- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- ATP-32-300/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria I. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimu I. M. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius teisės pažeidimus ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, nubaustas – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi I. M. prašymas sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą buvo netenkintas.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui I. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiu šios nuobaudos neįvykdytu laikotarpiu.
Skunde nurodo manantis, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi, apelianto įsitikinimu, nebuvo atsižvelgta į teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios rodo, kad jam paskirtos nuobaudos tikslas jau yra pasiektas, o atėmimo teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimas būtų teisingas, sąžiningas, nekeltų grėsmės visuomenei, atitiktų konstitucinį proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Grįsdamas savo skundo reikalavimą, nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi jau daugiau kaip dvejus metus, t. y. praėję daugiau kaip pusė atimtos teisės vairuoti transporto priemones paskirtojo laiko, o per visą šį ilgą laiką dėl paskirtos administracinės nuobaudos jis patyrė itin didelius suvaržymus – teisės vairuoti neturėjimas itin varžo jo darbinę veiklą, galimybę gauti pragyvenimui reikalingas lėšas. Nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju, o jo darbas susijęs su tuo, jog tenka nuolat važinėti į įvairius objektus. Tačiau dėl to, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, šios veiklos, apelianto teigimu, jis tinkamai atlikti negali. Taip pat nurodo, kad dėl jam paskirtų administracinių nuobaudų itin didelius asmeninio pobūdžio suvaržymus jis patiria jau kelerius metus, labai galisi dėl visos susiklosčiusios situacijos, suvokia minėtos veikos neigiamas pasekmes ir būtinybę laikytis visuomenėje galiojančių teisinių bei moralinių normų. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą jo atžvilgiu, nebus pasiekti paskirtos administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, yra nepagrįsta. Teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo aptartų duomenų matyti, kad ATPK 329 straipsnyje nustatytos privalomos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, buvo išpildytos. Pažeidėjo įsitikinimu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jei ATPK 329 straipsnyje nustatytos privalomos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, buvo išpildomos, kelti didesnius reikalavimus, negu numatyti ATPK 329 straipsnyje, teismas neturi pagrindo. Todėl teigia, kad įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog atėmimo teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimas visam likusiam šios nuobaudos neįvykdytam laikotarpiui būtų sąžiningas jo atžvilgiu ir atitiktų konstitucinį proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, juo labiau, kai paskirtos administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į I. M. atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš tiesų, byloje esantys duomenys tvirtina, kad formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas I. M. atitinka. Tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent pažeidėjo prašomą sprendimą, kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.
Pažymima, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios I. M. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra. Daryti kitokias išvadas skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Tai, kad pareiškėjo asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų I. M., dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.
Tokią apeliacinės instancijos išvadą pagrindžia tai, kad I. M. 2012 m. lapkričio 2 d. padarytų pažeidimų metu, turėdamas tik 1 metų ir beveik 5 mėnesių vairavimo stažą ir jau būdamas tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (56–57 b. l.), ir už šių pažeidimų padarymą turėdamas dvi galiojančias nuobaudas, padarė itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai itin neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos I. M. nepasiekė nuobaudoms keliamų tikslų.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi jau daugiau kaip dvejus metus, t. y. praėję daugiau kaip pusė atimtos teisės vairuoti transporto priemones paskirtojo laiko, o per visą šį ilgą laiką dėl paskirtos administracinės nuobaudos jis patyrė itin didelius suvaržymus – teisės vairuoti neturėjimas itin varžo jo darbinę veiklą, galimybę gauti pragyvenimui reikalingas lėšas, nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad I. M., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, ir pats žinodamas, kad jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Tai reiškia, kad tenkinus I. M. prašymą ir sutrumpinus pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.
Tuo konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą ir I. M. atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.