Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Vakarinė šviesa“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vaidora“, trečiasis asmuo UAB „BM būstas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 15 d. teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „BM būstas“ prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad prašymo pateikimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9476-535/2016, pradėta pagal UAB „BM būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Vaidora“ dėl 82 033,65 Eur netesybų už sutarties nutraukimą ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymą priteisimą.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgus į ĮBĮ nustatytą reguliavimą bei paties bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas turi būti taikomas tik tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl iškeliant bankroto bylą, svarbu ir būtina išsiaiškinti, ar bendrovė iš tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, ir bankroto byla gali būti keliama tik tada, kai išanalizavus visus įrodymus teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo ir galimybės jį atkurti nebuvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-02 nutartis c. b. Nr. 2-410-943/2015). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei, ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-483/2013).

Atsakovas pateikė aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Pagal pateiktą balansą už 2015 m. matyti, kad įmonės turtą 2015 m. gruodžio 31 d. iš viso sudarė 1 522 036,33 Eur: ilgalaikis turtas 34 337,06 Eur sumai, trumpalaikis turtas 1 487 699,27 Eur sumai, iš kurių 572 268,95 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 905 461,60 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 9 968,72 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 530 421,59 Eur, įmonė gavo 488 863,48 Eur pelno. Pagal pateiktą balansą 2016 m. birželio 23 dienai matyti, kad įmonės turtą iš viso sudarė 1 319 078,27 Eur: ilgalaikis turtas 29 678,89 Eur sumai, trumpalaikis turtas 1 289 399,38 Eur sumai, iš kurių 588 764,31 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 684 284,00 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 16 351,07 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 236 629,91 Eur, įmonė gavo 89 139,07 Eur pelno.

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, jog tuomet, kai atsakovas ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (2014 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 2-301/2014).

Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Vaidora“ su ieškovo ir trečiojo asmens kreditoriniais reikalavimais nesutinka, todėl šios skolos negali būti įskaičiuotos į pradelstų atsakovo mokėjimų bendrą sumą.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovui UAB „Vaidora“ bankroto bylą. Nustatyta, jog atsakovas veiklą vykdo nuo 1994 metų, nėra nutraukęs veiklos, įmonė 2015 m., 2016 metais veikė pelningai. Remiantis VSDFV duomenimis įmonėje dirba 33 apdraustieji asmenys. Skolų valstybės biudžetui įmonė neturi. Be to įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas vykdo veiklą, įvertinęs byloje gautą bei surinktą informaciją apie atsakovo finansinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Pažymėtina, jog duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog įmonė veikia nuosekliai nuostolingai, jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, dėl ko būtų mažai tikėtina, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, nesama. Aptarti finansiniai rodikliai leidžia daryti tikėtiną prielaidą, jog atsakovo finansinė padėtis nėra bloga, gaunamas pelnas, be to įmonė sudarinėja sutartys, vadinasi vykdo veiklą todėl pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą, nėra.

Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 792 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginti su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas sąmoningai ar tyčia buvo nesąžiningas.

Netenkinus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui UAB „Vaidora“ išaiškintina, kad vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi atsakovui neužkertamas kelias pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.

Kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vaidora“ netenkintinas, atsakovo pateikta Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurią atsakovas prašė pripažinti nevieša bylos medžiaga, grąžintina atsakovui UAB „Vaidora“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vaidora“ į. k. 222636490, netenkinti.

Netenkinti atsakovo prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo.

Išaiškinti atsakovui, kad jis gali pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.

Grąžinti atsakovui UAB „Vaidora“ Preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.