Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-03-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-151-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-03-19
Bylos Nr.
AN2-151-919/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02087-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Pažeidėjas
V. D.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba Eismo įvykių registravimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-151-919/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02087-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
Kaunoapygardos teismasNutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. (toliau – V. D.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutarties V. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. V. D. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) esančio PC „Š.“ aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz ML350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino, padaręs turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas 1,28 promilės girtumas. Tokiais veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 221, 222 punktų reikalavimus. Už minėtų nusižengimų padarymą V. D. paskirta subendrinta 1 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Šalies argumentai

2. Institucija nesutikdama su tokia Kauno apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu prašo V. D. atžvilgiu taikyti automobilio konfiskavimą. Skunde nurodo, kad V. D. asmenybė apibūdinama ypatingai neigiamai ir jo padarytas pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, kadangi jis vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui. V. D. savo veiksmais kėlė didelį pavojų eismo saugumui, tai, kad transporto priemonė priklauso ne jam, nėra pagrindas jos nekonfiskuoti. Šiuo atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą. Institucija apeliaciniame skunde pažymi, jog V. D. padaryta veika yra viena iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ANK.

3. V. D. nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarimu apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti bei panaikinti paskirtas baudas.

3.1. V. D. skunde nurodo, kad tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad sukėlė eismo įvykį, nes minėtą dieną nuo pat ankstyvo ryto padėjo draugui namo įrenginėjimo darbuose, buvo pavargęs, automobilyje laukė iš parduotuvės išeinančios draugės G. B., automobilyje grojo muzika. Į automobilį įsėdus G. B., iš karto važiavo pas draugus, matė per veidrodėlį stovintį prie parduotuvės įėjimo automobilį. Nuvykus pas draugus vartojo alkoholį ir tuomet jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad sukėlė eismo įvykį, nurodė kur jam reikia atvykti. V. D. buvo įsitikinęs, kad įvyko klaida ir jokio eismo įvykio nesukėlė, todėl nuėjo į policijos pareigūnų nurodytą vietą. Atvykus į automobilių aikštelę prie parduotuvės „Šilas“ pamatė, jog stovi nežymiai apgadintas automobilio „Mercedes Benz“ galinės keleivio pusės dureles. V. D. apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė nežymų apgadinimą automobilio dešinės pusės bamperyje. Įvykio vietoje buvo surašytas protokolas, o vėliau dar keletą kartų pas jo draugus į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, sakė, kad jie protokolą neteisingai surašė, todėl liepė grąžinti ankstesnį protokolą ir padavė naują protokolą. Skunde pažymima, kad V. D. parodymus patvirtina liudytojų M. K., N. V., Ž. K. parodymai, jog policijos pareigūnui paskambinus V. D., jis nustebo ir iki to momento apie autoįvykį nieko nežinojo. V. D. nuomone, Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi tik abejonėmis ir prielaidomis - liudytoja G. B. turėjo matyti eismo įvykį, sakė V. D. apie susidūrimą, bet neva jis nekreipė į tai dėmesio, smūgis buvo stiprus, todėl turėjo jausti. Liudytojai manė, kad turėjo sureaguoti į G. B. žodžius, tačiau V. D. numojo ranka. Tačiau tai nėra faktai, o tik prielaidos.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. D. visiškai neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilį vairavo blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jis išvažinėdamas iš parduotuvės aikštelės netyčia kliudė nukentėjusiojo automobilį, susidūrimo momento nepajuto. Juolab, kad pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą - pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

3.3. Skundo autoriaus nuomone, automobilio „Mercedes Benz“ remonto vertė akivaizdžiai per didelė. Apgadinimų mastas aiškus - apgadintos automobilio „Mercedes Benz“ durelės, kiti apgadinimai nėra padaryti, tačiau iš pateiktos UAB „A.M.“ remonto sąmatos matyti, kad apgadintos galinės durelės, tačiau įtraukta į sąmatą ir priekinės durelės (apdaila), slenkstis, sparnas, rankenėlės, dažomos detalės, keičiamos durys ir tarpinė, tai yra, logiškai nepaaiškinami darbai ir jų vertės. Taip pat pats automobilio savininkas nebuvo apklaustas ir šios aplinkybės nebuvo nustatinėtos: nei žala ir dėl ko buvo atliekami vieni ar kiti remonto darbai dėl ko padidėjo jų kaina, nei dėl paties įvykio aplinkybių.

Atsiliepimas

4. V. D. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad automobilis „Audi“ tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po jo priklausė suinteresuotam asmeniui D. D. ir jos sutuoktiniui K. D., kurie yra V. D. tėvai, tik viešame registre registruotas D. D. vardu. Tai šeimos automobilis. V. D. tėvai turi sveikatos problemų ir jiems automobilis reikalingas. Vien fakto, jog automobilis, kuriuo teigiama, kad V. D. padarė teisės pažeidimus, priklauso jo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti automobilio konfiskavimą.

5. Institucija atsiliepimu į V. D. apeliacinį skundą prašo jo skundo netenkinti. Institucijos nuomone, priimtas teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. D. atsitrenkus į kitą transporto priemonę „Mercedes Benz“, pastaroji sujuda, tad V. D. teiginį, kad jis nepajuto susidūrimo, vertina tik kaip gynybinę versiją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Institucijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. apeliaciniai skundai atmetami.

7. V. D. apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, jog V. D. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje sudėties požymiai. Institucija apeliaciniame skunde neginčija administracinio nusižengimo fakto, pažeidėjo V. D. kaltės, veikos kvalifikavimo, tačiau skunde keliamas klausimas ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. D. įvykdė administracinius nusižengimus. V. D. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra jo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

10. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. D. pažeidimus pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (1-2 b.l.), tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio pažymėta, jog kartu su V. D. automobilyje važiavusi G. B. policijos pareigūnų automobilyje nurodė, jog ji V. D. nurodė, jog girdėjo bumbtelėjimą, tačiau šis atsakė kad nesvarbu ir nuvažiavo (3-4 b.l.). Apklausiama Kauno apylinkės teisme liudytoja G. B. nurodė priešingai, jog apie tai, kad V. D. vairuodamas automobilį „Audi“ prekybos centro automobilių aikštelėje susidūrė su kitu automobiliu sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Apgadinto automobilio savininkas G. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog automobilis „Audi“ įvažiavęs į jo automobilio „Mercedes Benz“ galines dureles dar kelias sekunde pastovėjo ir po to padidinus greitį iš aikštelės išvažiavo (10 b.l.). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad iš parduotuvės išeina moteris, kuri stovi netoli baltos spalvos automobilio „Mercedes Benz“. Tuo metu iš savo vietos atbuline eiga pajuda pilkos spalvos automobilis „Audi“ ir kairės pusės galu atsitrenkia į baltos spalvos automobilio „Mercedes Benz“ dešinės pusės šoną, arčiau automobilio galo. Tuomet prie parduotuvės išėjimo ir šalia automobilio „Mercedes Benz“ stovėjusi moteris įvykus įvykiui pastovi kelias sekundes nejudėdama, pasukdama galvą link įvykusio susidūrimo, apeina iš priekio automobilį „Audi“, atsidariusi automobilio priekines keleivio dureles, kelias akimirkas stovi palenkusi galvą žemyn, po to kilsteli galvą link automobilio “Mercedes Benz“, po to įsėda į automobilį „Audi“, kuris išvažiavo iš automobilių aikštelės (43 b.l.). Nors teisme apklausiamas V. D. nurodė, jog su automobiliu „Audi“ važiuodamas atbuline eiga nejautė kaip atsitrenkė į stovintį automobilį „Mercedes Benz“, todėl išvažiavo, o gavęs pranešimą apie įvykį, iškart prisistatė į įvykio vietą, prieš tai grįžęs namo dar išgėrė 2 litrus alaus, todėl įpūtė į alkotesterį 1,31 promilės. Apklausiamas teisme policijos pareigūnas R. L. nurodė, jog aiškinantis įvykio aplinkybes V. D. tarpusavyje ginčijosi su G. B., kuri nurodė, jog ji vairuotoją perspėjo apie eismo įvykį, tačiau šis nesureagavo, vairuotojas prašė jos nieko nekalbėti prie policijos pareigūnų. Apklausiamas teisme kitas policijos pareigūnas T. V. nurodė, kad braižant eismo įvykio schemą nugirdo, kaip automobilio „Audi“ vairuotojas tarpusavyje bendraudamas su keleive, išgirdo, jog ji perspėjo V. D., kad jis atsitrenkė į kitą automobilį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, abejoti policijos pareigūnų R. L. ir T. V. parodymais nėra pagrindo. Taip pat netikėti policijos pareigūnų iš kart po įvykio surašytu tarnybiniu pranešimu nėra pagrindo, kadangi šiuos užfiksuotus duomenis, jog automobilio „Audi“ keleivė matė autoįvykį ir apie tai perspėjo vairuotoją V. D. patvirtina byloje esantis aukščiau aprašytas vaizdo įrašas.

11. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, tai yra, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tai, kad automobilio „Audi“ atsitrenkimo smūgis į automobilį „Mercedes Benz“ buvo toks stiprus, patvirtina vaizdo įraše matomas vaizdas, jog nuo smūgio visureigis „Mercedes Benz“ kelis kartus sulinguoja, tad akivaizdu, kad lengvojo automobilio vairuotojas negalėjo nepajusti tokio stipraus smūgio. Be to, apie susidūrimą jis buvo perspėtas G. B., kuri, kaip matyti vaizdo įraše, taip pat negalėjo nematyti eismo įvykio. Apygardos teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytojos G. B. parodymai vertinami kritiškai, kadangi juos paneigia duomenys, esantys vaizdo įraše, iš kurių matyti automobilių susidūrimo momentas, liudytojos G. B. ėjimas ir įlipimas į automobilį „Audi“ ir išvykimas iš įvykio vietos.

12. Nors V. D. viso proceso metu savo kaltę neigė, tačiau jo parodymai paneigti byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų visetu. Pažymėtina, kad vertinant V. D. versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju liudytojų R. L., T. V. ir G. B. dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl netikėti liudytojų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Netikėti aukščiau paminėtais nurodytų liudytojų parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas visus aukščiau paminėtus įrodymus įvertino netinkamai. Tuo labiau, kad liudytojai nėra susiję su V. D. jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jų paaiškinimais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

13. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. mano, jog paskaičiuota per didelė žala padaryta automobiliui „Mercedes Benz“. Administracinio nusižengimo byloje jau yra nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Mercedes Benz“ galinės dešinės pusės durys. Tą patvirtina ir fotonuotraukos, esančios administracinio nusižengimo bylos medžiagoje (14-15 b.l.).Nukentėjusysis G. B. pateikė šio automobilio remonto sąmatą, iš kurios matyti, kad buvo nudažyto būtent automobilio „Mercedes Benz“ galinės dešinės pusės durys. 2 037,34 Eur sumą už automobilio remontą sudaro galinių dešinės pusės durų nuėmimo, paruošimo, dažymo ir pastatymo darbai bei medžiagų (lako, dažų, dažymo medžiagų) vertė. (20-22 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nurodyta darbų kaina. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši suma yra neproporcingai didelė, tačiau nepateikiama jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, todėl tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

14. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad V. D. (duomenys neskelbtini) val., prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę „Audi“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę -automobilį Mercedes Benz“ ir jį apgadino, padarydamas turtinę žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešęs nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui, iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nustatytas 1,28 promilių girtumas) - tokiais veiksmais V. D. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

15. Institucija apeliaciniame skunde neginčija administracinio nusižengimo fakto, pažeidėjo V. D. kaltės, veikos kvalifikavimo, tačiau jų apeliaciniame skunde keliamas klausimas ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju V. D. nubaustas be kitų administracinių nusižengimų padarymo, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, kuris aktualus nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė - automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. D. nuosavybė, transporto priemonės valdytoja – savininkė yra D. D., duomenų, kad ji būtų perdavusi minėtą transporto priemonę V. D., žinodama, kad automobilis bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, todėl, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, pagrindo išvadai, jog teisėtas automobilio savininkas su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir taip sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams, nėra, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai netaikė transporto priemonės konfiskavimo.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad V. D. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 straipsnyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus. V. D. apeliacinio skundo argumentai jo kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog automobilio „Audi“ savininkė D. D. perleisdama sūnui minėtą automobilį būtų žinojusi, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taip pat nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkė su jai priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydami galimybes padaryti administracinį pažeidimą. Taigi, byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, būtina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L., ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Aurelijus Rauckis