Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-13 · Byla Nr. N-575-1082-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-13
Bylos Nr.
N-575-1082-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1082/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. balandžio 22 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. balandžio 22 d., 20²⁵ val. Raseinių rajone, kelyje Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis vairavo transporto priemonę AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,18 promilės). Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

II.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažino A. P. kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė jam 500 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga bei jo prisipažinimu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat į tai, kad jis yra neįgalus (nevaikšto, juda automobilio arba invalido vežimėlio pagalba), pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir A. P. skyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

III.

Apeliaciniu skundu Raseinių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Institucijos nuomone, teismas pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrė ypatingai švelnią administracinę nuobaudą nepagrįstai, todėl šis nutarimas naikintinas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti minėtą straipsnį, o teismo teiginys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi, prisipažino padaręs nusižengimą, yra neįgalus, šiuo atveju neturėtų būti laikomas išskirtiniu, nes asmeninis interesas negali būti aukščiau viešojo intereso.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti ypatingai švelnią nuobaudą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, A. P. nustatytas net 2,18 prom. girtumo laipsnis, tokioje būsenoje jis kėlė labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau du kartus yra baustas už vairavimą neblaiviu (b. l. 11). Kadangi A. P. jau ne pirmą kartą pažeidžia ATPK 126 straipsnio normas, toks elgesys neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Tai kad asmuo yra neįgalus, negali būti vertinama kaip ypatingai atsakomybę švelninanti aplinkybė, kadangi įstatymas nenumato, kad specialiosios teisės atėmimas negali būti skiriamas asmenims, kurie šia teise naudojasi dėl neįgalumo (ATPK 27 str. 3 d.).

Gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra pažeidėjo atsakomybę švelninanti aplinkybė, tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius