Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-86-232/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-05Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
e2-86-232/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01564-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB „Kalba.Lt“
Atsakovas
VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
Civ.byla Nr. 2-86-232/15
Teisminio proceso Nr.2-55-3-01564-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 87; 116.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė,sekretoriaujant Oksanai Davlevič,dalyvaujant ieškovo UAB „Kalba.Lt“ atstovams R. J., N. K.,atsakovo VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ atstovams E. S., E. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kalba.Lt“ ieškinį atsakovui VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ dėl nesąžininga konkurencija padarytų nuostolių atlyginimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Kalba.Lt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti atsakovo VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ prekių ženklo „Kalbis bendravimui studijoms darbui“ (fig.) registracijos data2014 03 26, registracijos nr. 68585 registraciją 41 klasės paslaugoms žymėti negaliojančia; įpareigoti atsakovą VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ nutraukti neteisėtus veiksmus – interneto adresų kalbis.lt naudojimą paslaugų, nurodytų 41-oje Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos (Nicos klasifikacija) klasėje, reklamai bei pardavimui; priteisti iš atsakovo VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ ieškovo naudai 10 000 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą nutraukti žodinio prekinio ženklo bei interneto adresų srities (subdomeno) „kalbis.lt“ naudojimą atsakovo veikloje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė turįs ilgametę kalbų mokymo patirtį Lietuvoje, turi įregistravęs du figūrinius prekių ženklus: „kalba.lt didžiausia kalbų mokykla“ Reg.Nr.59672, registracijos data: 2009-04-14 ir „kalba.lt“ Reg.Nr.67712, registracijos data 2013-10-28. Pastarasis ženklas įregistruotas 2013 10 28 ir iki šiol naudojamas ieškovo paslaugų reklamoje ant bendrovės firminių blankų ir kitais būdais. Abu ženklai įregistruoti 41 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos (Nicos klasifikacijos) klasei. 2010 03 13 ieškovo vardu buvo įregistruota interneto adresų sritis, subdomenas kalba.lt, Naudojamas UAB „Kalba.lt“ interneto svetainei, kurioje talpinama informacija apie ieškovo veiklą, jo teikiamas paslaugas. 2013 metų pavasarį ieškovui tapo žinoma jog 2012 08 09 atsakovo vardu yra įregistruotas subdomenas kalbis.lt. Ieškovas taip pat sužinojo jog atsakovas 2013 03 18 pateikė VPB paraišką dėl figūrinio prekės ženklo „Kalbis bendravimui studijoms darbui“ įregistravimo, o 2013 07 31 dėl šiek tiek kitokio prekės ženklo „Kalbis bendravimui studijoms darbui“ įregistravimo tai pačiai 41 paslaugų klasei pagal Nicos klasifikaciją. Atsakovas VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras" teikia užsienio kalbų mokymo paslaugas, savo veikloje naudodamasi prekės ženklu ir subdomenu, kurių skambesys/sandara yra ypatingai bei klaidinančiai panašūs į ieškovo bendrovės pavadinimą, prekės ženklus bei įregistruotą interneto adresų sritį, kai tuo tarpu atitinkamų paslaugų teikimo rinkoje ieškovas veikia daugiau nei dešimtį metų ir į bendrovės teikiamų paslaugų reklamą yra investavusias ypatingai ženklias pinigų sumas. Buhalterinė pažyma Nr. KT/1-1 liudija apie tai, kad išlaidos atitinkamų paslaugų reklamai patirtos nuo 2009-02-25 sudaro 1 341 662,70 Lt be PVM. Ieškovo teigimu atsakovas, pradėdamas atitinkamą veiklą vykdyti, savireklamai sąmoningai pasirinko minėtas priemones, klaidinančiai panašias į tas, kurias vartoja ieškovas, tokiu būdu pasinaudodamas ieškovo teikiamų paslaugų reklamos suteikiama nauda ir sutaupydamas lėšas savo veiklos reklamai. Ieškovo vertinimu aukščiau minėti atsakovo veiksmai yra neteisėti. Ieškovas ir atsakovas neabejotinai laikytini konkurentais, nes veikia toje pačioje verslo srityje, užsiima tapačia komercinio pobūdžio veikla, gaudami pajamas. Užsienio kalbų mokymo veiklai plėtoti atsakovas pasirinko tokius būdus ir priemones, kurie leidžia pasinaudoti ieškovo reputacija atitinkamų paslaugų rinkoje, taip pat ieškovo užsakymu platinamos/skleidžiamos reklamos teikiama nauda. Kadangi atsakovas, nesąžiningai konkuruodamas su ieškovu, neteisėtai gavo naudą ieškovo sąskaita, sutaupydamas lėšas savo produkcijos reklamai, be to, gavo pajamas iš potencialių ieškovo klientų, jis privalo atlyginti ieškovui patirtą žalą. Ieškovo vertinimu, dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovo patirti nuostoliai yra lygūs negauto pelno sumai, kurie šiuo atveju lygūs atsakovo pelnui iš užsienio kalbų mokymo paslaugų, įsigytų interneto svetainės kalbis.lt pagalba, pardavimo. Pažymėjo, jog šiuo atveju egzistuoja visi civilinės atsakomybės taikymui atsakovo atžvilgiu būtini elementai (CK 6.245 - 6.249 straipsniai.) - kaltė/neteisėti veiksmai (nesąžiningos konkurencijos veiksmai), nuostoliai, taip pat priežastinis ryšys tarp atitinkamų nuostolių bei neteisėtų veiksmų, nes jei atsakovas nebūtų atlikęs nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ieškovas būtų uždirbęs atitinkamo dydžio pelną. Ieškovo rinkos tyrimo ataskaita bei 2014 01 27 I. N. skundas liudija apie tai, kad visuomenei ženklas „kalbis.lt" kelia klaidinamą asociaciją su ieškovo prekės ženklais ir ieškovo teikiamomis paslaugomis, taip pat klaidina visuomenę dėl „kalbis.lt" žymenį naudojančio asmens - atsižvelgiant į atitinkamo žymens klaidinamą panašumą su ieškovo pavadinimu bei tapačią ieškovo bei atsakovo veiklą, vartotojai painioja Všį „Užsienio kalbų mokymo centras" kaip užsienio kalbų mokymo paslaugų teikėją su UAB „Kalba.lt". Todėl egzistuoja Prekių ženklų įstatymo (toliau tekste PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalyje bei 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prielaidos panaikinti atsakovo prekės ženklo registraciją bei uždrausti atsakovui naudoti savo veikloje žymenį „kalba.lt".

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ “Užsienio kalbų mokymo centras” atsiliepimu su ieškiniu nesutiko nurodė, kad atsakovas turi prekių ženklų registracijas: „Kalbis bendravimui studijoms darbui" Reg. Nr. 68585, registracijos data 2014-03- 26, 41 klasės paslaugoms ir „Kalbis bendravimui studijoms darbui" Reg. Nr. 69302, registracijos data 2014-07-28, 41 klasės paslaugoms. Pažymėjo, kad ieškovo prekių ženklo „kalba.lt" (Reg. Nr. 67712) žodinis elementas „kalba" yra aprašomasis teikiamų paslaugų atžvilgiu 41 klasėje, todėl teismas ex officio turėtų pripažinti ženklo žodinį elementą „kalba.lt" nesaugomu. Ieškovas niekuo nepagrindė, kad yra įgijęs išskirtinę reputaciją, kuria neva atsakovas bando pasinaudoti. Ieškovas užsienio kalbų paslaugas pradėjo teikti ne anksčiau, kai buvo pakeistas juridinio asmens pavadinimas - nuo 2009-03-04. Tuo tarpu atsakovas savo veiklą pradėjo 1997-03-18, todėl turi didelę patirtį užsienio kalbų mokymo paslaugų srityje ir visi ieškovo teiginiai, kad atsakovas žinojo apie ilgametę ieškovo patirtį ir įdirbį, kad tuo siekė pasinaudoti yra nepagrįsti, nes atsakovas savo veiklą pradėjo anksčiau nei ieškovas. Ieškovo pateiktoje buhalterinėje pažymoje Nr. KT/1-1 pateikiama įvairių juridinių asmenų pavadinimai, iš kurių ieškovas neva užsakinėjo reklamos paslaugas. Tačiau pateiktoji pažyma yra klaidinga ir netiksli, todėl negalima laikyti, kad ieškovas išleido dideles lėšas siekiant reklamuoti savo užsienio kalbų mokymo paslaugas. Kita vertus negalima teigti, kad ieškovas turėdamas prekių ženklo „Kalba.lt" registraciją, įgyja teises ir į žymens „kalba" naudojimą. Pažymėjo, jog negalima uždrausti jokiam subjektui naudoti bendrinį lietuvių kalbos žodį „kalba" kaip raktinį žodį užsakomuose skelbimuose, todėl negalima konstatuoti, jog ir šiuo atveju buvo pažeistas PŽĮ. Atsakovas nesutinka su atlikta rinkos tyrimo ataskaita ir mano, kad ji yra klaidinanti ir netiksli, kadangi nėra aišku kaip buvo atlikta apklausa - ar buvo pateikiami atviri klausimai ar klausimai su pasirinktinais atsakymais, kurie galėjo sufleruoti apklausiamajam asmeniui atsakymą. Ataskaitoje atliktame prekių ženklų žinomumo apklausoje dauguma pateiktų žymenų nėra registruoti prekių ženklai. Pateikiamoje Kalba.lt paslaugų žinomumo apklausoje nėra aišku ar buvo pateiktas atviras klausimas, ar klausimas su galimais atsakymais, kurių sufleruojamas galėjo atsakyti. Apklausoje pateikiami paslaugų pasirinkimą lemiantys veiksniai neturi nieko bendro su prekių ženklų visuomenės klaidinimo tikimybe, todėl į juos neturėtų būti atsižvelgta. I. N. skundas yra pavienis suklydimo atvejis ir yra mažareikšmis, dėl to negalima laikyti, kad visuomenė klaidina ieškovą su atsakovu. Pažymėjo, jog vizualiai, ženklų vaizdiniai elementai akivaizdžiai nepanašūs, nei spalvų deriniais, nei figūriniais elementais, nei elementų išsidėstymu pačiame ženkle. Abiejų ženklų šriftas artimas standartiniam, tačiau atsakovo ženklas išsiskiria tuo, kad jo žodinis elementas yra parašytas didžiosiomis raidėmis. Šių ženklų žodiniai elementai - „KALBIS" ir ,,kalba.lt" — taipogi nepanašus, nes skiriasi raidžių skaičiumi bei galūnėmis. Atsakovo ženkle taip pat yra papildomi žodiniai elementai „bendravimui", „studijoms" ir „darbui", kurie tik sustiprina nepanašumo įspūdį. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad žodis „kalba" neturi skiriamojo požymio, jis yra aprašomojo pobūdžio, aprašo paslaugas, kurioms registruotas ieškovo prekių ženklas, tiek realiai vykdomą veiklą (kalbų mokymą), todėl jo galimas sutapimas prekių ženkluose neturės įtakos. Pažymėjo, kad atsakovas turi teises bei teisėtus interesus į žymenį „kalbis", nes yra padavęs paraišką dėl ženklo „kalbis bendravimui studijoms darbui , fig.", o prieš tai taip pat buvo paduota paraiška „Kalbis bendravimui studijoms darbui, fig. ". Nors ieškovas teigia, jog registruodamas domeną kalbis.lt atsakovas turėjo nesąžiningų ketinimų tokie ketinimai nėra įžvelgtini, ypač įvertinant tai, kad žodis „kalba" yra aprašomasis vykdomai veiklai, todėl niekas neturi išimtinių teisių jį naudoti kalbų mokymui. Taigi atsakovas neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl Konkurencijos įstatymo 16 str. netaikytinas.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodė kad VPB neturi kompetencijos pasisakyti dėl klaidinančios reklamos naudojimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar tam tikri elementai Prekių ženkle „kalba.lt" laikytini „nesaugomais", ar nelaikytini, tai bet kokiu atveju neeliminuoja atsakovo atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus kaip jie apibrėžti Konkurencijos įstatyme (toliau tekste KĮ bei kituose taikytinuose teisės aktuose. Atsakovas vykdydamas veiklą naudojasi ieškovo įdirbiu bei reputacija atitinkamų paslaugų rinkoje ir būtent tokius veiksmus ieškovas vertina kaip neatitinkančius sąžiningos verslo praktikos. Atsakovas klaidingai interpretuoja buhalterinės pažymos Nr. KT/1-1 turinį. Į aptariamą pažymą įtrauktos išlaidos, skirtos UAB „Kalba.lt" populiarinimui - tai ne tik reklamos išlaidos, bet ir kitokio pobūdžio išlaidos, patirtos siekiant populiarinti ieškovą bei jo veiklą. Todėl atsakovo argumentai, neva tam tikri buhalterinėje pažymoje Nr. KT/1-1 įvardintų juridinių asmenų pavadinimai kelia abejonių pažymos pagrįstumu, atmestini - pažymą paruošė ir ieškovo vardu patvirtino vyriausioji ieškovo finansininkė, ir jokio pagrindo abejoti jos susistemintų duomenų tikrumu šiuo atveju nėra. Ilgametė užsienio kalbų mokymo veikla naudojantis prekės ženklu „KALBA“ buvo vykdoma nuo 1997-ųjų metų, o ieškovas atitinkamą veiklą perėmė 2009-aisiais metais. Akivaizdu, jog įdirbis, vykdant aptariamą veiklą ir tuo tikslu naudojant prekės ženklą „KALBA" bei domeną kalba.lt yra ilgametis, minėtas ženklas/domenas yra daugelį metų žinomas tarp atitinkamos rinkos dalyvių ir siejamas būtent su šio ženklo/domeno savininko patirtimi, ir tai neabejotinai įtakojo atsakovo pradėjimą naudotis klaidinamai panašiais prekės ženklais bei domenu visiškai analogiškoje veikloje. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas, jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą - užsienio kalbų mokymo rinkos tyrimo ataskaitą į bylą nepateikė. Todėl jokio pagrindo „abejoti" rinkos tyrimą atlikusios bendrovės išvadomis ar laikyti jas „klaidinančiomis" šiuo atveju nėra. Be to I. N. skundas turi būti vertinamas kitų byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste, o ne izoliuotai. Pažymėjo, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai (lietuvių kalbos specialisto išvada, „Kalba.lt“ rinkos tyrimo ataskaita bei 2014-01-27 I. N. skundas) patvirtina, jog visuomenė šiuo atveju ne tik gali būti, bet ir yra klaidinama. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje bei 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prielaidos panaikinti atsakovo prekės ženklo registraciją bei uždrausti atsakovui naudoti savo veikloje žymenį „kalbis.lt" šiuo atveju neabejotinai egzistuoja.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike nurodė, jog būtent prekių ženklo „kalbis.lt“ saugomi ir nesaugomi elementai yra aktualūs šiame ginče nustatant nesąžiningos konkurencijos atvejį. Teismui nustačius, kad prekių ženklo „kalba.lt" žodinis elementas ,.kalba" yra nesaugomas, būtų paneigtas nesąžiningos konkurencijos kaltinimas, kadangi bendriniai lietuvių kalbos žodžiai negali tapti prekių ženklais, nes prekių ženklas neatliktų savo funkcijos - neatskirtų vieno prekių gamintojo ar paslaugų tiekėjo nuo kito. Buhalterinė pažyma yra sudaryta tiesiogiai ieškovui darbo santykiais pavaldaus asmens, kuris turi suinteresuotumą bylos baigtimi, be to kartu su šia pažyma nebuvo pateiktos visos sąskaitos įvardintos toje pažymoje, todėl teismas neturėtų atsižvelgti į šį pateiktą dokumentą. UAB „Kalba.lt“ buvo registruota tik 2003-03-07, todėl tai paneigia ieškovo nurodytą faktą, kad įmonė savo veiklą pradėjo vykdyti nuo 1997 metų. Ieškovas nėra įrodymais paneigęs, jog ataskaitoje sudaryti apibendrinimai yra neobjektyvūs, klaidinantys, pateiktas lyginimas nėra tikslus ar objektyvus, todėl teismas neturėtų atsižvelgti į ieškovo pateiktą rinkos tyrimo ataskaitą.

