Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-27 · Byla Nr. ATP-919-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-27
Bylos Nr.
ATP-919-582/2014
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00968-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-919-582/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00968-2014-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2014 m. gegužės 31 d., 02.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,67 promilių girtumas, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

V. G. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimą panaikinti arba pakeisti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismine praktika analogiškose bylose, kuriose buvo taikomas ATPK 30¹ str. sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones terminą. Taip pat nurodo, kad nuobauda švelninama turėtų būti dėl to, kad automobilį vairuojant buvo sustabdytas apie 2 val. 25 min. naktį, nejudrioje, eismo požiūriu, Vokiečių gatvė, Marijampolėje. Pažeidimą padarė, nes iš vakaro buvo gėręs alaus. Teigia, kad jis protingai negalėjo numatyti, kad nedaug išgėrus iš vakaro, dar negalėtų vairuoti automobilio. Jam buvo nustatytas lengvas 0,67 promilės girtumo laipsnis, šiek tiek viršinantis apatinę lengvo girtumo normą. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, kurį, matyt, padarė dėl savo jauno amžiaus ir patirties stokos, nuoširdžiai gailisi. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, o pagal jo darbo pobūdį ir atliekamas darbo funkcijas jis turi nuolat naudoti transporto priemonę vykdamas pas renginių rengėjus, jei renginys vyksta ne kultūros centre, todėl jam gyvybiškai svarbu, norint išsaugoti darbo vietą, neprarasti teisės vairuoti transporto priemonę. Tai sukeltų neproporcingas pasekmes dėl negalėjimo vykdyti jam priskirtas darbo funkcijas. Taip pat jis prižiūri savo neįgalų tėvą V. G., nes jo motina su broliu yra išvykę į užsienį dirbti ir daugiau nėra kam jo prižiūrėti.

Atsiliepimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netekinti ir skundžiamą nutarimą paliki nepakeistą.

V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. V. G. apeliaciniame skunde kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos negali būti taikomos. Skunde nurodytos aplinkybės, kad V. G. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir neskirti nuobaudos ar sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimo arba nuobaudos neskyrimo negalima neatsižvelgti ir į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams už tokių pačių pažeidimų padarymą turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismų praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika ar pareiga rūpintis šeimos nariais bei artimaisiais, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ str., tačiau, esant kitoms aplinkybėms, suteikiančioms pagrindą taikyti šią įstatymo nuostatą, šios aplinkybės vertintinos kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis.

Šalies argumentai

V. G. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones ar atimti trumpesniam nei įstatyme numatyta minimaliam terminui, t. y. trumpiau, nei vienerių metų laikotarpiui (ATPK 126 str. 1 d.). Apelianto nurodomos aplinkybės, t.y. kad jis rūpinasi savo neįgaliu tėvu, taip pat, kad neturėdamas teisės vairuoti, jis gali prarasti darbą, teismų praktikoje nelaikytinos išskirtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013). Asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo elgtis atsakingai ir rūpestingai, apgalvoti daromo pažeidimo pasekmes ir prisiimti šių pasekmių kilimo riziką, žinodamas, kad teisė vairuoti jam būtinai yra reikalinga tiek šeimoje, tiek darbe. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo teismine praktika analogiškose bylose, tačiau pažymėtina, kad teismas klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertina pažeidėjo asmenybę, konkretaus pažeidimo pavojingumą, pobūdį ir visas kitas reikšmingas aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog apelianto nurodoma teismų praktika turėtų būti tiesiogiai taikoma šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo apelianto nurodytas aplinkybes laikyti išskirtinėmis ir nėra pagrindo švelninti administracinės atsakomybės, skiriant trumpesniam terminui, nei įstatyme numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba išvis neskiriant šios administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas