Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Viktorui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajono sav., Lietuva, teistas:

1) 1998 m. vasario 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;

2) 2001 m. vasario 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2001 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmę apėmimo būdu subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nusikalstamos veikos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. nuosprendį iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), iš 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, o nusikalstamos veikos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metai 6 mėnesiai, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus bausmes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams;

4) 2004 m. kovo 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 epiz.) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrintas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams;

5) 2008 m. sausio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo (pakeistu Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nuosprendžiu) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

6) 2008 m. balandžio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmės dalį iš dalies pridėjus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d/ nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nuosprendžiu) paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai; 2008 m. rugpjūčio 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iš Kybartų pataisos namų lygtinai prieš terminą – 11 mėnesių 10 dienų;

7) 2012 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2008 m. balandžio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

8) 2013 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

9) 2013 m. spalio 21 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 1 dalį, - vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. T. 2022 m. gegužės 11 d. užėjęs į parduotuvę „Topo centras“ esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš lentynos masažuoklį „Theragun Elite“, juodos spalvos, prekės kodas 991251000028, kurio vertė 263,80 eurų ir išėjo iš parduotuvės už prekę nesusimokėjęs. Savo veiksmais padarė parduotuvei UAB „Topo grupė“ 263,80 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis G. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad tą dieną skaudėjo petį, neturėjo pinigų, todėl nusprendė pasiimti iš „Topo Centro“ masažuoklį, jį pasivogė, nesusimokėjo. Tai buvo 2022 m. gegužės 11 d., „(duomenys neskelbtini)“, „Topo Centre“ (duomenys neskelbtini). Žalą Topo centrui atlygino.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), jos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų, kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Liudytoja Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba UAB „Topo grupė“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „Topo centras“ vadove. 2022 m. gegužės 19 d. apie 20.50 val. į telefoną gavo žinutę, apie tai, kad lentynoje už daiktų yra paslėpta prekės apsaugos priemonė, kitaip dar vadinamas „voras“. 2022 m. gegužės 22 d. peržiūrėjus parduotuvės vaizdo stebėjimo kameras, pastebėjo, kad 2022 m. gegužės 11 d. 15.57 val. prie lentynos su elektroniniais masažuokliais prieina vyriškis bei apsižiūrį vieną iš masažuoklių. Vyriškis nuo dėžutes su masažuoklių nuima apsaugą bei apsaugą vadinama „voras“ paslepia už kitų daiktų, nuima magnetinį apsaugos lipduką. Vyriškis nuėmęs apsaugas nuo dėžutės su masažuokliu, padeda atgal į lentyną bei nueina į prekybos salę. Vėliau vyriškis vėl grįžta prie minėto masažuoklio, jį pasiima bei nuneša ir padeda „Xiomi“ stende, kuris yra prie pat išėjimo iš parduotuvės. Ten pasidėjęs masažuoklį, vyriškis stebį aplinką, dar nueina pasivaikščioja prekybos salėje, grįžta prie pasidėto masažuoklio, dar pastebi aplinką, ir kai pamato, kad niekas nestebi, išeina iš parduotuvės su masažuokliu. Dėl vagystės bendrovei padaryta 263,80 euro žala. (b.l 39-40)

5. Topo centras įgaliotos atstovės Ž. R. pareiškime nurodoma, kad 2022 m. gegužės 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „Topo centras“ nenustatytas asmuo pavogė masažuoklį „Theragun Elite“, juodos spalvos, prekės kodas 991251000028, kurio kaina 263,80 eurų. (b.l. 24.)

6. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad masažuoklio „Theragun Elite“, juodos spalvos, prekės kodas 991251000028, kaina 263,80 eurų. (b.l. 25.)

7. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ pakylame į trečia aukštą, prekybos centras yra mūrinis su stiklais. Įėjimas į prekybos centrą pro stiklinis duris. Užkilus su eskalatoriumi į trečią aukštą, po kaire puse matome įėjimą į parduotuvę kur iš dešinės pusės ant sienos yra užrašas „Topo centras euronics group“. Įėjus per pagrindinį įėjimą patenkame į prekybos salę, kur ant stalų ir lentynų yra sudėtos prekės, tai yra elektroninės prekės. Šalimais įėjimo, po kaire puse yra prekystalis su kasos aparatu. Per vidurį yra sustatytos lentynos su prekėmis. Vienoje iš lentynų yra sudėtos masažavimo priemonės. Prie protokolo pridėta fotolentelė. ( b.l. 29-34)

8. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Ž. R. pateikė DVD su vaizdo įrašu.(b.l. 43.44.)

9. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše yra filmuojama parduotuvės salė ir lentynos su elektroniniais prietaisais. Viršutiniame kairiame kampe yra užrašas „05-11-2022 Wed 15:56:52“, o apatiniame dešiniame kampe yra užrašas „Camera 01“. 15:57:27 val. matome, kaip ateina vyriškis (toliau – vyriškis Nr. 1). Vyriškis yra apie 40 m. amžiaus, trumpai kirptų plaukų. Vyriškis apsirengęs mėlynos spalvos liemene, juodos spalvos ilgomis rankovėmis marškinėlius, šviesiai mėlynos spalvos džinsais, avi sportinę avalynę. Vyriškis Nr. 1. 15:57:47 val. prieina prie lentynos su elektronikos prietaisais ir atsistojęs žiūri į ant žemutinių lentynų padėtas prekės. 15:58:06 val. Vyriškis Nr. 1 nuo vidurinės lentynos paima prekę baltos spalvos dėžutėje. Dėžutę savo rankose varto ir apžiūri iš visu pusių. 15:58:27 val. vyriškis Nr. 1 laikydamas dešine ranka prekę įpakuota į dėžutę, su kaire ranka nuo dėžutės šono kažką daro. Dėžutė yra apjuosta apsaugos priemonę vadinamu „voru“. 15:58:40 val. vyriškis padeda į vidurinę lentyną prekę įpakuotą į baltą dėžutę bei įkišęs ranką į lentynos gilumą, kažką tai su dešine ranka daro. 15:58:57 vyriškis Nr. 1 atsilenkia ir nusisuka į kitą pusę. 15:59:10 vyriškis Nr. 1 vėl pasilenkia link padėtos dėžutės su preke bei įkišęs ranką į lentyną kažką tai daro. Matosi, kad jo padėta dėžutė juda nuo jo atliekamų veiksmų. 15:59:18 vyriškis Nr. 1 paverčia lentynoje ankščiau padėtą baltos spalvos dėžutę ir kažką tai su dešine ranka įkišęs gilyn į lentynos vidų, daro. 15:59:27 vyriškis atsistoja ir vėl nusisuka į kitą pusę nuo lentynos, bei stebi aplinką. 15:59:22 vyriškis Nr. 1 atsisuka link lentynos kurioje jis judino baltos spalvos dėžutę su preke bei paima ją į rankas. Ant dėžutės jau nėra apsaugos priemonės „voro“. Vyriškis laikydamas rankose baltos spalvos dėžutę su preke, dairosi aplinkui, stebėdamas aplinką. Padeda vėl tą dėžutę į lentyną bei vaikšto tarp lentynų, stebėdamas aplinką. 16:00:20 vyriškis Nr. 1 paima vėl dėžutę su preke į rankas, ją varto bei apžiūri iš šonų. Vėl padeda dėžutę su preke į lentyną bei vėl stebį aplinką ir nueina nuo lentynos į salę su prekėmis bei vaikšto po salę. 16:04:16 vyriškis Nr. 1 grįžta prie padėtos dėžutės su preke bei pasilenkęs ją paima į rankas, o nuo tos pačios lentynos paima kita prekę bei padeda į vietą kur buvo padėta balta dėžutė su preke. Vyriškis Nr.1 pasiėmęs į kairę ranką baltos spalvos dėžutę su preke nueina į prekybos salę. 16:11:17 vaizdo įrašas baigtas. Paleidžiamas vaizdo įrašas pavadinimu „ch21_20220511155651.mp4“. Vaizdo įraše matomas įėjimas į parduotuvę, lentyna su prekėmis ant grindų stovintys paspirtukai bei stalas su lentynomis. Ant stalo yra sudėti laikrodžiai, mobilaus ryšio telefonai bei išmanieji kompiuteriai. Viršutiniame kairiame kampe yra užrašas „05-11-2022 Wed 15:56:50“, o apatiniame dešiniame kampe yra užrašas „Camera 01“. 15:57:00 vyriškis Nr. 1 įeina į parduotuvę ir nueina į parduotuvės salės gilumą. 16:03:32 vyriškis prieina prie stalo su prekėmis bei pasižiūrį po stalu esančias lentynas. Vyriškis Nr. 1 pasižiūrėjęs nueina nuo stalo su prekėmis į prekybos salę. 16:05:02 vyriškis Nr. 1 su baltos spalvos dėžutę su prekė kairėje rankoje prieina prie stalo su lentynomis bei ant jo sudėtais elektronikos prietaisais bei apžiūrinėja ant stalo sudėtus prietaisus. 16:05:16 vyriškis Nr. 1 įdeda baltos spalvos dėžutę su preke po stalu į lentyną. Stovėdamas apžiūrinėja toliau prekes ant stalo bei stebi aplinką. 16:07:10 vyriškis nr. 1 paima padėtą dėžutę iš lentynos į rankas bei toliau stebi aplinką.16:07:28 vėl padeda dėžutę į lentyną bei toliau stovint prie stalo stebi aplinką, apžiūrinėdamas prekės. 16:09:01 vyriškis nueina į prekybos salės į gilumą. 16:09:42 vaizdo įrašas baigtas. Paleidžiamas vaizdo įrašas pavadinimu „ch21_20220511160943_001.mp4“. Vaizdo įraše matomas įėjimas į parduotuvę, lentyna su prekėmis ant grindų stovinčiais paspirtukais bei stalą su lentynomis po jo. Ant stalo yra sudėti laikrodžiai, mobilaus ryšio telefonai bei išmanieji kompiuteriai. Viršutiniame kairiame kampe yra užrašas „05-11-2022 Wed 16:09:42“, o apatiniame dešiniame kampe yra užrašas „Camera 01“. 16:14:09 kaip vėl ateina iš salės gilumos vyriškis Nr. 1 prie stalo, kur jis padėjo į lentyną baltos spalvos dėžutę su preke. Vyriškis sustojęs prie stalo apžiūrinėja prekes ant stalo ir stebi aplinką. Bestovėdamas prie stalo, vyriškis keletą kartu su dešine ranka pajudiną padėtą dėžutę, tačiau ir vėl atitraukia ranką. 16:14:44 vyriškis Nr. 1 paima iš lentynos po stalų padėtą baltos spalvos dėžutę su preke bei laiko ją kairėje rankoje. 16:15:08 vyriškis Nr.1 laikydamas baltos spalvos dėžutę su preke viduje išeina iš parduotuvės. 16:15:24 vaizdo įrašas baigtas. Vaizdo įraše „ch13_20220511155651. Mp4“ matome vaizdą iš kito kampo, kaip ir vaizdo įraše „ ch21_20220511160943_001.mp4“, tai yra įėjimas į parduotuvę, stalą su lentynomis po ja, bei ant stalo sudėtomis prekėmis. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip vyriškis Nr. 1 padeda į lentyną po stalu baltos spalvos dėžutę su preke viduje, o po to su ja išeina iš parduotuvės. Vaizdo įraše „ch12_20220511160232.mp4“ yra filmuojamas vaizdas iš viršaus, išėjimas bei dalys stalo su lentynomis bei ant jo sudėtomis prekėmis. Dalį stalo užstoja pakabinta reklama. Šiame vaizdo įraše kaip ir prieš tai buvusiose įrašuose fiksuojama kaip vyriškis Nr. 1 apžiūri stalą su lentynomis, vėliau atsineša baltos spalvos dėžutę bei 16:05:08 kaip vyriškis Nr. 1 laikydamas rankoje dėžutę su prekę išeina iš parduotuvės. Kituose vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kaip vyriškis Nr. 1 vaikšto po prekybos salę. Prie protokolo pridėta fotolentelė. (b. l. 45-49)

