Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ atstovui advokatui Mariui Rindinui,

atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Arnoldui Dilbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutinka, kad Tarnyba savo veiksmais, susijusiais su komunikacija dėl Prekių ženklų reklamos su trečiaisiais asmenimis, įgyvendinto konsultacijų teikimo institutą. Nurodo, kad konsultacijų teikimo institutas yra skirtas supažindinti tuos ūkio subjektus, kurių veiklos kontrolė įstatymo pagrindu yra įgyvendinama, su priežiūros institucijos formuojama nuomone (pozicija) dėl teisės aktų aiškinimo ir taikymo. Konsultacijos nėra skirtos tretiesiems asmenims, kurie lošimų organizavimo veikla neužsiima, kaip šiuo atveju televizijos transliuotoją ir socialinio tinklo valdytoją. Šiuo atveju Tarnyba veikė netinkamai / neteisėtai, nes savo reikalavimus (nurodymus) nukreipė ne tik į pareiškėją, bet ir į trečiuosius asmenis (t. y. UAB All Media Lithuania ir „Facebook“ tinklo valdytoją).

Nurodo, kad Tarnyba išsiųstuose el. laiškuose tiek UAB All Media Lithuania, tiek „Facebook“ socialinio tinklo valdytojams apie tariamą ALĮ pažeidimą, susijusį su televizijoje ir socialiniame tinkle (paskyroje „7bet Lietuva“) viešinta (skelbta) Prekių ženklų reklama, iškraipė galiojančio teisinio reguliavimo turinį. Pareiškėja remiasi ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalimi bei Tarnybos 2021 m. rugsėjo 23 d. konsultacija dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose bei nurodo, kad, priešingai nei teigia Tarnyba, nei televizijoje, nei „Facebook“ paskyroje „7bet Lietuva“ skelbtoje Prekių ženklų reklamoje jokia papildoma garsinė informacija nebuvo pateikiama (nurodoma). Nors Prekės ženklo „7bet.“ reklaminio klipo metu žodis „septyni“ buvo įgarsintas kirtį uždėjus ant raidės „y“, šią raidę ištariant kiek ilgiau, tačiau šios reklamos metu nebuvo tariamas kažkoks papildomas duomuo (raidės ar atskiras žodis), kurio nėra registruotame prekės ženkle „7bet.“. Reklaminio klipo (pranešimo) metu buvo tariamas žodis „septyni“, o raidė „y“ sudaro šio žodžio turinį. Lygiai tas pats pasakytina ir apie prekės ženklo „7bet.casino“ reklamą, kurios metu žodis „casino“ buvo tariamas kirtį uždėjus ant raidės „o“. Dar viename paskyroje patalpintame vaizdo klipe (pranešime) prie prekės ženklo „7bet.“ buvo pridėtas žodis „lažybos10“, kuriame taip pat raidė „y“ (t. y. ji sudaro žodžio turinį) buvo tariama ilgiau (t. y. kirtį uždėjus ant šios raidės). Taigi Prekių ženklų reklama atitiko visus ALĮ reikalavimus ir jų nepažeidė.

Atkreipia dėmesį, kad pati Tarnyba savo viešai paskelbtoje konsultacijoje taip pat yra išaiškinusi, jog reklamos atveju įgarsintojo balsas gali būti skirtingos intonacijos. Intonacija, kaip sakytinės kalbos raiškos priemonė, reiškia garsinių priemonių kompleksą, apiforminantį šnekamosios kalbos sakinį ar frazę. Šią kalbinę priemonę sudaro įvairūs garsiniai požymiai: sintagmos (kalbėjimo takto) kirtis, kadencija – tono ir / arba balso stiprumo kritimas sintagmoje, antikadencija – tono ir / arba balso stiprumo kilimas, ribinė ir neribinė pauzė, bendras tono ir tembro paaukštinimas, pažeminimas, kalbėjimo tempas ir kita. Šių požymių (veiksnių) taikymo metu atskiri žodžiai ar frazės gali būti tariami įvairiai (skirtingai). Taigi, kaip ir šiuo atveju, dėl konkrečiame žodyje panaudotų kirčių pailgėjęs ar sutrumpėjęs atskirų raidžių tarimas yra priskirtinas intonavimui kaip raiškos priemonei. Todėl Prekių ženklų reklama televizijoje ir „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje „7bet Lietuva“ ne tik niekaip nepažeidė ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalyje įtvirtintos sąlygos, bet ir pilnai atitiko pačios Tarnybos konsultacijoje pateiktus išaiškinimus.

Pabrėžia, kad Tarnyba, neatlikusi tariamo pažeidimo patikrinimo (tyrimo), kiek tai susiję su televizijoje bei socialinėje erdvėje skelbta Prekių ženklų reklama, negalėjo konstatuoti ALĮ pažeidimo ir teikti nurodymų tretiesiems asmenims dėl reklamos pašalinimo.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad Tarnyba ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlieka, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 30 straipsnyje nustatytu Minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principu bei Metodinės pagalbos teikimo principu. Minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Metodinės pagalbos teikimo principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad Tarnyba, nustačiusi viešai skelbiamos informacijos ar veiksmų, kurie neatitinka ALĮ reikalavimų, faktą, visų pirma raštu informuoja tokios informacijos skleidėją ar veiklą vykdantį subjektą apie informacijos ar vykdomos veiklos galimus neatitikimus teisės aktų reikalavimams ir rekomenduoja juos nedelsiant pašalinti. Ūkio subjektui nereaguojant į konsultaciją, konsultaciją suteikęs Priežiūros tarnybos darbuotojas, užfiksavęs teisės aktų reikalavimus neatitinkančios informacijos skleidimo ar vykdomos veiklos faktą, perduoda informaciją pagal kompetenciją įvertinti Tarnybos skyriui, atsakingam už patikrinimo ar tyrimo pradėjimą. Taigi, vadovaujantis VAĮ, poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio), t. y., kai ūkio subjektas atsisako geranoriškai pašalinti pažeidimus. Tikrinimo inicijavimas dėl kiekvieno galimo azartinių lošimų reklamos ar skatinimo dalyvauti lošimuose fakto nesuderinamas nei su minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principu, nei su metodinės pagalbos teikimo principu.

Pažymi, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje aiškiai suformuluotas draudimas reklamuoti azartinius lošimus, o antroje sakinio dalyje nurodytos trys išimtys, ką galima reklamuoti, t. y. azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalyje nurodyta, kad skelbiant ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalyje nėra konkrečiai apibrėžta, kokia informacija būtų laikoma draudžiama informacija, todėl Tarnyba parengė konsultaciją dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose (toliau – ir Konsultacija), kuri skirta reklaminės veiklos subjektams ir visuomenei, pateikiant išaiškinimą, kokia informacija ar veiksmai laikomi skatinimu dalyvauti lošimuose, kas yra leidžiama azartinių lošimų reklama ir kt. Konsultacijos 5 lape paaiškinta, kad „papildoma rašytine, vaizdine ar garsine informacija“ laikytina „šalia bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ar lošimų rūšies nurodyti žodžiai, raidės, piešiniai, skaitmenys, skirtingos fono spalvos, simboliai, iš leidžiamos skelbti informacijos (žodžių) sudaryti vaizdai ar figūros, garsai ir kiti duomenys, kurie neįtraukti į registruotą bendrovės pavadinimą ar registruotą prekės ženklą arba neatitinka žodžiais nurodytos organizuojamų lošimų rūšies.“ Konsultacijos 8 lape nurodyta, kad reklamuojant prekių ženklą įgarsintojo balsas gali būti skirtingos intonacijos, tačiau perskaitytas turi būti toks, koks yra užregistruotas. Su atnaujinta Konsultacija 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2E-1161 taip pat buvo supažindinta ir Bendrovė. Tai, kad Bendrovė nesutinka su Konsultacijoje pateiktais išaiškinimais bei juos interpretuoja Bendrovei naudinga linkme, nesudaro pagrindo laikyti, jog Konsultacijoje išdėstytų rekomendacijų prižiūrimi ūkio subjektai (lošimus organizuojančios bendrovės) bei žiniasklaidos atstovai gali nesilaikyti ir skelbti informaciją (draudžiamą azartinių lošimų reklamą) savo nuožiūra. Šiuo atveju per visuomenės informavimo priemones (žiniasklaidą) buvo skelbiama Bendrovės, valdančios 7bet. prekių ženklą, reklama, kurioje azartinių lošimų reklamos tekstas buvo pasakomas, ištęsiant raides. Todėl tokiose reklamose buvo įžvelgtas pažeidimas, susijęs ne su įgarsintojo intonacija, o su papildomos garsinės informacijos skelbimu, per ilgai tariant žodžius – „septyni“ (septyyyyni) ir „kazino“ (kazinooo). Toks dirbtinai ištęstų garsų tarimas, Tarnybos vertinimu, buvo laikomas draudžiama papildoma garsine informacija ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalies prasme. Tarnyba, nustačiusi draudžiamos azartinių lošimų reklamos skelbimo atvejus, teisėtai ir pagrįstai tiek 2021 m. gruodžio 3 d., tiek ir 2021 m. gruodžio 6 d. žiniasklaidos priemonių atstovams siuntė pranešimus neskelbti draudžiamos azartinių lošimų reklamos.

Nurodo, kad Bendrovės reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, laikytinas nepagrįstu, kadangi pačios Bendrovės neteisėti veiksmai (draudžiamos reklamos) skelbimas sudarė sąlygas atsirasti papildomoms Bendrovės išlaidoms. Nesutinka ir su skunde išdėstytais argumentais dėl žalos, atsiradusios dėl to, kad užblokavus socialinę paskyrą „7bet Lietuva“, Bendrovė turėjo susikurti naują socialinę paskyrą, atlyginimo. Pažymi, kad Tarnyba 2021 m. lapkričio 22-23 dienomis socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ užfiksavusi lošimus organizuojančios bendrovės, valdančios Prekių ženklus draudžiamą azartinių lošimų reklamą, kuomet buvo dirbtinai ištęstas žodžių „septyni“ „casino“ „lažybos“ tarimas, 2021 m. lapkričio 23 d. Bendrovei išsiuntė pranešimą su rekomendacija neskelbti pranešimo prisegtuke pateiktos azartinių lošimų reklamos. Tačiau net ir po 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo Bendrovei išsiuntimo, toliau buvo skelbiama su Prekių ženklu reklama. Kadangi skelbiama draudžiama azartinių lošimų reklama „Facebook“ socialiniame tinkle „7bet Lietuva“ nebuvo panaikinta, buvo nuspręsta apie tai informuoti „Facebook“ socialinio tinklo valdytojus. Tarnyba Bendrovę informavo apie tai, kad socialinis tinklas „Facebook“ nėra Tarnybos prižiūrimas ir kontroliuojamas ūkio subjektas, todėl Tarnyba neturi įgalinimų kaip nors įtakoti šio socialinio tinklo valdytojų sprendimo dėl „Facebook“ paskyrų ar reklamos blokavimo. Tarnyba tik praneša socialinio tinklo valdytojams apie draudžiamos informacijos turinį. Socialinio tinklo valdytojai, gavę informaciją apie Lietuvos Respublikoje draudžiamos informacijos skelbimą, patys priima sprendimus dėl reklamos blokavimo/neblokavimo. Taigi, Tarnybos veiksmai, informuojant „Facebook“ valdytojus apie „7bet Lietuva“ socialinėje paskyroje skelbiamą draudžiamą azartinių lošimų reklama buvo teisėti ir proporcingi visuomenei daromai žalai.

Pažymi, kad nors Bendrovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pateikė dokumentus, pagrindžiančius išlaidų turėjimą, tačiau neįrodė, jog Tarnyba elgėsi neteisėtai. Nesant priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ir galimai atsiradusių padarinių (galimų nuostolių), nėra pagrindo iš Tarnybos priteisti Bendrovei skunde nurodomą sumą.

