- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-6728-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05249-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- H. Y.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi H. Y., gimusio 1969 m. balandžio 13 d. Armėnijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kalvarijų g. 130-4, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. Y. 2016 m. balandžio 12 d., apie 12.00 val., Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Taip H. Y. pažeidė KET 14 punkto ir padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu H. Y. parodė, kad Lietuvoje gyvena beveik 30 metų, kiek yra sustabdę pareigūnai, tikrindavo, tačiau nebūdavo problemų dėl vairuotojo pažymėjimo. Dažnai keičia pasą, važinėja į užsienio šalis darbo reikalais,
Beveik 30 metų čia gyvenu, nedažnai mane stabdo pareigūnai. Anksčiau tikrindavo ir nebūdavo problemų. Dažnai keičiu pasą, važinėju į Rusiją, kitas valstybes. Parodė, kad turi Armėnijoje išduotas teises, Lietuvoje yra nuo 1990 metų, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, išduotą dėl to, kad jo mama buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia gyvena jo šeima, į užsienį dažnai išvyksta, būna per mėnesį tris kartus, užsienyje užtrunka įvairiai. Bandė keisti vairuotojo teises, tačiau tai padaryti sunku, reikia iš naujo laikyti egzaminą.
– Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2016 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. dirbant kartu su vyriaus. patruliu N. B., apie 12:00 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. 2A, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, kuriame dalyvavo Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) ir Mercedes, v/n (duomenys neskelbtini) nustatė, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas H. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Armėnijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, pateikė Armėnijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. H. Y. paaiškino, kad žino, jog nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje, būtina pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, kuris išduodamas Lietuvos Respublikoje, tačiau dažnai būna Armėnijoje, todėl vairuotojo pažymėjimo nepakeitė (b.l. 7);
- 2016 m. balandžio 12 d., 12.05 val. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8);
- asmens duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad pirmas H. Y. leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2007 m. liepos 17 d. ir galiojo iki 2012 m. liepos 11 d. Po to jam 2012 m. birželio 15 d. vėl buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, kuris galioja iki 2017 m. birželio 15 d. (b.l. 9-10).
KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis nurodytų Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad H. Y. nuo 2012 m. birželio 6 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir gyvena Lietuvoje. Pagal byloje esančius duomenis, pirmas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas 2007 m. liepos 17 d. ir galiojo iki 2012 m. liepos 11 d. Po to jam 2012 m. birželio 15 d. vėl buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, kuris galioja iki 2017 m. birželio 15 d. Iki tol jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 9-10). Iki nurodyto pirmo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pagal bylos duomenis –nuo 2000 m. rugsėjo 12 d.). Jo paties teigimu, Lietuvoje jis gyvena su šeima, ką patvirtina byloje esantys asmens duomenys (b.l. 9), teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad H. Y. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas asmeniu, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, atitinkamai jo vairuotojo pažymėjimas, išduotas Armėnijoje (t. y. ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje) nelaikytinas tinkamu patvirtinti jo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, ir turi būti pakeistas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, laikantis nurodytų teisės aktų reikalavimų. Taigi darytina išvada, kad H. Y. laikytinas neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, kadangi nėra pasikeitęs savo turimo Armėnijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, todėl yra trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta H. Y. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kita vertus, teismas atsižvelgia į asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, iš kurių yra pagrindo manyti, jog jis supranta būtinumą pasikeisti savo turimą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tačiau yra tam tikrų sunkumų užsieniečiams dėl to. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei byloje esančius duomenis, charakterizuojančius H. Y. – administracine tvarka nebaustas. Nors pažyma apie H. Y. baustumą patvirtina, kad jam keletą kartų buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais už KET pažeidimus, paskutinį kartą protokolas su administraciniu nurodymu už greičio viršijimą jam buvo surašytas 2015 m. rugpjūčio 7 d., paskirtas baudas H. Y. sumokėdavo laiku, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 289 iki 434 eurų arba administracinis areštas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo H. Y. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, jam skirtina ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
H. Y. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea B. F. PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16056891985, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.