Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-554-460/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-18
Bylos Nr.
2S-554-460/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
AB SEB bankui
Trečiasis asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-554-460/2010

Teisėja Giedrė Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija(S)106.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18751-613/2009 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei AB SEB bankui, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir sutarties atnaujinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo 2007-09-28 kredito sutarties Nr. 0450718014598-75 nutraukimą pripažinti neteisėtu ir atnaujinti 2007-09-28 kredito sutartį Nr. 0450718014598-75 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-10 nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio ginčas, nes ieškovas ginčija sutarties, kurios pagrindu buvo suteiktas 113 233,84 EUR dydžio kreditas, nutraukimo neteisėtumą, be to reikalauja atnaujinti sutartį. Ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi ieškinio suma didesnė nei 100 000 Lt, todėl atsisakė jį priimti ir grąžintino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Reikalavimas sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu – tai neturtinis reikalavimas, nes jis reiškiamas dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, o reikalavimas atnaujinti sutartį – turtinio pobūdžio, tačiau jo negalima išreikšti pinigais bei nesukelia turtinių praradimų, todėl laikytinas neįkainotinu reikalavimu. Vadinasi, ieškovo ieškinys negali būti apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos teismingumą, vadovavosi CPK 27 str. 1 p. įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis. CPK 26, 27 straipsniuose yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodymu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, nes ieškovas ginčija sutarties, kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas, nutraukimo neteisėtumą, be to reikalauja atnaujinti sutartį. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju patenkinus ieškinio reikalavimą ir atnaujinus kredito sutartį, ieškovo ir atsakovo turtinės teisės nepasikeistų, nes tai nepašalintų ieškovo M. B. turtinių įsipareigojimų atsakovui, kurie atsirastų pagal kreditavimo sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą nė viena šalis negaus turtinės naudos ar nepraras jos. Todėl, šis ieškovo ieškinio reikalavimas vertinamas kaip turtinis neįkainotinas ir turi būti apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ieškinio reikalavimas ir apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu, tačiau jis pripažintinas turtiniu ir, vadovaujantis CPK 27 str. 1 p., teismingas Klaipėdos apygardos teismui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškinys apmokestinamas vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlmantas Padvelskis