuiruočių darymu, todėl jis jam irgi yra daręs tatuiruotes. Taip pat pas V. B. Žvėryne, kur jis gyveno, yra daręsi tatuiruotes ir kaltinamieji M. K. su P. M.. Jis nebuvo gavęs jokio kaltinamojo R. S. laiško, taip pat nieko nežino apie nuotrauką, kurioje būtų užfiksuoti jis, P. M. ir V. B.. Kaltinamieji P. M. ir M. K., duodami parodymus, kad jis dalyvavo V. B. nužudyme, jį apkalba. Yra buvę, kad jis kartu su P. M. ir M. K. šio draugų automobiliu „Audi“ važiavo kartu su jais pas P. M. močiutę, kuri gyvena už Vilniaus. Jie nuvažiavo į miškingą vietą, kur buvo sustoję ir P. M. nuėjo, liepdamas jiems neiti iš paskos, sakė, kad nenori močiutei rodytis su kompanija, grįžęs kažką parsinešė suvyniotą ir įdėjo į bagažinę. Jis tą dieną buvo atsipalaidavęs, gėrė alų, todėl nestebėjo aplinkos, kur jie važiavo. Kaip suprato, M. K. tuo maršrutu buvo važiavęs, nes rodė automobilį vairavusiam vaikinui kelią. Šiaip kaltinamasis M. K. buvo supykęs ant V. B. dėl blogai padarytos tatuiruotės, jis buvo išsigandęs, kad jam negangrenuotų koja, tai gali būti susiję su pastarojo nužudymu.

Kaltinamasis P. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 227' str. 2 d., 129 str. 2 d. 11 p. kaltu pilnai prisipažinęs, patvirtino, kad V. B. nužudė kaltinamasis L. L. ir jis, nurodydamas, kad jis apie 3 metus pažinojo V. B., kuris gyveno Žvėryne (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., pastarasis buvo daug kartų teistas, vartojo narkotikus. Su V. B. jį supažindino L. L., kuris pas šį darėsi tatuiruotes, V. B. darė tatuiruotes ir jam, M. K. bei M. B.. 2003 m. pradžioje buvo suimtas R. S., kuris buvo laikomas tardymo izoliatoriuje. 2003 m. sausio mėnesį jis gavo R. S. laišką, kuriame šis rašė, kad pas jį-R. S. lankėsi operatyviniai darbuotojai ir rodė nuotrauką, kurioje buvo jis- P. M., L. L. ir dar vienas vyras, kurio R. S. nepažinojo, bet pagal šio aprašymą jis suprato, kad tas vyras buvo V. B.. R. S. dar rašė, kad operatyviniai darbuotojai sakė, jog jis- P. M. ir L. L. prekiauja narkotikais. Apie gautą laišką jis papasakojo L. L. ir jam perdavė tą laišką. Po to L. L. pradėjo įtarinėti, kad V. B. kažkaip bendradarbiauja su policija. Dar prieš tai L. L. įtarimą sukėlė tai, jog V. B. buvo sulaikytas policijoje dėl kažkokių nusikaltimų padarymo ir policija V. B. greitai paleido. Po R. S. laiško gavimo L. L. jam-P. M. pasakė, kad reikia pasikalbėti su V. B., pastarąjį pagąsdinti ir pabandyti išsiaiškinti, ką šis papasakojo policijai. Taip pat L. L. jo paprašė padėti surasti nuošalesnę vietą, kur jie galėtų pasikalbėti su V. B.. Jis pasiūlė L. L. važiuoti į Ukmergės plentą, kur jie važiuodami dairėsi į pakelėje esančius didesnius miško masyvus, kol išsirinko tinkamą nuošalią vietą. Išsirinkus vietą, L. L. iš automobilio Mercedes Benz valst.Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės ištraukė du kastuvus, iš kurių vieną kastuvą padavė jam ir liepė eiti kasti duobę, tai jis, padedant L. L., iškasė maždaug 1,5 m. gylio ir apie 1 m. pločio duobę. Žemė buvo įšalusi, todėl jie kasant naudojo ir laužtuvą. Kasdamas duobę, jis galvojo, kad ją kasa V. B. pagąsdinimui. Kitą dieną dienos metu, tai galėjo būti 2003 m. sausio 20-21 d., nes buvo praėjusios kelios dienos po jo gimimo dienos šventimo 18 d., jis, M. K. ir L. L. pastarojo automobiliu Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Žvėryną prie V. B. namų, kur paliko M. K., o jis su L. L. išvažiavo. Apie 16-17 val. jis kartu su L. L., pastarojo automobiliu, nuvažiavo prie M. K. namo Baltupiuose, kur paėmė V. B., pastarasis į automobilį įsėdo pats, nesipriešino. L. L. pasakė šiam, kad reikia nuvažiuoti į kažkokį kaimą ir išbandyti verdamą „širkę“, t.y. aguonų ekstraktą, kurį V. B. pirkdavo čigonų tabore. V. B. tuo metu jau buvo apsvaigęs nuo narkotikų, tai net neprieštaravo. Iš Vilniaus minėtu automobiliu, vairuojamu L. L., jie važiavo link tos vietos, kur dieną prieš tai buvo iškasę duobę. Jie važiavo Ukmergės plentu ir maždaug tarp 80 km. -100 km., pasuko į kairę ir apie 2-3 kilometrus pavažiavo į mišką, miško keliu. Atvažiavus L. L. išlipo iš automobilio ir atlenkė vairuotojo sėdynę, kad prieitų prie galinės sėdynės, kur sėdėjo V. B., nes automobilis buvo dviejų durų. L. L. jam- P. M. liepus užlaužti V. B. ranką, jis užlaužė V. B. už nugaros vieną ranką, o L. L. užlaužė už nugaros kitą ranką. Po to L. L. lipnia permatoma ar pilšvos smėlio spalvos juosta apvyniojo V. B. rankas, jam vyniojant, jis laikė V. B. rankas už nugaros. Dar prieš užvyniojant šiam rankas, L. L. su V. B. kalbėjo apie tai, kam ir ką policijoje šis papasakojo apie L. L., bet V. B. tylėjo, nieko nesakė. Po to L. L. šiam lipnia juosta užvyniojo dar ir burną. L. L. išvedė V. B. iš automobilio ir liepė jam pasaugoti V. B., kad šis nepabėgtų, o pats atsidarė bagažinę, iš kurios paėmė ir jam padavė du ar daugiau polietileninių maišelių skirtų prekėms dėti, kurie buvo sunkūs. Paskiau L. L. paėmė V. B. už parankės ir nusivedė link tos vietos, kur buvo iškasta duobė. Priėjus prie duobės, L. L. parodė V. B. duobę ir paklausė, ar šis supranta, kas dabar bus. Šis nekalbėjo, nes jam buvo užklijuota burna. Po to L. L. iš V. B. kišenių iškraustė daiktus, kuriuos dėjo į maišelį. Ten buvo akiniai, cigaretės, žiebtuvėlis, švirkštas narkotikams. Taip pat L. L. numovė V. B. batus. Išėmęs daiktus, L. L. trenkė V. B. į veidą kumščiu, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Tada L. L. apvertė šį ant pilvo, o pats apvyniojo V. B. kaklą virve, kuri buvo plona, šviesios spalvos ir pritūpęs vienu keliu įsirėmė V. B. į nugarą ir gana ilgai, ne mažiau kaip 5 minutes, veržė šiam kaklą. Matėsi, kad L. L., verždamas kaklą, pavargo. Kai jis paleido V. B., liepė jam padėti V. B. įmesti į duobę. Jis- P. M. paėmė V. B. už kojų, o L. L. už priekio, ir taip įmetė V. B. į duobę. Po to L. L. jam liepė šokti į duobę ir durti V. B. peiliu į krūtinę, sakydamas, kad jis durtų į saulės rezginį. Jam įšokus į duobę, kurioje V. B. gulėjo tokioje pat pozoje- ant nugaros, taip kaip jie buvo jį įmetę, ir nejudėjo, Jis peiliu ne mažiau kaip 3 kartus dūrė V. B. į krūtinės sritį, kaip ir buvo liepęs L. L., ar tuo metu buvo V. B. dar gyvas, jis nesuprato, bet gyvybės ženklų nebuvo. Tuo metu, kai jis dūrė V. B., L. L. stovėjo šalia duobės ir su žibintuvėliu švietė į duobę. Iš pradžių jis įdūrė V. B. 2 ar 3 kartus ir norėjo išlipti iš duobės, bet L. L. liepė jam dar durti, todėl jis dar kartą dūrė V. B. vieną ar du kartus. Po to L. L. jam liepė paversti V. B. kūną ant šono ir užlenkti kojas, nes duobė buvo trumpa, ir V. B. kūnas visas išilgai netilpo. Jis neprisimena, ar jis pavertė V. B. ant šono, ar tik užlenkė kojas. Po to L. L. liepė jam, išlipus iš duobės, atnešti tuos maišus, kuriuos jis nešė iš automobilio. Atnešus prie duobės minėtus maišus, jis pamatė, kad juose yra mažesni popieriniai maišeliai, kuriuose buvo kalkės. Tas kalkes L. L. jam liepė pilti ant V. B. lavono. Jam ir L. L. praardžius tuos maišus, pylė ant duobėje gulinčio V. B. kūno kalkes. Po to L. L. liepė jam užkasti duobę. Iš pradžių duobę jie užkasinėjo kartu, po to jis vienas. Tuo metu L. L. kalbėjo, kad daug kam, taip kaip V. B., gali atsitikti, sakė visokius juokelius ir sąmojus. Užkasus duobę, jie kartu apmėtė ją lapais ir sniegu, o, po to, paėmę kastuvus, V. B. daiktus, nuėjo link automobilio. L. L. nusprendus, kad kastuvų negalima vežti, juos reikia palikti, jis nuėjo į priešingą pusę, nei buvo užkastas V. B., ir ten padėjo kastuvus, kuriuos užkasė sniegu. Po to jie grįžo į Vilnių, kur Fabijoniškių mikrorajone, į vieno namo laiptinėje esančią šiukšlių šachtą, jis L. L. nurodymu išmetė iš miško atvežtą maišą, kuriame galėjo būti V. B. batai. Kitus V. B. daiktus - akinius, švirkštą, žiebtuvėlį jis su L. L. išmetė per automobilio langą, dar važiuojant link Vilniaus. Jis pats išmetė V. B. akinius, o likusius daiktus išmetė L. L.. Maždaug po mėnesio, kai jau nebuvo sniego, jis su L. L., M. K., šio dviem pažįstamais vieno iš jų automobiliu Audi 100 tamsios spalvos nuvažiavo į tą vietą, kur netoliese buvo užkastas V. B., pasiimti ten paliktų kastuvų. Nuvykus į vietą, jis su L. L. dviese nuėjo pasiimti kastuvų, kol kiti laukė automobilyje. Jis nurodo, kad neturėjo jokios priežasties nužudyti V. B., nežinojo iš anksto, kad jis bus nužudytas, dalyvavo jo nužudyme, taip liepus L. L., o atsisakyti tai daryti bijojo, nes galėjo netekti savo gyvybės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. M. davė analogiškus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t.22 b. l. 83 – 89, 195 - 218).

Kaltinamasis P. M., tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, parodė miško masyvą, esantį šalia kelio Vilnius-Ukmergė 97-o kilometro, bei vietą, kurioje buvo užkastas V. B. kūnas, jo parodytoje vietoje buvo rasti V. B. kūno palaikai ( t.22 b.l. 96 – 98).

2005-03-21 įvykio vietos, esančios miško masyve šalia kelio Vilnius – Panevėžys 97 km apžiūros metu nustatyta, kad, važiuojant plentu Vilnius-Panvėžys, iš Vilniaus, 97 –ame kilometre yra rodyklė į kairę, pasukus į kairę ir važiuojant miško keliuku už 1300 metrų yra griovys, kuriame vanduo užšalęs, keliukas sunkiai pravažiuojamas. Paėjus šiuo keliuku apie 500 metrų, pasukus į dešinę ir paėjus apie 80 metrų miško keliuku ir nuo jo pasukus dar į kairę apie 50 m., mišraus miško masyve, prie už 20 metrų augančio ąžuolo, iškasta duobė 45 cm gylio ir aptiktas objektas panašus į žmogaus kūną. Aplink šį kūną iškasus apie 1200 cm pločio duobę matosi, kad gruntas yra sumaišytas, susidedantis iš gelsvo molio ir juodos spalvos žemės. Atkasus lavoną ir padidinus duobę iki 2x1,5 metro, matosi, kad lavonas guli “embriono” pozoje, ant kairiojo šono. Rankos surištos už nugaros panašia į lipniąją, rusvos spalvos juosta. Galvos srityje yra uždėta polietileninė plėvelė, po ja yra apie 4-5 cm baltos spalvos sukietėjusio grunto, panašaus į kalkes, sluoksnis. Dešinėje galvos pusėje, nuėmus baltą sluoksnį, po juo, keliais sluoksniais apie burnos ertmę apjuosta skaidrios spalvos, galimai lipni juota. Lavonas yra su juodos spalvos striuke, kurios pamušalas raudonos spalvos, užsegama plastmasiniu užtrauktuku. Lavonas be batų, su tamsios spalvos kojinėmis ( t.5 b. l. 1-9). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys dėl V. B. pozos duobėje, dėl jo surišimo lipniomis juostomis, dėl jo buvimo be batų, dėl kalkių pėdsakų buvimo ir pan, atitinka kaltinamojo P. M. apklausose nurodytas aplinkybes.

Tai, kad aptariamu laiku buvo nužudytas V. B., savo parodymais patvirtino nukentėjusioji A. M.- V. B. motina. Jos parodymais sūnus V. B. 2002 m. grįžo iš įkalinimo vietos ir apsigyveno kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., jis niekur nedirbo, vartojo narkotikus, pinigų užsidirbdavo darydamas tatuiruotes.Ji- A. M. 2003-01-20 apie 13 val. išėjo iš namų ir grįžo apie 15 val., V. B. namuose jau nerado. Jis prieš tai nieko jai nesakė, kad ruošiasi kur nors išeiti, ar su kuo nors susitikti. Po dviejų mėnesių nuo tos dienos, kai V. B. dingo, nesulaukusi iš pastarojo jokių žinių, ji nusprendė kreiptis į policiją. A. M. parodymais V. B. darė tatuiruotes vaikinui, vardu Laimis, kuris važinėjo žalios spalvos automobiliu Mersedes Benz. Netrukus po to, kai 2002 m. V. B. grįžo iš įkalinimo įstaigos, Laimis buvo atvažiavęs pas juos į namus ir susirado Vilių, kad šis Laimiui darytų tatuiruotes. Laimis V. B. kažkur išsiveždavo daryti tatuiruočių, o po to atveždavo atgal namo, tačiau visuomet atveždavo tą pačią dieną, kaip ir pasiimdavo. Praėjus maždaug savaitei po V. B. dingimo, ji girdėjo Žvėryno mikrorajone sklandant gandus, kad kažkas matė, kaip V. B. jo dingimo dieną buvo sumuštas, įsodintas į žalios spalvos automobilį ir išvežtas. Po V. B. dingimo, Laimis pas juos daugiau neatvažiuodavo, o prieš tai, kol V. B. gyveno su ja, Laimis pas V. B. lankydavosi maždaug pora kartų per savaitę.

Nukentėjusioji A. M. nurodydama vaikiną Laimį, bendravusį su jos sūnumi V. B., nurodė kaltinamąjį L. L., tą patvirtina jog ji, jai pateikus atpažinti asmenį pagal nuotraukas, iš pateiktų nuotraukų atpažino L. L., kaip vaikiną vardu Laimis, kuris 2002-2003 metais važinėjo žalios spalvos automobiliu Mercedes Benz, ir kuriam V. B. darė tatuiruotes (t.12 b. l. 177-179).

2005-03-31 nukentėjusioji A. M. Lietuvos M.Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus morge atpažino nuo vyriškos lyties lavono, rasto 2005-03-21, nuimtus drabužius kaip savo sūnaus V. B. drabužius, kuriais šis buvo apsirengęs 2003-01-20 apie 15 val., kai išėjo iš namų. Taip pat, pagal jai kompiuteryje pateiktą fotonuotrauką su ant rankos padaryta tatuiruote, ji atpažino, jog tai jos sūnaus V. B. ant dešinės rankos buvusi tatuiruotė ( t.12. b. l. 180-181), tai patvirtina, kad kaltinamojo P. M. nurodytoje vietoje rasti žmogaus palaikai yra nužudytasis V. B..

Tą patvirtina ir 2005-04-08 teismo medicinos specialisto išvada Nr. S 155/05(01), kuria nustatyta, kad labai tikėtina, jog A. M. yra nenustatytos asmenybės vyro, 2005-03-21 rasto miško masyve, esančiame kelio Vilnius-Panevėžys 97-ame kilometre, motina, nes gauta 99,8 procentai motinystės tikimybė (t.5 b. l. 54-59).

Liudytojas M. B., nužudytojo V. B. brolis, savo parodymais patvirtino, kad jo brolis buvo nužudytas ir kad iki nužudymo jis bendravo su kaltinamuoju L. L., nurodydamas, kad jo brolis V. B., gim. (duomenys neskelbtini)., iki 2003 m. sausio mėnesio gyveno kartu su juo ir jų motina A. M. adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 2003-01-20 jo brolis V. B. išėjo iš namų ir negrįžo. Iki to jis darė tatuiruotes, tačiau tik pažįstamiems asmenims. 2002 m. pabaigoje V. B. darė tatuiruotes L. L.. Jis pats kartu su broliu yra buvęs L. L. namuose Pašilaičių mikrorajone. Pastarasis važinėjo žalios spalvos automobiliu Mercedes Benz ir dažnai atvažiuodavo pas juos į namus, pasiimdavo V. B. ir veždavosi daryti tatuiruočių. Jo brolis dar darė tatuiruotę L. L. pažįstamam M. K.. L. L., išsivežęs V. B. iš namų daryti tatuiruotes, visą laiką pastarąjį atveždavo atgal į namus. 2003-01-20 dingus broliui V. B. ir dar neparašius policijai pareiškimo dėl jo dingimo, jis klausė L. L., ar šis nežino ką nors dėl jo dingimo . Jam L. L. atsakė, kad V. B. galėjo išvažiuoti į užsienį. Iš kaimynų, tame tarpe kaimyno, dirbančio Lukiškių TIK, kalbų jis sužinojo, kad brolio dingimo dieną buvo žaliu Mercedes automobiliu atvažiavęs L. L. su dar dviem vaikinais, kad buvęs kažkoks tai triukšmas.

Liudytojas A. Š., gyvenantis M. B. kaimynystėje ir dirbantis Lukiškių TIK, nepatvirtino liudytojo M. B. parodymuose nurodytų aplinkybių, neva jis žinąs jo brolio V. B. dingimo aplinkybes, jis tik nurodė, kad pažinojo V. B., žinojo, kad jis darydavo tatuiruotes, kad pas jį lankydavosi kaltinamasis L. L., kuris atvažiuodavo žalios spalvos automobiliu Mercedes. Po V. B. dingimo, apie ką jis sužinojo iš jo motinos A. M. ir jo brolio M. B., L. L. nebeatvažiuodavo.

Kaltinamasis M. K. savo parodymais patvirtino kaltinamojo P. M. nurodytas aplinkybes dėl V. B. išvežimo iš jo namų, dėl kastuvų iš nužudymo vietos parsivežimo, nurodydamas, kad jis pažinojo V. B., dariusį tatuiruotes, su juo jį buvo supažindinęs L. L.. V. B. gyveno Žvėryno rajone nedideliame name, jis darė tatuiruotes L. L. ir M. B.. Pats V. B. buvo narkomanas. Praėjus maždaug 2-3 mėnesiams nuo jo susipažinimo su V. B., tuo metu, kai R. S. buvo suimtas policijoje už vagystę iš buto, paskambinus L. L., jie susitiko ir L. L. jam pasakė, kad nori pasikalbėti su V. B., bet taip, kad niekas to nežinotų. Kartu su L. L.buvo ir P. M., kuris girdėjo, ką kalbėjo L. L.. L. L. jam liepė nuvažiuoti pas V. B. ir pasiimti šį pas save namo, jam pasakius, kad jis nori daryti tatuiruotę. Jis iš tikrųjų prieš tai buvo kalbėjęs su V. B. apie tai, kad norėtų pasidaryti tatuiruotę ir V. B. jam siūlė pirmiau išsirinkti piešinį. Po pokalbio L. L. žalios spalvos automobiliu Mersedes Benz jį nuvežė iki V. B. namų, davė jam pinigų susimokėti už taksi bei heroino, kurį liepė perduoti V. B.. Tada jis L. L. nurodymu, taksi automobiliu V. B. atsivežė į savo namus. Tuo metu jis gyveno pas savo motiną bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-52 Vilniaus m. Atvažiavus jis davė V. B. iš L. L. gauto heroino, kurį savo turėtu švirkštu V. B. pats sau susileido “dozę”, o po to kompiuteriu piešė jam tatuiruotę. L. L. jam buvo nurodęs laikyti V. B. savo namuose tol, kol jis jam paskambins ar atvažiuos pats pasiimti V. B.. Prieš tai L. L. jam buvo sakęs, kad kai jis paskambins arba duos ženklą “pašvyturiuos” mobilaus ryšio telefonu, jis-M. K. turės su V. B. išeiti link parduotuvės “Iki” Didlaukio gatvėje. V. B. bute buvo apie 4 val. L. L. buvo liepęs jam pačiam neskambinti, o laukti jo ženklo, tačiau, pradėjus V. B. vemti, jis pats iš stacionaraus namų telefono paskambino L. L., bet šis atsakė, kad dar negali jo pasiimti, žadėjo tai padaryti netrukus. Iš darbo sugrįžę jo- M. K. tėvai jam pradėjo priekaištauti, kas čia per narkomanas sėdi namuose. Tada jis iš savo namų stacionaraus telefono apie 16 val. 30 min. vėl paskambino L. L. ir pasakė, kad greičiau paimtų V. B., nes grįžo tėvai ir pyksta, tada L. L. pasakė, kad, tuoj atvažiuos. Po antro skambučio L. L. atvažiavo maždaug po 30 minučių., t.y. maždaug apie 17 val. Jam su V. B. išėjus iš namų ir einant link parduotuvės “Iki”, jie susitiko P. M., kuris “pasiėmė” Vilių, o jam liepė eiti namo. Po to P. M. su V. B. nuėjo kartu. Praėjus gal dviems dienoms, jis paskambino V. B. į pastarojo mobilaus ryšio telefoną dėl tatuiruotės, bet telefonas buvo išjungtas, ir daugiau jis V. B. nematė. Prieš šiuos įvykius su V. B. buvo suimtas R. S. dėl vagystės ir jis pastarojo suėmimo laikotarpiu girdėjo, kaip apie V. B. kalbėjosi P. M. ir L. L., kuris sakė, kad V. B. “turi reikalų su policija”. Iš šio pokalbio jis suprato, kad R. S. kalėjime policijos pareigūnai rodė kažkokią nuotrauką ar nuotraukas, kuriose buvo L. L., P. M. ir V. B., ir kad dėl to L. L. kilo įtarimas, kad V. B. gali turėti reikalų su policija. Po kurio tai laiko jis žiemos metu su L. L. ir P. M. buvo nuvažiavęs į mišką, kur pastarieji pasiėmė kastuvus. Į tą vietą juos nuvežė jo pažįstamas A. B. savo automobiliu Audi 100, kartu su jais važiavo ir kitas pažįstamas M. G.. Nuvežti į tą vietą miške paprašė L. L., jis rodė ir kelią. Ši vietovė yra kažkur už Vilniaus, tačiau jis važiuodamas nestebėjo kelio, neatkreipė dėmesio, kur buvo važiuojama. Tuo metu jau buvo sutemę, kai jie atvažiavo į mišką, kur L. L. jiems liepė palaukti, o pats su P. M. kažkur nuėjo ir, užtrukę apie 10 minučių grįžo, su savimi atsinešdami du kastuvus, kuriuos padėjo į automobilio bagažinę. Už degalus bei už paslaugą A. B. jis sumokėjo L. L. jam duotais pinigais.

Analoginius parodymus kaltinamasis M. K. davė ikiteisminio tyrimo metu tiek tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t.18 b. l. 186-188, 19 t., b. l. 67-69.

Liudytojas A. B. savo parodymais patvirtino kaltinamojo P. M. parodymus dėl kastuvų iš V. B. nužudymo vietos parvežimo aplinkybių, nurodydamas, kad 2003 m. žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje apie 21 val. jam paskambino M. G. ir pasakė, kad reikia pavežti M. K., kuris už tai užmokės. Jam sutikus jo automobiliu AUDI 100, tamsiai pilkos spalvos kartu su su M. G. nuvažiavo pasiimti M. K., kuris buvo su L. L. ir dar vienu jam nepažįstamu vaikinu, kurio išvaizdos jis neįsidėmėjo. Degalinėje minėti vaikinai į automobilį užpylė degalų ir pasakė, kad reikės važiuoti apie 100 kilometrų į vieną pusę. Jų nurodymu jis iš Vilniaus važiavo Ukmergės plentu, pavažiavus apie 100 km, pasuko į kairę, keliuku pavažiavo apie 500 metrų, kur jam liepė sustoti. L. L. su minėtu nepažįstamu vaikinu išlipo iš automobilio ir, nurodę palaukti, kažkur nuėjo, atgal jie sugrįžo maždaug po 30 minučių ir atsinešė kažkokį maišą, kurį įdėjo į jo automobilio bagažinę. Po to jie grįžo atgal į Vilnių, kur, atvažiavus į Pašilaičių mikrorajoną, L. L. su minėtu vaikinu išlipo bei, kažką pasiėmę iš automobilio bagažinės, išėjo. Vėliau iš automobilio išlipęs M. K. sumokėjo jam už paslaugą apie 20 litų.Gerai nepamena, kas jam rodė kelią, tačiau tai galėjo būti L. L. ar M. K. . Važiuojant jokios kalbos apie kokią tai močiutę ar važiavimą pas ją nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B., apklaustas 2005-04-13, davė analoginius parodymus, juose nurodydamas, kad visus nurodymus dėl važiavimo maršruto davė kaltinamasis L. L. ( t.12 b. l. 200-202). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. B. savo parodymų neatitikimą dėl to, kas davė nurodymus dėl kelionės maršruto, paaiškino tuo, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, abejojo, kas davė minėtus nurodymus, tačiau protokole jį apklaususi tyrėja J. N. jo abejonių neužfiksavo, užrašydama tik vieną kaltinamojo L. L. pavardę. Be to liudytojas nurodė, kad apklausos metu jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, jam buvo uždėti antrankiai, jis buvo prirakintas prie radijatoriaus. Kolegija tokiais šio liudytojo parodymais netiki, nes nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius liudytojo teiginius, juolab, kad ir jo parodymai įrodymų prasme nėra lemiantys. Tyrėja J. N. neigia šio liudytojo nurodytus teiginius dėl netikslaus jo parodymų užfiksavimo, kaip ir dėl smurto jo atžvilgiu naudojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G. savo parodymais patvirtino kaltinamųjų P. M., M. K. nurodytas aplinkybes dėl kastuvų iš V. B. nužudymo vietos parvežimo, nurodydamas, kad M. K. prašymu 2004m. ar 2003 m., tiksliau jis neprisimena, jo draugas A. B. pavežė M. K., L. L. ir vaikiną, kurį žinojo pravarde“Miša“ už miesto. Jie su tais vaikinais susitiko sutartoje vietoje Baltupių mikrorajone, prie parduotuvės “Iki”. Visi trys vaikinai įsėdo į automobilį ir pasakė važiuoti link Ukmergės. Pavažiavus Ukmergės plentu apie 80 km, jie pasuko į kairėje esantį keliuką, kuriuo pavažiavus dar apie 100 metrų, sustojo. Iš automobilio išlipo L. L. ir “Miša”, jie pasakė, kad tuoj ateis. L. L. su “Miša” atgal į automobilį atėjo maždaug po 20-30 minučių. Jie atsinešė polietileninį maišą, iš kurio matėsi išlindęs kastuvo kotas. Šį maišą jie įdėjo į automobilio bagažinę. Grįžus į Vilnių, L. L. su “Miša” išlipo Šeškinėje ar Pašilaičiuose ir iš automobilio bagažinės pasiėmė maišą su kastuvais. M. K. jie pavežė iki Baltupių, kur jis sumokėjo 30 ar 50 litų A. B., už tai, kad šis pavežė (t. 12 b. l. 195-197).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas M. G. atpažino kaltinamąjį P. M., kaip vaikiną, važiavusį jo nurodytomis aplinkybėmis kartu, vadinamą “Miša” ( t.12 b. l. 198-199).

Tai, kad V. B. mirtis buvo smurtinė ir kad jis mirė aukščiau aptartais įrodymais nustatytu laiku ir kad nustatyti sužalojimai jam padaryti aukščiau nustatytu būdu patvirtina 2005-03-22 teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 607/04(01), kuria nustatyta, kad dėl toli pažengusio V. B., gim. (duomenys neskelbtini), lavono puvimo mirties priežastį nustatyti negalima, tačiau paliežuvio kaulo didžiųjų ragų lūžių buvimas nurodo, kad kaklas buvo traumuotas spaudžiant jį, galimai ranka, ir tai kartu su burnos apvyniojimu lipnia juosta neleidžia paneigti mirties nuo mechaninės asfikcijos galimybės. Durtinių-pjautinių krūtinės žaizdų su širdies skilvelio ir prieširdžio sužalojimu buvimas taip pat neleidžia atmesti ir mirties nuo širdies sužalojimo bei nukraujavimo galimybės, bet dėl toli pažengusio lavono minkštųjų audinių puvimo iki visiško jų sunykimo atskirose dalyse, nėra galimybės nustatyti, ar aukščiau nurodyti paliežuvio kaulo ir krūtinės bei širdies sužalojimai buvo padaryti prieš mirtį, ar po jos. Dėl toli pažengusio lavono minkštųjų audinių puvimo, medicininiais duomenimis negalint nei patvirtinti, nei paneigti sužalojimų priešmirtinio pobūdžio, taip pat negalint paneigti kitokios mirties priežasties, tiksli mirties priežastis nenustatoma.

V. B. lavone nustatyti šie mechaniniai sužalojimai: skersiniai paliežuvio kaulo abiejų didžiųjų ragų lūžiai, kurie padaryti veikiant ragų vidurines dalis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais iš šonų, kaip nustatyta papildomu medicininiu - kriminalistiniu tyrimu. Trys durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos III ir IV tarpšonkauliuose su krūtinkaulio krašto ir kiauriniu širdies dešiniojo skilvelio bei kairio prieširdžio sužalojimu, padarytos plokščiu duriančiai-pjaunančių savybių daiktu, į ką nurodo žaizdų morfologinės savybės. Kada šie sužalojimai padaryti, prieš pat mirtį, laike jos, ar netrukus po jos, dėl toli pažengusio puvimo nustatyti negalima.

Paliežuvio kaulo ragų lūžiai, nesiejant jų su mechanine asfiksija, kvalifikuotini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Jei sulaužant juos įvyko mechaninė asfiksija, pasibaigusi mirtimi, kaklo suspaudimas ir paliežuvio kaulo ragų lūžiai būtų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinė – pjautinės krūtinės žaizdos su širdies sužalojimu kvalifikuotinos sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes pavojingos gyvybei. Tačiau šis klausimo sprendimas gali būti tik svarstomojo (teorinio) pobūdžio, nes dėl puvimo nenustatyta kada šie sužalojimai buvo padaryti. Paliežuvio kaulo sulaužymas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, o krūtinės žaizdos su širdies sužalojimu – trimis žalojančio daikto smūgiais.

Paliežuvio kaulo sulaužymas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, o krūtinės žaizdos su širdies sužalojimu- trimis žalojančio daikto smūgiais, sužalojimai padaryti dviejų rūšių daiktais( įrankiais) : kietu buku riboto paviršiaus- paliežuvio kaulo lūžiai ir duriančiai- pjaunančių savybių plokščiu peilio tipo daiktu- krūtinės ir širdies sužalojimas.

Tiriant lavoną, jo krūtinę dengusiuose drabužiuose rasti pažeidimai, kurie pagal savo pobūdį ir lokalizaciją maždaug atitinka durtines-pjautines krūtinės žaizdas ( t.5, b. l. 11-17, t.35 b.l. 77-78,79).

Tokią išvadą teismo posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertai Jonas Mindaugas Paliulis, Algirdas Zakaras, patvirtindami, kad nužytojo V. B. paliežuvio kaulo ragų lūžiai galėjo būti padaryti tiek smaugiant jį rankomis, taip pat papildomai nurodydami, kad šis sužalojimas galėjo būti padaryti, smaugiant jį, apsukus kaklą virve, nurodydami, kad tiksliai išvadai padaryti trukdo tai, kad buvo suirę tiriamojo kūno minkštieji audiniai.

2006-06-21 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.A-SI-47-9, kuria V. B. mirties priežastis dėl tų pačių priežasčių, kaip kad ir aukščiau aptartoje išvadoje, nenustatyta, taip pat nurodyta, kad V. B. lavone yra rasta smurto požymių, jo kūne aptiktos trys durtinės-pjautinės žaizdos III ir IV tarpšonkauliniuose tarpuose su krūtinkaulio kairiojo krašto pažeidimu bei širdies kiauriniu sužalojimu dešiniojo skilvelio bei kairio prieširdžio srityse, kurios galėjo būti padarytos plokščio profilio duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, šie sužalojimai galėjo būti padaryti dar V. B. esant gyvam, taip pat V. B. nustatytas paliežuvio kaulo abiejų didžiųjų ragų vidurinių dalių skersiniai lūžiai, kurie galėjo gautis spaudžiant abiejų ragų vidurines išorines dalis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai,t.y. smaugiant rankomis, paneigiant galimybę, kad tokio pobūdžio kaklo sužalojimas galėjo gautis veržiant kaklą apie jį apvyniota plona virve ( t.33 b.l. 132-147).

Šią išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas Antanas Algirdas Garmus teisminio nagrinėjimo metu, patvirtinęs savo išvadą, papildomai nurodė, kad kategoriškai jis negali atmesti versijos, kad V. B. nustatyti paliežuvio kaulo abiejų didžiųjų ragų vidurinių dalių skersiniai lūžiai galėjo būti padaryti jį smaugiant, apsukus kaklą plona virvele, taip pat nurodo, kad V. B. galėjo mirti tiek dėl jo pasmaugimo, taip pat galėjo mirti tiek dėl sužalojimų krūtinės kairėje pusėje.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji L. L. ir P. M. yra kalti dėl V. B. nužudymo. Kaltinamasis L. L. neigia dalyvavęs jo nužudyme, tačiau teismas tai vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip vertindamas šio kaltinamojo poziciją, teismas tiki kaltinamojo P. M. nuosekliais ir detaliais parodymais, kuriuos patvirtino aukščiau aptarti objektyvūs įrodymai : nužudytojo V. B. palaikų suradimas kaltinamojo P. M. nurodytoje vietoje, lipnių juostų, kalkių pėdsakų suradimas, sužalojimų pobūdis ir pan. Teismas, vertindamas kaltinamojo P. M. parodymus, atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo nurodytą V. B. nužudymo būdą:smaugimą, po to dūrius peiliu patvirtina teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nustatyti jam padaryti sužalojimai - paliežuvio kaulo abiejų didžiųjų ragų vidurinių dalių skersiniai lūžiai, patvirtinantys, kad V. B. buvo smaugiamas, taip pat durtinės-pjautinės žaizdos jo krūtinės kairėje pusėje, patvirtinančios dūrius peiliu į tą kūno vietą. Teismas, vertindamas įrodymų dėl V. B. smaugimo būdo pagrįstumą, tiki kaltinamojo P. M. parodymais, kad kaltinamasis L. L. jį smaugė, apsukęs jo kaklą plona virvele, tokiai galimybei pritarė savo parodymais teismo medicinos ekspertai Jonas Mindaugas Paliulis, Algirdas Zakaras, kategoriškai tokios galimybės nepaneigė ir teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas teismo medicinos ekspertas Antanas Algirdas Garmus, prieš tai rašytinėje išvadoje tokią galimybę neigęs. Kaltinamojo P. M. parodymai, kad jis kaltinamojo L. L. nurodymu, peiliu dūręs V. B. 4 ar 5 kartus, atitinka byloje užfiksuotas objektyvias aplinkybes: teismo medicinos specialistų išvadose yra nurodyta, kad V. B. lavone buvo rasti trys pjautiniai- durtiniai sužalojimai, tačiau iš teismo medicinos eksperto Algirdo Zakaro paaiškinimų teisme matyti, kad tiriant nužudytojo V. B. lavono odos išpjovą, aiškiai buvo nustatyti trys durtiniai-pjautiniai sužalojimai, dėl ketvirto sužalojimo pasisakyti negalėjo, nes jis dėl pažengusio puvimo buvo neryškus, aptrupėjusiais kraštais, tačiau jo buvimą patvirtino V. B. bluzono tyrimas, bluzone buvo nustatyti keturi sužalojimai, kurie pagal išsidėstymą atitiko sužalojimus krūtinės srityje, tame tarpe ir tą aptrupėjusiais kraštais ketvirtąjį sužalojimą. Apie tai, kad, tiriant nužudytojo V. B. lavono odos išpjovą, be trijų aiškių odos pažeidimų, buvo nustatytas ir ketvirtasis sužalojimas, kurio kilmės dėl audinių riebalinio suvarškėjimo nebuvo nustatyta, yra nurodyta teismo medicinos specialisto išvados Nr.M 607/ 04(01) aprašomojoje dalyje (t.5 b.l. 11-17). Visos šios aplinkybės tik patvirtino kaltinamojo P. M. parodymų apie aptariamą įvykį patikimumą.

Kaltinamasis L. L., neigdamas savo dalyvavimą V. B. nužudyme, taip pat tai, kad jis vėliau važiavo iš nužudymo vietos pasiimti ten paliktus kastuvus, pateikė versiją, kad tada neva kaltinamasis P. M. važiavęs kokiais tai reikalais pas savo bobutę, kuri, sutinkamai su gynybos pateiktais rašytiniais duomenimis, gyvena autostrados Vilnius – Panevėžys 101 km Sodeliškių km. Raguvos sen. Panevėžio raj. ( t. 35 b.l. 69).Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, tokia kaltinamojo L. L. versija netiki, nes yra nustatyta, kad kastuvų parvežimo dieną jokios kalbos apie važiavimą pas kaltinamojo P. M. močiutę nebuvo, be to jei buvo tokioje vietoje, kur jokių sodybų nebuvo. Tai, kad nužudymo vieta, buvusi autostrados Vilnius- Panevėžys 97 km. pagal atstumą daugmaž vienoje vietoje, tėra tik atsitiktinis sutapimas, kurį kaltinamasis L. L. panaudojo savo gynybai.

Kolegija manydama, kad nėra jokio pagrindo abejoti kaltinamojo P. M. parodymais, tokią išvadą be aukščiau nurodytų argumentų daro dar ir dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šis kaltinamasis apkalba kaltinamąjį L. L. apie jo dalyvavimą nužudant V. B., tą leidžia spręsti ir kaltinamojo M. K. parodymai bei kitų aukščiau paminėtų liudytojų parodymai.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. L., gindamasis nuo minėto kaltinimo, pateikė versiją, kad jam inkriminuojamu V. B. nužudymo metu jis negalėjo naudotis savo automobiliu Mercedes Benz 124 žalios spalvos, kuriuo kaip nurodė kaltinamasis P. M., jie išvežė į mišką V. B. jo nužudymo dieną, nes tuo laiku šis jo automobilis buvo remontuojamas AB „Auto Vijunda“ autoservise. Liudytojas P. P., dirbantis minėtoje bendrovėje, patvirtino, kad aptariamu laiku – 2003 m. sausio 16-17 dienomis priėmė remontui kaltinamojo L. L. automobilį MB žalios spalvos, kurį remontavo apie pusantros savaitės. Kolegija, įvertinusi šią kaltinamojo L. L. pateiktą versiją, mano, kad tokia versija yra vertintina kritiškai, teismas ja netiki, o tokią kaltinamojo L. L. versiją patvirtinančius liudytojo P. P. parodymus taip pat vertina kritiškai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų minėto liudytojo parodymus, bendrovėje nėra jokių buhalterinių duomenų, kad nurodytu laiku šioje bendrovėje buvo remontuojamas kaltinamojo L. L. automobilis. Liudytojas P. P., duodamas parodymus apie automobilio remontą, kurį jis neva atlikęs prieš daugiau nei keturis metus, įtikinamų motyvų dėl remonto datos, turinčios svarbią reikšmę, vertinant kaltinamojo L. L. dalyvavimą minėtame nužudyme, įsiminimo nepateikė, nėra įtikinama, kad asmuo, nuolat remontuojantis dėl įvairių gedimų įvairius automobilius, vos ne dienos tikslumu galėjo nurodyti atlikto automobilio remonto datą, kai tokio remonto atlikimo nurodytu laiku pagrindimui dokumentai neišlikę, tai patvirtina AB „ Auto vijunda“ raštiškas pranešimas ( t. 36 b.l. 49).

Kaltinamieji L. L. ir P. M. yra kaltinami nužudę V. B., siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą. Kolegija, įvertinusi įrodymus, mano, kad patikimų, nekeliančių abejonių įrodymų, kurie patvirtintų tokį jų veiką kvalifikuojantį požymį, baudžiamojoje byloje nėra. Kaltinamasis P. M., dalyvavęs kartu su kaltinamuoju L. L. V. B. nužudyme, nurodydamas šio nužudymo motyvą, pateikė savo versiją, kad pastarąjį jie nužudė, kaltinamajam L. L. išsigandus, kad šis gali būti policijos informatoriumi, nes kaltinamajam R. S. policijos pareigūnams rodant fotonuotrauką, kurioje buvo užfiksuoti kaltinamieji L. L., P. M. ir V. B., policijos pareigūnai pasakė, kad kaltinamieji L. L. ir P. M. prekiauja narkotikais, apie ką kaltinamasis R. S. per kaltinamąjį P. M. informavo kaltinamąjį L. L. . Kaltinamasis R. S. parodymais patvirtino tai, kad jam 2002m. ar 2003 m. būnant tardymo izoliatoriuje, kur jis buvo laikomas suimtu dėl vagystės, buvo atėję policijos pareigūnai ir rodė jam nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti L. L., P. K. ir V. B., policijos pareigūnai klausė, ar jis pažįsta nuotraukose užfiksuotus asmenis, ar bendrauja su jais. Jis nepamena, ar sakė policijos pareigūnai ką nors apie prekybą narkotikais . Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad 2002 metų pabaigoje, kai jis buvo suimtas dėl vagystės ir tuo metu buvo tardymo izoliatoriuje, pas jį buvo atėję policijos pareigūnai, kurie rodė nuotrauką, kurioje buvo užfiksuoti L. L., P. M. ir jam nepažįstamas vyras, pareigūnai klausinėjo, ar jis pažįsta L. L., ar žino, kuo jis užsiima.Apie tai jis parašė laiške kaltinamajam P. M., galėjo laišje apibūdinti trečiojo jam nepažįstamo vyriškio išvaizdą. Jis nepažinojo V. B., pareigūnai, rodydami nuotrauką, jam nesakė, kad turi kokią tai informaciją apie L. L. ar kokį kitą kaltinamąjį ir apie tai jis tikrai nerašė P. M. ( t.11 b.l. 94,98-99, 106,111). Tai, kad kaltinamasis R. S. aptariamu laiku buvo suimtas, patvirtina Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003-03-20 nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad jis nuo 2002-10-15 iki 2003-03-20 buvo suimtas ( t.11 b.l. 167-168).Teismas, vertindamas tokius įrodymus, mano, kad jie nėra pakankami daryti išvadai, kad kaltinamasis L. L. ir kaltinamasis P. M. nužudė V. B., siekiant nuslėpti nusikaltimą, nes baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nužudytasis V. B. žinojo, kad kaltinamasis L. L. ir kiti kaltinamieji yra susibūrę į nusikalstamą susivienijimą, kad neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir kaltinamasis L. L., neva tai žinodamas, ir bijodamas tokios informacijos nutekėjimo, jį nužudė. Kaltinamojo P. M., kaltinamojo R. S. suteikta informacija tėra tik vada manyti, kad kaltinamasis L. L. buvo sunerimęs dėl galimos kažkokios tai V. B. turimos informacijos nutekėjimo, tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad V. B. turima informacija buvo apie kaltinamojo L. L. ar kitų kaltinamųjų padarytus nusikaltimus.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamiesiems L. L. ir P. M. neinkriminuotinas aptariamą veiką kvalifikuojantis požymis : nužudymas, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos 1961m. BK 104str. : jie, veikdami tiesiogine tyčia, nužudė V. B. dėl asmeninių motyvų. Kaltinamieji L. L. ir P. M. nužudė V. B. 2003-01-20, galiojant 1961m. Baudžiamajam kodeksui, kai atsakomybė už nužudymą buvo švelnesnė, nei šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis tokią veiką, todėl jiem inkriminuotinas senosios redakcijos įstatymas, numatantis atsakomybę už nužudymą, nes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 3 str.3d., įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinant bausmę ar kitaip sunkinant nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Šiame epizode surinktais įrodymais nėra nustatyta nužudytojo V. B. mirties priežastis, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad abu kaltinamieji bendrais veiksmais smurtaudami prieš V. B. siekė jo mirties, daro išvadą, kad jis mirė nuo jų abiejų smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų visumos, todėl abu yra atsakingi už jo nužudymą. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, ar V. B. po to, kai kaltinamasis L. L. jį smaugė virve, įmestas į duobę buvo dar gyvas, kai jam peiliu dar dūrė tris kartus kaltinamasis P. M., taip pat byloje nėra įrodymų dėl palaikų didelio suirimo, kurie iš padarytų sužalojimų buvo V. B. mirties priežastimi, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos, vertinant šių kaltinamųjų veiksmus teisiškai. Teismo medicinos specialistų išvada yra nustatyta, kad bet kurie sužalojimai, padaryti V. B., galėjo būti jo mirties priežastimi, be to yra nustatyta, kad aptariami kaltinamieji jį į įvykio vietą atvežė gyvą, ir tik dėl jų veiksmų jis buvo sužalotas, jų užkastas.Be to yra nustatyta, kad kaltinamasis P. M. peiliu sužalojo V. B. betarpiškai po kaltinamojo L. L. veiksmų prieš jį, neįsitikinęs, ar pastarasis dar gyvas, todėl darytina išvada, kad tai nebuvo svarbu jo tyčiai, todėl jo veiksmai vertintini, kaip veiksmai, nukreipti atimti V. B. gyvybę.

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų yra nustatyta, kad kaltinamieji L. L. ir P. M. nužudė V. B. bendrais veiksmais, tą iš anksto suplanavus ir organizavus kaltinamajam L. L., kiekvienam iš jų jo nužudyme atlikus tam tikrą vaidmenį, todėl jie abu yra atsakingi už jo nužudymą. Kaltinamasis P. M. nurodo, kad iškart nesupratęs, kad yra ruošiamąsi V. B. nužudymui, manęs, kad visi paruošiamieji darbai yra tik jo pagąsdinimui, tačiau tai, kad jis atliko visus kaltinamojo L. L. nurodytus veiksmus tiek iki V. B. smaugimo, tiek po to, kaltinamojo L. L. nurodymu, kartu su juo įmetęs į iškastą duobę, po to dūręs tris kartus peiliu V. B. į gyvybei svarbią kūno vietą- krūtinę, kartu su kaltinamuoju L. L. užkasęs jį ir pan., rodo, kad jis bendrininkavo su kaltinamuoju L. L., nužudant V. B..

Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji L. L. ir P. M. nužudė V. B., bendrininkaudami nusikalstamame susivienijime (Lietuvos Respublikos BK 25 str.4d.).

Kaltinamųjų L. L. ir P. M. 2003-07-20 padarytas nežymus A. A. sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis L. L. kaltu dėl A. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 140 str.1d. neprisipažino, jis parodė, kad 2003 metų vasarą ar pavasarį, bendraujant su kaltinamuoju T. M., šis pasiskundė, kad turi problemų su narkotikų vartojimu, kad pas jį pastoviai lankosi narkotikus pardavinėjantis Antonovič, vadinamas pravarde“Antuk“, atsineša „žolės „ ir jie kartu ją rūko. T. M. sakėsi norėtų atsisakyti nuo narkotikų vartojimo, bet jam vis neišeina. Tada jie nutarė pasikviesti tą vaikiną „Antuk“ ir su juo pasikalbėti, kad jis neprovokuotų T. M.. Pasikalbėję su juo, nutarė, jei vėliau tai kartosis, „ duoti jam į kailį“. Po kiek tai laiko, jam ruošiantis važiuoti pas tėvus, atėjęs P. M. pasakė, kad reiktų „Antuką“ pamokyti, nes tiek jis, tiek T. M. „žiauriai pasirūkę“. Jis paskambino T. M. ir iš pokalbio suprato, kad jis yra vartojęs narkotikus, tada abu su P. M. nuvažiavo pas T. M., išsikvietė „Antuką, jį nusivežė prie jo tėvų namo į šalia esančią pievelę. Jis nuėjo pas tėvus, kai grįžo, rado P. M. ir „Antuką besikalbančius, priėjęs irgi jam žodžiu priekaištavo dėl narkotikų vartojimo, prieš jį nesmurtavo, nebent kokį smūgį sudavė jam į pilvą. Antonovič prašymu jį paskiau nuvežę išleido prie Greitosios pagalbos ligoninės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. L. kaltu dėl A. A. sužalojimo neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė ( t.20 b.l. 52, 68).

Kaltinamasis P. M. dėl A. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino pilnai, jis patvirtino, kad tokį sveikatos sutrikdymą jie padarė kartu su kaltinamuoju L. L., nurodydamas, kad A. A., pravarde „Antukas“ buvo T. M. pažįstamas. L. L. sužinojo, kad T. M. su A. A. kartais rūkydavo „žolę“ ir tai L. L. nepatiko. 2003 m. vasarą dienos metu jam paskambino L. L. ir pakvietė susitikti.Važiuojant L. L. automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kažkur netoli Justiniškių L. L. liepė A. A. sėsti į jo automobilį, po to jie visi trys nuvažiavo į mišką, kuris yra netoli L. L. motinos namų, esančių netoli Vilniaus oro uosto. Ten jie abu A. A. pririšo prie medžio. L. L. buvo pasiėmęs dvi lazdas: viena – kažkoks kabelis, apvyniotas raudona izoliacine juosta, o kita – šiaip pagalys ir jis tomis abiejomis lazdomis pakaitom mušė A. A. per galvą, per nugarą, per pečius, per kojas. Suduodamas smūgius į pilvą, L. L. liepė, kad A. A. išpūstų visą orą, prieš tai giliai įkvėpus, kad neplyštų plaučiai ir, kad jis nepatirtų sunkių sužalojimų. L. L. mušė su pertraukomis, siūlė ir P. M. mušti A. A., bet šis atsisakė. L. L. mušdamas A. A. sakė, kad muša jį už tai, jog šis su T. M. rūko „žolę“ ir reikalavo daugiau to nedaryti. Dar prieš tai, kai L. L. vežė A. A. į mišką, jis buvo žodžiu jį įspėjęs, kad mėnesį laiko su T. M. nerūkytų „žolės“, bet A. A. nepakluso. Po sumušimo miške A. A. labai išsigando, pažadėjo daugiau su T. M. „žolės“ nerūkyti. L. L. baigus mušti A. A., pastarajam pasidarė bloga, ir jie iš karto iš miško nuvežė jį į Greitosios pagalbos ligoninę, o patys išvažiavo. L. L. liepė, kad A. A. sakytų, kad jį kažkas užpuolė ir sumušė.

Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu davė analoginius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t.2 b. l. 130 – 131, 201).

Tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo nežymiai sužalotas A. A., patvirtina 2005-12-14 Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate užregistruotas A. A. pareiškimas, dėl kurio prokuroro reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ( t.1 b.l. 41- 42, 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. A. savo parodymais patvirtino kaltinime dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad 2003 m. liepos mėnesio pradžioje jo pažįstamas L. L., perspėjo jį, kad jis daugiau su T. M. nerūkytų „žolės“, jis pažadėjo, tačiau pažado nesilaikė. 2003 m. liepos mėnesio pabaigoje, tai galėjo būti 2003-07-20, apie 11.00 val., jis su T. M. buvo prie ežero, esančio Buivydiškėse Vilniaus r., kai T. M. kažkas paskambino į mobiliojo ryšio telefoną, o po poros minučių prie jų privažiavo automobilis „Mercedes“, kurį vairavo L. L.. Automobilyje taip pat buvo P. M., kuris jį pakvietė į automobilį. Važiuojant Baltupių mikrorajone, L. L. liepė jam pasilenkti ir nežiūrėti, kur jie važiuoja. Jie važiavus apie 15-20 minučių, sustojo ir išlipus jis pamatė, kad jį atvežė į mišką. Jam liepė nueiti toliau nuo automobilio, o paskui L. L. pradėjo jį mušti: stovinčiam sudavė du smūgius kumščiu į pilvo sritį, kelis kartus - mediniu pagaliu per kairiąją ranką, kelis kartus su tuo pačiu pagaliu - į pilvo sritį ir kelis kartus - tuo pačiu pagaliu per kairiąją koją, iš viso mediniu pagaliu jam L. L. sudavė apie 20-30 smūgių. P. M. jo nelietė, visą laiką stovėjo šalia jų tylėdamas. L. L. mušdamas jį sakė, kad taip jis elgiasi todėl, kad jis su T. M. ir toliau rūkė „žolę“.Tai tęsėsi apie pusvalandį. Po to L. L. pasakė A. A., kad jis toliau ”dirbs” jam. Jis suprato, kad kalbama būtent apie tai, kad jis turės platinti narkotines medžiagas. Jis L. L. neprieštaravo, kadangi bijojo susidorojimo, todėl sutiko. Nuo suduotų smūgių pagaliu jam skaudėjo kūnas, todėl jį atvežė į Lazdynų ligoninę, į kurią jis buvo paguldytas 2-3 parom ( t.15 b. l. 19-23).

Tai, kad nukentėjusysis A. A. buvo sužalotas jo nurodytu laiku ir būdu patvirtina 2005-06-14 LTU TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. 3373/05(01), kurioje nurodyta, kad A. A. 2003-07-20 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos pilvo sienoje. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje prieš patenkant į ligoninę. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nukentėjusysis ir užpuolikas galėjo būti priešpriešais. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ( t.15 b. l. 44-45).

Kaltinamasis T. M. savo parodymais patvirtino, kad 2003 m. vasarą A. A. buvo sumuštas, nurodydamas, kad 2003 m. jis bendravo su juo, vartojo narkotikus, kuriuos jis jam siūlydavo. Apie tai jis kažkada pasisakė L. L.. Tą pačią vasarą jis su A. A. buvo prie ežero, vartojo su juo narkotikus, kai paskambino L. L., kuris iš pokalbio suprato, kad jis yra vartojęs narkotikus. Netrukus L. L. atvažiavo kartu su P. M. ir išsivežė A. A., po to iš jo girdėjo, kad jis „ gavęs į kaulus“.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad kaltinamieji L. L. ir P. M. yra kalti dėl A. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo, jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. Tai, kad kaltinamasis L. L. neigia nežymiai sutrikdęs A. A. sveikatą, vertintina, kaip jo gynybinė pozicija, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad kaltinamojo P. M. parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis, nes jo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir detalūs, be to juos patvirtina ir nukentėjusiojo A. A. parodymai, objektyvūs duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje, ligoninės, kur jis iškart gydėsi po įvykio, medicininiuose dokumentuose.

Baudžiamosios bylos įrodymuose yra nustatyta, kad pats kaltinamasis P. M. nesudavė nukentėjusiajam A. A. nei vieno smūgio, tačiau jis savo veiksmais, kartu su kaltinamuoju L. L. pririšdamas nukentėjusįjį prie medžio, taip kartu su juo atimdami jo galimybę priešintis, bendrininkavo su kaltinamuoju L. L., sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis irgi yra atsakingas už tokia veika padarytas pasekmes.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji L. L. ir P. M. šią veiką padarė kaip nusikalstamo susivienijimo nariai.

Nežymūs D. C. sveikatos sutrikdymai, kuriuos kaltinamieji L. L., M. B., M. K. padarė 2004-03-31 ir 2004-05-11

Kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 294 str.2d. kaltu prisipažino iš dalies, jis parodė, kad iki įvykio su D. C. nebuvo pažįstamas. 2004 m. pavasarį jam paskambino M. K. ir pakvietė pas save į svečius.Išėjus jam į lauką, M. K. automobilyje keleivio vietoje sėdėjo D. C., už jų M. B.. Atvažiavus į M. K. butą, jis buvo su M. B. virtuvėje, kai iš svetainės atėjo P. M. su T. M.. P. M. pasakė, kad D. C. yra skolingas pinigų ir prašė jį pagąsdinti. Tada jis, norėdamas pagąsdinti D. C., sudavė jam 4 kartus per šonus, o P. M. tuo tarpu jį filmavo, D. C. filmuojant prisistatė kas toks esąs ir pasakė, kad yra skolingas. Po to D. C. išėjo. P. M. sakė, kad Cikanavičiaus jis nepažįsta ir kad ta skola jam visai nerūpi ir kad vaizdo įrašo pagalba jis išspręs savo asmenines problemas. Kaip suprato, D. C. buvo skolingas M. K., o P. M. sprendė savo asmeninius su skola nenusijusius santykius. Dėl įvykių Bukiškių mokykloje jis nieko nežino, tą dieną važiavo kartu su M. K. tik pakeliui. Atvažiavus prie mokyklos, M. K. išlipo iš automobilio ir paskiau jis pamatė prie mokyklos besibūriuojantį jaunimą, M. K. stumdėsi su D. C., kaip ruošdamiesi muštis. Karalius gal kokį kartą ir įspyrė Cikanavičiui, bet ne daugiau, dar M. K. užkišo jam koją ir Cikanavičius dėl to buvo pargriuvęs. Po to visi, tame tarpe ir D. C. susėdo į automobilį ir išvažiavo, jokių peilių jis nematė, į mišką nebuvo užsukę . Buvo sustoję pievelėje netoli mokyklos, tačiau peilių ir antrankių jis nematęs, sustojus kalbėjosi M. K., M. B. ir D. C.. Atvažiavus į Fabijoniškes, M. K. išlipo su D. C. prie šio namų, kad atsiimtų savo skolą. Jis narkotikų neturėjo ir nieko apie tai, kad D. C. prekiautų narkotikais ir su jais susijusių reikalų nežino. Dėl Cikanavičiaus jokių nurodymų jis savo draugams nebuvo davęs.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. L. kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė ( t.20 b.l. 52, 68).

Kaltinamasis M. B. dėl jam ionkriminuotų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 294 str.2d. kaltu neprisipažino, jis nurodė, kad pažinojo D. C., su juo mokėsi vienoje mokykloje iki 9 klasės . M. K. jis supažindino su D. C., nes visi kartu žaidė krepšinį, vėliau sužinojo, kad jie bendravo. 2004m. kovą jau temstant jis vežiojo po Vilniaus miestą M. K., kai šis liepė jam paskambinti D. C., kad jis išeitų į lauką. Privažiavus prie D. C. namo, jis išėjo ir įsėdo į automobilį keleivio vietoje šalia vairuotojo, automobilį tuo metu buvo perėmęs vairuoti M. K.. Pakeliui į M. K. tuometinį butą Gabijos gatvėje jie paėmė L. L., važiuojant jokių konfliktų nebuvo. Bute, į kurį netrukus atėjo P. M. ir T. M., P. M. prašė L. L. pagąsdinti D. C., nes jis yra skolingas M. K. pinigų . Svetainėje su D. C. kalbėjosi L. L., P. M., M. K., girdėjosi ginčai, tačiau kas ten vyko, jis nežino, nes buvo virtuvėje. Netrukus L. L. išėjo, o jis su M. K., P. M. ir D. C. nuvažiavo į pastarojo namus, kad atsiimtų iš jo pinigus, tačiau D. C. pinigų neišnešė. 2004 m. gegužės viduryje jis žaidė krepšinį, kai atėjęs M. K. paprašė nuvežti jį iki Bukiškių mokyklos, L. L. paprašė pavežti pakeliui. Privažiavus Bukiškių mokyklą, M. K. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo, po jo iš automobilio išlipo L. L. ir nuėjo jo ieškoti. Nesulaukęs jų, jis irgi užėjo pažiūrėti, kur jie dingę. Priėjęs prie mokyklos, jis pamatė būrelį jaunimo, tada įsėdęs į automobilį, apvažiavo mokyklą iš kitos pusės, kur kažkas vyko. Netrukus visi grįžo į automobilį, atėjo ir D. C., kuris pats gera valia įsėdo į automobilį. Pavažiavę toliau nuo mokyklos, sustojo pievelėje, tačiau ten niekas nekonfliktavo. Paskiau visi grįžo į Fabijoniškes, kur sustojo prie D. C. namų, kur išlipo M. K. kartu su D. C., už kokių 10 minučių M. K. sugrįžo. Jis, būdamas prie mokyklos, jokių muštynių nematė, apie narkotikus nieko nežino, D. C. narkotikų neplatino.Sustojus pievelėje, jokių peilių jis nematė, kaip nematė ir antrankių, D. C. prie medžio antrankiais niekas nerakino.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. dėl šių nusikaltimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad D. C. jis nepažįsta, jo nemušė ir iš jo pinigų nereikalavo. Jis nurodė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų niekada neplatino ( t.23 b.l. 138 – 139, 146 -147).

Kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 294 str. 2 d., 261 str., kaltu prisipažinęs pilnai, savo parodymais patvirtino, kad inkriminuotu laiku ir vietoje jis, P. M., M. B. ir L. L., pastarojo nurodymu, smurtavo prieš D. C., reikalaudami atiduoti skolą, susidariusią jam prekiaujant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jis parodė, kad 2004 metais L. L. buvo primušęs keletą žmonių, kurie prekiavo narkotikais ir buvo už tai įsiskolinę. Daugiausiai skolininkų buvo pas M. B., jam neatsiskaitė žmonės, kuriems M. B. pristatydavo narkotikus. Vienas iš tokių M. B. skolininkų buvo vaikinas, kuris mokėsi Bukiškių žemės ūkio mokykloje, o gyveno Fabijoniškėse. M. B. apie šio vaikino skolą pasakė L. L.. Tai buvo tuo metu, kai jis su M. B. dar gyveno Pašilaičiuose nuomojamame bute Gabijos gatvėje. L. L. jam ir M. B. liepė atvežti tą skolininką į jo ir M. B. nuomojamą butą, kur jau laukė L. L. ir P. M.. Jis su M. B. automobiliu AUDI 100 baltos spalvos nuvažiavo prie to skolininko gyvenamojo namo. M. B. paskambinus, jis išėjo ir įsėdo į automobilį, į priekinę keleivio vietą. Jam sėdint už vairo, M. B. sėdėdamas ant galinės sėdynės, paėmė keleivio priekinį saugos diržą ir, užmetęs jį tam vaikinui ant kaklo bei prisitraukęs link savęs, užveržė šio kaklą, o jis- M. K. tuo metu apie 10 kartų kumščiu tam vaikinui sudavė į pilvą. Po to jie nuvažiavo į minėtą butą, kur jau laukė L. L.. Bute tą vaikiną L. L. mušė, o P. M. vaizdo kamera viską filmavo. Po to L. L. liepė tą vaikiną išvežti ir jis su M. B. tuo pačiu automobiliu nuvežė ten, iš kur jį paėmė. Jis nežino, kiek pinigų buvo skolingas tas vaikinas M. B., bet žino, kad negrąžino skolos ar grąžino tik dalį skolos, po to kai L. L. šį mušė. Po kurio laiko tais pačiais 2004 metais L. L. pasakė, kad tą patį M. B. skolininką reikia primušti. Tada jis kartu su L. L. ir M. B., šio automobiliu AUDI, atvažiavo prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos, kur šis vaikinas mokėsi. M. B. žinojo, kad tas vaikinas per pertraukas išeina parūkyti bei vietas, kur šis gali ateiti parūkyti, todėl jie laukė jo išeinant parūkyti. Vienoje iš tų vietų laukė jis-M. K., o kitoje laukė M. B. su L. L.. Tas vaikinas netrukus atėjo į tą vietą, kur laukė jis ir tada jis pradėjo tą vaikiną mušti rankomis į įvairias kūno vietas. Po to iš karto pribėgo L. L., kuris taip pat mušė tą vaikiną. Šiam vaikinui nukritus ant žemės, L. L. šį spardė. Jis taip pat tam vaikinui įspyrė pora kartų į pilvą ar į veidą. Po to jis su L. L. nusivedė šį vaikiną į automobilį, kuriuo tuo metu link jų privažiavo M. B.. Automobiliu, vairuojamu M. B., jie nuvažiavo kažkur į mišką prie Riešės. Važiuojant automobilyje jis lyg tai sudavė alkūne tam vaikinui. Nuvažiavus į mišką, jie rado kažkokį “bunkerį”. Jis su M. B. juokaudami tam vaikinui pasakė ”lipk, dabar čia gyvensi” ir tas vaikinas ten įlipo, bet jie liepė išlipti. Tada jis jam uždėjo L. L. paduotus antrankius ir prirakino šį rankomis aplink medį, o L. L. su tuo vaikinu kalbėjo dėl skolos ir šis pažadėjo grąžinti skolą. Tada jis atsegė antrankius ir visi nuvažiavo prie to vaikino namų. Ten jis kartu su tuo vaikinu nuėjo iki buto, palaukė, kol šis atnešė pinigus, ir kartu su tuo vaikinu vėl grįžo į automobilį, nes šis atnešė ne visus reikalautus pinigus. Automobilyje vaikinas pažadėjo, kad likusius pinigus grąžins vėliau. Tuo metu šis vaikinas padavė jam 200 litų, kuriuos šis padavė L. L. ar M. B.. Tyrimo eigoje sužinojo to vaikino pavardę, kad tai buvo D. C.. Jis nepamena, ar turėjo tą dieną, kai važiavo į Bukiškes, peilį ir ar juo mosavo miške prieš D. C..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t.19 b. l. 41 – 69).

Kaltinamasis P. M. savo parodymais patvirtino, kad savo vaizdo kamera yra nufilmavęs, kaip L. L. muša D. C., kurio jis tada dar nepažinojo. Tai vyko bute Gabijos gatvėje, kurį 2004 m. lygtai pavasarį, nuomojosi M. K. ir M. B.. Tada jis iš viso nieko nežinojo ir nesuprato, kas vyksta. Tą dieną jam paskambino L. L., liepė pasiimti filmavimo kamerą ir ateiti pas juos į butą. Jam atėjus, ten jau buvo L. L. ir nepažįstamas vaikinas. Jis nežinojo, kas jis toks, bet suprato, kad kažkoks skolininkas, neatsiskaitęs už narkotikus. L. L. tą vaikiną mušė, smaugė, o jam liepė filmuoti. Bute buvo ir M. K. bei M. B..

Kaltinamasis T. M. savo parodymais patvirtino, kad 2004 m. pavasarį buvo gąsdinamas D. C., kurio jis tada nepažinojo, nurodydamas, kad jam tą dieną būnant su P. M., pastarajam paskambino M. K. ir pakvietė atvažiuoti į butą, kurį tuo laiku nuomojosi M. K. ir M. B..Atėjus į tą butą, jame jau buvo L. L. ir M. B.. P. M. atsinešė savo vaizdo kamerą, jis pasakė L. L., kad šis eitų pagąsdinti skolininką. Viskas vyko svetainėje, tačiau jis nežino, kas ten buvo, tik paskiau L. L. sakė, kad skolininką pagąsdino, o visa tai P. M. nufilmavo.

Kaltinamasis L. P. savo parodymais patvirtino, kad nukentėjusįį D. C. prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos mušė kaltinamasis M. K., nurodydamas, kad 2004 m. pavasarį, jam su kitais šios mokyklos moksleiviais rūkant prie mokyklos lauke, prie D. C. pribėgo M. K., pradėjo jį mušti, pargriovė, spardė į nugarą, į pilvą. Priėjęs L. L. tik bandė suduoti D. C., tačiau nepataikė. Paskiau D. C. su jais išvažiavo automobiliu. Jis yra pirkęs pas D. C. narkotikų.

Nukentėjusysis D. C. savo parodymais patvirtino, kad jis iki 2004 metų kovo ar balandžio mėn. prekiavo kaltinamojo M. B. tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir liko jam už jas skolingas apie 200 Litų, dėl šios skolos, reikalaudami ją grąžinti prieš jį smurtavo kaltinamieji L. L., M. K., M. B.. Jis parodė, kad narkotikų prekyba jis užsiėmė, pasiūlius tai daryti M. B., jais, tiekiamais M. B. jis prekiavo 2004 metų žiemą, užbaigus 2004 m. kovą ar balandį, jis liko skolingas M. B.. Po to jam paskambino M. B., kuris išsikvietė jį pokalbiui. Jam išėjus, jis įsėdo į automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs M. B. su M. K., priekinę keleivio sėdynę. Jam įsėdus, M. K. sudavė jam kumščiu apie 10 smūgių į pilvą, M. B., sėdėdamas gale, užmetė jam ant kaklo sėdynės diržą ir juo jį smaugė, jie reikalavo grąžinti skolą. Pakeliui M. B. kažkam skambino, kai į automobilį paskiau įsėdo L. L., jis suprato, kad jis skambino būtent L. L.. Jį atvežė į butą, kartu į tą butą atėjo L. L., M. K., M. B., dar buvo keli žmonės, vienas su vaizdo kamera filmavo, kas vyko bute. Svetainėje L. L. jį pargriovė, ant jo atsisėdo, suėmė rankas jam už nugaros, smogė jam kelis smūgius į šonkaulius, smaugė alkūne apglėbęs jo kaklą. Vaikinui vaizdo kamera filmuojant, L. L. nurodymu jis pasisakė savo pavardę ir vardą ir kad yra skolingas 200 Litų. Kaip jam atrodo, L. L. grasino jam, išsitraukęs peilį, jį buvo pridėjęs prie kaklo bei dar jį mušė, suduodamas jam smūgius kumščiu. Bandant jam apsiginti, įskilo jo vienos rankos nykščio kaulas. Paskiau iš buto jis išėjo su M. B., M. K. ir L. L., jie jį parvežė jį į namus, tą kartą jis jiems pinigų skolos negrąžino. Tėvams pasakė, kad pirštą susižalojo Bukiškių mokykloje. Praėjus kuriam tai laikui, tai galėjo būti 2004 m. gegužį, jam būnant Bukiškių mokykloje, išėjus per pertrauką parūkyti, iš kažkur atsirado M. K., kuris sudavė jam vieną smūgį, jis sugriebė jam už striukės, kad daugiau jo nemuštų, bandė gintis, kažkas pakišo koją ir jis parkrito ant žemės. Jį, jam gulint ant žemės, pradėjo spardyti, bet jis užsidengė rankomis galvą ir nematė, kas tai darė, tik girdėjo L. L. minint jo vardą, kažkas ant jo ir šokinėjo. Po to jam atsikėlus, jį M. K. ir L. L. nusivedė į M. B. vairuojamą automobilį, kuriuo važiuojant jam M. K. sudavė alkūne į smilkinį. Jie nuvažiavo Riešės link į miškelį ir sustojo pievelėje. Jam liepė eiti gilyn į mišką, ten buvo kažkoks tai bunkeris- duobė, į kurią jam liepė įlipti ar tai M. K., ar M. B. . Jis buvo išsigandęs ir pakluso, bet netrukus jam liepė iš jo išlipti. Jis tiksliai nepamena, kas jį prirakino antrankiais prie medžio, bet tai buvo ar M. K., ar M. B.. Į medį kažkuris įsmeigė peilį, be to peilius turėjo visi kaltinamieji. Tada jie pradėjo kalbą dėl jo skolos. Jis pasakė, kad namuose turi pinigų ir pažadėjo grąžinti. Tada jį atrakino ir jie nuvažiavo prie jo namų, kur jis nuėjo kartu su M. K., šis palaukė prie durų, o jis paskiau išnešęs jam 200 Litų, jam juos padavė. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė išsamesnius parodymus, nes geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis D. C., patvirtindamas kaltinamiesiems L. L., M. K., M. B. inkriminuotas nusikalstamos veikos aplinkybes, parodė, kad 2004 m. žiemą - pavasario laikotarpiu jis prekiavo M. B. teikiamais narkotikais, bet prekiauti jam nesisekė, parduodavo per pigiai, todėl M. B. prasiskolino, taip pat jam pasakė, kad atsisako toliau prekiauti narkotikais. M. B. jam pagrasino, kad jam “blogai baigsis”, o po poros dienų, tai galėjo būti 2004-03-30 apie 21.00 val., jam būnant namuose, paskambino M. B. ir paprašė, kad jis išeitų į lauką pasikalbėti. Išėjus jį pasitiko M. B. ir nuvedė prie automobilio „AUDI 100, liepė atsisėsti į priekinę keleivio sėdynę. Vairuotojo vietoje sėdėjo M. K.. Automobilyje galinėje keleivio sėdynėje sėdintis M. B. jam iš galo užmetė ant kaklo virvę ir pradėjo spausti kaklą, o tuo metu M. K. jam sudavė iki 10 smūgių kumščiu į pilvo sritį. Jie abu jam sakė įvairius grasinančius žodžius, iš kurių jis suprato, kad jeigu jis vėl nepradės prekiauti narkotikais, jį nužudys. Visa tai truko apie 20 minučių. Po to jį nuvežė į Fabijoniškių mikrorajoną. Pakeliui M. B. paskambino L. L., kuris iš karto atėjo ir įsėdo į automobilį. L. L. jam liepė pasilenkti ir nežiūrėti, kur važiuoja. Pavažiavus apie 5 minutes, jie sustojo Pašilaičių mikrorajone Vilniuje, jį išvedė iš automobilio ranka palenkus jo galvą, ir įvedė į namą, o paskui į vieną iš to namo butų. Tame bute L. L. jį pradėjo mušti, sudavė apie 20 smūgių į šonus, į pilvo sritį, smaugė su ranka užspausdamas kaklą, kartu reikalavo grąžinti 200 litų skolą, kuriuos jis buvo skolingas už narkotikus. Po 15 minučių į butą atėjo dar 2-3 vaikinai, vienas iš kurių atnešė vaizdo kamerą ir filmavo, kaip L. L. mušė jį. Filmuojant L. L. jam, stovinčiam ir gulinčiam ant grindų, sudavė kumščiais smūgius į pilvą, krūtinę, spaudė ranka jo kaklą, dėl ko jis jautė stiprų fizinį skausmą. Taip pat tame bute L. L., pristatęs prie jo kaklo peilį, grasino, kad jį papjaus, jeigu jis toliau nepardavinės narkotikų ir negražins 200 litų skolos. Kiti bute buvę vaikinai jo nemušė, tik stebėjo. Po poros valandų jam liepė apsirengti. Jis išėjo iš to buto kartu su M. B., M. K. ir L. L. bei visi kartu tuo pačiu automobiliu nuvažiavo prie jo namų ir paleido. Dėl šio įvykio jam lūžo kairės rankos nykštys, todėl jis kitą dieną po sumušimo kreipėsi į Šeškinės polikliniką, tačiau savo tėvams pasakė, jog šį sužalojimą patyrė Bukiškių žemės ūkio mokykloje per praktiką. 2004 m. gegužės mėnesio pradžioje, tai galėjo būti 2004-05-11, apie 10.00 val. jis prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos, esančios Vilniaus r. Bukiškėse Mokyklos g. 1, rūkė kartu su savo grupiokais, kai prie jo priėjo M. K., kuris nieko nesakęs sudavė jam apie 3 smūgius į veidą. Po to pribėgęs L. L. 2 kartus sudavė jam į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės. Tada L. L. ir M. K. jį gulintį spardė į šonus ir veidą, L. L. šokinėjo jam ant galvos, iš viso L. L. su M. K. kartu jam sudavė apie 20 smūgių. Po to jie abu nuvedė ir įsodino jį į netoliese stovėjusį automobilį „AUDI 100“, kurį vairavo M. B.. Važiuojant, šalia jo sėdėjęs M. K. sudavė jam smūgį su alkūne į kairįjį smilkinį. Jie nuvažiavo į mišką netoli Riešės, kur jie jam liepė išlipti ir eiti gilyn į mišką. Jį nuvedė prie duobės, į kurią jis įlipo L. L. liepimu, o po 5 minučių jam leido iš ten išlipti. Paskui jį nuvedė prie medžio šalia tos duobės ir prirakino metaliniais antrankiais. Tada M. K., M. B. ir L. L. ištraukė peilius, o pastarasis, įrėmęs peilį jam į kaklą, grąsino, kad nužudys, reikalavo grąžinti apie 1000 litų skolą, buvo įsmeigęs peilį į medį, prie kurio jis buvo prirakintas, šalia jo. Jam pasakius, kad jis turi namuose ir gali duoti 200 litų, jį atrakino ir atvežė namo. M. B. ir L. L. liko jo laukti prie namų, o jis su M. K. nuėjo į savo butą, atnešė ir atidavė jam 200 litų ( t.16 b. l. 83-85,8 7-95). Tokius savo parodymus D. C. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą gyvenamojo namo, esančio L. Giros g.70 Vilniuje, kieme, kur stovėjusiajame automobilyje, kuriame buvo kaltinamieji M. K. ir M. B., jie mušė jį, reikalaudami toliau prekiauti narkotikais, grąžinti dėl jų prekybos susidariusią skolą, taip pat jis parodė vietą prie Bukiškių žemės mokyklos, ir nurodė, kad toje vietoje 2004 m. gegužės mėn. jį sumušė suduodami smūgius kumščiais ir spardydami kojomis kaltinamieji M. K. ir L. L., po to jis parodė Riešės km. esančiame miške vietą, į kurią tą pačią dieną jį atvežė automobiliu kaltinamieji, ir nurodė, kad toje vietoje kaltinamasis L. L. liepė įlipti į duobę, po to parodė, kad toje miško vietoje, kaltinamieji L. L., M. K. ir M. B., prirakinus jį prie vieno iš medžių, gąsdino peiliais, kaltinamasis L. L. buvo įrėmęs savo peilį jam į kaklą ir sakė, kad jį nužudys, reikalavo grąžinti skolą ( t.16 b. l.126-128).

Nukentėjusiojo D. C. nurodytas aplinkybes dėl jo piršto sužalojimo 2004-03-30 aplinkybių bei kitų sužalojimų, patirtų 2004-05-11, aplinkybių patvirtina 2005-05-17 LTU TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. 2781/05 (01), kurioje nurodyta, kad D. C. nustatytas plaštakos 1-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, kuris galėjo būti padarytas veikiant kietu buku daiktu, netrukus prieš 2004-03-31 gydytojo traumatologo atliktą apžiūrą; poodinės kraujosruvos kaktoje, kurios galėjo būti padarytos netrukus prieš 2004-05-11 atliktą apžiūrą. Sužalojimai visumoje ir imant atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.16 b. l. 112-114).

Tai, kad kaltinamasis L. L. grasino nukentėjusiajam D. C. peiliu jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina tai, kad jis, parodžius daiktus atpažinimui, nurodė, kad peilis (paimtas 2005-02-01 atliekant kratą bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) yra panašus į tą peilį, su kuriuo 2004 m. žiemą-pavasarį viename iš butų Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, bei 2005 m. gegužės mėnesio pradžioje miške netoli Riešės jam grasino L. L. ( t.16 b. l. 122-123).

Iš nukentėjusiojo D. C. pareiškimo, rašyto 2005-02-17 matyti, kad jis prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn prieš jį smurtavusius kaltinamuosius ( t.1 b.l. 63-64).

Liudytoja A. C., nukentėjusiojo D. C. mama, savo parodymais patvirtino, kad 2004m. žiemą, pavasarį sūnus užsiiminėjo narkotikų prekyba, buvo sumuštas, nurodydama, kad 2004 m. pavasarį ji pastebėjo, kad sūnus pasidarė uždaresnis ir tylesnis, tuo pačiu metu vėlai vakarais arba naktimis prasidėjo skambučiai į jo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pastarasis neatsiliepdavo ir neperskambindavo. 2004 m. pradžioje jam buvo lūžęs nykštys, tačiau sūnus jai paaiškino, kad pirštą jam prispaudė technika per praktiką Bukiškių žemės ūkio mokykloje. 2004-05-11 apie 13.30 val. jai į darbą paskambino Bukiškių žemės ūkio mokyklos, kur mokėsi sūnus, direktoriaus pavaduotoja ir pranešė, kad jos sūnų prie mokyklos sumušė keli „skustagalviai“, įsodino į automobilį ir išvežė neaiškia kryptimi. Apie šį įvykį jau buvo pranešta policijai. Po 20 minučių ji paskambino savo vyrui A. C., kuris tuo metu buvo namuose, ir papasakojo jam, kas įvyko. Šis jai pasakė, kad sūnus prieš keletą minučių buvo užėjęs į butą, paėmė iš virtuvės nuo šaltytuvo pinigų, pasakė, kad eina laikyti vairavimo egzaminus ir išėjo. Ji skambino sūnui į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis buvo atjungtas. Po valandos jai perskambino vyras ir pasakė, kad sūnus grįžo namo sumuštas. Tą pačią dieną vakare grįžusi namo ji matė, kad ant sūnaus skruosto ir ant nugaros buvo mėlynės, galva praskelta. Sūnus jai papasakojo, jog jį sumušė miške prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos todėl, kad iš jo reikalavo pinigų už telefoną, kurį jis buvo įsipareigojęs parduoti, tačiau jam nepavyko. Taip pat jis sumokėjo tiems žmonėms pinigus, kaip kompensaciją, todėl jo daugiau nelies.Tuo metu ji nežinojo, kad sūnus yra susijęs su narkotikų prekyba.

Liudytojas A. C., nukentėjusiojo D. C. tėvas, davė analoginius liudytojai A. C. parodymus.

Liudytoja- Bukiškių žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotoja L. B. savo parodymais patvirtino apie smurto prieš jų mokyklos moksleivį D. C. naudojimą, nurodydama, kad kad 2004-05-11 apie 13.00 val. jai grupės vadovas A. G. pranešė, kad kažkas iš mokinių jam papasakojo, kad prieš pusvalandį prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos privažiavo automobilis, iš kurio išlipę jaunuoliai sumušė tuo metu lauke buvusį jų moksleivį D. C., įtempė į automobilį ir kažkur išvežė. Tada ji iš karto apie šį įvykį pranešė į policiją, o paskui telefonu informavo D. C. motiną. Po 15 minučių pastaroji jai pati perskambino ir papasakojo, kad ji buvo susisiekusi su savo vyru, kuris jai pranešė, kad D. C. prieš kelias minutes buvo užėjęs namo, kažką paėmė ir vėl išėjo. Praėjus dar pusvalandžiui į jos kabinetą užėjo pats D. C., kurio veide matėsi sužalojimai, tačiau jis ją nuramino, kad nieko baisaus neįvyko, ir prašė nekviesti policijos pareigūnų.

Liudytojas- Bukiškių žemės ūkio mokyklos profesijos mokytojas A. G. savo parodymais patvirtino, kad mokyklos teritorijoje buvo sumuštas jų moksleivis D. C., nurodydamas, kad kad 2004 m. gegužės-birželio mėn. apie vidurdienį prie jo priėjo keletas moksleivių ir pasakė, kad jo vadovaujamos grupės moksleivis D. C. buvo sumuštas prie mokyklos kelių jaunuolių ir išvežtas automobiliu. Apie tai jis pats asmeniškai pranešė mokyklos direktoriaus pavaduotojai, kuri iš karto apie tai pranešė D. C. motinai ir policijai. Po kelių minučių D. C. motina perskambino ir pranešė, kad ji ką tik kalbėjo su savo bute esančiu vyru, iš kurio sužinojo, kad jų sūnus neužilgo ten lankėsi. Po 1,5-2 val. Bukiškių žemės ūkio mokykloje pasirodė pats D. C., kuris pasakė, kad jam yra viskas gerai, prašė nekviesti policijos pareigūnų. Ant jo veido matėsi sužalojimai.

Liudytojas A. P. savo parodymais patvirtino, kad 2004 m. gegužį prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos D. C. mušė du vaikinai, su kuriais jis paskiau išvažiavo jų automobiliu, nurodydamas, kad smulkiau įvykio aplinkybes jis prisiminė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad jis su D. C. kartu mokėsi Bukiškių žemės ūkio mokyklos, esančios Mokyklos g. 1, Bukiškėse, Vilniaus r., vienoje grupėje. 2004 m. gegužės mėnesio pradžioje po vidurdienio jis kartu su savo draugais D. C., A. Č. ir D. J. stovėjo už mokyklos kampo, kur rūkė ir bendravo tarpusavyje. Staiga iš tos pusės, kur yra pagrindinis įėjimas į mokyklą, atėjo nepažįstamas vaikinas, kuris iš karto apkabino D. C., uždėjęs jam savo kairę ranką ant kaklo, o dešinės rankos kumščiu sudavė jam keletą smūgių į veidą. Tuo metu iš tos pačios pusės, iš kur pasirodė pirmas vaikinas, atbėgo ir antras nepažįstamas vaikinas, ir abudu nepažįstami vaikinai pradėjo gulintį D. C. spardyti. Mokiniai norėjo padėti D. C., bet, kai pradėjo prie jų artintis, tai vienas iš tų vaikinų perspėjo, kad jie nelįstų, kitaip juos papjaus. Tada jis nuėjo toliau nuo tos vietos ir nematė, kas toliau vyko su D. C., tik vėliau jam kažkas pasakė, kad tie patys du nepažįstami vaikinai įsodino D. C. į baltos spalvos automobilį „AUDI 100“ ir kažkur išvežė ( t.16 b. l. 185-189).

Liudytojas A. Č. savo parodymais patvirtino, kad 2004 m. gegužį prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos du vaikinai mušė D. C., nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad jis su D. C. kartu mokėsi Bukiškių žemės ūkio mokyklos, esančios Mokyklos g. 1, Bukiškėse, Vilniaus r., vienoje grupėje. 2004 m. gegužės mėnesio pradžioje po vidurdienio jis kartu su savo draugais D. C., A. Č. ir D. J. stovėjo už mokyklos pastato kampo. Staiga iš tos pusės, kur yra pagrindinis įėjimas į mokyklą, atėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pasisveikino su D. C. ir iš karto rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinį skruostą. D. C. nukrito ant žemės, tačiau tas vaikinas jį pakėlė laikydamas už megztinį ir dar kartą trenkė rankos kumščiu į veidą, dėl ko tas dar kartą nukrito. Tuo metu iš tos pačios pusės, iš kur pasirodė pirmas vaikinas, atbėgo ir antras nepažįstamas vaikinas. Pirmas vaikinas griebė D. C. iš nugaros už rankų ir taip laikė, o antras vaikinas tuo metu pastarąjį mušė rankos kumščiu per veidą iš priekio. Jie norėjo padėti D. C., bet, kai pradėjo prie jų artintis, tai vienas iš tų vaikinų perspėjo, kad jie nelįstų, kitaip juos papjaus. Po to abu šie vaikinai pradėjo spardyti gulintį D. C. į įvairias kūno vietas, paskui jie abu jį pakėlė ir, laikydami jį už rankų iš abiejų pusių, nunešė bei įsodino į netoliese stovėjusį automobilį, patys abudu įsėdo ir išvažiavo (t.16 b. l. 207 – 211).

Tai, kad nukentėjusįjį 2004 m. gegužį D. C. prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos mušė kaltinamieji M. K. ir L. L., patvirtina įvykį matęs kartu su liudytojais A. Č. ir A. P. buvęs D. J., kuris iš pateiktų atpažinimui nuotraukų atpažino kaltinamąjį L. L. kaip vaikiną, kuris 2004 m. gegužės mėnesio pradžioje šalia Bukiškių žemės ūkio mokyklos, esančios Vilniaus r., Bukiškėse, Mokyklos g. 1, pribėgo prie D. C. ir, kol kitas vaikinas pastarąjį laikė iš nugaros už rankų, mušė jį rankų kumščiais į įvairias kūno vietas iš priekio, vėliau spardė gulėjusį ant žemės per viršutinę kūno dalį bei šokinėjo jam ant galvos, o paskui įsodino į netoliese stovėjusį automobilį „AUDI“ ir išvažiavo ( t.16 b. l. 196-199), taip pat D. J. atpažino kaltinamąjį M. K. kaip vaikiną, kuris 2004 m. gegužės mėnesio pradžioje šalia Bukiškių žemės ūkio mokyklos, esančios Vilniaus r., Bukiškėse, Mokyklos g. 1, pribėgo prie D. C. ir pradėjo jį mušti, o paskui griebė iš nugaros už rankų ir laikė, kol kitas atbėgęs vaikinas mušė pastarąjį rankų kumščiais į įvairias kūno vietas iš priekio, vėliau spardė gulėjusį ant žemės per viršutinę kūno dalį, o paskui įsodino į netoliese stovėjusį automobilį „AUDI“ ir išvažiavo. Taip pat jis, pamatęs, kad prie jų artėja mokyklos mokiniai, juos perspėjo, kad jie to nedarytų, nes kitaip pagrasino papjauti ( t.16 b. l. 201-203).

Kaltinamiesiems L. L., M. K. inkriminuotas kaltinimo dėl jų veiksmų D. C. atžvilgiu aplinkybes patvirtina 2004-03-30 vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės : vaizdo įraše užfiksuoti veiksmai bute, nukentėjusysis D. C. guli ant grindų veidu į jas, ant jo nugaros sėdi kaltinamasis L. L., laikantis D. C. suėmęs kaire ranka už plaukų, kita ranka už smakro, keldamas aukštyn, liepia pasakyti savo pavardę ir vardą, adresą, du kartus dešiniu delnu patapšnoja D. C. per skruostą . Toliau L. L. atsistoja ir du kartus suduoda smūgius D. C. kumščiu į kairį ir dešinį šonus, užlaužia jam rankas, tris kartus kumščiu suduoda į kairį šoną . Po to kaltinamasis L. L., laikydamas vieną D. C. užlaužtą ranką už nugaros, savo dešine ranka apima jo kaklą, pakelia jį ir klausia, ar jis nori dar kada būti skolingas . D. C. atsako, kad „ niekada gyvenime“ . L. L. pakelia D. C., laikydamas apglėbęs ranka jo kaklą, smaugia jį, sakydamas, kad jis nemokėjo už orą ir kad oro kraneliai jam užsukti. Po to L. L. numeta D. C. ant grindų, suduoda jam kumščiu į krūtinę, tempia už plaukų, sakydamas, kad daugiau D. C. niekada nebus skolingas L. L. ir liepia tai pakartoti D. C.. Taip pat L. L., spausdamas D. C. veidą, sako, kad jam yra skolingi pusė miesto, tik reikia visus išgaudyti ( 2004-03-30 data užfiksuotas vaizdo įrašas vaizdo juostoje TDK H18 MP90, paimtas kratos metu I. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, t.5 b.l. 206-207, 2005-02-04 apžiūros protokolas, t.5 b.l. 211-213).

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji L. L., M. K. ir M. B. yra kalti dėl veiksmų prieš D. C.. Teismas, vertindamas kaltinamųjų L. L., M. B. veiksmus nukentėjusiojo D. C. atžvilgiu, tiki kaltinamojo M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisminio nagrinėjimo metu, kurie yra nuoseklūs ir detalūs, atitinka kitus byloje nustatytus įrodymus. Kaltinamojo M. K. parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo D. C. parodymus, todėl nėra pagrindo jais netikėti, juolab, kad tokius jų parodymus patvirtina, kaip jau minėta, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybes, įvykį prie Bukiškių mokyklos matę liudytojai.

Kaltinamieji L. L., M. B., menkindami savo vaidmenį aptariamame epizode, savo parodymuose neigia, kad D. C. buvo skolingas kažkuriam iš jų, jie nurodo, kad jis buvo skolingas ar tai M. K., ar tai P. M., be to nurodo, kad būtent šių kaltinamųjų iniciatyva ir buvo smurtaujama prieš nukentėjusįį D. C. . Kaltinamasis T. M. savo parodymais taip pat palaikė šių kaltinamųjų gynybinę poziciją . Kaltinamasis L. P., matęs įvykius prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos, palaikė kaltinamojo L. L. poziciją, kad prie mokyklos jis prieš D. C. fizinio smurto nenaudojo. Kolegija tokią kaltinamųjų L. L. ir M. B. poziciją vertina kaip jų siekį sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti, o kaltinamųjų T. M. ir L. P. parodymus kaip jų bandymą šiems kaltinamiesiems padėti. Kaip jau minėta aukščiau, šių kaltinamųjų versijos yra aiškiai prieštaringos kaltinamojo M. K., nukentėjusiojo D. C. parodymams, jų parodymus patvirtinantiems kitiems aukščiau nurodytiems įrodymams, kurie vertintini kaip patikimas abejonių nekeliantis įrodymų šaltinis.

Aptarti įrodymai patvirtina kaltinamųjų L. L., M. K. ir M. B. veiksmų prieš nukentėjusįjį D. C. motyvą, kad prieš jį buvo smurtaujama tam, kad šis grąžintų 200 Litų įsiskolinimą, kuris susidarė D. C. prekiaujant kaltinamojo M. B. jam perduotomis pardavimui narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Kaltinamųjų L. L., M. K. ir M. B. veiksmai prieš D. C. kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. : jie dėl asmeninių paskatų, už tai, kad D. C. buvo skolingas kaltinamajam M. B. už narkotines ir psichotropines medžiagas, jį mušė, sukeldami jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydami jo sveikatą.

Kaltinamųjų L. L., M. K. ir M. B. veika nagrinėjamu atveju negali būti kvalifikuota kaip savavaldžiavimas, nes tokios veikos atveju tarp kaltininko ir nukentėjusiojo teisės ir pareigos turi būti atsiradusios tik iš Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų pagrindų, taip pat ir iš kitų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal bendruosius civilinės teisės principus bei jų prasmę sukuria teises ir pareigas. Tai nustatyta nagrinėjamos veikos, kur numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė iškyla tik tada, kai nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdoma ginčijama ar tariama teisė........, požymiuose. Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamąjį M. B. ir nukentėjusįjį D. C. siejo piniginė skola, atsiradusi iš jų nusikalstamų santykių, kurie negalėjo būti ginami įstatymų nustatyta tvarka, todėl nei šio kaltinamojo, nei kaltinamųjų L. L. ir M. K. veiksmų prieš nukentėjusįjį D. C. negalima vertinti, kaip savavališkų veiksmų prieš valstybės įstatymais ir kitais teisiniais aktais nustatytą asmens teisių ir pareigų realizavimo tvarką . Keisti kaltinimą kitu sunkesniu kaltinimu teismas, varžomas Lietuvos Respublikos BPK 255 str. ir 256 str. nuostatų, negali, todėl kaltinamųjų veika vertintina pagal pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju aptartais aukščiau įrodymais nustatytas motyvas, kodėl kaltinamieji L. L., M. K. ir M. B. smurtavo prieš D. C., yra tik vada jų veiksmus vertinti kaip asmeninio pobūdžio veiksmus, jų veiką kvalifikuojant pagal jų veiksmais sukeltas pasekmes.

Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad minėti kaltinamieji buvo susibūrę į nusikalstamą susivienijimą, skirtą iš esmės narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybai, todėl šiame epizode aptariama jų nusikalstama veika vertintina kaip veika, padaryta veikiant viena iš bendrininkavimo formų- nusikalstamame susivienijime ( Lietuvos Respublikos BK 25 str.4d.).

Nesunkus A. A. sveikatos sutrikdymas, kurį 2004-04-06 padarė kaltinamieji M. K., M. B., tą organizavus kaltinamajam L. L., padėjus kaltinamajam P. M.

Kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 138 str.1d., kaltu neprisipažino, paaiškindamas, kad jam nieko nežinoma dėl A. A. sužalojimo peiliais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. L. kaltu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 138 str.1d. neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė ( t.20 b.l. 52, 68).

Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 138 str.1d. kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad jokiuose pasitarimuose dėl A. A. sužalojimo nedalyvavo, A. A. nepažinojo, nedalyvavo jo sužalojime ir nieko apie tai nežino. Kodėl jį apkalba kiti kaltinamieji, paaiškinti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 138str. 1 d., neprisipažino ir parodė, kad A. A. jis nepažįsta, jokių asmenų peiliais nežalojo ( t. 23 b.l. 138 – 139, 146 -147).

Kaltinamasis P. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 138 str.1d., kaltu prisipažino pilnai, savo parodymais patvirtindamas, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį A. A. sužalojo kaltinamieji M. K. ir M. B., tą organizavus kaltinamajam L. L., nurodydamas, kad, užsiimant narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, L. L. jam „perleido“ A. A., kuris maždaug nuo 2004 m. vasaros mažiau nei vieną mėnesį jam pardavinėjo jo tiekiamus narkotikus, o paskiau jis “perėjo” pas T. M. ir apie pusmetį pardavinėjo T. M. tiekiamą heroiną. Iš kalbų sužinojo, kad A. A. nebenori pardavinėti T. M. narkotikų. Tada L. L. pakvietė A. A. pokalbiui ir pasakė, kad jis, jeigu „nedirba“ jam, tai neturi teisės prekiauti heroinu ir kitiems asmenims.Vėliau L. L. sužinojo, kad A. A. ir toliau pardavinėja heroiną, kurį gaudavo iš kažkur kitur, bet ne iš L. L.. Tada L. L. nusprendė, kad jam reikia „kažką padaryti“ ir susirinkus M. K., M. B., L. L. ir T. M. į M. K. ir M. B. nuomotą butą Gabijos gatvėje Vilniuje, L. L. pasikvietė jį atskirai į kitą kambarį ir pradėjo aptarinėti planą, pagal kurį A. A. turėjo būti nužudytas. L. L. liepė pasakyti jo- P. M. draugei I. N., kad ši paskambintų A. A. ir pasakytų, jog ji nori iš jo pirkti narkotikų, ir tokiu būdu iškviestų A. A. susitikimui, po to jie A. A. įsodintų į automobilį ir nuvežtų į mišką. Jis iš karto atsisakė tą daryti, nes nenorėjo, kad jo draugė I. N. būtų į tai įtraukta. L. L. liko dėl to nepatenkintas ir vis tiek jam liepė pasakyti I. N., kad ji iškviestų jo nurodytu būdu A. A., o po to M. K. su M. B. subadytų jį peiliu. L. L. liepė M. K. ir M. B. laukti A. A., iki I. N. pasikvies jį į laiptinę, o po to šį subadyti peiliais, jis liepė badyti A. A. į kojas, į nugarą, todėl jis- P. M. suprato, kad L. L. savo ketinimo jį nužudyti atsisakė, nurodydamas jį tik sužaloti. Buvo nuspręsta, jog M. K. su M. B. bus su kaukėm ant veidų. Tą pačią dieną sutemus jis su M. K. ir M. B. išėjo iš buto į lauką, kur jis, susitikęs su I. N., jos paprašė paskambinti A. A. ir iškviesti jį susitikti dėl narkotikų pirkimo, nepasakę jai jų tikrųjų ketinimų. Jis jai pasakė, kad įėjus į laiptinę su A. A., ji turi išeiti, daugiau nieko jai neaiškino. Palikęs I. N., jis grįžo atgal į butą, kur laukė sugrįžtančių M. K. ir M. B.. Jie grįžę pasakė, kad subadė A. A., kalbėjo, kad peiliais dūrė abu kažkur į šlaunį, į nugarą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. M. davė analoginius parodymus ( t.22 b. l. 130 – 136, 195 - 218) .

Kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 138 str.1d., kaltu prisipažino pilnai, sav o parodymais patvirtino, kad kaltinamajam L. L. organizavus, kaltinamajam P. M. iškvietus A. A. į įvykio vietą, jis su kaltinamuoju M. B. jį subadė peiliais, nurodydamas, kad 2003 metais jis susipažino su A. A., kuris pardavinėjo T. M. jam tiekiamus narkotikus. Tais pačiais 2003 metais jis sužinojo, kad A. A. nebenori prekiauti narkotikais. Apie tai sužinojo ir L. L., P. M., M. B. ir T. M.. L. L. jiems visiems pasakė, kad tegul A. A. nebeprekiauja narkotikais, bet liepė prižiūrėti ir kontroliuoti, kad šis neimtų prekybai narkotikų iš kitų tiekėjų. 2004 metų pavasarį jie sužinojo, kad A. A. vis tiek pardavinėja narkotikus, tačiau gautus ne iš L. L.. Apie tai jie sužinojo iš P. M., nes tuo metu pastarojo draugė I. N. vartojo narkotikus, kuriuos ji buvo pirkusi iš A. A.. Tada L. L. sukvietė pasitarimui jį, M. B., T. M. ir P. M. į tuometinį jo ir M. B. nuomotą butą Pašilaičių mikrorajone. Ten L. L. pasakė, kad A. A. reikia sužaloti peiliu ir, kad tai padaryti turės jis ir M. B.. Pagal L. L. sukurtą planą A. A. turėjo paskambinti I. N. ir iškviesti jį į namo, esančio Medeinos g. 13, Vilniaus m. laiptinę, sakydama, kad nori nusipirkti narkotikų, o toje laiptinėje pagal L. L. nurodymą turėjo laukti jis su M. B. ir į ją įėjus A. A. jie turėjo peiliais durti jam į kojas ir užpakalį. Tam tikslui jam L. L. davė peilį, kurį vėliau po A. A. sužalojimo atsiėmė. Taip pat L. L. jam ir M. B. liepė ant galvos užsidėti kepures, kad nesimatytų jų veidai ir kad jų A. A. neatpažintų. Tada kažkuris pasiūlė iš kepurių tam tikslui pasidaryti kaukes ir jis su M. B. pasiruošė iš megztų kepurių kaukes, kepurėse išsipjovę skyles akims tam, kad užsidengtų veidus. Tą pačią dieną, kai vyko šis pasitarimas, jau sutemus, jis su M. B. ir P. M. išėjo iš buto, o L. L. ir T. M. pasiliko bute. Lauke P. M. paskambino I. N. ir pakvietė šią ateiti. Jai atėjus, P. M. paprašė ją telefonu iškviesti A. A., neva dėl to, kad ji nori pirkti iš jo narkotikus, o jam atėjus, jį pasikviesti į namo laiptinę. Taip pat P. M. I. N. sakė, kad atsivedus A. A. į laiptinę, ji turės pasišalinti . I. N. paskambino A. A., jam netrukus atėjus ir priėjus prie tos laiptinės, į kurią I. N. turėjo atvesti A. A., jam – M. K. M. B. liepė laukti laiptinėje, o pats sakė lauks lauke. Jam laukiant laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto, netrukus telefonu M. B. jam pranešė, kad A. A. jau ateina, tada jis užsidėjo ant veido kaukę.Į laiptinę įėjus A. A. su I. N., į ją tuoj pat įbėgo M. B. ir pradėjo peiliu badyti jį, šis pradėjo aimanuoti ir bėgti laiptais į viršų, M. B. bėgo šiam iš paskos. A. A. pribėgus prie jo- M. K., jis jį sugriebė už apykaklės, pakėlė A. A. ir apie pora kartų įdūrė šiam peiliu, pataikydamas į šio kojas ar sėdmenis. Po to paleido A. A.ių ir jis nukrito laiptinėje ant žemės, o jis su M. B. pabėgo iš laiptinės ir grįžo atgal į jų nuomojamą butą Gabijos gatvėje, kur jų laukė P. M., T. M. ir L. L., kuriems jie papasakojo, kaip viskas vyko. M. B. pasakė, kad I. N. įėjus su A. A. į laiptinę, jis iš karto pradėjo jį badyti peiliu, jis sakė, kad dūrė penkis kartus, taikydamas į kojas ir į sėdmenis. Jis- M. K. sakėsi dūręs du kartus. Kepures, kurias jie buvo užsidėję kaip kaukes, jis kitą dieną sudegino.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. davė analoginius parodymus ( t. 18 b.l. 194 – 200)

Tokius savo parodymus kaltinamasis M. K. patvirtino tikrinant jo parodymų įvykio vietoje, ja nurodydamas Medeinos g.11-o namo Vilniuje laiptinę ( t.19 b.l. 1, 3,4, 5,6, 7,8 ).

Kaltinamasis T. M. savo parodymais patvirtino, kad prieš A. A. subadymą jis buvo sutikęs jį prie parduotuvės ir šis jam pasakė, kad pardavė narkotikus P. M. draugei I. N.. P. M. siekė, kad jo draugė I. N. nustotų vartojusi narkotikus, todėl jis apie tą faktą pasakė P. M.. Po to išgirdo, kad A. A. kažkas subadė. Apie jokį pasitarimą dėl tarimosi sužaloti A. A. jis nieko nežino.

Tai, kad nukentėjusysis A. A. buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės. Jis parodė, kad iki 2004 m. vasario mėnesio jis prekiavo heroinu, kuriuo jį aprūpindavo T. M., o paskui jis jam pasakė, kad atsisako platinti narkotines medžiagas. Sužinojęs apie tai, T. M. iš pradžių pradėjo ant jo rėkti ir užsiminė, kad už pasišalinimą jis turės sumokėti 1000 JAV dolerių, tačiau kitą dieną pasakė, kad dėl 1000 JAV dolerių jis pajuokavo. Po to niekas jo nevertė toliau prekiauti narkotikais arba mokėti pinigus. 2004-04-06 apie 19.00 val. jam būnant su draugais A. S., E. M. ir mergina, vardu Vika atvažiavus į Medeinos g. 31 Vilniuje kiemą, jam į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. 8 600 61203 paskambino pažįstama mergina, vardu Inga, kuri pasiūlė pirkti žaidimų kompiuterį „SONY PLAYSTATION 2“. Jis sutiko ir susitarė susitikti su ja prie vaistinės, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje . Jis vėlavo, tai Inga jam skambino kelis kartus ir prašė paskubėti. Apie pasiūlymą pirkti kompiuterį jis pasakė savo draugams, kurie jį atvežė į su Inga sutartą vietą ir jo liko laukti automobilyje, o jis nuėjo susitikti su Inga, kurią pamatė stovinčią vieną prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, laiptinės. Jis Ingai pats pasiūlė užeiti į laiptinę prie šviesos, kadangi lauke buvo tamsu, ir pats pirmas žengė į laiptinę, o ji ėjo iš paskos. Įeidamas į laiptinę, jis pamatė nuo namo kampo atbėgančius du vyriškius, kurie buvo su juodom kaukėm ant veidų ir apsirengę juodais drabužiais. Šiems vyrams įbėgus į tą pačią laiptinę, kurioje buvo jis, Inga kažkur dingo. Abudu vyrai puolė prie jo ir jis pajuto smūgį į kairiąją koją, nuo kurio parkrito. Tada abudu vyrai pradėjo jam smūgiuoti į įvairias kūno vietas, o būtent į petį, į sėdmenis, į nugarą, ir iš viso sudavė apie 10-11 smūgių. Kokiais daiktais jį žalojo, jis iš pradžių nematė, tačiau tam tikru momentu norėjo smogti vienam iš tų vyrų kaire ranka, bet pastarasis jo kairės rankos plaštaką iš šono sužalojo peiliu. Tuo metu jis pamatė pas jo plaštaką sužalojusį vyrą rankoje peilį ir suprato, kad peilius turi abu vyrai. Antro vyro rankose peilio jis nepastebėjo, bet iš jo smūgių suprato, kad jis peilį taip pat turi. Vienas iš tų vyrų kumščiu sudavė jam vieną kartą į apatinį žandikaulį. Po to jis nugriuvo ant dešiniojo šono, nesigynė, o tik rėkė iš skausmo. Viskas užtruko ne ilgiau, negu 1 minutę, o po to abudu vyrai išbėgo iš laiptinės į lauką. Jis taip pat išbėgo į gatvę prie automobilio, kuriame sėdėjo jo draugai, ir jiems parodė sužalojimus kūne. Draugai jį nuvežė į ligoninę ( t. 15 b. l. 11-23).

Tokius savo parodymus nukentėjusysis A. A. patvirtino juos tikrinant įvykio vietoje, jis nurodė tą pačią įvykio vietą, kaip ir kaltinamasis M. K. ( t.15 b. l. 32-39).

Tai, kad nukentėjusįjį A. A. kaltinamieji M. K. ir M. B. badė peiliais, patvirtina jo rūbuose, kuriais jis vilkėjo įvykio metu - 2004-04-06, odinėjė striukėje, sportinėje striukėje, kelnėse, marškinėliuose nustatyti kiauryminiai pažeidimai ( t.15 b.l. 76, 84-85, 87, apžiūros protokolas), kurie, kaip nustatyta 2004-05-07 specialisto išvada Nr. 11-1217, 2005-10-12 specialisto išvada Nr.11-1184 (05), Nr. 11-3045 (05) padaryti smūgiuojant duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina – peiliu ( t.15 b. l. 80-83, 94-98).

Tai, kad nukentėjusysis A. A. buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis- laiku ir būdu, patvirtina 2004-06-15 teismo medicinos specialisto išvada Nr. 1549/04(01), kuria nustatyta, kad A. A. padaryta pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, durtinės – pjautinės žaizdos nugaros kairėje pusėje (3), kairiajame žaste (1), kairėje šlaunyje (1), kairio sėdmens srityje (4), galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2004-04-06), paveikus duriančiai – pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žaizdos kairėje šlaunyje sveikata sutriko ilgam (ilgiau 10 d.); atskirai kitos žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visos žaizdos padarytos 10 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi savižalojimuisi. Neatmetama galimybė, kad pjautinė žaizda kairėje plaštakoje galėjo gautis ginantis. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais (daiktu), t.y. duriančiai – pjaunančiu ( t.15 b. l. 62-63).

Tai, kad nukentėjusysis A. A. buvo sužalotas aptariamo įvykio dieną, savo parodymais patvirtino liudytoja K. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais E. M., A. S., V. K., kurie parodė, kad 2004-04-06 vakare jie privežė prie Medeinos g.11 Vilniuje namo su jais buvusį A. A., kuris turėjo ten susitikti su kažkuo, kad įsigytų kompiuterį „SONY PLAYSTATION”, A. A. išlipo iš automobilio ir vienas nuėjo link to namo, tačiau po 5 minučių pribėgo prie jų, sėdėjusių automobilyje, ir pasakė, kad jį sužalojo peiliu, ir paprašė iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, ką jie ir padarė Ligoninėje matė, kad A. A. nugara ir koja yra kruvinos . A. A. sakė, kad laiptinėje jį užpuolė du kaukėti vyrai, tačiau jis nesuprato už ką (15 b. l. 114-115, 125-127).

Liudytojas A. Š. savo parodymais patvirtino, kad kad 2004-04-06 vakare buvo peiliu sužalotas A. A., su kuriuo iki sužalojimo jis bendravo. Iš jo pasakojimo jis žino, kad jis ėjo į susitikimą su mergina vardu Inga, kuri jam siūlė pigiai pirkti žaidimų kompiuterį „SONY PLAYSTATION 2”, ir kad įėjus į namo laiptinę jį užpuolė du kaukėti vyrai, kurie jį subadė peiliu.

Įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji L. L., M. K., P. M. ir M. B. yra kalti dėl A. A. sveikatos nesunkaus sutrikdymo. Kaltinamojo L. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.4d. ir 138 str.1d., jis pats, tiesiogiai nedalyvavo šios veikos objektyviosios pusės realizavime, tačiau jis parengė šios veikos padarymo planą, parinko šios veikos vykdytojus, paskirstė jų vaidmenis, todėl teismas kaltinamojo L. L. veiksmus šioje situacijoje vertina kaip organizatoriaus veiksmus. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam L. L. jo veiką kvalifikuojant kaip organizatoriui, jo teisinė padėtis nebus pasunkinta, nes kaltinimas aptariame epizode jam buvo pareikštas ne tik pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d., bet ir pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d., ko teismas šiame epizode jam neinkriminuoja. Kaltinamasis P. M. taip pat tiesiogiai savo veiksmais nedalyvavo realizuojant jam inkriminuojamos veikos obejetyviąją pusę, tačiau jis savo veiksmais padėl veikos vykdytojams tokią veiką padaryti, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. ir 138 str.1d. Kaltinamųjų M. K. ir M. B., savo bendrais veiksmais sužalojus A. A., veika aptariamoje situacijoje kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. : jie smurtavo prieš A. A., tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą .

Kaltinamieji L. L., M. B. neigia dalyvavę nukentėjusiojo A. A. sveikatos sutrikdyme, tačiau teismas, vertindamas įrodymus dėl jų bendrininkavimo sužalojant nukentėjusįjį, tiki kaltinamųjų M. K., P. M. parodymais. Šių kaltinamųjų parodymai dėl aptariamo įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs ir detalūs, atitinka tarpusavyje, papildo vienas kito parodymus, be to šių kaltinamųjų parodymai patvirtina nukentėjusiojo A. A. nurodytas įvykio aplinkybes. Kaltinamųjų L. L. ir M. B. versiją, kad juos kaltinamieji M. K. ir P. M. apkalba, prieštarauja surinktiems įrodymams, juolab, kad nėra nustatyta jokio pagrindo tokiai apkalbai, be to atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamieji M. K. ir P. M., duodami parodymus dėl A. A. sužalojimo, pateikia juos pačius kaltinančias aplinkybes, kurias patvirtina nukentėjusiojo šiame epizode nurodytos aplinkybės. Iš kaltinamųjų M. K. ir P. M. parodymų yra žinoma, kad, tariantis dėl nukentėjusiojo A. A. sužalojimo, kartu buvo ir kaltinamasis T. M., kuris girdėjo jų tarimąsi, be to jis dar buvo, kaip po nukentėjusiojo A. A. sužalojimo sugrįžo kaltinamieji M. K. ir M. B., kurie pasakosi nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamasis T. M. tokių aplinkybių nepatvirtino, tačiau, kolegijos nuomone, dėl aukščiau aptartų įrodymų tai nenuneigia minėtų kaltinamųjų bendrininkavimo sužalojant A. A..

Visų kaltinamųjų, dalyvavusių nukentėjusiojo A. A. sužalojime, veiksmai, vertintini kaip nusikalstamo susivienijimo narių veiksmai, nes šie veiksmai tiesiogiai buvo susiję su šio susivienijimo pagrindiniu tikslu - prekyba narkotikais, šiame aptariamame epizode yra nustatyta, kad nukentėjusįjį A. A. kaltinamieji sužalojo už tai, kad įtarė jį prekiaujant ne jų susivienijimo tiekiamais narkotikais, taip kenkiant jų prekybai.

A. Ž. turto prievartavimas, kurį kaltinamieji L. L., M. K. ir P. M. padarė 2003 m. gegužės-2004 m. kovo 16d. laikotarpiu.

A. Ž. kankinimas, kurį kaltinamieji L. L., M. K., P. M., M. B., T. M. ir R. S. padarė 2004 m. kovo viduryje .

Kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 181 str.3d., 249 str.3d. ir 140 str.2d., kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad jis neturėjo jokių finansinių reikalų su nukentėjusiuoju A. Ž., kurį pažinojo iš matymo. Jis neigia prievartavęs jo turtą. 2003 m. buvo suimtas R. S., jam, matyt, reikėjo pinigų, nes reikėjo parduoti kažkokius daiktus, esančius bute Didlaukio gatvėje. Jis kartu su M. K. ir P. M. važiavo paimti tuos daiktus, tačiau jų negavo, nes pasirodo, kad A. Ž. S. daiktus buvo praradęs. Prie jų automobilio buvo priėjęs A. Ž., kalbėjosi su P. M., paskiau įsėdęs į automobilį, kalbėjosi ir su M. K., tarp jų kilo kažkoks konfliktas, tačiau smurto prieš A. Ž. niekas nevartojo, jis pats nieko iš jo nereikalavo, nei pats, nei per tarpininkus nieko iš A. Ž. negavo. Jis nematė, ar automobilyje M. K. sudavė A. Ž.. Niekas jo į mišką nevežė. Nurodo, kad 2004m. pavasarį jis kartu su R. S. jo bute Didlaukio 20-14 Vilniuje, gėrė alkoholinius gėrimus ir linksminosi, kartu su jais buvo M. B., T. M., M. K. ir A. Ž., pastarasis buvo vartojęs narkotikų, todėl buvo apsvaigęs. Tą vakarą jie visi šventė T. M. gimimo dieną. Jis pats irgi tą vakarą buvo gerokai išgėręs, todėl dėl apsvaigimo ne viską prisimena. Pamena, kad sudavė A. Ž. šlepete į veidą ir į pilvą, kišo jam pagalį į burną, rodė jam peilį, tačiau jokio tikslo neturėjo. Išgertuvių metu jie darė visokias nesąmones, kvailiojo, tačiau A. Ž. negrasino. A. Ž. buvo persirengęs moteriškais rūbais, tačiau jis tai darė savo valia, taip pat jis šoko ir dainavo.Moteriškus rūbus jam davė P. M., jis sakė, kad tai jo draugės I. N. rūbai, nepamena, ar jis A. Ž. liepė apsirengti šiais moteriškais rūbais. Kas pakvietė į jų vakarėlį A. Ž., jis nežino, kai atėjo, jis jau buvo bute. Jokių tarimųsi dėl veiksmų prieš A. Ž. nebuvo. Kiek pamena, tai M. K. lyg spyrė A. Ž., taip pat kelis kartus jam spyrė R. S., tačiau niekas jo nenorėjo sužaloti, tik norėjo iš jo pasityčioti. R. S. taip pat liepė jam eiti nusiprausti, kai jis prausėsi, kažkas užsuko ar tai karštą, ar tai šaltą vandenį, ko nepastebėjęs A. Ž. ir toliau prausėsi, tada jie visi pradėjo kvailioti, jam prausiantis, užsukinėti tai karštą vandenį, tai šaltą. Apie trečią valandą nakties R. S. išgrūdo A. Ž. iš buto, nes jis buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotikų, kuriuos į butą buvo atsinešęs M. K..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d. ir 181 str.3d., 249 str.3d. ir 140 str. 2 d., kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė ( t.20 b.l. 52, 68).

Kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d. Ir 181 str.3d., 249 str.2d. ir 140 str. 2 d., kaltu prisipažino ir savo parodymais patvirtino prievartavęs kartu su kaltinamaisiais L. L. ir P. M. iš nukentėjusiojo A. Ž. jo turtą, taip pat patvirtino kartu su kaltinamaisiais L. L., P. M., M. B., T. M. ir R. S. kankinę nukentėjusįjį A. Ž., nurodydamas, kad jis pažinojo A. Ž., pravardžiuojamą “Slonu”, kuris gyveno Baltupiuose, mokėsi Teisės universitete. A. Ž. daugiau bendravo su R. S.. Jis Baltupiuose buvo žinomas kaip didelis pagyrūnas, gyrėsi, jog jis turi kažkokių užtarėjų tarp nusikalstamų grupuočių. L. L. nepatiko, kad A. Ž. giriasi tokiais ryšiais, todėl liepė, kad šis jam – L. L. mokėtų pinigus, tačiau kokią pinigų sumą, nuo kada ir kokiu būdu A. Ž. turėjo sumokėti L. L., jis nežino, nepamena, ar yra vežę A. Ž. dėl tų pinigų į mišką, ar yra mušę jį dėl to miške ar automobilyje, tačiau jis pats 2004 metų pradžioje L. L. nurodymu iš A. Ž. imdavo pinigus ir perduodavo juos L. L.. Būdavo taip, kad L. L. paskambindavo jam ir liepdavo kartu su juo važiuoti prie A. Ž. namų, kur nuvažiavus, L. L. palaukdavo savo automobilyje Mersedes Benz, o jis nueidavo pas A. Ž. į butą ir paimdavo iš šio pinigus. A. Ž. jam duodavo po 150 ar po 200 Lt. kas mėnesį, tuos pinigus jis atiduodavo L. L.. Jis pats A. Ž. nėra grasinęs nei nužudyti, nei fiziniu susidorojimu, tačiau jis galėjo pasakyti A. Ž., jeigu L. L. reikalauja mokėti pinigus, tai geriau ir mokėti, nes jis pats gerai žinojo, koks L. L. negailestingas ir žiaurus tiems, kurie šiam nepaklusdavo. Pats A. Ž. jam niekada nesakė, kad nenori mokėti pinigų L. L.. Tuo laikotarpiu, kai jis L. L. nurodymu eidavo pas A. Ž. pasiimti pinigų, jam paskambino kažkuris iš jo draugų ir pakvietė ateiti pas R. S. į butą Baltupiuose, kur jis nuvažiavo lygtai su M. B.. Tą dieną buvo švenčiamas T. M. gimtadieni, kuriame dalyvavo L. L., T. M., R. S., P. M., jis ir A. Ž.. Jie visi vaišinosi alkoholiniais gėrimais. L. L. A. Ž.i liepė uostyti “Ekstazi” susmulkintą tabletę, vertė gerti degtinę, mušė pastarąjį šlepetėmis, daužydamas per veidą, liepė A. Ž. vadinti jį “bosu” ir dainuoti “viskas savo bosui”. Tuo metu visi linksminosi, o L. L. tyčiojosi iš A. Ž.: L. L. liepė A. Ž. jiems visiems patarnauti, pilstyti į stikliukus degtinę, jei jis perpildavo per šoną, L. L. šį mušė. Po to L. L. liepė A. Ž. persirengti moteriškais apatiniais drabužiais ir šokti. Paskiau kažkas liepė A. Ž. lipti į vonią, pylė ant jo šaltą ir karštą vandenį. P. M. vaizdo kamera gana ilgai filmavo. Praėjus kelioms dienoms po to vakaro L. L. sakė, kad kada nors A. Ž. dirbs policijoje ir padės jiems, nes yra nufilmuota, kaip buvo iš jo tyčiojamasi. Po to vakaro L. L. jam daugiau neliepė eiti pas A. Ž. imti pinigų. Jis pats- M. K. A. Ž. nemušė ir nematė, kad kas kitas be L. L. būtų mušęs jį ar kitaip tyčiojęsis iš jo, nebent žodžiais..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus, papildomai nurodydamas, kad į vonią A. Ž. liepė lipti L. L., kuris ir pylė ant jo tai šaltą vandenį, tai karštą ( t.19 b. l. 59-60, 86-87).

Kaltinamasis P. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 181 str.3d., 249 str.2d. ir 140 str.2d., kaltu prisipažino pilnai, savo parodymais patvirtino kartu su kaltinamaisiais L. L. ir M. K. prievartavęs iš A. Ž. jo turtą, taip pat kartu su kaltinamaisiais L. L., M. K., T. M., M. B. ir R. S. kankinęs A. Ž., nurodydamas, kad su A. Ž., vadinamu „ Slon“ susipažino per R. S. . A. Ž. mokėsi Lietuvos teisės universiteto policijos fakultete ir R. S. kalbėjo, kad A. Ž. gali policijoje padaryti didelę karjerą, nes turi kažkokių įtakingų giminaičių. 2002 m. R. S. buvo suimtas ir patalpintas į Lukiškių TI-K. L. L. po R. S. sulaikymo kalbėjo, kad A. Ž. prišnekėjo kažkokių nesąmonių, gyrėsi kažkokiais nebūtais dalykais, dėl ko jis supyko ant jo ir dėl to kartu su juo L. L. išvežė A. Ž. į mišką. Jis neprisimena, ar dar kas nors kartu su jais važiavo ir buvo miške, kur jie L. L. iniciatyva nusivežė A. Ž.. Miške jie A. Ž. mušė, bet tikriausiai nestipriai, nes jis net neprisimena, kaip viskas vyko, netgi nepamena tiksliai, kur tai vyko. A. Ž. galėjo būti nuvežtas į miškelį, esantį Baltupiuose, netoli sanatorijos. Jis neprisimena, ar jis pats mušė A. Ž., bet, greičiausiai, nemušė, tik laikė, o šį mušė L. L.. Jis pats retai mušdavo, nebent tai nurodydavo L. L.. Tada L. L. A. Ž. liepė mokėti pinigus, jis nurodė kokią pinigų sumą ir per kokį laiko tarpą A. Ž. turi ją sumokėti. Iš A. Ž. L. L. reikalavo pinigų už tai, jog šis per daug šneka. Po to jis sužinojo, kad A. Ž. perduodavo pinigus per M. K.. 2004-03-16 buvo T. M. gimtadienis, kurį jie susirinko atšvęsti R. S. bute. Jam su T. M. atvažiavus pas R. S. be pastarojo bute jau buvo ir A. Ž.. Jis atsivežė ir filmavimo kamerą, nes iš L. L. jau žinojo, kad bute bus iš A. Ž. tyčiojamasi. Pakeliui jie nupirko maisto, alkoholinių gėrimų, moteriškus apatinius drabužius, kuriuos išrinko T. M., jis juos išrinko specialiai A. Ž., nes buvo žinoma, kad jis bus vakarėlyje. R. S. bute be minėtų asmenų buvo ir L. L., M. K., M. B.. Visą vakarą L. L. iš A. Ž. tyčiojosi, mušė šlepete per galvą, davė narkotikų. Taip pat L. L. liepė A. Ž. persirengti moteriškais apatiniais drabužiais. Kažkas iš jų nuvedė A. Ž. į kitą kambarį, iš kur jis atėjo persirengęs tais moteriškais apatiniais. L. L. liepė A. Ž. šokti ant lovos, čiulpti pagalį, grasino peiliu, liepė lipti į vonią, kur jį apipylė šaltu vandeniu. A. Ž. tam nesipriešino, nes bijojo L. L.. Ką tiksliai darė ten buvę kiti asmenys, jis neprisimena. Jis pats A. Ž. nemušė, tik tą vakarą filmavo vaizdo kamera, taip pat filmavo ir dar kažkas be jo, tačiau ne viskas buvo nufilmuota, nes kartais kamera buvo įjungiama, kartais išjungiama, taip buvo daroma L. L. nurodymu. Po to visi iš to buvo išsiskirstė. Po šio įvykio L. L. liepė jam tą vaizdajuostę paslėpti, nes jos ateityje gali prireikti. Kaip jis suprato, kad L. L. turėjo mintyse tai, jog A. Ž. gali padaryti karjerą policijoje ir L. L. turės galimybę tuo pasinaudoti. Ta vaizdajuostė buvo pas jo draugę I. N., gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t.22 b. l. 137 - 139, 203 – 204).

Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str,.2d. ir 140 str.2d., kaltu neprisipažino, jis parodė, kad 2004 m. kovo viduryje jam paskambino M. K. ir pakvietė į T. M. švenčiamą gimtadienį į R. S. butą, į kurį jie atvažiavo kartu su L. L.. Bute jau buvo M. K., P. M., R. S., T. M. ir A. Ž., kuris buvo apsvaigęs nuo narkotikų, iš jo visi žodžiais tyčiojosi. Iš kažkur atsirado moteriški rūbai, kuriais persirengė A. Ž., paskiau jis šoko, juos linksmino. Nepastebėjo, kad kas muštų A. Ž., kažkuriuo metu L. L. gal pora kartų sudavė jam šlepete, paskiau A. Ž. vonioje prausėsi, kažkas sukinėjo jam vandenį. Prieš tai vienu tarpu L. L. vaidino neva jis esąs ponas, o A. Ž. jo tarnas ir jis jam patarnavo.Nematė, kad kas grąsintų A. Ž. peiliu, muštų plastikiniu buteliu ar kištų pagalį jam į burną. Jis pats nelietė A. Ž.. A. Ž. ne tik tą vakarą vartojo narkotikus, tačiau svaiginosi ir degtine, tai darė savo noru. Paskiau Savičius liepė A. Ž. eiti namo. Apie tai, kad A. Ž. specialiai buvo pakviestas į R. S., kad iš jo būtų galima pasityčioti, jam nežinoma. Vakarėlio eigą filmavo P. M., kartais jis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 140 str.2d., kaltu neprisipažino, jis parodė, kad A. Ž. pažįsta iš matymo. Neneigia 2004 m. kovo mėnesį buvęs R. S. bute, kur buvo ir A. Ž., tačiau pastarojo atžvilgiu smurto nurodo nevartojęs ( t.23, b.l. 146 – 147).

Kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 140 str.2d., kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad 2004 m. jie šventė jo gimtadienį R. S. bute. Miškinis pasiūlė pakviesti į gimtadienį A. Ž., kad iš jo pasijuoktų. Jis, P. M. ir R. S. nupirko raudoną moterišką trikotažą parduotuvėje, dar P. M. buvo paėmęs kažkokius moteriškus savo draugės rūbus, taip pat P. M. paskambino M. K., kad šis paimtų „ekstazi“ tablečių. Vakarėlyje dalyvavo jis, R. S., L. L., M. B., P. M. ir M. K.. Jie visi linksminosi, gėrė degtinę, A. Ž., persirengęs moteriškais P. M. atneštais rūbais, šoko, visi iš jo juokėsi. Jis- T. M. vakarėlio metu gėrė degtinę ir vartojo narkotikus, todėl buvo apsvaigęs, ne viską pamena, bet jis nematė, kad kas smurtautų prieš A. Ž., iš jo buvo šaipomąsi tik žodžiais, jis nematė, kad kas kištų jam pagalį burną, grąsintų peiliu, muštų plastikiniu buteliu, nežino, ar kas vertė A. Ž. prieš jo valią gerti degtinę ar vartoti narkotikus. Kažkuriuo metu L. L. plekštelėjo gal kartą A. Ž. šlepete. Vienu tarpu jis pats- T. M. liepė bučiuoti jam koją, nes buvo gerokai girtas, A. Ž. tai ir darė. A. Ž. buvo labai apsvaigęs, tai jie vonioje ant jo pylė tik šaltą vandenį, kad jis išsiblaivytų. Vakarėlio eigą savo iniciatyva filmavo P. M..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 140 str.2d., kaltu neprisipažino ( t. 24 b.l. 88) .

Kaltinamasis R. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d., kaltu prisipažino pilnai, savo parodymais patvirtindamas, kad jis kartu su kaltinamaisiais L. L., M. K., P. M., T. M., M. B. kankino nukentėjusįjį A. Ž., nurodydamas, kad jis jau seniai pažįstamas su A. Ž.. Iš paties A. Ž. kalbų jis žinojo, kad maždaug nuo 2003 metų pradžios jis mokėjo L. L. pinigus už tai, kad “kažką ne taip pasakė”. Tuo metu jis pats atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. 2004 m. kovo mėnesį jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jie šventė T. M. gimtadienį, kuriame dalyvavo jis- R. S., L. L., T. M., M. K., P. M. ir M. B.. Jam L. L. liepė pakviesti A. Ž., sakydamas, kad nori su juo pasikalbėti. Tada jis su T. M. šio automobiliu Mersedes Benz nuvažiavo į kompiuterinę Ateities gatvėje, kur buvo A. Ž. ir pakvietė jį į T. M. gimtadienį. A. Ž. sutiko ir pats be jokios prievartos atvažiavo su jais į jo butą. Bute L. L. pradėjo tyčiotis iš A. Ž., vertė pastarąjį vartoti narkotikus, gerti degtinę, mušė jį šlepete per veidą. Po to L. L. liepė A. Ž. persirengti moteriškais apatiniais drabužiais ir šokti ant lovos. Niekas L. L. nesustabdė, nes visi šio bijojo, buvo taip priimta, kad kaip L. L. pasako, taip ir būna, niekas jam neprieštaraudavo. Jis pats A. Ž. nemušė, nebent kokį kartą jam įspyrė, kiek pamena, visi buvę bute po truputį spardė A. Ž., tik nepamena, ar smurtavo prieš jį M. B.. A. Ž. taip pat paguldė į vonią, kur irgi iš jo tyčiojosi. Vakarėlio eiga buvo filmuojama vaizdo kamera.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t. 11 t., b.l. 98, 111).

Tai, kad iš nukentėjusiojo A. Ž. buvo prievartaujamas jo turtas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, taip pat, kad jis buvo kankinamas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 1999 m. jis pradėjo bendrauti su R. S., su kuriuo kartu mokėsi vienoje mokykloje. Per R. S. jis vėliau susipažino su L. L., M. K., Mariumi, kurį jis vėliau atpažino kaip M. B., vaikinu, pravarde „Miškis“, kurį jis vėliau atpažino kaip P. M., ir vaikinu, pravarde „Mutlius“, kurį jis vėliau atpažino kaip T. M., bet artimai su jais nebendravo. 2003 m. kovo mėnesį R. S. sulaikė policija dėl vagystės iš buto, o vėliau jį nuteisė. Po R. S. sulaikymo L. L. pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Jis kartu su M. K., sutikęs jį prie jo namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sakė, kad R. S. dabar sunku, kad jam reikia pinigų ir pareikalavo iš jo 1000 JAV dolerių, kuriuos pasiūlė pasiskolinti. Jam atsakius, kad jis neturi pas ką pasiskolinti, jam buvo pasiūlė tą sumą atiduoti daiktais, o būtent - atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, auksą, vaizdo kameras ar kitokius vertingus daiktus. Kadangi ir tokių daiktų jis neturėjo, jam buvo pasiūlyta pinigus mokėti dalimis. 2003 m. balandžio ar gegužės mėn. apie 21.00-22.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prie jo privažiavo automobilis „Mercedes Benz“, iš kurio išlipo P. M. ir įtraukė jį į automobilį ant galinės sėdynės. Už automobilio vairo sėdėjęs L. L. rankos delnu sudavė apie 15 smūgių jam į galvą, o šalia pastarojo ant galinės sėdynės sėdėjęs M. K. sudavė jam apie 3 smūgius kumščiu į galvą, apie 5 kartus spyrė į pilvą, į krūtinę. Tuo metu P. M. jo nemušė, o tik laikė už striukės. Mušdamas L. L. sakė, kad jeigu jis nemokės pinigų, tai jį išveš į Nemenčinės miškus ir nužudys taip, kad niekas nesuras. Po šių grasinimų jį nuvežė į mišką Vilniuje, Baltupių mikrorajone už sanatorijos „Pušyno kelias“. Atvykus į mišką, dar neišlipus iš automobilio, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs P. M. apsisuko į jį ir parodė rankoje buvusį peilį, kuriuo mojavo prie jo veido ir prie krūtinės, buvo jį įrėmęs jam į krūtinę ir į pilvo sritį, sakė, kad gali jį dabar papjauti arba kitaip sužaloti, jeigu jis nevykdys L. L. reikalavimų mokėti jiems pinigus. Tuo metu M. K. juokėsi, o L. L. paminėjo, kad jiems tokį, kaip jį- A. Ž. labai lengva nužudyti, užkasti ir jie neturės jokių problemų. Po to P. M., tempdamas jį už striukės, ištraukė iš automobilio ir M. K. 4-5 kartus spyrė į jo kojas ir į šonus, o L. L. 2-3 kartus koja iš viršaus mynė jo galvą. Taip pat P. M. išsitraukė peilį, kurį prirėmė prie jo kaklo, o L. L., atitraukęs striukės skverną, parodė kišenėje daikto, panašaus į pistoletą, rankeną, o paskui - dalį vamzdžio, ir jam pagrasino, kad gali jį ir dabar labai lengvai nušauti. Po to P. M. dar du kartų spyrė koja jam į nugarą. Mušdami jie iš jo reikalavo pinigų, todėl šis sutiko su šiuo reikalavimais ir pažadėjo mokėti pinigus. Po to P. M. jį už striukės nutempė toliau į mišką ir paliko. Po to 2003 m. birželio, liepos mėn. pora kartų į jo namus buvo atėjęs M. K., kuris sakė, kad šis mokėtų didesnes sumas ir taip greičiau išmokėtų visą sumą, kartu minėjo, kad jeigu nemokės, tai jį vėl išveš į mišką. 2003 m. pavasarį-vasarą jis iš kitų žmonių girdėjo, kad visi anksčiau minėti asmenys priklauso vienai grupuotei, kurios lyderis yra L. L., kad jie užsiima prekyba narkotikais, turto prievartavimu, organizuoja vagystes iš buto, gali nužudyti žmogų be gailesčio. Šios žinios jį dar labiau įbaugino ir jis pakluso reikalavimams mokėti pinigus, nes bijojo, kad jie savo grasinimus jį nužudyti gali realiai įgyvendinti. Iš viso jų reikalavimu per 6-7 mėnesius nuo 2003 m. kovo mėnesio per 8-10 kartų jis sumokėjo 2200 litų po 200-250 litų. Kiekvieną mėnesį pinigus jis perduodavo M. K. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir pačiame name, taip pat prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir pačiame name. Prieš tai jam paskambindavo arba M. K. arba jis pats skambindavo ir perduodavo M. K. pinigus, kuriuos šis vėliau turėjo perduoti L. L.. Kai jau jis buvo iš reikalaujamos sumos sumokėjęs 2200 Lt., 2004 m. pavasarį vakare R. S., P. M. ir T. M. iš kompiuterinio klubo „Era“, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur jis buvo, jį išsivežė automobiliu „Mercedes Benz“ į R. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje . Prieš tai jie sakė, kad su juo nori pasikalbėti L. L., tada šis nurašys likusius pinigus, kurių nereikės mokėti ir jį paliks ramybėje. Atvykus į R. S. butą, buvo ruošiamąsi vaišėms, maždaug po 30-40 minučių atvažiavo L. L. ir M. B., kurie atvežė degtinės. Tik atėjęs L. L., žinodamas, kad tuo metu jis studijavo Lietuvos teisės universitete, pasakė, kad „musaras“ sėdi kartu su „bratva“, ir sudavė jam koja smūgį į petį, įpylė į stiklinę degtinės ir liepė išgerti, o po to, ištraukęs peilį, grasino, kad nupjaus ausį, liepė su degtine išgert dvi baltas tabletes bei sudavė du smūgius kumščiu į galvą. Visi kiti tuo metu buvę virtuvėje juokėsi. Tada L. L. tyčiojosi sakydamas, kad „mentas“, o išgerti negali, pastatė jį prie sienos, liepė patraukti rankas, o pats su plastikiniu buteliu, kuriame buvo limonadas, sudavė apie 30-40 kartų jam į galvą, R. S. spyrė jam apie 10 smūgių į kojas, į pilvą. Visi iš jo tyčiojosi, paminėdami, kad jis būsimas policininkas. Jam buvo liepta dar gerti degtinę. Po to jis prarado sąmonę, atmintį, o atsigavo jau buto kambaryje. Dėl apsvaigimo nuo narkotikų, dėl degtinės jis daug ko neatsimena, nes tokioje būsenoje nesiorientavo, kas tuo metu vyko. Jis atsimena, kad L. L. liepė jam apsirengti moteriškais drabužiais ir šokti, kad jis jį mušė į galvą kumščiu, paskui sutrynė tabletę ir liepė ją uostyti, buvo ištraukęs peilį ir grasino nupjauti lytinį organą, kad po to jį pakišo po stalu ir spardė kojomis. Daugiausiai iš jo tyčiojosi L. L.. Po to M. K. ir T. M. įgrūdo jį į vonią, ant galvos jam pylė šaltą ir karštą vandenį. Tame bute jį laikė apie 6-7 valandas, o apie 3-4 val. nakties R. S. jam liepė apsirengti savo drabužiais ir nešdintis iš buto . Jis grįžo namo apie 8 val. ryto, visą dieną miegojo, nes prastai jautėsi, pabudęs tik apie 20.00 val., matė veidrodyje, kad jo veidas yra sumuštas, tačiau savo tėvams pasakė, kad klube pateko į muštynes. Po keturių dienų nuo šio įvykio pas jį į namus buvo atėję R. S. ir M. K., kurie pasakė, kad dėl įvykio jis niekur nesikreiptų ir galės ramiai gyventi. Pinigų iš jo daugiau niekas nereikalavo ir jis nemokėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Ž. davė analoginius parodymus ( t.16 b. l.1-12).

2005-02-21 Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate pagal A. Ž. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. ( t.1 b.l. 66).

Tokius savo parodymus nukentėjusysis A. Ž. patvirtino tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, nurodydamas vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, vietą prie Baltupio g. 80A Vilniuje, kur jis perduodavo kaltinamajam M. K. kaltinamojo L. L. reikalaujamus pinigus, taip pat jis parodė vietą prie Didlaukio g.255 namo Vilniuje, iš kur jį kaltinamieji L. L., P. M. ir M. K. išvežė į mišką prie sanatorijos „Pušyno kelias“ ir jį mušė, taip pat nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame kaltinamieji L. L., M. K., R. S., vaikinai, pravardėmis „Mutlius“ ( kaltinamasis T. M.), „Straikeris“ ( kaltinamasis M. B. ) smurtavo prieš jį, tyčiojosi ( t. 16 b. l. 31-65).

Tai, kad kaltinamieji L. L., P. M. ir M. K., prievartaudami jo turtą, buvo išvežę jį į mišką prie sanatorijos „Pušyno kelias“ Vilniuje ir ten smurtavę prieš jį, nukentėjusysis A. Ž. patvirtino akistatoje su kaltinamuoju M. K., kuris parodė, kad jis neprisimena, kad su L. L. ir P. M. būtų vežęs A. Ž. į mišką prie sanatorijos “Pušyno kelias” bei neprisimena, kad būtų sudavinėjęs A. Ž. smūgius, tačiau nurodo, kad šį įvykį galėjo pamiršti, kadangi neprisimena visų įvykių, nes L. L. nurodymu į mišką dažnai veždavo ir mušdavo žmones. M. K. akistatoje patvirtino, kad L. L. nurodymu, paimdamas iš A. Ž. pinigus, šiam negrąsino fiziniu susidorojimu, kadangi tam tikslo neturėjo, bet jis kelis kartus sakė A. Ž., kad šis geriau vykdytų L. L. nurodymus, nes pastarasis žiaurus su tais, kurie jam nepaklūsta ( t.19 b. l. 83-87).

Tai, kad 2004 m. kovo viduryje nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu smurtavo ir kaltinamasis T. M., patvirtina tai, kad nukentėjusysis A. Ž. pateikus jam atpažinimui nuotraukas, iš jų atpažino kaltinamąjį T. M., kaip vaikiną, pravarde „Mutlius“, kuris 2004 m. pavasarį R. S. buto kambaryje sudavė jam gulinčiam 5 smūgius koja, vėliau jam gulinčiam koridoriuje prie vonios kambario sudavė 2 smūgius kumščiu į galvą ir spyrė 2 kartus į krūtinę, o vonios kambaryje spyrė jam į dešinę blauzdą ( t.16 b. l. 16-18).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. Ž. atpažino kaltinamąjį M. B. kaip vaikiną, pravarde „Straikeris“, kuris 2004 m. pavasarį R. S. buto kambaryje sudavė jam stovinčiam 2 smūgius kumščiu į galvą, 2-3 kartus spyrė jam gulinčiam į šoną ( t. 16 b. l. 19-21), tai patvirtina, kad kaltinamasis M. B. smurtavo prieš A. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. .

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. Ž. atpažino kaltinamąjį P. M. kaip vaikiną, pravarde „Miškis“, kuris 2003 m. balandį- gegužį automobilyje „Mercedes Benz“, o vėliau miške, esančiame Vilniuje, Baltupių mikrorajone už sanatorijos „Pušyno kelias“ grasino jam peiliu, buvo tą peilį įrėmęs jam į kaklą ir reikalavo, kad jis vykdytų L. L. nurodymus ir mokėtų jiems pinigus. 2004 m. pavasarį R. S. bute šis vaikinas filmavo, kai jo atžvilgiu buvo smurtaujama ( t. 16 b. l. 22-24), tai patvirtina kaltinamojo P. M. dalyvavimą kaltinimuose dėl turto prievartavimo, dėl A. Ž. kankinimo nurodytomis aplinkybėmis.

Tai, kad kaltinamasis L. L. šiame epizode aptariamomis aplinkybėmis kaltinamojo R. S. bute grasino nukentėjusiajam A. Ž. peiliu patvirtina ta aplinkybė, kad pateikus atpažinimui peilį, paimtą 2005-02-01 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad šis peilis yra panašus į tą peilį, kuriuo 2004 m. pavasarį kaltinamojo R. S. bute jam grasino kaltinamasis L. L. ( t.16 b. l.27-28).

Tai, kad nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu buvo smurtauta 2003 m. pradžioje, po to 2004 m., kad jam tuo metu reikėjo daugiau nei visada pinigų, patvirtino liudytojas I. Ž., nukentėjusiojo A. Ž. tėvas. Jis parodė, kad jo sūnus dar nuo mokyklos laikų bendravo su tos pačios mokyklos moksleiviu, kurio pavardė yra Savičius. 2003 - 2004 metų bėgyje jis pastebėjo, kad sūnus pradėjo keistai elgtis, pasidarė nervingas, retai ėjo kur nors iš namų, laikė savo mobiliojo ryšio telefoną išjungtą, o kada kas nors skambino į jų namų telefoną, tai prašydavo perduoti, kad jo nėra namuose. Į klausimus, kas vyksta, sūnus aiškino, jog jis nervinasi dėl mokslų ir turi labai daug skaityti ir mokytis. 2003 metų pradžioje 22.00 val. Sūnus parėjo sumuštas, jo kelnės buvo purvinos, ant kaktos matėsi guzas, o pasidomėjus, kas įvyko, šis paaiškino, kad jis su Lietuvos teisės universiteto studentais gėrė alų, o, einant namo, jam pasidarė bloga, todėl jis nukrito ant žemės ir atsitrenkė kakta. Praėjus 3-4 mėn. apie 14.00-15.00 val., jis po darbo grįžęs namo, pamatė ant sūnaus kūno sužalojimų žymes. Pastarasis paaiškino, kad jis buvo diskotekoje, kur susimušė su nepažįstamais vaikinais. Taip pat tuo laikotarpiu sūnus vis prašydavo iš jų- tėvų pinigų, aiškindamas, kad jam reikia atšviesti konspektus arba pirkti knygas. Jis duodavo jam po 15-20 litų. 2004 metų viduryje jam į butą nustojo skambinti jauni vaikinai ir prašyti pakviesti A. Ž., pastarasis pasidarė ramesnis.

Liudytoja S. Ž., nukentėjusiojo A. Ž., mama, savo parodymais patvirtino, kad tuo laikotarpiu, kai aukščiau nurodyti kaltinamieji yra kaltinami A. Ž. turto prievartavimu bei jo kankinimu, sūnus grįžo į namus du kartus sumuštas bei jam reikėjo pinigų daugiau nei paprastai. Ji parodė, kad nuo 2003 m. pavasario sūnaus elgesys pradėjo keistis, jis pasidarė nervingesnis, uždaresnis, pradėjo prašyti pinigų ne tik mokslo reikmėms, bet ir pietums, o vėliau pranešė, kad pradės lankyti anglų kalbos kursus, už kuriuos reikės mokėti po 150 litų. Nuo 2003 m. pavasario į jų namų telefoną pradėjo skambinti skirtingi nepažįstami jauni vyrai, kurie reikalaudavo pakviesti prie telefono ragelio sūnų. Apie tuos skambučius pasakius sūnui, šis atsakydavo, kad nežino, ko iš jo nori arba, kad jis skambinusių nepažįsta. Po kurio laiko sūnus paprašė, kad jeigu kas skambins ir jo ieškos, tai sakyti, kad jo nėra namuose. 2003 m. pavasarį apie 14.00 val. ji grįžusi iš darbo namo pamatė ant savo sūnaus kūno sumušimų žymes, jo drabužiai atrodė purvini, ant megztinio ir ant kelnių matėsi pėdsakai, palikti nuo batų. Į klausimą, kas atsitiko, sūnus paaiškino, kad kažkas jį užpuolė ir sumušė. Po to pora dienų pastarasis nieko nevalgė ir niekur nėjo, jį pykino. Dieną iki antrojo sumušimo sūnus sakė, kad eis į interneto klubą.

Tai, kad kaltinamieji L. L., T. M., M. K., R. S., 2004-03-20 smurtavo prieš nukentėjusįjį A. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtino šio įvykio vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti šių kaltinamųjų smurtiniai veiksmai ( vaizdo juosta TDK H18 MP90, paimta kratos metu pas I. N. bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, t.5 b.l. 206-207, 2005-02-04 daiktų apžiūros protokolas, t.5 b. l. 208-215).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad kaltinamųjų L. L., M. K. ir P. M. veiksmai 2003 m. kovo mėnesio viduryje iki 2004 m. kovo 16d. prieš nukentėjusįjį A. Ž. yra nusikalstami. Jų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.2 d. : jie, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą bei psichinę prievartą prieš A. Ž., atvirai kaltinamojo L. L. naudai vertė jį perduoti 1000 JAV dolerių ( 3000 Litų), kurių dalį- 2200 Litų A. Ž. perdavė.

Kaltinamasis L. L. neigia dalyvavęs šioje nusikalstamoje veikoje, kaltinamasis M. K., neneigdamas savo dalyvavimo prievartaujant iš nukentėjusiojo A. Ž. jo turtą, teigia nepamenąs fizinio ir psichinio smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį, tačiau šių kaltinamųjų dalyvavimą tiek reikalaujant be teisėto pagrindo perduoti turtą, tiek jų dalyvavimą smurtaujant tokio reikalavimo metu, patvirtina nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiojo A. Ž. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, juolab, kad tokius jo parodymus iš esmės patvirtina ir kaltinamasis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Kaip nustatyta šiame epizode aptartais įrodymais, kaltinamasis P. M. dalyvavo kartu su kaltinamaisiais L. L., M. K., reikalaujant iš nukentėjusiojo A. Ž. neteisėtai perduoti turtą kaltinamajam L. L., bei smurtaujant jo atžvilgiu, kad šis jų reikalavimus įvykdytų, tačiau nedalyvavo prievartauto turto užvaldyme, tačiau ši aplinkybė nekeičia jo veiksmų teisinio vertinimo. Jam inkriminuota veika yra baigta, realizavus šios veikos objektyviąją pusę, t.y neteisėtai vertus nukentėjusįjį perduoti savo turtą savo ar kitų asmenų naudai ir tai padarius, naudojant fizinę bei psichinę prievartą . Kaip nustatyta baudžiamosios bylos įrodymais, kaltinamasis P. M. tokius veiksmus atliko, todėl jo veika vertintina kaip baigtinė.

Kaltinamųjų L. L., M. K. ir P. M. veiksmai dėl nukentėjusiojo A. Ž. turto prievartavimo buvo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.3d., tačiau tokia jų veiksmų kvalaifikacija nagrinėjamu atveju neturi jokio teisinio pagrindo.

Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad minėti kaltinamieji aptariamą veiką dėl turto prievartavimo padarė, būdami susivieniję į nusikalstamą susivienijimą, skirtą sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymui, todėl jiems inkriminuotina, kad jie šią veiką padarė, veikdami viena iš bendrininkavimo formų- nusikalstamame susivienijime.

Taip pat teismas, įvertinęs įrodymų dėl nukentėjusiojo A. Ž. kankinimo visumą, mano, kad kaltinamųjų L. L. M. K., T. M., M. B., P. M. ir R. S. veiksmai yra nusikalstami : jie, smurtaudami prieš A. Ž., sukeldami jam fizinį skausmą, jį kankino. Kaltinamieji gana ilgą laiką smurtavo prieš A. Ž., sukeldami jam fizinį skausmą ir dvasines kančias, vertė prieš jo valią gerti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotines medžiagas, jį išsirengti nuogai, glostyti savo lytinius organus, imituoti lytinį aktą, šokti, persirengus moteriškais apatiniais rūbais,liejo jį šaltu ir karštu vandeniu, ir pan., tai teismas vertina kaip jo kankinimą. Šių kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d., taip pat kaltinamųjų L. L., M. K., T. M., P. M. ir M. B. veiksmai vertintini, kaip padaryti bendrininkavimo fornmoje, veikiant jiems nusikalstamame susivienijime, o kaltinamojo R. S. veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji L. L., R. S., iš dalies pripažindami savo kaltę, pripažino tik menką dalį savo smurtinių veiksmų, kaltinamieji M. K., T. M., M. B., P. M., neneigdami savo dalyvavimo kaltinamajam L. L. smurtaujant ir tyčiojantis iš nukentėjusiojo A. Ž., neigia patys smurtavę prieš pastarąjį. Tai, kad kaltinamieji L. L., R. S., M. K., T. M., M. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį A. Ž. patvirtina, kaip jau minėta pastarojo nuoseklūs ir detalūs parodymai, kuriuos taip pat iš dalies patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti vakarėlio momentai, taip pat pačių kaltinamųjų parodymai apie vienas kito elgesį aptariamo įvykio metu. Kaltinamojo M. B. veiksmai prieš nukentėjusįjį A. Ž. vaizdo įraše nebuvo užfiksuoti, taip pat apie tai, kad kaltinamasis M. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį, nepatvirtino kiti kaltinamieji, tačiau tai, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį patvirtina paties nukentėjusiojo jau minėti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuriais netikėti nėra pagrindo, be to yra nustatyta, kad aptariamo įvykio metu ne viskas vaizdo kamera buvo fiksuojama.

Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis P. M. tiesiogiais veiksmais neprisidėjo prie fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam A. Ž., tačiau nustatyta, kad jis filmavo smurto prieš nukentėjusįjį scenas, patyčias prieš jį, jį itin žeminančias scenas, kaip šokant apsirengus moteriškais rūbais, nuogam, priverstam glostyti savo lytinius organus, imituojant lytinį aktą ir pan., tuo prisidėdamas prie nukentėjusiojo kankinimo, todėl, teismo nuomone, tokie jo veiksmai irgi yra kalti ir atitinka veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str.2 d. požymius.

A. N. nužudymas, kurį 2004-06-26 padarė kaltinamieji L. L., M. K., padedant P. M. ir kuriuo buvo kaltinamas M. B.

Kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 129 str.1d., kaltu neprisipažino, jis nurodo, kad A. N. jis nepažinojo, apie jo nužudymą sužinojo tik laikraščių, kai jau buvo suimtas. Jei kas ką pavogė iš M. K., tai yra jo problema . P. M. ir M. K. dalyvavo nužudant A. N., ir dabar bijo pasakyti, kas už jų slepiasi, todėl apkalba jį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. L. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 129 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė ( t.20 b.l. 52, 68).

Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 129 str.1d., kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad jis nepažinojo A. N., iki suėmimo yra matęs vaikiną, vardu „Lioša“ M. K. kompanijoje, nes kiek žino iš kalbų, Lioša pardavinėjo M. K. jam tiekiamus narkotikus. Jis pats neskambino A. N., nes neturėjo su juo reikalų, tačiau jo telefone galėjo būti užfiksuotas skambutis jam, nes jis gana dažnai su draugais keisdavosi telefonais, tame tarpe buvo ne kartą pasikeitęs ir su M. K., todėl telefono atmintyje galėjo būti užfiksuoti ne tik jo paties asmeniniai skambučiai, tačiau ir M. K. skambučiai. Be to 2004 m. vasarą jis buvo pasikeitęs telefonų aparatais su pažįstama J. G.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. bandė jį paveikti, kai jis- M. K. buvo patalpintas kameroje, buvusioje apačioje jo kameros, jis liepė jam duoti tokius parodymus, kokius jie davė su P. M..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 129 str.1d., kaltu neprisipažino (t.23 b.l. 131, 133-135, 146-147).

Kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 129 str.1d., kaltu prisipažino pilnai, savo parodymais patvirtino, kad A. N. nužudė jis, L. L., P. M., taip pat jo nužudyme dalyvavo M. B., apie tai nurodydamas sekančias aplinkybes : A. N., kurį vadino “Lioša”, jis pažinojo maždaug nuo 2004 metų pavasario. A. N. buvo narkomanas, iš pradžių jis narkotikus pirkdavo iš M. B. arba iš tų asmenų, kurie pardavinėjo M. B. tiekiamus narkotikus. Vėliau A. N. narkotikus pirkdavo ir iš jo ir iš tų, kurie jam- M. K. pardavinėjo jo tiekiamus narkotikus. A. N. dažnai skambindavo M. B. ir prašydavo pas M. B. kokaino, bet šios narkotinės medžiagos nei vienas iš jų neturėjo, nes šia narkotine medžiaga neprekiavo. 2004 m. pavasarį, jo išsinuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, skirtą laikyti narkotikams, 2004 m. birželio mėnesio viduryje kažkas apvogė ir pavogė narkotikų maždaug už 3000 litų. Tai buvo amfetaminas, kanapės ar marihuana, “ekstazi” tabletės, kuriuos jam buvo davęs pardavimui L. L. . Be narkotikų iš buto daugiau niekas nebuvo pavogta. Apie šią vagystę jis policijai nepranešė, bet pasakė L. L.. Praėjus kelioms dienoms po vagystės, po Šeškinės mikrorajoną tarp narkomanų pasklido kalbos, kad narkotikus pavogė A. N.. Tai sužinojęs, jis pasakė L. L. ir M. B.. Kitą dieną po to, kai L. L. pasakė girdėtas kalbas dėl A. N., L. L. pasakė, kad dėl šios vagystės reikia pasikalbėti su A. N.. Tą pačią dieną, jis, L. L. ir M. B. atvažiavo prie A. N. namų. L. L. M. B. liepė paskambinti A. N. ir pasakyti, kad yra kokaino, ir tokiu būdu šį išvilioti iš buto. M. B. taip pat žinojo, kad jie atvažiavo pasikalbėti su A. N. dėl narkotikų vagystės. M. B. paskambino A. N. ir iškvietė jį iš namų, neva jis turįs jam kokaino. Išėjus A. N., visi susėdo į automobilį, kuriuo buvo atvažiavę ir nuvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurį buvo išsinuomojęs M. B. apie du mėnesius, tame bute ir jis –M. K. dažnai būdavo ir nakvodavo. Atvažiavus, visi keturi, t.y jis, L. L., M. B. ir A. N. užėjo į šį butą. Atėjus į butą, L. L. M. B. liepė išeiti, ką šis ir padarė. Tik atsivežus A. N. į butą, suskambo šio mobilaus ryšio telefonas ir A. N. atsiliepė, kalbėjo rusiškai, pasakė, kad tuoj grįš, kad išvažiavo trumpam. Tada L. L. pradėjo klausinėti A. N. dėl narkotikų vagystės iš minėto nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bet A. N. neprisipažino apvogęs minėtą butą. Tada L. L. jam liepė mušti A. N., ir jis vieną kartą kumščiu trenkė jam į dešinės akis sritį, dėl ko jo akis ištino. Jie ten kalbėjosi apie 20-30 minučių. Po to L. L. į puoduką, kuriame buvo įpilta alaus, sulašino kažkokio skysčio, kuris buvo plastmasinėje ampulėje, bei jam –M. K. pasakė, kad tai klofelinas. Šį puoduką L. L. liepė A. N. išgerti, ir pastarasis gėrė. Po to L. L. kumščiu sudavė apie 5 smūgius A. N. į pilvą, mušdamas jis reikalavo prisipažinti A. N., kad šis apvogė minėtą butą. A. N. garsiai šaukė, todėl L. L. jam į burną sukišo kažkokius bute buvusius marškinėlius. Po to L. L. jam- M. K. liepė nueiti į kieme prie Kalvarijų g. 294D namo stovėjusį L. L. automobilį BMW ir iš jo atnešti virvę A. N. rankoms surišti. Jis iš minėto automobilio atnešė į butą geltonos spalvos medžiaginę virvę, skirtą automobiliams vilkti, kuria L. L. surišo A. N. rankas. Surištomis rankomis ir užkimšta burna A. N. sėdėjo kambaryje ant fotelio. Po to L. L. paskambino P. M. ir šis maždaug po 10-15 minučių atvažiavo į minėtą butą. Dar iki atvažiuojant P. M., L. L. atkimšo burną A. N., tačiau rankų neatrišo. Atvažiavusiam P. M. L. L. liepė pabūti bute su A. N. ir šį pasaugoti. P. M. nieko pats neklausinėjo, tik pasakė “gerai”. P. M. buvo atvažiavęs pilkos spalvos automobiliu Mercedes Benz, kuriuo jis- M. K. su L. L. nuvažiavo į “Senukų” parduotuvę, esančią Ukmergės g. Vilniuje. Parduotuvėje L. L. ieškojo nusipirkti kalkių, bet nerado. Prie šios parduotuvės sugedo P. M. automobilis, todėl jie grįžo su taksi automobiliu. Jie vėl užėjo į minėtą butą, kur P. M. žiūrėjo televizorių, o A. N. sėdėjo surištom rankom fotelyje ir miegojo. Bute L. L. pasiėmė savo automobilio BMW raktelius, o P. M. L. L. tik pasakė, kad sugedo šio automobilis ir daugiau nieko nesakė. Jam- M. K. L. L. liepė persirengti, pasakydamas, kad išsipurvins. Jis nieko neklausinėjo, nes buvo įprasta paklusti visiems L. L. nurodymams, ir persirengė juodos spalvos sportinį kostiumą. Tai buvo ne pirmas kartas, kai L. L. nurodymu kur nors veždavo žmogų, kuris mušdavo, o tokiais atvejais L. L. visuomet nurodydavo apsirengti sportiniais drabužiais. Pats L. L. buvo apsirengęs mėlynos spalvos sportinį kostiumą. Tik pradėjus važiuoti iš kiemo, L. L. jam liepė užsidengti akis, todėl šis ant galvos užsidėjo sportinio džemperio apykaklę. L. L. paklausus, kam to reikia, šis atsakė, kad taip bus geriau ir jam ir pačiam L. L., taip jie vienas nuo kito apsisaugos. Jie važiavo tuo pačiu L. L. automobiliu BMW. Pavažiavus apie 20 minučių, L. L. leido jam atsidengti veidą ir žiūrėti, ir šis pamatė, kad jie yra lapuočių medžių miške. Automobilis stovėjo miško keliuke. L. L. iš automobilio bagažinės ištraukė du kastuvus, kuriuos padavė jam ir liepė eiti kartu. Vieną iš tų kastuvų jis matė automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria buvo sulaikyti, bagažinėje. Miške L. L. ėjo pirmas ir vaikščiojo po mišką, kol surado vietą duobei kasti, o po to jam liepė kasti duobę. Ši vieta buvo apie 20 metrų atstumu nuo kelio, kur stovėjo automobilis, bet pro medžius kelio ir automobilio nesimatė. Duobę jie kasę kartu apie 20 minučių ir iškasė maždaug 180 cm gylio duobę, kuri buvo maždaug 1x2 metrų pločio. Po to, įsėdus į automobilį, L. L. vėl jam liepė užsidengti akis. Jiems grįžus į minėtą butą, A. N. buvo atsibudęs, sėdėjo tame pačiame fotelyje, o P. M. žiūrėjo televizorių. Tada L. L. liepė P. M. pasiimti diržą. Pastarasis bute surado platų juodos spalvos diržą su baltos spalvos metalo sagtimi, kurį pasiėmė su savimi. Dar L. L. liepė paimti peilį, kurį pasiėmė arba jis arba P. M.. Tada jie visi keturi, t.y. jis, P. M., L. L. ir A. N. išėjo. A. N. ėjo pats, niekas jo nevedė. Jis buvo surištomis rankomis, bet ant rankų kažkas uždėjo drabužį, kad nesimatytų virvės. Kieme jie įsėdo į L. L. automobilį BMW, P. M. su A. N. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, o jis priekyje, keleivio vietoje. Jie nuvažiavo iki degalinės “Statoil”, esančios Baltupių-Ateities gatvių sankryžoje, kur L. L. nurodymu jis degalinėje nupirko alaus ir į tą alų tualete supylė skystį iš L. L. paduotos ampulės. Jis suprato, kad ampulėje buvo klofelinas. Automobilyje alaus butelį jis padavė L. L., o šis butelį padavė A. N., liepdamas išgerti. Šis išgėrė ne visą butelį, sakė, kad nenori gerti, kad ir taip bloga. Po to L. L. liepė vėl užsidengti veidus jam ir P. M.. Tada jie atvažiavo į tą pačią vietą, kur prieš tai jis su L. L. buvo iškasę duobę. Tuo metu lauke jau buvo tamsu. L. L. su savimi turėjo kažkokį žibintuvėlį, kuriuo eidamas švietė. Jis ėjo pirmas, jis- M. K. ėjo paskui, o paskui jį ėjo A. N. ir P. M., kuris, paėmęs A. N. už rankos, šį vedė. Diržą, kurį L. L. liepė pasiimti iš buto, jis- M. K. buvo apsivyniojęs aplink juosmenį. Priėjus prie duobės, L. L. paprašė jo paduoti šiam diržą, ir jis padavė. Priėjus P. M. su A. N., L. L. iš karto, nieko nesakęs, užmetė iš nugaros pusės diržą A. N. ant kaklo, jis nugriuvo ant pilvo, L. L. įsirėmė viena koja A. N. į nugarą ir taip gulinčiam A. N. stipriai veržė diržu kaklą, taip jį smaugdamas. Maždaug po 5 minučių L. L. paleido A. N. kaklą ir atsitraukė nuo šio. Iš karto priėjusiam P. M. L. L. pasakė paimti A. N. už kojų, o pats L. L. paėmė A. N. už rankų ir tada jie įmetė kūną į duobę. Paskui L. L. nurodė P. M. duoti peilį jam- M. K. ir jam tuo peiliu, įšokus į duobę, durti į A. N.. Jam paklausus, kur durti, L. L. jam atsakė, kad į kairę krūtinės pusę ir taikyti į širdį. Tada jis įšoko į duobę, kurioje A. N. gulėjo ant nugaros, pusiau ant šono, šiek tiek atsirėmęs dešiniąja kūno puse į duobės šoną, buvo be batų, tačiau kas jam batus numovė ir kuriuo metu, jis nurodyti negali. Po nužudymo L. L. A. N. batus, kurie buvo sportiniai - kedai, atsivežė iš miško, kai jie grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Duobėje jis iš karto dūrė peiliu A. N. į kairę krūtinės pusę, iš žaizdos iš karto pasirodė kraujas, kuriuo jis susitepė rankas. Po to jis pažiūrėjo į L. L., kuris jam pasakė “dar varyk”, tada jis dar kartą dūrė į kairę krūtinės pusę A. N., o po to dar kartą dūrė, bet pataikė ne į krūtinę, o į dešinę nugaros pusę prie peties. Po to jis išlipo iš duobės, padavė peilį P. M.. Jis peiliu dūrė A. N. tik todėl, kad taip liepė L. L.. Kai dūrė, buvo įsitikinęs, kad A. N. negyvas, nes prieš tai L. L. A. N. apie 5 minutes smaugė. Po to L. L. iš karto pradėjo užkasinėti duobę bei liepė kasti ir jam, jis truputį pakasė, bet iš jo P. M. paėmė kastuvą ir su L. L. užkasinėjo duobę. Užkasant L. L. nurodymu buvo įšokęs į duobę, kuri buvo maždaug iki pusės užkasta, ir patrypęs žemę iššoko atgal. L. L. ir P. M. baigė užkasti duobę ir ją apmėtė lapais, šakom, kurie buvo miške. L. L. jam taip pat liepė rinkti šakas, lapus ir mesti ant duobės. Po to jie grįžo į Vilnių. Važiuojant iš miško, L. L. vėl liepė užsidengti akis, ką jie ir padarė. Praėjus maždaug 10 minučių, L. L. leido Pauliui atsidengti akis, o jam, tik atvažiavus į Vilnių. “Statoil” degalinėje, esančioje netoli “Senukų” parduotuvės, Ukmergės g. Vilniuje, P. M. nupirko degtinės, sulčių, cigarečių, o po to jie grįžo į butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir atėjus M. B., keturiese gėrė tą butelį degtinės. Bute P. M. jam-M. K. pasakė, kad šis turėtų džiaugtis, kad duobę jam reikėjo kasti vasarą, kai žemė minkšta, o ne žiemą. P. M. sakė, kad kasant žemę žiemą, kai žemė įšalusi, pirmiausiai reikia sudaužyti su laužtuvu, o po to kasti. Iš to jis suprato, kad duobę miške P. M. kasė ne pirmą kartą. Taip pat P. M. jam liepė išgerti degtinės, sakydamas, kad bus po to geriau, jis sakė, kad po poros dienų viskas praeis, kad naktimis gali sapnuotis, bet vėliau praeis. Jiems visiems keturiems geriant degtinę, L. L. pasakė, kad dėl A. N. dingimo juos gali sulaikyti policija ir liepė nusiteikti dviejų mėnesių suėmimui. Jis paaiškino, ką jiems reikės kalbėti, jeigu policija klausinėtų dėl A. N.. L. L. sukūrė tokią alibi: M. B. paskambino A. N. tikslu pasiūlyti kokaino, kadangi žinojo žmogų, kuris šiuos narkotikus pardavinėja, M. B. liepė sakyti, kad su tuo kokainą pardavinėjančiu žmogumi šis atsitiktinai susipažino klube ir turėjo pastarojo telefono numerį. Toliau L. L. sakė, kad M. B. sakytų paskambinęs A. N., norėdamas duoti to žmogaus telefono numerį. Jam-M. K. L. L. liepė sakyti, kad neva jam reikėjo susitikti su R. R., todėl L. L. atvežė jį ir M. B. prie A. N. namų, nes R. R. gyveno netoliese. Toliau jis liepė pasakoti, kad kada M. B. paskambino ir susitiko su A. N. bei šiam davė žmogaus, pardavinėjančio kokainą, telefoną, A. N. paprašęs, kad jie jį pavežtų. Todėl jie, tai yra L. L., M. K. ir M. B., L. L. vairuojamu automobiliu BMW ir pavežė A. N. iki “Neste” degalinės Fabijoniškėse, netoli Šeškinės ir ten paleido. Taip pat L. L. kalbėjo, kad jie nepergyventų, nes per dieną Lietuvoj dingsta apie tris žmones, todėl iš pradžių policija “patriukšmaus”, o paskui viskas nurims. Dar prieš išvežant A. N. į mišką, kai dar į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje nebuvo atvažiavęs P. M., L. L. iš A. N. kišenių ištraukė raktus ir kitus smulkius daiktus, taip pat L. L. bandė nuo A. N. rankos nusegti baltos spalvos metalo laikrodį, tačiau jam nepavyko, todėl, kai jis skambino P. M., liepė šiam atsivežti reples. Atvažiavus P. M., kažkuris iš jų ar tai P. M., ar tai L. L. nukirpo tą laikrodį A. N. nuo rankos. Šio mobilaus ryšio telefoną NOKIA, geltonos spalvos korpusu, L. L. taip pat išėmė A. N. iš kišenės bute ir telefoną iš karto išjungė. Po to, kai L. L. jiems bute išdėstė jų alibi dėl A. N. nužudymo, jis nurodė, kur dėti A. N. daiktus. Jis P. M. liepė atsikratyti mobiliojo ryšio telefonu, jam – M. K. L. L. liepė išmesti kitus, likusius bute A. N. daiktus. Baigus gerti degtinę, L. L. su P. M. išvažiavo. Dar tą pačią naktį jis kartu su M. B. išėjo į lauką ir išmetė A. N. kedus. Paskui jie su M. B. pastarojo automobiliu AUDI 100 nuvažiavo išmesti likusių A. N. daiktų. Tuos daiktus jie išmėtė važiuodami automobiliu pro langą, važiuojant Kalvarijų gatve iš Baltupių link “Kuro aparatūros”, netoli “Lukoil“ degalinės. Kiek jis atsimena, jie išmetė laikrodį ir raktus.Po to, kai 2004 m. rugsėjo mėnesį policija sulaikė M. B., jis pasiėmė M. B. mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 8310 ir davė naudotis savo draugei E. N., kuri į tą telefoną įsidėjo savo motinos vardu registruotą UAB”Omnitel” abonentinę kortelę. Kai E. N. pradėjo naudotis šiuo telefonu, ją iškvietė į policiją. Apie tai jis pasakė L. L.. Šis tada pasakė, kad tai dėl A. N.. E. N. grįžusi iš policijos jam sakė, kad policijoje rodė kažkokio vyriškio nuotraukas ir klausinėjo, ar ji nepažįsta to vyriškio. E. N. nupasakojus, kaip tas vyriškis nuotraukoje atrodė, jis suprato, kad policijoje jai rodė A. N. nuotraukas. Prie M. B. apie A. N. nužudymą nieko nekalbėjo, nes L. L. liepė jam nieko nesakyti. Ar suprato, M. B. kur dingo A. N., nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. davė analoginius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t.18 b. l. 83-94, 98—106. 150-152, 179-186, t. 19 b. l. 62-67).

Kaltinamasis M. K. tokius savo parodymus patvirtino, juos 2005-02-11 ir 2005-04-13 tikrinant įvykio vietoje- miško vietovėje, esančioje kelyje Vilnius-Kernavė Širvintų raj., pagal jo parodymuose nurodytą vietą 2005-04-13 buvo nustatyta duobė, kurioje rastas užkastas A. N. lavonas ( t.18 b. l. 142-145, t. 19 b. l. 30-32).

Kaltinamasis P. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 249 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu pilnai prisipažino, patvirtindamas, kad, jam dalyvaujant, A. N., nužudė kaltinamieji L. L. ir M. K., nurodydamas sekančias įvykio aplinkybes : Iki įvykio jis anksčiau visiškai nepažinojo A. N.. 2004-06-26 dienos metu jam paskambino M. K. ar L. L. ir pakvietė atvažiuoti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jam atvažiavus jo tėvo P. M. vardu registruotu automobiliu Mercedes Benz, valst.Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), bute rado M. K., L. L. ir A. N.. Pastarasis sėdėjo kambaryje, jo rankos buvo surištos. Jam atėjus, L. L. su M. K. jau buvo apsirengę ir pasiruošę kažkur išeiti. L. L. iš karto paprašė P. M. automobilio raktų ir dokumentų, o jam liepė pabūti bute su A. N.. L. L. liepė pasiūlyti A. N.ui alaus. Kadangi A. N. rankos buvo surištos, jis suprato, kad jis iškviestas tam, kad pabūtų su juo ir šį pasaugotų. L. L. ir M. K. išvažiavus, jis pasiliko bute ir žiūrėjo televizorių ir gėrė alų. A. N. buvo mieguistas, kažką klausinėjo, sakė, kad va kas darosi, koks „bespridelas“, bet į tai jis atsakęs, kad nieko nežino, ir A. N. galės aiškintis, kai grįš L. L. su M. K.. Pastarieji grįžo po 30-40 min., L. L. pasakė, kad sugedo jo automobilis, todėl pasiėmęs raktus nuo savo automobilio BMW, vėl išvažiavo kartu su M. K., o jis toliau liko bute. L. L. ir M. K. sugrįžo maždaug po poros valandų ir tada L. L. nurodymu visi kartu išėjo iš buto, išsivesdami A. N. ir visi keturi įsėdo į L. L. automobilį BMW, kurį vairavo L. L.. Jis su A. N. sėdėjo ant galinės sėdynės, o priekyje keleivio vietoje – M. K.. Tada jie nuvažiavo į degalinę „Statoil“, esančią netoli buvusios „Ventos“ gamyklos, kur L. L. ar M. K. nupirko kažkokio alkoholinio gėrimo, kurį L. L. liepė A. N. gerti, ką šis ir darė. Po to jie važiavo į Ukmergės pusę, ir jis pamatė, kad M. K. užsidengė galvą striuke ir pasilenkė, tada jis suprato, kad čia vyksta kažkas “negero” ir tada ir jis užsidengė galvą švarku ir pasilenkė. Sustojus automobiliui, jis pamatė, kad jie yra miške. Lauke jau buvo pradėję temti, lijo lietus. Nuo automobilio jie ėjo mišku, kol priėjo iškastą duobę. Prieš išlipant iš automobilio, jis nusivilko švarką ir liko su marškiniais, o L. L. su M. K. nusivilko visus viršutinius drabužius ir liko tik su kelnėm ir batais. L. L. ir M. K. ėjo pirmi ir ieškojo duobės, o jis su A. N. ėjo iš paskos. Priėjus iškastą duobę, L. L. pritūpęs diržu smaugė A. N., kuris gulėjo ant žemės veidu į ją, L. L. iš jo nugaros pusės buvo viena koja įsirėmęs į A. N. ir abiem rankom laikydamas diržą, juo smaugė pastarąjį. Ar iki smaugimo kas nors mušė A. N., jis nepamena. L. L. baigus smaugti A. N., jis su L. L. įmetė jį į iškastą duobę, jis tai padarė, laikydamas A. N. už kojų. Po to L. L. nurodymu, M. K. įšoko į duobę, į kurią jie buvo įmetę A. N., ir kaire ranka laikydamas ar pakėlęs A. N., dešine ranka peiliu dūrė kelis kartus pastarajam. Po to M. K., išlipęs iš duobės, padavė jam peilį ir su L. L. užkasinėjo duobę, kurioje buvo A. N. kūnas. Iš pradžių duobę užkasinėjo M. K. su L. L., po to L. L. liepė užkasinėti ir jam-P. M., o M. K. mindė duobėje žemę Užkasę duobę, jie ją apmėtė šakom ir lapais, o po to jie grįžo į automobilį, į kurį nusinešė ir kastuvus. Vieną kastuvą nešė ir jis-P. M.. Prie automobilio vieną kastuvą į žolę nuvalė L. L., todėl jis irgi nuvalė kastuvą, ir padavė L. L., kuriuos šis sudėjo į automobilio bagažinę. Peilį, kuriuo M. K. badė A. N., jis automobilyje padavė M. K.. Pradėjus važiuoti iš miško, jis užsidengė galvą. Tuo metu jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o M. K. ant automobilio galinės sėdynės. Važiuojant, maždaug po 10-15 minučių, L. L. jos paklausė, kodėl jis su švarku ant galvos, tada jis atsidengė galvą ir pasakė L. L., kad nenori matyti, kur jie buvo. Tuo metu jie važiavo asfaltuotu keliu, kuris veda nuo Kernavės link Sudervės. Tada L. L. pasakė, kad tai ta pati vieta, kur jie buvo su E. P., kuris anksčiau buvo nuvežtas į mišką pagasdinimui. Jis suprato, kad A. N. buvo užkastas kažkur netoli tos vietos. Atvažiavus į Vilnių, jie sustojo Ukmergės plente, degalinėje „Statoil“, kur jis- P. M. nuėjo ir nupirko 0,7 l butelį ir „Labas“ kortelių komplektus, kurių prašė L. L.. Po to jie grįžo atgal į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur apsiprausė. M. K. buvo susitepęs krauju. Jis bute M. K. sakė, kad šiam pasisekė, jog duobę kasė vasarą, o ne žiemą. Po kažkiek laiko į tą butą atėjo M. B. ir jie visi gėrė degtinę. Ką jie begerdami kalbėjosi, jis neprisimena Iš tarpusavio pokalbių po šio įvykio jis suprato, kad A. N. buvo susijęs su narkotikų vagyste iš M. K. buto Šeškinėje, ir greičiausiai dėl to buvo nužudytas. Po A. N. nužudymo, L. L. jam padavė mobilaus ryšio telefoną, „Nokia“ ir šis suprato, kad tai gali būti A. N. telefonas, nors L. L. konkrečiai to nesakė. L. L. liepė jam padaryti taip, kad šitas telefonas atsidurtų arba tabore, arba kad atrodytų, jog koks nors narkomanas taksistui parduotų telefoną. Tada jis- P. M. paprašė T. M., kad šis telefoną parduotų kokiam nors taksistui. Praėjus maždaug porai dienų po A. N. nužudymo, jis savo automobiliu Mercedes Benz 250 pilkšvos spalvos privežė T. M. prie taksi stovėjimo aikštelės, esančios apačioje Tauro kalno ir, padavęs jam minėtą telefoną, paprašė, kad šis nueitų ir parduotų telefoną taksistui. Dar tą patį vakarą, grįžus po A. N. nužudymo į butą Kalvarijų g., M. B. iš to buto maiše kažką išvežė. Ką konkrečiai šis išvežė, jis nežino, bet pagal jį tai turėjo būti A. N. batai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t.22 b. l. 90 – 95, 198 – 201).

Kaltinamasis P. M. tokius savo parodymus patvirtino, juos 2005-04-04 ir 2005-04-13, tikrinant įvykio vietoje – miško vietovėje kelyje Vilnius- Kernavė Širvintų rajone, vietoje jis negalėjo tiksliai nurodyti duobės, kurioje jie užkasė A. N. lavoną, vietos, tačiau jo nurodyta vieta apytiksliai atitiko kaltinamojo M. K. nurodytą A. N. nužudymo vietą ( t. 22 t., b. l. 111 –113, 114- 129, 142).

2005-04-13 įvykio vietos, esančios prie kelio Vilnius-Kernavė miško masyve Širvintų rajone, apžiūros metu nustatyta, kad nuo kelio Vilnius-Kernavė prie kelio ženklo ”Širvintų r.” pavažiavus 1600 metrų dešinėje pusėje esančiu miško keliu, pasukus į kairę kitu keliu, pavažiavus 200 metrų, pasukus į kairėje esantį miško plotą, už 35 metrų nuo kelio yra nuokalnė ir įlanka. Šioje miško vietovėje po sudžiuvusiais lapais matyti kietas juodos spalvos dirvožemis, sumaišytas su smėliu, padengtas sausomis šakomis ir lapais. Iškasus šioje vietoje apie 90 cm gylio duobę, rastas žmogaus lavonas. Pilnai atkasus, matyti, kad tai vyriškos lyties lavonas, gulintis apie 135 cm gylio duobėje, ant dešinio šono, stačiu kampu sulenktomis per klubų sąnarius kojomis. Lavonas aprengtas tamsiai pilkos spalvos su šviesios spalvos ornamentais, šortais, tamsios spalvos su melsvu atspalviu ilgom rankovėm marškinėliais. Kairiame marškinių šone matyti audinio pažeidimai. Lavonas be batų, ant pėdų pilkos spalvos puskojinės, su baltos spalvos trumpikėmis, ant kurių užrašas “Strada-1”. Lavonas pažengusio puvimo stadijoje, oda žalsvai melsvos spalvos, audiniai minkšti, kūno formą išlaiko. Pavertus lavoną, marškinėliuose matosi du pažeidimai ( t.5 b . l. 22-33). Visi šie duomenys, nustatyti įvykio vietos apžiūroje, patvirtina kaltinamųjų M. K. ir P. M. nurodytas aplinkybes dėl A. N. nužudymo vietos, būdo, jo užkasimo vietos, dėl jo padėties duobėje ir pan.

Tai, kad aptariamoje įvykio vietoje surasti vyriškos lyties palaikai yra nužudytasis A. N., patvirtina 2005-05-20 teismo medicinos specialisto išvada Nr. S 231/05(01), kurioje nurodyta, kad S. N. ir M. N. yra vyriškos lyties lavono (A. N.) tėvai su 99,9998 procentų tikimybe ( t.5 b. l. 63-69).

2005-04-14 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 792/05(01) nurodyta, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini). mirties priežasties dėl toli pažengusio lavono puvimo nustatyti negalima. Taip pat kategoriškai negalima paneigti ir mirties galimybės kaip nuo pasmaugimo diržu, taip ir nuo kiaurinio – pjautinio krūtinės ir širdies sužalojimo. Tikslaus mirties laiko dėl pažengusio puvimo negalima, tačiau tikėtina, kad po mirties iki lavono tyrimo, jis žemėje galėjo išbūti apie 1 m., tuo pačiu tikėtina, kad mirtis galėjo įvykti šiame epizode aptariamu laiku- 2004-06-26. A. N. lavone rasti 5 vienarūšiai mechaniniai sužalojimai: kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos: 4 krūtinės kairėje pusėje II ir II-ame tarpšonkauliuose bei 1 nugaros kairėje pusėje VI-ame tarpšonkaulyje su IV šonkaulio kremzlės ir 4-iais širdiplėvės bei vienu kiauriniu širdies dešinio skilvelio sienelės ir tarpskilvelinės pertvaros sužalojimai. Šios žaizdos padarytos duriančiai-pjaunančių vienašmenių savybių peilio tipo daiktu (įrankiu). Nustačius, jog šios žaizdos buvo priešmirtinės, jos būtų kvalifikuojamos(kaip pavieniui, taip ir visos kartu) sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atsivėrę į krūtinplėvės ertmę. Kada buvo padaryti kiauryminiai durtiniai-pjautiniai krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimai su širdies sužalojimu dėl toli pažengusio lavono audinių puvimo tiksliai nustatyti negalima, tačiau labiau tikėtina, jog žaizdos buvo padarytos po mirties, nes esant 4 –ioms žaizdoms krūtinėje su 4 širdiplėvės sužalojimais, širdyje tik 1 žaizda, tai rodytų, kad širdis žaizdų darymo metu galėjo būti atsitraukusi nuo krūtinės sienos, nejudėjo, o tai galėjo būti badant negyvą, gulintį aukštielninką. Sužalojimai (žaizdos) krūtinės ląstoje galėjo būti padaryti 5 smūgiais, nes lavone nustatytos 5 žaizdos, kuriose kartotinio traumavimo požymių nebuvo ( t.5 t. b. l. 35-40 ). Šia specialisto išvada nustatyti duomenys patvirtina kaltinamųjų M. K. ir P. M. nurodytas aplinkybes dėl A. N. sužalojimo laiko ir būdo.

2005-04-25 specialisto išvadoje Nr. MK 92/05(01) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose A. N. lavono odos išpjovoje, šonkaulių fragmente, širdiplėvėje ir širdies sienelėje esantys sužalojimai yra durtiniai pjautiniai, padaryti duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, galimai turėjusiu stačiakampio pavidalo pentį ir buką smaigalį ( t. 5 b. l. 41-49), tai patvirtina kaltinamųjų M. K. ir P. M. parodymus apie tai, kad nužudymo metu kaltinamasis M. K. badė A. N. peiliu.Tai patvirtina ir 2005-06-27 specialisto išvada Nr. MK 105/05(01), kuria nustatyta, kad A. N. durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės sienos, širdiplėvės, širdies sienelės sužalojimų ir marškinėlių durtinių-pjautinių pažeidimų vietose padarytos galimai peiliu, kuris buvo rastas ir paimtas 2005-01-19 automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ( t.5 b. l. 117-144).

Tai, kad A. N. mirtis buvo smurtinė, patvirtina ir teismo medicinos eksperto Antano Algirdo Garmaus išvada Nr. A-SI-48-50, kuria taip pat nustatyta, kad A. N. lavone rasti penki sužalojimai : keturios kiauryminės durtinės- pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje II ir III-ame tarpšonkauliuose su III ir IV šonkaulių sužalojimais bei vienu širdies dešinio skilvelio sienelės kiauriniu ir tarpskilvelinės pertvaros aklu sužalojimu, šie sužalojimai padaryti duriančių-pjaunančių savyšbių, vienašmeniu įrankiu ar daiktu, minėti sužalojimai galėjo būti mirties priežastimi, tačiau kategoriškos išvados dėl mirties priežasties padaryti negalima dėl pažengusio lavono puvimo, lydimo įvairių kūno dalių plačių minkštųjų audinių defektų( t.33 b.l.108-131). Ta pačia specialisto išvada yra nustatyta, kad medicininio tyrimo metu nebuvo nustatyta absoliučiai jokių mechaninę asfikciją nuo pasmaugimo diržu patvirtinančių įrodymų, taip pat nustatyta, kad A. N., kaltinamajam M. K. duriant peiliu, buvo gyvas, nes iš jo parodymų yra žinoma, kad jam įdūrus peiliu į kairę krūtinės pusę, iš žaizdos iškart pasirodė kraujas, o ši aplinkybė ir patvirtina, kad šio sužalojimo metu A. N. buvo gyvas.

Teisminio nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertas Antanas Algirdas Garmus, patvirtindamas savo išvadą dėl A. N. sužalojimų, jo galimos mirties priežasties, nurodė, kad A. N. mirties priežastį nuo mechaninės asfikcijos, jį smaugiant diržu, nuneigia ta aplinkybė, kad nebuvo lūžę jo paliežuvio kaulo ragai, kurie, esant tokiam smaugimo mechanizmui, kuris nurodytas baudžiamojoje byloje, turėjo būti lūžę. Taip pat, jo nuomone, tai, kad A. N. buvo gyvas, kaltinamajam M. K. į jį duriant peiliu, patvirtina ta aplinkybė, kad iškart po dūrio iš žaizdos vietos pasirodė kraujas, tai rodo, kad širdies veikla nebuvo sustojusi, priešingu atveju, kraujas būtų pasirodęs ne iškart, o nuo 1 min. iki kelių laikotarpyje.

Teisminio nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, patvirtindamas savo duotą išvadą dėl A. N. kūne nustatytų sužalojimų bei dėl galimos jo mirties priežasties, neneigė, kad A. N. kūne dėl pažengusio puvimo proceso nėra išlikę objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis buvo smaugiamas, tačiau nurodė, kad taip pat nėra nustatyta duomenų, kurie prieštarautų kaltinimo versijai dėl jo pasmaugimo baudžiamojoje byloje nustatytu būdu. A. N. jo nužudymo metu buvo jauno amžiaus, jam nebuvo suaugę paliežuvio kaulo ragai, tai dažnai būna jauniems, todėl esant paslankiems nesukaulėjusiems ragams, lūžio nebuvimas nenuneigia to, kad jis buvo pasmaugtas diržu. Smaugiant žmogų platesniu daiktu, juo apimamas didesnis audinių plotis, mažiau traumuojama spaudžiama vieta, lieka mažiau išreikšta stranguliacinė vaga. Esant paslankioms gerkloms, paliežuvio kaulo ragų lūžimas, smaugiant žmogų, nebūtinas, gerklos nuo smaugimo gali būti deformuotos, tačiau puvimo stadijoje deformacijos išnyksta. Taip pat teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio nuomone, tai, kad kaltinamajam M. K. įdūrus peliu A. N. jo širdies srityje iškart pasirodė iš tos žaizdos kraujas, nepatvirtina, kad jis tuo metu dar buvo gyvas, tai tik patvirtina, kad A. N. širdyje tuo metu dar buvo kraujo.

Kaltinamasis T. M. neigia kaltinamojo P. M. nurodytu laiku gavęs iš šio pardavimui mobilaus ryšio telefoną ir jį pardavęs.

Tai, kad A. N. iš namų dingo jo nužudymo dieną -2004-06-26 savo parodymais patvirtina nukentėjusioji S. N.- jo motina, kuri parodė, kad A. N. 2004-06-26 apie 18 val. išėjo iš namų laiptinėje trumpam susitikti su draugais, seseriai J. N. žadėjo po pusvalandžio grįžti, tačiau negrįžo, jam paskambinus į mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. 868981219, telefonas buvo išjungtas. 2002 metais sūnus vartojo narkotikus, tačiau vėliau tokios problemos jis nebeturėjo ( t.13 b. l. 31-33).

Liudytoja J. N.taip pat patvirtino, kad jos brolis A. N. dingo 2004-06-26, nurodydama, kad tą dieną ji su broliu buvo namuose, kai apie 15 val. pas jos brolį atėjo draugai S. L. ir E. B.. Apie 17 val. brolis išėjo iš namų su kažkuo susitikti, sakydamas, kad tuoj sugrįš. Jo draugai jo liko laukti, nesulaukę sugrįžtant Aleksej, jie jam skambino ir brolis neva jiems sakęs, kad tuoj grįš. Vėliau, jai paskambinus, iš savo mobilaus ryšio telefono į brolio telefoną numeriu 8 689 81219, jo telefonas buvo išjungtas.

2005-04-15 Lietuvos M.Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus morge liudytoja J. N.atpažino savo brolio A. N. drabužius, kuriais šis buvo apsirengęs 2004-06-26 apie 17 val., kai išėjo iš namų. ( t.13 b. l. 35), tai patvirtina, kad vyriškos lytiers palaikai, surasti aukščiau nurodytoje įvykio vietoje, yra A. N. .

Iš sutarties, kurią A. N. tėvas M. N. buvo sudaręs su bendrove “TELE 2”, matyti, kad buvo parduotas telefonas NOKIA 3200, IMEI Nr. 353355002810795, kuriuo, kaip nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga, iki mirties naudojosi A. N. (t.13 b.l. 13), po to, kaip nustatyta bylos medžiaga, šiuo telefonu naudojosi liudytojas M. Z., pagal jį šį telefoną 2004 m. vasarą įgijęs iš taksistu dirbusio V. G..

2004-10-12 savo iniciatyva M. Z. pateikė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3200, IMEI Nr. 353355002810795, tai patvirtina, kad jis buvo įgijęs telefoną, kuriuo iki nužudymo naudojosi A. N. ( t.13 b. l. 104-108).

Liudytoju V. G., dirbęs taksi vairuotoju UAB”K” (duomenys pakeisti) ir važinėjęs automobiliu AUDI 100, patvirtino 2004 m. birželio mėnesio pabaigoje, jam su minėtu automobiliu stovint taksi automobilių stotelėje prie Pamėnkalnio gatvės, apie 4-6 val ryto nupirkęs iš 20-25 metų amžiaus vaikino, jam pasirodžiusio panašus į narkomaną, nupirkęs jo pasiūlytą mobilaus ryšio telefoną Nokia 3200 šviesios spalvos už 135 litus, kuriuo iškart naudojosi jis pats, o vėliau jis jį pardavė savo sūnaus S. G. draugui (t. 13 b. l. 140-142)

Iš A. N. mobiliojo ryšio telefono 8 689 81219 išklotinės matyti, kad į minėtą A. N. mobiliojo ryšio telefoną 2004-06-26 17 val. 16 min. skambino abonentas, kurio numeris 8 603 57 339, kuriuo, kaip nustatyta, naudojosi kaltinamasis M. B. ( t.13 b. l. 5-7). Tai patvirtina kaltinamojo M. K. parodymus, kad į susitikimą nužudymo dieną A. N. iškvietė, jam paskambindamas, kaltinamasis M. B..

Liudytoja J. G. kuri naudojosi mobiliojo ryšio telefonu NOKIA 8310 bei SIM kortelėmis, kurių numeriai 8 674 90745 ir 8 658 67117, patvirtino, kad kaltinamojo M. B. prašymu 2004 metų vasarą jie buvo susikeitę mobilaus ryšio telefonais, ji jam davė savo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 8310 raudonos spalvos, o šis jai davė tokio paties modelio kitą telefoną, Jie pasikeitė tik telefonais, tačiau naudojosi savo SIM kortelėmis. Tokia šios liudytojos parodymai nenuneigia aukščiau paminėtos aplinkybės, kad 2004-06-26 A. N. buvo skambinta iš kaltinamojo M. B. naudoto telefono aparato ir jo numerio.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo M. B. mobilaus ryšio telefonu, kuriuo buvo skambinta A. N. jo nužudymo dieną, naudojosi kaltinamojo M. K. tuometinė artima draugė liudytoja E. N., tačiau iš jos parodymų matyti, kad tuo aparatu Nokia 8310 ji naudojosi tik nuo 2004 m. rugsėjo-lapkričio mėnesių, jai šį aparatą davė naudotis jos tuometinis draugas M. K. po M. B. sulaikymo. Dėl šio telefono aparato naudojimo ji buvo iškviesta į policiją, kuriai ji nesakė tiesos, iš kur gavo minėtą aparatą, nes nenorėjo, kad policija „tampytų“ M. K.. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės nenuneigia kaltinamojo M. K. parodymų, kad nužudymo dieną būtent kaltinamasis M. B. skambino A. N. ir iškvietė jį iš namų.

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji L. L., M. K., P. M. yra kalti dėl A. N. nužudymo. Kaltinamųjų L. L. ir M. K. nusikalstama veika yra kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d. : jie tyčia nužudė A. N., tam turėdami asmeninę priežastį, įtarę, kad jis pavogė kaltinamojo M. K. žinioje buvusius narkotikus. Kaltinamojo P. M. veiksmai dėl A. N. nužudymo kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. ir 129str. 1d. : jis, saugodamas A. N. iki jo nužudymo, vesdamas jį į jo nužudymo vietą, po to pardavęs A. N. turėtą mobilaus ryšio telefoną, padėjo kaltinamiesiems L. L. ir M. K. nužudyti A. N. .

Kaltinamasis L. L. neigia dalyvavęs A. N. nužudyme, tačiau tokia jo gynybos pozicija yra vertintina tik kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip vertindamas šio kaltinamojo poziciją, teismas vadovaujasi kaltinamųjų M. K., P. M. nuosekliais ir detaliais parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, nes be to, kad šių kaltinamųjų parodymai atitinka tarpusavyje, papildo vienas kito, jų patikimumą patvirtina ir kiti aukščiau aptarti objektyvūs įrodymai : nužudytojo palaikų suradimas šių kaltinamųjų nurodytoje vietoje, jų nurodytų jam padarytų sužalojimų nustatymas ir pan. Kaip matyti iš aukščiau aptartų teismo medicinos specialistų išvadų, dėl pažengusio puvimo proceso, nėra nustatyta A. N. mirties priežastis, tačiau teismas, vertindamas įrodymų visumą, mano, kad A. N. mirė tiek dėl kaltinamojo L. L. veiksmų- jo smaugimo, užveržus A. N. kaklą diržu, tiek dėl kaltinamojo M. K. veiksmų- jo dūrių peiliu A. N. į gyvybiškai svarbias jo kūno vietas. Nustatant, kad kaltinamasis L. L. smaugė A. N. jam inkriminuotu būdu, teismas vadovaujasi nuosekliais ir detaliais kaltinamųjų P. M. ir M. K. parodymais, jų parodymuose nurodytą smaugimo būdą, tokio smaugimo pasekmių nepaneigia teismo medicinos specialisto išvada Nr. 792/05(01), teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. A-SI-48-50 bei šią išvadą padariusio teismo medicinos eksperto Antano Algirdo Garmaus parodymai, kuriuose jis neigia mechaninės asfikcijos galimybę, atmestina, kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, teismas, nustatęs kaltinamųjų L. L. ir M. K. bendrininkavimą tiesiogiai abiems naudojant smurtą prieš A. N., tam, kad jį nužudytų, daro išvadą, kad pastarasis mirė nuo jų abiejų bendrais veiksmais padarytų sužalojimų visumos, todėl jie abu atsako dėl A. N. nužudymo.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad A. N. smaugė kaltinamasis L. L., o paskiau, įmetus A. N. į duobę, jį peiliu badė kaltinamasis M. K., jam įdurdamas 5 kartus, o kaltinamasis P. M. pats tiesiogiai savo veiksmais A. N. nepadarė jokio kūno sužalojimo, tačiau jis dalyvavo, saugant pastarąjį iki nužudymo bute, paskiau jį vedė į nužudymo vietą, dalyvavo užkasant jo kūną prieš tai tam paruoštoje duobėje, todėl kaltinamojo P. M. veiksmai vertintini, kaip jo padėjimas aptariamos veikos obejektyviąją pusę realizavusiems šios veikos vykdytojams kaltinamiesiems L. L. ir M. K.. Byloje nustatyta, kad visi šios veikos kaltinamieji veikė nusikalstamame susivienijime ir kad aptariama veika tiesiogiai buvo susijusi su šio susivienijimo vykdoma narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, todėl visiems kaltinamiesiems inkriminuotina jų bendrininkavimo forma- dalyvavimas nusikalstamame susivienijime. Taip pat aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad, nužudant A. N., kiekvienas iš kaltinamųjų atliko būtent tą užduotį, kurią jiems paskyrė kaltinamasis L. L.. Atsižvelgus į kiekvieno iš aptariamos veikos kaltininko atliktus veiksmus, jų dalyvavimo laipsnį, kaltinamųjų L. L. ir M. K. veiksmai vertintini kaip vykdytojų veiksmai, o kaltinamojo P. M. veiksmai, tiesiogiai nesusiję su sužalojimų, dėl kurių mirė A. N., padarymu, taip pat turėję žymiai mažesnę įtaką dėl A. N. nužudymo, nevertintini, kaip vykdytojo veiksmai, o vertintini kaip padėjėjo veiksmai.

Kaltinamasis M. K. parodė, kad durdamas peiliu A. N., manė, kad jis jau yra miręs . Iš šiame epizode aptariamos situacijos matyti, kad nėra konkrečių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis M. K., durdamas peiliu A. N., turėjo galimybę įsitikinti, kad pastarasis yra miręs. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų yra nustatyta, kad kaltinamasis M. K. dūrė penkis kartus peiliu A. N., iškart po to, kai šį į duobę įmetė po kaltinamojo L. L. smaugimo pastarasis ir kaltinamasis P. M., iki jo dūrių peiliu nei jis pats, nei kiti kaltinamieji A. N. neapžiūrinėjo, t.y. netikrino, ar jis dar gyvas, iškart po pirmo dūrio į A. N. kairę krūtinės pusę iš šiuo dūriu padarytos žaizdos pasirodė kraujas, po to kaltinamasis M. K. dar dūrė jam peiliu keturis kartus. Kaltinamasis M. K. nėra medicinos specialistas, todėl tai, kad jo dūrių į A. N. metu iš jo padarytos žaizdos bėgo kraujas, buitiniu supratimu, kokį tegali turėti kaltinamasis M. K., jis turėjo suprasti žalojąs gyvą asmenį. Teismas, vertindamas kaltinamojo M. K. veiksmus, kaip nužudymą, mano, kad jis neturėjo jokio realaus pagrindo manyti jį esant mirus ir durdamas peiliu į pavojingas gyvybei vietas, jis suvokė savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, galimas to pasekmes ir veikė norėdamas tokių pasekmių( Lietuvos Respublikos BK 15str.2d.1p.).

Visi kaltinamieji aptariamoje situacijoje suprato pavojingą savo veikos pobūdį, norėjo taip veikti, todėl jų tyčia vertintina kaip tiesioginė.

Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis M. B. A. N. nužudymo dieną jam paskambino telefonu ir išgalvota dingstimi jį iškvietė iš namų, kaltinamieji L. L., M. K., padedant P. M., A. N. nužudė, po to kaltinamasis M. B. išmetė nužudytojo daiktus, tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis M. B., tai darė, bendrininkaudamas su minėtais kaltinamaisiais, nužudant A. N.. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis M. B., iškviesdamas A. N. iš namų, žinojo, kad jis bus nužudytas, kaip nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis, išmesdamas kartu su kaltinamuoju M. K. jau nužudyto A. N. daiktus : batus, laikrodį, žinojo iš anksto apie jo nužudymą ir iš anksto pažadėjęs slėpė pastarojo nužudymą, arba iš anksto nepažadėjęs slėpė jo nužudymą.

Dėl šių aplinkybių kaltinamasis M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 129 str.1d. išteisintinas, nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymius (Lietuvos Respublikos BK 303 str.5d.1p. ).

Sunkus R. S., atliekančio tarnybos pareigas, sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, kurį 2004-10-17 padarė kaltinamasis L. L., padedant kaltinamiesiems P. M. ir M. K.. Viešosios tvarkos pažeidimas, kuriuos 2007-10-17 padarė kaltinamieji L. L. ir P. M.

Kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d., 135 str.2d. 8,10 p., 284 str.1d., kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad jam šių inkriminuojamų veikų metu jis buvo stipriai girtas, nes tą dieną savo namuose šventė savo draugo Ženios gimimo dieną, su kuriuo ir jo žmona bei dar keliais draugais iš pradžių buvo kiniečių restorane, po to grįžo visi į jo namus. Iš Ženios pasakojimo jam žinoma, kad jis kažkur išėjęs ir ilgai negrįžęs, iš M. K. pasakojimo žino, kad jis vaikščiojęs su kompanija ir Ž. V. po klubus, kol viename iš klubų jam papurškė dujomis į veidą, kad jis gavęs smūgį per galvą. Miglotai pamena, kad lyg tą naktį matė ties juo pasilenkusį P. M., jo klausiantį, kas jam atsitiko. Iš M. K. pasakojimo žino, kad kažkas tą vakarą buvo atsitikę su P. M..

Ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 135 str. 2 d., 8, 10 p.p., 284 str. 1 d., L. L. kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė ( t.20 b.l. 52, 68).

Kaltinamasis P. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 135 str. 2 d., 8, 10 p.p., 284 str. 1 d., kaltu prisipažino pilnai, savo parodymuose patvirtindamas, kad nukentėjusiuosius R. S. ir L. B., dalyvaujant jam ir kaltinamajam M. K., sužalojo kaltinamasis L. L., nurodydamas sekančias įvykio aplinkybes : 2004 m. rudenį naktį jam paskambino M. K., kuris jam pasakojo apie kažkokį įvykį ir jie susitarė susitikti Fabijoniškėse prie sporto klubo „Aitvaras“, kur jo jau laukė M. K. su L. L. M. K. automobilyje „BMW 523“, jie papasakojo, kad klube „B“ (duomenys pakeisti) L. L. sukonfliktavo su apsaugos darbuotojais, kurie L. L. apipurškė dujomis. Matėsi, kad L. L. buvo girtas. Tuo metu jie nepasakė konflikto priežasčių, bet vėliau jis sužinojo, kad L. L. su M. K. buvo klube „B“ (duomens pakeisti), su jais dar buvo ir Ž. V., kai apsaugos darbuotojas įspyrė kažkokiam vaikinui. Tą vaikiną L. L. užtarė ir pasakė apsaugos darbuotojui, kad jį patį spardytų, o ne tą vaikiną. Apsaugos darbuotojas įspyrė L. L., jį išmetė iš klubo bei papurškė dujomis į veidą. L. L. buvo supykęs, sakė, kad važiuos atkeršyti tiems apsaugininkams bei liepė jam važiuoti kartu. L. L. jam nurodė stovėti prie durų ir stebėti, kad jam nieko neatsitiktų. Taip pat L. L. jam buvo nurodęs, kad “jeigu kas”, durti ir pjauti tuos, kurie jį puls. M. K. turėjo automobiliu nuvežti ir palaukti, kol jis su L. L. grįš atgal į automobilį. Jis su L. L. su savimi turėjo peilius. Nuvažiavus prie klubo „B“ (duomenys pakeisti), M. K. pastatė savo automobilį kitoje gatvės pusėje, o jis su L. L. nuėjo link klubo „B“ (duomenys pakeisti). Iš pradžių L. L. praėjo tą klubą ir praeidamas pažiūrėjo, ar yra tas apsaugos darbuotojas, su kuriuo jis konfliktavo. Tuomet jis grįžo atgal ir, laikydamas rankoje peilį, užėjo į klubo patalpas, o jis atsistojo tarpduryje, taip pat turėdamas atvirom geležtėm peilį užsikišęs už bato tam tikslui, jei kartais būtų reikėję pagelbėti L. L.. Tik įėjęs L. L. iš karto prišoko prie aukšto stambaus apsaugos darbuotojo ir peiliu sudavė apie 2-3 smūgius į kairę pusę pečių ar šono srityje. Viskas vyko greitai, tuo metu jis stebėjo, kas vyksta aplink. Po to, kai L. L. įdūrė apsaugos darbuotojui peiliu, visi kiti ten buvę klubo darbuotojai pabėgo kartu su tuo apsaugos darbuotoju, kuriam L. L. dūrė. Tada L. L. išeidamas įdūrė dar kažkokiam žmogui – klubo lankytojui ar klubo darbuotojui. Po to jie iš karto su L. L. greitu žingsniu nuėjo pas M. K. į automobilį ir išvažiavo iš ten, nuvažiavo netoli M. K. nuomojamo buto Kalvarijų gatvėje, kur susitiko su ten atvažiavusiu Ž. V.. L. L. papasakojo, kad klube „B“ (duomenys pakeisti) peiliu sužalojo du žmones. Kai L. L., pasakodamas kalbėjo, kad, kai jis subadė tą stambaus kūno sudėjimo aukšto ūgio apsaugos darbuotoją, pamatė, kad prie apsaugos darbuotojo buvo kažkoks žmogus, kuris su jais kalbėjosi, ir tam žmogui jis praeidamas taip pat dūrė peiliu. Toje vietoje kalbantis jis-P. M. ir L. L. atidavė M. K. peilius, kuriuos jis turėjo tam kartui paslėpti, o kitą dieną atiduoti. Taip padaryti liepė L. L. tam, kad apsisaugotų, jeigu sulaikytų policija ir patikrintų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t. 22 b.l. 134-136, 202-203).

Tokius savo parrodymus kaltinamasis P. M. patvirtino juos tikrinant įvykio vietoje, ja nurodydamas klubo „B„ (duomenys pakeisti) buvimo vietą ( t.22 b.l. 186).

Kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 135 str. 2 d., 8, 10 p.p., 284 str. 1 d., kaltu prisipažino pilnai, patvirtindamas, kad kaltinamasis L. L., dalyvaujant jam ir kaltinamajam P. M., sužalojo R. S. ir L. B., nurodydamas sekančias aplinkybes: 2004 m.. rudenį apie 24 val jam paskambino L. L. ir pasiūlė važiuoti į miestą pasilinksminti. Jis savo automobiliu BMW 523 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie L. L. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir pamatęs, kad L. L. yra labai girtas, pasiūlė niekur nevažiuoti, tačiau L. L. liepė važiuoti į miesto centrą. Ten jie susitiko Ž. V. ir dar kažkokį jam nepažįstamą vaikiną. Iš pradžių jie nuvažiavo į naktinį klubą Gedimino pr., bet ten neįleido dėl L. L. girtumo. Tada jau keturiese jie nuvažiavo į naktinį klubą “B” (duomenys pakeisti), esantį (duomenys neskelbtini).. Klube jis nuėjo į tualetą ir išėjęs neberado L. L., todėl išėjo šio ieškoti į lauką. Lauke prie durų L. L. konfliktavo su klubo apsaugos darbuotoju, kažką šūkaudamas ant jo. Šalia buvęs kitas apsaugos darbuotojas dujų balionėliu papurškė L. L. į veidą, dėl ko jis iš karto atsitraukė į šalį. Tada jis L. L. nuvedė iki automobilio ir atsivežė pas save į tuo metu nuomotą butą, esantį Stanevičiaus gatvėje. Bute L. L. jam papasakojo, kad klube vienas iš apsaugos darbuotojų, bet ne tas, kuris L. L. papurškė dujų, spyrė kažkokiam studentui ir šis nukrito, dėl ko jis priėjęs prie šio apsaugos darbuotojo pradėjo šiam priekaištauti, kodėl neva šis silpnesnius muša, sakydamas, kad spirtų jam. Kitas apsaugos darbuotojas L. L. tuo metu papurškė dujų į akis. Dėl to L. L. buvo labai supykęs ir sakė, kad reikia važiuoti atgal į klubą ir susidoroti su apsaugos darbuotojais, jis kalbėjo būtent apie tą stambaus kūno sudėjimo apsaugos darbuotoją, kuris įspyrė studentui. L. L. liepė paskambinti P. M., kuris atvažiavo maždaug per 20 minučių. Jam L. L. papasakojo apie konfliktą klube “B” (duomenys pakeisti), tą patį ką pasakojo ir jam. L. L. P. M. sakė, kad reikia važiuoti į tą klubą ir “papjaustyt” tą storą apsauginį. L. L. paklausė, ar P. M. turi peilį, ir šis atsakė, kad turi. L. L. nurodymu jis savo automobiliu BMW nuvežė L. L. ir P. M. į naktinį klubą “B” (duomenys pakeisti), kur jam sustojus (duomneys neskelbtini), L. L. iš jo paėmė peilį, buvusį automobilyje. Peilis buvo toks pat, koks buvo rastas 2005-01-19 d. automobilyje AUDI 100, su kuriuo važiuojant jie buvo sulaikyti. L. L. nurodymu P. M. turėjo būti prie klubo ”B” (duomenys pakeisti) lauke, ir laukti L. L., o šis ketino eiti į klubą, kur “papjaustys” apsaugos darbuotoją . P. M. L. L. davė nurodymą “papjaustyti” besivejančius L. L., jei tokie būtų, jam liepė laukti automobilyje, kad paskiau jus išvežtų iš įvykio vietos. Taip susitarę, L. L. ir P. M. išėjo, L. L. peilį įsidėjo į rankovę, o P. M. peilį laikė užkištą už kelnių diržo. Jiems išėjus, jis liko jų laukti automobilyje, ir maždaug po 3 min. L. L. ir P. M. atbėgo atgal, įšoko į automobilį ir jie greitai iš ten nuvažiavo. Važiuojant L. L. papasakojo, kad jam užėjus į klubą “B” (duomenys pakeisti), visi, jį pamatę, pradėjo bėgti, tada jis, prisivijęs tą stambaus kūno sudėjimo apsaugos darbuotoją, dūrė šiam į šoną peiliu, po to tas apsaugos darbuotojas dar greičiau pradėjo bėgti. Tada L. L. apsisuko ir, išeidamas iš klubo, pamatė prie sienos stovintį kitą klubo darbuotoją, apsirengusį kostiumu, ir šiam žmogui taip pat pora kartų dūrė į krūtinę. Važiuojant L. L. paskambino Ž. V. ir šie susitarė susitikti Jeruzalėje, prie “Medžiotojų “ restorano. Atvažiavus ten jau buvo Ž. V. ir dar kažkokie du vaikinai, kuriems taip pat L. L. papasakojo, kaip klube “B” (duomenys pakeisti) “papjaustė” apsaugos darbuotoją. Po to, nuvykus prie jo nuomoto buto (duomenys neskelbtini), P. M. ir L. L. peilius, kuriuos nešėsi į klubą “B” (duomenys pakeisti), padėjo į krūmus. Kitą dieną jis paėmė iš krūmų tuos du peilius, o vėliau P. M. atidavė šio peilį, o savo peilį pasiėmė sau. Kitą dieną po įvykio klube “B” (duomenys pakeisti), L. L. jam pasakė, kad jeigu jį kviestų į policiją dėl minėto įvykio naktiniame klube, jis turėtų papasakoti L. L. sukurtą versiją. L. L. liepė sakyti, kad jis- M. K. “M (duomenys pakeisti)“ restorane susipažino su kažkokiais dviem vaikinais, su kuriais kartu išgėrė ir šie paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini), kur jis juos nuvežęs. Vaikinai paprašė palaukti, kažkur ėjo, paskui greitai sugrįžo ir paprašė nuvežti juos, pasirenkant bet kokį Vilniaus miesato rajoną, tik nesakyti, kad į Fabijoniškes ar Pašilaičius.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t.18 b.l. 189 – 192.; 19 t., b. l. 41 – 69, 86 - 87.

Tokius savo parodymus kaltinamasis M. K. patvirtino, juos tikrinant įvykio vietoje, ja nurodydamas klubo „B(duomenys pakeisti)“ buvimo vietą ( t.19 b.l. 1 –2, 12).

Tai, kad aptariamuose kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis buvo sužalotas nukentėjusysis R. S. ir L. B., savo parodymais patvirtina pats nukentėjusysis R. S. nurodydamas, kad nuo 2004-10-16 22.00 val. iki 2004-10-17 5.00 val. jis, kaip UAB „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojas, kartu su kitais apsaugos darbuotojais V. P., T. V. ir Ž. V., buvo paskirtas palaikyti tvarką naktiniame klube „B“ (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini). 2004-10-16 apie 23.30 val. klubo salėje jis pamatė vaikiną, kuris kabinėjosi prie kitų klubo lankytojų. Pasitarus su prie įėjimo durų tuo metu stovėjusiu kasininku – administratoriumi, vardu Linas, buvo nuspręsta palydėti minėtą vaikiną iki išėjimo, ką ir padarė, tačiau tą vaikiną užsistojo kitas klubo lankytojas, kurį jis vėliau atpažino, kaip L. L.. L. L. prišoko prie jo ir griebė abiem rankom už jo drabužius iš priekio, tačiau jam į pagalbą atskubėję T. V. ir Ž. V. išstūmė L. L. į lauką. Maždaug po minutės į klubą grįžo T. V. su Ž. V., ir visi neužilgo pajuto aštrų dujų kvapą, kuris sklido iš lauko pusės. Tą pačią naktį apie 1.45 val. jis buvo klubo patalpose nuo klubo durų apie 1-1,5 metro atstumu, pasisukęs į jas kairiuoju šonu, V. P. stovėjo toliau už jo, netoliese buvo ir administratorius – kasininkas vardu Linas, kai jis pamatė nuo Mėsinių gatvės pusės atbėgant du vaikinus, vienas iš kurių, kaip jis vėliau pastebėjo, buvo L. L.. Pastarasis įbėgo į klubą, o kitas vaikinas liko tarpduryje ir laikė duris atidarytas. L. L. iš karto puolė prie jo ir jis pajuto vieną smūgį į kairįjį šoną, pagalvojo, kad L. L. jam smogė į šoną kastetu, po to jis nubėgo prie baro, kur paspaudė pavojaus signalą ir grįžo, tačiau toje vietoje jau nebebuvo nei L. L., nei kito su juo atbėgusio vaikino. Praėjus apie 10 minučių nuo įvykio jis pradėjo jausti perštėjimą kairiajame šone ir paprašė V. P., kad tas jį apžiūrėtų. V. P., jį apžiūrėjęs, pamatė jo kairiajame šone kraujuojančią žaizdą. Tada apie įvykį pranešė policijos pareigūnams ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie jį pristatė į Santariškių klinikos Centro filialą, esantį Žygimantų gatvėje Vilniuje. Jis juto tik vieną smūgį, apie tai, kad jam buvo padaryti du sužalojimai, jis sužinojo tik gydymo įstaigoje. L. L. jam dūrė nieko nesakydamas . Įvykio metu jis buvo apsirengęs specialia apsaugos darbuotojo apranga, L. B. buvo apsirengęs civiliu kostiumu.Kuriuo metu buvo sužalotas L. B., jis nematė, tik paskiau sužinojo, kad jis irgi buvo sužalotas, jam buvo nestipriai įdrėksta, jis sakė, kad spėjo atsitraukti ir dėl to jį kliudė tik krašteliu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. davė analoginius parodymus ( t.14 b. l. 4-12).

Tokius savo parodymus nukentėjusysis R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vieta nurodydamas klubo „B„(duomenys pakeisti) buvimo vietą (duomenys neskelbtini) ( t.4 b. l. 29-36).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. S. atpažino kaltinamąjį L. L. kaip vaikiną, kuris 2004-10-16 apie 23.30 val. naktiniame klube “B” (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini), puolė prie jo, užstodamas vaikiną, kuris kabinėjosi prie kitų klubo lankytojų, tačiau T. V. ir Ž. V. buvo išvestas iš klubo, bet 2004-10-17 apie 1.45 val. tas vaikinas dar su vienu vaikinu grįžo į klubą ir smogė jam į kairįjį šoną ( t.14 b. l. 21-23), tai patvirtina kaltinamųjų P. M. ir M. K. parodymus, kad nukentėjusįjį R. S. sužalojo kaltinamasis L. L..

Nukentėjusysis R. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtinęs, kad jį aptariamo įvykio metu sužalojo kaltinamasis L. L., kaip vieną iš skiriamųjų jo atpažinimo požymių be kitų požymių nurodė tatuiruotes jį užpuolusio vaikino kakle. Iš kaltinamųjų L. L., P. M. ir M. K. kūnų apžiūros matyti, kad jų kūnai yra tatuiruoti, tačiau tik kaltinamojo L. L. tatuiruotės tiek dešinėje pusėje, tiek kairėje pusėje pereina į kaklo sritį, todėl teismas tiki nukentėjusiojo R. S. parodymais, kad jį užpuolė kaltinamasis L. L., ant kurio kaklo buvo tatuiruotė ( t.35 b.l. 120-151) .Kaltinamojo L. L. parodymai, kad jo tatuiruotė tą vakarą negalėjo matytis, nes jis buvo apsivilkęs aukštu kaklu megztuką atmetami, kaip prieštaraujantys surinktiems įrodymams, juolab, kad kaltinamasis M. K. savo parodymais patvirtino, kad aptariamą vakarą kaltinamasis L. L. vilkėjo gana atvira laisva iškirpte megztuką, iš po kurio jam judant, matėsi jo kūno viršutinės tatuiruotės, esančios ties kaklu.

Tai, kad nukentėjusysis R. S. buvo sužalotas aptariamo įvykio metu, du kartus kaltinamajam L. L. įdūrus jam peiliu, patvirtina 2005-04-04 šio nukentėjusiojo pateikta juodos spalvos liemenė, jo vilkėta įvykio metu, kurioje yra du kiauryminiai pažeidimai ( t.14 b. l. 19).

2005-10-12 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 11-1184 (05), Nr. 11-3045 (05) nurodyta, kad R. S. liemenės tiriamieji kiauryminiai pažeidimai padaryti duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina – peiliu ( t.15 b. l. 94-980, tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie jo sužalojimo peiliu aplinkybes.

Iš 2003-07-22 darbo sutarties Nr. 249, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniuje direktoriaus V. D. ir nukentėjusiojo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastarasis buvo priimtas į darbą apsaugos darbuotojo pareigom neterminuotam laikotarpiui ( t.14 b. l. 54).

2004-11-24 LTU TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5769/04(01) nurodyta, kad R. S. padaryta paviršinė durtinė-pjautinė žaizda nugaroje bei kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda juosmenyje su pilvaplėvės pažeidimu, blužnies bei kairio diafragmos kupolo pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2004-10-17). Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio pilvo ertmės sužalojimo bei vidaus organų sužalojimo, nustatyto operacijos metu. Durtinė-pjautinė žaizda nugaroje atskirai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, savęs žalojimui ir yra sunkiai pasiekiami tiriamojo rankoms ( t.14 b. l. 42.), tai patvirtina, kad nukentėjusysis R. S. buvo sužalotas aptariamuose kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis.

Tai, kad aptariamu laiku ir vietoje buvo sužalotas nukentėjusysis R. S. ir L. B., savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nukentėjusysis L. B., nurodęs, kad 2004m. spalio mėn.17d. jam dirbant UAB „M“ (duomenys pakeisti) naktiniame klube „B“ (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje administratoriumi, apie 23.00 val. apsaugos darbuotojas, vardu R. jį informavo, kad klubo salėje keletas asmenų bando išprovokuoti muštynes. Pasitarę, jie nutarė pašalinti šiuos asmenis iš klubo, tačiau kiti tuo metu klube buvę lankytojai užstojo juos, todėl įvyko konfliktas tarp lankytojų ir apsaugos darbuotojų, kurio metu kažkas lauke prie klubo papurškė dujų. Po kurio laiko šis kvapas išsivėdino, viskas aprimo, lankytojai grįžo į klubą. Vėliau naktį apie 2.00 val. jis stovėjo klube šalia įėjimo-išėjimo durų prie kasos aparato, o apsaugos darbuotojai R. ir V. stovėjo netoli klubo durų, kai į klubo vidų iš gatvės įbėgo vaikinas, kuris ir iš karto puolė prie R. Dar vienas vaikinas liko stovėti tarpduryje, ir laikė duris atviras. Įbėgęs į klubą vaikinas dešine ranka du kartus smogė R. į nugarą arčiau kairiojo šono, dėl ko R. suriko ir nubėgo į salę prie baro. Tada tas pats vaikinas prišoko prie V. ir bandė smogti jam dešine ranka į pilvo ar krūtinės sritį, tačiau V. atšoko, todėl liko nesužalotas, ir jis- V. taip pat nubėgo. Po to tas pats įbėgęs vaikinas jau išbėgdamas iš klubo, puolė prie jo ir dešine ranka smogė jam vieną kartą į pilvą ir kartu su stovėjusiu tarpduryje vaikinu išbėgo į lauką ir nubėgo link Vokiečių gatvės. Po kurio laiko R. pasakė, kad jis jaučia perštėjimą kairiajame šone, paskui pakėlė marškinius, po kuriais buvo kraujas. Apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams ir iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pastarieji R. išvežė į ligoninę. Po to jis taip pat pajuto perštėjimą pilvo srityje, pakėlė savo marškinius ir pamatė įdrėskimą, tačiau pagalbos į medikus nesikreipė ( t. 14 b.l. 55-60).

Tokius savo parodymus nukentėjusysis L. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, ja nurodydamas klubo „B „ (duomenys pakeisti) buvimo vietą (duomenys neskelbtini) Vilniuje ( t.14 b. l. 70-77).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis L. B. atpažino L. L. kaip vaikiną, kuris 2004 m. spalio mėnesį apie 22.00 val. atėjo į naktinį klubą “B” (duomenys pakeisti), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, po to naktį apie 2.00 val. tas pats vaikinas grįžo į klubą su kitu vaikinu, du kartus smogė dešine ranka apsaugos darbuotojui, vardu R., į nugarą, o paskui norėjo smogti apsaugos darbuotojui, vardu V., o prieš pasišalindamas dešine ranka smogė jam pačiam, įdrėksdamas jam pilvą ( t.14 b. l. 64-66). Tai patvirtina kitus aukščiau išvardintus įrodymus, kad tiek nukentėjusįjį R. S., tiek nukentėjusįjį L. B. sužalojo kaltinamasis L. L. kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis.

Liudytojas O. S., Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės patrulis, parodė, kad jis 2004-10-17 apie 00.52 val. patruliavimo metu kartu su vyresniuoju patruliu A. Z. gavo pranešimą iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus, kad naktiniame klube “B” (duomenys pakeisti) esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje įvyko konfliktas.. Vykdydami savo tarnybines pareigas jie nuvyko nurodytu adresu, kur iš vieno apsaugos darbuotojo sužinojo, kad šiame klube įvyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojo ir klubo lankytojų, kurio metu kažkas papurškė dujas.

Liudytojas A. Z., Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis, davė parodymus, analogiškus liudytojo O. S. parodymams.

Liudytojas H. S., Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės patrulis, parodė, kad 2004-10-17 apie 2.20 val. patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu T. B. gavo pranešimą iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus, kad naktiniame klube “B” (duomenys pakeisti) esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje peiliu sužalotas apsaugos darbuotojas. Vykdydami savo tarnybines pareigas jie nuvyko nurodytu adresu, kur juos pasitiko ir palydėjo į klubo virtuvę, kur buvo sužalotasis apsaugos darbuotojas R. S.. Klubo darbuotojai papasakojo, kad prieš kelis valandas už netinkamą elgesį iš klubo buvo pašalinti keli vaikinai, kurie vėliau grįžo ir peiliu sužalojo R. S.. Pastarasis buvo išvežtas į ligoninę.

Liudytojas T. B., Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis, davė parodymus, analogiškus liudytojo H. S. parodymams.

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2004-10-16 apie 23.30 val. jis kartu su J. B. buvo naktiniame klube “B” (duomenys pakeisti) , esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kai prie jo priėjo vienas iš apsaugos darbuotojų ir paaiškino, kad dėl jo elgesio yra nusiskundimų ir paprašė palikti klubą. Jį užstojo nepažįstamas girtas vaikinas, kurį kartu su juo išstūmė į lauką. Kadangi tas vaikinas nenorėjo apsiraminti, aršiai aiškinosi su apsaugos darbuotoju, todėl vienas iš apsaugos darbuotojų atidarė duris ir papurškė jam į akis dujų.

Liudytojas T. V., dirbęs saugos tarnyboje UAB „A“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotoju ir laikotarpyje nuo 2004-10-16 20.00 val. iki 2004-10-17 5.00 val. buvęs paskirtas palaikyti tvarką naktiniame klube „B“ (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, parodė, kad tą dieną kartu su juo dirbo ir kiti apsaugos darbuotojai V. P., T. V. ir R. S.. Apie vidurnaktį klubo salėje Ž. V. pamatęs vaikinus, kurie kabinėjosi prie kitų klubo lankytojų, kartu su R. S. nusprendė palydėti juos iš klubo, tačiau kiti tuo metu klube buvę lankytojai užstojo juos, todėl įvyko konfliktas tarp lankytojų ir apsaugos darbuotojų, kurio metu jis lauke prie klubo papurškė dujų į veidą agresyviai nusiteikusiam vaikinui, turinčiam ant kaklo tatuiruotę. Praėjus 1 – 1,5 val. nuo šio įvykio, jis ir Žygimantas buvo klubo salėje, kai į salę atbėgo V. P. ir pranešė, kad į klubą įbėgo du vaikinai, vienas iš kurių buvo anksčiau minėtas jaunuolis su tatuiruote ant kaklo, ir peiliais puolė žmones. Atbėgus prie įėjimo durų, rado kasininką, vardu L., ir R. S., kuris laikė susiėmęs už kairiojo šono. Vėliau V. P. pasakojo, kad į vidų užėjo kažkoks vaikinas, kuris rankoje turėtu peiliu du kartus smogė R. S. į kairįjį šoną, paskui norėjo smogti V. P. į kūną, bet tas atšoko, todėl liko nesužalotas. Tai buvo tas pats vaikinas, kuriam prieš tai buvo papurkšta dujų į veidą. Po to tas vaikinas prišoko prie kasininko, vardu L., stovėjusio netoliese, ir dūrė jam peiliu į pilvą. tačiau tas atsitraukė, todėl liko tik įbrėžimas ant pilvo. Dar vienas vaikinas buvo likęs prie įėjimo durų, laikė jas atviras ir jo rankoje taip pat buvo peilis.

Tokius savo parodymus liudytojas T. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kaip įvykio vietą nurodydamas klubą „B“ (duomenys pakeisti), esantį (duomenys neskelbtini) (t.14 b. l. 134-135).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas T. V. atpažino L. L. kaip vaikiną, kuris 2004-10-17 po vidurnakčio naktiniame klube “B” (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini) , elgėsi agresyviai, išstumtas į lauką veržėsi į klubo vidų, todėl kartu buvęs apsaugos darbuotojas Ž. V. papurškė jam į veidą dujų ( t.14 b. l. 126-128).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Ž. V., aptariamo įvykio metu dirbęs klube apsaugos darbuotoju, tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, nurodė analogines įvykio aplinkybes, kaip ir liudytojas T. V., įvykio vieta nurodydamas klubą „B„ (duomenys pakeisti), esantį (duomenys neskelbtini) ( t.14 b. l. 114-115).

Liudytojas V. P., dirbęs UAB „A“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotoju ir paskirtas palaikyti tvarką naktiniame klube „B“ (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pamainoje nuo 2004-10-16 23.00 val. iki 2004-10-17 5.00 val. kartu su kitais apsaugos darbuotojais T. V., Ž. V. ir R. S., parodė, kad tik prasidėjus jo pamainai, R. S. iš klubo salės prie įėjimo durų atvedė vaikiną ir paaiškino, kad tas klubo salėje kėlė problemų savo elgesiu, nes kabinėjosi prie žmonių, stumdėsi, todėl paprašė jį išlydėti iš klubo. Dėl to tarp apsaugos darbuotojų ir kitų klubo lankytojų, tarp kurių buvo vaikinas, turintis ant kaklo tatuiruotę, kilo konfliktas, kurio metu kažkas lauke prie klubo papurškė dujų. Po to per tą pačią jo darbo pamainą, t. y. 2004-10-17 apie 2.00 val. jis kartu su R. S. ir administratoriumi-kasininku, vardu L., stovėjo prie įėjimo durų, kai staiga į klubą įbėgo anksčiau minėtas vaikinas su tatuiruote ant kaklo. Jam iš paskos bėgo kitas vaikinas, kuris liko tarpduryje ir laikė duris atviras. Pirmas vaikinas, įbėgęs į klubo vidų, laikydamas kažkokį blizgantį daiktą dešinėje rankoje, iš karto puolė prie R. S.. Jis nubėgo pakviesti Ž. V. ir T. V., grįžus prie durų, nei vieno iš tų dviejų vaikinų nebuvo. Po kelių minučių R. S. pasakė, kad jaučia nemalonius pojūčius viename iš savo šonų, pakėlė savo megztinį, po kuriuo buvo kraujuojanti žaizda. Apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams bei iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Vėliau L. taip pat pasakė, kad vaikinas su tatuiruote ant kaklo jį irgi sužalojo, bet nestipriai, rodė įdrėskimą ant savo pilvo.

Tokius savo parodymus liudytojas V. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vieta nurodydamas klubą“B“ (duomenys pakeisti), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje ( t.14 b. l. 154-155).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. P. parodė, kad L. L. yra panašus į vaikiną, kuris 2004-10-16 apie 23.00 val. naktiniame klube “B” (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje užstojo kitą klubo lankytoją, kurį už netinkamą elgėsį norėjo pašalinti iš klubo, o kada šį taip pat išstūmė į gatvę, veržėsi atgal, o 2004-10-17 apie 2.00 val. tas pats vaikinas įbėgo į naktinį klubą “B” (duomenys pakeisti) ir dešinėje rankoje laikydamas blizgantį daiktą puolė prie R. S., kol kitas su juo buvęs vaikinas laikė duris atviras (t.14 b. l. 147-152). Tai patvirtina kaltinimuose nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusįjį R. S. sužalojo kaltinamasis L. L..

Liudytojas Ž. V. parodė, kad įvykio laiko jis nepamena, bet pamena, kad buvo klube su P. M. ir L. L., kuris buvo girtas. Prieš tai jie bandė pakliūti į kelis klubus, tačiau dėl L. L. girtumo, jų į klubus neįleido. Būnant klube „B“ (duomenys pakeisti), kažkas spardė vieną vaikiną, L. L. bandė nuraminti apsauginius, dėl ko jam apsauginis spyrė, o P. M. tada peiliu dūrė tam apsauginiui. Tą pačią naktį jie dar buvo susitikę prie „Medžiotojų „restorano, kur buvo M. K., P. M., L. L., pastarasis girtas sėdėjo automobilyje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. V. nurodė esąs jau seniai pažįstamas su L. L., P. M., M. K.. 2004 m. lapkričio mėnesį, vakare jis naktiniame klube “B” (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko L. L. ir M. K., kurie buvo atvažiavę M. K. 5-os klasės BMW automobiliu. Išeinant iš klubo, jis pamatė, kad vienas šio klubo apsaugos darbuotojas, spardo kažkokį nepažįstamą vaikiną, kurį L. L. pradėjo užtarinėti ir kažką pasakė minėtam apsaugos darbuotojui. Tarp L. L. ir šio apsaugos darbuotojo kilo žodinis konfliktas. L. L. tuo metu buvo girtas. Apsaugos darbuotojas L. L. spyrė į kojas, ar į krūtinę, išstumdamas pro duris į lauką. L. L. vėl norėjo įeiti į klubą, bet tas apsaugos darbuotojas šiam į akis papurškė dujų. Po to L. L. ir M. K. išėjo iš klubo ir kažkur išvažiavo. Naktį jis susiskambino su L. L., ir jie susitarė susitikti Jeruzalėje prie “Medžiotojų” restorano. Ten buvo L. L. su M.antu Karaliumi. Ką tiksliai tuo metu kalbėjosi, jis dėl savo girtumo neatsimena, tačiau jam M. K. pasakė, jog L. L. klube “B” (duomenys pakeisti) peiliu sužalojo apsaugos darbuotoją ( t.6 b. l. 163-167).

Kartu su liudytoju Ž. V. prie „Medžiotojų „ restorano atvykę jo draugai- liudytojai A. R. ir A. B. patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes :

Liudytojas A. R. parodė, kad 2004m. spalį jis kartu su Ž. V., L. L. ir M. K. buvo klube „B“ (duomenys pakeisti). Su L. L. ir M. K. susitiko miesto centre, bandė įeiti į kelis klubus, tačiau L. L. buvo gerokai išgėręs, dėl to jų neįleido. Vienu tarpu jis, M. K. ir Ž. V. nuėjo į klubo tualetą, kai išėjo, pamatė, kad L. L. klube nebėra, kaip paskiau sužinojo, jį iš klubo išmetė apsaugos darbuotojai, dar kažkas jam papurškė dujų. Tą pačią naktį kažkas paskambino Ž. V., jis sakė, kad skambino L. L. ir jie A. B. automobiliu visi trys kartu nuvažiavo prie „Medžiotojų“ restorano, kur susitiko su M. K., su juo buvo P. M., o L. L. pagal juos girtas miegojo automobilyje. Ž. V. buvo nuėjęs prie to automobilio, kur miegojo L. L.. Vaikinai kalbėjo, kad kažkas kažką „ Brodvėjuje „ pripjovė, apie tai grįžęs į automobilį papasakojo Ž. V.;

Liudytojas A. B. parodė, kad 2004 m. spalį naktį jam paskambino Ž. V., kuris paprašė jį ir su juo buvusį jo draugą A. R. paimti juos iš Vokiečių gatvės. Jam atvažiavus, jie dar pasivažinėjo, paskiau nuvažiavo į Baltupius prie „M“ (duomenys pakeisti) restorano, kur Ž. V. susitiko su M. K., P. M., L. L.. Pastarasis pagal Ž. V. miegojo girtas automobilyje. Po kokių 10 minučių Ž. V. grįžo į automobilį ir sakė, kad jam kalbantis su M. K. ir P. M., kažkuris pasigyrė, kad buvo konfliktas „Brodvėjuje“, kad jame buvo L. L., M. K. ir P. M..

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. L., padedant kaltinamiesiems P. M., M. K. iš chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė atliekančio tarnybos pareigas R. S. sveikatą, smurtavo peiliu prieš L. B., tuo pažeisdami viešąją tvarką. Kaltinamojo L. L. nusikalstama veika šiame epizode kvalaifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str.2d. 8 ir 10 p.p., 284 str.1d., kaltinamojo P. M. nusikalstama veika šiame epizode kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6d. ir 135 str.2d. 8 ir 10 p.p., 284 str.1d., kaltinamojo M. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. ir 135 str.2d. 8 ir 10 p.p. dėl sekančių motyvų :

Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, nors tai kaltinamasis L. L. ir ginčija, kad nukentėjusįjį R. S., jam durdamas peiliu du kartus, sužalojo kaltinamasis L. L., taip pat jis tuo pat metu smurtavo ir prieš L. B., jam irgi durdamas peiliu, tik jo nesužalodamas. Tą patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, kaip kaltinamųjų P. M., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymai, kaltinamojo M. K., girdėjusio paties kaltinamojo L. L. pasakojimus, ką jis tą vakarą padarė, parodymai, nukentėjusiųjų R. S., L. B. parodymai, kurie tarpusavyje atitinka, papildo vienas kitą ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad tai įvyko viešoje vietoje- klube, kur buvo klubo lankytojų, kad tai įvyko be jokios akivaizdžios priežasties, todėl toks kaltinamojo L. L. elgesys vertintinas kaip elementarių elgesio normų niekinimas, kaip iššūkis visuomenės tvarkai, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, dėl šių motyvų jam inkriminuotinas jo veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad tą patį vakarą šiame klube tarp kaltinamojo L. L. ir pagal jį tarnybos pareigas atliekančio nukentėjusiojo R. S. buvo kilęs konfliktas, nes kaltinamasis L. L. užsistojo apsaugos darbuotojų iš klubo išvarytą dėl netinkamo elgesio A. Z., dėl ko pats buvo iš klubo patalpų išstumtas, prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos. Pagal kaltinamųjų M. K. ir P. M. parodymus, kaltinamasis L. L. buvo dėl to supykęs ir norėjo atkeršyti stambaus sudėjimo apsaugos darbuotojui, kuris kaip nustatyta, ir buvo nukentėjusysis R. S.. Kolegijos nuomone, toks kaltinamojo L. L. pretekstas dėl nukentėjusiojo R. S. sužalojimo negali būti vertinamas, kaip paskata, kilusi dėl asmeninio konflikto, nes aukščiau aptartais įrodymais ( nukentėjusiojo R. S., liudytojų T. V., V. P., A. Z.) nustatyta, kad pats kaltinamasis L. L. pirmojo incidento metu buvo nepagrįstai aršus, neklausė apsaugos darbuotojų, priešinosi jų nurodymams, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudota prievarta, pašalinus jį iš klubo patalpų, papurškus jam į veidą ašarinėmis dujomis. Apatarti įrodymai kaip tik patvirtina, kad kaltinamasis L. L. sužalojo nukentėjusįjį R. S. iš chuliganiškų paskatų, vedamas nepagrįstų ambicijų, demonstruodamas niekinantį požiūrį į aplinkinius. Iš aptartų įrodymų yra nustatyta, kad kaltinamasis L. L. žinojo, kad nukentėjusysis R. S., kaip klubo apsaugos darbuotojas, aptariamą vakarą vykdė tarnybos pareigas ir jį sužalojo būtent dėl pastarojo tarnybos vykdomų pareigų, todėl jam inkriminuotinas ir kitas jo veiką kvalifikuojantis požymis : nukentėjusiojo sužalojimas dėl jo tarnybos pareigų vykdymo. Aptariamo įvykio metu kaltinamasis L. L. viešoje vietoje sužalodamas nukentėjusįjį R. S., taip pat smurtaudamas be jokios aiškios priežasties prieš toje pat klubo vietoje buvusį klubo darbuotoją, apsirengusį civiliai, L. B., jam durdamas į pilvą peiliu ir šiek įdrėksdamas, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką. Tą patvirtina patys nukentėjusieji, įvykį matę klubo darbuotojai T. V., V. P., tai, kad į klubą buvo iškviesta policijos darbuotojai, greitoji med. pagalba ir pan., todėl jo veiksmai kvalifikuotini ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d.

Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, kaltinamieji L. L., M. K. ir P. M. buvo susibūrę į nusikalstamą susivienijimą sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymui, kad kaltinamojo L. L., kaip susivienijimo vadovo nurodymai buvo privalomi, tiek kaltinamojo L. L., tiek kaltinamųjų M. K., P. M. veiksmai aptariamoje veikoje vertintini kaip bendrininkų veiksmai, kvalifikuojant juos pagal jų aukščiau nurodytą bendrininkavimo formą.

Kaltinamieji P. M. ir M. K. tiesiogiai savo veiksmais neprisidėjo prie nukentėjusiojo R. S. sveikatos sutrikdymo, tačiau jie dalyvavo, šią veiką padarant kaltinamajam L. L. ir atliko jiems pastarojo paskirtus veiksmus : kaltinamasis P. M. kartu su kaltinamuoju L. L. atėjo į klubą, stovėjo, laikydamas praviras duris, kad pastarasis galėtų po visko sėkmingai pasišalinti iš įvykio vietos, be to jis turėjo peilį, kuriuo pagal L. L. išankstinį nurodymą turėjo badyti kaltinamąjį L. L. besivejančius po įvykio asmenis, jei tokie būtų buvę, kaltinamasis M. K., žinodamas kelionės tikslą, atvežė kaltinamuosius P. M. ir L. L. prie klubo „ B“ (duomenys pakeisti), laukė, pasiruošęs po įvykio greitai juos išvežti, ką paskiau ir padarė. Atsižvelgiant į jų funkcinį vaidmenį, darant aptariamą veiką, jis vertintinas, kaip jų padėjimas padaryti kaltinamajam R. S. nustatytą sveikatos sutrikdymą. Iš aukščiau aptartų įrodymų jie žinojo, kad kaltinamasis L. L., pažeisdamas įsigalėjusias elgesio normas, demonstruodamas niekinantį požiūrį į aplinkinius, sutrikdydamas visuomenės tvarką, panaudodamas peilį sieks sužaloti tarnybos pareigas einantį apsaugos darbuotoją nukentėjusįjį R. S., ką ir padarė sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, todėl ir šių kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal kaltinamojo L. L. veiksmais sukeltas pasekmes, inkriminuojant jiems padėjimą jam tai padaryti su tokią veiką kvalifikuojančiais požymiais : chuliganiškomis paskatomis bei veiksmais prieš tarnybos pareigas einantį nukentėjusįjį.

Kaltinamajam P. M. taip pat, kaip ir kaltinamajam L. L. inkriminuotinas viešosios tvarkos pažeidimas, nes jis kartu su juo tokią tvarką pažeidė, įsiverždami į klubą dviese, jam stovint su peiliu prie durų ir jas laikant, kai kaltinamasis L. L. peiliu smurtavo viešoje vietoje prieš R. S. ir L. B., taip akivaizdžiai demonstruojant jų bendrus įžūlius veiksmus, kuriais jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką.

Baudžiamosios bylos įrodymais, kaip jau minėta anksčiau, yra nustatyta, kad kaltinamajam M. K. buvo žinomi kaltinamųjų L. L. ir P. M. nusikalstami ketinimai, ir dėl to jo veiksmai kvalifikuotini aukščiau nurodyta tvarka, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis atliko kokius tai veiksmus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu aptariamame epizode,todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. išteisintinas, kaip nedalyvavęs tokių veiksmų padaryme ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d. 2p.).

Viešosios tvarkos pažeidimas, susijęs su veiksmais prieš D. V., kurį padarė kaltinamieji L. L. ir T. M..

Kaltinamųjų L. L. ir T. M. kaltinimas, pavogus D. V. turtą.

Kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 178 str.1d., 249 str.2d. ir 284 str.1d., kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad 2004 m. sausį jis iš L. L. nusipirko automobilį Mercedes Benz, kiek vėliau balandį nusipirko iš pažįstamo apdailos juostas, kurias užsidėjo ant pirkto automobilio. 2004 m. lapkritį jis su L. L. buvo atvažiavę prie parduotuvės „Rimi“, esančios Pašilaičiuose, kai nukentėjusioji D. V., išvažiuodama iš aikštelės, esančios prie tos parduotuvės, parodė jiems nepadorų juos įžeidžiantį trijų pirštų kombinacijos ženklą. Netrukus jie irgi išvažiavo iš tos aikštelės ir važiuojant Pašilaičių gatve, pamatė kelkraštyje sustojusį nukentėjusiosios automobilį. Tada jis paprašė, kad L. L., vairavęs automobilį, kuriuo jie važiavo, sustotų ir išlipęs turėtu peiliuku pradūrė nukentėjusiosios automobilio galinę padangą Jis neigia, kad jie su L. L. užkirto nukentėjusiajai kelią toliau važiuoti, bet prisipažįsta vadinęs nukentėjusiąją negražiais ją įžeidžiančiais žodžiais, nes buvo įsižeidęs dėl jos parodyto nepadoraus žesto . Eidamas pradurti padangą, jis L. L. savo ketinimų nesakė. Netrukus po padangos pradūrimo jį iškvietė į policiją, kur jis buvo sulaikytas, jis buvo nepagrįstai kaltinamas apdailų nuo nukentėjusiosios automobilio pavogimu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d. 178 str. 1 d. ir 249 str. 2 d. 284 str. 1 d. 2006-01-25 apklausiamas įtariamuoju, kaltu neprisipažino, nurodo šių nusikaltimų nepadaręs (t.24 b. l. 88), 2004-06-02 Vilniaus m. 6 – ame policijos komisariate įtariamuoju apklausiamas dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 178 str. 1 d. dėl D.Voitkevič turto vagystės, kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. sausio mėnesio viduryje ar vasario mėnesį jis nusipirko kartu su patėviu, tačiau dokumentus pildė savo motinos V. K. vardu. Šį automobilį nurodė pirkęs iš vyro vardu Laimonas, kurio kitų duomenų nežino. Jis tik prisimena, kad automobilis buvo registruotas Laimono draugės D. L. vardu. Pilkos spalvos apdailas automobiliui nurodo nusipirkęs 2004 m. balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje iš nepažįstamo vaikino už 200 litų, kurias vėliau perdažė žalia spalva (t. 17 b. l. 50-51, 53). 2004-12-16 Vilniaus m. 6 – ame policijos komisariate įtariamuoju apklausiamas kaltinamasis T. M. parodė, kad 2004 m. lapkričio mėnesio pabaigoje jis buvo susitikęs D. V. prie parduotuvės “Maxima” Pašilaičių mikrorajone ir ši pradėjo jį kaltinti bamperio ir plastmasinių apdailos juostų vagyste nuo jos automobilio, taip pat ji kaltinusi jį, neva jis šiai skambina naktimis, tyli ir nešneka. Jis nurodė nežinąs jos telefono numerio, nevogęs jokių detalių nuo jos automobilio. Taip pat jis nurodo su L. L. 2004-11-24 apie 16 val. nepersekiojęs D. V., važiuojančios savo automobiliu, L. L. automobiliu BMW ir niekada nebadęs jos automobilio ratų ir šiai negrasinęs ( t.17 b. l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2004-12-17 akistatos su nukentėjusiąja D. V., teigusios, kad jis 2004-11-24 pradūrė jos automobilio ratą, metu kaltinamasis T. M. sutiko su nukentėjusiosios D. V. parodymais ir prisipažino jos automobilio ratą pradūręs peiliu popieriui pjaustyti, nurodo taip pasielgęs todėl, kad D. V. jam parodžiusi nepadorų gestą ( t.17 b. l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2004-12-18, 2004-12-30 papildomai apklaustas įtariamuoju kaltinamasis T. M. nurodė tas pačias įvykio 2004-11-24 apie 16 val. aplinkybes, kurias nurodė apklausiamas dėl šio kaltinimo teisminio nagrinėjimo metu ( t.17 b. l. 111-112, 173).

Kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 178 str.1d., 249 str.2d. ir 284 str.1d., kaltu neprisipažino, jis parodė, kad 2004 m. jis pardavė T. M. automobilį Mercedes Benz, kuris buvo registruotas jo draugės D. L. vardu, po to jie buvo abu su D. L. dėl šio pardavimo aiškinosi policijoje. 2004m. rudenį, važiuojant Pašilaičių gatve Vilniuje, T. M., su kuriuo kartu važiavo, paprašė sustoti. Jis išlipo, netrukus grįžo, ką jis darė ir kodėl reikėjo sustoti, jis nežino. Dėl nukentėjusiosios automobilio apdailos juostų, jis nieko paaiškinti negali, nes pačią nukentėjusiąją jis pamatė tik užbaigiant ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. L. dėl jam pareikštų kaltinimų nusikaltimais pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 178 str. 1 d., 249 str.2d. ir 284 str. 1 d., 2005-12-23, 2006-01-31 apklausiamas įtariamuoju, kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė ( t. 20 b.l. 52, 68), 2004-12-17 Vilniaus m. 6 – ame policijos komisariate įtariamuoju apklaustas kaltinamasis L. L. parodė, kad D. V. jis nepažįsta, pastarąją pirmą kartą pamatė 2004-12-14 policijos komisariato kieme, kad ši įsėdo į mėlynos spalvos automobilį, kurį jis žinojo, kadangi 2004 m. pavasarį jis buvo įtariamas pavogęs apdailos juostas nuo šio automobilio, todėl suprato, kad ši mergina minėto automobilio Mersedes Benz savininkė. Šį automobilį jis daug kartų mieste buvo matęs, tačiau nekreipė dėmesio, kas šį automobilį vairavo. Jis neigė 2004-11-24 dalyvavęs kartu su T. M. kokiame tai konflikte, galėjo važinėtis su juo ar su kuo nors kitu savo automobiliu BMW, tačiau niekam nebuvo užstojęs kelio ir padangų nepradūrė, o taip pat nematė, kad T. M. būtų kam nors pradūręs automobilio padangas ( t.17 b. l. 146-147).