10. Tarnybiniame pranešime dėl asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo nurodyta, kad 2022 m. birželio 1 d. Kauno apskr. VPK Kauno m. Nemuno PK 2-ajame VS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19576-22 pagal LR BK 178 str. 1d., gavus pareiškimą apie tai, kad 2022 m. gegužės 11 d. 16.14 val. iš parduotuvės „Topocentras“, esančios (duomenys neskelbtini), nežinomas asmuo pavogė prekę - masažuoklį „Theragun Elite“, 263,80 euro vertės. 2022 m. birželio 10 d. ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Gauti duomenys (vyresniojo tyrėjo A. S. 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybinis pranešimas), kad nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo yra Geraldas/G. T.. (b. l. 61-62)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

11. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 (įsigaliojusio nuo 2023-06-01) (toliau – ir įstatymas) 55 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Minėto įstatymo 3 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

13. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, konstatuoja, kad jie švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, nes pagal turto vertę dabar kaltinamajam atsakomybė yra ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, todėl taikytinas ne inkriminuotos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios įstatymo nuostatos.

14. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. BK 178 straipsnyje numatytą vagystę kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą. Kompleksiškai vertinant nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusias BK 190 straipsnio ir BK 178 straipsnio nuostatas, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

12. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. T. padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pasitvirtino. Kaltinamasis G. T. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, gailėjosi. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – pareiškimas dėl vagystės, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu, liudytojos parodymai ir kiti aukščiau nurodyti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

13. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika yra įrodyta, ji atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, kadangi kaltinamasis 2022 m. gegužės 11 d. užėjęs į parduotuvę „Topo centras“ esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), paėmė iš lentynos masažuoklį „Theragun Elite“, juodos spalvos, prekės kodas 991251000028, kurio vertė 263,80 eurų ir išėjo iš parduotuvės už prekę nesusimokėjęs. Savo veiksmais padarė parduotuvei UAB „Topo grupė“ 263,80 eurų turtinę žalą. G. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog suprato, kad vagia daiktus, žinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė ir tai suprasdamas vogė, nes norėjo taip daryti. Taigi, kaltinamasis suvokė, kad veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė, kas rodo tyčinę kaltinamojo kaltę. Taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

15. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei padarytos žalos atlyginimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas).

16. Vertinant kaltinamojo G. T. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau visos bausmės yra atliktos, nuo šios inkriminuotos veikos padarymo (2022-05-11) naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Kaltinamasis baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos (b.l 73-80). Kaltinamasis nedirba, nedarbingumas nenustatytas, turi du nepilnamečius vaikus. G. T. dėl psichiatrinių sutrikimų nesigydė (b.l 84). Taip pat jis nesigydė dėl priklausomybės ligų (b.l 83).

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bauda netikslinga, nes asmuo nedirba. Viešieji darbai, įvertinus kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, baustumus administracine tvarka, yra per švelni bausmė, tuo tarpu arešto bausmė yra per griežta bausmė. Įvertinus aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe, tai, kad asmuo teistas, bet bausmė pagal paskutinį nuosprendį atlikta pakankamai senai (prieš 5 metus), nuo to laiko duomenų apie daugiau padarytų nusikalstamų veikų negauta, baustas administracine tvarka, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių nenustatyta, nors oficialiai nedirba, bet augina du nepilnamečius vaikus, teismo nuomone, bausmės tikslai pasiekti bus skyrus bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, minėti tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, buvusius teistumus, į tai, kad bausmės atliktos, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą minimaliai (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

18. Kadangi kaltinamasis G. T. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

VI. Dėl civilinio ieškinio, procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

19. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

20. Baudžiamojoje byloje UAB „Topo centras“ pareiškė 263,80 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 18). Kaltinamasis G. T. su jam pareikštu ieškiniu sutiko ir teisiamojo posėdžio metu pateikė dokumentus įrodančius, kad žalą atlygino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu pareikštas turtinis reikalavimas atlygintas, ieškinio atsisakymo nesant, taip pat nesant ieškinyje pareikštų kitų reikalavimų, tokių kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurių paskirstymo klausimą sprendžiant turėtų įtakos ieškinio atlyginimas tik ieškovui pareiškus ieškinį, todėl ieškinys atmestinas.

21. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje (b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

22. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

23. Proceso išlaidų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. T. jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant, per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. T. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės UAB „Topo centras“ civilinį ieškinį, kaltinamajam atlyginus padarytą žalą, atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę CD plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsniu, išaiškinti kaltinamajam, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.