- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 1K-243-318/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios L. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos I. Š. 2013-03-18 nutarties, kuria atmestas įtariamosios L. B. skundas dėl 2013-02-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro N. P. nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-147-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, kuriame įtarimai pareikšti L. B..
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro N. P. 2013-02-20 nutarimu nutarta laikinai iki 2013-08-20 apriboti įtariamosios L. B. nuosavybės teises į grynuosius pinigus - 10 Lenkijos zlotus, 1 850 R. F. rublius, 75 JAV dolerius ir 245 eurus, - paimtus 2012-12-05 kratos metu, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, bei paskiriant turto saugotoju Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyrių.
Priimtą prokuroro 2013-02-20 nutarimą, įtariamoji L. B. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-03-18 nutartimi įtariamosios skundas dėl 2013-02-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro N. P. nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises panaikinimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-03-18 nutartimi, pareiškėja pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-03-18 nutartį netenkinti skundo ir Vilniaus apygardos Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro N. P. 2013-02-20 nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises. Skunde nurodo, kad 2013-02-20 prokuroro nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises yra nepagrįstas, kadangi kratos metu rasti ir sulaikyti pinigai priklauso ne jai, o jos sugyventiniui G. P.. L. B. nuomone, prokuroro 2013-02-20 nutarime padaryta išvada, kad kratos metu rasti pinigai priklauso jai ir galimai gauti iš nusikalstamos veikos, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir negali būti teisėtu pagrindu apriboti nuosavybės teises į jai priklausantį turtą. Apeliantė mano, jog vien aplinkybės, kad iš jos ir G. P. gyvenamosios patalpos – buto – kratos metu buvo paimti pinigai įvairia valiuta ir smulkiomis kupiūromis, neužtenka daryti išvadai, kad šie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė nepaneigia jos nurodytų faktų dėl rastų pinigų įsigijimo, t. y., kad minėtus pinigus jos sugyventinis G. P., dirbdamas muitinės tarpininku padalinyje, kuriame nėra bankų ir valiutos keityklų, gavo iš užsienio šalių vairuotojų iškeitęs juos į litus. Įtariamoji prašo grąžinti kratos metu rastus ir sulaikytus pinigus, kadangi ikiteisminis tyrimas atliekamas beveik keturis mėnesius ir visą šį laiką ji yra nušalinta nuo pareigų, negali įsidarbinti ir turėti pragyvenimo šaltinį, turi mokėti paskolą.
Teismo posėdyje įtariamoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti.
Į. L. B. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji atitinka šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį įvertinimą.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.
Konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamajai L. B. yra pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba. L. B. inkriminuoti veiksmai susiję su nusikalstamu praturtėjimu. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, prokuroro 2013-02-20 nutarimu laikinai apribotos įtariamosios L. B. nuosavybės teises į grynuosius pinigus - 10 Lenkijos zlotus, 1 850 R. F. rublius, 75 JAV dolerius ir 245 eurus, - paimtus 2012-12-05 kratos metu, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, bei paskiriant turto saugotoju Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyrių. Areštuoti grynieji pinigai atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamosios turtui taikytas pagrįstai.
Savo nesutikimą su skundžiama nutartimi įtariamoji iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškintos aplinkybės dėl areštuoto turto įgijimo ir jo priklausomybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas kokiu būdu gautos lėšos, į kurias laikinai apribota įtariamosios nuosavybės teisė bei ar šios lėšos bus konfiskuotos. Minėti klausimai bus išspręsti bylą perdavus į teismą bei pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės. Įtariamosios skundo nagrinėjimo metu sprendžiamas klausimas tik dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo bei skundo nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų visetas, įvertinus įtariamajai inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes, leidžia pagrįstai manyti, jog pinigai, kuriems prokuroro 2013-02-20 nutarimu pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galimai buvo įgyti kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatas. Skunde išdėstytų duomenų, nesant objektyvių įrodymų, nepakanka padaryti neabejotinai išvadai, kad kratos metu rasti grynieji pinigai jokiais būdais nėra susiję su nusikalstamomis veikomis, todėl tokie duomenys negali turėti lemiamos reikšmės egzistuojantiems procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindams.
Įtariamosios L. B. argumentas, kad dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į grynuosius pinigus – yra pažeidžiamos jos teisės, nes, būdama nušalinta nuo pareigų ir neturėdama kitų pajamų šaltinių, ji negali disponuoti areštuotais pinigais, mokėti jais už paskolą, nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad natūralu, jog L. B. nušalinimas nuo pareigų ir laikinas nuosavybės teisės į grynuosius pinigus apribojimas gali turėti neigiamų pasekmių jos finansinei padėčiai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti, kad įtariamosios uždarbis ir areštuoti pinigai yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis ir ji neturi jokio kito turto, galinčio užtikrinti pragyvenimą. Be to, laikinas darbinių lėšų gavimo apribojimas ir draudimas disponuoti galimai iš nusikalstamos veikos gautais pinigais, įvertinus veikų, kurių padarymu L. B. įtariama, pobūdį, pavojingumą, atsižvelgiant į laikinu nušalinimu nuo pareigų ir laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiamus tikslus, laikytini proporcingomis procesinėmis prievartos priemonėmis pasiekti BPK tikslus.
Taip pat atkreiptinas įtariamosios dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. BPK 116, 357 straipsnių bei BK 72 straipsnio nuostatos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teismą užtikrinti nusikalstama veika padarytos materialinės žalos atlyginimą ir galimą turto konfiskavimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei atitinkanti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jos naikinti įtariamosios skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamosios L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.