II.TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI.

Ieškovas UAB „Kalba.Lt“ yra juridinis asmuo sprendžiant iš į bylą pateiktų juridinių asmenų registro duomenų įregistruotas juridinių asmenų registre 2003 03 17.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra nacionalinio figūrinio prekių ženklo KALBA įregistruoto 1997 06 17, 35 klasės paslaugoms: įvairių prekių sukaupimas (išskyrus gabenimą) kitiems, įgalinantis pirkėjus patogiai apžiūrėti ir įsigyti prekių, bei 41 klasei mokymas, galiojimas pratęstas iki 2024 02 15 savininkas. Šio ženklo pirmasis savininkas padavęs paraišką ženklui registruoti buvo UAB „KALBA“. Ieškovo vardu ženklas registruotas 2014 02 17 prieš tai savininku buvo UAB „Jūsų vaistinė“, kaip nurodo ieškovas tai ankstesnis jo pavadinimas. Tuo tarpu UAB „Jūsų vaistinė“ pagal VPB į bylą pateiktus duomenis 2009 03 27 šį ženklą yra įsigijusi iš ankstesniojo savininko VŠĮ „KALBOS“ MOKYKLA, kuri savo ruožtu šį ženklą yra įgijusi iš fizinio asmens A. P..

Ieškovui taip pat priklauso figūrinis prekės ženklas „kalba.lt didžiausia kalbų mokykla“, reg. Nr. 59672, paraiškos padavimo data 2008 09 04, registracijos data 2009 04 14, įregistruoto 41 klasės paslaugoms: švietimas, mokymas, pramogos, sportinė ir kultūrinė veikla, savininkas.

Ieškovui taip pat priklauso spalvotas nacionalinis figūrinis prekių ženklas „kalba.lt“ apsaugos spalvos oranžinė ir juoda (reg. Nr. 67712, paraiškos padavimo data 2012 10 12, registracijos data 2013 10 28, įregistruoto 41 klasės paslaugoms: švietimas, mokymas, pramogos, sportinė ir kultūrinė veikla.

Atsakovas yra įregistravęs nacionalinį figūrinį prekių ženklą „kalbis bendravimui studijoms darbui“ (reg. Nr. 68585, paraiškos padavimo data 2013 03 18, registracijos data 2014 03 26, įregistruotas 41 klasės paslaugoms: švietimas, mokymas, pramogos, sportinė ir kultūrinė veikla, Ieškovas taip pat yra padavęs paraišką registruoti nacionalinį figūrinį prekių ženklą „kalbis lt“ (paraiškos padavimo data 2013 07 31 41 klasės paslaugoms: švietimas, mokymas, pramogos, sportinė ir kultūrinė veikla.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia Konkurencijos įstatymo 15 straipsniu draudžiančiu nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;

Pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalį, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

P. K. dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 straipsnio A dalies 1 punktas nustato, kad prekių ženklas, užregistruotas kilmės šalyje, gali būti pareikštas kitose Sąjungos šalyse ir turi būti saugomas toks, koks jis yra, su nurodytomis šiame straipsnyje išlygomis.

Prekių ženklų panašumo ir tapatumo nustatymui yra reikšmingi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) pateikti išaiškinimai. Metodinių nurodymų 2.2 punkte numatyta, kad bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Be to, pagal Metodinių nurodymų 3.1.2 punktą, nagrinėjant ženklų panašumo klausimus, atsižvelgtina į ženklų stiprių ir silpnų elementų derinį; stipriems prekių ženklų elementams būdingas originalumas; silpni elementai atskirai paimti nesukuria ženklų panašumo; nesaugomų elementų panašumas ženkluose neturėtų būti pagrindas pripažinti ženklus panašiais.

Pagal Lietuvos Aukščiausias teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktiką, kai lyginamuosiuose prekių ženkluose yra nesaugomų elementų, ženklų klaidinamą panašumą ar nepanašumą lemia ne paties savaime nesaugomo elemento atsikartojimas ženkluose, bet kiti elementai (spalvinis, grafinis pateikimas, ženkluose esančių elementų, tarp jų – ir kurie pripažinti nesaugomais, vieta ženkle, išdėstymas (LAT 2013 03 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

Pagal PŽĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamą sąvoką prekių ženklas tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 8 punktus žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis :

2) neturi jokio skiriamojo požymio;

4) žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;

8) yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle;

PŽĮ 8 straipsnio1 dalyje įsakmiai numatyta, kad ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ženkle yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų ir jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais. Remiantis šiomis PŽĮ nuostatomis ieškovo prekės ženklo žodinis elementas kalba.lt pripažintinas nesaugomu elementu nes žodis kalba neturi skiriamojo požymio, o yra teikiamos paslaugos (kalbų mokymo) charakteristika, o trumpinys lt yra tradicinis trumpinys, domeno pavadinimas.

PŽĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.

