- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-273-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00043-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Kreditorius
- UAB „Ūkio banko lizingas“
- Skolininkas
- M. Z.
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-400-715/2014 pagal kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ pareiškimą skolininkui M. Z. dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko M. Z. 369,75 Lt skolą, 68,22 Lt delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas ir 50,12 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 10 Lt žyminį mokestį.
Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas elektorinių ryšių priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė kreditoriui terminą pašalinti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumus, t. y. įpareigojo kreditorių primokėti 1,00 Lt (vieną litą) žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad prie pareiškimo kreditorius pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį 10,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, indeksavus CPK nustatytą minimalų žyminį mokestį, mokėtinas 11,00 Lt žyminis mokestis. Pažymėjo, kad kreditorius į teismą kreipėsi 2014 m. sausio 8 d., todėl kreditoriaus mokėtinam žyminiam mokesčiui taikytinas Lietuvos statistikos departamento 2013 m. spalio 10 d. informaciniu pranešimu Nr. 17 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso” nustatytas vartotojų kainų indeksas – 144,4. Teismas kreditoriui išaiškino, kad LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas galiojo nuo 2003 m. sausio 1 d., todėl Statistikos departamento 2012 m. balandžio 13 d. pranešimu nurodytas vartojimo kainų indeksas turi būti taikytinas lyginant vartojimo kainas su 2003 m. sausio mėn., o ne su 2011 m. spalio 1 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir nustatyti, kad šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 10 litų.
1. Nurodo, kad 2011 m. birželio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1480, kurio 38 straipsniu įstatymų leidėjas pakeitė ir papildė CPK 80 straipsnį. Nauja įstatymų redakcija buvo patvirtinta, kad minimalus mokestis bylose dėl teismo įsakymų yra ketvirtadalis sumos, bet ne mažiau nei dešimt litų (CPK 80 str. 1 d. 6 p.), o taip pat minėtas straipsnis papildytas ir nauja nuostata, numatančia, kad procesinius dokumentus teikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis yra mokamas 75 proc. žyminis mokestis, skaičiuojant už atitinkamą procesinį dokumentą nuo mokėtino žyminio mokesčio sumos, tačiau toks mokestis negali būti mažesnis nei 10 Lt. Šio straipsnio naujoji redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., kas reiškia, kad taikant indeksavimo taisykles ir skaičiuojant vartotojų kainų indeksą, aktualus laikotarpis yra nuo 2011 m. spalio mėnesio. Remiantis aukščiau išdėstytu bei vadovaujantis CPK 82 str. nuostatomis, žyminis mokestis turėtų būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į Statistikos departamento pranešime paskelbtą vartojimo kainų indekso (VKI) pokytį nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio. Kadangi Statistikos departamento paskelbtas VKI minėtam laikotarpiui sudaro 103,7, tai yra mažiau negu 110, todėl žyminio mokesčio dydžiai, nustatyti CPK 80 straipsnyje, neturi būti indeksuojami.
2. Nurodo, kad CPK 434 str. 1 d. taip pat nustato žyminio mokesčio dėl teismo įsakymo išdavimo dydį. Ši įstatymo norma galioja nuo 2003 m. sausio 1 d. ir keista nebuvo, kas reiškia, jog pagal CPK 82 str. 1 d., taikant indeksavimo taisykles ir skaičiuojant vartotojų kainų indeksą, indeksavimui aktualus laikotarpis būtų nuo 2003 m. sausio 1 d., o VKI 2013 m. rugsėjo mėnesiui sudarytų 144,4. Taigi, pritaikius vartotojų kainų indeksą šioje teisės normoje nustatytai minimaliai 10 Lt žyminio mokesčio ribai, minimalus mokėtinas žyminis mokestis yra 14 Lt. Tokiu būdu šiuo metu galiojančiame CPK yra dvi teisės normos, kurios pritaikius indeksavimo taisykles skirtingai reguliuoja žyminio mokesčio dydį, paduodant teismams pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (teisės normų kolizija). Teigia, kad teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės nustato, kad kai viena kitai prieštarauja tos pačios institucijos išleistos ir tą pačią juridinę galią turinčios teisės normos arba įstatymai, tai galioja vėliau išleista teisės norma arba įstatymas, todėl skaičiuojant žyminį mokestį turi būti vadovaujamasi LR CPK 80 str. įtvirtintu žyminio mokesčio teisiniu reguliavimu.
Šalies argumentai
3. Nurodo, kad kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, žyminį mokestį nuo 437,97 Lt sumos, skaičiavo sekančia tvarka: CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustato, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose nuo ieškinio sumos iki vieno šimto tūkstančių litų yra 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų, taigi 3 proc. nuo 437,97 Lt yra 13,14 Lt, kadangi 13,14 Lt yra mažiau nė 50 Lt, tai mokėtina žyminio mokesčio suma yra 50 Lt; CPK 80 str. 1 d. 6 p. nustato, kad žyminis mokestis bylose dėl teismo įsakymų yra ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų, taigi ¼ dalis nuo 50 Lt yra 12,50 Lt; CPK 80 str. 7 d. nustato, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų, taigi, 12,50 x 3/4 = 9,38 Lt; kadangi 9,38 Lt yra mažiau už 10 Lt, tai mokėtinas žyminis mokestis yra 10 Lt. Todėl teigia, kad sumokėtas 10 Lt žyminis mokestis yra tinkamas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje ginčas yra kilęs dėl žyminio mokesčio skaičiavimo tvarkos, kai teismui elektorinių ryšių priemonėmis buvo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujai CPK redakcijai, CPK 80 str. nuostatos, kuriose numatyta, kad bylose dėl teismo įsakymų mokėtinas žyminis mokestis yra ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų, išliko nepakitusios, tik keitėsi minėtų teisės normų numeracija, t. y. anksčiau galiojusioje įstatymo redakcijoje žyminio mokesčio dydį bylose dėl teismo įsakymų reguliavo CPK 80 str. 1 dalies 3 punktas, o šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje minėtas mokėtino žyminio mokesčio dydis yra nustatytas CPK 80 str. 1 dalies 6 punkte. Be to, abiejuose CPK redakcijose 434 str. 1 dalyje nustatyta žyminio mokesčio suma už pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nesikeitė: numatyta, kad žyminio mokesčio suma yra lygi ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnė negu dešimt litų.
Šios bylos kontekste svarbus aspektas yra tai, kad 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujai CPK redakcijai, įstatymo leidėjas CPK 80 str. 7 dalyje nustatė naują teisės normą, kurios anksčiau galiojusioje CPK redakcijoje nebuvo, t. y. atsirado įstatymo norma, numatanti, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokami 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų.
LR CPK 82 str. 1 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuotą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. LR CPK 82 str. 2 dalyje nurodyta, kad taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios.
Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoją išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktą ir CPK 82 str. 2 dalį apskaičiuoti žyminiam mokesčiui yra taikytini du vartotojų kainų indeksai (VKI), t. y. lyginant su 2011 m. spalio mėn., ir lyginant su 2003 m. sausio mėn.
Nagrinėjamojoje byloje skaičiuojant žyminį mokestį LR CPK 80 str. 1 d. 6 p. ir LR CPK 434 str. 1 d. nustatyta tvarka, taikomas VKI, lyginant su 2003 m. sausio mėn. VKI, o skaičiuojant žyminį mokestį LR CPK 80 str. 7 d. nustatyta tvarka, taikomas VKI, lyginant su 2011 m. spalio mėn. VKI.
Byloje nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ pareiškimas teisme gautas 2014-01-08, kai lyginant su 2003 m. sausio mėn., VKI buvo 144,4, todėl skaičiuojant žyminį mokestį LR CPK 80 str. 1 d. 6 punkte ir LR CPK 434 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, kreditorius, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl 437,97 Lt skolos priteisimo, turėjo sumokėti 14 Lt žyminį mokestį. Tačiau pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas elektorinių ryšių priemonėmis, todėl, skaičiuojant žyminį mokestį taikytina dar ir LR CPK 80 str. 7 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo teisme gavimo metu (2014-01-08) VKI, lyginat su 2011 m. spalio mėn. buvo 103,7, t. y. buvo mažesnis negu 110, todėl minimali mokėtino žyminio mokesčio suma yra 10 Lt. Tačiau nagrinėjamu atveju už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal LR CPK 80 str. 1 d. 6 punktą ir LR CPK 434 str. 1 dalį bei LR CPK 82 str. 1 dalį ir 2 dalį mokėtino žyminio mokesčio suma yra 14 Lt, o taikant LR CPK 80 str. 7 dalies nuostatas, 75 proc. nuo 14 Lt sumos yra 10,50 Lt (suapvalinus – 11 Lt), todėl teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog mokėtino žyminio mokesčio suma yra 11 Lt.
Atskirai pažymėtina, kad nedidelės žyminio mokesčio neatitiktys, kai nesumokėta žyminio mokesčio suma yra nereikšminga, palyginus su sumokėta žyminio mokesčio suma, ir nėra piktnaudžiavimo požymių, neturėtų būti pagrindas taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Tokiu atveju nesumokėta žyminio mokesčio dalis kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis valstybei priteisiama iš bylą pralaimėjusios šalies (LR CPK 96 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo įpareigojimas primokėti kreditoriui 1 Lt, vertintinas kaip neatitinkantis teisės į teisminę gynybą esmės, proceso koncentruotumo ir operatyvumo bei ekonomiškumo principų. Toks pareiškimo trūkumų šalinimo pagrindas būtų teisiškai būtinas, jei sumokėto žyminio mokesčio dydžio neatitiktis būtų tik viena iš pareiškimo trūkumų, o kiti trūkumai sudarytų esmines kliūtis iškelti civilinę bylą, tuomet, nustatydamas terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, teismas galėtų nurodyti kreditoriui sumokėti ir trūkstamą žyminį mokestį, nepriklausomai nuo trūkstamo žyminio mokesčio dydžio.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra kilęs ginčas ne dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio, o dėl jo skaičiavimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto žyminio mokesčio skaičiavimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista, tačiau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą.
Kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.