Kaltinamasis P. M. parodė, kad iš kalbų buvo girdėjęs, kad T. M. automobilio apdailos juostas buvo nusipirkęs iš kažkokio tai narkomano, ir kad T. M., buvęs kartu su L. L., pasiviję automobiliu, pradūrė kitam automobiliui padangą už tai, kad nukentėjusioji D. V. prieš tai prie parduotuvės jiems parodžiusi nepadorų gestą. Automobilio padangą pradūrė T. M..

Nukentėjusioji D. V. parodė, kad ji važinėja mėlynos spalvos automobiliu Mersedes Benz 230 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2004 m. vasario 26 d. 20 val jai prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje palikus minėtą automobilį, 2004 m. vasario 27 d. apie 5 val. 15 min. pamatė, kad nuo jos minėto automobilio pavogti 6 vnt. apdailos juostų. Ant šių apdailos juostų buvo užrašai “Sport line”, juostos buvo mėlynos spalvos, dažytos du kartus tokia pačia spalva kaip ir jos automobilio galinis bamperis. Ji nurodė, kad minėtą automobilį ji įsigijo 2002-04-24. Maždaug panašiu laiku tokį patį automobilį Mersedes Benz įsigijo jai iš matymo pažįstamas vaikinas, pravarde “Lopesas”, kaip vėliau sužinojo - L. L., kuris anksčiau gyveno Gabijos g. 37-ame ar 35- ame name Vilniuje. L. L. savo automobilio statydavo savo namo kieme, ji taip pat savo automobilį statydavo netoli tos vietos. Ji buvo susitikusi kieme su L. L. ir kalbėjosi apie automobilius, jis jai sakė, kad savo automobilį nusipirko daug pigiau negu ji. Jai nusipirkus minėtą automobilį, ant automobilio buvo originalios chromuotos apdailos juostos. Savo automobilį ji statydavo prie (duomenys neskelbtini)-o namo, Vilniuje. Po apdailos juostų vagystės ji iš aplinkinių kalbų išsiaiškino, kad apdailos juostas jai galėjo pavogti L. L. draugai, todėl ji, išsiaiškinusi per aplinkinius jų pavardes, apie tai pranešė policijai, be to ji pamatė, kad ant L. L. automobilio, kuriuo vėliau važinėjo T. M., atsirado tokios pat apdailos juostos, kurios buvo jai pavogtos, tik jos jau buvo perdažytos į žalsvą spalvą. 2004 m. lapkričio 24 d. apie 16 val. ji su savo motina M. V. buvo parduotuvėje “Rimi” Medeinos gatvėje ir išvažiuodama iš aikštelės, pamatė toje aikštelėje stovintį tą patį 7-os klasės BMW automobilį ir Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važinėjo L. L. ir T. M.. Prie šių automobilų jis matė juos stovinčius . Šie vaikinai, pamatę, kad ji išvažiuoja iš aikštelės, greitai nubėjo prie minėto automobilio BMW, įsėdo į jį ir pradėjo važiuoti paskui ją, važiavusią savo automobiliu link (duomenys neskelbtini)-o namo, paskiau L. L. minėtu automobiliu BMW išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir iš priekio, staigiai sustojęs, užkirto jai kelią . Iš automobilio BMW išlipo T. M., ir pribėgęs prie jos automobilio keleivio durelių, bandė jas atidaryti, bet ji, tik pamačiusi iš automobilio BMW jį išlipant, spėjo iš vidaus užrakinti automobilio dureles. T. M. rankose laikė kažkokį aštų daiktą su medine rankena. Kai šiam nepavyko atidaryti jos automobilio durelių, šis minėtu aštriu daiktu subadė jos automobilio galinį dešinės pusės ratą. Ir jai pagrasino, kad pradurs dar ne vieną jos automobilio ratą ir kad nuo jos automobilio bus pastoviai vagiamos apdailos juostos. Tuo metu L. L. sėdėjo atsidaręs savo automobilio langą ir juokėsi. Dėl šio įvykio ji taip pat parašė pareiškimą į policiją. Ji suprato, kad L. L. ir T. M. jai keršija už tai, kad policijos pareigūnai buvo juos laikinai sulaikiusi dėl apdailos juostų vagystės nuo josautomobilio.

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji D. V. atpažino kaltinamąjį L. L., kaip vaikiną pravarde “Lopesas”, vairavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai T. M. supjaustė jos automobilio galinę padangą ir dar pagrasino (t. 17 b. l. 148-150).

Liudytoja M. V., nukentėjusiosios D. V. motina, parodė, kad 2004-11-24 apie 16 val. ji kartu su dukra D. V. automobiliu Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš parduotuvės “Rimi”, esančios Medeinos gatvėje, namo. Automobilį vairavo dukra, o ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Prie parduotuvės aikštelėje dukra jai parodė grupelę stovinčių jaunuolių ir pasakė, kad šiuos vaikinus ji įtaria, jog jie nuo jos automobilio pavogė apdailos juostas. Vienas iš ten buvusių vaikinų, buvo tas pats, kuris vėliau pradūrė dukros automobilio padangą. Važiuojant link namų, netoli (duomenys neskelbtini)-o namo, dukros vairuojamam automobiliui kelią užblokavo juodos spalvos automobilis BMW, iš šio automobilio išlipo neaukšto ūgio, trumpai kirptais plaukais vaikinas, kuris rankoje laikė apie 20 cm ilgio, geltonos spalvos rankena peilį. Šis vaikinas priėjo prie automobilio priekinių keleivio durelių ir bandė šias dureles atidaryti, bet jos buvo užrakintos, todėl tas vaikinas priėjo prie automobilio galinio dešinės pusės rato ir turėtu peiliu dūrė į ratą ir dar peilį patraukė į viršų. Nueidamas nuo jų automobilio, šis vaikinas pasakė, kad tai ne paskutinis kartas ir įsėdęs atgal į automobilį BMW išvažiavo.

2004-02-27 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ant nukentėjusiosios D. V. automobilio Mersedes Benz, mėlynos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apdailos juostų, yra likę tik tvirtinimo elementai ( t.17 b. l. 2-5).

2004-06-02 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ant žalios spalvos automobilio Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo aptariamu laiku važinėjo kaltinamasis T. M., dviejų durų ir visų keturių sparnų yra žalios spalvos apdailos juostos ( t.17 b. l. 23-24).

2004-06-03 kaltinamasis T. M. savanoriškai pateikė prie bylos keturis vienetus apdailos juostų nuo žalios spalvos automobilio Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.17 b. l. 25).

2004-11-29 Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. 3999 nurodyta, kad ant apdailos detalių, paimtų nuo automobilio Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra dažų pagal savo cheminę kokybinę sudėtį atitinkančių dažus, paimtus nuo automobilio Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio ( t.17 b. l. 33-36, 26- lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolas).

2004-11-24 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad mėlynos spalvos automobilis Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi gatvėje priešais (duomenys neskelbtini)-ą namą Vilniuje, automobilio dešinės pusės galinio rato žieminė, firmos “NOKIAN”, padanga yra nuleista, jos išorinėje dalyje, šoninėje viršutinėje dalyje, šalia protektoriaus matosi kiauryminis pažeidimas ( t. 17 b. l. 72-73). 2004-11-25 daiktų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimoje automobilio padangoje “NOKIAN”, paimtoje 2004-11-24 įvykio vietos apžiūros metu nuo automobilio Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šone (išorinėje pusėje), virš užrašo “Nokian” “N” raidės yra kiauryminis 2,8 cm ilgio įpjovimas ( t.17 b. l. 74-75).

Įvertinus šiame epizode aptariamų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji L. L. ir T. M. yra kalti dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jų veiksmai viešoje vietoje, prisidengus menka dingstimi, neva nukentėjusioji D. V. parodžiusi jiems įvykio dieną nepagarbų jų atžvilgiu gestą, be to neva ji nepagrįstai juos įtarinėjusi jos automobilio apdailos juostų vagyste, vertintini kaip įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams, sutrikdę visuomenės rimtį, padarę nukentėjusiajai materialinę žalą. Kaltinamųjų L. L. ir T. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d.

Kaltinamasis L. L. neigia padaręs tokią jam inkriminuotą veiką, jo gynybinę poziciją savo parodymais palaikė kaltinamasis T. M., tačiau kolegija, vertindama nukentėjusios D. V. ir jos motinos M. V. parodymus dėl šių kaltinamųjų veiksmų, tiki jų nuosekliais ir detaliais smulkiai įvykio aplinkybes apibūdinančias parodymais, iš kurių nustatyta, kad kaltinamasis L. L. viešoje vietoje įžūliai užkirto savo automobiliu kelią savo automobiliu važiuojančiai D. V., staiga išvažiuodamas prieš ją ir sustodamas, kaltinamasis T. M., iššokęs iš šio automobilio, peiliu pradūrė nukentėjusiosios automobilio padangą. Kaltinamasis L. L., laikydamasis versijos, kad jis nedalyvavo šioje jam inkriminuojamoje veikoje, neigia akivaizdžius įrodymus, nurodo pats nieko nedaręs ir nematęs, ką darė kaltinamasis T. M., pastarojo parodymai dėl įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra prieštaringi.

Abu kaltinamieji aptariamo įvykio metu priklausė nusikalstamam susivienijimui, todėl laikytina, kad jie šiame epizode aptariamą veiką padarė, veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai.

Taip pat kaltinamieji L. L. ir T. M. buvo kaltinami tuo, kad jie, būdami nusikalstamo susivienijimo nariais, 2004-02-27 nuo 0.25 val. iki 5.15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kieme nuo automobilio “Mercedes Benz 230”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. V., nuėmę abiejų pusių 6 šonines apdailos juostas, pagrobė jas, tuo padarydami jai 1800 Lt turtinę žalą .

Teismas, įvertinęs įrodymus dėl nukentėjusiosios D. V. automobilio apdailos juostų vagystės, mano, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų minėtą kaltinimą. Nukentėjusiosios D. V. įtarimas, kad jos apdailos juostas pavogė minėti kaltinamieji, grindžiamas jos sužinotais gandais, taip pat tai, kad apdailos juostų, paimtų nuo automobilio, kuriuo tuo metu naudojosi kaltinamasis T. M., dažai savo chemine kokybine sudėtimi atitinka automobilio, kuriuo naudojosi nukentėjusioji D. V., dažus ir nuo kurio buvo pavogtos apdailos juostos, nenuneigia kaltinamojo T. M. versijos, kad jis tas juostas įgijo iš asmens, pravarde „Storas“, kurio tyrimo organai nėra nustatę.

Nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji L. L. ir T. M. dalyvavo pavagiant minėtą nukentėjusiosios D. V. turtą, jie išteisintini, nenustačius jų dalyvavimo, padarant nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 178 str.1d. kaltinamojo L. L. atveju, ir Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 178 str.1d. kaltinamojo T. M. atveju ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d.2p.).

Pasikėsinimas nužudyti D. P., kurį 2005-01-08 padarė kaltinamieji L. L., P. M., M. K., R. B., R. B. ir kuriuo buvo kaltinamas kaltinamasis T. M.. Pasikėsinimas nužudyti R. M., kurį 2005-01-09 padarė kaltinamasis M. K. ir kuriuo buvo kaltinami kaltinamieji L. L., P. M., T. M., R. B., R. B.

Kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 249 str.3d. 22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu neprisipažino, jis parodė, kad 2005 metų pradžioje tuoj po Naujų metų švenčių jam būnant sporto klube „Aitvaras“ T. M. pasakė, kad kažkas džipu užblokavo jo automobilį, kad iš džipo išlipę vyrai jį užpuolė, norėjo sumušti ir atimti jam automobilį ir kad jis, palikęs savo automobilį pabėgo. Netrukus, dar būnant sporto salėje, jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris jam pasiūlė susitikti ir pakalbėti dėl konflikto su T. M., pasiūlydamas jam susitikti aikštelėje prie buvusios Kuro aparatūros gamyklos . Kaip jis paskiau išsiaiškino, jam skambino vaikinas, vadinamas „Storu“. Kadangi tuo metu buvo sporto klube“Aitvaras“ daugiau vaikinų, tame tarpe P. M., M. K., R. B., tai visi keliais automobiliais nuvažiavo į susitikimą . Kartu su juo prie Kuro aparatūros nuvažiavo T. M., R. B., pastarasis buvo sugipsuota ranka, P. M., M. K., R. B., R. S. . Ten buvo susirinkę jam nepažįstami žmonės, jis pakalbėjo su ten buvusiu „Daškiu“ ir paskiau visi išsiskirstė. Jokių ginklų ten jis nematė, pats neturėjo ginklo ir niekam ginklų nedavė, nieko prie Kuro aparatūros gamyklos jis neorganizavo. 2005-01-09 vakare jis buvo svečiuose pas M. K., po to tą patį vakarą svečiavosi pas R. B. Viršuliškėse, su kuriuo išgėrė butelį „Starkos“, jam būnant pas Remigijų trumpam pas jį buvo užėjusios dvi jo pažįstamos panelės. Po to jis paskiau taksi automobiliu grįžo pas M. K., su kuriuo apie 1 val. vėl atvažiavo pas R. B., iš kurio M. K. išėjo nupirkti alkoholio, grįžo maždaug už 20 minučių nupirkęs butelį „Starkos“, kurį išgėrę, taksi automobiliu išvažiavo į centrą į klubą, kur linksminosi. Jis nurodo nieko nežinąs dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. ar R. M., neigia ką nors panašaus organizavęs.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. L. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir apklaustas 2005-01-20 bei 2005-02-02 parodė, kad 2005-01-09 vakare apie 18 val. jis buvo svečiuose pas M. K. ir šio merginą vardu Enrika, bute Fabijoniškėse. Ar ten kartu buvo P. M. ir T. M., jis neprisimena. Maždaug apie 20 val. jis su M. K. išvažiavo iš minėto buto ir važinėjo po miestą kur tiksliai buvo, neprisimena. Po to M. K. jį pavežė susitikti su R. B. į Viršuliškes. Pas R. B. jis buvo vienas, maždaug iki 00.30 val., jie išgėrė butelį alkoholinio gėrimo “Starka”. Išėjęs iš R. B., jis gatvėje susistabdė taksi automobilį ir nuvažiavo vėl pas M. K. ir Enriką į namus. Ten jis M. K. pasiūlė važiuoti į miestą. Enrika iškvietė jiems taksi ir jis su M. K. išvažiavo. Apie 1 val. jis su M. K. nuvažiavo pas R. B. į namus, kur jis buvo palikęs savo mobiliuosius telefonus. M. K. iš karto išėjo nupirkti alkoholio ir grįžo maždaug po 20 minučių bei atnešė butelį “Starkos” ir obuolių sulčių. Jie visi trys R. B. bute išgėrė alkoholį, išsikvietė taksi automobilį ir apie 2 val. išvažiavo trise į miesto centrą, į naktinius klubus,o po to, važiavo į Lazdynų mikrorajone esančią degalinę “Neste”, kur pavalgė, dar išgėrė alkoholio, po to jis su M. K. taksi automobiliu grįžo namo, jis į savo namus, o M. K. į savo namus. 2005-01-09 dienos įvykius jis prisiminė gerai dėl to, nes kitą dieną 2005-01-10 jam paskambino kažkas iš jo pažįstamų ir paklausė, ar ne jo automobilis BMW buvo apšaudytas. Jis nežino, ar 2005-01-09 jam važinėjant su M. K., jie buvo atvažiavę prie (duomenys neskelbtini)B namo Vilniuje, nes nežino, kur šis namas yra. Jei jie ir buvo kur nors trumpam sustoję, tačiau nebuvo jokio pasišaudymo, neįvyko nieko svarbaus. 2005 m. po Naujųjų metų jam T. M. pasakė, kad šis iš automobilų stovėjimo aikštelės Pašilaičiuose pasiėmė automobilį BMW, kuriuo naudojosi ir važiuojant iš šios aikštelės, jam kelią užblokavo kažkoks džipas, iš džipo išlipę vyrai užpuolė T. M., norėjo jį ar sumušti, ar atimti jo automobilį, išdaužė pastarojo automobilio stiklą, dėl ko T. M., palikęs automobilį, pabėgo. T. M. jam pasakė, kad vieną iš pastarąjį užpuolusių vyrų jis atpažino. Jo manymu, apie minėtą konfliktą T. M. papasakojo ir kitiems draugams. Tą pačią dieną, po minėto konflikto, į jo mobilųjį telefoną paskambino jam nepažįstamas asmuo, kuris pasiūlė jam susitikti ir pasikalbėti dėl konflikto su T. M.. Kaip jis vėliau išsiaiškino, kad jam skambino ir kvietė susitikti vaikinas, kurio pravardė “Storas”, kuris važinėja sidabrinės spalvos 5-os klasės BMW automobiliu. Šis vaikinas jį kvietė susitikti aikštelėje prie “Kuro aparatūros” maždaug po pusvalandžio. Kai vaikinas pravarde “Storas” skambino jam, jis buvo sporto klube”Aitvaras”, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, todėl pakvietė kartu važiuoti iš matymo pažįstamus vaikinus, sportavusius klube. Kai jis ir kiti jo pakviesti asmenys nuvažiavo į aikštelę prie “Kuro aparatūros”, ten buvo vaikinas pravarde “Storas’ ir kažkokie vaikinai. Jis, T. M. draugiškai pasikalbėjo su vaikinu pravarde “Storas”, susitarė, kad vėliau sutars dėl sugadinto T. M. automobilio, būtent išdaužto stiklo remonto, o po to visi išsiskirstė. Važiuodamas į šį susitikimą, jis šaunamojo ginklo neturėjo, o ar ginklus turėjo kiti ten buvę vaikinai, jis nežino ( t.20 b. l. 21-30).

Kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 24 str. 6 d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nepadarė šių nusikaltimų, nurodydamas, kad jis nepamena, kad būtų važiavęs prie Kuro aparatūros buvusios gamyklos kartu su L. L. ar kitais vaikinais aiškintis kokių tai reikalų ir su kuo nors ten būtų susitikęs ir kalbėjęsis. Jis turėjęs darbinių reikalų su sporto klubu „Aitvaras“, darė šiam klubui lankstinukus, tai galėjo būti darbo reikalais užsukęs į šį sporto klubą. Jis negalėjo sportuoti, nes tuo laiku jam buvo lūžusi ranka ir ji buvo sugipsuota. 2005 m. sausio 9d. pas jį svečiuose buvo L. L., su kuriuo jie išgėrė butelį „Starkos“. Jiems dar būnant kartu, buvo užėjusios apie 23.30 val. jo pažįstamos S. Š. ir D. K., kurios pas jį užtruko apie 20 minučių, sakėsi buvusios kavinėje šalia jo namų. Tą patį vakarą jo namuose buvo ir M. K., kuris atsinešė nupirįkęs butelį „Starkos“, kurį visi trys išgėrė, po to išvažiavo į klubą miesto centre ir ten linksminosi. Jis tuo laiku neturėjo automobilio ir važinėjo viešuoju transportu, apie pasikėsinimą nužudyti kaltinime jam inkriminuotus asmenis, jis nieko nežino, jokio ginklo jis tuo metu neturėjo ir niekam jo nedavė taip pat ir jam niekas jokio ginklo nedavė. Po L. L. suėmimo jis buvo susitikęs P. M. prašymu, jis jam siūlė duoti parodymus prieš L. L..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 24 str. 6 d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nepadarė nusikaltimų, apie kuriuos jam pranešta įtarime. Jis nepasikėsino į R. M. gyvybę, nesiruošė jokiems nusikaltimams ir nedalyvavo. Jis pažįsta L. L. ir P. M., su kuriais mokėsi vienoje mokykloje. M. K. jis nepažįsta. Detalų paaiškinimą, ką jis veikė ir kur buvo 2005 m. sausio 9 d., kai buvo vykdomas jam inkriminuojamas nusikaltimas, jis pasakys nešališkame ir objektyviame teisme ( t.8 b. l. 39-41, 45).

Kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 249 str.2d.,22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu prisipažino pilnai, savo parodymuose patvirtindamas, kad kaltinamasis L. L. organizavo D. P. nužudymą, į jį įtraukęs jį, kaltinamuosius P. M., R. B., R. B., T. M., taip pat E. P. ir kad jis – M. K. pasikėsino nužudyti R. M., šaudamas į jį, manydamas, kad šauna į D. P., nurodydamas sekančias įvykio aplinkybes :

2005 m. sausio mėnesio pradžioje jis iš T. M. sužinojo apie tai, kad kažkokie asmenys iš jo bandė atimti ar norėjo sugadinti pastarojo automobilį. Šio konflikto metu buvo sugadintas T. M. automobilis. Viskas vyko Pašilaičių mikrorajone prie automobilių stovėjimo aikštelės. Pasak T. M., jis važiavo iš aikštelės 5-os klasės BMW automobiliu, kurį buvo neseniai, t.y. taip pat 2005 m. sausio mėnesio pradžioje, įsigijęs, ir jam užkirto kelią kita mašina, iš kurios iššoko keturi asmenys ir išdaužė jo automobilio stiklą. T. M. iššoko iš automobilio ir pabėgo. Apie šį konfliktą T. M. papasakojo L. L. ir šis išsiaiškino, kad iš T. M. automobilį atimti norėjo D., kurio pravardė “Storas”, žmonės. D. gyveno tame pačiame name (duomenys neskelbtini) , kur 2005 m. sausio mėnesio pradžioje butą buvo išsinuomavęs T. M.. Tą pačią ar sekančią dieną po to, kai įvyko šis konfliktas tarp T. M. ir D. žmonių, L. L. sukvietė juos visus atvykti į sporto klubą “Aitvaras” ir pasakė, kad reikės važiuoti į susitikimą su D. Tas susitikimas turėjo įvykti automobilių stovėjimo aikštelėje prie “Kuro aparatūros” gamyklos Vilniaus m. Kai jie visi susirinko prie minėto sporto klubo, jis turėjo pistoletą, kurį buvo nusipirkęs iš L. L.. Ten be jo buvo visi jų gaujos nariai : T. M., P. M. ir L. L. ir jie visi turėjo pistoletus. L. L. be jų dar pasikvietė E. P. ir R. S.. Taip pat L. L. liepė jam atvežti ginklus, t.y. nupjautavamzdžius, kurie buvo laikomi jo išnuomotame garaže, esančiame, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Šiuos nupjautavamzdžius jis L. L. nurodymu davė E. P. ir R. S., o po minėto susitikimo, paėmęs iš jų, vėl nuvežė ir padėjo į tą patį savo nuomojamą garažą. Į susitikimą su D. ir pastarojo žmonėmis, bet šių jau paminėtų asmenų važiavo dar ir R. B., Ž. V. ir dar keletas vaikinų, kurie sportuoja sporto klube “Aitvaras”. Nuvažiavus į minėtą susitikimą, ten jau buvo D. ir pastarojo žmonės. Iš viso į susirinkimą atvažiavo apie 15-20 žmonių iš abiejų pusių. Ten L. L. kažką kalbėjosi su D. Jie šioje vietoje buvo trumpai, nes kažkas iš D. žmonių pradėjo garsiai šūkauti, vienas už kitą garsiau rėkė, greičiausiai buvo apsvaigę nuo narkotikų, todėl jie visi vėl susėdo į automobilius ir išvažiavo. Iš ten jie važiavo į sporto klubą “Aitvaras”, kur L. L. pasakė, kad D. – “Storą” reikia “užversti”. Jis suprato, kad L. L. nori pastarąjį nužudyti, apie tai jis kalbėjo girdint jam, T. M., P. M., gal būt apie tai girdėjo ir R. B., nes L. L. ir vėliau kitur apie tai pastoviai kalbėjo, kai tik kur nors visi susirinkdavo. Paskui tą pačią ar sekančią dieną L. L. pasakė, kad reikia nupirkti drabužius, kuriais persirengs tas, tas kuris, šaudys į D., t.y. tas kuris turės nušauti D.. Tą pačią dieną, kai apie tai L. L. apie tai pasakė, vakare jam paskambino P. M. ir paklausė kokio dydžio drabužius jis nešioja bei kokio dydžio avalynę avi. Jis P. M. pasakė savo dydžius. 2005-01-08 jam kažkuris iš draugų paskambino ir pasakė, kad 18 val. visi susirenka pas E. P. jo tada nuomotame bute, esančiame Žadeikos g. Vilniuje . Jam atvykus į šį butą apie 18 val., ten jau buvo L. L., E. P., T. M., P. M. ir R. B.. Bute jau buvo nupirkti minėti drabužiai. Tai buvo juodos spalvos sportiniai kostiumai, juodos spalvos batai, megztos juodos kepurės, megztos juodos spalvos pirštinės, iš viso buvo penki drabužių komplektai. Bute R. B. su medžiagos skiaute trynė pistoleto korpusą, valė pirštų antspaudus. Pistoletas buvo toks pats, kokį turėjo jis, kurį rado pas jį kratos metu 2005-01-19 jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Pistoletas, kurį valė R. B., buvo su ilgu duslintuvu. T. M. su skudurėliu valė juodos spalvos polietileninį maišą, į kurį turėjo būti dedamas pistoletas. Iš to jis suprato, kad iki jam atvykstant viskas jau buvo suplanuota. Ant stalo gulėjo lapelis, kuriame buvo nubraižyta schema, kuriame buvo pažymėtas namas ir gatvė Laisvės prospekte, kur vėliau 2005-01-09 vakare jis apšaudė automobilį BMW. Jis pažiūrėjo į tą lapelį ir pasidomėjo, kas čia pažymėta, kažkuris iš ten buvusių pasakė, kad jam nereikia į tai gilintis, jam nieko nereiks daryti. Tada L. L. liepė P. M. su E. P. nuvažiuoti į mišką ir išbandyti pistoletą su duslintuvu. Šie pasiėmė pistoletą su duslintuvu ir išvažiavo, o grįžo maždaug po 30 min. L. L. pasidomėjus, kaip šaudo pistoletas, P. M. atsakė, kad šaudo netaikliai, nes kreivai prisisuka duslintuvas. Po to L. L. bute mokė E. P., kaip reikia nušauti D.. L. L. jam patarė neštis pistoletą maiše, po to rodė, kaip reikia, pamačius taikinį, greitai numesti maišą ir šaudyti. Aiškino, kad reikia šauti iš arti, kadangi duslintuvas trukdo taikliai nusitaikyti. L. L. sakė, kad būtinai reikia nušauti ketvirtu šūviu, nes po to užkaista duslintuvas ir pradeda “spjaudyti”. L. L. sakė E. P., kad šis turi paleisti pora šūvių į D., po to, kai D. nukris, turi prieiti ir iššauti kontrolinį šūvį D. į galvą. Dar sakė, kad jeigu užsikirstų pistoletas, išsitraukti peilį, kurį kažkas E. P. buvo davęs, ir peiliu pora kartų įdurti. Iš viso šito jis suprato, kad į D. turės šaudyti E. P., o P. M. turės būti šalia E. P., pasiruošęs šaudyti, jeigu E. P. užsikirstų ginklas. Po to L. L. paklausė, ar P. M. surado kiemą. Šis atsakė, kad surado. Tada L. L. liepė jam važiuoti kartu su P. M., kad parodytų, kur jis-M. K. turės stovėti ir laukti. Nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini)- o namo Vilniuje, P. M. jam pasakė, kad jis turės, atvažiavęs automobiliu prie šio namo, stovėti ir laukti, ir paprašė jo parodyti, kurioje tiksliai vietoje šioje aikštelėje jis stovės. Jie susitarė, kurioje konkrečiai vietoje stovės jo automobilis ir jis su P. M. grįžo į E. P. butą, kur L. L. pasakė, kad dabar smulkiau viską aptars. Jis pasakė, kad R. B. turės važiuoti P. M. automobiliu Mersedes Benz ir vežti E. P. su P. M. kažkur prie D. namų, prie (duomenys neskelbtini) namo , kur turės stovėti ir laukti automobilyje. T. M. turėjo važiuoti R. B. automobiliu Toyota Celica prie įvažiavimo link D. namų ir laukti kada šis atvažiuos. L. L. visiems pasakė, kad D. važinėja 5 klasės BMW automobiliu, nurodydamas šio automobilio valstybinį numerį, iš kurio šiuo metu jis tik prisimena, kad jame yra raidė “A”. L. L. nurodymu, T. M., pamatęs link namų atvažiuojantį D. turėjo paskambinti R. B. ir apie tai pranešti. Tam tikslui buvo nupirkti du mobiliojo ryšio telefonai šviesiai pilkos spalvos NOKIA 3410 ir dvi kortelės “Labas”. Pagal L. L. planą, jis-M. K. turėjo savo automobilyje nurodytoje vietoje laukti, kol po D. nužudymo į jo automobilį atbėgs P. M. ir E. P. ir nuvežti šiuos į E. P. butą. L. L. pasakė, kad jis pats bus pas savo motiną namuose, Eišiškių plente, o, jeigu pavyktų nušauti D., P. M. turėtų atvykti pas jį į motinos namus ir viską papasakoti. Po to E. P. ir P. M. persirengė bute esančiais nupirktais sportiniais kostiumais, batais, užsidėjo kepures, pirštines ir 2005-01-08 prieš 20 val. jie visi išvažiavo. E. P. ir P. M. taip pat dar turėjo užsivilkę neperšaunamas liemenes. Jis- M. K. savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į P. M. parodytą vietą ir ten automobilyje laukė kelias valandas maždaug iki 00 val. 30 min., kai prie jo automobilio pribėgo E. P. ir P. M., kurie pasakė, kad nieko nesigavo. Jis nesuprato iš pastarųjų pasakojimo, kaip ten viskas vyko, bet suprato, kad D. atvažiavo ir lyg vėl išvažiavo, o šie nespėjo prie jo pribėgti . Jam P. M. ir E. P. pasakė, kad jis važiuotų pas E. P. į butą ir lieptų atgal grįžti R. B. bei T. M., kadangi pagal L. L. planą, P. M. su E. P. išlipus iš automobilio ir nuėjus link D. namo, T. M. su R. B. turėjo išvažiuoti iš įvažiavimo į tą namą vietos. Jis nuvažiavo į E. P. butą ir liepė T. M. ir R. B. grįžti atgal prie D. namų, o pats vėl nuvažiavo ir stovėjo nurodytoje vietoje- prie (duomenys neskelbtini). Maždaug po 40 min. prie jo privažiavo T. M. automobiliu Toyota Celica ir pasakė, kad kol jie važinėjo, D. grįžo namo, nes pastarojo automobilis jau stovi kieme. Jiems visiems grįžus pas E. P. į butą, kažkuris paskambino L. L. ir pasakė, kad planas nepavyko. L. L. liepė pas jį nevažiuoti, tačiau P. M. norėjo važiuoti, ir tada jis kartu su juo nuvažiavo prie L. L. motinos namų, kur, L. L. išėjus į kiemą, P. M. viską papasakojo, kaip jiems nepavyko nušauti D.. L. L., išklausęs P. M., pasakė, kad tą patį reikės daryti rytoj. 2005-01-09 dienos metu L. L. pradėjo ieškoti dingusio E. P. ir išsiaiškino per jo merginą Justiną, kad šis,išėjęs iš namų, dingo. Jie pagalvojo, kad E. P. sulaikė policija.Tą patį vakarą jo- M. K. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, susirinko jis, P. M., T. M. ir L. L., kuris liepė P. M. ir T. M. nuvažiuoti į E. P. nuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo išvežti viską, kas yra nelegalaus., t.y. pistoletus, paruoštus D. nušauti, ir narkotikus. Šie tą patį vakarą iš to buto į jo butą atvežė dvi metalines dėžutes, kurias jis kitą dieną atidavė atsiradusiam E. P.. Tą patį vakarą jis su L. L. iš jo buto išvažiavo pirmi jo- M. K. vairuojamu automobiliu BMW 523 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo ten, kur liepė L. L.. Pirmiausiai jie nuvažiavo prie sporto klubo “Aitvaras”, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, į kurį užėjęs L. L. užtruko apie 10-15 minučių. Po to, maždaug 2-3 valandas jie važinėjosi po miestą, ten kur liepė L. L.. Jie buvo prie parduotuvės “Hyper Rimi” Žirmūnuose, važinėjo po Pašilaičių mikrorajoną, buvo nuvažiavę į Viršuliškių mikrorajoną, kur Ozo gatvėje L. L. susitiko su R. B.. Jis suprato, kad L. L. 2005-01-09 buvo iš anksto susitaręs sutikti su R. B., nes privažiavus Ozo gatvę, jam L. L. nurodymu sustojus ir abiems išlipus, netrukus prie automobilio priėjo R. B.. R. B. su L. L. kalbėjosi maždaug 15-20 minučių, bet jis stovėjo toliau ir negirdėjo, ką šie tarpusavyje kalbėjosi. Po to jis su L. L. vėl važinėjosi kažkur po miestą. Vėliau jis su L. L. vėl privažiavo prie R. B. namų, kur jis saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje paliko savo automobilį BMW, ir persėdo į R. B. vairuojamą mažą, šviesios spalvos automobilį, stovėjusį namo, kuriame gyveno R. B., kieme, pastarasis sakė, kad tai jo giminaitės automobilis, ir nuvažiavo į Pašilaičių mikrorajoną. L. L. sakė, kad jie važiuoja paieškoti tų žmonių, kurie bandė iš T. M. atimti automobilį. Jie pora kartų apvažiavo Pašilaičių mikrorajoną, bet nieko nerado. Tada L. L. paskambino P. M., kuris po 5-10 minučių atėjo ir įsėdo į R. B. automobilį. Iš Pašilaičių visi keturi jie važiavo atgal į Viršuliškes, kur netoli R. B. namų jis buvo palikęs savo automobilį, į kurį jie visi keturi persėdo ir nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną. Sustojus viename kieme, L. L. ir P. M. nuėjo kažkur iš taksofono paskambinti, o R. B. nuėjo link kažkurio namo laiptinės. Lazdynuose vietą, kur jie sustojo, nurodė R. B.. Netrukus visi greitai grįžo prie automobilio, R. B. su savimi atsinešė pistoletą. Iš Lazdynų jie visi keturi vėl grįžo prie R. B. namų ir užėjo į šio butą, kur L. L. liepė jam ir P. M. važiuoti į Fabijoniškes, į E. P. butą, ir iš ten paimti drabužius, nupirktus jo nurodymu jam, P. M., T. M., E. P. ir pačiam L. L., skirtus persirengimui dalyvaujant D. nušovime. Jis su P. M. nuvažiavo į E. P. butą, iš kurio pasiėmė tris komplektus drabužių, be to paliko savo ir P. M. mobilaus ryšio telefonus, kuriais naudojosi nuolat, pagal L. L. to reikėjo jų alibi dėl jų buvimo vietos užtikrinimui, po to jie grįžo į butą, kur buvo R. B. su L. L.. Tame bute L. L., jis ir P. M. persirengė atvežtais drabužiais. R. B. taip pat buvo persirengęs jau kitais drabužiais, ne tais pačiais kaip prieš tai. Po to L. L. liepė P. M. ir R. B. važiuoti prie D. namų, Laisvės prospekte, laukti D. ir veikti pagal planą.Iš L. L. pasakymų prie R. B., kuriuos šis girdėjo, jis suprato, kad R. B. žino L. L. planą nušauti D. P. ir žino, kad važiuoja kartu padėti tai padaryti. Iš L. L. nurodymų jis suprato, kad D. turėjo nušauti P. M.. Tada R. B. ir P. M. išvažiavo tuo pačiu mažu R. B. automobiliu, o jis su L. L. tuo pačiu automobiliu BMW valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Pašilaičius paieškoti tų žmonių, kurie bandė atimti T. M. automobilį. Jie visi susitarė, kad apie 1 val. nakties susitiks pas R. B. bute. Po to jam su L. L. bevažinėjant po Pašilaičius, jau naktį, maždaug apie 24 val. L. L. jam liepė važiuoti į aikštelę prie Laisvės prospekto 71 namo Vilniuje ir pažiūrėti, ar ten yra D. automobilis. Atvažiavus automobilyje L. L. išsitraukė pistoletą, kuris buvo panašus į Makarovo ir kurį pas L. L. jis matė dar tą pačią dieną būnant bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, L. L. jam liepė eiti į D. kiemą ir nušauti jį, padavė jam tą pistoletą. Taip pat L. L. liepė jam padaryti kontrolinį šūvį D. į galvą. Tada jis, išlipęs iš savo automobilio, iš karto nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, kur gyvena D. Tik išėjęs iš už namo kampo, jis iš karto pamatė BMW automobilį, kurį atpažino kaip D., nes pamatė valstybiniuose numeriuose raidę “A”. Jis tuo metu sutriko ir spontaniškai pradėjo šaudyti link to automobilio, kuris važiavo, šaudydamas jis nesitaikė ir nematė, kur šaudė, bet lygtai į automobilio variklio dangtį, jis buvo įsitikinęs, kad tai D. automobilis. Kiek tiksliai kartų iššovė, jis nežino, galbūt iššaudė visą pistoleto apkabą, bet nebuvo nuėjęs pažiūrėti, ar automobilyje yra D. ir ar jis į pastarąjį pataikė. Jis taip pat nešovė ir kontrolinio šūvio, kaip kad buvo liepęs L. L.. Po šūvių jis dar labiau sutriko ir bėgo iš to kiemo, nesiorientuodamas, kur bėga, jam norėjosi bėgti, kur nors į laukus, nes buvo labai išsigandęs. Po to bėgdamas jis išgirdo, kaip jį pakvietė L. L., kuris ar sušvilpė, ar pamojo ranka ir kažką šūktelėjo ir tada jis grįžo atgal į automobilį. Jį šaukdamas, L. L. buvo atsidaręs priekines keleivio dureles ir išlindęs iš automobilio. Automobilyje jis L. L. pasakė, kad apšaudė D. automobilį. Kai L. L. paklausė jo, kiek kartų jis šovė ir kur pataikė, jis pasakė, kad nežino, nes labai išsigando ir sutriko. L. L. nurodymu jis naudotą ginklą padėjo po vairuotojo sėdyne. Po to jie grįžo į jo tada nuomotą butą, kur jie nusirengė sportinius kostiumus, kuriais buvo apsirengę prieš tai, ir tuos drabužius L. L. įdėjo į šiukšlių maišą, ten pat įdėjo ir pistoletą, kuriuo jis apšaudė D. automobilį. L. L. liepė palaikyti drabužius ir pistoletą bute, o pats žadėjo ryte atvažiuoti ir pasiimti pistoletą ir drabužius. Po to, jo tuometinei draugei E. N. iškvietus taksi, jie, kaip ir buvo susitarę su P. M. ir R. B., apie 1 val. nakties nuvažiavo pas R. B. į namus, kur jau buvo R. B. ir P. M.. P. M. pasakė, kad jis į D. nešovė, todėl, kad, pamatęs atvažiuojantį D. automobilį, šis jau ėjo link to automobilio, bet išgirdo šūvius, pradžioje jis net pagalvojo, kad tai pats D. į jį- P. M. šaudo, bet neišgirdęs šalia savęs kulkų garso, pamatė priešais D. automobilį stovintį ir šaudantį žmogų, kuris pašaudė ir pabėgo. P. M. pasakė, jog nesuprato, kodėl tas šaudęs žmogus nepadarė kontrolinio šūvio. Jis P. M. nepasakė, jog ten šaudė jis. Po to dar tą pačią naktį L. L. jam liepė važiuoti kartu su pastaruoju gerti alkoholinių gėrimų, nors jis nenorėjo važiuoti, nes blogai jautėsi, buvo šoke, tačiau L. L. pasakė, kad reikia važiuoti tam, kad užsitikrinti alibi, kad niekas nesuprastų, jog minėtą automobilį apšaudė jis . Tą naktį jis su L. L. ir R. B. nuvažiavo į naktinius klubus ir namo jis grįžo apie 3-4 ryto. 2005-01-10 dienos metu L. L. atvažiavo pas jį į butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vėliau ten pat atvažiavo ir R. B., kurį telefonu paskambinęs išsikvietė L. L. ir jam padavė maišelį šiukšlėms dėti, kuriame buvo drabužiai, kuriais jis buvo apsirengęs, kai šaudė, ir buvo pistoletas, kuriuo jis šaudė į D. automobilį. L. L. R. B. liepė ginklo nesunaikinti, o tik paslėpti. Apie tai, kad jis apšaudė ne D. o R. M. automobilį, jis sužinojo tą pačią dieną, t.y. 2005-01-10 iš žiniasklaidos. L. L., būnant po jo šaudymo, kaip jis manė į D., R. B. bute, liepė jiems sakyti policijai, jei ji domėtųsi, kad jis vakare bendravęs su P. M., o L. L. buvęs pas R. B. svečiuose,, kad P. M. išėjus, pas jį atvažiavęs L. L., su kuriuo vėl išvažiavę pas R. B., po to važinėję pasilinksminti po klubus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t.18 b.l. 146-149, t.19 b. l. 28-29, 41, 49 – 54).

Parodymus apie tai, kad į nukentėjusiojo R. M. automobil į, manydamas, kad tai D. P. automobilis, šaudė kaltinamasis M. K., patvirtino jis pats, tikrinant jo parodymus vietoje, kaip įvykio vietą nurodydamas Laisvės pr.71 namo kiemą Vilniuje ( t. 18 b. l. 70 – 72 ).

Kaltinamasis P. M. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 249 str.2d.,22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu prisipažino pilnai, savo parodymais patvirtindamas, kad D. P. nužudymą organizavo kaltinamasis L. L., dalyvavo jis, kaltinamieji M. K., T. M., R. B., R. B., taip pat E. P., nurodydamas sekančias aplinkybes:

2005 m. sausio mėnesio pradžioje jis sužinojo, kad iš T. M. buvo bandoma atimti automobilį BMW, kurį jis turėjo tik kelias dienas. Minėtą dieną jam paskambino E. P. ar L. L. ir pasakė, kad jis nuvažiuotų į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli Žemynos gatvės tarp Pašilaičių ir Justiniškių. Pagal paaiškinimą jis susirado tą aikštelę, kur netoliese buvo T. M. ir jo automobilis. Šis papasakojo, kad ką tik neseniai šioje vietoje iš jo bandė atimti automobilį, jam kelią užblokavus džipu, iš kurio iššoko žmonės. Du iš jų T. M. iš matymo pažinojo, tai buvo vaikinai pravardėmis “Kerpyčius” ir “Dynia”. T. M. pasakojo, kad “Kerpyčius” išdaužė jo automobilio keleivio priekinių durelių stiklą, įkišęs ranką pro išdaužtą stiklą, atrakino keleivio priekines duris ir jį ištraukė iš automobilio. T. M. sakė, kad šis nepažįstamas vaikinas turėjo peilį ir lyg bandė jam įdurti, bet jis pabėgo, tačiau tie vaikinai pasiėmė automobilio raktelius. T. M. prašė jo savo automobiliu nutempti jo BMW. Jis-P. M. žinojo, kad “Kerpyčius” ir “Dynia” yra vaikino, kurio vardas D., pažįstami, tarp kurio ir L. L. buvo kažkoks konfliktas. Nutempus automobilį, jam paskambino L. L. ir liepė atvažiuoti į sporto klubą “Aitvaras”, kur jau buvo M. K., T. M., R. S., E. P. ir pats L. L.. L. L. paskambino D., kurio pavardę vėliau sužinojo, kad Požarickij, ir kvietė pastarąjį susitikti pasikalbėti. Paskui pats D. P. paskambino L. L. ir pasakė, kada ir kur susitikti. Susitikimas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje prie “Kuro aparatūros” gamyklos. Ten jie nuvažiavo apie 15 val. Be jau anksčiau paminėtų asmenų, ten važiuoti L. L. pakvietė ir kitus klube “Aitvaras “ tuo metu sportavusius vaikinus. Jis važiavo savo automobiliu Mersedes Benz, su juo važiavo L. L. ir R. B.. M. K. važiavo savo automobiliu BMW, su juo važiavo T. M., R. S. ir E. P.. Prieš važiuojant į tą susitikimą, L. L. jį pakvietė į persirengimo kambarį klube “Aitvaras” ir padavė pistoletą, “IŽ”, tokį, kokį jau anksčiau turėjo M. K.. Tokį patį pistoletą L. L. davė ir T. M.. Važiuojant į minėtą susitikimą E. P. ir R. S. turėjo medžioklinius nupjautavamzdžius šautuvus. Jis, M. K. ir L. L. buvo užsivilkę neperšaunamas liemenes. D. P. į susitikimą atvažiavo kartu su draugais, jų buvo apie 15 žmonių, su juo kalbėjosi L. L., bet jis pokalbio turinio negirdėjo,jis pats ten su niekuo nekalbėjo, tik stovėjo ir žiūrėjo. Po to kažkas iš D. P. kompanijos sušuko “policija” ir jie visi išsiskirstė. Po to jie vėl nuvažiavo į sporto klubą “Aitvaras”, kur L. L. iš jo paėmė pistoletą “IŽ”, o T. M. pistoletą paliko dėl kilusio minėto konflikto, dėl kurio jam buvo iškilusi grėsmė. Iš R. S. ir E. P. šautuvus paėmė M. K.. Tuo metu tik M. K. ir L. L. pastoviai turėjo ginklus. Sporto klube L. L. kalbėjo, kad reikia pamokyti D. P. žmones, o jį patį reikia nušauti. Iš to jis suprato, kad L. L. ruošiasi D. P. nužudyti. Dar tą patį vakarą po minėto susitikimo, L. L. jam ir T. M. liepė nuvažiuoti prie D. P. namų ir išsiaiškinti, ar jis grįžta namo nakvoti ir jei pasitaikytų proga, liepė jį nušauti. T. M. žinojo, kad D. P. gyvena tame pačiame name, kur jis tada nuomavo butą, t.y. (duomenys neskelbtini) Vilniuje. L. L. jam pasakė, kad D. P. važinėja pilkšvos spalvos 5-os klasės BMW automobiliu, kurio valstybiniai numeriai “(duomenys neskelbtini)”. Jis su T. M. tą patį vakarą apie 23 val. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, jie automobilį pastatė taip, kad matytųsi įvažiavimas link šio namo ir stebėjo namą. D. P. atvažiavo apie 24 val. ar 00 val. 30 min. tuo pačiu automobiliu BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kad ir sakė L. L.. Pamačius D. P. automobilį, T. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo link D. P. automobilio, grįžęs pasakė, kad matė, kaip D. P. išlipo iš savo automobilio ir nuėjo į namo laiptinę. Tada jie nuvažiavo pas L. L. į butą, kur šiam pasakė, kad D. P. grįžo namo. L. L. liepė jiems kitą dieną nuvažiuoti į “Gariūnų” turgų ir visiems nupirkti tamsius sportinius kostiumus, batus, ant lapelio jis surašė kiek ir ko pirkti. Jis dar tą patį vakarą paskambino M. K. ir E. P., kurių paklausė, kokio dydžio drabužius šie nešioja. Kitą rytą jis kartu su T. M. jo automobiliu Mersedes Benz nuvažiavo į “Gariūnų” turgų ir nupirko L. L. nurodytą aprangą, t.y. penkis komplektus juodos spalvos sportinių kostiumų, sportinius batus, pirštines ir kepures. Tą pačią dieną T. M. nusipirko neperšaunamą liemenę. Grįžę iš turgaus, jie nuvažiavo pas L. L., o po to kartu su L. L., pastarojo nurodymu visus drabužius nunešė ir padėjo E. P. nuomotame butą, kuris buvo netoli L. L. namų. Palikus daiktus, L. L., jis ir T. M. išvažiavo savo automobiliu prie D. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur L. L. pasakė, kad vakare reikės važiuos šaudyti į D. P.. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, L. L. parodė, kur tą vakarą turės stovėti T. M., kad stebėtų, kada grįš D. P., parodė, kur turės stovėti automobilis, kuriuo atvažiuos jis- P. M. su E. P., ir kur turės stovėti M. K. automobilis, į kurį jis su E. P. po šaudymo į D. P. turės atbėgti. Po to L. L. pasakė, kad 18 val. visi turi susirinkti E. P. bute, o apie 20 val. visi turės būti savo vietose prie Laisvės pr.71 namo. Pats L. L. sakė, kad bus savo tėvų namuose, tam kad užsitikrinti sau alibi, nes policija dėl D. P. nužudymo gali sulaikyti būtent jį. L. L. nurodymu, apie 18 val. visi, t.y. L. L., T. M., M. K., jis, E. P. ir R. B., susirinko E. P. bute, kur, visiems susirinkus, L. L. aiškino, kas ir ką turės daryti. L. L. mokė E. P., kaip reikės šaudyti į D. P., taip pat L. L. pasakė, kad T. M. R. B. automobiliu Toyota Celica turės važiuoti prie D. P. namų ir stebėti įvažiavimą, pamatęs atvažiuojantį D. P., T. M. turės paskambinti R. B. ir apie tai pranešti, R. B., kuris jo-P. M. automobiliu Mercedes Benz turėjo atvežti jį-P. M. ir E. P. į D. P. kiemą, po T. M. skambučio turės apie tai pranešti jam- P. M. ir E. P., o tada jie turėjo eiti link atvažiavusio D. P., ir E. P. turėjo nušauti D. P.. L. L. nesakė, kiek tiksliai šauti šūvių, bet visą laiką minėjo, kad E. P. turės prieiti kuo arčiau, šaudyti D. P. į krūtinės sritį, o kai šis nukris, padaryti 1 ar 2 kontrolinius šūvius. Taip pat L. L. sakė, kad, jeigu baigsis šoviniai arba užsikirs pistoletas, E. P. turi išsitraukti peilį ir durti D. P.. Jam L. L. nurodė eiti kartu su E. P. ir padėti šiam, jeigu bus kokių nors nenumatytų atvejų. Jis sakė, jeigu D. P. bus ne vienas ir į jį- P. M. arba E. P. pradės šaudyti, jis-P. M. turės atsišaudyti ir žiūrėti, kad E. P. ir jam niekas neatsitiktų. Taip pat L. L. sakė, kad ginklą, kuriuo nušaus D. P., reikės išmesti vietoje ir L. L. nenorėjo, kad būtų panaudotas antras ginklas, nes tokiu atveju reikėtų išmesti du ginklus. Pagal L. L. planą M. K. turėjo stovėti ir laukti savo automobilyje, kol po D. P. nužudymo jis su E. P. atbėgs į šio automobilį. Taip pat L. L. R. B. ir T. M. sakė, kad, jam-P. M. su E. P. išlipus ir nuėjus link D. P. namų, jie turės išvažiuoti. Pagal L. L. nurodymą po D. P. nužudymo jie visi turėjo susirinkti E. P. bute. L. L. davė E. P. savo pistoletą “IŽ” su duslintuvu, o jam davė pistoletą CZ. Taip pat L. L. jam liepė duoti E. P. savo peilį. Po to, L. L. liepė jam kartu su E. P. važiuoti kur nors netoli pabandyti, kaip šaudo pistoletas. Jis kartu su E. P. nuvažiavo į miškelį Fabijoniškėse, kur E. P. bandė šaudyti iš minėto pistoleto “IŽ”, jis šaudė į medį ir į kartoninę plokštę, kurią iš namų vietoje taikinio pasiėmė E. P.. Pistoletas blogai šaudė, todėl jie grįžo ir apie tai pasakė L. L.. Tada L. L. padavė E. P. “Makarov” pistoletą ir vėl liepė važiuoti į mišką šaudyti. L. L. prie šio pistoleto taip pat prisuko duslintuvą, kuris buvo prieš tai prisuktas prie pistoleto “IŽ”, įdėjo šovinius ir jis vėl su E. P. išvažiavo į tą patį mišką Fabijoniškėse, kur jie buvo prieš tai, bet į kitą miško vietą. Ten E. P. bandė šaudyti, bet pistoletas taip pat strigo, netaikliai šaudė, todėl į medį E. P. nei karto nepataikė. Grįžę jie pasakė, kad pistoletas nešaudo, kad uždėjus duslintuvą, pistoletas užsikerta. L. L. pasakė, kad pistoletas nešaudo todėl, kad gali būti šlapi šoviniai. Po to L. L. liepė R. B. kartu su E. P. vėl važiuoti į mišką bandyti šaudyti, jie buvo išvažiavę pašaudyti. Prieš važiuojant prie D. P. namo, L. L. liepė nuo pistoletų, nuo peilio ir nuo maišo, kuriame E. P. turėjo neštis pistoletą, nuvalyti skudurėliais pirštų pėdsakus. Šiuos pėdsakus valė R. B., L. L. ir T. M.. Jis ir E. P. persirengė nupirktais kostiumais, skirtais jais būti apsirengus darant nusikaltimus, ir išvažiavo. Vietoje, juos atvežus R. B., jie buvo apie 20 val. ir laukė gana ilgai. Maždaug po poros valandų T. M. paskambino R. B. ir pranešė apie D. P. atvykimą, jis perdavė tai jiems, tada jis su E. P. išlipo iš jo automobilio Mersedes Benz, ir nubėgo link D. P. namų. Jis pistoletą CZ laikė kišenėje, o E. P. rankoje nešėsi tamsios spalvos polietileninį maišą, kuriame laikė pistoletą “IŽ” su duslintuvu. Jie bėgo prie namo kampo, po to sulėtino žingsnį, ir jis pamatė kieme stovintį D. P. automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet paties D. P. automobilyje nebuvo. Priėjus arčiau, pamatė D. P. išeinantį iš namo laiptinės ir einantį link savo automobilio, į kurį jis įsėdo ir pradėjo išvažinėti iš kiemo atbuline eiga. Jam įsėdus į automobilį, jis su E. P. buvo nuo pastarojo mažiau nei per 10 metrų ir, jeigu būtų truputį paskubėję, būtų spėję jį nušauti, bet jie to nedarė. Be to, pamatę D. P. dar tik išeinantį iš laiptinės, jie su E. P. dar labiau sulėtino žingsnį, susižvalgė ir pasakė vienas kitam, kad nespės. Jis suprato, kad E. P. nenori šaudyti į D., o jis taip pat to nenorėjo. Tada jie apėjo aplink namą ir pamatė, kad T. M. ir R. B. jau išvažiavo, todėl jie nuėjo prie M. K. automobilio, eidami jie susitarė, kad paaiškins visiems, jog nespėjo iššauti į D. P., nes buvo per didelis atstumas, susitarė sakyti, kad jis buvo per 20-30 metrų nuo jų ir, kad iš laiptinės jis bėgte išbėgo ir labai greitai išvažiavo iš kiemo. Visa tai jie papasakojo M. K. ir pasakė, kad šis vėl sukviestų visus, kad vėl visi būtų savo vietose ir, kad dar kartą reikia bandyti nušauti D. P.. Tada jis ir E. P. apie valandą palaukė, kol vėl atvažiavo R. B. su T. M.. Jie vėl atsisėdo į automobilį, kurį vairavo R. B., ir susiskambino su T. M., kurio paprašė nueiti pažiūrėti, ar tuo metu, kol jie vaikščiojo ir važinėjo, D. P. negrįžo. T. M. atsisakius tai padaryti, sakydamas, kad D. P. jį pažįsta, tai padarė R. B., nes jis ir E. P. to negalėjo padaryti, bijojo, kad D. P. galėjo juos būti pastebėjęs prieš tai. R. B. grįžęs pasakė, kad D. P. automobilis jau stovi kieme. Tada jis vėl paskambino T. M. ir pasakė, kad D. P. jau grįžęs ir susitarė dar palaukti, galbūt jis kur nors išvažiuos ir vėl sugrįš. Jie palaukė maždaug iki 24 val. ar iki 00.30 val., tačiau D. P. daugiau niekur nevažiavo. Jie paskambino T. M. ir pasakė, kad jie išvažiuoja, ir liepė nuvažiuoti pas M. K. ir pasakyti, kad atvažiuotų pas E. P., nes M. K. buvo be telefono. Telefonai, kuriuos šio nusikaltimo darymui L. L. nurodymu buvo nupirkęs R. B., tuo metu buvo tik pas T. M. ir R. B.,. Abu telefonai buvo NOKIA 3410 su BITĖS LABAS kortelėmis. Jiems susirinkus E. P. bute, M. K. paskambino L. L. ir pasakė, kad jiems nepavyko nužudyti D. P., jis pats taip pat ta pačia tema telefonu kalbėjosi su L. L. . Po to jis su M. K. šio automobiliu nuvažiavo pas L. L. į pastarojo tėvų namus, kur lauke jis jam papasakojo viską, stengdamasis viską pasakoti taip, kad neatrodytų, jog jis su E. P. specialiai nešovė į D. P.. Kitą dieną jis atvažiavo pas M. K. į šio nuomotą butą, esantį Fabijoniškėse, kur jau buvo L. L., M. K. ir T. M., iš jų sužinojo, kad dingo E. P. ir kad jo mergina L. L. pasakė, kad E. P. išėjo su kažkuo susitikti ir negrįžo. L. L. pradėjo kurti versijas, kur galėjo E. P. dingti ir viena iš versijų buvo, kad jį galėjo pagrobti D. P. žmonės. L. L. jam pasakė, kad jeigu taip atsitiko, jis bus kaltas, kad D. P. liko gyvas, ką jis suprato kaip grasinimą jam. L. L. jam, M. K. ir T. M. liepė nuvažiuoti pas E. P. į butą ir iš ten išvežti visus “nereikalingus” daiktus. Jis vieną kartą ten nuvažiavo su T. M., o kitą kartą su M. K., nes pirmą kartą ne viską paėmė, ką reikėjo. Iš E. P. buto jis atvežė į M. K. butą metalinę dėžutę su narkotikais, pistoletus. Tuo metu jis su savimi tebeturėjo pistoletą CZ, kurį iš vakaro jam buvo davęs L. L.. T. M. ir M. K. taip pat turėjo pistoletus “IŽ”. M. K. ir L. L. savo pistoletų rankenas apvyniojo lipnia juosta, jis taip pat apsivyniojo pistoleto, kurį tuo metu turėjo, rankeną lipnia juosta, tam, kad būtų galima laikyti be pirštinių ir ant rankenos neliktų pirštų pėdsakų. Tą vakarą visi buvo su neperšaunamom liemenėm. Jis pats neperšaunamą liemenę pastoviai pradėjo nešioti po susitikimo su D. P.. Iš M. K. buto pirmi išvažiavo M. K. ir L. L., vėliau išėjo T. M., o jis išėjo paskutinis ir nuvažiavo namo. Jie nesitarė, kad kur nors tą vakarą susitiks ir ką nors darys. Vakare jam paskambino L. L. bei liepė ateiti prie kioskų, esančių netoli parduotuvės “Maxima” Pašilaičių mikrorajone, kur jis atėjo, vilkėdamas neperšaunamą liemenę ir su pistoletu. Prie kioskų jo laukė M. K., L. L. ir R. B., atvažiavę mažu pilkos spalvos dviejų durų automobiliu, kurį vairavo R. B.. Tą vakarą jie daug kur važinėjo, L. L. iš taksofono kažkur skambino. Po to jie nuvažiavo į kažkokią automobilių stovėjimo aikštelę, kur M. K. pasiėmė savo automobilį. Po to jis- P. M. su M. K. nuvažiavo į E. P. butą, iš kur jiems L. L. liepė atvežti drabužius, kurie buvo nupirkti “Gariūnų” turguje. Po to jie atvažiavo į R. B. butą, kuriame buvo R. B. ir L. L., kur L. L. pasakė, kad vėl reikės važiuoti prie D. P. namų ir jį nušauti. Tuo metu R. B. jau buvo persirengęs kitais drabužiais nei prieš tai. L. L., jis ir M. K. persirengė atvežtais iš E. P. buto drabužiais. L. L. nurodymu jis jam atidavė pistoletą CZ, po to L. L. R. B. buto virtuvėje valė du pistoletus “Makarov” ir “CZ”, taip pat jis R. B. perdavė pistoletą “IŽ”, bet be duslintuvo, ir liepė jam su R. B. važiuoti prie D. P. namų. L. L. sakė jiems laukti, kol atvažiuos D. P., o kai atvažiuos, jį nušauti, o jeigu, jiems nuvažiavus, D. P. automobilis jau stovės kieme, liepė jam su R. B. važiuoti į Pašilaičius ir paieškoti D. P. žmonių, tokių kaip “Dynia” ir “Kerpyčius” ir juos pagąsdinti, šaunant kur nors į kojas ar pan., kad tik lengvai sužalotų. L. L. sakė, kad jis pats su M. K. taip pat važiuoja į Pašilaičius ieškoti D. P. žmonių, ir liepė po to apie 1 valandą susirinkti R. B. bute. Jis, pamatęs, kad L. L. padavė pistoletą R. B., pasakė jam, kad nesuprato, kas turės nušauti D. P., ar jis, ar R. B.. L. L. jam pasakė, kad šauti turės jis- P. M.. Koks tai buvo pistoletas, jis nepamena, bet tai, jo manymu, buvo ne jo tą vakarą turėtas „CZ“. Tada jis kartu su R. B. tuo pačiu mažu automobiliu nuvažiavo prie D. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur R. B. sustojo netoli minėto namo ir iškart perdavė L. L. jam duotą pistoletą, ten jie automobilyje palaukė apie valandą laiko. Po to jie pamatė į kiemą atvažiuojantį automobilį BMW, kuris švietė neoninėm šviesom. Tada jis išlipo iš R. B. automobilio ir nuėjo link nuvažiavusio į (duomenys neskelbtini) namo kiemo gilumą automobilio BMW, eidamas jis stengėsi, kad jį užstotų kiti automobiliai, todėl negalėjo įžiūrėti nuvažiavusio automobilio i valstybinių numerių. Eidamas jis užtaisytą pistoletą nešėsi kišenėje. Likus iki automobilio BMW apie 40-50 metrų, jis išgirdo šūvius ir pamatė, kad prieš tą automobilį BMW stovi žmogus ir šaudo ar į jį- P. M., ar į automobilį. Jis matė blyksnius po šūvio, matėsi šaulio rankos, pamatęs, kad rankos nukreiptos žemyn, suprato, kad šaudoma ne į jį, o į automobilį. Automobilis, į kurį buvo šaudoma, šiek tiek judėjo. Jis girdėjo šūvių keturis ar penkis šūvius. Iš karto po šūvių jis nubėgo į R. B. automobilį, kur šis pasiteiravo “nu kaip”. Jis jam atsakė, kad šaudė ne jis ir liepė jam greičiau iš ten važiuoti. Išvažiavus iš to kiemo, kelyje jie pamatė policijos patrulius, todėl R. B. nuvažiavo kažkur į Justiniškes, kur kiemuose paliko automobilį. Jis-P. M. automobilio salone po keleivio sėdynės kilimėliu paliko pistoletą, o pats su R. B. pėsčiomis grįžo į šio butą. L. L. ir M. K. jie R. B. bute laukė daugiau nei pusvalandį, laukiant jie kalbėjosi apie ką tik girdėtus šūvius, R. B. taip pat sakė, kad girdėjo šūvius, o jis garsiai svarstė, kas ten galėjo šaudyti, sakydamas, kad į D. P. galėjo šaudyti pats L. L., bet prisiminė, kad nebuvo kontrolinio šūvio, o L. L. visada sakydavo, kad būtina padaryti kontrolinį šūvį. Atvažiavus L. L. ir M. K., šie buvo persirengę kitais drabužiais, t.y. nusirengę tuos juodos spalvos sportinius kostiumus. Jis paklausė, ar L. L. su M. K. buvo prie D. P. namų ir papasakojo, kad girdėjo šūvius ir pasakė, kad pagalvojo, jog į jį šaudo arba kažkas iš jų kompanijos šaudo į D. P.. Tada L. L. pasakė, kad D. P. turi daug priešų. Iš to jis suprato, kad šaudė tikrai ne į jį. Tada R. B. pasakė, kad jeigu būtų kažkas iš saviškių šaudę, būtų buvęs kontrolinis šūvis, bet L. L. pasakė, kad ne visada tas kontrolinis šūvis būtinas, dėl ko jis pagalvojo, kad į D. P. šaudė pats L. L., nes tik jis taip pasitikėdavo savimi. Po to jis su M. K. taksi automobiliu išvažiavo, M. K. degalinėje nusipirko alkoholinių gėrimų ir vėl grįžo į R. B. butą, o jis tuo pačiu taksi automobiliu nuvažiavo namo. Dar būdamas R. B. bute, jis persirengė savo drabužiais, o sportinį kostiumą paliko tame bute. Su savimi jokio pistoleto jis nepasiėmė. Kitą dieną per televiziją jis sužinojo, kad buvo apšaudytas prie Laisvės pr.71 namo ir sužeistas visai ne D. P., o kitas žmogus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t. 22 b. l. 99 – 110, 195, 205– 210).

Tokius savo parodymus kaltinamasis P. M. patvirtino jo parodymus tikrinant įvykio vietoje, ja nurodydamas Laisvės pr.71 namo kiemą Vilniuje ( t.22 b. l. 158 – 188).

Kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 249str.2d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. sausio mėn. pradžioje jam važiuojant savo automobiliu, įvyko konfliktas, nes kitu automobiliu važiavęs vaikinas užstojo jam kelią, išlipęs bandė atidaryti jo automobilio dureles, išdaužė lango stiklą. Tą vaikiną pažinojo P. M., bet jis liepė jam nesakyti tiesos, kaltę dėl to suversti vaikinams, pravardėmis „ Dynia“ ir „ Kerpyčius“, sakyti, kad jie norėjo atimti jo automobilį. P. M. iniciatyva buvo nutarta važiuoti pasikalbėti su D. P.. Kartu važiavo tą dieną sporto klube sportavę L. L., R. B., R. S., Ž. V., nes P. M. norėjo, kad daugiau žmonių važiuotų. Jis buvo ginkluotas, tą dieną jam ginklą davė M. K., kuris irgi važiavo į susitikimą prie Kuro aparatūros gamyklos . Nuvažiavus prie Kuro aparatūros gamyklos, P. M. bendravo su D. P., buvo ir daugiau žmonių susirinkę . Kažkas sušuko „ policija“ ir visi išsiskirstė. Kitą dieną jam paskambino P. M., kuris pasakė, kad reikia suieškoti D. P. ir jį nužudyti. P. M. davė jam ginklą, paskiau sakė, kad jis turės Požarickij subadyti kojas ir sėdmenis. D. P., kurį jis iš matymo žinojo, gyveno tam pačiam name, kur jis buvo išsinuomavęs butą, buvo stambesnis už jį, didesnis, todėl jis atsisakė tai padaryti, bet tai sutiko padaryti E. P.. Pagal P. M. planą, jie turėjo nuvažiuoti prie D. P. namo, jo laukti, subadyti peiliu. Prie D. P. namo turėjo laukti M. K.. Buvo ir ginklų su duslintuvais. Tą vakarą jis, M. K., P. M., R. B. laukė prie D. P. namo, bet nieko neišėjo, P. M. nurodymu jie važiavo į tą pačią vietą antrą kartą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo L. L., apie įvykį paskaitęs straipsnį „Lietuvos rytas“ laikraštyje, be to jį gąsdino ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jie liepė duoti parodymus prieš L. L..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 249 str.2d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu neprisipažino, bet apklausiamas įtariamuoju 2005-04-06 savo parodymais patvirtino kaltinamųjų M. K., P. M. nurodytas aplinkybes dėl motyvo nužudyti D. P., dėl kaltinamojo L. L. paruošto pastarojo nužudymo plano, dėl užduočių jam, kaltinamiesiems M. K., P. M., R. B., taip pat ir E. P. paskirstymo, dėl paties įvykio aplinkybių, nurodydamas sekančias įvykio aplinkybes :

jis nuo 2005-01-03 iki 2005-01-05 važinėjo savo pusseserės V. P. vardu registruotu 5-os klasės BMW automobiliu. Kažkurią iš minėtų dienų jis šiuo automobiliu važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Žemynos gatvėje Vilniuje, kai jam netikėtai kelią užkirto džipas, iš kurio išlipo 4 vaikinai, iš kurių du jis pažinojo iš matymo. Tai Pašilaičių rajone gyvenantys vaikinai, pravarde “Dynia” ir “Kerpyčius”. Jis žinojo, kad šie vaikinai bendravo su vaikinu vardu D. P., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur jis pats tada nuomavo butą. Minėti keturi vaikinai prišoko prie jo automobilio, tačiau jis užblokavo savo automobilio durelių užraktą, tada kažkuris iš minėtų vaikinų išdaužė priekinį keleivio durelių stiklą ir iš vidaus atidarė automobilio dureles ir ištempė jį iš automobilio. Jis spėjo iš automobilio pasiimti imobilaizerį, be kurio neužsikuria automobilio variklis, bet raktai nuo automobilio liko automobilio užvedimo spynelėje. Išsilaisvinęs iš tų vaikinų, jis pabėgo. Jo nuomone, šie vaikinai bandė iš jo atimti automobilį. Vėliau apie šį incidentą jis, nuvažiavęs į sporto klubą “Aitvaras”, papasakojo L. L.. Jis nesuprato, kodėl iš jo bandė atimti automobilį, todėl būnant klube, L. L. nusprendė paskambinti D. P. ir pastarojo paklausti apie minėtą įvykį. Paskambinęs L. L. susitarė su D. tą pačią dieną 15 val. susitikti aikštelėje prie “Kuro aparatūros” gamyklos. Prie sporto klubo L. L. jam davė pistoletą ir pasakė, kad ginklas užtaisytas, šis pistoletas buvo išoriškai panašus į pistoletą, kuris buvo paimtas 2005-01-19 kratos metu metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). L. L. jam pasakė, kad jeigų kažkas atsitiktų, šaudyti, tačiau nenurodė, į ką konkrečiai. Pistoletus taip pat turėjo M. K., P. M. ir L. L., E. P. ir R. S. turėjo po nupjautavamzdį šautuvą, kuriuos iki to laikė pas save M. K.. Jis į susitikimą su D. P. važiavo M. K. automobiliu. Kartu be jo ir M. K., kuris vairavo automobilį, dar važiavo R. S. ir E. P.. Į minėtą susitikimą iš sporto klubas “Aitvaras” važiavo apie 5 ar 6 automobiliai. Kitus vaikinus važiuoti pakvietė L. L.. Jis iš važiavusių į susitikimą asmenų pažinojo R. B. ir Ž. V.. Iš jų pusės buvo apie 15 žmonių, kai į aikštelę netoli “Kuro aparatūros” gamyklos sidabro spalvos 5-os klasės BMW automobiliu atvažiavo D. P.. Su pastaruoju buvo taip pat apie 15 žmonių. L. L. su D. P. pasisveikino ir bandė kažką kalbėti, jis tik girdėjo, kaip L. L. jo klausė, kodėl šis atiminėjo jo-T. M. automobilį. Po to kažkas iš D. P. kompanijos žmonių sušuko “mentai”, todėl visi pradėjo skirstytis, ir jis su kitais pažįstamais vėl grįžo į sporto klubą “Aitvaras”.Ten L. L. jam pasakė, kad tą pistoletą, kurį šis davė, jis laikytų su savimi ir turėtų apsaugai. M. K. pistoletą taip pat pasiliko sau, o iš P. M. L. L. pistoletą pasiėmė. L. L. iš pradžių kalbėjo apie tai, kad vakare reikia su minėtu D. susitikti, bet paskui pasakė, kad šį reikia nužudyti. Kitą dieną jam paskambino P. M. ir pasakė, kad rytoj reikia važiuoti į turgų, kitą rytą jis su P. M. nuvažiavo į turgų, kur nupirko 5 komplektus juodos spalvos sportinių kostiumų, sportinius batus, kepures ir medžiagines pirštines, nes šiuos daiktus nupirkti buvo liepęs L. L.. Jis pats tą pačią dieną nusipirko neperšaunamą liemenę. Tą pačią dieną, apie 18 val. L. L. nurodymu, jis, M. K., P. M., E. P., R. B. ir L. L. susirinko E. P. nuomotame bute, esančiame Žadeikos gatvėje Vilniuje. Šiame bute L. L. jiems visiems išdėstė D. P. nužudymo planą, paaiškindamas, kuris iš jų ką darys, kur stovės. L. L. jam nurodė, kad jis turės važiuoti R. B. automobiliu Toyota Celica ir netoli D. P. namų laukti, iki jis atvažiuos, pamatęs, kad jis atvažiuoja, jis turės paskambinti R. B. ir šiam pranešti. R. B. į šią vietą turėjo važiuoti P. M. automobiliu Mercedes Benz, su juo turėjo važiuoti E. P. ir P. M.. Po jo-T. M. skambučio R. B. turėjo P. M. ir E. P. pasakyti, kad D. P. atvažiavo ir šie turėjo eiti link jo namų, kur E. P. turėjo nušauti D. P.. Jis- T. M. po skambučio R. B. iš karto turėjo išvažiuoti iš tos vietos ir važiuoti atgal į E. P. butą, R. B., išlipus P. M. ir E. P., taip pat turėjo iš ten išvažiuoti ir grįžti atgal į E. P. butą. M. K. su savo automobiliu turėjo stovėti kitame kieme ir laukti, kol po D. P. nužudymo į jo automobilį ateis P. M. su E. P., kuriuos jis turėjo iš ten išvežti, po to jie visi turėjo susirinkti minėtame E. P. bute. Tą pačią dieną, bet ryte L. L. jį-T. M. ir P. M. nuvežė į tą vietą, kur gyvena D. P., prie (duomenys neskelbtini)-o namo Vilniuje, kur parodė vietą, kur turės laukti jis, kur stovės R. B. su P. M. ir E. P., ir kurioje vietoje lauks M. K.. Jam L. L. liepė eiti ir paskaičiuoti, kiek laiko užims nueiti nuo tos aikštelės iki namo laiptinės, tam, kad paskaičiuotų, kada, pamatęs atvažiuojantį D. P., jis turėtų paskambinti ir apie tai pranešti R. B.. Po to susirinkus E. P. bute, L. L. mokė E. P., kaip šis turės šaudyti į D. P. . L. L. sakė, kad E. P. ginklą neštų maiše su rankenom, o pamačius D. P., maišą numestų ir, išsitraukus pistoletą, šaudytų D. P. į galvą ir iššaudytų visą apkabą. Dar L. L. davė E. P. peilį ir sakė, kad, jeigu nepavyks D. P. nušauti, nudurti šį peiliu, taikant į krūtinę. P. M. taip pat turėjo pistoletą, pagal L. L. planą, jis turėjo eiti kartu su E. P. ir jeigu D. P. turėtų ginklą ir pradėtų šaudyti, P. M. taip pat turėtų šaudyti. Po to tą pačią dieną L. L. liepė E. P. važiuoti į mišką pabandyti šaudyti į medį. Prieš važiuojant šaudyti į D. P., L. L. liepė nuo ginklų ir šovinių nuvalyti pirštų antspaudus, todėl jis-T. M. valė pirštų antspaudus nuo šovinių ir nuo maišo, kuriame E. P. turėjo neštis ginklą, o R. B. valė nuo pistoletų. Apie 20 val. L. L. visiems liepė važiuoti ir vykdyti jo planą, o pats išvažiavo pas savo tėvus, tam, kad jeigu jo ieškotų policija, pastarasis turėtų alibi. Prieš važiuojant žudyti D. P., jis, E. P., P. M. persirengė minėtais nupirktais sportiniais kostiumais. Jis nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje ir sustojo taip, kad matytųsi abu įvažiavimai link D. P. namų. Jis laukė apie pora valandų ir apie 24 val. pamatė atvažiuojantį D. P. automobilį, kuriuo D. P. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pastatė automobilį ir nuėjo į laiptinę. Jis paskambino R. B. ir pasakė, kad D. P. atvažiavo, tik tada, kai D. P. atsidarė laiptinės įėjimo duris. Pagal L. L. nurodytą planą, jis turėjo R. B. paskambinti tada, kai D. P. automobilis tik įsuks link įvažiavimo prie minėto namo, tačiau jis L. L. nurodymo nevykdė, nes nenorėjo, jog būtų nužudytas žmogus. Paskambinęs R. B. jis iš karto išvažiavo iš tos vietos link E. P. namų ir nematė, kas toliau vyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Prie E. P. namų netrukus atvažiavo ir R. B.. Kiek vėliau ten atvažiavo ir M. K., kuris pasakė kad E. P. nespėjo nušauti D., nes jis-T. M. per vėlai paskambino R. B.. Po to jie visi vėl grįžo atgal prie (duomenys neskelbtini) namo, jis sustojo toje pačioje vietoje, kaip ir prieš tai buvo sustojęs, R. B. taip pat sustojo toje pačioje vietoje, kaip ir stovėjo prieš tai. Jis- T. M. nuėjo pažiūrėti, ar per tą laiką, kai jie važinėjo, nėra grįžęs D. P.. Pastarojo automobilio kieme nebuvo, tačiau jis pasakė visiems, kad D. P. automobilis jau stovi kieme, todėl po to visi išvažiavo iš tos vietos ir nuvažiavo į E. P. butą. Ten P. M. skambino L. L.. Po to jis išvažiavo namo. Jis niekam nepasakojo apie tai, kad minėto įvykio metu visus suklaidino, kadangi bijojo L. L.. Kitą dieną apie 18 val. jis nuvažiavo pas M. K. į namus Fabijoniškėse, kur buvo P. M., L. L., M. K., M. K. mergina E. N.. L. L. jam, M. K. ir P. M. priekaištavo, kad jie nesugebėjo nušauti D. P.. L. L. taip pat sakė, kad dingo E. P. ir kad pastarojo telefonas išjungtas. L. L. jam ir P. M. liepė nuvažiuoti į E. P. butą ir iš ten išvežti drabužius ir ginklus. Jis iš to buto paėmė juodos spalvos maišą su pistoletu, kurį L. L. buvo davęs E. P.. Dar iš to buto buvo paimta raudonos spalvos metalinė dėžutė, kurią nuvežė pas M. K. į butą. Po to L. L. su M. K. kažkur išvažiavo, o jis nuvažiavo namo. Kitą dieną, jam atvažiavus pas L. L. į namus Žadeikos gatvėje Vilniuje, sužinojo, kad dieną prieš tai, vakare prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, buvo sužalotas žmogus. L. L. jam kompiuteryje atvertė “Delfi” žinias, kur buvo aprašytas minėtas įvykis. L. L. pasakė, tik gaila, kad ne tas. Iš šių žodžių jis suprato, kad buvo apšaudytas ne D. P., o kito žmogaus automobilis ir suprato, kad tai L. L. darbas ( t. 24 b. l. 74-78), apklausiamas įtariamuoju dėl šių jam inkriminuotų veikų 2005-01-20, 2006-01-25 kaltu neprisipažino ( t.24 b.l. 62-64, 88).

Kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 24 str. 6 d., 22 str. 2 d., 129 str.1d. kaltu prisipažino iš dalies, savo parodymais patvirtindamas, kad jis dalyvavo kėsinantis nužudyti D. P., kurio nužudymą organizavo L. L., kad taip pat dalyvavo kaltinamieji M. K., P. M., T. M., ir taip pat E. P., nurodydamas sekančias įvykio aplinkybes :

2005 m. sausio mėn. jam paskambino L. L. ir liepė atvažiuoti į E. P. tuo metu nuomotą butą. Atvažiavus bute buvo E. P., T. M., P. M., M. K., L. L., kuris braižė kažkokį tai planą ir jį komentavo. Jis sakė, kad jis- R. B. turės važiuoti automobiliu . L. L. mokė E. P., kaip reikia išsitraukti ginklą, kaip reikia šaudyti, iš to jis supratęs, kad bus šaudoma į kokį tai žmogų. Jam L. L. davė „Makarov“ pistoletą su duslintuvu ir liepė jį išvalyti . Pats L. L. su pirštinėmis valė šovinius ir sudėjo juos į apkabą. Po to L. L. jam liepė važiuoti su E. P. į mišką ir pašaudyti iš pistoleto. Jis kartu su E. P. nuvažiavo į mišką, kur šaudė į medį. Grįžus L. L. liepė išvalyti ginklą. L. L. dar kartą pakartojo, kas kur turi važiuoti ir kas ką turi daryti. Pagal L. L. nurodymą jis turėjo važiuoti P. M. automobiliu, pavežti P. M. ir E. P. ten, kur jie pasakys, savo automobilį jis turėjo perduoti T. M.. Jam ir T. M. L. L. davė po mobilaus ryšio telefoną, kuriuose buvo pildomos SMS kortelės. L. L. pasakė, kad jam- R. B. į jam duotą telefoną paskambins T. M. ir kažką pasakys, o jis tada jo žodžius turės persakyti P. M. ir E. P., ir jis, ir T. M. automobiliais turėjo stovėti skirtingose vietose. M. K. savo automobiliu turėjo važiuoti į kitą nei jis vietą ir laukti kitoje vietoje. Jis suprato, kad ruošiamąsi į kažką šaudyti, tačiau nesuprato į ką ir dėl kokios priežasties. Tą pačią dieną jis P. M. automobiliu nuvežė P. M. ir E. P. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje į automobilių stovėjimo aikštelę, važiuojant P. M. sakė, kad „ storam“ bus galas, be to jis sakė E. P. šauti taip, kad jam nereikėtų šauti. T. M., važiavęs jo automobiliu, sustojo kitoje vietoje, netoli įvažiavimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kiemą, tik iš kitos pusės. M. K. savo automobiliu stovėjo kažkur netoliese, bet kitame kieme. Maždaug po 3-4 valandų laukimo, į jam L. L. duotą telefoną paskambino T. M. ir pasakė „atvažiavo“, tą jis perdavė P. M. ir E. P., kurie išlipo iš automobilio ir nubėgo link Laisvės pr.71 namo kiemo. E. P. turėjo maišą, kuriame buvo pistoletas su duslintuvu. Jiems išlipus, jis, kaip kad buvo liepęs L. L., iškart išvažiavo iš to kiemo ir nuvažiavo atgal į E. P. butą, kur po pusvalandžio atvažiavo T. M., M. K. ir pasakė, kad jam reikia važiuoti atgal. Jis grįžo atgal prie Laisvės pr.71 B namo, kur po kelių minučių atėjo P. M. su E. P. ir pasakė, kad reikia palaukti. Palaukus apie 1-2 valandas, jie tryse grįžo atgal į E. P. butą. Telefonus, kuriuos paskiau jam ir T. M. davė L. L., nupirko jis, tai darė L. L. nurodymu. Pats L. L. su jais nei vienu tą vakarą nevažiavo, jis išvažiavo kažkur kitur. Jis klausė L. L., nes jo bijojo, pastarasis yra jį mušęs, kam jis neatsiliepė kelis kartus jam telefonu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 24 str. 6 d., 22 str. 2 d., 129 str. 1 d., kaltu prisipažinęs iš dalies, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t. 7 b. l. 171-174, 178,182-183, 198,202-203,210-211).

Tokius savo parodymus kaltinamasis R. B. patvirtino, tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, kaip įvykio vietą nurodydamas aikštelę prie (duomenys neskelbtini) B Vilniuje namo, kur atvežė kaltinamuosius P. M. ir E. P., kur pastarasis turimu ginklu turėjo nušauti kažkokį tai žmogų, o P. M. turėjo jam padėti, parodė E. P. butą, esantį Žadeikos g. 24-ame name Vilniuje, kur buvo rengiamas planas dėl to žmogaus nužudymo, taip pat parodė vietą miške Sudervės apylinkėse, kur kartu su E. P. L. L. nurodymu išbandė šaudant pistoletą ( t.7 b.l. l. 184- 185, 186-191).

Nukentėjusysis R. M. savo parodymais patvirtino, kad jis buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nurodydamas, kad jis 2005-01-09 apie 23 val. 30 min. grįžo į namus, kur tada gyveno, įvažiuodamas savo automobiliu BMW v.n. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos į (duomenys neskelbtini)A Vilniuje kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, automobilio priekiu privažiavęs prie aikštelės galo. Dar prieš jis pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini)B namo, nuo tos pusės, kur yra kita automobilių stovėjimo aikštelė, link jo sparčiu žingsniu ateina vaikinas, bet jis to nesureikšmino ir toliau bandė pastatyti automobilį kieme. Pavažiavęs apie pora metrų atbuline eiga, jis išgirdo šūvio garsą, ir iš karto ant jo pradėjo byrėti stiklai, tada jis suprato, kad šovė į jo automobilio priekinį stiklą. Staigiai atsisukęs į priekį, jis pamatė, kad priešais jo automobilį, šiek tiek kairiau, stovi tas pats vaikinas, kurį jis matė ateinantį nuo (duomenys neskelbtini)B namo, tas vaikinas stovėjo į priekį ištiestomis rankomis, kuriose laikė pistoletą ir šaudė į jį sėdintį automobilyje . Iš karto po pirmo šūvio vaikinas šovė antrą kartą ir tuo antru šūviu pataikė jam į kaklą. Jis iš karto pasilenkė žemyn į priekį link automobilio pavarų perjungimo svirties, dar spėjo perjungti pirmą pavarą ir pavažiavo į tą pusę, kur stovėjo į jį šaudęs vaikinas, iki automobilis atsirėmė į šaligatvio kraštą. Pasilenkus dar girdėjo kelis šūvius. Jis nesuprato, kas ir kodėl į jį šaudė.

2005-01-14 LTU TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 312 / 05 (01) nurodyta, kad R. M. padarytas aklinis šautinis kaklo sužalojimas, kurio įėjimo žaizda yra kakle, kanalas nukreiptas iš priekio į užpakalį iš kairės į dešinę iš viršaus į apačią ir pažeidžia dešinio paties nervinį rezginį bei kaklo ir krūtinės ląstos minkštuosius audinius, kanalo gale, nugaroje yra svetimkūnis (kulka). Sužalojimas padarytas šaunamojo kulkinio ginklo poveikyje, vienu šūviu, galimai 2005-01-10 . Labiau tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu ginklo vamzdis buvo nukreiptas iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią ir iš priekio į užpakalį, nukentėjusiojo atžvilgiu. Sužalojimas visumoje nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą, nes dėl aklinio šautinio kaklo sužalojimo su peties rezginio pažeidimu sveikata sutrikdyta ilgam, t.y. virš 10 d. ( t.6 b. l. 54-55), tai patvirtina nukentėjusiojo R. M. nurodytas sužalojimo aplinkybes.

Liudytoja A. C. savo parodymais patvirtino, kad 2005-01-09 jų namų kieme buvo sužalotas jos sugyventinis nukentėjusysis R. M., nurodydama, kad ji kartu su savo sugyventiniu R. M., nuomojosi butą name, esančiame (duomenys neskelbtini)A, Vilniaus m., R. M. važinėja jos vardu registruotu tamsiai mėlynos spalvos automobiliu BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2005-01-09 apie 24 val. namo grįžo R. M. ir įėjęs į butą, atsisėdo koridoriuje ir pasakė, kad į į jį šovė. Ji, prasegusi jam striukę, pamatė, kad sužeistas pastarojo kaklas. Jis jai paaiškino, kad, atvažiavęs į kiemą, bandė pastatyti automobilį ir per automobilio langą pamatė kažkokį vaikiną su kepure ant galvos, kuris pradėjo į jį šaudyti. R. M. sakėsi nežinąs, kas ir kodėl į jį galėjo šaudyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. savo parodymais patvirtino, kad jis buvo tas asmuo, kurį buvo kėsintąsi nužudyti kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent jis 2005 m. pradžioje turėjo konfliktą su kaltinamuoju T. M., nurodydamas sekančias aplinkybes : jis aptariamu laiku naudojasi pilkos spalvos automobiliu BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad šiuo automobiliu jis dažnai atvažiuodavo pas savo sugyventinę I. N., gyvenusią (duomenys neskelbtini)-38, Vilniuje, kur kartais nakvodavo, o savo minėtą automobilį palikdavo prie (duomenys neskelbtini)-o namo, kieme. 2005 m. sausio mėnesio pradžioje dienos metu apie 12 val. jis minėtu savo automobiliu važiavo Žemynos gatve ir ten jo kelyje nepraleido kitas automobilis BMW, kurį vairavo, kaip vėliau sužinojo, T. M., dėl ko jis, pradaręs savo automobilio duris, paprašė, kad T. M. pavažiuotų atgal ir leistų jam pravažiuoti. Pastarasis nesutiko ir tarp jo ir T. M. kilo žodinis konfliktas. Jis supykęs ir išlipęs iš savo automobilio nuėjo link T. M. automobilio ir norėjo atidaryti pastarojo automobilio priekines keleivio durele, tačiau durelės iš vidaus buvo užrakintos. Tada jis rankos kumščiu smogė į T. M. automobilio dureles, pats T. M. išlipo iš automobilio ir pabėgo. Po to jis įsėdo į savo automobilį ir atbuline eiga išvažiavo aplinkiniais keliais. Jis neturėjo tikslo nei pagrobti ar sugadinti T. M. automobilį, nei jį sužaloti . Po šio įvykio tą pačią ar kitą dieną jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pakvietė jį po 15 minučių susitikti prie “Kuro aparatūros”. Jis nurodytu laiku savo automobiliu kartu su savo broliu nuvažiavo į sutartą vietą į aikštelę prie “Kuro aparatūros”, gamyklos, kur pamatė maždaug 20 jam nepažįstamų žmonių. Du ar trys vaikinai, jam sustojus ir išlipus iš automobilio, priėjo prie jo. Vienas iš minėtų vaikinų jo paklausė, kas sumokės už išdaužtą automobilio stiklą, tada jis suprato, kad kalbama apie T. M. automobilį, kadangi jis pats daugiau su niekuo neturėjo konflikto, išskyrus jau paminėtą incidentą su T. M.. Jis atsakęs, kad jis nemokės už jokį stiklą ir pasakė, kad automobilio šeimininkas pirmiausia tegul išmoksta kalbėti. Tai pasakęs, jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jam išvažiuojant, kažkas iš susirinkusių vaikinų jam sušuko, kad dar su juo susitiks. Po to, kai jis išvažiavo, jam daugiau niekas dėl T. M. automobilio neskambino, jam negrasino. 2005 m. sausio 8 d. apie 20 val. jis atvažiavo savo minėtu automobiliu BMW prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme pastatė automobilį ir nuėjo į butą, kur užtruko apie valandą ir maždaug apie 21 val. išvažiavo iš to kiemo. Po maždaug apie 23 val. 30 min. ar apie 24 val. jis vėl grįžo prie minėto namo, automobilį pasistatė kieme netoli laiptinės, nuėjo namo ir daugiau niekur nebuvo nei išėjęs, nei išvažiavęs. Jis nepastebėjo, kad jį kas nors persekiotų. 2005-01-09 jis taip pat buvo pas savo draugę namuose. Minėtą vakarą jis prie (duomenys neskelbtini) namo atvažiavo apie 21 val., pasistatęs automobilį nuėjo namo ir daugiau niekur nebuvo išvažiavęs. Tą vakarą jis taip pat nepastebėjo, kad jį būtų kas nors persekioję. 2005-01-10 ar 2005-01-11 jis iš žiniasklaidos sužinojo, kad 2005-01-09 naktį prie (duomenys neskelbtini)A namo kieme buvo apšaudytas 5-os klasės BMW automobilis, kurį vairavo R. M.. Jis pažįsta R. M., žino, kad šis buvo sužalotas, tačiau su pastaruoju apie įvykį nesikalbėjo. Praėjus dar kažkuriam laikui, jis vėl laikraštyje perskaitė informaciją, kad policija sulaikė asmenis, kurie apšaudė R. M. automobilį ir šį sužalojo. Laikraštyje jis matė sulaikytų asmenų nuotraukas, tarp kurių buvo ir T. M. nuotrauka. Laikraštyje jis perskaitė informaciją apie tai, kad minėti sulaikyti asmenys taikėsi ne į R. M., o į kitą asmenį, kuris važinėja tokiu pačiu automobiliu kaip ir R. M., tada jis suprato, kad tie asmenys kėsinosi būtent į jį, kadangi į (duomenys neskelbtini) Vilniuje 5-os klasės BMW automobiliais atvažiuoja tik jis ir R. M., o jų automobiliai išoriškai panašūs. Taip pat jis tarp sulaikytų asmenų pamatęs T. M. nuotrauką, suprato, kad į jį kėsinosi būtent dėl minėto jo konflikto su T. M. 2005 m. sausio mėnesio pradžioje ( t.6 b. l. 100-105).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas D. P. atpažino kaltinamąjį T. M. kaip vaikiną, kuris 2005 m. sausio mėnesio pradžioje važiavo tamsios spalvos BMW automobiliu ir Žemynos gatvėje nedavė kelio automobiliui, kuriuo važiavo jis ( t.6 b. l. 112-117).

Liudytojas E. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. 129 str.1d. nutraukta, jam savanoriškai atsisakius pabaigti nusikaltimą ( t.7 b.l.75-81 ) savo parodymais patvirtino, kad kaltinamasis L. L. organizavo D. P. nužudymą, sudarydamas jo planą, kad šiame nusikaltime dalyvavo jis, kaltinamieji M. K., P. M., T. M., R. B., nurodydamas sekančias aplinkybes:

2005 m. sausio mėnesio pradžioje, jis iš L. L. ir M. K. sužinojo, kad kažkas iš T. M. bandė atimti automobilį BMW, kurį jis buvo neseniai nusipirkęs. Tuo metu T. M. važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir šiam kelią užblokavo džipas, iš kurio išlipę vyrai bandė atimti jo automobilį, pats T. M. nuo pastarųjų pabėgo. Tą pačią dieną, kai jis sužinojo apie T. M. minėtą konfliktą, jis buvo sporto klube “Aitvaras”, ir kažkuris iš jo pažįstamų ar L. L., ar T. M., ar M. K., ar P. M. jį pakvietė važiuoti kartu į susitikimą su kažkokiu vaikinu pravarde “Storas”, kurio vardą ir pavardę jis sužinojo vėliau - D. P.. Važiuojant į susitikimą, jis atsisėdo į M. K. automobilį BMW. Tame pačiame automobilyje be M. K. dar važiavo T. M. ir R. S.. Dar iki važiavimo į susitikimą jis su M. K. buvo nuvažiavęs į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur M. K. pasiėmė kažkokį juodos spalvos krepšį. Prieš išvažiuojant į minėtą susitikimą, prie automobilio priėjo L. L. ir rodydamas į tą juodos spalvos krepšį pasakė “paimsit ginklus” ar “abriezus” tada jis suprato, kad tame krepšyje yra šautuvai. L. L. tuos šautuvus paimti liepė jam ir R. S.. Po to jie nuvažiavo į aikštelę, esančią prie “Kuro aparatūros”, kur buvo ir daugiau vaikinų iš klubo “Aitvaras”. Iš vaikinų, važiavusių į susitikimą, jis pažinojo tik aukščiau paminėtus . Iš jų pusės buvo apie 12 žmonių, o iš kitos pusės buvo maždaug apie 15 žmonių. Ten buvo atvažiavęs pilkšvos spalvos 5-os klasės BMW automobilis, kuris priklausė D. P.. Pats D. P. taip pat buvo, nes L. L. parodė į pastarąjį ir pasakė pravardę “Storas”. Jis su R. S. stovėjo kiek toliau nuo visos kompanijos ir kaip ir buvo liepęs L. L., iš M. K. automobilio jis buvo išsiėmęs ir laikė užsikišęs už striukės nupjautavamzdį šautuvą. R. S. taip pat tokį patį šautuvą laikė už striukės, o M. K. turėjo už diržo užsikišęs pistoletą, L. L. turėjo juodos spalvos pistoletą, kurio rankena buvo apvyniota baltos spalvos izoliacine juosta. Jis prieš susitikimą pasakė, kad “jeigu kas, šaudykit”, Pas P. M. ir T. M. jis ginklų nematė, bet grįžus po susitikimo, L. L. T. M. liepė pastoviai su savimi nešiotis pistoletą. Minėto susitikimo metu L. L. nurodymu jis su R. S. nuėjo į nuošalesnę vietą ir ten stovėjo, todėl negirdėjo, kas, su kuo ir apie ką kalbėjo. L. L. kalbėjo su kažkokiu vaikinu, o maždaug po 10-15 min. visi išsiskirstė. Niekas nesimušė ir nešaudė. Po to jie grįžo į sporto klubą “Aitvaras”, ten L. L. kalbėjo, kad “nėra ką su jais, kalbėtis”, “reikia visus “mačilinti”” ir iš to jis suprato, kad L. L. rengiasi kažką nužudyti. Maždaug po dienos ar po dviejų, jam paskambino L. L. ir pasakė, kad jie visi susitiks jo nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Tą pačią dieną į minėtą butą atėjo L. L., P. M., T. M., kurie kartu atnešė du juodos spalvos didelius maišus. Viename maiše buvo drabužiai, o kitame buvo ginklai, rankšluostis ir šoviniai. L. L. pasakė, kad reikės nušauti D. P. ir, kad nušauti turės jis- E. P.. L. L. paaiškino, kad T. M. turės stovėti prie įvažiavimo į D. P. namo kiemą, o E. P. ir P. M. turės atvažiuoti su R. B.. T. M., pamatęs atvažiuojantį D. P., turės mobiliuoju telefonu paskambinti R. B., pranešti apie tai, o jis-E. P. su P. M. turės eiti ir D. P. nušauti. L. L. jam sakė, kad jis, pamatęs D. P., iš karto šaudytų, taikytų į galvą, o po to dar padarytų kontrolinius šūvius į galvą. Dar L. L. sakė, kad jeigu nepavyktų D. P. nušauti, pastarąjį jis turėtų nužudyti peiliu. P. M. L. L. aiškino, kad šis eis kartu su E. P. ir jam padės, jeigu jam nepavyks nužudyti D. P., tą turės padaryti P. M.. L. L. viską paaiškinus, jis, L. L., T. M. ir P. M. pastarojo automobiliu Mercedes Benz nuvažiavo prie D. P. namų, kurie buvo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tame pačiame name, kur anksčiau T. M. nuomavosi butą. Ten nuvažiavus, L. L. parodė vietą, kur turės stovėti T. M., kur turės būti jis su P. M. ir R. B.. Dar L. L. pasakė, kad kiek toliau su savo automobiliu stovės M. K. ir lauks, kol jis su P. M. nušovę D. P. atbėgs į M. K. automobilį. Dar prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. T. M. buvo išlipęs iš automobilio ir ėjo, matuodamas laiką, per kiek laiko iš automobilio iki namų greitu žingsniu gali nueiti D. P.. Taip padaryti liepė L. L.. Po to, kai L. L. viską parodė vietoje, jie vėl grįžo į jo butą. Ten jau buvo atvažiavęs R. B., o kiek vėliau atvažiavo M. K.. Tada jis matavosi drabužius, kuriuos padavė L. L., nurodydamas, kurie drabužiai kuriam priklauso pagal dydį. Buvo nupirkti penki drabužių komplektai, skirti jam, P. M., T. M., L. L. ir M. K.. Tai buvo juodos spalvos sportiniai kostiumai “Adidas”, juodos spalvos sportiniai batai, pirštinės bei kepurės. Šiais drabužiais persirengė tik jis su P. M., o kiti kostiumai gulėjo ant sofos. Paskui L. L. ištraukė kitą juodą maišą, iš kurio jam padavė pistoletą. Pats L. L. jam rodė, kaip jis turės daryti įvykio vietoje, jis paėmė pistoletą, kurį įdėjo į maišą, iš koridoriaus ėjo į kambarį, nešdamasis tą maišą ir aiškindamas jam, kad jis taip turės eiti, paskui traukdamas pistoletą, maišą turės numesti. L. L. jam rodė, kad pistoletą reikia laikyti viena ranka, o kita ranka prilaikyti apkabą ir taikyti į galvą. L. L. jam liepė iššaudyti visą apkabą ir jeigu nepavyktų nušauti D. P., prieiti prie šio, ir pribaigti peiliu, durti į krūtinės sritį. Taip pat L. L. sakė, kad jeigu D. P. turės ginklą ir išsitrauks bei šaudys, jam-E. P. turės padėti P. M., o jeigu jam nepavyktų nušauti D. P. ir negalėtų šio pasiekti peiliu, jam taip pat turės padėti P. M.. Po to L. L. nurodė pistoletą numesti kur nors netoli D. P. automobilio arba pistoletą jis galėtų padėti netgi ant lavono, o po to pabėgti į M. K. automobilį. Parodęs visus veiksmus, L. L. jam liepė pačiam pabandyti taip daryti. Jis L. L. nurodymu pakartojo tą patį, ką jis liepė. Po to L. L. liepė jam su P. M. važiuoti kur nors į mišką pasipraktikuoti šaudyti iš pistoleto, su visu tuo juodos spalvos maišu jam paduodamas pistoletą, ir jis su P. M., jau persirengus tais sportiniais kostiumais, važiavo pastarojo automobiliu Mersedes Benz į mišką bandyti šaudyti. Į pistoletą jau buvo sudėti šoviniai, o ant vamzdžio užsuktas duslintuvas. Jis paklausė L. L., kaip užtaisyti pistoletą, ir šis parodė, kad reikia tik atlenkti gaiduką ir šaudyti. Nuvažiavus į miškelį, esantį Fabijoniškių mikrorajone, jis šaudė į lentą, iššaudamas gal tris kartus į lentą ir du kartus į medį, bet lyg tai nepataikė, nes užsikirto pistoletas, ir nei jis, nei P. M. nemokėjo pistoleto sutvarkyti, todėl grįžo atgal į namus. Namuose L. L. paėmė iš jo pistoletą ir padavė R. B., liepdamas pažiūrėti ir sutvarkyti. Tada jam L. L. padavė kitą pistoletą, panašų į pirmą, taip pat su duslintuvu. Antras pistoletas buvo su trumpesniu duslintuvu. Šis pistoletas taip pat buvo užtaisytas ir jis su P. M. vėl nuvažiavo į tą patį mišką Fabijoniškėse, kur jis dar vieną kartą šovė į medį, bet nepataikė, nes pistoletas vėl užsikirto, todėl jie iš karto vėl grįžo. L. L. tą pistoletą pasiėmė, o po to jam liepė vėl važiuoti mokytis šaudyti, bet jau su R. B., ir padavė jam užtaisytą tą pirmą pistoletą su ilgu duslintuvu bei dėžutę su šoviniais. Po to jis su R. B. pastarojo automobiliu Toyota Celica dviese nuvažiavo į miškelį, esantį už Avižienių kelyje link Sudervės, kur abu šaudė į medį, iššaudydami maždaug dvi apkabas. Po to jie grįžo vėl į minėtą butą, kur L. L. paklausė, kaip sekėsi, ir jis pasakė, kad nelabai gerai, galvodamas, kad galbūt L. L. persigalvos ir nelieps jiems šaudyti į D. P., tačiau L. L. dar kartą jam liepė pasitreniruoti, kaip eiti ir išsitraukti pistoletą. Jis pora kartų tai pabandė, po to L. L. vėl paėmė iš jo pistoletą ir maišą ir liepė T. M. ir R. B. nuvalyti pirštų pėdsakus ir T. M. valė juodos spalvos maišą, kuriame jis turėjo neštis pistoletą, o R. B. valė pirštų pėdsakus nuo pistoleto. L. L. liepė jam- E. P. pilnai persirengti, nes kai jis važiavo į mišką šaudyti, buvo užsidėję tik džemperį, tam kad ant šio drabužių neliktų parako. L. L. taip pat jam užvilko žalios spalvos neperšaunamą liemenę, prie kurios pritvirtino peilį. Pats L. L. pasakė, kad tam, kad užsitikrintų savo alibi, jis važiuoja pas tėvus namo. Jis matė, kad P. M. turėjo pistoletą. L. L. T. M. ir R. B. padavė du mobiliuosius telefonus NOKIA į kuriuos įdėjo LABAS korteles, jis liepė jam, P. M. ir R. B. važiuoti P. M. automobiliu, o T. M. važiuoti R. B. automobiliu Toyota Celica. Po to jis su P. M. R. B. vairuojamu automobiliu atvažiavo į L. L. nurodytą vietą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, M. K. išvažiavo savo automobiliu BMW. Šioje vietoje jie automobilyje Mersedes Benz sėdėjo apie tris valandas, iki T. M. paskambino R. B. ir pastarasis pasakė, kad D. P. jau atvažiavo. Tada jis su P. M. greitai išbėgo iš automobilio ir nubėgo link D. P. namo, prie namo kampo jie sulėtino žingsnį ir jis pamatė, kad į kiemą jau atvažiavęs stovi D. P. automobilis BMW, kurio valstybinį numerį, jam buvo pasakęs L. L., o D. P. išlipęs iš automobilio, nuėjo į namo laiptinę. Jis su P. M. buvo maždaug per 23 metrus nuo pirmos laiptinės, tuo metu, kai D. P. įėjo į laiptinę. Pastarasis tik įėjo į laiptinę arba visai nebuvo įėjęs, tik priėjo prie laiptinės durų, kai ir vėl ėjo atgal prie savo automobilio. Tuo metu jis su P. M. buvo maždaug per 13 metrų nuo D. P. ir buvo pats laikas šauti į jį, tačiau jis nenorėjo šauti, todėl pasakė P. M., kad D. P. per toli nuo jų. P. M. jam taip pat pritarė, pasakė - “per toli, nespėsim”. Tada D. P. įsėdo į automobilį ir atbuline eiga išvažiavo iš kiemo. Jeigu jis būtų bent pora žingsnių sparčiau paėjęs, tikrai būtų spėjęs šauti į D. P.. Po to jis su P. M. apėjo aplink namą ir grįžo ten, kur stovėjo P. M. automobilis Mercedes Benz, bet R. B. juo jau buvo išvažiavęs. Tada jie nuėjo prie M. K. automobilio, kuriam pasakė, kad nespėjo nušauti D. P., M. K. jiems liepė palaukti, o pats sakė, kad važiuoja pakviesti atgal R. B. su T. M.. Tada jis su P. M. palaukė apie apie 20-30 minučių, kol atvažiavo R. B.. Šiam jie taip pat pasakė, kad nespėjo nušauti D. P.. R. B. paskambino ir tai pasakė T. M. bei paprašė jo, pamačius atvažiuojantį D. P., paskambintų. Po to jie vėl laukė automobilyje Mersedes Benz, kuriuo buvo atvažiavęs R. B., apie valandą laiko. Tada jiems paskambino T. M. ir pasakė, kad D. P. automobilis jau stovi kieme, kad jie pražiopsojo, kada šis atvažiavo. Tada jie visi grįžo namo į jo nuomotą butą. Pas L. L. nuvažiavo M. K. ir P. M.. Grįžus namo, jie nusirengė sportinius drabužius ir viską sudėjo į maišus. Kai grįžo M. K. su P. M., šie pasakė, kad L. L. sakė, jog nieko tokio, kad nepavyko nušauti D. P., rytoj reikės bandyti dar kartą. Po to visi išėjo iš minėto buto, o jis liko namie. Jis, nenorėdamas dalyvauti L. L. sugalvoto nusikaltimo padaryme, sekančios dienos ryte išvažiavo iš namų ir namo sugrįžo tik po paros. Tuo metu jis buvo išjungęs mobiliojo telefono garsą, matė, kad maždaug apie 15 valandą jam skambinėjo L. L., bet jis neatsiliepė. Grįžęs namo pirmadienį po pietų, jis pats paskambino L. L. ir pasakė, kad buvo sulaikytas policijoje. L. L. jam liepė užeiti pas M. K. į butą, esantį Stanevičiaus g. Vilniuje, kur buvo L. L., P. M. ir M. K.. L. L. jo paklausė, kur jis buvo, kai jis atsakė, kad policijoje, L. L. pasakė jam, kad jis meluoja, nes tikrino, ir šio nebuvo areštinėje bei sudavė jam į veidą.. Tada jis pasakė, kad nakvojo pas merginą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė analoginius parodymus ( t. 6 b. l. 184-185, 191-197, 237-242, t.7. b.l. 83-88).

Tokius savo parodymus liudytojas E. P. patvirtino, juos tikrinant įvykio vietoje, kaip įvykio vietą nurodydamas Laisvės pr.71 namo prieigas Vilniuje, taip pat nurodydamas vietą miško masyve Avižienių- Sudervės apylinkėse, kur 2005 m. sausio mėnesio pradžioje L. L. nurodymu važiavo su R. B. mokytis šaudyti iš L. L. duoto pistoleto ir ten šaudė į medį. Parodymų patikrinimo vietoje metu nuo tos vietos, kur liudytojas E. P. parodė stovėjęs ir šaudęs į medį iš dešinės, per 3 metrus nuo kelio ir per 4 metrus nuo tos vietos, kur jis stovėjo, krūmuose ant žemės rastos ir paimtos dvi geltonos spalvos metalo tūtelės ( t.6 b. l. 198-234).

2005-05-17 Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. 3666 nurodyta, kad tirti pateiktos dvi tūtelės, paimtos 2005-04-26 kaltinamojo E. P. parodymų patikrinimo vietoje metu miško masyve prie Avižienių, yra Čekijos pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro “BROWNING” (7,65x17) šovinių dalys. Dvi tirti pateiktos tūtelės buvo šautos perdirbtame pistolete “IŽ-79”, kurį savanoriškai pateikė kaltinamasis R. B. (2005-03-30 specialisto išvada 2646)( t.3 b.l. 134-137). Pagal kaltinamojo R. B. parodymus šį pistoletą jis po kaltinamųjų sulaikymo paėmė iš I. N. buto kaltinamojo P. M. prašymu. Tai patvirtina, kad, ruošiantis D. P. nužudymui, nusikalstamo susivienijimo nariai buvo pasiruošę naudotis jų turimais ginklais.

Liudytoja J. Ž. savo parodymais patvirtino, kad jos vaikinas E. P. buvo įtrauktas į D. P. nužudymą, kurį organizavo kaltinamasis L. L., nurodydama sekančias aplinkybes:

2005 m. sausio mėn pradžioje vėlai vakare penktadienį arba šeštadienį, jai susitikus su E. P., jis jai sakė, kad L. L. jam davė pistoletą, ir jis važiavo į mišką mokytis šaudyti, kad L. L. liepė jam nušauti žmogų. Kada E. P. turėjo nušauti tą žmogų, ji tiksliai nežino, bet kaip ji suprato, tai po jų pokalbio kitą dieną. E. P. jai sakė, kad nenori vykdyti šio L. L. nurodymo, tačiau labai bijo jo ir todėl nežino, ką daryti. Taip pat jai E. P. pasakojo, kad jis važiavo su visa kompanija į susitikimą, nes įvyko konfliktas dėl T. M., kurio pravardė “Mutlis”. Iš jo pasakojimo ji suprato, kad į tą susitikimą važiavo visi L. L. gaujos nariai. ji taip pat atkalbinėjo E. P., kad šis nežudytų žmogaus, pasiūlė šiam geriau nueiti į policiją ir viską prisipažinti. Ji su E. P. susitarė, kad kitą rytą ji šiam paskambins, prikels ir šis su savo mama nueis į policiją ir viską papasakos. Tuo metu E. P. gyveno išsinuomotame bute Žadeikos gatvėje. Kitą dieną ji apie 12 val. ji paskambino E. P., kuris netrukus atvažiavo pas ją, ir jie abu vėl galvojo, ką daryti, kad jis nevažiuotų nušauti to žmogaus. Jie sugalvojo, kad E. P. turi pasislėpti, o jeigu L. L. šio ieškotų, ji pasakytų, kad E. P. sulaikė policija. Tada E. P. išsinuomojo vienai ar dviem dienom butą, esantį Rinktinės g. 1, kur jie buvo pasislėpę su juo nuo L. L.. Tą dieną apie 17 val. jai paskambino M. K. ir paklausė, kur E. P.. Ji pasakė, kad nežino, nes jam kažkas paskambino, po to šis išėjo ir daugiau nesugrįžo. Tada M. K. pasakė, kad atvažiuoja pasikalbėti. Kai netrukus M. K. atvažiavo, vėl paskambino ir paprašė, kad ji išeitų į kiemą pasikalbėti. Savo namų laiptinėje ji susitiko su M. K. ir L. L.. Pastarasis jos klausė, kur E. P.. L. L. ji papasakojo jos ir E. P. sukurtą versiją, kad jis buvo jos namuose, tada šiam kažkas į mobiliojo ryšio telefoną paskambino ir jis išėjo ir daugiau negrįžo. Ji pasakė L. L., kad E. P. tikriausiai sulaikė policija. Tada jos paprašė raktų nuo E. P. nuomoto buto, esančio Žadeikos gatvėje. Gavę raktus, M. K. su L. L. išvažiavo. Po to ji su E. P. nuvažiavo į šio išsinuomotą minėtą butą Rinktinės gatvėje ir ten nakvojo. Praėjus keletui dienų E. P. jai sakė, kad L. L. jam pranešė, jog išvažiuoja kažkuriam laikui.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad 2005-01-09 apie 23 val. 54 min. jis buvo daugiaaukščio namo bute ir pro langą pamatė, kad į kiemą atvažiavo tamsios spalvos 5-os klasės BMW automobilis. Lauke buvo tamsu, o kiemas buvo silpnai apšviestas. Automobilis trumpam stabtelėjo, po to atbulas prisiparkavo prie kitų automobilių. Maždaug po poros minučių jis išgirdo stiprius 5 ar 6 šūvius. Pagal garsą liudytojas suprato, kad šaudo iš šaunamojo ginklo. Jis nematė, kas šaudo, bet labai greitai maždaug po 2-3 sekundžių po išgirstų šūvių, jis pamatė nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie namo (duomenys neskelbtini) A, atbėgantį vaikiną. Šis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, juodais plaukais arba ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę. Vaikinas labai greitai bėgo, tačiau kur šis bėgo, jis negalėjo įžiūrėti, kadangi užstojo namo kampas. Išėjęs į balkoną, jis pamatė, kad minėtas vaikinas jau lėtesniu žingsniu atbėgo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini)B namo, ir būtent prie automobilio BMW, kurį jis matė prieš tai atvažiavusį į minėtą aikštelę. Jis matė, kaip iš šio automobilio priekinės keleivio pusės ten sėdintis vaikinas iškėlė vieną koją ir išlindo iš automobilio iki pusės, ir gestais ar garsais, pakvietė tą vaikiną, kuris bėgo nuo (duomenys neskelbtini)A namo pusės. Pastarasis pakviestas iš karto atbėgo prie minėto automobilio BMW ir įsėdo į šio automobilio vairuotojo vietą. Maždaug po poros sekundžių užsikūrė automobilio variklis ir automobilis lėtai, neįjungtais žibintais, išvažiavo iš aikštelės į Laisvės prospektą. Prie posūkio į Laisvės pr. automobilio žibintai įsijungė, ir automobilis nuvažiavo kryptimi link Pašilaičių ( t.6 b. l. 84-85, ).

Kaltinamasis R. S. parodė, kad 2005 m. sausio mėnesio pradžioje jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino E. P., kuris jam liepė atvažiuoti pas L. L. į butą, kažką norėjo pašnekėti dėl T. M. automobilio. Po to jie važiavo prie Kuro aparatūros gamyklos, L. L. liepė pasiimti nupjautvamzdžius. Ten nuvažiavo jis, E. P., M. K., L. L., T. M., kur buvo susirinkusi kažkokių priešininkų grupė, bet nuvažiavus ten nieko neįvyko, susirinkę žmonės išsisklaidė. Jis nurodo, kad smulkiau įvykio detales prisiminė, apklausiamas tyrime.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2005 m. sausio mėnesio pradžioje jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino E. P., kuris jam liepė atvažiuoti pas L. L. į butą, esantį Fabijoniškių rajone. Nuvykus, bute buvo L. L., M. K., T. M., P. M. ir E. P.. L. L. trumpai pasakė, kad įvyko incidentas, kad iš T. M. bandė atimti automobilį BMW ir kad jie dabar važiuos pasikalbėti dėl šio įvykio su kažkokiu „Storu“. Iš L. L. namų jie visi važiavo prie sporto klubas „Aitvaras“, o po to M. K. automobiliu BMW, kuriuo dar važiavo T. M. ir E. P., jie nuvažiavo į L. L. minėtą susitikimą. Prieš išvažiuojant, kai jis sėdėjo automobilyje, pro praviras duris L. L. pasakė, kad krepšyje ant galinės sėdynės yra „abrezai, t.y. nupjautavamzdžiai šautuvai, kuriuos jis su E. P. atvažiavę į susitikimą turės paimti. Jiems atvažiavus prie „Kuro aparatūros“ į aikštelę, ten buvo susirinkę daug žmonių. Jis su E. P. ėjo pirmi, nes taip liepė L. L.. Jis nuėjo į patį aikštelės kraštą ir nusivedė su savim E. P.. L. L. atsistojo pačioje aikštelėje, su kažkuo kalbėjosi, bet jis- R. S. stovėjo gana toli ir pokalbio negirdėjo. Po to kažkas pradėjo šaukti „mentai“ir visi išsiskirstė. Ten jie buvo ne daugiau kaip 10 minučių. Jam einant į minėtą susitikimą, šautuvą jis laikė paslėptą po striuke ir nebuvo jo išsitraukęs. Po to tą nupjautavamzdį šautuvą jis paliko pas M. K. automobilyje ( t.11 b. l. 94 – 96, 106 – 108 ).

Liudytojas Ž. V. parodė, kad 2005 m. sausio mėn. pradžioje, jam būnant sporto klube „Aitvaras“, prie jo priėjo L. L., kuris pasakė, kad iš T. M. vaikinas, pravarde „Storas“ bandė atimti automobilį bei jį skriaudžia,, kartu buvęs P. M. sakė, kad reikia važiuoti į susitikimą prie Kuro aparatūros gamyklos ir pakvietė kartu važiuoti kitus sporto klube buvusius vaikinus. Iš viso važiavo apie 15 žmonių, nuvažiavus ten jau buvo susirinkę irgi maždaug apie 15 žmonių, tame tarpe buvo vaikinas D. ar Dk., žinojo, kad toks yra Pašilaičiuose, tada ir suprato, kad tas vaikinas ir yra „Storas“ . Su juo susitikime kalbėjosi Miškinis, o L. L. su juo nebendravo. Jis pats ginklo neturėjo ir nematė, kad kas iš atvažiavusių prie kuro aparatūros gamyklos būtų turėjęs ginklą. Toje kompanijoje jį pradėjo pokalbiui kviesti vienas vaikinas, su kuriuo jis 2004m. konfliktavo, tai jis, nenorėdamas naujo konflikto, išvažiavo, taip pat išsiskirstė ir kiti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. V. parodė, kad 2005 m. sausio mėnesio pradžioje, kai jis buvo sporto klube “Aitvaras”, Ukmergės g. 305 Vilniuje prie jo priėjo L. L. ir pasakė, kad iš T. M. bandė atimti automobilį, kad pastarąjį skriaudžia vaikinas, pravarde “Storas, kurio jis tada nepažinojo. L. L. jam pasakė, kad važiuoja pasikalbėti su žmogum, kurį įvardijo “Darka iš Pašilaičių” ir paprašė, kad kartu važiuotų klube “Aitvaras’ buvę vaikinai, kad jam- L. L. būtų saugiau. Jis važiavo į tą susitikimą, kuris vyko prie “Kuro aparatūros”automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pats vairavo, su juo važiavo dar vienas vaikinas iš sporto klubo, kurio duomenų jis nežino. Iš šio sporto klubo kartu su L. L. važiavo apie 15 žmonių. Jis pats šaunamojo ginklo neturėjo ir nematė, ar turėjo ginklus kiti ten važiavę vaikinai. Kai jis atvažiavo prie “Kuro aparatūros”, ten jau buvo susirinkę taip pat apie 15 žmonių, kaip kad jis suprato, - “Darkos” kompanija. L. L. susitiko su minėtu “Darka”, tačiau kaip tik tuo metu jis-Ž. V. išgirdo, kad kažkuris iš “Darkos” kompanijos vaikinų pradėjo šaukti jį, kviesdamas už kampo “pasišnekėti”.Tai buvo tas pats vaikinas, su kuriuo jis dar 2004 metais turėjo konfliktą gatvėje, todėl, nenorėdami konfliktuoti, jie visi apsisuko ir išvažiavo iš tos aikštelės ( t.6 b.l. 163 – 167).

Liudytojas M. J. parodė, kad maždaug prieš du metus, tiksliau jis nepamena, jam būnant sporto salėje „Aitvaras“, dviejų vaikinų prašymu, iš kurių vienas buvo Ž. V., jis važiavo į aikštelę, kur kažkas kažką tai aiškinosi. Kartu važiavo L. L., buvo aikštelėje M. K., P. M.. Aikštelėje buvo susirinkusi grupė jaunų vaikinų, tačiau kas ir dėl ko aiškinosi, jis nesupratęs, daugiausia aiškinosi M. K. su P. M..

Liudytojas A. K. savo parodymais patvirtino, kad jam sportuojant sporto klube“Aitvaras“, kur sportuodavo L. L. su draugais, buvo iškilęs kažkoks konfliktas dėl T. M., dėl ko L. L. paprašė pavažiuoti į vieną aikštelę Kalvarijų g. prie Kuro aparatūros gamyklos. Jis susidomėjęs nuvažiavo, aikštelėje buvo susirinkęs nemažas pulkas jaunų žmonių Buvo be jo nuvažiavę L. L., P. M., M. K., Ž. V.. Aikštelėje buvo kažkokie žodiniai konfliktai, tačiau jis nematė jokių ginklų, muštynių. Nelabai suprato, kas toje aikštelėje vyko.

Liudytojas R. V. parodė, kad prieš kažkiek tai laiko, tiksliau jis nepamena, jam dar dirbant sporto klube „Aitvaras“, jis kartu su tą dieną sportavusiais vaikinais kažkieno kvietimu buvo nuvažiavęs į vaikinų susitikimą prie Kuro aparatūros gamyklos, matė, kad vaikinų tarpe buvo M. K., P. M., L. L. ten jis nematė. Jis pats nebuvo ginkluotas, nematė ir pas kitus ginklų. P. M. ir M. K. šnekėjosi su vaikinais iš kitos kompanijos, tačiau ką jie aiškinosi ir dėl kokios priežasties įvyko susitikimas, jis nežino.