Ieškovo ženklo žodinis elementas kalba tiesiogiai nusako paslaugą (kalbų mokymas), kurią teikia šalys. Aplinkybė, kad atsakovas žodį kalba vartoja savo prekės ženkle internetiniame adrese negali būti laikoma ieškovo teisių pažeidimu, nes žodis kalba yra bendrinės atliekantis aprašomąją teikiamos kalbos funkciją, vadovaujantis tokia logika pvz. avalyne prekiaujančiam verslininkui į savo prekės ženklą įtraukus prekę apibūdinanti žodį batas, kirpyklos paslaugas teikiančiam verslininkui žodį kirpimas arba kirpykla, šiais raktiniais žodžiais turėtų būti uždrausta naudotis kaip raktiniais žodžiais ar juos įtraukti į savo prekės ženklų žodinius elementus kitiems prekiautojams avalyne ar kirpimo paslaugų tiekėjams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei kombinuotame prekių ženkle esantis žodinis žymuo gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turėtų spręsti klausimą dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtinių teisių į jį (Reglamento 40/94/EB 38 straipsnio 2 dalis, 2000 m. PŽĮ 8 straipsnio 1, 2, 4 dalys, Taisyklių 114.3, 114.4, 114.11, 114.12, 115 punktai),( LAT 2009 10 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2009; kt.). Spręsdamas ginčus dėl keleto gamintojų naudojamų žymenų analogiškoms prekėms žymėti atitikties prekių ženklų teisės keliamiems reikalavimams (kad ženklas galėtų būti saugomas išimtinių teisių pagrindu), kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad prekių ženklai (kaip ir intelektinė nuosavybė apskritai) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Prekių ženklų teisė turi, viena vertus, užtikrinti ūkio subjektams galimybę išimtinių teisių pagrindu saugoti savo prekių ženklus ir veiksmingą gynybą, jeigu išimtinės teisės yra pažeidžiamos (LAT 2009 10 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2009; 2011 05 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2011). Tačiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat nurodoma jog sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklams keliamiems reikalavimams, būtina atsižvelgti į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priimtą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P, Rink. 2005, p. I-07975; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Deutsche SiSi- Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, Nr. C-173/04 P, Rink. 2006, p. I-00551)

Abu ieškovo prekių ženklai yra figūriniai juose aiškiai dominuoja ir išsiskiria įprastiniu šriftu parašyti žodiniai elementai „kalba.lt, kurie pripažintini nesaugomais. Metodinių nurodymų 3.1.2 punkte nustatyta, kad prekių ženklų nesaugomų elementų tapatumas ar panašumas nelemia prekių ženklų panašumo, atitinkamai nesaugomi elementai negali būti pripažinti stipriais elementais, ar elementais, turinčiais skiriamąjį prekių ženklo požymį, nes kaip jau minėta pagal įstatymą nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos (PŽĮ 8 straipsnio 4 dalis), o šiuo atveju, ieškovas savo reikalavimus kaip tik ir grindžia ženklų žodinių elementų panašumu.

Todėl ieškovas nepagrįstai remiasi PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies punktu, numatančiu, kad, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms, nes ieškovo nurodomas prekių ženklo žodinis žymuo „kalba.lt“ pripažintinas nesaugomu ir negali būti skiriamuoju jam priklausančio prekių ženklo požymiu.

Ieškovas savo ieškinį remia, būtent žodinių šalių ženklų elementų panašumu, tuo, kad atsakovo ženklo pagrindinis ženkle dominuojantis žodis „kalbis“ kaip nurodyta ieškovo pateiktoje lietuvių kalbos specialisto išvadoje yra naujadaras nepriimtinas bendrinėje ir specialiojoje kalboje, neturi skiriamojo požymio turi tą pačią šaknį „kalb“, specialisto nuomone yra dirbtinis nepriimtinas bendrinėje ir specialiojoje kalboje sudarytas iš tos pačios šaknies kaip ir žodis kalba. Tačiau, šiuo atveju lingvistinis aiškinimas apie tai, kad žodis kalbis yra dirbtinis nevartotinas bendrinėje kalboje lemia jo skirtingumą nuo ieškovo prekiniame ženkle esančio žodinio elemento kalba, o jo „dirbtinumas“ daro jį žymeniu turinčiu daugiau prekės ženklo savybių nei bendrinėje kalboje naudojamas, aprašomąją reikšmę turintis žodis, „kalba“ kuris laikytinas silpnu nesaugotinu ieškovo ženklo elementu, nes neatitinka prekės ženklui keliamų reikalavimų ir negali atlikti pagrindinės prekės ženklo funkcijos šiuo konkrečiu atveju atskirti vieno kalbos mokymo paslaugų tiekėjo paslaugų nuo kito tokias paslaugas teikiančio tiekėjo. Be to atsakovo registruotojo ženklo (registracijos Nr. 68585) žodinis elementas „Kalbis“ ir ieškovo ženklų elementas „kalba“ yra atlikti panašiu, tačiau niekuo neišsiskiriančiu standartiniu šriftu, kuris pats savaime žymeniui nesuteikia išskirtinumo požymio. Kadangi kiti šalių ženklų elementai nėra panašūs konstatuotina, kad šalių prekių ženklai nėra tapatūs ar klaidinamai panašūs (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalis). Ieškovas siekdamas įrodyti savo ženklo žinomumą (reputaciją) yra pateikęs UAB „Creative Media Service“ 2014 metų 04 mėn. atliktą „KALBA.LT“ rinkos tyrimo ataskaitą. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais minėto tyrimo trūkumais. Iš minėtos ataskaitos turinio negalima nuspręsti kokie klausimai buvo užduodami dalyvaujantiems tyrime asmenims, tiek atliekant šalių prekės ženklų žinomumo, tiek galimo klaidinimo galimybės tyrimą.

Ieškovas teigia jog jo prekės ženklas turi reputaciją, o atsakovo prekės ženklo naudojimu buvo pakenkta ieškovo reputacijai bei jo prekių ženklo kalba.lt skiriamajam požymiui ar atsakovo prekės ženklo naudojimas lėmė nesąžiningą atsakovo pranašumą. Tačiau ieškovas be vienintelio vartotojo I. S. skundo ir jau aptartos rinkos tyrimo ataskaitos kitų įrodymų byloje, kad atsakovas vartodamas savo prekės ženklą, kurio vartojimas nelaikytinas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimu, nepateikė.

Lietuvos teisės sistemoje yra susiklosčiusi situacija, jog nėra domenų vardų teisinio reglamentavimo, todėl pagrindiniai teisės aktai, kuriais netiesiogiai būtų galima pasinaudoti, ginantis nuo neteisėto domenų vardų naudojimo, yra Civilinis kodeksas, Prekių ženklų bei Konkurencijos įstatymai, taip pat šiuo atveju taikoma teisės analogija, tarptautinė teisė ir teismų praktika (CK 1.8 straipsnis). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas itin aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) formuojama praktika, taip pat tiesioginio taikymo teisės aktas 2004 04 28EB Reglamentas 874/2004 (toliau tekste Reglamentas), nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikytinus principus. Reglamento 21 straipsnis numato galimybę panaikinti domeno tapatų ar klaidinamai panašų į vardą į kurį pagal šalių ir (arba) bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė ir kai jis: buvo užregistruotas savininko, neturinčio į tą vardą teisių ar teisėtų interesų, buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta jog nesąžiningumas gali būti nustatomas įrodžius: kad domeno vardas buvo užregistruotas ar įsigytas visų pirma siekiant jį parduoti, išnuomoti ar kitaip perduoti tą domeno vardą, pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė savininkui arba domeno vardas buvo užregistruotas siekiant, kad pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkas ar valstybės įstaiga negalėtų parinkti tokį pavadinimą atitinkančio domeno vardo jeigu: galima įrodyti, kad besiregistruojantysis elgiasi būtent taip. Šiuo atveju kai nė viena iš reglamente įrodytų aplinkybių byloje nenustatyta, o atsakovas savo interneto srities adrese naudoja savo prekės ženklo vieną žodinių elementų, kuris nepripažintinas klaidinančiu panašių į ieškovo prekės ženklą. Todėl ieškinys ir šioje dalyje atmetamas.

Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu iš ieškovo atsakovo naudai taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios remiantis Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis mažinamos iki 2000 Eur.

Teismas vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

priteisti iš ieškovo UAB „Kalba Lt“, juridinio asmens kodas 235980580, buveinė Vytauto pr. 32, Kaune atsakovo Viešosios įstaigos „Užsienio kalbų mokymo centras“, juridinio asmens kodas 12382152, buveinė G. S. 11-oji g. 25, Vilniuje naudai 2000 Eur. (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Liuda Uckienė