Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L. (J. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 7 MGL dydžio pinigine bauda; bauda sumokėta 2012 m. sausio 13 d.;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį 64¹ straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. 2022 m. birželio 1 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje „X“, esančioje prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,78 promilių neblaivumas), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu kabinėjimusi prie stotelėje buvusių žmonių ir fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kuomet be jokios priežasties, matant pašaliniams asmenims, tyčia sumušė D. K., suduodamas jam tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau aštuonių smūgių rankomis ir kojomis į galvos, pečių, rankų, kojų sritį ir padarė D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinės pusės, dešinės akies vokų, dešinio peties, abiejų žastų ir kairio dilbio srityse, dešinės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiais. Šiais veiksmais J. L. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. K. parodė, kad 2022 m. birželio 1 d. apie 16.45 val. jis paskambino žmonai O. J., kuri tuo metu laukė autobuso stotelėje „X“, esančioje prie (duomenys neskelbtini). Jiems kalbant telefonu žmona pasakė, kad prie jos kabinėjasi kažkoks nepažįstamas vyras, kuris vaikšto jai iš paskos ir neleidžia kalbėtis telefonu. Po to jis išgirdo, kaip žmona pradėjo šaukti: „Ką tu darai?“. Jis pasakė žmonai, kad tuojau pas ją atvažiuos. Važiuodamas jai paskambino ir ji pasakė, kad tas vyras, kuris prie jos kabinėjosi, stipriai muša kažkokį vyrą. Privažiavęs prie minėtos stotelės ir išlipęs iš automobilio pamatė, kad stovi išsigandusi jo žmona, o netoli stotelėje ant žemės guli jam nepažįstamas vyras, kurį kojomis spardo kitas vyras. Jo akivaizdoje tas vyras sudavė gulinčiam vyrui apie 3 smūgius koja į galvos sritį. Mušamas vyras šaukė iš skausmo. Jo veidas ir rūbai buvo kruvini. Jis pribėgo prie mušeikos ir atstūmė nuo gulinčio vyro. Tuomet prie jų pribėgo dar vienas vyras, kuris privažiavo prie įvykio vietos su automobiliu, ir atėjo jam į pagalbą. Jis laikė mušeiką, tačiau šis išsilaisvino ir pradėjo bėgti. Tada jis su privažiavusiu vyru pradėjo jį vytis. Mušeikai bėgant kažkas iš aplink esančių žmonių jam pakišo koją ir jis nugriuvo. Tada jis ir minėtas vyras jį sulaikė ir laukė policijos. Kol laukė policijos, kažkas iš aplink buvusių žmonių pasakė, kad jie pasakytų policijai, kad vyras, kuris mušė, turėjo kastetą, kurį jis išmetė ant kelio, o tas vyras, kurį mušė, turėjo peilį (peilio jis nematė). Apie kastetą jam pasakė ir žmona, kuri matė, kad minėtas vyras mušė gulintį vyrą kastetu, kurį jis vėliau išmetė ant kelio. Atvykusiems pareigūnams žmona parodė kastetą, kuris gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies (t. 1, b. l. 78-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. M. parodė, kad 2022 m. birželio 1 d. apie 16.45 val. važiavo automobiliu prie (duomenys neskelbtini). Sustojęs prie sankryžos ir norėdamas sukti į kairę pamatė, kad prie autobusų stotelės „X“ kažkoks jam nepažįstamas vyras spardo kojomis ant žemės prie stotelės gulintį kitą vyrą. Jis pastebėjo, kad aplink buvo daug žmonių, bet niekas nesikiša į konfliktą. Jis nusprendė įsikišti, nes negalėjo taip palikti šios situacijos. Privažiavęs prie stotelės išlipo iš mašinos ir pribėgęs prie gulintį žmogų mušusio vyro jį atitraukė. Jam matant, šis asmuo sudavė gulinčiam žmogui vieną kartą koja į veidą ir pritūpęs bei prispaudęs keliu jo galvą, dar kumščiu sudavė ne mažiau 3 kartus jam į veidą. Gulintis žmogus buvo stipriai sumuštas. Jo veidas ir rūbai buvo kruvini. Viena koja vizualiai atrodė sulūžusi, nes gulėjo neįprastoje padėtyje. Gulintis ant žemės žmogus iš skausmo net šaukė. Gulintį mušęs vyras jam atrodė ir elgėsi neadekvačiai bei agresyviai, galimai buvo apsvaigęs. Jo rankose tada jokio kasteto ar peilio nematė. Kai jį laikė, prie jo priėjo kažkokia moteris ir pasakė, kad dar jį palaikytų, nes yra iškviesta policija. Išgirdęs apie policiją jo laikytas vyras bandė pasprukti. Tada jam į pagalbą atbėgo dar vienas vyras ir padėjo jį laikyti. Mušeika kažkaip išsisuko ir puolė bėgti, tačiau jis su tuo kitu vyru jį pasivijo ir sulaikė, kol atvažiavo policija. Kai po įvykio ėjo link savo mašinos, netoli konflikto vietos ant pravažiuojamos kelio dalies, prie bordiuro, pamatė gulintį metalinį kastetą. Kieno tas kastetas ir kaip jis atsirado ant kelio, jis nežino (t. 1, b. l. 88-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad 2022 m. birželio 1 d. apie 16.45 val. važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini). Važiuodama pamatė, kad prie autobusų stotelės „X“ kažkoks nepažįstamas vyras muša rankomis ir kojomis ant žemės prie stotelės gulintį kitą vyrą. Mušamas vyras visiškai nesipriešino. Ji pastebėjo, kad aplink buvo daug žmonių, bet niekas nesikišo į konfliktą. Ji negalėjo taip palikti šios situacijos, todėl sustojo, išlipo iš automobilio ketindama eiti prie mušamo žmogaus. Tada pamatė, kad sustojo dar du automobiliai ir iš kiekvieno išlipo du vyrai, kurie irgi nubėgo link mušamo vyro. Pribėgę vyrai pradėjo atitraukinėti gulintį žmogų mušantį vyrą, bet jis nesiliovė mušti ir priešinosi. Ji tuo metu paklausė aplink buvusių žmonių, ar kas nors kvietė policiją ir greitąją, tačiau jai niekas nieko neatsakė. Tada paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją ir policiją. Gali pasakyti, kad jos akivaizdoje gulintį žmogų mušęs vyras sudavė jam ne mažiau 20 smūgių kumščiais ir kojomis (pasakyti tiksliau, kokie smūgiai, kur ir kuo buvo suduoti, ji negali, nes buvo sunku atskirti). Gulintį vyrą mušęs asmuo tai darė nenutrūkstamai visą laiką, kol ji parkavo savo automobilį ir kai link to vyro bėgo kiti du vyrai. Matė, kad mušeika taikėsi labiau į viršutinę gulinčio vyro kūno dalį, į galvą. Gulinčio vyro veidas ir rūbai buvo kruvini. Taip pat netoli tos vietos, kur buvo mušamas vyras, ji pastebėjo maždaug 0,5-1 m atstumu nuo įvykio vietos gulintį ant žemės peilį (nedidelį, lyg tai su juodos spalvos rankena) ir maždaug 1,5-2 m atstumu nuo įvykio vietos pamatė gulintį metalinį pilkos spalvos kastetą (jis gulėjo ant pravažiuojamojo kelio prie bordiuro). Kas išmetė tos daiktus, ji nežino, nematė. Gulintis žmogus visiškai nesipriešino. Jis aimanavo iš skausmo ir sakė, kad labai skauda kojos. Sumuštas vyras kalbėjo labai silpnai, bet jai pasakė, kad tas mušeika jį užpuolė, todėl jis ištraukė peilį, kad galėtų apsiginti. Jis neneigė, kad ant asfalto gulintis peilis yra jo, tačiau dėl kasteto sakė, kad jis tikrai ne jo. Kol laukė policijos ir greitosios, mušeika buvo išsilaisvinęs ir bandė pabėgti, bet tie du vyrai jį pagavo ir laikė. Kai atvažiavo policija, jie sulaikė mušeiką, paėmė peilį ir kastetą, o greitoji išvežė sumuštą vyrą į ligoninę (t. 1, b. l. 97-99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas P. G. parodė, kad 2022 m. birželio 1 d. dirbant kartu su kitais pareigūnais iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie viešojo transporto stotelės „X“ mušasi du vyrai, iš kurių vienas yra sužeistas. Atvykus į įvykio vietą pamatė, kad prie minėtos stotelės ant žemės guli vyras. Jo veidas buvo kruvinas, skundėsi, kad jam skauda koją. Buvo iškviestas greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Atvykę medikai nustatė tam asmeniui daugybinius sužalojimus ir išvežė jį į ligoninę. Taip pat įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus (iš jo burnos sklido alkoholio kvapas), agresyvus, neadekvatus vyras, kurį laikė aplinkiniai žmonės. Buvo nustatyta, kad tai J. L.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su įvykio liudytojais. O. J. paaiškino, kad J. L. prieš tai parduotuvėje „Maxima“ kabinėjosi prie žmonių. Iš parduotuvės jį išvarė apsaugos darbuotojai. Tada jis priėjo prie viešojo transporto stotelės „X“ ir ten pradėjo kabinėtis prie žmonių. Priėjęs prie O. J. ją kalbino, lietė ją rankomis, graibė už krūtinės. Pagyvenęs vyras norėjo ją užstoti, tuomet J. L. trenkė jam vieną kartą ir pagyvenęs vyras nukrito. Atsikėlęs jis iš įvykio vietos pasišalino. J. L. ir toliau kabinėjosi prie O. J.. Tada pro šalį einantis D. K. irgi bandė apginti ją, tačiau J. L. puolė jį ir pradėjo mušti rankomis ir kojomis. D. K. nugriuvus ant žemės, J. L. toliau jį mušė gulintį. Taip pat įvykio vietoje buvo surasti kastetas ir peilis. Kastetas gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, prie šaligatvio, maždaug 2 metrų atstumu nuo tos vietos, kur gulėjo sumuštas D. K.. 1-1,5 m atstumu nuo D. K., bet ne kartu su kastetu, o kiek toliau nuo jo, gulėjo nedidelis peilis su juoda rankena. Bandant išsiaiškinti, kieno yra kastetas ir peilis, tai D. K. nurodė, kad peilis yra jo. Dėl kasteto D. K. nieko nepasisakė. Sulaikytas J. L. neigė, kad kastetas yra jo. Įvykio liudininkai negalėjo nurodyti, kam priklauso peilis ir kastetas. Kastetas ir peilis buvo paimti ir pridėti prie jo 2022 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo. J. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS (t. 1, b. l. 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėtas kaltinamojo J. L. pateiktas vaizdo įrašas. Šiame įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis spardo ant žemės gulintį nukentėjusįjį ir spiria jam 6 kartus į galvos sritį be muša nukentėjusįjį rankomis, suduodamas jam 11 smūgių kumščiais į galvos ir veido sritį (t.2 b.l. 77-78).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo J. L. ir D. K. įvyko viešoje vietoje, visuomeninio transporto sustojimo ir keleivių laukimo stotelėje. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pažįstami nebuvo. Jų nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jokios pagrįstos priežasties vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nebuvo. Vien nukentėjusiojo pareikšta pastaba kaltinamajam dėl jo netinkamo elgesio visuomeninio transporto stotelėje buvusios O. J. atžvilgiu nebuvo pagrindas atlikti tokius veiksmus: nublokšti ant žemės į stotelėje sustojusį ir į autobusą belipantį nukentėjusįjį, suduoti jam daugybinius smūgius į veidą bei spardyti jį kojomis, nuo kurių jam buvo padaryti kaltinime nurodyti kūno sužalojimai bei nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžių. Taigi, šiuo atveju fizinis smurtas buvo panaudotas dėl menkavertės priežasties, dienos metu, viešoje vietoje, visuomeninio transporto sustojimo stotelėje, tuo demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo J. L. paskatos buvo chuliganiškos. Fizinis smurtas buvo pavartotas viešoje vietoje, jis truko pakankamai ilgai, nes tai pamatę sustojo net pro šalį važiavusių automobilių vairuotojai. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus stebėjo ir kiti visuomeninio transporto stotelėje buvę asmenys, iš kurių vienas (kaltinamasis atsisakė įvardinti jo duomenis) įvykį net nufilmavo mobiliuoju telefonu. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo veiksmai paveikė normalią viešo gyvenimo eigą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Įvertinus jo amžių, psichinės sveikatos būklę jis privalėjo suvokti ir suvokė, kad rankomis ir kojomis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam į veido sritį ir kitas kūno vietas, šokinėdamas ant jo kojos, gali nukentėjusįjį sužaloti - ir to norėjo, savo smurtiniais, tai yra pavojingais veiksmais, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Be to aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. L. viešoje vietoje –visuomeninio transporto sustojimo stotelėje „X“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 1 d. 16.30 val., matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip aštuonis nukentėjusiajam D. K. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktos dešinės pusės, dešinės akies vokų, dešinio peties, abiejų žastų ir kairio dilbio srityse, dešinės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kūno sužalojimo nukentėjusiajam padarymą ir jų sunkumo laipsnį patvirtina teismo medicinos specialisto išvados. J. L. kaltu prisipažino pilnai, teigdamas, kad nukentėjusįjį sumušė, nes dėl girtumo pasireiškusios agresijos nesuvaldė savo veiksmų, tačiau be jo paties prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai O. J., jos sutuoktinis O. K., I. M., A. L. ir net kaltinamojo pažįstamo asmens jam perduotas telefonu užfiksuotas vaizdo įrašas, kurį pats kaltinamasis pateikė ikiteisminiam tyrimui.

Iš paties kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų seka, kad žodinį konfliktą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo išprovokavo būtent kaltinamasis, kuris visuomeninio transporto stotelėje aktyviais veiksmais bei žodžiais priekabiavo prie ten buvusios liudytojos O. J. ir už tai sulaukė kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų stotelėje buvusių asmenų pastabų. Šis veiksmas šios bylos kontekste tapo mažareikšme dingstimi, kuria pasinaudodamas, pasitelkdamas visiškai neadekvatų reagavimo būdą, kaltinamasis pradėjo fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį. Be to kaltinamasis patvirtino, kad buvo stipriai neblaivus ir visko gerai neatsimena, ši aplinkybė, be abejo, turėjo įtakos tinkamam įvykio aplinkybių suvokimui. Visos šios aplinkybės ir panaudotų smurtinių veiksmų pobūdis bei apimtis rodo, kad jokios būtinosios ginties situacijos nuo užpuolimo nebuvo, kaltinamasis smurtavo dominuojant chuliganiškoms paskatoms, jo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, savo viršenybės demonstravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo J. L. paskatos buvo chuliganiškos. Kaltinamasis įžūlų fizinį smurtą panaudojo viešoje vietoje, visuomeninio transporto sustojimo stotelėje, dienos metu, stotelėje būnant ir kaltinamojo veiksmus stebint pašaliniams asmenims, kurie akivaizdžiai dėl to jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, buvo sutrikdyta normali gyvenimo eiga. Tokiais veiksmais akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis apima normalią gyvenimo eigą, bendravimą, teisėtus kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo smurto įgyvendinant savo interesus.

Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Įvertinus jo amžių, psichinės sveikatos būklę privalėjo suvokti ir suvokė, kad savo neteisėtus chuliganiškus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, privalėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodant smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jis gali nukentėjusįjį sužaloti - ir to norėjo, savo smurtiniais, tai yra pavojingais veiksmais, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką kaltinamasis fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo D. K., jo veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismas iš Jaroslavo kaltinimo šalina faktines aplinkybes, susijusias su jo veiksmais prieš liudytoją O. J., kadangi ji nepareiškė pretenzijų kaltinamajam ir šioje byloje ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Šių aplinkybių pašalinimas nekeičia J. L. veiksmų kvalifikacijos.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas bausmės J. L. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą pažeisdamas viešąją tvarką bei vieną apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip elgtis. Teismas taip pat įvertina kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. J. L. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs, bei įvykdė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį paskirtą laisvės apribojimo bausmę atlieka ir šiuo metu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, nurodė, kad šiuo metu dirba bei savo pajamomis išlaiko mažametę dukterį, nors kartu su jos mama ir dukra negyvena. J. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Tuo tarpu jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, J. L. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam tikslinga skirti šio straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą - sankcijoje vienintelę numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Kadangi J. L. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki jo atžvilgiu priimat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta ir apėmimo būdu subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme.

J. L. atžvilgiu teismas taiko BK 75 straipsnį ir atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Taikydamas kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnį teismas įvertina nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, J. L. suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. L. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas J. L. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį, jam paskiria įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau jam netaiko intensyvios priežiūros.

Kaltinamojo J. L. atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinių ieškinių

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė 1 351,20 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. K. gydymo išlaidų ir prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo (t.1 b.l. 111). Šios institucijos pateiktas ieškinys tenkintinas pilnai. Jo dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Kaltinamasis J. L. sutiko su šiuo ieškiniu ir jo neginčijo.

Ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusysis D. K. pateikė 2 000 eurų civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės bei 48 000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimą (t.1 b.l. 49) ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad prašomą priteisti iš kaltinamojo turtinę žalą sudaro jo patirtos išlaidos vaistams, gydymui, reabilitacijai. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingas 2 mėnesius. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, jam nebuvo skirta Valstybinio socialinio draudimo fondo nedarbingumo išmoka, o jo mėnesinis atlyginimas (į rankas) sudaro 1 000 eurų. Prašomą priteisti neturtinę žalą sudaro tai, kad dėl jo sumušimo patyrė psichologinį stresą bei išgyvenimus. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis prašė tenkinti jo pateiktus civilinius ieškinius. Papildomai paaiškino, kad jam padarytą turtinę 2 000 eurų žala sudaro 1 000 eurų netektos pajamos dėl neišmokėto atlyginimo ir tam patvirtinimui pateikė ir prašė prijungti prie bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą 2022 m. lapkričio 17 d. pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t.2 bl. 125). Likusią jo prašomos priteisti sumos dalį sudaro jo sumušimo metu sugadinti ir rūbai bei batai, kuriuos įvertina 150 eurų suma, bei perkami vaistai, kurių įsigijimui jis kas mėnesį išleidžia po 30 eurų.

Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas iš kaltinamojo priteisia 1 000 eurų, kurių nukentėjusysis neteko nedarbingumo laikotarpyje. Tai patvirtina nukentėjusiojo pateikti rašytiniai duomenys – pažyma iš jo darbo vietos. Kitoje dalyje teismas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo netekina, nes nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti patirtus nuostolius ir prašomą priteisti sumą.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos padarymo nukentėjusysis akcentavo, kad dėl kaltinamojo sumušimo ir dėl jo kaltės jaučia patirtos kojos traumos pasekmes. Jam sunku vaikščioti, skauda koją. Nurodė, kad ateityje bus atliekama dar viena operacija ir iš kojos bus pašalintas įstatytas tvirtinimo strypas. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė psichologinį stresą ir išgyvenimus. Įvykio metu matė, kad kai buvo kaltinamojo mušamas, jį filmavo kažkoks asmuo, įtaria, kad tai buvo kaltinamojo bendrininkas.

Nukentėjusysis D. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 48 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą ir tam tikrą diskomfortą. Kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, ne tik žalą padariusio asmens kaltė, bet ir jo turtinė ir socialinė padėtis. Nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamojo jam priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 48 000 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 4 000 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes. Neginčijamai sutiktina, kad nukentėjusysis patyrė skausmingus sužalojimus, buvo gydomas stacionare bei operuojamas. Gydymo procesas nėra baigtas iki šiol. Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusysis tyrimo eigoje ir teisme nepateikė rašytinių duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų jis tapo iš dalies ar visiškai nedarbingas. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Byloje esančios CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu J. L. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis J. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio J. L. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir J. L. paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, 6 dalimi J. L. paskirti sekančius įpareigojamus: įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į J. L. paskirtą bausmę įskaityti šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 1 d. 16.45 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 11.55 val. ir bausmės laiką, atliktą ir įskaičiuotą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendį.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš J. L. priteisti 1 351,20 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5% dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš J. L. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimo D. K. naudai.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš J. L. priteisti 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo D. K. naudai.

Byloje esančias CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti J. L., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.