- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- ATP-159-120/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00111-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Majauskienė
- Kategorijos
- 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Regina Majauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos poskyrio viršininkas 2011 m. sausio 27 d. nutarimu D. M. (toliau - pareiškėjas) nubaudė 150 litų bauda už tai, kad D. M. 2010 m. gruodžio 20 d. apie 10 val. 20 min., turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 458, savo legaliai laikomo ginklo MC2112, 12 kalibro, Nr. 928662, dvidešimt vienetų 12 kalibro šovinių, buvo palikęs pas M. Ž., gyv. Škėvonių k., Birštono sav., seife. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 straipsnio 3 dalyje.
Tokį Institucijos nutarimą pareiškėjas apskundė Prienų rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2011-01-27 Birštono policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio viršininko nutarimą ir bylą nutraukti, nes priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, policijos pareigūnai neteisingai nustatė įrodymais nepagrįstas faktines aplinkybes ir netinkamai vertino esamus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog nors D. M. kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė, tačiau aplinkybė, kad jis savo pusbrolio M. Ž., kuris neturėjo leidimo laikyti 12 kalibro šaudmenų, namuose seife paliko dvidešimt 12 kalibro šaudmenų, įrodyta jo paties paaiškinimu tiek teismo posėdžio metu, tiek 2010 m. gruodžio 27 d. liudytojo apklausos protokole, liudytojų M. Ž., R. Š. parodymais, ATP protokolu, nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, Institucijos atstovo E. T. paaiškinimais. Paties D. M. versiją, jog dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių jis turėtus šaudmenis paliko M. Ž. seife ir manė, jog jie laikomi saugiai, teismas vertino vertintina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo 2011 m. balandžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas nurodo, jog iš visų skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų teisės normų su nagrinėjama byla yra susijusios tik nurodytos Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (kiek susiję su ginklų laikymo sąlygomis) ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 str. (kiek susiję su šaudmenų perdavimu kitiems asmenims), 30 str. (kiek susiję su nustatytomis pareigomis ir draudimais) ir 32 str. 3 d. Jo manymu, teismas konkrečių pažeistų teisės normų nenurodęs,padarė apibendrinančią išvadą, kad su šaudmenimis leidžiami veiksmai yra tik tie, kuriuos teisės aktais leidžiama atlikti, todėl jis su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nesutinka. Seifas, kuriame buvo rasti D. M. priklausantys šaudmenys, priklauso jo pusbroliui M. Ž.. Pats seifas ir patalpa visiškai atitiko ginklų ir šaudmenų laikymo sąlygų reikalavimus, buvo patikrintas ir patvirtintas kontroliuojančios institucijos, jam priklausantys šaudmenys iki jų radimo buvo laikomi objektyviai saugiai ir laikantis nustatytų reikalavimų. Tais šaudmenimis negalėjo pasinaudoti joks kitas pašalinis asmuo, išskyrus patalpų ir seifo naudotoją M. Ž.. M. Ž. 20 vnt. 12 kalibro šovinių neįsigijo, nes jie visada priklausė tik jam. M. Ž., nepriklausomai nuo to, kad jo seife buvo padėti D. M. priklausantys šaudmenys, negalėjo be jo žinios, leidimo ar sutikimo, elgtis su šoviniais kaip tinkamas ar daryti konkretų poveikį jų fizinei ar teisinei būsenai. Tai reiškia, kad M. Ž. šaudmenų nevaldė, o jų buvimas jo seife nelaikytinas jų laikymu, todėl ir negalima tvirtinti, kad pareiškėjas šaudmenis perdavė M. Ž. ir ši situacija turėtų būti kvalifikuojama, kaip šaudmenų gabenimas (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 12 d.).
Pasak pareiškėjo, teismo padaryta išvada, kad ginklai ir šaudmenys gali būti laikomi tik tų asmenų, kurie turi policijos įstaigos išduotą leidimą laikyti būtent pagal kalibrą ir pavadinimą skirstomus ginklus, prieštarauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normoms. Įstatymų leidėjas leidžia ginklų ir šaudmenų apyvartą tarp subjektų nustatydamas konkrečias ribas - ginklo kategoriją, bet ne konkretų ginklą, jo markę, kalibrą ar rūšį. Nepaisant to, kokio kalibro ar pavadinimo C kategorijos ginklui asmuo turi leidimą, būdamas juridinio asmens darbuotoju jis turi teisę ir iš to juridinio asmens gauti bet kokį C kategorijos ginklą. Teismas savo nutartyje netiesiogiai konstatavo, kad D. M. galėjo teisėtai nepažeisdamas nustatytų reikalavimų perduoti savo šaudmenis kitam asmeniui, kuris būtų turėjęs leidimą įsigyti ir laikyti būtent 12 kalibro ginklą ir šaudmenis. Visi kiti asmenys, nepaisant kokius jie turi leidimus ginklams, laikytini pašaliniais. Pareiškėjas teigė, tokia išvada yra teisiškai nepagrįsta, nes be pagrindo susiaurina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatytas ginklų apyvartos ribas.
Institucija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b.l. 9), liudytojo M. Ž. (b.l. 32-33) parodymais, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn D. M. paaiškinimu (b.l. 9), nustatyta, kad D. M. 2010 m. gruodžio 20 d. apie 10 val. 20 min., turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 458, savo legaliai laikomo ginklo MC2112, 12 kalibro, Nr. 928662, dvidešimt vienetų 12 kalibro šovinių, buvo palikęs pas M. Ž., gyv. Škėvonių k., Birštono sav., seife.
Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, nėra. Pareiškėjas D. M. nesutinka su teisiniu šių aplinkybių vertinimu, t.y. jis nesutinka su tuo, kad yra pažeidęs šovinių saugojimo, laikymo tvarką.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas pagal ATPK 196 str. 3 d., kuris numato atsakomybę už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.
Institucija, paskyrusi jam nuobaudą, tiek surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priimdama nutarimą konstatavo, kad pareiškėjas yra pažeidęs Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymo) 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neužtikrino jam priklausančių šaudmenų saugojimo taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, konkrečiai aptariamu atveju – M. Ž..
Institucijos nurodyto įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pagrindu ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija, kuria šiuo konkrečiu atveju yra policija. Josios generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 2003 m. birželio 23 d. yra patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės. Šiose taisyklėse yra aiškiai aptartos tinkamos sąlygos ginklui laikyti (taisyklių 26.6 punktas). Tik šioms sąlygoms esant, policija pareiškėjo, kuriam leista įsigyti ginklą, prašymu patikrinusi, ar pareiškėjo būste arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas, yra tinkamos sąlygos ginklui laikyti (20 punktas), išduoda pažymą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2011-03-11 galiojusiu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintų Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (toliau ir – Reikalavimai) 34 punkte nurodyta, kad fiziniai asmenys ginklus ir šaudmenis turi laikyti gyvenamojoje patalpoje, metalinėje vidine spyna užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad ja negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. 35 punkte nustatyta, kad jeigu yra aplinkybių, dėl kurių ginklą laikyti gyvenamojoje vietoje nėra saugu, suderinus su teritorine policijos įstaiga, ginklą galima laikyti kitose vietose, kuriose užtikrinamas ginklo saugumas ir ginklu negali pasinaudoti kiti asmenys. Vadovaujantis aptariamomis taisyklėmis, pareiškėjas, norintis gauti leidimą įsigyti ginklą, ir asmenys, vyresni kaip 14 metų, gyvenantys kartu su pareiškėju viename būste, yra tikrinami, ar yra (nėra) nepriekaištingos reputacijos asmenys. Remiantis patikrinimo rezultatais, surašomas sprendimas dėl leidimo įsigyti ginklą. Iš to ir seka logiška išvada, jog visi kiti asmenys, kurie kartu su pareiškėju negyvena viename, jo nurodytu adresu esančiame būste ir nėra patikrinti policijos, yra pašaliniai asmenys, todėl svarstomu atveju, M. Ž., nežiūrint giminystės ryšių, leidimo įsigyti ginklą turėjimo prasme, yra pašalinis asmuo, kuriam pareiškėjas, neturėdamas teisės tai daryti, patikėjo saugoti 20 vienetų 12 kalibro šovinių. Būtent todėl apylinkės teismas tinkamai aiškino teisės normas ir pagrįstai nurodė, jog teisė laikyti atitinkamo kalibro šaudmenis yra siejama su konkrečiu asmeniu, turinčiu leidimą būtent tokio kalibro ginklui ir šoviniams, visi kiti asmenys laikytini pašaliniais. Tokia apylinkės teismo nuostata atitinka Įstatymo esmę, jog ginklų ir šaudmenų civilinė apyvarta yra ribota ir griežtai kontroliuojama atitinkamų institucijų, kurios ir nurodytos šio Įstatymo 45 straipsnyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija): ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, Ginklų fondas, pagal savo kompetenciją kitos valstybės institucijos.
Asmenims, pageidaujantiems įsigyti šaunamąjį ginklą, yra keliami Įstatyme numatyti reikalavimai, tame tarpe ne tik tinkamų sąlygų ginklui turėjimas, bet ir atitinkamo egzamino laikymas (bei kiti reikalavimai), tad akivaizdu, jog toks asmuo privalo išmanyti ir žinoti šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo bei naudojimo taisykles, galimą kilti administracinę atsakomybę už šių taisyklių nesilaikymą. Kadangi pareiškėjas turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 458, kurių vienas yra MC 21 12, Nr. 928662, kal. 12 (b.l.7), apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog jis žinojo, kad, leidimas laikyti, nešiotis ginklus suteikiamas tik tam asmeniui, kuriam išduotas leidimas nešiotis ir laikyti atitinkamos kategorijos ir kalibro ginklus, tačiau pareiškėjas vis tiek šaudmenis perdavė laikyti asmeniui, kuris neturėjo leidimo laikyti 12 kalibro šaudmenų, jų nelaikė savo deklaruotoje ginklo ir šaudmenų laikymo vietoje, todėl pareiškėjo veikimas tinkamai nurodytas kaip tyčinis taisyklių nesilaikymas, sąlygojęs administracinės atsakomybės pagal ATPK 196 str. 3 d. atsiradimą. Pareiškėjas neužtikrino jam priklausančių šaudmenų saugojimo taip, kad jais galėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, kadangi jis laikė jam priklausančius dvidešimt 12 kalibro šaudmenų savo pusbrolio M. Ž., kuris neturėjo leidimo laikyti 12 kalibro šaudmenų, namuose esančiame seife. Pareiškėjo pusbrolis M. Ž. turėjo naudotojo leidimą Nr. 96-N1, išduotą Birštono PK laikyti (nešiotis) ginklus: IZH 18 E, 28 kal., Nr. K13451, IZH 58, 16 kal., Nr. E13755, IZH 58, 16 kal., Nr. L8214, tačiau neturėjo teisės laikyti savo seife šaudmenų, kurie yra skirti šaudyti 12 kalibro ginklu (b.l. 7-8). Aukščiau aptartos taisyklės pareiškėjui sudarė galimybę 12 kalibro šovinius laikyti M. Ž. seife, tačiau tokį savo pageidavimą pareiškėjas, vadovaujantis 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintų Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (toliau ir – Reikalavimai) 35 punkto pagrindu, turėjo suderinti su teritorine policijos įstaiga, ko jis nepadarė.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.