Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-15 · Byla Nr. N-756-2995-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-15
Bylos Nr.
N-756-2995-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N756-2995/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pasvalio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio pareigūnas 2008 m. rugsėjo 24 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. apie 17 val. 05 min. Panevėžio gatvėje, Pasvalyje, A. G. , vairuodamas automobilį Renault Laguna (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir kelio šlaitas. A. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. G. nepateikė draudimo dokumentų. Tokiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 133, 231 ir 234 punktų reikalavimus. A. G. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. nutarimu A. G. veiką, nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole, kvalifikavo pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį ir skyrė A. G. už šiuos pažeidimus 3 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Teismas nutarime nurodė, kad liudytojai S. D. ir A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2008 m. rugsėjo 23 d. dirbo Pasvalio mieste. Po 17 val. buvo gautas budėtojo pranešimas apie tai, kad Pasvalio mieste, Panevėžio gatvėje, netoli tilto per Svalią yra įvykęs eismo įvykis. Į eismo įvykio vietą nuvyko per 5 minutes. Nuvykę į eismo įvykio vietą rado nuo kelio nuvažiavusį ir apgadintą automobilį Renault Laguna. Automobilis buvo užrakintas, įjungta signalizacija. Eismo įvykio vietoje vairuotojo nerado. Apie tai pranešė budinčiam. Buvo iškviestas techninės pagalbos automobilis. Nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Atvyko techninės pagalbos automobilis ir išvežė eismo įvykio vietoje buvusį automobilį į saugojimo aikštelę. Liudytojas Edvardas Kerbelis teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidėją pažįsta, jis yra jo draugės sesers vyras. 2008 m. rugsėjo 23 d. buvo mieste, prie šviesoforo Stoties gatvėje jį sustabdė A. G. ir paprašė pagalbos. Jo automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą, bet ten A. G. automobilio jau nebuvo. Į policiją nevažiavo, kadangi manė, jog apsieis be pareigūnų pagalbos. Taip pat nurodė, kad turėjo galimybę nuvežti A. G. į policijos komisariatą, tačiau jis to neprašęs. Liudytojas Evaldas Paužuolis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. budėjo policijos komisariate. Buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Pasvalio mieste, prie Svalios upės tilto nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis. Buvo pranešta patruliams, kurie rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Savininko įvykio vietoje nebuvo. Jis iškvietė techninės pagalbos automobilį, kad išvežtų nuo kelio nuvažiavusią transporto priemonę. Vėliau atėjo automobilio savininkas su draugu. A. G. sakė nevairavęs automobilio. Teismas nutarime taip pat nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 12 punktas nustato, kad eismo įvykis – tai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš policijos pareigūnų S. D. ir A. L. parodymų, autoavarijos vietos schemos (b. l. 9), fotolentelių (b. l. 11-12), Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pasvalio miesto seniūnijos pažymos (b. l. 49) matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas kelio šlaitas. Pats pažeidėjas pripažįsta, kad buvo apgadintas kelio šlaitas. Todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje. Tačiau iš bylos medžiagos ir paties A. G. parodymų matyti, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl A. G. veika kvalifikuotina ne pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, o pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį. Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo teismas nutarime nurodė, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 231-234 punktai nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui: jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Tuo atveju, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą; jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. šių pareigų neįvykdė. A. G. teiginį, kad jis negalėjo pranešti apie eismo įvykį, nes neturėjo telefono, teismas atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, jog A. G. nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų pranešti policijai apie įvykį, nestabdė pravažiuojančių automobilių, neprašė E. K. nuvežti jį į policijos komisariatą. A. G. teiginius, kad eismo įvykis įvyko 17 val., kad jis 10 minučių braižė eismo įvykio deklaraciją ir tik po to išvyko ieškoti pagalbos, teismas taip pat įvertino kritiškai, kadangi pažeidimas policijos pareigūnų buvo užfiksuotas 17 val. 05 min., o tuo metu A. G. įvykio vietoje jau nebuvo. Tai patvirtinta ir teismui pateiktais garso įrašais (b. l. 38). A. G. buvo atvykęs į policijos komisariatą po to, kai jo automobilis buvo pašalintas iš eismo įvykio vietos, ir nurodydavo kitus asmenis, vairavusius jo automobilį. Tačiau nei vienas iš atvykusių asmenų nepripažino vairavęs automobilį. Tik kitą dieną A. G. atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino vairavęs automobilį. Tokie A. G. veiksmai vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nutarime pažymėjo, kad šiuo atveju A. G. buvo vienintelis eismo įvykio dalyvis, tačiau ši aplinkybė neatleido jo nuo pareigos palikti eismo įvykio vietą tik įvykdžius visus Kelių eismo taisyklių 231-234 punktuose nustatytus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju A. G. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis dirbą, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (jis baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies Kelių eismo taisyklių pažeidimą), jam skirtinos nuobaudos, atitinkančios sankcijoje numatytą vidurkį.

II.

Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarimo dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Apelianto nuomone, jis nepagrįstai yra nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliantas nurodo, kad Kelių eismo taisyklės nenustato konkretaus laiko, per kurį apie eismo įvykį turi būti pranešta policijai. Todėl kiekvienu atveju turi būti įvertinama tokio pranešimo galimybė. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio metu ir po jo neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl pranešti apie eismo įvykį nedelsiant negalėjo. Be to, jis autoįvykio planą nubraižė draudimo deklaracijoje ir po autoįvykio praėjus maždaug 1 val. 30 min. atvyko į Pasvalio rajono policijos komisariatą bei pranešė apie autoįvykį. Todėl, apelianto nuomone, laikytina, kad jis tinkamai pranešė policijai apie eismo įvykį. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai šiuo atveju nepagrįstai nuvežė jo automobilį iš eismo įvykio vietos. Apeliantas taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole jo veika nebuvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. situacija nebuvo įvertinta kaip eismo įvykis. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo bausti jį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Dėl nurodytų priežasčių, apelianto nuomone, taip pat laikytina, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis įvykio vietoje paliko automobilį. Apelianto nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės. Nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme pasišalinimas iš eismo įvykio vietos traktuojamas kaip tyčinis veiksmas, kurio metu asmuo savo veiksmais sudaro sąlygas sau išvengti administracinės atsakomybės. Jis nagrinėjamu atveju tokių veiksmų neatliko, teismas tokių veiksmų neįrodė, todėl laikytina, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Be to, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama arba tik bauda, arba tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tuo tarpu teismas nagrinėjamu atveju jam skyrė ir baudą, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarimu administracinė nuobauda A. G. paskirta už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. A. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ir Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju A. G. pasitraukė iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 234 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Todėl, sprendžiant A. G. atsakomybės tiek pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju A. G. sukeltas eismo įvykis nulėmė kitam asmeniui priklausančio turto (transporto priemonės, krovinio, kelio ir kt.) sugadinimą (apgadinimą) ir turtinės žalos atsiradimą.

A. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. G. , vairuodamas jam priklausantį automobilį Renault Laguna (v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, tokiu būdu apgadindamas kelio šlaitą. Tačiau eismo įvykio vietoje darytose fotonuotraukose nėra užfiksuota kokių nors kelio šlaito apgadinimų (b. l. 11-12). Policijos pareigūnų nubraižytoje autoavarijos vietos schemoje taip pat nėra pažymėta jokių kelio šlaito apgadinimų (b. l. 9-10). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta konkrečių kelio šlaito apgadinimų (b. l. 6-7). Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad eismo įvykio vietoje rado apgadintą automobilį Renault Laguna, kurio savininkas yra pats A. G. , tačiau nenurodė jokių kelio šlaito apgadinimų ir jų masto (b. l. 44-46, 51-53). Šių konkrečių aplinkybių pirmosios instancijos teismas ir nesiaiškino. Apklausiant A. G. teismo posėdžio metu taip pat nebuvo siekiama nustatyti šių aplinkybių (b. l. 32-33, 44-46, 51-53). Byloje esančiu Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pasvalio miesto seniūnijos 2008 m. spalio 14 d. raštu tik informuojama, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio metu kelio šlaitas buvo apgadintas nežymiai ir kad šlaito sutvarkymui buvo išleista 19 litų, tačiau nenurodoma konkrečių apgadinimų, jų pobūdžio ir nenurodoma, kokie konkretūs sutvarkymo darbai nagrinėjamu atveju buvo atlikti (b. l. 49). Todėl, nenustačius anksčiau nurodytų aplinkybių, negalima daryti abejonių nekeliančių išvadų, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas eismo įvykis nulėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) ir turtinės žalos atsiradimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti. Šioms aplinkybėms nustatyti būtina surinkti naujus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė