Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1859-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
1-1859-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27773-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
  • 1.2.4.8.1Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-1859-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27773-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Valento Gritės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1859-271/2017 medžiaga, kurioje

R. K. (buvusi R.), a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" pardavėja, gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. mušdama nežymiai sutrikdė mažamečio sūnaus sveikatą, o būtent:

Ji laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-06-14 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ne daugiau 21 karto sudavė mažamečiui sūnui R. Z., gim. 2012-03-02, ir kitaip smurtaudama padarė nukentėjusiajam mažamečiui R. Z. daugybines smulkias neintensyvias poodines kraujosruvas nugaros apatinėje dalyje ir juosmenyje bei nedidelį galvos dešinio smilkinio, dešinio užausio sričių, viršugalvio kairės pusės, kairės ausies kaušelio ir veido kairės pusės, dešinio žasto, kairio žasto, dilbio, nugaros dešinės pusės, kairio sėdmens, pilvo ir kairės šlaunies odos nubrozdinimus bei dešinės šlaunies paviršinę žaizdą ir daugybinius galvos plaukų išretėjimus (galimai išrovimus), kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu tyčia mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sutrikdė mažamečio sūnaus R. Z. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamosios R. K. kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojų N. G. parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

K. R. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialiąja liudytoja, parodė, kad turi vaikus: K. Z., 8 metų amžiaus, A. Z., 5 metų amžiaus, R. Z., 5 metų amžiaus. Visi trys vaikai yra paimti, jiems suteikta laikinoji globa ir jie gyvena "(duomenys neskelbtini)" centre, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji iki 13 metų amžiaus augo kartu su mama G. D. name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi, kai jai buvo 10 metų ir tėvai išsiskyrė, ji pradėjo maištauti, elgtis nederamai, rūkė, buvo probleminis vaikas, nesimokė, todėl mama, kai jai buvo 13 metų, "atidavė" į globos namus. Kai buvo 14 metų, ji kartu su savo draugu D. Z., būsimu vyru pradėjo gyventi kartu bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mama nesidomėjo jos gyvenimu. Ji gyveno kitame bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji 19 metų amžiaus pradėjo vartoti narkotines medžiagas, amfetaminą, vartojo apie 7 mėnesius. Pati kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą dėl gydymo, išsigydė, šiuo metu nevartoja. 16 metų amžiaus pagimdė pirmą vaiką, K. Z.. 18 metų amžiaus pagimdė antrą vaiką, A., 19 metų R. D. pripažino tėvystę. Šiuo metu šis yra išvykęs į Angliją, su juo nebendrauja apie 4 metus, alimentų nemoka. Vieną kartą buvo sumokėjęs 100 eurų ir daugiau nemokėjo, vaikai su juo nesimato ir nebendrauja. Vaikus augino viena, materialiai niekas nepadėjo. Santykiai su vaikais yra geri, su K. sutaria gerai, ši yra geriausia draugė, A. neprisileidžia, pyksta ant jos, kad mažai gauna dėmesio, su R. santykiai pagerėjo, leidžia šį apkabinti, prašosi namo, sutaria gerai. 2016 m. birželio mėnesį laikotarpiu nuo 11-12 dienos, buvo savaitgalis, būnant namuose su trim vaikais K., R. ir A., tarp jos ir R. matyt buvo konfliktas. Vaikas neklausė jos, todėl ji sudavė ne daugiau 3 kartų rankų delnais per užpakalį per rūbus ir ne daugiau 3 kartų rankų delnais R. per rankas, o būtent per delnus. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad R. galėjo pats neatsiklausęs išeiti iš namų arba iš jos piniginės ištraukti pinigus. Daugiau vaiko nemušė, jokių kitų smūgių nei tą savaitgalį, nei prieš 1- 7 dienas, laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-06-14 nemušė. Kad galėjo rėkti ant vaiko, tikrai taip, tačiau daugiau sužalojimų nepadarė. Visos kitos mėlynės ir nubrozdinimai ant R. kūno galėjo atsirasti dėl to, kad vaikai, būdami trise namuose, dažnai mušasi, R. dažniausiai mušėsi su A., A. jam kandžiodavo ausis, o K. buvo "mėgėja" žnaibytis. K. R. žirklėmis buvo trumpai iškirpusi dalį plaukų, taip ši bandė broliui padaryti madingą šukuoseną. Ji tikrai vaikui jokių plaukų išrovusi nebuvo. Kadangi vaikai dažnai tarpusavyje mušasi, todėl dažniausiai visi vaikšto su mėlynėmis, o nubrozdinimai galėjo atsirasti, kai vaikai išbėga į lauką, prie namo kiemo ir ten dūksta ant sūpynių. Ji nuoširdžiai gailisi, kad negalėjo susivaldyti dėl vaiko netinkamo elgesio ir trenkė R. per užpakalį delnu ir per rankas, ji tiesiog bandė jį apraminti, kadangi pastarasis neklausė. Šiuo metu, kai vaikai yra "(duomenys neskelbtini)" centre, juos lanko 3 kartus į savaitę, nori pati auginti savo vaikus, susitvarkyti savo gyvenimą, suvokia, kad nebuvo tinkamo šeimos modelio, ji myli savo vaikus (b.l. 20). Apklausta įtariamąja parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies. 2017-01- 27 ji susituokė su Č. K. ir pakeitė pavardę iš R. į K.. Paprašė vadovautis ankstesniais parodymais, kadangi jie yra išsamūs. Tikslios dienos neatsiminė, bet laikotarpiu tarp 2016-06-06 ir 2016-06-14, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su visais vaikais R. Z., K. Z. ir A. Z., tarp jos ir R. įvyko konfliktas, konflikto priežastis buvo tokia – R. iš jos piniginės ištraukė 50 eurų. Ji pas R. pamatė tuos pinigus, supyko ir ne daugiau 10 kartų ranka delnais sudavė pastarajam per užpakalį, rankas, gali būti, kad tuo momentu, kai šis sukiojosi, pataikė ir per nugarą, buvo sugriebusi už ausies, keletą sekundžių, taip palaikė jam už ausies, paskui paleido, kai šis apsiramino. Plaukų vaikui išrovus nebuvo, plaukus galėjo trumpai nukirpti sesė K. Kitos įtarime išvardintos mėlynės galėjo atsirasti vaikui žaidžiant su broliu A. ir sese K. bei būnant namo kieme ir žaidžiant su kitais vaikais. Ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Visi trys vaikai yra Vaikų laikinosios globos namuose "(duomenys neskelbtini)". Jos vyras Č. nuvažiuoja pasiimti vaikus penktadieniais iš globos namų ir vaikai su ja būna namuose savaitgaliais iki sekmadienio, paskui grąžinami atgal į vaikų namus. Ji stengiasi su vaikais surasti bendrą kalbą. Sunkiausia yra bendrauti su A. ir R., nes šie maištauja ir neklauso (b.l. 59).

Liudytoja N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-14 apie 8 val., atėjo į darbą į darželį "(duomenys neskelbtini)", Vilniuje. Darželyje ji apžiūrėjo R. R. atvestą vaiką R. Z., gim. 2012 m., ir pamatė, kad yra sumušta vaiko galva, ant kojos matėsi įdrėskimas, galvoje prieš savaitę matėsi, kad buvo išplėšti plaukai. Buvo informuota vaikų teisių tarnyba. Paklaustas vaikas atsakė, kad šį muša mama. Kad vaiką muša mama, jai pasakė ir R. brolis A. Z., kuris lanko jų vaikų darželį (b.l. 19-20).

Specialisto išvada Nr.G21778/2016(01) nustatyta, kad R. Z. nustatyta daugybinės smulkios neintensyvios poodinės kraujosruvos nugaros apatinėje dalyje ir juosmenyje bei nedideli galvos dešinio smilkinio, dešinio užausio sričių, viršugalvio kairės pusės, kairės ausies kaušelio ir veido kairės pusės, dešinio žasto, kairio žasto, dilbio, nugaros dešinės pusės, kairio sėdmens, pilvo ir kairės šlaunies odos nubrozdinimai, bei dešinės šlaunies paviršinė žaizda ir daugybiniai galvos plaukų išretėjimai (galimai išrovimai). Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais riboto nedidelio kontaktavusio paviršiaus ir kontakto vietoje briauną turinčiais daiktais. Sužalojimai yra skirtingo nuo 1 iki 7 dienų senumo: seniausias - 4-7 dienų yra kairės šlaunies nubrozdinimas, šviežiausi iki 1-1,5 dienos senumo yra nubrozdinimai galvoje ir pilve. Kiti sužalojimai: nubrozdinimai ir kraujosruvos yra nuo 1,5 iki 4 parų senumo ir galimai padaryti ne vienu laiku. Sužalojimai tiek pavieniui, tiek visi kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 21 trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais riboto nedidelio kontaktavusio paviršiaus ir kontakto vietoje briauną turinčiais daiktais, tačiau kokiais konkrečiai, esamais duomenimis nustatyti negalima. Sužalojimai pagal jų pobūdį, dydį ir kraujosruvų intensyvumą padaryti nedidele jėga ir smūgiams diržu nebūdingi (b.l. 12, 13).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji R. K. savo mažamečio sūnaus atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir padarė jam nežymius kūno sužalojimus - daugybines smulkias neintensyvias poodines kraujosruvas nugaros apatinėje dalyje ir juosmenyje bei nedidelį galvos dešinio smilkinio, dešinio užausio sričių, viršugalvio kairės pusės, kairės ausies kaušelio ir veido kairės pusės, dešinio žasto, kairio žasto, dilbio, nugaros dešinės pusės, kairio sėdmens, pilvo ir kairės šlaunies odos nubrozdinimus bei dešinės šlaunies paviršinę žaizdą ir daugybinius galvos plaukų išretėjimus (galimai išrovimus). Smurto faktą iš dalies kaltinamoji pripažino, nurodydama, kad supykusi už paimtus pinigus ne daugiau 10 kartų ranka delnais sudavė sūnui per užpakalį, rankas, gali būti, kad tuo momentu pataikė ir per nugarą, tai pat buvo sugriebusi už ausies, keletą sekundžių, taip palaikė jam už ausies. Tačiau kiti sužalojimai galimai atsirado sūnui žaidžiant su broliu bei seserimi, taip pat su kitais kiemo vaikais. Teismas šiuo kaltinamosios parodymus vertina kritiškai. Iš liudytojos N. G. (darželio auklėtojos) parodymų matyti, kad jai pastebėjus berniuko galvytės ir kojų sužalojimus ir klausinėjant apie jų atsiradimo aplinkybes, berniukas nurodė, kad jį mušė mama. Tą patį auklėtojai patvirtino antrasis kaltinamosios vaikas, lankantis tą patį darželį. Sakyti, kad jį skriaudžia brolis ir sesuo, vaikas pradėjo vėliau.

Kaltinamoji duodama parodymus tik neapibrėžtai teigia, kad vaikas judrus, galimai užsigauna žaisdamas ar besipešdamas su broliu bei seserimi, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad ant jo kūno stebimi gana žymūs, kraujavę sužalojimai (gilūs odos nubrozdinimai galvoje ir kitose kūno dalyse, pasidengę išdžiūvusiu krauju, šašais), kurių senumas vertinamas ne daugiau nei savaite, atitinkamai apie kurių atsiradimo aplinkybes rūpestinga mama turėtų žinoti ir gebėti tiksliai pakomentuoti, kada, kur ir kaip jie buvo gauti. Jos neapibrėžti teiginiai nerodo ketinimo atvirai ir sąžiningai duoti parodymus. Pažymėtina ir tai, kad plaukų nebuvimą berniuko galvoje ji aiškina tuo, kad žaisdama dukra (berniuko sesuo) juos sūnui iškirpusi. Tuo tarpu ekspertas nurodo daugybinius plaukų išretėjimus (galimai išrovimus), kas neatitinka kaltinamosios duodamų parodymų. Pažymėtina, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus yra pateikta byloje informacija, kad socialinė darbuotoja yra atkreipusi dėmesį, kad kaltinamoji su savo mažamete dukra bendrauja susierzinusi, grubiu ir pakeltu balso tonu, šeima nuo 2012-05-31 įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad tuoj po smurto panaudojimo vaikas auklėtojai sakė tikrąsias įvykio aplinkybes, kad jį sumušė mama, tą patį auklėtojai tvirtino nukentėjusiojo mažametis broliukas.

Kaltinamoji aiškino, kad jos pyktį sukėlė tai, kad R. iš piniginės neatsiklausęs paėmė jos pinigus. Teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip vaiko auklėjimo ar baudimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš mažametį. Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – mažametis patyrė skausmą ir nežymius kūno sužalojimus. R. K. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Mažamečio nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas Vaikų laikinosios globos namai „(duomenys neskelbtini)“ neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tik prašė mažinti bausmę (b.l. 70). Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Bausmės skyrimas

R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jos atsakomybę, kad iš dalies ji pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

R. K. anksčiau neteista, todėl parenkant bausmę taikytinos LR BK 55 straipsnio nuostatos. Bausta administracine tvarka, nusikaltimo padarymo dieną galiojančių nuobaudų neturėjo (b.l. 65-67). Dirba. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkės asmenybę, teismas sutinka su prokuroro R. K. siūloma baudos bausme, kuri teismo manymu, yra proporcinga padarytai veikai ir pagrindo mažinti jos nėra.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. K. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Papildomai kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

NUSPRENDĖ:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 12 MGL (451,92 Eur) bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 8 MGL (301,28 Eur) baudą,

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str. pagrindu nuteistajai R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski