- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1330-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07634-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Kreditorius
- UAB „VSA Vilnius“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Naujininkų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Naujininkų ūkis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P. ir kreditorius UAB „VSA Vilnius“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu prašė: 1) išregistruoti areštą skolininkui priklausančiam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini); 2) išieškotojo reikalavimų užtikrinimui aprašyti skolininko priklausantį turtą, nurodytą skolininko pateiktame turto vertinime – pastatą ir priestatus (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-29 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių - skolininko turto arešto 261.227,25 Lt sumai, kurios pagrindu antstolės 2014-02-15 turto aprašu buvo aprašytas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini) (vertė – 350 000 Lt). Kreditorius 2014-02-18 antstoliui nurodė, kad aprašytas turtas neužtikrina jo reikalavimų užtikrinimo, nes yra vertintinas tik kaip komplekso dalis ir galės būti parduodamas tik kartu su visu kompleksu, ir prašė areštuoti skolininko administracines patalpas (duomenys neskelbtini). Antstolė 2014-02-19 priėmė patvarkymą dėl turto aprašo patikslinimo, kuriuo išregistravo areštą turtui (duomenys neskelbtini), bei aprašė areštą turto (duomenys neskelbtini), kadangi pirmojo turto areštas neužtikrino kreditoriaus pareikštų reikalavimų. Viešame registre šis turtas įregistruotas kaip savarankiškas objektas, o ne priklausinys ar sudėtinė kito objekto dalis, jo baigtumas 100 proc. Net jei ir gamybinis pastatas negalėtų būti perleistas be viso gamybinio komplekso, tai tik papildomai užtikrintų bei garantuotų, o ne apsunkintų kreditoriaus reikalavimų įvykdymą, nes areštavus dalį gamybinio komplekso, likusio realizavimas taptų apsunkintas arba neįmanomas. Be to, gamybinio pastato 350.000 Lt vertė yra pakankama kreditoriaus 261.227,25 Lt reikalavimo užtikrinimui.
Antstolė B. P. nesutiko suskundu, nurodė, kad 2014-02-12 turto aprašo aktu buvo aprašytas skolininkui priklausantis gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 662 straipsnio 2 dalį antstolis privalo išieškojimą vykdyti iš ieškotojo nurodyto skolininko turto. Nei pirmas, nei antras skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas pagal CPK 665 straipsnį nepriskirtinas antrajai išieškojimo eilei, todėl turėtų būti išieškoma iš kito turto, bet ne iš gamybai būtino nekilnojamojo turto. Gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini), priklauso būtent paskutinei išieškojimo eilei - gamybai būtinas nekilnojamasis turtas. Esant kito turto ir kreditoriaus nurodymui, iš kurio turto išieškoti, būtų pažeistos imperatyvios normos. Be to, turi būti užtikrintas realus ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas, gamybinio pastato realizavimas atskirai nuo viso gamybinio komplekso galėtų būti apsunkintas, o aprašydamas ne ketvirto eilės gamybinį pastatą, o trečios eilės įstaigos patalpas, antstolė nepažeidė CPK įtvirtintos tvarkos.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „VSA Vilnius“ nesutiko su skundu. Nurodė, kad gamybinio pastato būklė nėra aiški, taip pat neaiškus galimas to pastato pritaikymas, neaiškios aplinkybės, kuriomis remiantis turto vertė būtų adekvati skolininko nurodytai turto vertei. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio turto vertė siekia 56.977 Lt. Be to, išieškojimas iš šio turto įmanomas tik pardavus visą gamybinį kompleksą, o pagrindinė pastato paskirtis – gamybos, pramonės. Skolininkas neteisingai interpretuoja CPK 665 straipsnį, priskirdamas šį pastatą antrajai išieškojimo eilei
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi atmetė skolininko UAB „Naujininkų ūkis“ skundą dėl antstolės B. P. veiksmų.
Teismas sutiko su antstolės ir kreditoriaus argumentais, kad pagal CPK 662 straipsnio 2 dalį antstolis privalo išieškojimą vykdyti iš ieškotojo nurodyto skolininko turto, nei pirmasis, nei antrasis antstolio aprašytas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas pagal CPK 665 straipsnį nepriskirtinas antrajai išieškojimo eilei, todėl turėtų būti išieškoma iš kito turto, bet ne iš gamybai būtino nekilnojamojo turto. Iš skolininko pateiktos 2014-02-17 turto vertinimo ataskaitos bei Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad gamybinis pastatas priklauso būtent paskutinei išieškojimo eilei - gamybai būtinas nekilnojamasis turtas, o pastatas (duomenys neskelbtini), - negyvenamoji patalpa – įstaigos patalpos. Skolininkas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini), nėra gamybai būtinas nekilnojamasis turtas, o kitas turtas, ir todėl priskirtinas antrajai išieškojimo eilei (CPK 178 str., 665 str.)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Skolininkui nesikreipus į teismą dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis kreditoriaus reikalavimų užtikrinimo konkretaus jo nurodyto turto areštu, darytina išvada, kad antstolė teisėtai priėmė 2014-02-19 patvarkymą dėl turto aprašo patikslinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Naujininkų ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį, panaikinti antstolės B. P. patvarkymą, kuriuo įregistruotas areštas nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti antstolę išieškotojo reikalavimų užtikrinimui aprašyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Išieškojimo vykdymo eiliškumą nustatantis CPK 665 straipsnis yra įtvirtintas skolininko teisių bei teisėtų interesų apsaugos tikslu, todėl minėtos nuostatos privalo būti taikomos bei aiškinamos skolininko, o ne išieškotojo naudai. Nagrinėjamu atveju antstolė nepagrįstai konstatavo, kad yra CPK 655 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimtys (tiesioginis naudojimas ir pritaikymas skolininko gamybai) bei atsisakė areštuoti būtent šį turtą. Tik pastato savininkas gali patvirtinti bei nurodyti, kokiu tikslu yra naudojamas jam priklausantis turtas. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriuose patvirtino, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jokios gamybinės veiklos nevykdo. Minėtas pastatas yra pritaikytas pareiškėjo turtui sandėliuoti, kas su gamybine veikla ar gamyba niekaip nėra susiję. Todėl minėtas turtas yra priskirtinas antrajai išieškojimo eilei.Antstolės patvarkymas pažeidžia CPK 662 ir 665 straipsnių nuostatas. Skundžiamu patvarkymu aprašytos patalpos yra pareiškėjo administracinės patalpos, kuriose yra įsikūrusi skolininko registruota buveinė, tai yra minėtos patalpos yra laikytinos antrojoje išieškojimo eilėje nurodyta išimtimi, todėl priskirtinos trečiajai išieškojimo eilei. Išieškotojo argumentai, jog pastato nebus įmanoma perleisti ar pastato perleidimas bus apsunkintas, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Minėtas pastatas yra atskiras savarankiškas turtinis vienetas, nėra kitų nekilnojamųjų daiktų priklausinys. Turto arešto tikslas yra užtikrinti, jog išieškotojo pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju, skolininkas turėtų pakankamai turto, iš kurio galėtų būti tenkinami išieškotojo reikalavimai. Todėl, antstolei areštavus pastatų komplekso dalį, kuri negali būti perleista, neperleidžiant viso komplekso, tai reikštų, jog visas skolininkui priklausantis pastatų kompleksas negalėtų būti perleistas. Tai tik papildomai užtikrintų bei garantuotų, jog išieškotojo reikalavimų tenkinimo atveju, būtų pakankamai skolininkui priklausančio turto. Skolininko prašomo aprašyti turto vertė yra pakankama, kad būtų užtikrintas išieškotojo reiškiamas reikalavimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė B. P. nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog vykdomojoje byloje esantis VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, kad aprašyto turto pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė, todėl preziumuojama, jog turtas patenka į CPK 665 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjo atskirajame skunde minimo turto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybinė, pramonės, taigi priskirtina CPK 664 straipsnio 4 dalies reglamentavimui. Pareiškėjo nurodoma informacija, kam jis iš tikrųjų naudoja turtą, nepanaikina jo pareigos pateikti tikslius duomenis viešajam registrui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas pagal pareiškėjo UAB „Naujininkų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties nutrauktinas.
Ginčas tarp šalių kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-9656-868/2014 pareiškėjui UAB „Naujininkų ūkis“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 261.227,25 Lt vertės turto arešto tinkamo vykdymo.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-996-619/2014 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB „VSA Vilnius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ atmetė. Turto arešto aktų registras 2014 m. balandžio 17 d. išregistravo pareiškėjo turto areštą.
Apeliacinio nagrinėjimo objektu gali būti neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas – tiek galutinis, diek dalinis (CPK 260 str.- 261 str.), taip pat neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis. Skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties dalykas – antstolio veiksmų, atliktų vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Pareiškėjas skundu prašė išregistruoti areštą nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir išieškotojo reikalavimo užtikrinimui aprašyti skolininkui priklausantį gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria buvo panaikintas areštas visam pareiškėjo turtui, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje šiuo momentu yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo paduotas nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas, tuo pačiu yra išnykęs ir pagrindas tikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Taigi susiklosčius tokiai situacijai iš esmės nebeliko apeliacijos dalyko ir atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai nebeaktualus. Dėl to mutantis mutandis taikomas CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas nutrauktinas, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d. ir 3 str. 6 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str., teismas
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo UAB „Naujininkų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, nutraukti.