- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-485-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00008-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., D. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-1034-805/2020 pagal pareiškėjos S. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., D. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei įstatymo nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo, kuria pareiškėjos pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. R. 2020 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims J. M., D. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei įstatymo nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š. tuoj po savo sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą bei pratęsti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjos pareiškimo trūkumus ir įpareigojo sumokėti žyminio mokesčio dalį, arba pateikti prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar šio mokėjimo atidėjimo, taip pat įpareigojo patikslinti pareiškimą pateikiant teismui duomenis iš civilinės metrikacijos įstaigoje įrašyto M. Š. santuokos sudarymo įrašo, kurio pagrindu buvo išduotas sutuoktuvių liudijimas bei suinteresuotų asmenų giminystės ryšį su palikėja pagrindžiančius dokumentus (gimimo liudijimus).
3. 2020 m. sausio 20 d. pareiškėja, šalindama pareiškimo trūkumus, pateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, pareiškėjos tėvų santuokos akto įrašą, interpretuojamus vardo M. trumpinius. Nurodė, kad visuotinai žinomas bei pripažįstamas faktas, jog M. vardo trumpinys yra M., todėl teismui nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, kad M. Š. bei M. Š. yra vienas ir tas pats asmuo. Paaiškino, kad suinteresuotų asmenų D. B. bei J. M. giminystės ryšį su M. Š. patvirtina byloje pateiktas oficialus rašytinis dokumentas - Gyventojų registro 2019 m. spalio 4 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos S. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., D. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei įstatymo nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad teisme gavus pareiškėjos pareiškimą 2020 m. sausio 14 d. nutartimi buvo nustatyti procesinio dokumento trūkumai, kurių šalinimui skirtas septynių dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos. Nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjos atstovei advokatei R. M. įteikta elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. sausio 15 d., todėl trūkumams šalinti skirtas laikas baigėsi 2020 m. sausio 22 d. 2020 m. sausio 20 d. pareiškėjos atstovė, šalindama trūkumus, teismui pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, pareiškėjos tėvų santuokos akto įrašą, interpretuojamus vardo M. trumpinius. Prašyme nurodė, kad visuotinai žinomas bei pripažįstamas faktas, kad M. vardo trumpinys yra M., todėl teismui nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, kad M. Š. bei M. Š. yra vienas ir tas pats asmuo. Paaiškino, kad suinteresuotų asmenų D. B. bei J. M. giminystės ryšį su M. Š. patvirtina byloje pateiktas oficialus rašytinis dokumentas - Gyventojų registro 2019 m. spalio 4 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad tinkamu trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų pašalinimas. Tik dalies trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, juo labiau, kad pareiškėja vienu iš reikalavimų prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. Š. tuoj po savo sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą, kitu – pratęsti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš teismui pateikto sutuoktuvių liudijimo bei, šalinant trūkumus, pateikto santuokos akto įrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota J. Š. ir M. V. (po santuokos – Š.) santuoka. Tuo tarpu kituose teismui pateiktuose dokumentuose – pareiškėjos gimimo liudijime, medicininiame mirties liudijime, testamente, Gyventojų registro tarnybos pažymoje, valstybės įmonės Registrų centras dokumentuose pareiškėjos motinos vardas nurodytas – M.. Todėl nors pareiškėjos atstovė nurodė, jog visuotinai žinomas bei pripažįstamas faktas, kad M. vardo trumpinys yra M., teismas laikė, jog nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, kad M. Š. bei M. Š. yra vienas ir tas pats asmuo, tačiau pažymėjo, kad asmenų giminystės santykius patvirtina ne visuotinai žinomi bei pripažįstami faktai, o civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad pareiškėja, turinti atstovą, kurio įgaliojimai nurodyti Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje, nešalinanti abejonių dėl palikėjos vardo santuokos sudarymo įraše ir jo pagrindu išduotame sutuoktuvių liudijime (nesikreipus į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo), o taip pat nepateikus suinteresuotų asmenų gimimo liudijimų, patvirtinančių jų giminystės ryšį su palikėja, bei nepateikus įrodymų, kad šiuos pagal pareiškėjos ar atstovo prašymą buvo atsisakyta pateikti, teismas nurodė, jog civilinės bylos iškėlimo stadijoje keltinas klausimas ar, nepašalinus abejonių dėl tėvavardžių, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu galėtų sukurti jai teisinių padarinių kaip įstatyminei įpėdinei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.134 straipsnio 2 dalis). Teismas laikė, jog pagal šią įstatymo nuostatą pareiškėja neatleidžiama nuo pareigos ne tik nurodyti faktus, bet ir pateikti įrodymus, turinčius reikšmės civilinei bylai iškelti tikslu teisingai ją išspręsti. Atsižvelgdamas į tai, kad trūkumų šalinimo nutartyje pareiškėja buvo informuota, kad jeigu ji per nustatytą terminą nepašalins teismo nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiems asmenims, sprendė pareiškėjos pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja S. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir jos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą, kadangi įstatymas nedraudžia pareiškėjai jos reikalavimą patvirtinančius įrodymus pateikti ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėja į bylą yra pateikusi (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad į J. Š. palikimą paveldėjimo byla nepradėta, pastabose nurodyta, kad liudijimą gavo J. Š. duktė, pateikusi giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus. Taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad į M. Š. palikimą paveldėjimo byla nepradėta, pastabose nurodyta, kad liudijimą gavo M. Š. duktė, pateikusi giminystės ryšį su mirusiąja įrodančius dokumentus. Todėl laiko, jog notarei R. V., išdavusiai minėtus liudijimus bei patikrinus S. R. giminystės ryšį su M. Š. ir J. Š., nekilo jokių abejonių dėl jų giminystės ryšio. Nurodo, kad notarei R. V. nebus kliūčių išduoti pareiškėjai ir paveldėjimo teisės liudijimus pagal teismo sprendimą. Valstybinės įmonės Registrų centro 2019 m. spalio 4 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. Š. sutuoktinė buvo M. Š. su kuria susituokė (duomenys neskelbtini), vaikai: D. B., S. R. ir J. M.. Valstybinės įmonės Registrų centro 2019 m. spalio 4 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. Š. vaikai: D. B., S. R. ir J. M. .Esant byloje oficialiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems suinteresuotų asmenų giminystės ryšį su palikėja, bei faktą, kad J. Š. sutuoktinė buvo M. Š., nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo ar reikalauti pateikti suinteresuotų asmenų gimimo liudijimų.
1.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir savo iniciatyva surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei įstatymo nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, jog asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Kreipimasis su pareiškimu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas pareiškimas atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai pareiškimo formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su jų esme bei kuo operatyviau galėtų pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
12. Tačiau, jeigu teismui teikiamas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti nusprendęs, kad ištaisyti ne visi teismo nutartimi nustatyti pareiškimo trūkumai, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto pareiškimo turinį ir jį pagrindžiančius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad civilinis procesas pagal tokio turinio pareiškimą negali būti pradėtas.
14. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateiktu pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. Š. tuoj po savo sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą bei pratęsti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Tačiau iš teismui pateikto sutuoktuvių liudijimo bei santuokos akto įrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota J. Š. ir M. V. (po santuokos – Š.) santuoka. Tuo tarpu kituose teismui pateiktuose dokumentuose – pareiškėjos gimimo liudijime, medicininiame mirties liudijime, testamente, Gyventojų registro tarnybos pažymoje, valstybės įmonės Registrų centras dokumentuose pareiškėjos motinos vardas nurodytas – M.. Nors ieškovė nurodė, jog visuotinai žinomas bei pripažįstamas faktas, kad M. vardo trumpinys yra M., todėl teismui nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, kad M. Š. bei M. Š. yra vienas ir tas pats asmuo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmenų giminystės santykius patvirtina ne visuotinai žinomi bei pripažįstami faktai, o civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl pareiškėjai nešalinant abejonių dėl palikėjos vardo santuokos sudarymo įraše ir jo pagrindu išduotame sutuoktuvių liudijime (nesikreipus į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo), o taip pat nepateikus suinteresuotų asmenų gimimo liudijimų, patvirtinančių jų giminystės ryšį su palikėja, bei nepateikus įrodymų, kad šiuos dokumentus pagal pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta pateikti, nepašalinus abejonių dėl tėvavardžių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakytina, nes jie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl teismo nutarties, kuria apeliantės pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei įstatymo nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino bei taikė pareiškimo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.