Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2006-07-14 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;

2) 2012-02-24 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 5 mėnesiams su įpareigojimais;

3) 2014-06-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams su įpareigojimais;

4) 2014-12-04 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su įpareigojimais;

5) 2015-06-04 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti su 2014-12-04 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams;

6) 2021-02-08 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

7) 2021-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2021-02-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 d. 5 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

8) 2022-08-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 3 dalimis, ši paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2021-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2023 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nuteistojo A. S. 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymas dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tenkintas; pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-11-12 nuosprendis: A. S. pripažintas kaltu pagal: (sukčiavimas nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu) BK 182 str. 4 d. (nuo 2023-06-01 galiojanti BK redakcija) skirta bausmė – 45 parų areštas; (sukčiavimas nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu) BK 182 str. 3 d. (veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija) bei skirta bausmę – 30 parų areštas; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu bei skirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas; vadovaujantis BK 63 str. 1d., 3 d., 9 d. ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2021-02-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme bei skirta galutinė bausmė – 90 parų areštas; vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas pagal 2021-02-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamąjį įsakymą paskirtos ir atliktos laisvės apribojimo bausmės laikas. Pakeistas 2022 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis: A. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 3 dalimis, ši paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2021-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir atlikta arešto bausme ir paskirta A. S. galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-05-18 23.30 val. iki 2022-05-19 13.40 val. ir laikyta, jog A. S. yra atlikęs 1 laisvės atėmimo bausmės dieną;

9) 2023-11-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. S. paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2022-08-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal 2022-08-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį. 2024-03-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-11-07 nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta 8 mėnesių A. S. laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-08-18 nuosprendį; 2024-07-22 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (sprendimu dėl lygtinio paleidimo); 2024-12-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei E. J., o būtent: 2025-02-01, apie 00.17 val., bute adresu (duomenys neskelbtini)., tyčia metė kojinių pakuotę nukentėjusiajai E. J. į karę ausį, po to kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas ir spyrė jai 1 kartą į kairę koją, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, nugaros kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje.

Motyvuojamoji dalis

2025-02-01 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. J. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2025-02-01, apie 00.17 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugyventinis A. S., sumušė neblaivią (1,47 prom.) E. J., suduodamas vieną kartą į kairią ausį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b.l. 5-12).

2025-02-01 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. A. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti smurtą patyręs asmuo – E. J., smurtu įtariamas asmuo A. S. (b. l. 13-16).

2025-02-01 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota E. J. vizualinė apžiūra ir vietos kurias paveikus buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 24-28).

2024-02-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 140/2025(04), iš kurios matyti, jog E. J. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, nugaros kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje; E. J. nustatyti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. S. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo A. S. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. J. duoti parodymai apie A. S. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, kurie patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis: liudytojos G. J. parodymais, įvykio vietos, asmens apžiūros protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. A. S. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją E. J. pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti, kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs keturias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, nusikalto būdamas teistas devynis kartus, iš jų 2021-02-08 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2022-08-18 nuosprendžiu už smurtinio pobūdžio nuskalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumui neišnykus (b. l. 87-98 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (b. l. 121-132), vykdantis individualią veiklą (b. l. 133-136), įrašytas psichiatrinio gydymo įskaitoje, tačiau 2024-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 150). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis.

Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis teisme pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, dirbantis pagal individualią veiklą statybos darbus, taip pat įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda A. S. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams. Atidėdamas kaltinamajam bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 2, 5 dalys, 6 dalies 5, 7, 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis teismo gali būti pripažintas recidyvistu. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. teistumas už ankstesnį tyčinį nusikaltimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, už kurį jis buvo nuteistas, nebuvo išnykęs. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Taigi naujo nusikaltimo padarymo metu nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnyje numatytas teistumo terminas, todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį A. S. recidyvistu.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sugyventinę, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 84-85).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. S. skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 9 (devynių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. S. recidyvistu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.