Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 90 MGL dydžio (11 700 Lt) bauda, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti galutinę subendrintą bausmę 90 MGL dydžio (11 700 Lt) baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteista už tai, kad ji, neturėdama leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas – Psilocybe spp. genties grybų skleročių, o būtent:

ji, 2012 m, gruodžio mėn. 5 d., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) įsigijo 15,6859 g psichotropinės medžiagos – Psilocybe spp. genties grybų skleročių, kurias nurodė pardavėjui atsiųsti jos darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu ir, tyrimo metu nenustatytiems asmenims vykdant šį susitarimą, siuntiniu Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiant jos nurodytu adresu minimas psichotropines medžiagas, tokiu būdu, veikdama bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdama leidimo bei pažeisdama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sąrašo“, 2012-12-18 iš Nyderlandų Karalystės per Rygos oro uostą, o iš Rygos oro uosto automobiliu reisu Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – importo skyrių, smulkių siuntų terminalą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), gabeno psichotropines medžiagas, – 15,6859 g Psilocybe spp. genties grybų skleročių.

Taip pat ji nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

2012 m. gruodžio mėn. 5 d., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, būdama savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) pasinaudodama asmeniniu kompiuteriu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) užsisakė ir neteisėtai įgijo, sumokėdama iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „D“, 192,72 Lt, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, 15,6859 g psichotropinės medžiagos – Psilocybe spp. genties grybų skleročių, kurie yra įrašyti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, bei nurodė pardavėjui jas išsiųsti pašto siunta jos darbo vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2013-03-19 apie 09.42 val. atgabenus siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis į (duomenys neskelbtini), laikė apie minutę laiko minimas psichotropines medžiagas. Ji tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir siuntė minimas psichotropines medžiagas neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Apeliantas, remdamasis LAT Senato 2003-12-29 nutarimu Nr. 43 ,,Teismų praktikos, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kontrabandos, apžvalga“, skunde yra įsitikinęs, kad įvertinus byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad E. S. veiksmuose nėra objektyvių ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, požymių. E. S. siuntė legalią prekę, pirktą Europos Sąjungos valstybėje narėje. Internetinėje parduotuvėje buvo nurodyta, kad parduotuvė nesiunčia prekių ten, kur jos laikomos neteisėtomis. Tai yra E. S. kaip vartotoja buvo tikra, kad perka legalią prekę ir apie jokią kontrabandą nebuvo jai ir minties. E. S. neturėjo ir tyčios vežti kontrabandą. Ji neplanavo, nevykdė ir net nemanė, kad siunčiame prekė galėtų būti laikoma kontrabanda. Ji užsakomos triufelius planavo naudoti maisto ruošimui. Tarp E. S. ir pardavėjų, esančių Nyderlandų Karalystėje, taip pat nebuvo ir išankstinio susitarimo padaryti nusikaltimą. Tuo tarpu teismo nuosprendyje E. S. pripažįstant kalta dėl minėto nusikaltimo kaltės turinys neatskleistas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nesigilino į kaltės formą, nors iš įvykių sekos tyčios E. S. veiksmuose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymo nėra. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip nuteistoji suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Toliau apeliantas skunde nesutinka su 2013-03-20 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo pripažinimo kaip E. S. kaltės įrodymą. Jo įsitikinimu, minėtu protokolu negalima remtis kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes iš protokole nurodyto pokalbio turinio negali daryti išvados, kad E. S. atliko nusikalstamus veiksmus. Asmuo, prisistatęs, kaip esantis ,,iš pašto“, pristatė siuntą ir paklausė E. S., ar ši laukė šios siuntos, į ką atsakyta buvo ,,tuoj pažiūrėsim“. Tačiau E. S. buvo pasakyta neatidarinėti šios siuntos. Visa tai rodo, kad E. S. net nežinojo, koks siuntinio turinys. Teisėsauga tik formaliai galėjo teigti, kad E. S. ,,apie minutę laikė psichotropines medžiagas“. Tai atitinka ir E. S. paaiškinimus, kad ji internetu užsakydavo daug vartojimo prekių (rūbus, kosmetiką ir kt.). Tačiau ji niekada nepirko nelegalių prekių, nieko nevežė kontrabanda, visi pirkiniai oficialūs, apmokami bankiniu pavedimu. Jai net neturėjo kilti minčių, ar siuntą priimti, ar ne, nes visų siuntų ji vienodai ir teisėtai laukė. Taip pat ir šios – triufelių, kurių legalumu E. S. neturėjo priežasties abejoti.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistoji ir jo gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal teismų praktiką, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuotinas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną (kasacinė nutartis Nr. 2K-71/2010). Tai, kad pats asmuo psichotropinių medžiagų iš Olandijos į Lietuvą neišsiuntė, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko kitas asmuo, apie kurį byloje nėra jokių duomenų, nepašalina nuteistojo atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji E. S. atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs: surado internetinę svetainę, iš nežinomo asmens užsisakė psilocybe genties grybų, nurodė jų pristatymo adresą, sumokėjo už psichotropines medžiagas ir taip jas atsisiuntė. Pagal bylos aplinkybes kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis ir per trečiuosius asmenis, nežinojusius apie E. S. nusikalstamus tikslus, todėl ji pagrįstai pripažinta nusikaltimo vykdytoja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokią nusikalstamą veiką, tai asmuo, organizavęs tokį neteisėtą gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Apeliaciniame skunde be pagrindo ginčijamasi dėl nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio, teigiant, kad ji manė perkanti tiufelius (saldainius), ir visiškai nesuprato, jog įgijo ir atsisiunčia psilocybe genties grybus, kad šie yra haliucogeninė medžiaga, turinti svaiginamąjį poveikį. Pažymėtina, kad tokia gynybos versija atsirado teisme ir tik pasikeitus gynėjams. E. S. savo parodymų pakeitimo priežastį taip pat susiejo su gynėjų pasikeitimu, jų patarimais dėl gynybos pozicijos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama E. S. teigė, kad šia medžiaga domėjosi, aprašyme matė, kad ji turi psichotropinį poveikį, todėl norėjo išbandyti, matė, kad yra tam tikrų šių medžiagų siuntimo apribojimų, pastebėjo, kad Lietuvos tarp draudžiamų siųsti valstybių nėra, ir suprato, kad galima čia siųsti, ir jokių įtarimų nekilo (t. 1, b. l. 139). Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktuose maišeliuose yra psichotropinės medžiagos – psilocino. Psilocybe genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, bei šių grybų sporos, grybiena yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Dviejuose maišeliuose yra psichotropinė medžiaga – Psilocybe genties grybų skleročiai (viena iš grybienos vystymosi formų). Tirti pateikta 15,6859 g Psilocybe genties grybų skleročių (t. 1, b. l. 9-10). Tai, jog interneto svetainėje buvo nurodytos valstybės, į kurias negalima siųsti psilocybe genties grybų, o Lietuva nebuvo paminėta, ir E. S. nesuprato, kad daro kažką nusikalstamo, paneigiama minėtais bylos įrodymais ir byloje esančiu pranešimu bei priedais prie jo, iš kurių matyti, kad internetinėje paieškos sistemoje (duomenys neskelbtini) įvedus tekstą: (duomenys neskelbtini), sistema pirmame lape pačioje pirmoje nuorodoje nurodė (duomenys neskelbtini) svetainę. Įėjus į minėtą svetainę ir pasirinkus skiltį pavadinimu „info“, sistema nurodė įvairių sričių informaciją. Pasirinkus skiltį pavadinimu „Shipping restirictions“ (vert. Siuntimo apribojimai), joje pateikta informacija apie siuntimo apribojimus, apie tai, kad kai kurios aukščiau minėtos svetainės prekės yra draudžiamos tam tikrose valstybėse bei perspėjimas visuomet pasidomėti prekės teisėtumu savo šalyje, turint tokių abejonių, kadangi svetainė negali žinoti visų kitų šalių įstatymų, bei kita informacija (t. 1, b. l. 106-108). Lietuvos Respublikoje visi nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259-269 straipsniai), įtraukti į baigtinį BK 7 straipsnyje esantį nusikaltimų, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą, sąrašą. Vienas iš šio principo požymių yra tai, kad asmuo, padaręs tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 7 straipsnyje, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką. Konstatavus, kad draudžiamos medžiagos buvo įgytos specialioje vietoje, kur toleruojamas jų įgijimas ir vartojimas, svarbus momentas yra tiesioginės tyčios nustatymas (kasacinė nutartis 2K-526/2011). Taigi, internetinėje svetainėje, iš kurios E. S. siuntėsi psichotropines medžiagas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo informacija apie siuntinio apribojimus, jog svetainės prekės yra draudžiamos tam tikrose valstybėse, bei perspėjimas visuomet pasidomėti prekės teisėtumu savo šalyje, kadangi kitos šalies svetainė negali žinoti kitų šalių įstatymų ir taikomų apribojimų. Šioje situacijoje, remiantis minėtais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei bendrais pažinimo dėsniais, konstatuotina, kad iš gyvenimo patirties normalaus protinio išsivystymo, turinti aukštąjį išsilavinimą E. S., suvokė, kad daro pavojingą veiką, susijusią su psichotropinių medžiagų gabenimu per Lietuvos valstybės sieną, ir to norėjo. Pagal teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius.

Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį kaltam asmeniui inkriminuojant kelis BK Specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas be tikslo jas platinti, išskyrus laikymą, ir jų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną E. S. pagrįstai inkriminuotas ir kvalifikuotas kaip BK 199 straipsnio 2 dalies ir BK 259 straipsnio 1 dalies sutaptis. Kartu su nusikalstamos veikos sudėties požymiais: neteisėtu įgijimu ir siuntimu, E. S. inkriminuotas požymis - neteisėtas laikymas psichotropinių medžiagų. Jos nusikalstama veika apibūdinta sekančiai: ... „2013-03-19 apie 09.42 val. atgabenus siuntinį (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis į (duomenys neskelbtini), laikė apie minutę laiko minimas psichotropines medžiagas“.... . Vis dėlto, nors baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kyla nepriklausomai nuo jų laikymo trukmės, nuteistosios E. S. veiksmai nelaikytini psichotropinės medžiagos psilocybe genties grybų laikymu. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamos bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Iš bylos duomenų matyti, jog E. S. minėtų psichotropinių medžiagų nelaikė nė minutės. Vadovaujantis 2013-03-12 teismo nutartimi, leidusia atlikti prieš E. S. slaptus tyrimo veiksmus, jai į rankas buvo įteikta ir tuoj pat iš jos paimta siunta, kurioje psichotropinės medžiagos buvo pakeistos jas imituojančiomis (t. 1, b. l. 30-31, 32-33). Taigi E. S. nė minutės nelaikė savo rankose atsisiųstos psichotropinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo veiksmas su medžiaga, imituojančia jos atsisiųstą, atliktas siekiant išaiškinti siuntos įgijėją, t. y. buvo tąsa įgijimo. Nekeičiant nuosprendžio dėl šios dalies, patikslintina, kad E. S. apie minutę laikė medžiagas, imituojančias minimas psichotropines medžiagas. Tačiau nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teisingai nustatyta, kad E. S. neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti. Kiekvienas inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis įrodytas, pagrįstas įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nuteistosios kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, visuma.

Teismas, nustatęs išskirtinį ir netipišką atvejį, nusprendė, kad straipsnio sankcijoje už kontrabandą numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, savo sprendimą skirti straipsnio sankcijoje nenumatytą baudą pagrindė motyvuotai ir aiškiai. Tačiau šiam sprendimui trūksta visapusiškumo, nes liko neaptartas skiriamos baudos dydis, kuris nulėmė galutinės subendrintos bausmės dydį. Nagrinėjamu atveju teismas paskyrė 80 MGL dydžio baudą, kuri viršija BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos baudos vidurkį, ir nėra adekvati padarytai veikai, jos pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui. Parinkdamas konkretų baudos dydį, teismas turi laikytis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, taip pat itin įdėmiai įvertinti kaltininko asmenybę, jo turtinę padėtį bei pan. Teismas neturi skirti tokio dydžio baudos, kurio asmuo, objektyviai vertinant, negalės sumokėti. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų apie nuteistosios asmenybę visumos teismas nustatė, kad nuteistoji nusikalto atsitiktinai. Ypač svarbu pažymėti nusikalstamos veikos situacinio momento santykį. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad nors atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už psichotropinių medžiagų kontrabandą kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenamų psichotropinių medžiagų kiekio, ir nuteistoji padarė veiką, kuri sudaro įstatyme numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, tačiau draudžiamos gabenti per valstybės sieną medžiagos kiekis labai nedidelis, neturint tikslo ją platinti. Nuteistoji aštuonerius metus dirba UAB „S“ vadybininke, charakterizuojama išskirtinai teigiamai (t. 1, b. l. 174, 175), tačiau teismo paskirtos baudos dydis žymiai viršija jos uždirbtas pajamas ir, objektyviai vertinant, bus apsunkintas sumokėjimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas), sumažinant paskirtos baudos dydį pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, bei šalinant kaip perteklinį iš nuosprendžio rezoliucinės dalies BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą bausmių subendrinimo dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajai E. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę 40 MGL dydžio (5 200 Lt/1 506,02 EUR) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti nuteistajai E. S. galutinę subendrintą bausmę 40 MGL dydžio (5 200 Lt/1 506,02 EUR) baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.