Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2006-10-05 · Byla Nr. N-62-844-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2006-10-05
Bylos Nr.
N-62-844-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N 9 – 62 – 844/2006Procesinio sprendimo kategorija – 27
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 5 d.Vilnius
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. Ž. (J. Ž. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m, gruodžio 9 d. nutarimu J. Ž. UAB „Kilikija" direktorius nubaustas 500 litų bauda už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio l dalyje padarymą. Nutarime nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. apie 9 val. 35 min. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai V. Ž. ir D. Č. patikrino UAB „Kilikija" kepyklą dėl darbo ir poilsio režimo laikymosi bei darbo išeiginėmis ir švenčių dienomis. Patikrinimo dieną buvo surašytas patikrinimo aktas, pagal kurį buvo apklausti 8 įmonės darbuotojai, kurie paaiškino kad dirba 4 valandas per dieną (pvz. J. A. , Ž. G. , J. G. ir kiti). Kepykloje nebuvo viešai informaciniame stende paskelbto darbuotojų, priimtų dirbti ne pilnai darbo dienai, 2005 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafiko, todėl tuo pažeisti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 147 straipsnio l dalies ir 3 dalies reikalavimai. Buvo iškabintas tik 2005 m. liepos mėn. darbo grafikas. Taip pat, darbo sutartyse nėra apsprendžiama darbuotojų (J. G. , J. A. , ir kitų) darbo laiko trukmė, tai yra nekonkretizuota, ar darbuotojai priimti dirbti keturias ar aštuonias valandas, todėl tuo pažeisti Darbo kodekso 144 – 146 straipsnių reikalavimai.

II.

J. Ž. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė nutarimą panaikinti ir prašymą motyvavo tuo, jog Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 147 straipsnio l dalies ir 3 dalies pažeidimai nėra grubūs, už kuriuos reikėtų taikyti administracinę atsakomybę. Valstybinės darbo inspekcijos atstovams buvo paaiškinta, kad tai yra techninė klaida, o už savalaikį darbo grafikų paskelbimą įmonėje atsakingas kepyklos vedėjas. Dėl Darbo kodekso 144 - 146 straipsnių pažeidimų pažymėjo, kad darbo sutartyse, kuriose nustatyta ne visas darbo dienos laikas, t. y. sutrumpinta darbo diena, buvo nurodyta, kad darbuotojas dirba nuo keturių iki aštuonių valandų per dieną, pagal darbo grafiką, todėl mano, kad ši nuostata nepažeidžia Darbo kodekso, nes nėra viršijama maksimali darbo dienos trukmė. Be to, valstybinės darbo inspekcijos atstovai deramai negalėjo paaiškinti, kokias tiksliai Darbo kodekso nuostatas jis pažeidė.

Apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą pripažino, kad šis atmestinas. Byloje įrodyta, kad bendrovėje patikrinimo metu viešoje vietoje nepakabinti 2005 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikai, o darbo sutarčių su Ž. G. , J. A. ir J. G. penktoje skiltyje įrašyta, kad darbo dienos trukmė yra nuo keturių iki aštuonių valandų pagal darbo grafiką. DK 144 straipsnio l dalyje nustatyta, jog darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, minėto straipsnio 2 dalis reikalauja, kad kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų, o 3 dalis nustato, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. DK 146 straipsnio l dalyje nustatyta, jog ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Atlikus paminėtų teisės normų analizę akivaizdu, kad šioje srityje darbdavio pareigos:

1. ne tik užtikrinti, kad labai atidžiai ir atsakingai būtų apskaičiuotas kiekvieno darbuotojo dirbtas darbo laikas, o tam sudarant su jais darbo sutartis, jose jis privalo tiksliai nurodyti, be kitų būtinų darbo sutarties sąlygų ir tai, ar priimtas darbuotojas dirba sutrumpintą darbo dieną, ar visą darbo dieną.

2. siekiant išvengti nelegalaus darbo ar niekur neužfiksuotų išdirbtų viršvalandžių atvejų, darbdavys privalo užtikrinti, jog visiems matomoje vietoje, t. y. viešai, iš anksto būtų paskelbti darbo grafikai.

Įvertinęs šias pareigas teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas kaip vadovas, nepriklausomai nuo to, kad darbo grafikus pagal UAB „Kilikija" vidaus tvarką turėjo iškabinti kepyklos vedėjas, privalėjo kontroliuoti šio vadovo darbą ir tinkamai neatliko šios pareigos, o taip pat su darbuotojais sudarydamas ydingas darbo sutartis pažeidė darbo įstatymus. ATPK 41 straipsnio l dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą, todėl pareiškėjas yra nubaustas pagrįstai, o parinktas minimalus nuobaudos dydis atitinka ATPK 30, 30 ² straipsnių nuostatas.

III.

J. Ž. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir patenkinti skundą - panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. gruodžio 9 d. nutarimą. Nesutinkama su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl Darbo kodekso 144 - 146 straipsnių pažeidimo. Nurodo, kad tiek teismas, priimdamas nutartį, tiek darbo inspekcija nutarime tiksliai nenurodė kokie Darbo kodekso straipsniai buvo pažeisti sudarant darbo sutartis su UAB „Kilikija" darbuotojais. Mano, kad apygardos administracinis teismas priimdamas nutartį turėjo tiksliai įvardinti kokias Darbo kodekso nuostatas jis kaip darbdavys pažeidė sudarydamas darbo sutartis su darbuotojais. Jo nuomone, jis Darbo kodekso nuostatų nepažeidė. Teigė, kad apygardos administracinis teismas nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nustatytą Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pažeidimą dėl laiku nepaskelbtų darbo grafikų įmonėje padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo to, kad darbo grafikus pagal UAB „Kilikija" vidaus tvarką turėjo iškabinti kepyklos vedėjas, tačiau jis pagal pareigas privalėdamas kontroliuoti pavaldinio darbą, tinkamai neatliko šios savo pareigos. Su šia išvada nesutinka, nes įmonėje tarp darbuotojų yra tiek pareigų, tiek atsakomybės pasiskirstymas, kurį tiek Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovai tiek teismas traktuoja kaip atsakomybės vengimą (UAB „Kilikija" kepyklos vedėjo pareigybiniai nuostatai). Be to, nemano, kad savalaikis darbo grafikų nepaskelbimas yra grubus Darbo kodekso nuostatų pažeidimas, už kurį būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo priimta nutartimi, nes:

1. Darbdavys turi užtikrinti, kad būtų atsakingai apskaičiuotas kiekvieno darbuotojo dirbtas darbo laikas, o tam sudarant su jais darbo sutartis, jose jis privalo tiksliai nurodyti, be kitų būtinų darbo sutarties sąlygų ir tai, ar priimtas darbuotojas dirbs sutrumpintą darbo dieną, ar visą darbo dieną.

2. Sudarydamas tokias darbo sutarties sąlygas, kurios numatytos UAB „Kilikija" darbo sutartyse, darbdavys pablogina darbuotojų padėtį įmonėje, nes dirbantieji negali planuoti savo darbo dienos, kadangi visiškai neaiškus numatomas dirbti, tam tikrą dieną, laikas. Ypač tai akivaizdu, kuomet nėra sudaromų ir viešai iškabintų grafikų. Taip pat dirbdami pagal šias darbo sutarties sąlygas, darbuotojai nėra užtikrinti ar jiems bus apmokėta už visą darbo dieną ar tik pusę darbo dienos. Neaišku kaip laikas, dirbtas ilgiau nei keturias valandas, yra traktuojamas, ar kaip viršvalandiniai darbai ar ne. Tai aktualu, nes už viršvalandinius darbus darbdavys privalo mokėti 1,5 karto (DK 193 str.). Nustatant tokias sąlygas sutartyje siekiama išvengti tokių viršvalandinių darbų apmokėjimo ir taip pabloginama darbuotojo padėtis darbdaviui piktnaudžiaujant savo teise, kas yra draudžiama (DK 35 str.).

3. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ar jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Dėl to darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pakartotinai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole J. Ž. apkaltintas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio l dalyje. (Pažymėtina, kad reikėtų pakartotiniame protokole pažymėti, kad jis naikina kitą protokolą ar pan., nes dabartiniu metu yra du administracinio teisės pažeidimo protokolai. Būtent, tokia situacija matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. nutarties.) ATPK 41 straipsnio l dalyje numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aišku, kad jis kaltinamas laiku nepaskelbęs darbo grafikų kaip reikalaujama DK 147 straipsnio 3 dalyje. Byloje yra įrodymų, kad darbo grafikus turėjo iškabinti kepyklos vedėjas. Dokumentas, įpareigojantis kepyklos vedėją tai daryti yra galiojantis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir inspekcijos nutarimo neaišku kodėl šis pažeidimas inkriminuotas darbdaviui, o ne jo įgaliotam asmeniui. Apygardos administracinis teismas savo išvados, kad pareiškėjas J. Ž. kaip vadovas, nepriklausomai nuo to, kad darbo grafikus pagal UAB „Kilikija" vidaus tvarką turėjo iškabinti kepyklos vedėjas, privalėjo kontroliuoti šio asmens darbą ir tinkamai neatliko šios savo pareigos. Tokia išvada negali būti pripažinta pagrįsta, nes apygardos administracinis teismas turėjo svarstyti ar J. Ž. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis pagal šį kaltinimą. Iš pateiktojo ATPK 41 straipsnio l dalies teksto matyti, kad pažeidimo subjektu gali būti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju konkreti pareiga tenka padalinio vadovui, o ne įmonės vadovui privalėjusiam kontroliuoti šio vadovo darbą ir tinkamai neatlikusiam pareigos. Todėl dėl šio kaltinimo patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje nėra pažeidimo sudėties.

Apeliantas, nesutikdamas su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl Darbo kodekso 144 - 146 straipsnių pažeidimo, teisingai nurodė, kad tiek darbo inspekcija nutarime, tiek teismas, priimdamas nutartį, tiksliai nenurodė kokie Darbo kodekso straipsniai buvo pažeisti sudarant darbo sutartis su UAB „Kilikija" darbuotojais. Manoma, kad turėjo būti tiksliai įvardinta kokias Darbo kodekso nuostatas jis kaip darbdavys pažeidė sudarydamas darbo sutartis su darbuotojais. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytieji DK 144 – 146 straipsniai neįpareigoja patrauktąjį administracinėn atsakomybėn asmenį apspręsti darbuotojų darbo laiko trukmę, kaip rašoma kaltinime. Apeliantas nurodė, kad jis, jo nuomone, Darbo kodekso nuostatų nepažeidė. Šis jo teiginys nepaneigiamas ir atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame kalbama apie svarbumą vykdyti darbo įstatymo nuostatas ir minimos tos teisės normos, kurių pažeidimu patrauktasis administracinėn asmuo kaltinamas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi ypatingą svarbą, juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Suformuluotame kaltinime turi būti aiškiai nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo turi žinoti kuo kaltinamas, kad galėtų gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Gintis nuo kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra tik veikos kvalifikavimas pagal ATPK straipsnį bei nuoroda į Darbo kodekso straipsnius, kuriuose nėra reikalavimų ir teiginių, kurie nurodyti protokole. Kadangi nėra tinkamai nurodyta pažeidimo esmė, tai pagal tokį kaltinimą negali atsirasti administracinė atsakomybė. Todėl ir ši nutarimo ir nutarties dalis panaikinta ir tuo pačiu bylos dalis nutraukta.

Kaip žinia, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą priėmė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius V. Ž. , tačiau šiuose dokumentuose buvo netikslumų ir nebuvo aišku kokia institucija priėmė šiuos dokumentus. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija yra įpareigojusi V. Ž. kai kuriais atvejais veikti jos vardu. Todėl dokumentuose turi būti tiksliai nurodoma kokiu pagrindu ir kieno vardu veikia atitinkamas pareigūnas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m, gruodžio 9 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį dėl J. Ž. nubaudimo panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas Ablingis

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas