Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.10 val., Kaune, Vaidoto g., vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, o sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 222 punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) R. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą pakeisti ir, taikant LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas, konstatavęs, kad jo veikoje yra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, nevertino kaltės formos ir nenustatinėjo jos turinio jo veikoje. Tokiu būdu buvo neteisingai išaiškinta LR ATPK130 straipsnio 1 dalies dispozicija, kurios vienas iš privalomų elementų yra pažeidimo subjekto tiesioginė tyčia. Teismas itin formaliai įvertino įvykio faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, o tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos inkriminuotas nepagrįstai, neįsigilinus į jo veikimą sąlygojusius motyvus, vėlesnį elgesį ir kitas aplinkybes. Teigia, kad jis neturėjo tiesioginės tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažymi, jog teismas visiškai nevertino nurodytų argumentų ir nesilaikė teismų praktikos dėl pažeidėjo tyčios nustatymo sprendžiant jo atsakomybės pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą. Po transporto priemonių kontakto jis grįžęs namo apžiūrėjo savo automobilį ir supratęs, kad galėjo žalą padaryti ir autobusui, paskambino į policiją, pats prisistatė ir paaiškino eismo įvykio aplinkybes, taigi savo pareigą pranešti apie įvykį įvykdė, tačiau sąmoningai suklydo nuvažiuodamas iš įvykio vietos po nedidelio kontakto su autobusu. Be to, šiuo metu žala, kuri buvo nedidelė, jau yra atlyginta, jis ją atlygino savanoriškai, o UAB „Kauno autobusai“ jam pretenzijų neturi.Skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir neįvertino susiklosčiusios situacijos, t. y. to, kad autobusas buvo apgadintas nežymiai, padaryta nežymi žala, kuri šiuo metu atlyginta, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Mano, jog paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal LR ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde prašoma taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas taip pat ginčija ir savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl aukštesnysis teismas pasisako ir dėl šių apelianto motyvų bei argumentų.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. L. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimą yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo išvadoms.Skunde nurodoma, kad R. L. neturėjo tiesioginės tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi po transporto priemonių kontakto jis grįžęs namo apžiūrėjo savo automobilį ir supratęs, kad galėjo žalą padaryti ir autobusui, paskambino į policiją, pats prisistatė ir paaiškino eismo įvykio aplinkybes, taigi savo pareigą pranešti apie įvykį įvykdė, tačiau sąmoningai suklydo nuvažiuodamas iš įvykio vietos po nedidelio kontakto su autobusu.Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad R. L. 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.10 val., sukėlė eismo įvykį ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tai leidžia daryti išvadą dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi R. L. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir yra su juo susijęs, taip pat suvokė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai, todėl jo veika pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Nors apeliantas nurodo, kad jo tyčią pasišalinti paneigia aplinkybė, jog jis vėliau pats prisistatė ir paaiškino eismo įvykio aplinkybes, taigi savo pareigą pranešti apie įvykį įvykdė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad R. L. į policiją kreipėsi praėjus ne mažiau nei 1 val. 30 min., kuomet eismo įvykio vieta jau buvo apžiūrėta, eismo įvykis užregistruotas, užpildyta eismo įvykio vietos schema, o pareigūnai jau pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, jau buvo baigtas, o apelianto pranešimas apie dalyvavimą įvykyje jokios esminės reikšmės nebeturėjo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis įsiminė apelianto vairuotos transporto priemonės markę, modelį ir valstybinio numerio skaičius, taigi vien apelianto prisistatymas į policijos įstaigą iš esmės nepalengvino eismo įvykį sukėlusio transporto priemonės vairuotojo nustatymo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas į eismo įvykio vietą, kol ji buvo apžiūrima, negrįžo, o tai apsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad apelianto veiksmai po eismo įvykio, kuomet jis kreipėsi į policiją praėjus pusantros valandos nuo jo, apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nešalina, tačiau gali turėti reikšmės skiriant jam administracinę nuobaudą.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi, apelianto nuomone, paskirtoji administracinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Jis savo neatsargiais veiksmais sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino tyčia, o tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių (LR ATPK 27 straipsnis). Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kita transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai, jis savanoriškai atlygino padarytą žalą, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Apeliantas teigia, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Tačiau pažymima, kad jei apeliantas būtų padaręs žalos kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, jo veika būtų kvalifikuojama ir pagal kitus, griežtesnę atsakomybę numatančius LR ATPK, ar netgi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, taigi tai negali būti laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Nagrinėjamuoju atveju teismas įvertino visas nustatytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad apeliantas praėjus pusantros valandos pranešė apie savo dalyvavimą eismo įvykyje, todėl jam buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad pažeidėjui taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, netaikant LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus LR ATPK 30, 30² straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 straipsnis). Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Todėl R. L. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.