Apibendrindama nurodo, kad šiuo atveju byloje surinkti įrodymai nepagrindžia Bendrovės skunde nurodytų aplinkybių dėl jos patirtos turtinės žalos fakto (turėtų išlaidų) ir priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų (Priežiūros tarnybos veiksmai, teikiant Konsultacijas ir informuojant trečiuosius asmenis (žiniasklaidą, socialinio tinklo valdytojus) apie draudžiamos informacijos skleidimo faktą yra teisėti ir pagrįsti), todėl Bendrovės skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų, kurie, pareiškėjos teigimu, pasireiškė nepagrįstų nurodymų tretiesiems asmenims (reklamos transliuotojams) davimu, konstatavus ALĮ nuostatų pažeidimą, priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos prašoma priteisti turtinė žala susidarė UAB All Media Lithuania valdomų kanalų TV3 ir TV6 bei socialinio tinklo „Facebook“ valdytojams nutraukus pareiškėjos prekės ženklų „7bet.“ ir „7bet.casino“ (Prekės ženklai) reklamos transliavimą. Reklamos transliavimo nutraukimą, pareiškėjos nuomone, sąlygojo transliuotojams pateikti Tarnybos pranešimai, (el. laiškų forma), kuriuose reklamos transliuotojams buvo suformuluotos rekomendacijos nutraukti reklamuojamų Prekės ženklų reklamą, kaip neatitinkančią ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalies nuostatų. Rekomendacija grįsta argumentais, kad įvertinus reklamų turinį nustatyta, jog pareiškėjos valdomų Prekės ženklų reklama sudaro papildomos draudžiamos garsinės informacijos įvaizdį ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalies prasme, nes reklamose tariant žodžius „septyni“, „casino“ dirbtinai ištęsiamas „y“ „o“ raidžių tarimas. Byloje nėra ginčo, kad po rekomendacijų gavimo transliuotojai nutraukė Prekės ženklų reklamos transliavimą. Kaip nurodo pareiškėja, dėl nutrauktos Prekių ženklų reklamos ji patyrė turtinę žalą, kuri sudaro: 121 Eur (skubus klipų keitimas), 199,65 Eur („7bet Lithuania” naujos paskyros „Facebook“ sukūrimas) ir 635,25 Eur (teisinių paslaugų teikimas, pretenzijų rašymas). Patirtą turtinę žalą pagrindė į bylą pateiktomis Sąskaitomis faktūromis.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Kaip nustatyta iš aptarto teisinio reglamentavimo, atsakovės veiksmų neteisėtumas galėtų būti pripažintas tik tada, jei būtų nustatyta, jog Tarnybos darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal ALĮ 26 straipsnio 1 dalį, Priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. Priežiūros tarnybos darbo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Priežiūros tarnybos nuostatai ir Priežiūros tarnybos direktoriaus patvirtintas darbo reglamentas (ALĮ 26 straipsnio 7 dalis). Taigi, Priežiūros tarnybai ALĮ 26 straipsnio 1 ir 7 dalyse yra nustatyta pareiga, vykdant lošimų ir žaidimų žaidimo automatais priežiūrą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos vykdymas, lošėjų ir žaidžiančių žaidimo automatais asmenų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga, vadovautis ALĮ nuostatomis.

ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Skelbiant šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytą reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Konsultacijos (viešai prieinama) 5 lape paaiškinta, kas yra „papildoma rašytinė, vaizdinė ar garsinė informacija“ – šalia bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ar lošimų rūšies nurodyti žodžiai, raidės, piešiniai, skaitmenys, skirtingos fono spalvos, simboliai, iš leidžiamos skelbti informacijos (žodžių) sudaryti vaizdai ar figūros, garsai ir kiti duomenys, kurie neįtraukti į registruotą bendrovės pavadinimą ar registruotą prekės ženklą arba neatitinka žodžiais nurodytos organizuojamų lošimų rūšies. Konsultacijos 8 lape nurodyta, kad reklamuojant prekių ženklą įgarsintojo balsas gali būti skirtingos intonacijos, tačiau perskaitytas turi būti toks, koks yra užregistruotas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė įvertinusi skelbiamos reklamos turinį nustatė, jog atitinkamų raidžių žodžiuose „septyni“ ir „kazino“ ištęsimas (per ilgai tariant žodžius ), nesusiję su įgarsintojo intonacija, kas atitinkamai galimai neprieštarautų įstatymo nuostatoms, tačiau šį kartą įvertino, kad reklamoje buvo panaudota papildoma garsinė informacija, kurią vartoti draudžiama. Tuo pagrindu atsakovė, vadovaudamasi Nuostatų 11.7 papunktyje jai suteikta teise teikti lošimų ir loterijų organizatoriams rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, tinkamo įgyvendinimo, kreipėsi į transliuotojus rekomenduodama nutraukti ginčo reklamą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ALĮ nuostatų pažeidimą Tarnyba galėtų konstatuoti tik prieš tai atlikusi pažeidimo patikrinimo procedūrą, o šiuo atveju išsiųsdama nurodymus transliuotojams, prieš tai neatlikusi jokio tyrimo, Tarnyba veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus (ultra vires). Kaip atsiliepime yra nurodžiusi atsakovė, ji savo veikloje vadovaujasi VAĮ 30 straipsnyje nustatytais Minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principu bei Metodinės pagalbos teikimo principu, pagal kuriuos poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu. Taigi, Tarnyba prioritetu laiko konsultacijas, bendradarbiavimą, kitas prevencines priemones ir tokio modelio pasirinkimas (rekomendacijų, patarimų forma) suponuoja ne ką kita, o pagalbos subjektams – jiems siekiant tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų, teikimą. Kaip matyti, poveikio priemonių taikymas nėra tikslas pats savaime. Todėl, kaip ir šiuo atveju, Tarnyba nustačiusi ALĮ nuostatų pažeidimą, apie tai pirmiausiai raštu informavo ginčo reklamos skleidėją, rekomenduodama reklamą nedelsiant pašalinti. Minėta, kad teisė teikti rekomendacijas išplaukia iš Tarnybos pasirinkto elgesio modelio taikant VAĮ reglamentuotus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus ir jau minėtus Nuostatus (11.7 papunktis). Kaip nurodė atsakovė, tyrimas dėl nustatyto pažeidimo pradedamas ir poveikio priemonės taikomos tik po to, jei atitinkamas subjektas nereaguoja į konsultacijas, rekomendacijas ir nesutinka pažeidimo pašalinti geranoriškai. Taigi, kaip matyti, Tarnybos taikomas ūkio subjektų veiklos priežiūros modelis pirmiausiai yra paremtas geranoriškumu, suteikiant galimybę pačiam subjektui pašalinti pažeidimą, konsultuotis ir pan., o subjektui nepašalinus pažeidimo, apie kurį jis buvo įspėtas, atliekamas pažeidimo tyrimas. Tyrimas atliekamas tik po to, kai nuosekliai išnaudojamos kitos – metodinės priemonės, todėl pareiškėjos skundo teiginiai, kad Tarnyba ALĮ nuostatų pažeidimą galėtų/galėjo konstatuoti tik prieš tai atlikusi tyrimą, vertintini kaip neteisingi. Būtinumo, kiekvieną kartą atlikti tyrimą teisės aktai nenustato, priešingai, kaip jau minėta, teisės aktų nuostatos akcentuoja ūkio subjektų veiklos priežiūros veiksmingumo stiprinimą pirmiausiai per bendradarbiavimą teikiant rekomendacijas, konsultacijas ir pan. Atkreiptina, jog pareiškėja ginčą teisme inicijavo dėl žalos atlyginimo, kurią sieja su atsakovės neteisėtais veiksmais, tame tarpe ir dėl atsakovės veikimo viršijant jai suteiktus įgaliojimus (ultra vires), kuris (veikimas) pasireiškė pažeidimo konstatavimu neatlikus jokio tyrimo. Teismas nekartodamas pirmiau aptartų aplinkybių tik pažymi, kad atsakovės veiklos eiga (eiliškumas) pagrįsta teisės aktų (VAĮ, Nuostatai) nuostatomis, tuo tarpu pareiškėja nenurodė, kokios teisės aktų nuostatos įpareigoja atsakovę kiekvieną kartą, prieš pranešant apie nustatytą pažeidimą, atlikti tyrimą, kokias konkrečiai ginčui aktualių teisės aktų nuostatas Tarnyba pažeidė transliuotojams išsiųsdama ginčo rekomendacijas, į kurias vėliau atitinkamai buvo sureaguota (rekomendacijos įvykdytos) ir pan. Šiuo aspektu išdėstytų abejonių nepagrindus teisiniais argumentais, darytina išvada, kad pareiškėja Tarnybos veikimo viršijant jai suteiktus įgaliojimus (ultra vires) neįrodė.

ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalyje nurodyta, kad skelbiant ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Tarnybos parengtos Konsultacijos 5 lape paaiškinta, kad „papildoma rašytine, vaizdine ar garsine informacija laikytina „šalia bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ar lošimų rūšies nurodyti žodžiai, raidės, piešiniai, skaitmenys, skirtingos fono spalvos, simboliai, iš leidžiamos skelbti informacijos (žodžių) sudaryti vaizdai ar figūros, garsai ir kiti duomenys, kurie neįtraukti į registruotą bendrovės pavadinimą ar registruotą prekės ženklą arba neatitinka žodžiais nurodytos organizuojamų lošimų rūšies.“ Konsultacijos 8 lape nurodyta, kad reklamuojant prekių ženklą įgarsintojo balsas gali būti skirtingos intonacijos, tačiau perskaitytas turi būti toks, koks yra užregistruotas.

Byloje nėra ginčo, kad per visuomenės informavimo priemones (žiniasklaidą) ir socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ Bendrovės valdančių Prekių ženklų reklamoje buvo vartojami žodžiai „septyni“, „kazino“, „lažybos“, tačiau kurių tarimas buvo neįprastai ištęstas – „septyyyyni“, „kazinooo“, „lažyyybos“. Tarnyba tokiose reklamose įžvelgė pažeidimą, susijusį su papildomos garsinės informacijos skelbimu ir toks dirbtinai ištęstų garsų tarimas, Tarnybos vertinimu, laikomas draudžiama papildoma garsine informacija ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalies prasme. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad reklamuojamų Prekių ženklų ištarimas, prailginant raides „y“ ir „o“, adekvačiai (žodžiai tariami uždėjus kirtį ant minėtų raidžių; oficialus tarimas – tariant prailgintai) būtų registruotas ir Valstybiniame patentų biure. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų į bylą nepateikus, teismas neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos vertinimu, kad skelbiant ginčo reklamą kartu buvo pateikta ir ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalyje uždrausta garsinė informacija. Įstatymų nustatyta tvarka neužfiksavus reklamoje tariamų žodžių neįprasto tarimo (pavadinimas turėtų būti tariamas prailginant atitinkamas raides), kiti pareiškėjos skundo teiginiai, kad nebuvo tariama papildomų raidžių ar pan., vertintini tik kaip gynybinė pozicija, kuri Tarnybos nustatyto pažeidimo nepaneigia.

Pareiškėja prieštarauja, kad Tarnyba savo reikalavimus (nurodymus) nukreipdama ne tik į pareiškėją, bet ir į trečiuosius asmenis (t. y. UAB All Media Lithuania ir „Facebook“ tinklo valdytoją), veikė neteisėtai. Kaip pagrįstai teigia pareiškėja, Tarnyba neturi įgalinimų įtakoti žiniasklaidos priemonių ir/ar socialinio tinklo valdytojų sprendimo dėl reklamų blokavimo, todėl, kaip patvirtina bylos medžiaga, reklamos skleidėjams buvo rekomenduojama (ne reikalaujama ar nurodoma, kaip teigia pareiškėja) netransliuoti ALĮ nuostatas pažeidžiančios reklamos. Teismo vertinimu, Tarnybos veiksmai – rekomendacijų pateikimas reklamos transliuotojams, siekiamo tikslo prasme, nėra pertekliniai ar atlikti viršijant Tarnybos kompetenciją. Tuo tarpu sprendimą dėl rekomendacijos vykdymo/nevykdymo priima pats transliuotojas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad teismui konstatavus, jog Tarnybos veiksmais nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovės veikimo viršijant jai įstatymu nustatytą kompetenciją (ultra vires) teismas taip pat nenustatė, todėl akivaizdu, kad Tarnybos veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas.

Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.