Ludytoja E. N. parodė, kad maždaug prieš tris dienas iki 2005-01-09 dienos, pas juos į namus (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur tuo metu ji gyveno su M. K., atvažiavo L. L., kuris buvo labai supykęs, susinervinęs, kuris M. K. pasakojo, kad T. M. turėjo konfliktą su kažkokia kompanija jaunuolių, pasakojo, kad T. M. važiavo savo automobiliu BMW iš aikštelės Laisvės prospekte ir šiam išvažinėjant, prie jo privažiavo kažkoks džipas, iš kurio išlipo grupelė jaunuolių, kurie išdaužė automobilio stiklus, ištraukė ar norėjo ištraukti T. M., grasino jam, bet jis nuo tų vaikinų pabėgo. Prieš pabėgdamas, jis savo automobilyje įjungė “slapuką”, kad automobilis neužsivestų. Pagal L. L. pasakojimą, ta kompanija jaunuolių, kurie užpuolė T. M., norėjo nuvaryti šio automobilį, bet kaip ji suprato, neužvedė jo dėl įrengto automobilyje “slapuko”. L. L. M. K. sakė, kad taip negali būti, kad negalima leisti, jog dienos metu gatvėje užpuldinėtų. Ji suprato, kad tas konfliktas tarp T. M. ir kompanijos vaikinų įvyko tą pačią dieną, kai pas juos buvo L. L.. Po šio pokalbio L. L. kažkam skambino mobilaus ryšio telefonu ir siūlė susitikti. Po to L. L. kartu su M. K. kažkur išvažiavo. Tą dieną M. K. namo sugrįžo apie 21.00 val.. Tą pačią ar sekančią dieną pas juos į butą Stanevičiaus g. 96-39 Vilniuje vėl atvažiavo L. L. ir ji girdėjo, kaip L. L. su M. K. tarpusavyje kalbėjosi ir dalinosi įspūdžiais apie tą vakarą, kai T. M. buvo užpultas. L. L. su M. K. kalbėjosi, kad buvo nuvažiavę į susitikimą, kurį šie vadino “strielka”, būtent su ta kompanija, kuri užpuolė T. M.. Iš šių pokalbio, ji suprato, kad susitikimas vyko prie “Kuro aparatūros” gamyklos esančioje aikštelėje. L. L. pats kvietė į susitikimą tuos jaunuolius, kurie užpuolė T. M.. Ji suprato, kad L. L. žinojo, kas užpuolė T. M. iš pastarojo pasakojimų jam. Iš L. L. ir M. K. pokalbio ji suprato, kad į tą “Strielką” važiavo T. M., L. L. ir M. K., P. M. bei E. P., kurio pravardė “Funtas” ir dar kažkokie tai vaikinai. Iš L. L. pasakojimo buvo aišku, kad jiems atvažiavus į “Strielką”, iš kitos kompanijos jau buvo visi susirinkę ir kad šio susitikimo metu L. L. bandė išsiaiškinti dėl T. M. užpuolimo, bet pasikalbėti nepavyko, nes iš tos kitos kompanijos vieni jaunuoliai buvo girti, kiti lyg tai buvo apsvaigę nuo narkotikų. Kaip ji suprato, tą kartą tarp minėtų vaikinų nebuvo jokių muštynių, šie tik barėsi. L. L. po šios “strielkos”, būdamas pas juos namie, labai pyko dėl minėto incidento, sakė, kad “ką jie čia mus gaidžiais laiko”. 2005-01-09, pavakaryje, kai lauke jau temo, pas juos į butą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atvažiavo L. L., po kažkiek laiko atvažiavo T. M. ir P. M.. Maždaug dar po pusvalandžio ar valandos pas ją atvažiavo jos draugė I. B.. L. L., T. M. ir P. M. turėjo ginklus, L. L. turėjo pistoletą, kurio rankena buvo apvyniota baltos spalvos izoliacija, taip pat jis turėjo skalpelį, kuris taip pat buvo apvyniotas baltos spalvos izoliacija. Bute P. M. ant savo pistoleto rankenos vyniojo baltos spalvos izoliaciją. L. L., T. M., P. M. ir M. K. buvo su neperšaunamom liemenėm. Neperšaunamą liemenę L. L. nešiojo jau iš anksčiau, o kiti pradėjo neperšaunamas liemenes nešioti po minėto konflikto, kai buvo užpultas T. M.. Po to visi keturi vaikinai iš jų buto, prabuvę gana ilgai, išvažiavo. Apie 24.00 arba dar vėliau, į butą grįžo M. K. ir L. L., kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, t.y. L. L. jau buvo persirengęs po to, kai išėjo iš jų buto. Jie užėjo trumpam ir netrukus maždaug po 15 minučių jie išėjo, kai ji, M. K. prašymu iškvietė taksi, ir po to abu kažkur išvažiavo. Jiems išėjus, ji pamatė, kad bute stovi šiukšlių maišas, kuriame buvo sudėti tamsūs drabužiai. Kitą dieną kažkas tuos drabužius iš buto išnešė. Tą naktį M. K. grįžo vėlai, ji jau miegojo. M. K. buvo išgėręs alkoholio ir nieko nepasakojo. 2005-01-10 apie 17.00 val. ji, grįžusi namo, klausė M. K., kur jis buvo ir ką veikė 2005-01-09 dienos vakare, kadangi ji matė, kad jis buvo susijaudinęs ir neramus. Jis jai nieko nepasakojo, bet liepė per televiziją žiūrėti kriminalines žinias. Jai paklausus, ar jį rodys, šis atsakė „ galbūt“. Ji tuomet pažiūrėjo televizijos anonsą ir matė pranešimą, kad naktį iš 2005-01-09 į 2005-01-10 buvo apšaudytas automobilis, rodė automobilį BMW. Jai paklausus M. K., ar per kriminalines žinias turi rodyti juodos spalvos BMW, jis labai nustebo ir paklausė, ar tikrai juodą. Rodant reportažą apie tai, kad buvo apšaudytas automobilis BMW, jie jį žiūrėjo kartu. Žurnalistui komentuojant, kad šaudė šaulys profesionalas, bei rodant apšaudytą automobilį BMW, M. K. nusišypsojo ir pasakė, kad neblogai pataikė. Iš to pasakymo ji supratusi, kad šaudė būtent jis, nors paklausus jo, ar tai jis šaudė, jis konkrečiai neatsakė. Kitą dieną, o gal dar vėliau, pas juos vėl buvo L. L., kuris kalbėjo su M. K.. Iš šių pokalbio ji suprato, kad 2005-01-09 jie pasikėsino nušauti ne tą žmogų, kurį norėjo. L. L. pasakė, kad vis tiek viso šito taip nepaliks. Ji suprato, kad L. L. vis tiek ketino susirasti tą žmogų, kuriam turėjo grasinti ar dar kažką padaryti, ką tiksliai – ji nesuprato, tačiau suprato, kad šitas šaudymas buvo susijęs su prieš kelias dienas įvykusiu konfliktu tarp T. M. ir kažkokios kompanijos.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2005 m. sausio 9 d. sekmadienį, apie 19 val. ji atvažiavo pas E. N. į butą esantį S.(duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur bute dar buvo M. K., T. M., L. L. ir P. M.. Pastarieji buvo svetainėje. Minėti vaikinai buvo apsirengę tik su apatiniais marškinėliais. L. L. vaikščiojo po kambarį, kiti sėdėjo. Jos su E. N. išėjo į kitą kambarį, tačiau girdėjosi, kad vaikinai kažką kalbėjosi ir kad daugiausia kalbėjo L. L.. Vaikinai išėjo iš buto maždaug po valandos, tačiau ne visi iš karto, o atskirai. Praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai iš buto išėjo paskutiniai vaikinai, į butą atgal vėl sugrįžo M. K. su P. M. ir M. K. merginoms pasakė “jeigu ką, mes šiandien buvom su jumis”. Iš to ji suprato, kad jeigu jos ir E. N. kas nors klaustų, jos turėtų tai patvirtinti. Maždaug po valandos ji išėjo.2005-01-19 ji buvo vėl svečiuose pas E. N., prie jų M. K. su L. L. kažkur ruošėsi važiuoti, o jos išėjo sportuoti. Grįžus vakare jos bendravo, E. N. jos paklausė, ar ji matė per TV reportažą apie susišaudymą ir paaiškino, kad tai susiję su M. K. ir jo draugais.

Liudytoja D. K. savo parodymais patvirtino, kad 2005m. sausio 9d. apie 23 val. kartu su savo drauge S. Š. buvo užėjusios į svečius pas kaltinamąjį R. B., kur tuo metu buvo svečiuose ir kaltinamasis L. L., su kuriais bendravo apie 20 minučių, po to jos išėjusios . Abu vaiinai buvo stipriai išgėrę, iš R. B. žino, kad tą vakarą jie abu bendravo.

Liudytoja S. Š. davė analoginius liudytojai D. K. parodymus.

Liudytojas R. D. savo parodymais patvirtino, kad 2005-01-09 jis klube „Trasa“ su draugais šventė gimtadienį, kai į klubą apie 1 val. atvažiavo L. L., R. B. ir dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta.

2005-01-10 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini)A namo Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje 1 m atstumu nuo šaligatvio, skersai stovėjimo aikštelės, stovi tamsiai mėlynos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio variklio dangčio yra viena kiaurymė, kairėje ties viduriu bei kairėje variklio dangčio viršutinėje dalyje yra 1x3 cm dydžio įlenkimas, aplink kurį nusilupę dažai, ant priekinio automobilio stiklo kairėje pusėje yra keturios apie 1,2 cm dydžio kiaurymės, apie kurias yra stiklo įtrūkimai, ant automobilio galinio stiklo, ties viduriu yra apie 3 cm dydžio kiaurymė nelygiais kraštais, aplink kuriuos stiklas sutrūkinėjęs, automobilio salone, ant priekinio skydelio plastmasinės dalies vairuotojo pusėje yra stiklo šukių. Apžiūrint teritoriją aplink automobilį, žolėje ant žaliosios vejos 45 cm atstumu nuo šaligatvio ir 700 cm nuo automobilių stovėjimo aikštelės rasta tūtelė, žolėje 210 cm atstumu nuo šaligatvio ir 770 cm atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės rasta tūtelė, žolėje 290 cm atstumu nuo šaligatvio ir 790 cm atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės rasta tūtelė, žolėje 370 cm atstumu nuo šaligatvio ir 810 cm atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės rasta tūtelė, žolėje 330 cm atstumu nuo šaligatvio ir 600 cm atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės rasta tūtelė ( t.1 b.l. 75-82 ). 2005-01-11 automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu automobilio salone nuo galinės sėdynės sėdimosios dalies ties viduriu rasta ir paimta geltono spalvos metalo kulka, ant kurios kraštų matyti nubraukimai ir stiklo šukių likučiai ( t.1 b. l. 93-102). Tai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad į nukentėjusiojo R. M. automobilį tą vakarą buvo šaudoma.Tai, kad aptariamo įvykio metu šaudant buvo pataikyta į automobilyje BMW valzst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusį nukentėjusįjį R. M., patvirtina 2005-01-12 VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro filialo krūtinės chirurgijos skyriaus darbuotojų savo iniciatyva prie bylos pateikta kulka, išimta iš R. M. kaklo operacijos metu ( t. 1 b.l. 119).

2005-01-20 Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. 469 nurodoma, kad tyrimui pateiktos dvi kulkos ( 2005-01-11 paimta automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ir išimta iš nukentėjusiojo R. M. kaklo operacijos metu) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18 mm) šovinių dalys. Tyrimui pateiktos kulkos iššautos iš vieno ir to paties ginklo vamzdžio ir galėjo būti iššautos iš 9 mm kalibro ginklo, kuriuo galėtų būti Rusijos pramoninės gamybos pistoletai “PM”(MAKAROV”) ( t.1 b. l. 122-126).Tai patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, kad kaltinamasis M. K. šaudė į nukentėjusįjį R. M. vienu ginklu.

Kaltinamojo M. K. ir nukentėjusiojo R. M. nurodytas aplinkybes dėl šaudymo aplinkybių patvirtina 2005-01-28 Lietuvos policijos KTC specialisto išvada Nr. 11-110-(05), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikto automobilio BMW, valst.Nr (duomenys neskelbtini), pažeidimai yra šautiniai. Pažeidimų aplinkoje artimo šūvio pėdsakų nėra, t.y. buvo šauta iš atstumų, kuriuose nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šaudant iš trumpavamzdžių ginklų, skirtų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, šūvio atstumas, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai (taškinė metalizacija, parako dalelės), yra didesnis negu 80 cm. Tiriamajame minėtame automobilyje yra dvylika šautinių pažeidimų, kurie buvo padaryti penkiais arba šešiais šūviais. Tarp šių pažeidimų yra: penki pažeidimai-kulkų įėjimo angos, esančios variklio dangtyje ir priekiniame stikle; vienas pažeidimas - liestinis, esantis variklio dangtyje; du pažeidimai - kulkų išėjimo angos, esančios užpakaliniame automobilio stikle; keturi pažeidimai - vidiniai automobilio pažeidimai, iš kurių du liestiniai, esantys prietaisų skydelio viršuje, vienas pažeidimas, esantis sėdynės atlošo viršuje ir vienas pažeidimas, esantis variklio dangčio vidiniame padengime. Dviejų šūvių į automobilio variklio dangtį kryptis buvo iš priekio į užpakalį ir horizontali, vertinant automobilio atžvilgiu. Kitų šūvių į automobilio priekinį stiklą galimos kryptys buvo iš priekio į užpakalį, nežymiai iš kairės į dešinę ir nežymiai iš viršaus žemyn (vieno šūvio horizontali), vertinant automobilio atžvilgiu. Vienas iš automobilio priekinio stiklo pažeidimų- kulkos įėjimo angų galėjo būti padarytas rikošetu nuo variklio dangčio liestinio pažeidimo atšokusia kulka. Dviejų šūvių į automobilio variklio dangtį metu ginklas ir šovusysis buvo iš priekio, kitų šūvių į priekinį automobilio stiklą metu ginklas ir šovusysis buvo iš priekio ir nežymiai iš kairės pusės, automobilio atžvilgiu (t.1 t b. l. 107-117).

2005-03-07 specialisto išvadoje Nr. 1593 nustačiusioje, kad tirti pateiktas 2005-02-23 sodyboje, esančioje Sėlos k., Tauragnų apyl., Utenos raj. kaltinamojo R. B. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas pistoletas yra Rusijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro pistoletas “MAKAROV” Nr. BV 4231 (raidės transliteruotos į lietuviškas raides) yra šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18 mm) šoviniais taip pat nustatyta, kad penkios tūtelės, paimtos po pasikėsinimo nužudyti R. M. – 2005-01-10 (duomenys neskelbtini) A Vilniuje, buvo šautos tirti pateiktame pistolete MAKAROV Nr. BV 423, taip pat dvi kulkos, paimtos pasikėsinimo nužudyti R. M. buvo iššautos iš šio tirti pateikto pistoleto MAKAROV Nr. BV 4231 vamzdžio ( t.3 b.l. 121-129).Tai patvirtina, kad kaltinamasis M. K., šaudamas į nukentėjusįjį R. M., naudojosi jų nusikalstamam susivienijimui priklausančiu ginklu, kurį kaltinamojo L. L. nurodymu kaltinamasis R. B. po aptariamo įvykio buvo paslėpęs sodyboje Sėlos km. Tauragnų apyl. Utenos raj.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą, mano, kad kaltinamieji L. L., M. K., P. M., R. B., R. B. yra kalti dėl pasikėsinimo nužudyti D. P., o kaltinamasis M. K. yra kaltas dėl pasikėsinimo, suklydus jam dėl nusikalstamos veikos objekto, nužudyti R. M. . Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad aptariamos veikos motyvas yra tai, kad kaltinamasis T. M. turėjo konfliktą su D. P., dėl ko kaltinamasis L. L. organizavo šio nužudymą kiekvienam iš kaltinamųjų duodamas konkrečias užduotis, paskirstydamas jų vaidmenis, darant nusikaltimą pagal jo sukurtą planą :

2005-01-06 kaltinamieji P. M. ir T. M. stebėjo planuojamo nužudyti D. P. gyvenamą namą, nustatydami, kada jis grįžta namo ;

2005-01-07 kaltinamieji T. M. ir P. M. nupirko penkis sportinius kostiumus, kepures, pirštines, avalynę, skirtus kaltinamųjų aprangai nusikaltimo darymo metu;

2005-01-08 kaltinamieji L. L., T. M., P. M. planuojamo nužudyti D. P. gyvenamo namo prieigose analizavo aplinką, aptarė kiekvieno veikos bendrininko konkrečius veiksmus vietoje, jų išsidėstymą žudant D. P. ;

2005-01-08 kaltinamasis R. B., kaltinamojo L. L. nurodymu nupirkęs, nupirko du mobilaus ryšio telefonus su dviem SIM kortelėmis, kuriais, darant nusikaltimą prieš D. P., naudojosi kaltinamasis T. M. ir pats R. B.;

2005-01-08 kaltinamojo L. L. pavedimu kaltinamiesiems T. M., M. K., P. M., R. B. ir E. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla dėl pasikėsinimo nužudyti D. P., nutraukta, susirinkus pastarojo nuomotame bute, kaltinamasis L. L. kiekvienam iš jų išdėstė veiklos planą, ką kiekvienas turi daryti realizuojant jo organizuojamo nusikaltimo sudėtį, paruošė ginklus nusikaltimui, mokė E. P., kuriam buvo pavedęs nužudyti D. P., kaip reikia elgtis su ginklu, kokiu būdu nušauti, kaltinamieji P. M. ir R. B. kaltinamojo L. L. nurodymu mokė miške E. P. šaudyti;

2005-01-08 apie 23 val. įvykio vietoje prie D. P. namų kaltinamasis T. M., sėdėdamas automobilyje, laukė sugrįžtant D. P., jam įvažiuojant į savo namų kiemą, paskambino kaltinamajam R. B., atvežusiam E. P., turėjusį nužudyti D. P., ir kaltinamąjį P. M., turėjusį padėti tai padaryti E. P., jei įvyktų koks nenumatytas nesklandumas;

2005-01-08 apie 23 val. kaltinamasis R. B., atvežęs į vietą kaltinamąjį P. M. ir E. P., kurie buvo ginkluoti, pranešus kaltinamajam T. M. telefonu apie tai, kad į kiemą įvažiavo D. P., informavo kaltinamąjį P. M. ir E. P. apie tai, pastarieji išlipo iš automobilio, kad nužudytų D. P.;

2005-01-08 apie 23 val. kaltinamasis P. M. ir E. P. išlipo iš automobilio, kad nužudytų D. P., tačiau E. P. atsisakė užbaigti pradėtą nusikaltimą, į D. P. nešovė, kaltinamasis P. M., nevykdydamas kaltinamojo L. L. nurodymo, taip pat nešovė į D. P., o pastarasis per tą laiką vėl išvažiavo;

2005-01-09 vakare kaltinamieji P. M. ir R. B. kaltinamojo L. L. nurodymu, turėdami pastarojo perduotą nenustatyto modelio pistoletą, atvažiavo prie D. P. namo, kad jį nužudytų;

2005-01-09 vakare kaltinamieji L. L. ir M. K. atvažiavo prie D. P. gyvenamo namo, kad jį nužudytų, kur kaltinamasis M. K., gavęs iš kaltinamojo L. L. užtaisytą pistoletą „Makarov“, vykdydamas jo nurodymą nužudyti D. P., kėsindamasis į netinkamą objektą, šovė per klaidą į R. M., jį sužalodamas .

Kaltinamieji L. L., T. M., R. B. neigia dalyvavę jiems inkriminuotų veikų padaryme, tačiau tai, kad šie asmenys, dalyvavo pasikėsinant nužudyti D. P., ir kad kaltinamieji L. L. ir R. B. yra kalti dėl to, yra nustatyta aukščiau aptartais įrodymais. Teismas, taip įvertindamas aptariamą situaciją, remiasi kaltinamųjų M. K., P. M., R. B., liudytojų E. P., J. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei jų parodymais teisminio nagrinėjimo metu. Jų parodymai tiek dėl konflikto, kilusio tarp kaltinamojo T. M. ir liudytojo D. P., tiek dėl šio konflikto sprendimo būdo, tiek dėl kaltinamojo L. L. paruošto plano nužudyti D. P., dėl pasiruošimo šį planą realizuoti, dėl paties nusikaltimo darymo aplinkybių ir pan. yra nuoseklūs, detalūs, atitinka tarpusavyje, papildo vienas kitą. Kaltinamasis T. M., teisminio nagrinėjimo metu neigęs dalyvavęs šios jam inkriminuotos veikos padaryme, atsisakė savo parodymų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad juos davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui perskaitęs straipsnį dienraštyje“Lietuvos rytas“, be to jį gąsdino ikiteisminio pareigūnai, vertė duoti parodymus prieš kaltinamąjį L. L.. Teismas tokia šio kaltinamojo versija netiki. Šio kaltinamojo aukščiau nurodyti parodymai, jo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra nuoseklūs ir detalūs, atitinkantys kaltinamųjų P. M., M. K., R. B. parodymus, tai patvirtina, kad kaltinamasis T. M. pats betarpiškai dalyvavo aptariamuose įvykiuose, todėl jam, kaip ir kitiems kaltinamiesiems, gerai buvo žinomos visos įvykio detalės. Kaltinamojo T. M. paminėtame 2005-02-11 dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. straipsnyje „Gauja auką nužudė ir užkasė“ ( t.34 b.l. 22) įvykis aprašytas itin fragmentiškai, prieštaringai nurodant įvykio aplinkybes, todėl šiame straipsnyje pateikta informacija negalėjo būti kaltinamojo T. M. panaudota jo apklausoje, duodant jam parodymus, nes ir jo parodymai, apklausiant jį įtariamuoju, visiškai neatitinka šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių. Be to teismas, vertindamas kaltinamojo T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip tiesą atitinkančius parodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, nelogiški, iš jų net negalima suprasti jo pasakojamų įvykių aplinkybių.

Tai, kad kaltinamasis L. L. dalyvavo aptariamo nusikaltimo padaryme, patvirtino ir liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, jis patvirtino kaltinamojo M. K. nurodytas aplinkybes dėl automobilio, kuriuo jis kartu su kaltinamuoju L. L. buvo atvažiavęs į įvykio vietą, buvimo vietos, dėl jo po šūvių į nukentėjusįjį R. M. pakvietimo grįžti į automobilį, iškėlus vieną koją iš automobilio, dėl jų pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybių ir pan. Taip pat tai, kad aptariamo įvykio metu buvo naudojami kaltinamųjų nusikalstamo susivienijimo turimi ginklai, patvirtina aukščiau aptarti įrodymai dėl šių ginklų suradimo, šaudmenų suradimo jų paslėpimo vietose, specialistų išvados, taip pat tūtelių radimas vietoje, kur liudytojas E. P. buvo mokamas šaudyti.

Kaltinamieji L. L. ir T. M. teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad neva aptariamo įvykio iniciatoriai buvo kaltinamieji P. M. ir M. K., nes, pagal juos, jie organizavę susitikimą su liudytoju D. P. ir jo žmonėmis, todėl jie galėjo organizuoti ir dalyvauti D. P. nužudyme. Tokią kaltinamųjų versiją iš dalies patvirtina liudytojai R. V., M. J., taip pat ir liudytojas Ž. V., savo parodymais patvirtinę, kad neva šio susitikimo metu kaltinamieji M. K. ir P. M. buvo aktyvūs. Teismas, vertindamas šiuos parodymus, jais netiki, nes juos nuneigia aukščiau aptarti įrodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, be to šių liudytojų parodymai apie aptariamo susitikimo aplinkybes yra itin neinformatyvūs, dėl ko jų parodymų negalima laikyti patikimu įrodymų šaltiniu. Liudytojas Ž. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamąjį L. L. susitikimo metu nurodęs buvus lyderiu, savo parodymų pakeitimo motyvų negalėjo nurodyti.

Kaltinamieji L. L., R. B., neigdami dalyvavę 2005-01-09 D. P. pasikėsinime nužudyti, nurodė, kad jie buvo kaltinamojo R. B. namuose, po to naktį linksminosi viename iš klubų Vilniaus centre. Liudytojos D. K. ir S. Š. savo parodymais patvirtino, kad 2005-01-09 apie 23 val. buvo užėjusios pas kaltinamąjį R. B. į namus, kur be jo dar buvo ir kaltinamasis L. L., jos pabuvusios apie 20 minučių, išėjusios. Liudytojas R. D. taip pat patvirtina, kad 2005-01-10 apie 1 val. nakties sutikęs kaltinamuosius L. L. ir R. B. naktiniame klube „Trasa“, su jais kartu buvęs dar vienas jam nepažįstamas vaikinas. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, mano, jie vertintini kritiškai, šių liudytojų parodymai nenuneigia byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamieji L. L. ir R. B. 2005-01-09 apie 24 val. dalyvavo pasikėsinime nužudyti D. P.. Liudytojos D. K., S. Š. apie jų nurodytas aplinkybes, pagal jas įvykusias 2005-01-09 apie 23 val., buvo apklaustos 2007-04-12, todėl nėra įtikinama, kad liudytojos galėtų prisiminti įvykio, įvykusio daugiau nei prieš du metus, aplinkybes, juolab, kad jos yra jaunos moterys, dažnai bendraujančios, dalyvaujančios pasilinksminimuose, todėl kolegija abejoja, kad jos metų, mėnesio, dienos ir valandos tikslumu prisimintų niekuo neįsimenantį užėjimą pas kaltinamąjį R. B., neva tuo laiku buvusį namuose, kai aukščiau nurodytais patikimais įrodymais yra nustatytos kitos aplinkybės, paneigiančios minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes. Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad 2005-01-09 apie 24 val., kaltinamajam M. K. šaudant į nukentėjusįjį R. M., kaltinamieji L. L., P. M. ir R. B. buvo toje pat įvykio vietoje, turėdami tikslą nužudyti D. P., po to po pasikėsinimo į R. M. jie iš įvykio vietos pasišalino, vėliau tą naktį kaltinamieji L. L., M. K. ir R. B. leido naktiniame klube, kad turėtų, kaip parodė kaltinamasis M. K., alibi dėl aptariamo nusikaltimo. Liudytojas R. D. savo parodymais apie tai, kad minėti kaltinamieji tą naktį buvo klube „Trasa“, neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, tačiau kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo patikėti šio liudytojo parodymais, kad minėti kaltinamieji klube jau buvo 1 val. Liudytojas R. D. dėl minėtų aplinkybių buvo apklaustas 2007-04-12, t.y. praėjus daugiau nei 2 metams po jo parodymuose minimo įvykio, todėl nėra įtikinama, kad jis prisiminė tikslią šių kaltinamųjų atvykimo valandą, juolab, kad jis savo parodymuose šią valandą mini aptakiai, nurodydamas, kad tai buvo apie 1 val.

Tai, kad kaltinamasis R. B. kaip padėjėjas bendrininkavo kaltinamiesiems P. M., L. L. ir M. K., šiems kėsinantis nužudyti D. P., yra nustatyta iš kaltinamųjų P. M. ir M. K. parodymų tiek ikteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis M. K. apie tai, kad kaltinamasis R. B. 2005-01-09 dalyvavo pasikėsinime nužudyti D. P., apklausiamas įtariamuoju tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek pas ikiteaisminio tyrimo teisėją 2005-01-27, 2005-02-08, 2005-02-14, nenurodė, kad kėsinantis į D. P. gyvybę, būtų dalyvavęs kaltinamasis R. B., bet apklausiant jį papildomai 2005-03-02, jis nurodė, kad šio nusikaltimo daryme 2005-01-09 dalyvavo ir kaltinamasis R. B., tą patį nurodė ir kaltinamasis P. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2005-03-22 įtariamuoju dėl pasikėsinimo nužudyti R. M., nurodydamas, kad 2005-01-09 šiame pasikėsinime, kad nužudytų D. P., dalyvavo kaltinamasis R. B. (t.22 b.l. 99, 107-110), iki to jokių parodymų dėl šios veikos padarymo aplinkybių nedavęs ( t.22 b.l. 72-74, 79). Tokius savo parodymus kaltinamieji P. M. ir M. K. patvirtino vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu bei, kaip jau buvo paminėta, teisminio nagrinėjimo metu. Šių kaltinamųjų parodymai dėl kaltinamojo R. B. dalyvavimo pasikėsinime nužudyti D. P. yra detalūs ir nuoseklūs, atitinka vienas kitą bei papildo, teismas juos vertina kaip patikimą įrodymų šaltinį, kuriuo abejoti nėra jokio pagrindo. Kaltinamojo R. B. gynybinę poziciją, neigiančią jo dalyvavimą jam inkriminuotame nusikaltime, teismas vertina, kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo L. L. nusikalstama veika aptariamame epizode kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.4d. 22 str.1d. 129 str. 1 d. : jis savo iniciatyva supalanavo ir suorganizavo D. P. nužudymą, parengė jo nužudymo padarymo planą, parinko tos veikos vykdytojus, padėjėjus paskirstė jiems užduotis, pats tiesiogiai D. P. nužudyme nedalyvaudamas, bet jo suplanuotas tikslas nužudyti D. P. nebuvo pasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl jo veika nužudyti D. P. kvalifikuotina kaip pasikėsinimas, nes pati nusikalstama veika buvo pradėta daryti, tačiau ne dėl nuo kaltinamojo L. L. valios priklausančių aplinkybių ji buvo neužbaigta. Kolegijos nuomone, kaltinamojo L. L. veiksmai tiek 2005-01-08, tiek 2005-01-09 vertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika- pasikėsinimas nužudyti D. P., nes visi jo veiksmai buvo susiję su šio tikslo pasiekimu. Kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, pats kaltinamasis L. L., parengęs D. P. nužudymą, jam vadovavęs, pats tiesiogiai, realizuojant šios nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, nedalyvavo, todėl jo veika nagrinėjamoje situacijoje vertintina, kaip šios veikos organizatoriaus veika. Kaltinamasis L. L., inkriminuojant jam pasikesinimą nužudyti D. P., buvo kaltintas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 22 str.1d.129 str.1d., laikantis tos nuomonės, kad visi nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu koks jų vaidmuo darant nusikaltimą, kurį apėmė jų tyčia, atsako kaip vykdytojai, tačiau išanalizavus teismų praktiką, matyti, kad Lietuvos Respublikos BK 26 str.5d., reglamentuojančios bendrininkų baudžiamąją atsakomybę, nuostatos, taikomos konkrečiam nusikalstamoas veikos santykiui- bendrininkų atsakomybei už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str., todėl nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. L. dėl aukščiau išdėstytų motyvų laikytinas šios veikos organizatoriumi . Jo teisinė padėtis, pakeitus jo veikos kvalifikaciją, jo veiką kvalifikavus kaip organizatoriaus, o ne kaip vykdytojo, nebus pasunkinta, nes jam nagrinėjamu atveju nebus inkriminuotas Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d., kuris buvo inkriminuotas kaltinime kaip sutaptis su veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. 129 str.1d.

Kaltinamasis L. L. už tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. K. suklydo dėl pasikėsinimo objekto: šovė ne į D. P., o į kitą asmenį – R. M., atvažiavusį panašiu automobiliu, kolegijos nuomone, nėra atsakingas, nes nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis L. L. būtų pats suklydęs dėl objekto ar būtų davęs kaltinamajam M. K. klaidinančius nurodymus, sąlygojusius pastarojo klaidą dėl objekto. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais kaip tik yra nustatyta, kad kaltinamasis L. L. buvo nurodęs tiek tikrą D. P. gyvenamą vietą, tiek tą automobilį ir jo valstybinį numerį, kuriuo būtent naudojosi planuojamas nužudyti D. P. ir kad kaltinamasis M. K., žinodamas kaltinamojo L. L. pateiktą informaciją, pats suklydo ir pasikėsino ne į tą asmenį, į kurį iš tikrųjų turėjo šauti. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 22 str.2d. 129 str.1d. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šių nusikaltimų požymius ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d. 1p.).

Kaltinamojo M. K. nusikalstama veika yra kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. ir 2d. 129 str.1d. : jis pasikėsino nužudyti D. P., tačiau jo nenužudė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, taip pat jis, kėsindamasis į pastarojo gyvybę, suklydęs dėl nusikalstamos veikos objekto, pasikėsino nužudyti ne D. P., o R. M., tačiau pastarojo nenužudė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis M. K. tiek 2005-01-08, tiek 2005-01-09 savo veiksmais bendrininkaudamas su šios veikos bendrininkais siekė vieno tikslo- nužudyti D. P., kėsindamasis į R. M., jo tyčia buvo ta pati – nužudyti D. P., todėl, kolegijos nuomone, visi šio kaltinamojo veiksmai vertintini kaip viena tęstinė veika ir tai, kad jis per klaidą pasikėsino į R. M. gyvybę, taip pat vertintina kaip tos pačios veikos tęstinumas, nes ir kėsindamasis į R. M., jis kėsinosi nužudyti D. P., manydamas, kad tai jis ir yra. Dėl šių motyvų nėra jokio teisinio pagrindo šio kaltinamojo veiką dėl pasikėsinimo nužudyti R. M., kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą.

Kaltinamojo P. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 22str.1d. 129 str.1d. : jis pasikėsino nužudyti D. P., tačiau nusikaltimo neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Baudžiamosios bylos įrodymais, kaip jau buvo minėta anksčiau, yra nustatyta, kad kaltinamasis P. M. dalyvavo kėsinantis į D. P. gyvybę 2005-01-08 ir 2005-01-09, tačiau 2005-01-08, esant realiai galimybei jam nušauti D. P., jis į jį nešovė, atsisakydamas užbaigti jau pradėtą nusikaltimą . Tą patvirtina paties kaltinamojo P. M. parodymai apie tai, kad 2005-01-08 E. P., turėjęs pagal kaltinamojo L. L. nurodymą nušauti D. P. jo gyvenamo namo kieme, to nepadarė, nors turėjo realią galimybę jį nušauti, o jis, pagal kaltinamojo L. L. nurodymą turėjęs padėti E. P. nužudyti D. P., jei šiam kažkas atsitiktų, to nedarė, į D. P. nešovė, nors turėjo irgi realią galimybę tai padaryti, bei leido pastararajam, nieko apie tai neįtariančiam, iš įvykio vietos pasišalinti. Tokias įvykio aplinkybes patvirtino ir kartu su kaltinamuoju P. M. buvęs E. P. . Teismo nuomone, kaltinamojo P. M. veiksmai 2005-01-08 prieš D. P. turi būti vertinami kaip jo savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką ( Lietuvos Respublikos BK 23 str.), dėl to jam 2005-01-08 jo padaryti veiksmai neinkriminuotini kaip nusikalstami. Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad jis 2005-01-09, tą nurodžius kaltinamajam L. L., kėsinosi nužudyti D. P., tą patvirtina jo atvykimas kartu su kitu kaltinamuoju R. B. į D. P. gyvenamo namo kiemą, tam tikslui turėtas ginklas, tačiau ši jo veika liko neužbaigta dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių: tuo tarpu į kiemą neatvažiavo pats D. P., o kaltinamajam M. K. per klaidą šovus į R. M., kaltinamasis P. M., nepanaudojęs ginklo, kartu su kitu kaltinamuoju R. B. iš kiemo pasišalino.

Kaip jau minėta anksčiau, klaidą dėl nusikalstamos veikos objekto padarė kaltinamasis M. K., kaltinamasis P. M. tokios jo klaidos atsiradimui neturėjo jokios įtakos. Kaltinamasis P. M., turėjęs informaciją apie planuojamo nužudyti D. P. automobilį, 2005-01-09 vakare įvažiavus į pastarojo kiemą panašiam automobiliui, kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo ne D. P., o nukentėjusysis R. M., nešovė į šį automobilį, o ėjo jam iš paskos, norėdamas iš valstybinių numerių įsitikinti, ar tai tikrai yra D. P. automobilis, ši aplinkybė irgi patvirtina, kad kaltinamasis P. M. neturėjo jokios įtakos kaltinamojo M. K. suklydimui, todėl jis dėl pasikėsinimo nužudyti R. M., suklydus dėl objekto, išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str.2d. 129 str.1d. požymių ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d. 1 p.).

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji L. L., M. K. ir P. M. pasikėsino nužudyti D. P., o kaltinamasis M. K. pasikėsino nužudyti ir R. M., veikdami kaip bendrininkai nusikalstamame susivienijime ( Lietuvos Respublikos BK 25 str.4d.).

Kaltinamasis T. M., davęs ikiteisminio tyrimo metu parodymus, kuriais prisipažino dalyvavęs suplanuotame D. P. nužudyme, nurodė, kad jis, pagal kaltinamojo L. L. planą turėjęs telefonu pranešti R. B. apie D. P. atvažiavimą į kiemą, kad šis apie tai praneštų turėjusiems jį nužudyti E. P. ir P. M., nenorėdamas, kad būtų nužudytas žmogus ir bijodamas tiesmukiškai pasipriešinti kaltinamojo L. L. nurodymams, tyčia suvėlino pranešimą apie pastarojo atvykimą į kiemą, apie tai pranešė tik tada, kai D. P. jau buvo prie savo laiptinės durų, kai kaltinamasis P. M. ir E. P. jau nebeturėjo galimybės nušauti jį. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, mano, kad tokia kaltinamojo versija nėra nuneigta, nes parodymai šioje situacijoje yra prieštaringi. Kaltinamojo P. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu tokią šio kaltinamojo versiją patvirtina. Jis savo parodymuose patvirtina, kad kaltinamajam T. M. pranešus kaltinamajam R. B. apie D. P. atvykimą, jis, išlipęs iš automobilio ir nubėgęs į jo kiemą, pamatė D. P. išeinantį atgal iš įėjimo. Liudytojas E. P. savo parodymais, nurodydamas, kad po kaltinamojo T. M. pranešimo apie D. P. atvykimą, matęs jį išlipant iš automobilio, nueinant į laiptinę, po to netrukus grįžtant, prieštarauja kaltinamojo T. M. versijai. Iš liudytojo D. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, yra žinoma, kad jis aptariamu laiku ir vietoje, išlipęs iš automobilio, nuėjo į daugiabučio namo, kur tuo metu gyveno, butą, po to išėjęs iš laiptinės, grįžo į automobilį ir išvažiavo. Teismas, įvertinęs tokią prieštaringai apibūdintą situaciją, mano, kad nėra patikimų, nekeliančių abejonių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis T. M., vykdydamas kaltinamojo L. L. užduotį, savalaikiai pranešė apie planuojamo nužudyti D. P. atvykimą į jo pasalos vietą, o ne tyčia delsė laiku pranešti, sudarydamas sąlygas D. P., išlipus iš automobilio, netrukdomam patekti į namus, taip sutrukdydamas kaltinamajam P. M. ir liudytojui E. P. realizuoti jiems paskirtą užduotį. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. M. savanoriškai atsisakė pabaigti pradėtą nusikaltimą ( Lietuvos Respublikos BK 23 str.), todėl jis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 22 str.1d. 129 str.1d. požymius ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d.1p.).

Taip pat baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis T. M. dalyvavo 2005-01-09 nusikalstamuose veiksmuose, kuriais buvo siekiama nužudyti D. P. ir per klaidą buvo pasikėsinta nužudyti ne jį, o nukentėjusįjį R. M.. Iš kaltinamųjų P. M., M. K. parodymų yra nustatyta, kad tą vakarą, realizuojant kaltinamojo L. L. planą nužudyti D. P., dalyvavo pastarasis kaltinamasis, jie bei kaltinamasis R. B. . Tai, kad kaltinamasis T. M. dar iki 2005-01-08 buvo įtrauktas asmenų, turinčių dalyvauti D. P. nužudymą, nėra vada jį kaltinti dalyvavus ir 2005-01-09 veiksmuose, nes juose jis realiai nedalyvavo, jam nebuvo paskirta jokia užduotis ir pan. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis T. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 22 str. 2d. 129 str.1d. išteisintinas, nenustačius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d.2p.).

Kaltinamųjų R. B. ir R. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d., 22 str.1d. ir 129str.1d. : jie tyčia, veikdami bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, padėjo jiems pasikėsinti nužudyti D. P., šios veikos neužbaigdami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Inkriminuojant šią veiką, kaltinamajam R. B. inkriminuotini jo nusikalstami veiksmai, atlikti 2005-01-08, kaltinamajam R. B. inkriminuotini jo veiksmai, atlikti 2005-01-09. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis R. B. savo nusikalstamus veiksmus dėl D. P. tęsė 2005-01-09, todėl jam tokie veiksmai neinkriminuotini. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis bendrininkavo su kitais kaltinamaisiais, tame tarpe su kaltinamuoju M. K., pasikėsinant suklydimo įtakoje ne į tą objektą, t.y. pasikėsinant į R. M. gyvybę, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d., 22 str.2 d. 129 str.1d. išteisintinas, nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d.2p.). Taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis R. B. kokiais tai veiksmais būtų prisidėjęs prie aukščiau nurodytų kaltinamųjų 2005-01-08 jiems kėsinantis į D. P. gyvybę, todėl jam jo dalyvavimas tos dienos nusikalstamuose veiksmuose neinkriminuotinas. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis R. B., buvęs įvykio vietoje kartu su kaltinamuoju P. M., būtų savo veiksmais kokiu tai būdu prisidėjęs prie kaltinamojo M. K. suklydimo, dėl ko jis šovė ne į planuojamą nužudyti D. P., bet į panašiu automobiliu atvažiavusį R. M.. Tai, kad tiek jis, tiek kiti kaltinamieji, tą vakarą buvę įvykio vietoje, buvo susieti vienu tikslu nužudyti D. P. ir kad kaltinamasis M. K., siekdamas to tikslo, pasikėsino nužudyti per apsirikimą nužudyti kitą asmenį, nėra vada kaltinamojo R. B. veiksmų vertinti, kaip bendrų su kaltinamuoju M. K., juolab, kad nėra įrodymų, kad tiek kaltinamasis R. B., tiek kaltinamasis P. M. žinojo apie kaltinamųjų M. K. ir L. L. buvimą įvykio vietoje tuo pat metu, kaip ir jie. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d., 22 str.2d. ir 129 str.1d. išteisintinas, nenustačius jo veikoje šių nusikaltimų požymių ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d.1p.).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. B., R. B. patys tiesiogiai savo veiksmais nerealizavo nužudymo objektyviosios pusės, kaltinamasis R. B., žinodamas apie planą nužudyti D. P., tam tikslui pagal jam paskirtą užduotį mokė liudytoją E. P., turėjusį nušauti D. P., naudotis šaunamuoju ginklu, paruošė šaunamuosius ginklus, atvežė į įvykio vietą kaltinamąjį P. M., liudytoją E. P., perdavė jiems iš kaltinamojo T. M. gautą žinią apie D. P. atvykimą, kaltinamasis R. B., žinodamas apie tikslą nužudyti D. P., tam tikslui į įvykio vietą atvežė kaltinamąjį P. M., perdavė jam šaunamąjį tikslą, tokie šių kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip padėjimas padaryti jiems inkriminuotą veiką ( Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d.).

Kaltinamojo P. M. veiksmai dėl D. P. pasikėsinimo 2005-01-09 nužudyti pastarąjį vertintini kaip vykdytojo veiksmai, nes jis pagal kaltinamojo L. L. duotą nurodymą turėjo jį nušauti, tam jis turėjo paruoštą šaunamąjį ginklą ( Lietuvos Respublikos BK 24 str.3d.).

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis M. K. pagal jam nustatytą užduotį 2005-01-08 veiksmų prieš D. P. metu neturėjo savo veiksmais tiesiogiai dalyvauti pastarojo nužudyme, tačiau 2005-01-09 jis dalyvavo, tiesiogiai kėsindamasis į D. P. gyvybę, per klaidą šaudamas tam paruoštu šaunamuoju ginklu ne į jį, o į nukentėjusįjį R. M., todėl, vertinant jo veiką kaip tęstinę, jis laikytinas vykdytoju (Lietuvos Respublikos BK 24 str.3d.).

Iš aukščiau įvertintų įrodymų yra nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais D. P. gyvybei ar sveikatai jokios žalos nebuvo padaryta, nes smurtas jo atžvilgiu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nebuvo panaudotas, taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam R. M. kaltinamojo M. K. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nežiūrint tokių aplinkybių, kaltinamųjų L. L., P. M., M. K., R. B., R. B. veiksmai kvalifikuotini ne pagal jų veiksmais sukeltas pasekmes, o pagal jų tyčią. Baudžiamosios bylos įrodymais, aptartais aukščiau, yra neabejotinai nustatyta šių kaltinamųjų apibrėžta tiesioginė tyčia, nes jie suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito konkretaus žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo tai padaryti ( Lietuvos Respublikos BK 15 str.2d.). Tą patvirtina kaltinamųjų veiksmų planingumas, kryptingumas ir pan.

Kaltinamųjų L. L., P. M., M. K., M. B., T. M., R. B., R. S. neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis

Kaltinamieji L. L. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 253 str.2d., M. B. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 253 str.1d. kaltu neprisipažino, kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 253 str.1d. kaltu prisipažino iš dalies, kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. 253 str.2d., kaltu prisipažino pilnai, kaltinamasis P. M. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 253 str.1d., kaltu prisipažino pilnai, kaltinamasis R. B., R. S. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d., kaltu prisipažino pilnai.

Tai, kad kaltinamieji L. L., M. K. ir R. B. neteisėtai disponavo kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis šaunamuoju ginklu- 9mm kalibro „Makarov“ pistoletu Nr. BV 4231 su ugnies ir garso slopintuvu bei šaudmenimis Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov“ ir Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro “Browning“, kaltinamasis L. L. juos neteisėtai įgijęs, laikęs, nešiojęs, gabenęs, kaltinamasis M. K. juos neteisėtai nešiojęs, kaltinamasis R. B. juos neteisėtai gabenęs ir laikęs, yra įrodyta kaltinamųjų M. K., R. B. parodymais, specialistų išvadomis bei kitais įrodymais, aptartais nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl įrodymų apie ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą, apie pasikėsinimą nužudyti D. P. ir R. M..

Kaltinamiesiems M. K. ir R. B. šiame epizode yra inkriminuota, kad jie minėtą ginklą ir šaudmenis neteisėtai įgijo. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad abiems kaltinamiesiems tiek ginklas, tiek šaudmenys buvo laikinai patikėti, todėl tai negali būti laikoma įgijimu, todėl šis objektyviosios pusės požymis iš kaltinimo šalintinas.

Tai, kad kaltinamieji L. L., M. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu - Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletu "IŽ-79”, perdirbtu savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenimis - 6 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šoviniais, kaltinamasis L. L. juos neteisėtai įgijęs, laikęs ir realizavęs, kaltinamasis M. K., juos neteisėtai įgijęs, nešiojęs, laikęs, patvirtina kaltinamojo M. K. parodymai, išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą, apie pasikėsinimą nužudyti D. P., duomenys, nurodyti 2005-01-19 kratos kaltinamojo M. K. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, liudytojų E. N., I. B. parodymai.

Tai, kad kaltinamieji L. L., P. M., R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu - Rusijos pramoninės gamybos dujiniu pistoletu "IŽ-79”, perdirbtu savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytu šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais bei šaudmenimis - 14 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šovinių, kaltinamajam L. L. juos neteisėtai įgyjant, laikant, gabenant, kaltinamajam P. M. neteisėtai įgyjant, nešiojant, gabenant ir laikant, kaltinamajam R. B. juos neteisėtai gabenant ir laikant, yra įrodyta kaltinamųjų P. M., R. B. parodymais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais, užfiksuotais nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą bei apie pasikėsinimą nužudyti D. P..

Šiame epizode kaltinamajam R. B. buvo inkriminuota, kad jis neteisėtai įgijo aukščiau nurodytą ginklą ir šaudmenis, tačiau iš baudžiamosios bylos įrodymų yra žinoma, kad minbėti daiktai jam tebuvo patikėti laikinam saugojimui, todėl šis veikos požymis iš kaltinimo jam šalintinas.

Tai, kad kaltinamieji L. L. ir T. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo Rusijos pramoninės gamybos dujiniu pistoletu "IŽ-79”, perdirbtu savadarbiu būdu pakeičiant vamzdį, pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro "BROWNING" šoviniais, bei šaudmenimis - 9 vnt. Čekijos bei Suomijos pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šoviniais, kaltinamajam L. L. neteisėtai įgyjant ir laikant, kaltinamajam T. M. neteisėtai įgyjant, laikant, gabenant, nešiojant, yra nustatyta kaltinamųjų M. K., P. M. parodymais, specialistų išvadomis, duomenimis, užfiksuotais 2005-01-19 kratos, atliktos kaltinamojo T. M. nuomotame bute, esančiame A. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rezultatais bei kitais įrodymais, aptartais nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie ginkluoto susivienijimo veiklą, apie pasikėsinimą nužudyti D. P..

Tai, kad kaltinamasis L. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, gabeno, laikė šaunamąjį ginklą - JAV pramoninės gamybos, 12-o kalibro, "1300 DEFENDER" modelio lygiavamzdį šautuvą "WINCHESTER" Nr. L2596438 ir šaudmenis - 21 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibro šovinių, patvirtina kaltinamųjų P. M., R. B. parodymai, duomenys, užfiksuoti garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kratos protokole, specialistų išvados, aptartos nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie ginkluoto susivienijimo veiklą. Teismas, vertindamas kaltinamojo L. L. kaltumą dėl šio ginklo neteisėto disponavimo, kaip patikimą įrodymų šaltinį įvertina aukščiau nurodytus įrodymus ir netiki kaltinamojo T. M. parodymais, kuriuose jis nurodo neva gavęs šį šaunamąjį ginklą iš A. T., kuris 2004-12-02 mirė ( t.35 b.l. 104), o paskiau jį perdavęs kaltinamajam P. M.. Taip vertindamas šio kaltinamojo parodymus, teismas daro išvadą, kad tokiais parodymais šis kaltinamasis siekia padėti kaltinamajam L. L. išvengti baudžiamosios atsakomnybės, o kaltinamąjį P. M., duodantį jį bei kitus kaltinamuosius apkaltinančius parodymus, apšmeižti.

Tai, kad kaltinamieji M. B., M. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo įgijo šaunamuoju ginklu – savadarbiu būdu perdirbtu, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvu, pritaikytu šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kaltinamajam M. B. jį neteisėtai įgyjant, kaltinamajam M. K. jį neteisėtai įgyjant, gabenant ir laikant, taip pat tai, kad kaltinamasis M. K. neteisėtai disponavo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dideliu kiekiu šaudmenų - 4 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais ir 64 vnt. pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šoviniais, juos neteisėtai įgydamas, gabendamas ir laikydamas yra nustatyta iš paties kaltinamojo M. K. parodymų, kaltinamųjų R. B., R. S. parodymų, specialistų išvadų ir kitų įrodymjų, aptartų nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą .

Šiame kaltinime yra inkriminuota, kad minėtu šaunamuoju ginklu neteisėtai disponavo kaltinamasis L. L., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šio kaltinimo kaltinamajam L. L. pagrįstumą, todėl ši kaltinimo dalis kaltinamajam L. L. šalintina.

Tai, kad kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo kaltinamojo M. K. garaže Žadeikos g.30B Vilniuje laikytais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis: savadarbiu būdu perdirbtu, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžiokliniu šautuvu, pritaikytu šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, savadarbiu būdu perdirbtu, patrumpinant vamzdžius bei pašalinant buožę, 16-o kalibro medžioklinį šautuvu, pritaikytu šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, dideliu kiekiu šaudmenų - 4 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius ir 64 vnt. pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro "BROWNING" (7,65x17 mm) šoviniais, juos neteisėtai įgydamas, gabendamas, laikydamas, yra įrodyta paties kaltinamojo R. S. parodymais, kaltinamųjų M. K., R. B. parodymais, minėtų daiktų suradimu kaltinamojo R. S. nurodytose vietose, specialistų išvadomis, kitais įrodymais, aptartais nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą.

Tai, kad kaltinamieji L. L. ir R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu sprogstamąja medžiaga – 923 g normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga trotilu, kaltinamasis L. L. ją neteisėtai įgydamas ir laikydamas, kaltinamasis R. B. ją neteisėtai gabendamas ir laikydamas, yra nustatyta kaltinamojo R. B. parodymais, pagal jo parodymus paimta šia medžiaga, specialistų išvadomis bei kitais įrodymais, aptartais nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis L. L. laikotarpiu nuo 2004m. vasaros iki 2005 m. sausio 19d. neteisėtai disponavo šešiais šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų -155 vnt., taip pat dideliu kiekiu sprogmenų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis P. M. laikotarpyje nuo 2005-01-06 iki 2005m. sausio vidurio neteisėtai disponavo vienu šaunamuoju ginklu ir 14 vnt. šaudmenų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.1d.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis M. K. laikotarpyje nuo 2004 m. vasaros iki 2005-01-19 neteisėtai disponavo keturiais šaunamiasiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų -74 vnt., todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis T. M. laikotarpyje nuo 2005-01-06 iki 2005-01-19 neteisėtai disponavo vienu šaunamuoju ginklu ir 9 vnt. šaudmenų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.1 d.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis M. B. laikotarpyje nuo 2002 m. rudens iki 2004-09-25 neteisėtai disponavo vienu šaunamuoju ginklu, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.1d.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis R. B. laikotarpyje nuo 2003 m. vasaros iki 2005-03-22 neteisėtai disponavo dviem šaunamaisiais ginklais, 23 vnt. šaudmenų ir dideliu kiekiu sprogstamosios medžiagos, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d.

Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, yra nustatyta, kad kaltinamasis R. S. laikotarpyje nuo 2005 m. sausio pabaigos iki 2005-03-22 neteisėtai disponavo dviem šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų -68 vnt., todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d.

Dėl Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 227 (1) str.2d.. Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3d. ar 249 str.2d. inkriminavimo sutaptyje su kitomis nusikalstamoms veikomis

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis L. L. organizavo ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir sprogstamąja medžiaga nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaltinamieji M. K., P. M., T. M. ir M. B. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl jų nusikalstama veika, kaip jau buvo pasisakyta aukščiau atitinkamai kvalifikuota kaltinamajam L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d., kaltinamiesiems pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d.

Kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, yra nustatyta, kad kaltinamieji L. L. ir P. M., veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, nužudė V. B., nežymiai sutrikdė A. A. sveikatą, kaltinamieji L. L. ir M. K., veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, prievartavo A. Ž. turtą, kaltinamieji L. L., M. K., P. M., T. M., M. B., veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, smurtavo prieš A. Ž., jį kankindami, kaltinamieji L. L., M. B., M. K., P. M., veikdami kaip nusikalstamo susiviejimo nariai, nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą, kaltinamieji L. L. ir M. K., padedant P. M.,veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, nužudė A. N.,, kaltinamasis L. L.,, padedant P. M., Karaliui, veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, sunkiai sutrikdė R. S. sveikatą, kaltinamieji L. L. ir P. M., veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, pažeidė viešąją tvarką klube „B“ (duomenys pakeisti), kaltinamieji L. L. ir T. M., veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, pažeidė viešąją tvarką, atlikę nusikalstamus veiksmus prieš D. V., kaltinamieji L. L., M. K., P. M., veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, pasikėsino nužudyti D. P., kaltinamasis M. K., veikdamas nusikalstamame susivienijime, pasikėsino nužudyti R. M., dėl ko jiems buvo pareikšti kaltinimai, inkriminuojant jiems papildomai veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d. ar 2d. ar 1961m. BK 227 (1) str.2d. bei jų veiksmus atitinkančią kitą baudžiamojo kodekso normą.

Kolegija mano, kad aukščiau nurodytų kaltinamųjų veika; kaltinamojo L. L. ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jam bei dalyvavimas šio nusikalstamo susivienijimo nusikalstamoje veikoje vertintinas vienu baudžiamuoju įstatymu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d., kitų kaltinamųjų, nusikalstamo susivienijimo narių, dalyvavimas šio susivienijimo nusikalstamoje veikloje taip pat vertintinas vienu baudžiamuoju įstatymu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d., papildomai jiems šios normos ar tos pačios normos senąja iki 2003metų galiojusia redakcija neinkriminuojant prie specialiųjų normų, kuriomis įvertintos jų dalyvavimo šio susivienijimo nusikalstamoje veikloje padarytos nusikalstamos veikos. Vienas iš nusikalstamo susivienijimo numatyto dalyvavimo jo veikloje požymių yra tai, kad susivienijimo dalyviai daro nusikalstamas veikas, už ką ir numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos BK 249 str. normoje, todėl nėra teisinio pagrindo, inkriminavus asmeniui minėtą baudžiamąją normą, ją pakartotinai inkriminuoti kaip sutaptį su kita specialiąja norma, nustatančią baudžiamąją atsakomybę už jų padarytas konkrečias nusikalstamas veikas, nes už tos pačios veikos darymą asmuo gali būti baudžiamas tik vieną kartą ( Lietuvos Respublikos BK 2str. d.). Dėl šių motyvų kaltinamųjų, buvusių nusikalstamo susivienijimo nariais padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos tik tais baudžiamaisiais įstatymais, kurie numato atsakomybę už tokias jų padarytas veikas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo ikiteisminio tyrimo metu, kai kurių įrodymų, gautų ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstumo

Kaltinamasis L. L., atsisakęs duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad tai daręs dėl to, kad buvo pažeidinėjamos jo procesinės teisės, neleidžiama susipažinti su baudžiamojoje byloje prieš jį surinktais įrodymais, nedarytos akistatos su parodymus prieš jį duodančiais asmenimis, tą patį jis nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis L. L., 2005-01-20, 2005-02-02 apklausiamas dėl įtarimo pasikėsinus nužudyti R. M., neigė savo kaltę, parodymuose pateikdamas alibi, kur buvo šio pasikėsinimo metu ( t.20 b.l. 21-24, 26-30), 2005-03-09 apklausiamas įtariamuoju dėl A. N. nužudymo, pasikėsinimo nužudyti D. P., panaudojant šaunamąjį ginklą, atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad tokių veikų jis nepadarė ( tg.20 b.l. 33), 2005-04-12 apklausiamas įtariamuoju dėl V. B. nužudymo, atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad nėra padaręs šio nusikaltimo, ir kad parodymus duos teisme ( t.20 b.l. 35), 2005-06-08 apklausiamas įtariamuoju dėl R. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, atsisakė duoti parodymus, nurodęs, kad parodymus duos teisme ( t.20 b.l. 37), 2005-12-23, 2006-01-31 apklausiamas įtariamuoju dėl visų kaltinimų, dėl kurių buvo perduotas teismui, kaltinamasis L. L. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad yra pažeistos jo gynybos teisės, nes nei jam, nei jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ( t.20 b.l. 52, 68-69). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis L. L. ir jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi dėl leidimo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga bei prašė atlikti akistatas su asmenimis, duodančiais prieš jį parodymus, tačiau šis jų prašymas buvo atmestas. Teismas, vertindamas šią situaciją, mano, kad kaltinamojo L. L. teisės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos, gynyba, kurią numato baudžiamojo proceso įstatymas, jam buvo užtikrinta. Kaltinamasis L. L. atsisakė duoti parodymus, nenurodė jokių įvykių aplinkybių, todėl pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu prokuroras atsisakė atlikti akistatas, nes į akistatą, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 190 str., yra suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti . Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 181 str., įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, jei tai leidžia prokuroras ir jei prokuroro manymu, tai nepakenks ikiteisminio tyrimo sėkmei. Nagrinėjamu atveju prokuroro draudimas kaltinamajam L. L. ir jo gynėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis šioje baudžiamojoje byloje iki ikiteisminio tyrimo pabaigos buvo pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis baudžiamojo proceso paskirtį ( Lietuvos Respublikos BPK 1 str.), ir negali būti vertinamas kaip kaltinamojo L. L. gynybos teisių pažeidimas, sutrukdęs nustatyti tiesą šioje baudžiamojoje byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių yra kaltinamųjų M. K. ir P. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat jų parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamuosius M. K. ir P. M. privertė duoti parodymus ikiteisminį tyrimą atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai. 2005-01-20 kaltinamąjį M. K. apklausus įtariamuoju dėl pasikėsinimo nužudyti R. M., jis kaltu neprisipažino ( t.18 b.l. 43-45), 2005-01-27 parašęs prašymą jį apklausti, jis nurodė nuoširdžiai prisipažinsiąs ( t.18 b.l. 52), 2005-01-27 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis prisipažino šaudęs į R. M. automobilį, norėdamas tik apgadinti automobilį (t.18 b.l. 54-59), 2005-02-06 savo ranka rašytame nuoširdžiame prisipažinime kaltinamasis M. K. prisipažino kartu su kaltinamaisiais L. L. ir P. M. nužudęs A. N. ( t.18 b.l. 74), apklausiamas įtariamuoju 2005-02-07 tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė išsamius parodymus dėl A. N. nužudymo ( t.18 b.l. 81-95, 97-107), vėlesnėse apklausose kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė išsamius parodymus apie kitų nusikaltimų padarymo aplinkybes, juos patvirtino tikrinant šiuos parodymus įvykio vietose ( t18 b.l. 108-113, 128, 129-130, 142-145, 146-160, 161-178,179-200, t.19 b.l. 1-12, 13-29, 30-32, 37-38, 41-69, 82). Kaltinamasis P. M., 2005-02-02 apklausiamas įtariamuoju dėl pasikėsinimo nužudyti R. M., kaltu neprisipažino ( t.22 b.l. 72-74), 2005-02-18 apklausiamas įtariamuoju dėl A. N. nužudymo, atsisakė duoti parodymus ( t.22 b.l. 76), 2005-03-10 apklausiamas įtariamuoju dėl A. N. nužudymo, dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. atsisakė duoti parodymus ( t.22 b.l. 79), 2005-03-18 jis parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame prašė jį apklausti, nurodydamas, kad duos nuoširdžius parodymus ( t.22 b.l. 82), po to apklausiamas įtariamuoju kaltinamasis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė nuoseklius ir detalius parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tokius savo parodymus patvirtino įvykio vietose (t.22 b.l. 83-95, 96-98, 99-100,111-129,130-141, 142, 143-157, 158-188, 189-192,195-218, t.23 b.l. 12). Teismas, vertindamas tokius šių kaltinamųjų parodymus, mano, kad jie buvo gauti tinkamu būdu, griežtai laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Iš šių kaltinamųjų parodymų davimo sekos matyti, kad kaltinamieji, iškart laikydamiesi kaltinamojo L. L. nurodymų neduoti parodymų ar duoti klaidinančius parodymus, tą ikiteisminio tyrimo pradžioje ir darė, tik vėliau nuoširdžiai prisipažino nusikaltę ir davė parodymus, kuriuose išdėstė inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Kaltinamųjų M. K., P. M. parodymuose, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat juos patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, yra smulkių neatitikimų, arba vienas kaltinamasis prisimena kai kurių įvykių aplinkybes smulkiau ir detaliau, kitas to paties įvykio aplinkybes nurodo abstrakčiau, tačiau tai nėra vada juos vertinti, kaip prieštaringus ar išgalvotus. Nuo aptariamų įvykių yra praėję nemažai laiko, dėl ko kai kurios įvykio aplinkybės galėjo užsimiršti, be to kiekvieno asmens įvykio įsiminimo, jo detalių atgaminimo lygis yra subjektyvus.

Kaltinamųjų M. K. ir P. M. parodymai negali būti vertinami, kaip kitų kaltinamųjų apkalba, nes nėra jokių įrodymų, dėl kurių jie tai darytų, juolab, kad duotuose parodymuose prieš kitus kaltinamuosius, jie taip pat nurodo juos pačius kaltinančias nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu visuomenės informavimo priemonėse, tame tarpe dienraščiuose, buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų nustatytus nusikaltimus, tiriamus šioje baudžiamojoje byloje, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo paskelbta tyrimo medžiaga, kurios paskelbimas sutrukdė nustatyti byloje tiriamas aplinkybes ar paveikė šių aplinkybių tyrimą. Baudžiamojoje byloje pateikta dienraščiuose spausdinta informacija yra tokia lakoniška ir fragmentiška, kuri jokiu būdu negalėjo paveikti bylos tyrimo ( t.34 b.l.21,22).

Kaltinamųjų asmenis apibūdinančios savybės, jų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bausmių skyrimo motyvai :

Kaltinamasis L. L. teisiamas pirmą kartą ( t.21 b.l. 102), tačiau yra teisiamas už 14 nusikaltimų, tame tarpe už 5 labai sunkių, 3 sunkių, 2 nesunkių ir 4 apysunkių nusikaltimų padarymą, 2002-10-18-2004-06-08 laikotarpiu kaltinamasis L. L. baustas 10 kartų administracine tvarka, iš jų 9 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ( t.21 b.l. 104,106). Kaltinamasis L. L. dirbo nuo 2001-05-23 iki 2002-02-31 (t.35 b.l. 110), jam inkriminuojamų nusikaltimų darymo metu jis niekur oficialiai nedirbo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo L. L. psichinės būklės ydingumą, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada nustatyta, kad nėra duomenų apie tai, iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad kaltinamasis L. L. linkęs dominuoti, autoritariškas, nepriklausomas, ambicingas, siekiantis pripažinimo, bet nelinkęs prisiimti kaltę bei atsakomybę dėl klaidų ar nesėkmių, tiriamojo ambicijas, savimeilę ir savigarbą užgaunančiose ar kitaip jį frustruojančiose, taip pat konfliktinėse situacijose galimas ekstapunityvinės krypties reagavimas (priešiškumas, kaltė, atsakomybė perkeliami aplinkiniams), aktyvi gynybinė pozicija, gynybinio pobūdžio agresyvumas ( t.21 b.l. 138 – 140, aktas Nr. 39, t.21 b.l. 113,114), tokios aplinkybės nustatytos, aptariant aukščiau baudžiamojoje byloje surinktus kitus įrodymus. Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai sutrikdė R. S. sveikatą (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam L. L., atsižvelgtina į jo asmenį apibūdinančias savybes, jo dominuojantį vaidmenį darant nusikaltimus, į tai, kad jis padarė visą eilę labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, todėl jam už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d., skirtina maksimali šiame įstatyme numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Šiame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė- laisvės atėmimas iki gyvos galvos jam neskirtina, atsižvelgiant į tai, kad jo organizuotas ginkluotas nusikalstamas susivienijimas veikė tik ne itin ilgą laiko tarpą- vos daugiau nei du metus ir šešis mėnesius, be to šio nusikalstamo susivienijimo veiklos laikotarpiu kaltinamasis L. L. nepadarė nei vieno baudžiamojo nusikaltimo, už kurį būtų numatyta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos .Už kitas veikas kaltinamajam L. L. skirtina įstatymuose už tokias veikas numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė . Nustatant kaltinamajam L. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad visus nusikaltimus inicijavo jis, taip pat dažniausiai visus nusikaltimus suplanuodavo, parengdavo veikos bendrininkams jų užduotis ir pan. Paskirtos kaltinamajam L. L. bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str.5d.3p., 7d. taisyklėmis, dalis paskirtosios subendrintos laisvės atėmimo bausmės paskirtina atlikti kalėjime, dalis pataisos namuose ( Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3d., Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 21 str., 63 str.). Į bausmės atlikimo laiką kaltinamajam L. L. įskaičiuotinas laikas, kurį jis išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kaltinamasis M. K. teisiamas antrą kartą už 9 nusikaltimų padarymą, tame tarpe 4 labai sunkių, 3 sunkių, 2 apysunkių nusikaltimų padarymą ( t. 19 b.l. 145), jis 2003-11-29-2004-08-17 laikotarpiu baustas administracine tvarka 6 kartus, penkis iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ( t.19 b.l. 144). Oficialių duomenų, kad kaltinmasis M. K. dirbtų, byloje nėra. Duomenų apie kaltinamojo M. K. psichinės būklės ydingumą nėra ( t.19 b.l. 152, 153, 163-165. teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizės aktas Nr. 41). Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo išaiškinti šias veikas, joje dalyvavusius asmenis, tai ikiteisminio tyrimo pareigūnams suteikė realią galimybę išaiaiškinti kaltus asmenis, jo parodymų dėka buvo išaiškintas ir likviduotas kaltinamojo L. L. organizuoto ir vadovauto nusikalstamo susivienijimo egzistavimas. Be to baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. iš dalies yra atlyginęs nukentėjusiajai S. N. materialinę žalą ( t. 33 b .l. 93), todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( Lietuvos Respublikos BK 59 str.1d.3p.).

Skiriant kaltinamajam M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, jo asmenį apibūdinančias savybes ir mano, kad už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatymuose už jo padarytas veikas. Bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam M. K., aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties ( Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str.). Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad jis prisipažino dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių nužudymus, į tai, kad kaltinamojo M. K. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimus, buvo antraeilis, viena iš jo daromų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2d.3p., 4d.2p.,3p. nuostatas, skirtinos mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės, negu straipsniuose už jo padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimų bausmės mažiausia trukmė ( Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p.). Paskirtosios bausmės kaltinamajam M. K. bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6d. numatytomis taisyklėmis, jas apimant ir iš dalies sudedant. Prie šios bausmės pridėtina Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji neatlikta bausmė, bendrinant šias bausmes Lietuvos Respublikos BK 64 str. taisyklėmis. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką kaltinamajam M. K. įskaičiuotinas laikas, kurį jis išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kaltinamasis P. M. teisiamas už 12 nusikaltimų padarymą, tame tarpe 5 labai sunkių, 2 sunkių, 4 nesunkių, 1 apysunkio nusikaltimų padarymą, anksčiau buvo teistas (t.23 b.l. 60), nebuvo baustas administracine tvarka ( t.23 b.l. 84), nėra duomenų, kad jis iki suėmimo būtų oficialiai dirbęs. Duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą nėra ( t.23 b.l. 70, 81-83, teismo psichiatrijos – pschologijos aktas Nr. 42). Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo išaiškinti šias veikas, joje dalyvavusius asmenis, tai ikiteisminio tyrimo pareigūnams suteikė realią galimybę išaiškinti kaltus asmenis, jo parodymų dėka buvo išaiškintas ir likviduotas kaltinamojo L. L. organizuoto ir vadovauto nusikalstamo susivienijimo egzistavimas. Be to baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. M. iš dalies yra įmokėjęs į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2000 Litų nukentėjusiųjų dalinei materialinei žalai atlyginti ( t.34 b.l. 15,16), todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( Lietuvos Respublikos BK 59 str.1d.3p.).

Skiriant kaltinamajam P. M. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, jo asmenį apibūdinančias savybes ir mano, kad už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatymuose už jo padarytas veikas. Bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam P. M., aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties ( Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str.). Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad jis prisipažino dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių nužudymus, į tai, kad jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimus, buvo antraeilis, ne vienoje veikoje jis atliko tik padėjėjo vaidmenį, viena iš jo daromų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2d.3p., 4d.2p.,3p. nuostatos, skirtinos mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės, negu straipsniuose už jo padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimų bausmės mažiausia trukmė ( Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p.). Paskirtosios bausmės kaltinamajam P. M. bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str.6d. numatytomis taisyklėmis, jas apimant ir iš dalies sudedant. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką kaltinamajam P. M. įskaičiuotinas laikas, kurį jis išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kaltinamasis T. M. teisiamas už 7 nusikaltimų padarymą, tame tarpe 3 labai sunkių, 3 nesunkių ir 1 apysunkio nusikaltimų padarymą, anksčiau jis teistas nebuvo ( t.24 b.l. 198), nebuvo baustas administracine tvarka ( t.24 b.l. 199-200, 203). Kaltinamasis T. M. dirbo nuo 1998-07-09 iki 1998-07-31, nuo 2001-01-03 iki 2001-06-20, oficialių duomenų apie jo darbą nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu nėra. Byloje nėra duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą ( t. 24 b.l. 205,206, teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizės aktas Nr. 38, t.24 b.l. 219-221). Yra duomenų apie kaltinamojo T. M. fizinius negalavimus, kuriais jis skundėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistams ( t.37 b.l. 115, 116). Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į kaltinamojo T. M. padarytų nusikaltimų pobūdį, jo vaidmenį, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, kituose nusikaltimuose, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Nustatant jam skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmę, atsižvelgtina be jau minėto jo nusikalstamų veikų pobūdžio, į jo asmenį apibūdinančias savybes ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmės minimalios įstatyme numatytos trukmės arba savo dydžiu artimos tokių bausmių, numatytų įstatymuose už jo padarytas veikas minimaliai ribai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6d. nuostatas, jasapimant ir iš dalies sudedant, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas kaltinamojo T. M. išbūtas kardomajame kalinime laikas ( Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kaltinamasis M. B. yra teistas 1 kartą ( t. 23 b.l. 224-225), šiuo nuosprendžiu yra teisiamas už 6, tame tarpe 1 labai sunkaus, 2 apysunkių, 3 nesunkių, nusikaltimų padarymą, oficialių duomenų apie jo darbą ar mokymąsi iki suėmimo byloje nėra, šiuo metu kaltinamasis M. B., būdamas suimtas, mokosi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre, yra skatintas už sąžiningą mokymąsi ( t.37 b.l. 119-121. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam M. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir mano, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Jų trukmė nustatytina, atsižvelgiant ne tik į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, bet atsižvelgiant į tai, kad jo vaidmuo, dalyvaujant nusikalstamo susivienmijimo veikloje, nebuvo aktyvus, kad jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo trumpesnis nei kitų asmenų, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, jis nepadarė sunkių nusikaltimų, dabartiniu metu stebimas jo asmenybės pokytis į gerąją pusę, taip pat atsižvelgtina į tai, kad jo mama serga sunkia liga ( t.35 b.l. 122-125,126-130), be to yra nustatyta, kad kaltinamasis M. B. visus šiuo nuosprendžiu jam inkriminuojamus nusikaltimus, išskyrus jo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė būdamas nepilnamečiu, todėl už šias veikas jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 91 str., reglamentuojančio bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, nuostatomis, o bausmė už jo dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, kuriame jis dalyvavo kaip pilnametis virš mėnesio, skirtina mimimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatyme už tokią veiką. Nusikaltimo pobūdis ( dalyvavimas nusikalstamame susivienijime ), jo sunkumas, lyginant su kitomis nusikalstamomis veikomis, paties kaltinamojo išreikšta pozicija, savybės apibūdinančios kaltinamojo asmenį, nekelia abejonių jo socialine branda. Kaltinamajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.6d. taisyklėmis, jas apimant ir iš dalies sudedant. Prie šios bausmės kaltinamajam M. B. iš dalies pridėtina pirmesniuoju nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str.4d. ir 9d. nuostatas, paskiriant subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas kaltinamojo M. B. kardomajame kalinime išbūtas laikas ( Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Kardomoji priemonė- suėmimas jam nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis R. B. yra anksčiau teistas, teistumas jam išnykęs ( t.8 b.l.196), šiuo metu teisiamas už vieną labai sunkaus nusikaltimo padarymą, duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą nėra (t. 8 b.l.204,206.), turi sukūręs šeimą, išlaiko ir augina mažametę dukrą Moniką Mariją, gim. (duomenys neskelbtini) ( t. 34 b.l. 20), mokosi Vilniaus Pedagoginiame universitete sporto ir sveikatos fakultete (t.32 b.l. 152),, dirba UAB „ L“ (duomenys pakeisti) ( t.8 b.l. 176) . Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jis kaip bendrininkas jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje atliko padėjėjo vaidmenį, jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nepadarius niekam jokios žalos. Kaltinamasis R. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos trukmė nustatytina, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo R. B. asmenį apibūdinančias savybes, į tai, kad jo kaip padėjėjo vaidmuo buvo minimalus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. B. po jam inkriminuotos veikos padarymo daugiau ne tris metus nepadarė jokio teisės pažeidimo. Dėl šių motyvų, teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės tokios trukmės, kuri numatyta įstatyme už jo padarytą veiką, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl kaltinamajam R. B. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 str.3d. nuostatos, jam skirtina mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmė, nei minimali įstatyme už jo padarytą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kurį kaltinamasis R. B. išbuvo kardomajame kalinime ( Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kaltinamasis R. B. teisiamas pirmą kartą už 3 labai sunkių nusikaltimų padarymą, nebaustas administracine tvarka (t. 7 b.l. 225), jam inkriminuojamų nusikaltimų metu jis niekur oficialiai nedirbo, duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą nėra (t.7 b.l. 227, 229). Šiuo metu kaltinamasis R. B. mokosi neakivaizdžiai Vilniaus pedagoginiame universitete fizikos ir technologijos fakultete (t.34 b.l. 25), dirba UAB „ V„ (duomenys pakeisti) vairuotoju- ekspeditoriumi (t.34 b.l. 26), su juo 2006-12-27 atlikus psichologinį tyrimą, nustatyta, kad jis krizinėse situacijose gali pasimesti, priimti neracionalius sprendimus, jis linkęs vengti konfliktų, nusileisti, prisitaikyti prie aplinkinių, jam trūksta geros socialinės adaptacijos, asmenybė nėra brandi ( t.35 b.l. 75-76). Kaltinamojo R. B. atsakomnybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino nusikaltęs, gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, joje dalyvavusius asmenis, jo vaidmuo, darant nusikaltimus, buvo antraeilis arba jis atliko tik padėjėjo vaidmenį, jo padarytos veikos kaltinamojo L. L. psichinėje įtakoje ( Lietuvos Respublikos BK 59 str.1d.2p., 2d.)

Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir mano, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatymuose už jo padarytas veikas sankcijoje. Nustatant jam skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmę, teismas atsižvelgia ne tik į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, bet ir į jo asmenį apibūdinančias savybes, taip pat į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad viena iš veikų- pasikėsinimas nužudyti D. P., nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nepadarius jokios žalos ir mano, kad šio kaltinamojo atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2d.3p., 4p., jam skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmė mažintina, paskiriant mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmes, nei tokių bausmių, numatytų įstatymuose už jo padarytas veikas, minimali trukmė ( Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3d.1p.). Paskirtosios laisvės atėmimo bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. taisyklėmis, jas apimant, paskirtąją subendrintą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką kaltinamajam R. B. įskaičiuotinas laikas, kurį jis išbuvo kardomajame kalinime ( Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paliktina ta pati kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis R. S. teistas du kartus (t. 11 b.l. 162-163), šiuo metu jis teisiamas už dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskirtina prie sunkių nusikaltimų,1 veika yra apysunkė, administracine tvarka nebaustas ( t.11 b.l. 160-161). Duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą nėra ( t.11 b.l. 179, 180, 181). Oficialių duomenų apie kaltinamojo R. S. darbą jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu nėra. Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai prisipažįsta nusikaltęs, dėl to gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, joje dalyvavusius asmenis ( Lietuvos Respublikos BK 59 str.1d. 2p.).

Skiriant kaltinamajam R. S. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir mano, kad jam skirtina įstatymuose už jo padarytas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos trukmę, atsižvelgtina į jo asmenį apibūdinančias savybes, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurias teismas vertina reikšmingomis, lyginant su jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgia į tai, kad šio kaltinamojo vaidmuo, darant nusikaltimus, buvo antraeilis, ir mano, kad kaltinamojo R. S. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 62 str.2d. 3p. nuostatos ir už jo padarytą sunkų nusikaltimą jam skirtina mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmė, nei numatyta įstatyme už tokią jo veiką. Kaltinamajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. taisyklėmis, jas apimant, subendrintą bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į kaltinamajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, jo išbūtas kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant tą pačią kardomąją priemonę.

Kaltinamasis A. C. praeityje teistas du kartus, iš jų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-10-07 nuosprendžiu jis, susitaikius su nukentėjusiuoju, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d., jis teisiamas už 2 nusikaltimų, tame tarpe 1 sunkaus, kito nesunkaus, padarymą, byloje nėra duomenų dėl kaltinamojo A. C. psichinės būklės ydingumo ( t.10 b.l. 121,122), oficialių duomenų, kad kaltinamasis A. C. dirbo, nėra, iš Vilniaus Darbo biržos duomenų matyti, kad jis nuo 2002-11-18 iki 2003-05-06 buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis ( t.10 b.l. 124). Kaltinamojo A. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, juo atsakomnybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. C., teismas atsižvelogia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad jis linkęs nusikalsti, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatyme už jo padarytą veiką. Nustatant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į jo asmenį apibūdinančias savybes, į tai, kad jo vaidmuo, darant nusikaltimą, buvo antraeilis, tačiau taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis A. C., jį sulaikius už prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, po to paleidus, toliau tęsė analogišką nusikalstamą veiką, tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, be to teismas atsižvelgia į tai, kad jam inkriminuotas narkotikų kiekis, kuriuo jis neteisėtai disponavo, savo dydžiu yra arti minimalios ribos, nuo kurios, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239, esamas kiekis vertinamas dideliu kiekiu. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam A. C. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tokios trukmės, kuri numatyta įstatyme už jo padarytą veiką, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jam skirtina mažesnės trukmės laisvės bausmė, nei įstatyme už jo padarytą veiką numatyta bausmė ( Lietuvos Respublikos BK 54 str.3d.). Ši bausmė bendrintina su bausme, paskirta pirmesniuoju nuosprendžiu, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d.2p., 9d. nuostatas, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką kaltinamajam A. C. įskaičiuotinas laikas, jo išbūtas kardomajame kalinime ( Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. C. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis L. P. praeityje teistas 1 kartą ( t. 11 b.l. 67, jis nebaustas administracine tvarka ( t.11 b.l. 66), teisiamas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą nėra (t.11 b.l. 73,74 ), oficialių duomenų apie juo darbą ar mokymąsi jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam L. P. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir mano, kad jam skirtina įstatyme už jo padarytą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgtina į jo asmenį apibūdinančias savybes, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jo vaidmuo, darant nusikaltimą, buvo antraeilis . Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam inkriminuotas narkotikų kiekis, kuriuo jis neteisėtai disponavo, savo dydžiu yra arti minimalios ribos, nuo kurios, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239, esamas kiekis vertinamas dideliu kiekiu. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam L. P. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tokios trukmės, kuri numatyta įstatyme už jo padarytą veiką, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jam skirtina mažesnės trukmės laisvės bausmė, nei įstatyme už jo padarytą veiką numatyta bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 str.3d.). Ši bausmė bendrinta su bausme, paskirta pirmesniuoju nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. taisyklėmis, neatliktą bausmę iš dalies pridėjus prie naujai paskirtosios bausmės . Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kurį kaltinamasis L. P. išbuvo kardomajame kalinime ( Lietuvos Respublikos BK 66 str.), paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė- suėmimas kaltinamajam L. P. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis V. K. praeityje teistas 5 kartus ( t.9 b.l. 211-212), administracine tvarka nebaustas ( t.9 b.l. 210), duomenų dėl jo psichinės būklės ydingumo nėra ( t.9 b.l. 236,237), yra duomenų apie jo priklausomybę nuo opioidų (t.9 b.l.237, 238). Duomenų apie kaltinamojo V. K. oficialią darbinę veiklą byloje nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinančių baqplinkiybių nėra.

Skiriant kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgtina į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis V. K. linkęs nusikalsti ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę, atsižvelgtina ne tik į kaltinamojo V. K. padarytos veikos pobūdį, bet ir į tai, kad jo vaidmuo, darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvo antraeilis, todėl jam skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatyme už jo padarytą veiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su pirmesniuoju nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, po to ši subendrinta subendrinta bausmė bendrintina Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4d. ir 9d. taisyklėmis su bausme, paskirta paskesniu nuosprendžiu. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė- suėmimas kaltinamajam V. K. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis V. P. praeityje buvo teistas du kartus ( t. t.10 b.l. 117-118, 195-196), teisiamas už vieno sunkaus, kito nesunkaus nusikaltimų padarymą, nėra baustas administracine tvarka ( t.10 b.l. 189), duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą nėra ( t.10 b.l.204, 207), yra duomenų apie jo narkotinių medžiagų naudojimą (t.10 b.l. 201,202), oficialių duomenų apie jo darbinę veiklą nėra. Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str.1d.1p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam V. P. bausmę, atsižvelgtina į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatyme už jo padarytą veiką. Nustatant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgtina ne tik į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bet ir į jo asmenį apibūdinančias savybes, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad jo vaidmuo, darant nusikaltimą, buvo antraeilis. Jam skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatyme už jo padarytą veiką. Ši bausmė bendrintina su bausmės, paskirtos pirmesniuoju nuosprendžiu, dalimi, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d.2p., 9d. taisykles, jas apėmus, paskirtąją subendrintą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką kaltinamajam V. P. įskaičiuotinas kardomajame kalinime išbūtas laikas ( Lietuvos Respublikos BK 66 str.), jam paliktina kardomoji priemonė- suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis R. U. teisiamas pirmą kartą už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą( t.12 b.l. 92), jis našlaitis, išaugęs sunkiose sąlygose, jo mamą nužudė jo brolis ( t.12 b.l. 104), šiuo metu atliekantis bausmę, tėvas nusižudė (t.12 b.l. 105), po to jis augo Lentvario vaikų globos namuose nuo 7 metų amžiaus, kur apibūdinamas, kaip nenorėjęs mokytis, neatsakingas, tačiau turintis gabumų žemės ūkio darbams, drožinėjimams, sportiškas (t.12 b.l. 96), 2004 metais jis mokėsi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro transporto ir verslo skyriuje ( t.12 b.l. 94).Jis nebuvo įrašytas į nepilnamečių rizikos grupę ir profilaktinę įskaitą ( t.12 b.l. 98), duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą nėra ( t.12 b.l. 102, 103). Šiuo metu R. U. dirba ( t.32 b.l. 100-101, 150). Kaltinamojo R. U. atsakomybę sunkinanti aplinkiybė yra tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str.1d.1p.), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino nusikaltęs, dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jį padariusius asmenis ( Lietuvos Respublikos BK 59 str.1d.2p.).

Skiriant kaltinamajam R. U. bausmę, teismas atsižvelgai į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir mano, kad jam skirtina įstatyme už jo padarytą veiką numatyta bausmė- laisvės atėmimas. Kaltinamasis R. U. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam akirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmės nustatymui taikytinos Lietuvos Respublikos BK 91 str. numatytos nepilnamečių bausmių skyrimo ypatumus reglamentuojančios nuostatos, taip pat jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatos, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kolegijai manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamajam R. U. skirtina auklėjimo priemonė- elgesio apribojimas ( Lietuvos Respublikos BK 82 str., 87 str., įpareigojant jį būti namuose teismo nustatytu laiku bei paskiriant draudimą be nuosprendį vykdančių institucijų leidimo žinios keisti gyvenamąją vietą.

Nukentėjusioji S. N., kurios sūnų A. N. nužudė kaltinamieji L. L., M. K. ir padėjo jiems tą padaryti kaltinamasis P. M., pareiškė civilinį ieškinį dėl 11921,10 Litų turtinei žalai atlyginti ir 500 000 Litų neturtinei žalai atlyginti ( t. 33 b.l. 85-86). Iš byloje pateiktų nužudytojo A. N. laidojimo, paminklo pastatymo išlaidas patvirtinančių dokumentų ( t.32 b.l. 87-90) matyti, kad civilinis ieškinys dėl šių išlaidų yra pagrįstas, išskyrus nukentėjusiosios turėtas 540 Litų maisto išlaidas pietums, skirtiems nužudytojo mirties metinėms paminėti, tokių išlaidų atlyginimas įstatymuose nenumatytas. Be to nukentėjusioji S. N. prašo atlyginti už jos sūnaus A. N. nužudymo metu turėtus ir prarastus jo daiktus : laikrodį 600 Litų vertės, mobilaus ryšio telefoną Nokia 3200 699 Litų vertės, 345 Litus už telefono paslaugas, už kurias būtina mokėti pagal sutartį . Anksčiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad A. N. prieš nužudymą šiuos daiktus turėjo, o kaltinamieji po jo nužudymo išmetė jo laikrodį, kuris nėra surastas, mobilaus ryšio telefoną jie pardavė, šiuo metu mobilaus ryšio telefonas yra surastas, tačiau jis ilgą laiką yra nenaudotas, yra pasenęs jo modelis, todėl pagal tiesioginę paskirtį jo naudojimas nėra galimas, todėl jo grąžinimas nukentėjusiajai nebūtų pateisinamas. Įvertinus šias aplinkybes, nustatytina, kad nukentėjusioji S. N. turėjo 11521,10 Litų nuostolių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos yra žinoma, kad kaltinamasis M. K. atlygino nukentėjusiajai S. N. dalį jos turėtų turtinių nuostolių- 2000 Litų, todėl jai iš aukščiau nurodytų veikos kaltininkų, atsakingų už A. N. nužudymą, solidariai priteistina 9521, 10 Litų jos turtinei žalai atlyginti ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d., CK 6.263 str.,6.279str.).

Nukentėjusioji S. N., prašydama priteisti ieškinį neturtinei žalai atyginti, nurodė, kad visa jų šeima, taip pat ir ji, buvo stipriai sukrėsti dėl sūnaus nužudymo, patyrė dideles dvasines kančias, nes iškart nebuvo nustatytos jo dingimo priežastys, po to nustačius jo nužudymo aplinkybes, visa jų šeima yra psichiškai, moraliai palaužta. Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusiosios Svetlanos sūnus A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), iš namų dingo 2004-06-26, jo likimas šeimai nebuvo žinomas iki 2005-04-13, iki jo lavonas buvo surastas užkastas miško masyve. Iki mirties A. N. gyveno šeimoje, su kuria buvo gaudūs ryšiai. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji S. N. patyrė didelius ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocines kančias, psichinę traumą dėl jauno sūnaus netikėtos žūties bei tos žūties kraupių aplinkybių, todėl tokia jai padaryta žala turi būti įvertinta pinigine išraiška, priteisiant ją solidariai iš veikos kaltininkų (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, į kaltinamųjų galimybes atlyginti neturtinę žalą, jos dydis mažintinas.

Nukentėjusysis R. S., kurį sunkiai sužalojo kaltinamasis L. L. ir tai padėjo jam padaryti kaltinamasis P. M., prašo priteisti neturtinės žalos 30000 Litų, nurodydamas, kad dėl sužalojimo jis gydėsi ligoninėje nuo 2004-10-17 iki 2004-10-27 ( t.14 b.l. 44), buvo operuotas, ilgą laiką buvo nedarbingas, dėl komplikacijų papildomai operuotas 2005-05-10 ir buvo gydomas iki 2005-05-19( t.14 bl. 16), dėl to patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tapo nervingas. Kolegija mano, kad nukentėjusiojo R. S. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstas, jo nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai turi būti atlyginti, juos įvertinant pinigine išraiška. Jam priteistina iš kaltų asmenų - kaltinamųjų L. L. ir P. M. piniginė suma jo neturtinės žalos atlyginimui, jos dydis mažintinas, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, kaltinamųjų galimybes atlyginti tokią žalą ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.250 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. buvo pareiškęs 560 Litų turtinės žalos atlyginimui ir 3000 Litų neturtinei žalai atlyginti ( t. 16 b.l. 14-15). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. A. teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo, jo dabartinė gyvenama vieta nežinoma, todėl teismas neturėjo galimybės patikslinti jo ieškinio dydį bei tokio ieškinio dydžio pagrįstumą. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis A. A., nukentėjęs dėl kaltinamųjų L. L., P. M., M. K., M. B. nusikalstamų veiksmų, turi teisę tiek į turtinės žalos atlyginimą, taip pat ir į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau dėl nurodytų priežasčių negalint šiuo metu nustatyti civilinio ieškinio dydžio, pripažintina nukentėjusiojo A. A. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str.2d.).

Nukentėjusysis A. Ž. yra pareiškęs civilinį ieškinį 2200 Litų dėl turtinės žalos atlyginimo ir 7000 Litų neturtinei žalai atlyginti ( t.16 b.l. 14). Iš byloje surinktų įrodymų yra žinoma, kad nukentėjusysis A. Ž. sumokėjo per kaltinamąjį M. K., L. L. 2200 Litų, tai padarydamas dėl kaltinamųjų L. L., M. K. ir P. M. nusikalstamų veiksmų prieš jį, todėl ši suma priteistina solidariai iš tokią veiką padariusių asmenų- kaltinamųjų L. L., M. K. ir P. M. ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1d.). Taip pat bylos įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis A. Ž. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl kaltinamųjų L. L., M. K., P. M., T. M., M. B. ir R. S. veiksmų 2004m. kovo mėnesį, kai jie, jį mušdami kankino, visokiais būdais žemino ir pan. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis A. Ž. dėl tokų veiksmų prieš jį, patyrė pažeminimą, dvasines kančias, emocinius išgyvenimus, fizinį skausmą, tai vertintina kaip neturtinė žala, kuri pinigine išraiška priteistina iš minėtų kaltinamųjų, sukėlusių jam tokius išgyvenimus, solidariai. Nukentėjusiojo A. Ž. pareikštas ieškinys yra realus, atitinka aptartą aukščiau situaciją, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl jis priteistinas tokio dydžio, kurį prašo priteisti nukentėjusysis ( Lietuvos Respublikos CK 6.250str., 6.263 str., 6.279 str.).) .

Nukentėjusysis D. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį 200 Litų sumoje dėl turtinės žalos atlyginimo ( t. 16 b.l. 97-98), tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis nuo tokio ieškinio atsisakė. Jo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, tai neprieštarauja jo teisėms ir interesams., byla toje dalyje nutrauktina.

Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas Valstybinės ligonių kasos interesus, pareiškė civilinius ieškinius už nukentėjusiųjų R. M., A. A., D. C. ir R. S. medicininės pagalbos suteikimą ( t. 6 b.l. 59-60, t.15 b.l. 48-49,69-70, t.16 b.l. 118-119, t.14 b.l.45-46).

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis R. M. dėl kaltinamojo M. K. veiksmų jo atžvilgiu buvo gydomas VŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale nuo 2005-01-10 1 val. iki 2005-01-10 13 val, jo gydymo išlaidos 1114,54 Litų sumoje buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ( valstybinės ligonių kasos, t.6 b.l. 58), todėl veikos kaltininkas turi tokią žalą atlyginti, ieškinys pilnumoje priteistinas iš kaltinamojo M. K. Valstybinei ligonių kasai ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1d., CK 6.263 str., 6.279 str., 6.290 str.). Prokuroras, pareikšdamas minėtą ieškinį, jį prašė priteisti solidariai ne tik iš kaltinamojo M. K., tačiau ir iš kaltinamųjų L. L., P. M., T. M., R. B., R. B., tačiau, teismui nustačius, kad pastarieji kaltinamieji nėra kalti dėl pasikėsinimo nužudyti R. M., iš jų ieškinys nepriteistinas.

Taip pat aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis A. A. dėl kaltinamųjų L. L. ir P. M. smurtinių veiksmų 2003-07-20 buvo gydomas Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nuo 2003-07-20 iki 2003-07-22, jam buvo suteikta medicininė pagalba už 240 Litų ( t.15 b.l. 47), taip pat šis nukentėjusysis dėl kaltinamųjų L. L., P. M., M. K. ir M. B. veiksmų 2004-04-06 buvo gydomas Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale nuo 2004-04-06 iki 2004-04-13 (t.15 b.l. 68), jo gydymo išlaidos sudaro 2300 Litų. Šios išlaidos buvo apmokėtos iš socialinio draudimo lėšų, jas apmokant Valstybinei ligonių kasai, todėl Vilniaus apygardos prokuroro ieškiniai dėl tokių išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų, sužalojusių A. A. priteistini solidariai ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.263 str., 6.279 str., 6.290 str.).

Taip pat byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis D. C. dėl kaltinamųjų L. L., M. K., M. B. veiksmų buvo sužalotas, jam VŠĮ Šeškinės poliklinikoje buvo suteikta medicininė pagalba už 100 Litų, kurie buvo apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo( ligonių kasų, t.16 b.l. 117). Veikos kaltininkai privalo atlyginti šias išlaidas, todėl, tenkinant prokuroro ieškinį, jos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų L. L., M. K. ir M. B. Valstybinei ligonių kasai (Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1d., CK 6.263 str., 6.279 str., 6.290 str.).

Taip pat aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis L. L., padedant kaltinamajam P. M., sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatą, dėl ko, jam suteikus medicininę pagalbą, iš privalomojo draudimo fondo (ligonių kasų) medicininei įstaigai buvo sumokėta 1108,80 Litų ( t.14 b.l. 45-46). Ši suma, tenkinant prokuroro pareikštą ieškinį, priteistina solidariai iš kaltų asmenų L. L. ir P. M., dėl kurių veiksmų nukentėjusysis R. S. patyrė sužalojimus (Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1d., CK 6.263 str., 6.279 str., 6.290 str.).

Sprendimo dėl kaltinamųjų turto, į kurį jiems laikinai apribotos jų nuosavybės teisės, motyvai, taip pat sprendimo dėl daiktų, turėjusių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, motyvai :

2005-01-19, sulaikius kaltinamuosius L. L., M. K. ir T. M., važiuojančius automobiliu Audi 100 valst. Nr. AFD, automobilyje buvo rasta ir paimta 58860 Litų ( t. 2 b.l. 166-176), kurie kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, buvo kaltinamajam L. L. kitų kaltinamųjų perduoti pinigai, gauti už prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šie pinigai pripažintini gautais iš nusikalstamos veikos, todėl konfiskuotini ( Lietuvos Respublikos BK 72 str.2d.3p.), esant tokiam pagrindui, nuosavybės teisių apribojimas į šiuos pinigus pratęstinas iki nuosprendžio vykdymo ( Lietuvos Respublikos BPK 151 str.).

Pas kaltinamąjį A. C. jo asmens kratos metu buvo paimti 374,35 Litai, kurie, kaip nustatyta bylos įrodymais, jie buvo gauti, jam pardavinėjant narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl šie pinigai, pripažintini nusikalstamos veikos rezultatu, konfiskuotini ( Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2d.3p.), iki nuosprendžio įvykdymo pratęstinas nuosavybės teisių į minėtus pinigus apribojimas ( Lietuvos Respublikos BPK 151 str. ).

Pas kaltinamąjį L. L. asmens kratos metu rasti pinigai- 6070 Litų, juvelyriniai dirbiniai : grandinėlė, apyrankė, laikrodis, žiedas, pas kaltinamąjį M. K. asmens kratos metu paimti pinigai 60,25 Litai, juvelyriniai dirbiniai : grandinėlė ir žiedas, pas kaltinamąjį P. M. kratos metu paimti pinigai 1130 Litų, pas kaltinamąjį T. M. asmens kratos metu paimti pinigai 100 Litų, pas kaltinamąjį R. S. asmens kratos metui paimti 68,97 Litai, teismo nuomone, nėra Lietuvos Respublikos BK 72 str. prasme dalykas, kuris turi būti konfiskuotas. Byloje yra duomenų, kad aukščiau nurodytos pinigų sumos galėjo būti gautos, kaltinamiesiems pardavus narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat juvelyriniai dirbiniai galėjo būti pirkti už pinigus, jų gautus nusikalstamu būdu, t.y. pardavus narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau tai yra tik prielaida, kuria nuosprendis negali būti grindžiamas, todėl nei minėti pinigai, nei juvelyriniai daiktai nekonfiskuotini. Minėtam kaltinamųjų turtui pratęstinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nes į šį turtą gali būti nukreiptas civilinių ieškinių išieškojimas ( Lietuvos Respublikos BPK 151 str.).

Taip pat byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis R. B. kaltinamojo L. L. pavedimu nupirko iš Ž. V. jam priklausiusį automobilį Audi 100 valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tą savo parodymais patvirtino kaltinamasis R. B., nurodydamas, kad automobilį nupirko kaltinamajam L. L. jo prašymu, sumokėdamas savo pinigais, kuriuos jam turėjo kaltinamasis L. L. atiduoti, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas. Kaltinamasis M. K. savo parodymuose nurodė, kad minėtą automobilį kaltinamojo L. L. nurodymu nupirko kaltinamasis R. B., kad juo naudotųsi jis- M. K. arba kaltinamasis L. L., už automobilį sumokėjo kaltinamasis L. L., automobilis turėjo būti registruotas kaltinamojo R. B. vardu, tačiau juos sulaikius, to nespėta padaryti. Tokias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis P. M... Liudytojas Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sandoris buvo įvykęs, su juo kaltinamasis R. B. buvo pilnai už automobilį atsiskaitęs, tik, nebedirbant sandorio sudarymo dieną „Regitrai“, jie nespėjo sutvarkyti likusių formalumų dėl automobilio užregistravimo kaltinamojo R. B. vardu. Tai, kad liudytojas Ž. V. pardavė automobilį, patvirtina ir tas faktas, kad automobilį jis išregistravo VĮ „Regitra“, perdavė patį automobilį kaltinamajam R. B. su jo rakteliais bei dokumentais. Tai, kad automobilis buvo pirktas kaltinamojo L. L. ir kaltinamojo M. K. naudojimuisi, patvirtina jų naudojimasis šiuo automobiliu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad automoibilis Audi 100 valst.Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo iš buvusio savininko Ž. V. nupirktas ir jį nupirko kaltinamasis L. L., todėl jis laikytinas pastarojo turtu . Byloje yra duomenų, kad minėtas automobilis galėjo būti nupirktas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, tačiau tai yra tik prielaida, kuria negali būti grindžiamas nuosprendis, todėl jis nekonfiskuotinas, bet nuosavybės teisių apribojimas į šį automobilį pratęstinas, nes į šį automobilį gali būti nukreiptas civilinių ieškinių išieškojimas ( Lietuvos Respublikos BPK 151 str.).

Taip pat aukščiau aptartais įrodymais, yra nustatyta, kad kaltinamieji L. L., M. K., T. M. valdė asmeninės nuosavybės teisėmis turtą, registruotą kitų asmenų vardu : kaltinamasis T. M. turėjo automobilį BMW 528 valst.Nr. RKE, registruotą V. P. vardu, D. L. vardu registruotą automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis M. K. turėjo automobilį BMW 523 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą O. P. vardu, kaltinamasis L. L. turėjo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, registruotą D. L. vardu, tai, kad minėti daiktai bei garažas iš tikrųjų priklausė minėtiems kaltinamiesiems, yra nustatyta šiame nuosprendyje aukščiau aptartais įrodymais. Byloje yra duomenų, kad tiek automobiliai, tiek garažas galėjo būti pirkti iš kaltinamųjų nusikalstamu būdu gautų lėšų, tačiau šie duomenys yra tik prielaidų pobūdžio, todėl jie nepripažintini konfiskavimo dalyku, bet pripažintini nurodytų kaltinamųjų turtu, todėl nuosavybės teisių apribojimas į šiuos automobilius bei garažą pratęstinas, nes į aukščiau paminėtą turtą gali būti nukreiptas civilinių ieškinių išieškojimas (Lietuvos Respublikos BPK 151 str.).

Pas kaltinamąjį V. P. asmens kratos metu paimti pinigai 30 Litų, jie paimti 2005 m. gegužės 3d., kai jis buvo sulaikytas, šiuo nuosprendžiu jam inkriminuota, kad jis nusikalstamą veiką padarė 2005 m. sausį, tai rodo, kad šių pinigų turėjimas 2005m. gegužį nėra vada juos sieti su jam inkriminuojama nusikalstama veika, todėl šie pinigai jam grąžintini, nenustačius, kad jie yra Lietuvos Respublikos BK 72 str. taikymo dalykas.

Iš kaltinamojo R. B. asmens kratos metu buvo paimta 150 Litų ( t. 29 b.l. 57-61,89-90), šie pinigai jam grąžintini, kadangi nėra nustatyta, kad jie yra Lietuvos Respublikos BK 72 str. numatytas konfiskavimui turtas.

Taip pat iš kaltinamojo R. S., teisminio nagrinėjimo metu jį suėmus 2007 metais, asmens kratos metu buvo paimtas pas jį rastas turtas : 20 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 101,14 eurų, SEB Vilniaus banko Visa Electron kortelė, Lloyds TSB kortelė Visa ( t.37 b.l. 75). Bylos įrodymais nėra nustatyta, kad piniginės lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu, todėl šis kaltinamojo turtas nekonfiskuotinas, tačiau laikinos nuosavybės teisės į šį turtą paliktinos apribotos, nukreipiant į jas nukentėjusiojo A. Ž. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimą, mokėjimo korteles grąžinant kaltinamajam R. S..

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis P. M. galimam civilinių ieškinių atlyginimui į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra įnešęs 2000 Litų, ši suma nukreiptina daliniam civilinių ieškinių išieškojimui.

Klausimas dėl ikiteisminio tyrimo metu paimtų daiktinių įrodymų spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir paskirti jam laisvės atemimą 20 ( dvidešimt) metų,

Pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.3d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 15 (penkiolika) metų, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 72 str.2d.3p., konfiskuoti 58 860 ( penkiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt ) Lt., saugomus Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos 1961m. BK 104 str. dėl V. B. nužudymo ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 ( dešimt) metų;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140str.1d. dėl A. A. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140str.1d. dėl D. C. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24str.4d. ir 138 str.1d. dėl A. A. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 ( trejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181str.2d. dėl A. Ž. turto prievartavimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 ( šešerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140str.2d. dėl A. Ž. kankinimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d. dėl A. N. nužudymo ir paskirti jam laisvės atėmimą 15 ( penkiolika) metų;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str.2d. 8 ir 10 p. dėl R. S. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 ( aštuonerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. dėl veiksmų klube „B“ (duomenys pakeisti) ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. dėl veiksmų D. V. atžvilgiu ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.4d. 22 str.1d.129 str.1d. dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. ir paskirti jam laisvės atėmimą 12 ( dvylika) metų;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 ( aštuonis) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 3p., 6d., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. L. paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 20 ( dvidešimt) metų su jo turto – 58860 ( penkiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt ) Litų konfiskavimu. 10 (dešimt) metų iš laisvės atėmimo bausmės L. L. paskirti atlikti kalėjime, likusią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 159 str., 249 str.3d. ir 261 str. išteisinti, nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymius, pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 178 str.1d. jį išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo padarant šią veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.3d. ir 22 str.2d. 129 str.1d.jį išteisintini, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

Kardomąją priemonę, iki įsiteisės nuosprendis, L. L. palikti suėmimą.

Bausmės pradžią L. L. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-01-19 iki 2008-06-30.

P. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62str. 3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.3d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos 1961m. BK 104 str. dėl V. B. nužudymo ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d. 1p., paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. dėl A. A. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 4 mėnesius;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. 138 str.1d. dėl A. A. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesius;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.2d. dėl A. Ž. turto prievartavimo ir, paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d. dėl A. Ž. kankinimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 ( šešerius) mėnesius;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. ir 129 str.1d. dėl A. N. nužudymo ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 3 ( trejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. 135 str.2d. 8 ir 10 p. dėl R. S. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. dėl veiksmų klube „B„ (duomenys pakeisti) ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 ( šešis) mėnesius;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. 129 str.1d. dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.1d. ir paskirti jam areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str .6d., paskirtąsias bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, P. M. paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 4 ( ketverius) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 22 str.2d. 129 str.1d. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

Bausmės pradžią P. M. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-02- 01 iki 2008-06-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. M. palikti suėmimą.

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.3d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. dėl D. C. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 ( šešis) mėnesius ;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. dėl A. A. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.2d. dėl A. Ž. turto prievartavimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d. dėl A. Ž. kankinimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 ( šešis) mėnesius;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d. dėl A. N. nužudymo ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. 135 str.2d. 8 ir 10 p. dėl R. S. sužalojimo ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1 ir 2d. 129 str.1d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 3 ( trejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6d., paskirtąsias bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, M. K. paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 4 ( ketverius) metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., prie šios subendrintos bausmės pridėjus neatliktą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-04-27 nuosprendžiu paskirtąją bausmę, M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketverius) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose, su 10 MGL ( 1250 Litų ) dydžio bauda.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 284 str.1d. dėl veiksmų klube“B“ (duomenys pakeisti) išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

Bausmės pradžią M. K. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-01-19 iki 2008-06-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. palikti suėmimą.

T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 ( septynerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.3d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 ( dešimt) metų;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str. ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 ( septynerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d. dėl A. Ž. kankinimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

Pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. dėl veiksmų prieš D. V. ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 ( šešis) mėnesius;

Pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.1d. ir paskirti jam laisvės atėmimą. 1 ( vienerius) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6 d., apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirti T. M. subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 11 ( vienuolika ) metų, šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

T. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 22 str.1d. 129 str.1d. dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius, pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. 22 str.2d. 129 str.1d. dėl pasikėsinimo nužudyti R. M. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 178 str.1d. dėl D. V. turto pagrobimo išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Bausmės pradžią T. M. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-01-19 iki 2008-06-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. M. palikti suėmimą.

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 6( šešerius) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 91 str.3d., paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius ) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. dėl A. A. sužalojimo ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 91 str.3d., paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vienerius ) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. dėl D. C. sužalojimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 6( šešis) mėnesius ;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d. dėl A. Ž. kankinimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius ) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.1d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 93 str.1d., paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6d., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, M. B. paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą. 6( šešerius) metus 6 ( šešius) mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4d., 9d., prie šios bausmės iš dalies pridėjus neatliktą bausmę, paskirtą M. B. Vilniaus apygardos teismo 2005-04-11 nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 ( septynerius) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str.2d. ir 129 str.1d. dėl A. N. nužudymo išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2004-09-25 iki 2008-06-30.

Kardomąją priemoną iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. palikti suėmimą.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. 22 str.1d. ir 129 str.1d. dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str.3d., paskirti jam laivės atėmimą 9 ( devynerius) mėnesius 12 dienų.

Į bausmės laiką jam įskaičiuoti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2005-03-09 iki 2005-12-21 ir pripažinti jį paskirtą bausmę atlikus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d., 22 str.2d. ir 129 str.1d. dėl pasikėsinimo nužudyti R. M. R. B. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

Kardomąją priemonę – namų areštą, paskelbus nuosprendį, R. B. panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.3d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 1(vienerius ) metus 6 ( šešis) mėnesius;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d., 22 str1d. ir 129 str.1d. dėl pasikėsinimo nužudyti D. P. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus ;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d. 1p., paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4d., dalinio sudėjimo būdu subendrinus paskirtąsias bausmes, R. B. paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6d. 22 str.2d. ir 129 str.1d. dėl pasikėsinimo nužudyti R. M. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo šio nuikaltimo padaryme.

Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-02-10 iki 2005-02-22.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. palikti rašytinį pasižadėjimą- neišvykti.

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d. 1p., paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d. dėl A. Ž. kankinimo ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str.3d.1p., paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 2p., ., šias paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, R. S. paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-02-03 iki 2005-08-24, nuo 2007-03-18 iki 2008-06-30, kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti suėmimą.

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str.3d., paskirti jam laisvės atėmimą 5 ( penkerius) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., prie šios baumės iš dalies pridėjus Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąją ir neatliktąją bausmę, L. P. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 ( penkerius) metus ( šešis) mėnesius, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią L. P. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-05-03 iki 2008-06-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. P. palikti suėmimą.

A. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 ( devynius) mėnesius;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.2d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str.3d., paskirti jam laisvės atėmimą 5 ( penkerius) metus, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 72str.2d.3p., su jo turto- 374,35 Litų ( tris šimtus septyniasdešimt keturių Litų 35 ct) konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.5d. 2p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. C. paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 5 (penkerius) metus su 374, 35 Litų konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4d., 9d., prie šios bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėjus Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-09-06 nuosprendžiu paskirtąją bausmę, A. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 5 (penkerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šią bausmę atliekant pataisos namuose, su 374, 35 Litų konfiskavimu.

Bausmės pradžią A. C. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-01-14 iki 2005-01-16, laiką nuo 2005-02-02 iki 2008-06-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. C. palikti suėmimą.

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str.2d. ir paskirti jam areštą 60 dienų ;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.5d. 2p., šias bausmes apėmus, V. P. paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.9d., prie šios bausmės iš dalies pridėjus bausmę, paskirtą Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-09-06 nuosprendžiu, V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 ( trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. P. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-02-02 iki 2008-06-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. P. palikti suėmimą.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 ( dvejus) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., šią paskirtąją bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2004-10-20 nuosprendžiu paskirtąja bausme, paskiriant V. K. subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 3 (trejus ) metus;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4d. ir 9d., šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-09-06 nuosprendžiu, ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 ( ketverius) metus 6 ( šešis) mėnesius, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo 2008-06-30, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005-01-14 iki 2008-06-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. palikti suėmimą.

R. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 91 str.3d., paskirti jam laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 1d.5p., 87 str., paskirti jam elgesio apribojimą 1 ( vieneriems) metams, įpareigojant jam per tą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, uždrausti jam tuo laikotarpiu be elgesio apribojimą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. U. palikti rašytinį paasižadėjimą neišvykti, kitą kardomąją priemonę, paskelbus nuosprendį, panaikinti.

Priteisti iš L. L. ir M. K. solidariai S. N. turtinės žalos atlyginimui 9251,10 ( devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną Litą 10 ct) Litų, 200 000 Litų ( du šimtus tūkstančių ) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš L. L., P. M. ir M. K. solidariai R. S. neturtinės žalos arlyginimui 10 000 ( dešimt tūkstančių) Litų.

Priteisti iš L. L., M. K., P. M. solidariai A. Ž. turtinės žalos atlyginimui 2200 ( du tūkstančius du šimtus) Litų.

Priteisti iš L. L., M. K., P. M., M. B., T. M., R. S. solidariai A. Ž. neturtinės žalos atlyginimui 7000 ( septynis tūkstančius )Litų.

Priteisti iš M. K. turtinės žalos atlyginimui už R. M. gydymą Valstybinei Ligonių kasai 1114,54 ( vienuolika tūsktančių vieną šimtą keturiolika Litų 54 ct)Litus .

Priteisti iš L. L. ir P. M. solidariai už A. A. gydymą Valstybinei Ligonių kasai turtinės žalos atlyginimui 240 ( du šimtus keturiasdešimt) Litų.

Priteisti iš L. L., P. M., M. K. ir M. B. solidariai už A. A. gydymą Valstybinei Ligonių kasai turtinės žalos atlyginimui Valstybinei Ligonių kasai 2300 ( du tūkstančius tris šimtus )Litų.

Priteisti iš L. L., M. K., M. B. solidariai už D. C. gydymą Valstybinei Ligonių kasai turtinės žalos atlyginimui 100 (vieną šimtą) Litų.

Priteisti iš L. L., P. M. ir M. K. solidariai už R. S. gydymą Valstybinei Ligonių kasai turtinės žalos atlyginimui 1108,80 ( vieną tūkstantį vieną šimtą aštuonis Litus 80 ct) Litų.

A. A. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą,, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priimti D. C. atsisakymą nuo civilinio ieškinio, bylą toje dalyje nutraukti.

Pratęsti R. B. nuosavybės teisių į automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris WAUZZZ4AZMN051692, buvusį registruotą Ž. V. vardu, saugomą Lietuvos policijos paslaugų aptarnavimo centro sandėlyje, esančiame Vilniaus rajone, Nemenčinės II-ajame kaime, apribojimą civilinių ieškinių, priteistų iš L. L., išieškojimui.

Pratęsti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, Kuršių g. 24-37, nuosavybės teisės į jos vardu registruotą automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris WBADD51090BP03566, saugomą Lietuvos policijos paslaugų aptarnavimo centro sandėlyje, esančiame Vilniaus rajone, Nemenčinės II-ajame kaime, apribojimą civilinių ieškinių, priteistų iš T. M., išieškojimui.

Pratęsti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Didlaukio g. 34-5, Vilniaus m. nuosavybės teisių į automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris WDB1240431A719541, saugomo Lietuvos Policijos paslaugų aptarnavimo centro sandėlyje, esančiame Nemenčinės II-ajame km. Vilniaus rajone, apribojimą civilinių ieškinių, priteistų iš T. M., išieškojimui.

Pratęsti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Didlaukio g. 34-5, Vilniaus m. nuosavybės teises į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unikalus Nr. 1099-2009-4013:0023, apribojimą, civilinių ieškinių priteistų iš L. L., išieškojimui.

Pratęsti O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune Ukmergės g. 16-19, nuosavybės teisės į jos vardu registruotą automobilį BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris WBADD31090BU13560, saugomą Lietuvos policijos paslaugų aptarnavimo centro sandėlyje, esančiame Vilniaus rajone, Nemenčinės II-ajame kaime, apribojimą civilinių ieškinių, priteistų iš M. K., išieškojimui.

Pratęsti M. K. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 60,25 Lt ir juvelyrinius dirbinius – grandinėlę ir žiedą, saugomus Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje, apribojimą civilinių ieškinių, priteistų iš M. K., išieškojimui.

Pratęsti L. L. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 6070 Lt ir juvelyrinius dirbinius – grandinėlę, apyrankę, laikrodį, žiedą, saugomus Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje, apribojimą, civilinių ieškinių, priteistų iš L. L., išieškojimui.

Pratęsti P. M. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 1130 Lt., saugomus Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje, apribojimą civilinių ieškinių, priteistų iš P. M., išieškojimui.

Pratęsti T. M. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 100 Lt, saugomus Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje, apribojimą civilinių ieškinių, priteistų iš T. M., išieškojimui.

Pratęsti R. S. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 68,97 Lt, saugomus Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje, į 20 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 101,14 eurų, saugomų Lukiškių TIK, apribojimą civilinio ieškinio, priteisto iš R. S. išieškojimui.

P. M. įmokėtus 2000 Litų, saugomus Vilniaus apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, nukreipti civilinių ieškinių, priteistų iš P. M., išieškojimui.

Grąžinti V. P., įsiteisėjus nuosprendžiui, 30 Lt., saugomus Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje.

Grąžinti R. B., įsiteisėjus nuosprendžiui, 150 litų, saugomus Vilniaus m. VPK Finansų skyriuje.

Grąžinti R. S., įsiteisėjus nuosprendžiui, SEB Vilniaus banko Visa Electron kortelę, Lloyds TSB kortelę Visa, saugomus Lukiškių TIK.

Gražinti raktą su pultu, pagal pakvitavimą perduotus S. J., jai.

Gražinti raktą nuo bendrų garažo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vartų ir raktą nuo bokso Nr. 9 pagal pakvitavimą perduotus V. S. jam.

Sunaikinti kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., paimtus geltonos spalvos lapelį su užrašu “5LT”, languoto popieriaus lapelį su telefonų numeriais, geltonos spalvos lapelį su užrašu “10LT”, plastikinę kortelę “hansa.net”, popieriaus lapelį su sąskaitos numeriu, popieriaus lapelį su slaptažodžiu, mobiliojo ryšio telefono NOKIA 6110 korpuso dalį be SIM kortelės ir baterijos, geltonos servetėlės skiautę, ant kurios stulpeliu surašyti žodžiai “Vit.”, “Kal”, “trav.”, “ger”, antrame stulpelyje priešais žodžius surašyti skaičiai “120”, “15”, “20”, “20”, balto popieriaus lapelį su užrašais “liko T.R.B.”, po juo surašyti skaičiai: po raide T-47, po R-1, po B-20, 2 languoto sąsiuvinio lapus su užrašais, languoto sąsiuvinio popieriaus skiautę su užrašais, 5 vnt. įvairaus dydžio lapelius su telefono numeriais ir vardais, TELE 2 SIM kortelę, rudos spalvos piniginę, užrašų knygelę su daugkartinio papildymo kortele “Ežys”, perduotus saugoti į Vilniaus m. VPK saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028452, serija AAB.

Narkotines ir psichotropines medžiagas, polietileninius maišelius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakais, tuščius polietileninius maišelius, popierinius lankstinukus, perduoti saugoti į Vilniaus m. VPK KP NTT NKS daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 035031, serija AAB, sunaikinti.

Narkotines ir psichotropines medžiagas, popierinius lankstinukus, šaukštelį, popierinį vamzdelį, elektronines svarstykles, mėlynos spalvos dėžutę, tuščius polietileninius maišelius, maišelius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakais, perduotus saugoti į Vilniaus m. VPK KP NTT NKS daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 035029, serija AAB sunaikinti.

4 neperšaunamas liemenes,voką, plastikinius maišelius, laikraščius, į kuriuos buvo suvynioti 2005-01-19 automobilyje „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti pinigai; voką su milteliais, vienkartinius švirkštus ir adatas, nešiojamą radijo telefoną Siemens Gigoset 200 su pakrovėju, žaidimų kompiuterį “Sega”, mėlynos spalvos metalinę dėžutę, perduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028319, serija AAB sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną SIEMENS A-35, IMEI Nr. 35019322432390,. atiduotą saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028458, serija AAB, perduoti civilinių ieškinių išieškojimui.

2 popieriaus lapelius su užrašais, popieriaus lapelį su užrašu “120Lt.”, popieriaus lapelį su telefonų numerių sąrašu, 4 vnt. popieriaus lapus su užrašais, baltos spalvos lapelį su užrašais, plastikinę “Ežys” kortelę, medicininę knygelę be įrašų, 2 sąsiuvinius įvairiais užrašais, tuščią dėžutę nuo šovinių, maišelį su 4 vnt. metalinių detalių, mobilaus ryšio telefono “Siemens X 65” tuščią įpakavimo dėžutę su naudojimosi instrukcijomis, keturias medžiagos atraižas su suodžių ir tepalo dėmėmis, buteliuką WD-40 tepalo, automagnetolą PHILIPS ( ant kurios nesimato numerių), 7 vnt. SIM kortelių plastikinius dėklus, 4 vnt. SIM kortelių, mobilaus ryšio telefoną “Motorola” be SIM kortelės ir nutrintu IMEI numeriu ( matyti paskutiniai skaičiai “ 295746”, tuščius polietileninius maišelius, vienkartines pirštines, perduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. Nr. 028453, serija AAB, sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG IMEI Nr. 350947891386623 su akumuliatoriumi be SIM kortelės, mobilaus ryšio telefoną “Motorola” IMEI Nr. 449279077010931 su akumuliatoriumi, mobilaus ryšio telefoną “PANASONIC” IMEI Nr. 350039871127522, perduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. Nr. 028453, serija AAB perduoti civilinių ieškinių išieškojimui.

9 vnt. mobiliojo ryšio telefonus NOKIA 6510, 6820a, 6510, 2100, 8310, 6100, 3100, 6510 ir Siemens S 55, atiduotus saugoti į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028451, serija AAB, perduoti civilinių ieškinių išieškojimui.

Automagnetolą “Blaupunkt” Nr. P317131390114, perduotą saugoti į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B 028459,serija AAB Nr. 028461, perduoti civilinių ieškinių išieškojimui.

Automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo dokumentus, pilkos spalvos metalo peilis odiniame dėkle, perduotus saugoti į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B 028459,serija AAB Nr. 028461, sunaikinti.

Narkotines ir psichotropines medžiagas, polietileninius maišelius, tuščius polietileninius maišelius, atiduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK KP NTT NKS daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B.Nr. 001868 serija AAC, sunaikinti.

Tuščius polietileninius maišelius, naudotus polietileninius maišelius, baltos spalvos maišelio su užrašu “Iki” skiautę, bespalvės juostos gniužulus, vatos tamponus, du bespalvės lipnios juostos gniužulus, 4 šovinių tūteles, atiduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028454 serija AAB, sunaikinti.

2 pistoletus “IŽ-79”, lygiavamzdį šautuvą “WINCHESTER” Nr. L2596438, pistoletą “MAKAROV” Nr. BV 4231, 3 garso ir liepsnos slopintuvus, 21 vnt. 12-o kalibro medžioklinių šovinius, 14 vnt. 7,65 mm kalibro “Browning” šovinių, atiduotų saugojimui į Vilniaus m. VPK OVS pagal kvitą Nr. 616 ir kvitą Nr. 617, perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Popierinį lankstinuką ir narkotinę medžiagą - heroiną, perduotą saugojimui į Vilniaus m. VPK KP NTT NKS daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B 035030, serija AAB, sunaikinti.

Narkotines ir psichotropines medžiagas, perduotas saugojimui į Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 034999, serija AAB, sunaikinti.

2 guminę lazdą ir metalinius antrankius, 14 vnt. mobiliojo ryšio telefono SIM kortelių dėklų, 11 vnt. mobiliojo ryšio telefono SIM kortelių, plastikinį maišelį su 9 vnt. kvadratinių popierėlių, polietileninį užspaudžiamą maišelį su vata, polietileninį užspaudžiamą maišelį su 4 ritinėliais izoliacijos ir skutimosi peiliuku, žiogeliu ir metaline detale, elektronines svarstykles ”Soenle”, kartoninę dėžutę su užrašu NOKIA, rudos spalvos dėžutę su dvylikos svarelių rinkiniu, mėlynos spalvos užrašų knygutę, violetinės spalvos sąsiuvinį- užrašų knygelę, mėlynos spalvos langeliais sąsiuvinį iš 8 lapų, kvitą Serija LTI-K Nr. 108, išduotas R. S. vardu, popieriaus lapelį su užrašais, buto nuomos sutartį iš 3 lapų, juodos spalvos segtuvą su popieriaus lapais, pavadintą “Teroristo žinynu”; 87 vnt. polietileninių maišelių, į kuriuos buvo supakuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, metalinę virvę, perduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą, pagal kvitą B Nr. 028305, sunaikinti.

Narkotines ir psichotropiness medžiagas, perduotas saugojimui į Vilniaus m. VPK KP NTT NKS daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 034980, serija AAB, sunaikinti.

53 vnt. tuščių polietileninių maišelių, kuriuose buvo narkotinės ir pcichotropinės medžiagos, 5 vnt. tuščių folijos bei polietileno pakuotes, perduotas saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028290, serija AAB, sunaikinti.

Narkotines ir psichotropines medžiagas, perduotos saugojimui į Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus daiktų saugojimo patalpas pagal kvitą B, Nr. 001867, serija AAC, sunaikinti.

Raudonos spalvos metalinę dėžę, 61 vnt. polietileninį maišelį, 16 vnt. spalvoto popieriaus paketus, perduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo patalpas, pagal kvitą B, Nr. 028290, serija AAB, sunaikinti.

Du dvivamzdžius lygiavamzdžius šautuvus, 54 vnt. 7,65 mm kalibro “Browning” šovinių ir dujinį pistoletą “Goliath” Nr. 004335, atiduotą saugojimui į Vilniaus m. VPK OVS pagal kvitą Nr. 621, perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

36 vnt. raktų, perduotų saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą, Nr. 028456 serija AAB, sunaikinti.

6vnt. įvairaus dydžio popieriaus skiautes su užrašais, 1 mobiliojo ryšio “Labas” kortelės dėklą su 1 SIM kortele Nr. 8937002041001038220, dvi TELE 2 PILDYK SIM korteles Nr. 893700310091073403618K ir Nr. 893700310091074843428K, mėlynos spalvos viršeliu užrašų knygelę, mobiliojo ryšio telefono ERICSSON bateriją Nr. 01460109SHGKHK”, LABAS SIM kortelę Nr. 8937002041000001542, atiduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028455 serija AAB, sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefonus: NOKIA 3410, IMEI Nr. 351541006564668, ERICSON T 65 sidabrinės spalvos korpusu, NOKIA 8850 IMEI Nr. 350111107240773 su baterija, atiduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028455 serija AAB, perduoti civilinių ieškinių išieškojimui.

Narkotinę medžiagą – 0,090 g. heroino, atiduotą saugojimui į Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B, Nr. 001866, serija AAC, sunaikinti.

Automobilio raktus, 4 vnt. popieriaus skiaučių su užrašais, juodos spalvos sportinės kelnes, peilį odiniame dėkle ir sudžiuvusios duonos gabalėlį, įdėtą į bespalvį užspaudžiamą maišelį; peilį odiniame dėkle, 2 SIM korteles, popieriaus lapelius su užrašais, automobilio BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo dokumentus, popieriaus lapelį su užrašais, MRT “Labas” pakuotę su kortele, 10 vnt. raktų, automobilio MERSEDES BENZ, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo dokumentus, pažymą- sąskaitą Nr. 334950, dvi popieriaus skiautes su užrašais, vokus su proceso dalyvių lyginamaisiais kraujo pavyzdžiais, perduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028461 serija AAB, sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną SIEMENS Str. 40; mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3200, IMEI Nr. 353355002810795, perduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028461 serija AAB, perduoti civilinių ieškinių išieškojimui.

V. B. lavono drabužius : striukę, megztinį, džinsines kelnes, palaidinę, puskojines, trumpikes ir A. N. lavono drabužius: marškinėlius, šortus, apatines kelnaites, puskojines, perduotus saugojimui į Vilniaus m. VPK daiktų saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028460 serija AAB, sunaikinti.

A. A. juodos spalvos odinę striukę su kiauriniais pažeidimais, R. S. juodos spalvos liemenę su kiauriniais pažeidimais, perduotas saugoti į Vilniaus m. VPK saugojimo kamerą pagal kvitą B Nr. 028396, serija AAB, sunaikinti.

A. A. sportinę striukę, marškinėlius, kelnes su kiauriniais pažeidimais ir sportbačius, pagal pakvitavimą saugomus pas A. A., grąžinti jam.

4 vnt. automobilio Mersedes Benz apdailos juostas, padangą su kiauriniais pažeidimais, pagal pakvitavimą saugomus pas D. V., grąžinti jai.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.