Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Valstybinė darbo inspekcija 2011-07-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Š. dėl to, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini).“ vadovu, esant darbo sutarties požymiams, leido E. P., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui, tuo pažeidė LR Darbo Kodekso 98 str. 1 d. 1p., 93 str. 1d.1p., 99 str. 2d. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 rugpjūčio 4 d. nutarimu pripažino J. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATP 41³ str. 1 d. ir skyrė 3000 lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą. Teismas pažeidėjo kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, liudytojų E. P., V. Ž., K. V. parodymais, paaiškinimais, išrašais iš SoDros. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę, ir skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu J. Š. jį skundžia apeliacinės instancijos teismui, prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011m. rugpjūčio 4 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jis nurodo, kad apie patikrinimą autoservise sužinojo tik 2011-06-16, kai J. M. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini) buveinę (duomenys neskelbtini), rekomendavo priimti į darbą E. P.. Autoservisas yra kitu adresu nei įmonės buveinė, o pareiškėjas autoservise būna retai. Sužinojęs apie tai, kad buvo patikrinimas, jis autoserviso darbuotojų paprašė pateikti paaiškinimus, iš kurių sužinojo, kad patikrinimo metu E. P. buvo poilsio kambaryje, jokio darbo neatliko, buvo apsirengęs savo darbo drabužiais, į autoservisą atvyko apie 11 val. 2011-06-15 pokalbiui dėl darbo, susipažinti su darbuotojais, darbo vieta. Direktorius J. M. aprodęs autoservisą pietų metu nuvedė jį į darbuotojų poilsio kambarį ir ten paliko. Šias aplinkybes J. M. parodė ir apklausiamas teisme, patvirtino, jog E. P. 2011-06-15 matė pirmą kartą, jis jokio darbo servise nedirbo. E. P. nurodė analogiškas aplinkybes savo paaiškinime, nurodė, jog valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai galėjo suprasti, kad jis servise nedirba, nes jis vienintelis vilkėjo savo drabužius, o ne spec. kombinezonu, jis nebuvo išsitepęs nei rankų nei drabužių. Skunde teigiama, jog analogiškas aplinkybes E. P. nurodė ir teisme, papildomai paaiškino, jog prie(duomenys neskelbtini) esančių servisų jis atvyko apie 9 val. pagal draugo, kuris viename jų atliko praktiką, rekomendaciją, buvo nuėjęs į kitą servisą, čia jam pasiūlė nuvykti į (duomenys neskelbtini) esantį servisą, ten nuvykęs, grįžo į (duomenys neskelbtini), nes nepatiko darbo sąlygos (duomenys neskelbtini). Grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis nuėjo į draugo rekomenduotą autoservisą, kurio direktorius J. M. parodė patalpas bei įrangą, paliko pasikalbėti su darbuotojais. Jis kalbėjosi apie darbo užmokesčio dydį ir apskaičiavimo tvarką, prasidėjus pietums, su draugu praktikantu nuėjo į buitinę patalpą, kur užėjo inspektoriai. A. P. paaiškinime taip pat nurodė, jog 2011-06-15 bevalgant į poilsio kambarį užėjo jaunas nepažįstamas vaikinas, kuris sakė, kad nori įsidarbinti autoservise, klausinėjo apie darbo sąlygas, apmokėjimo tvarką, po to užėjo vyrai iš Darbo inspekcijos, paprašė darbo pažymėjimų.

Skunde taip pat nurodoma, jog valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai V. Ž. ir K. V. parodė, jog patikrinimas buvo atliekamas pietų pertraukos metu, kai darbuotojai pietavo poilsiui skirtame kambaryje, E. P. darbo pažymėjimo neturėjo. Nors inspektoriai ir nematė, kad E. P. būtų dėvėjęs firminį autoserviso kombinezoną, jie nurodė, kad jis vilkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ firminį kombinezoną.

Skunde nesutinkama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Nurodoma, kad teismo išvados dėl įrodymų vertinimo nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei jas patvirtinantiems įrodymams. Teigiama, jog byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad E. P. 2011-06-15 nedirbo, o išvadą apie E. P. darbą teismas padarė remdamasis vien E. P. užpildytu paaiškinimu-anketa. Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad E. P. dirbo, nesurinkta.

Skunde remiamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu byloje Nr. N2-1326-04 bei teigiama, jog Valstybinė darbo inspekcija bylą tyrė nevisapusiškai, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nenustatęs E. P. nelegalaus darbo požymių, teismo išvados grindžiamos ne surinktų įrodymų visuma, o vien darbo inspekcijos atstovų V. Ž. ir K. V. parodymais, kurie vertintini tik kaip prielaidos.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. Š. skundas turi būti tenkinamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad J. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties bei nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui leido E. P. dirbti.

LR DK 98 str. 1 d. 1 p. (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pažeidimu, numatytu LRATPK 41³ str. ., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiems darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, jog E. P. realiai dirbo, nes realaus darbo fakto įrodymas yra būtinas, kad veiką būtų galima kvalifikuoti kaip pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2298/2011 )E. P. tiek savo paaiškinime tiek parodymuose nenurodė, jog faktiškai dirbo kokį nors darbą, aiškino, jog buvo atėjęs apsižiūrėti, jokio darbo nedirbo /paaiškinime nurodė, jog buvo atėjęs pasižiūrėti kaip darbas, ar tinka jam/. Šie jo parodymai bei paaiškinime nurodytos aplinkybės nepaneigtos jokiais patikimais bylos duomenimis. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad E. P. faktiškai realiai atliko kokį nors darbą. Darbo inspekcijos pareigūnai V. Ž. ir K. V. nenurodė, jog būtų matę, kad E. P. dirbo, atliko kokį nors darbą. Nelegalus darbo tyrimo akte nurodyta, kad rastas dirbantis E. P., kuris tuo metu pietavo autoserviso buitinėje patalpoje (b.l. 3). Apklausti teisme nei V. Ž. nei K. V. nenurodė, kad būtų matę kokį darbą E. P. dirbo, jie nurodė, tik tai, kad matė, kad pietavo su kitais darbininkais ir nepateikė darbo pažymėjimo. Tos aplinkybės, kad E. P. realiai faktiškai dirbo patikrinimo metu patikrinimo dieną nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Liudytojai J. M., A. P. parodė bei patvirtino E. P. nurodytas aplinkybes, kad jis 2011-06-15 dieną jokio darbo nedribo, buvo atėjęs į servisą, klausinėjo apie darbą, užmokestį, jis nevilkėjo firminio „(duomenys neskelbtini)“ kombinezono, buvo užėjęs į buitinę patalpą pietų metu. Tas apačias aplinkybes tiek J. M., tiek ir A. P. bei E. P. nurodė ir paaiškinimuose J. Š.. Nors nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad E. P. vilkėjo firminį „(duomenys neskelbtini)“ kombinezoną, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, jog jis buvo faktiškai pradėjęs dirbti ir atliko kokį nors darbą. Be to, šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nes E. P. teigė, jog buvo atėjęs su savo darbo drabužiais. Tai patvirtino tiek J. M., tiek ir A. P.. Tuo tarpu iš V. Ž. ir K. V. parodymų teisme negalima daryti kategoriškos išvados, jog E. P. buvo su firminiu kombinezonu, nes V. Ž. parodė, jog ėjo pietauti 4-5 žmonės, visi buvo su firminiais kombinezonais ir tas vaikinas su šviesiai mėlynu kombinezonu, K. V. parodė, jog E. P. buvo su kombinezonu. Be to, kaip jau minėta anksčiau, vien ta aplinkybė, kad E. P. buvo su kombinezonu ir pietavo su kitais darbuotojais nepatvirtina, jog jis faktiškai dirbo. Todėl teismo išvada, jog įrodant nelegalaus darbo aplinkybes remiamasi V. Ž., K. V. parodymais, kurie laikytini patikimais, nepagrįsta, nes jų išvados dėl to, kad E. P. dirbo, padarytos remiantis vien subjektyviomis prielaidomis, t.y. tuo, kad jis dėvėjo kombinezoną ir ėjo pietauti su kitais darbuotojais. Šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog E. P. faktiškai dirbo kokį nors darbą.

Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (Administracinių teismų praktika 7) Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad veika, kai darbdavys leidžia dirbti darbą nesudarius įstatymų nustatyta tvarka darbo sutarties, bet asmuo nepradėjo dirbti, arba būsimam darbuotojui ir darbdaviui nebaigus susitarti, bet būsimam darbuotojui esant darbo vietoje ir jokių darbo funkcijų neatliekant, neužtraukia atsakomybės pagal LR ATPK 41³ straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad siekiant asmenį patraukti atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį-kaltę. J. Š. nurodė, kad jis patikrinimo metu servise nebuvo, jis buvo įmonės buveinėje kitu adresu, apie patikrinimą ir apie tai, kad E. P. norėtų dirbti, jam pranešė į darbovietę atvykęs J. M.. E. P. savo paaiškinime taip pat nenurodė, kad dėl darbo būtų taręsis su J. Š.. (b.l. 4) Tiek paaiškinime, tiek ir teisme jis parodė, jog dėl darbo tarėsi su J. M.. Šios aplinkybės neneigė ir J. M., kuris parodė, jog E. P. klausinėjo apie darbą, darbo užmokestį ir kitas aplinkybes, o jis jam parodė servisą. Tokių aplinkybių, kad servise, kuriame buvo atliekamas patikrinimas, kuris yra kitu adresu nei įmonės buveinė, būtų buvęs J. Š., nenurodė nei V. Ž. nei K. V.. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje taip pat nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog J. Š. žinojo apie tai, kad į servisą yra atėjęs asmuo, besiteiraujantis apie galimybes dirbti, o tuo pačiu nepakanka duomenų įrodyti ir subjektyvųjį požymį, t.y. J. Š. kaltę leidus E. P. dirbti be darbo sutarties.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neįrodytas E. P. realaus darbo faktas, kartu neįrodyta ir J. Š. kaltė dėl nelegalaus darbo, t. y. neįrodyta, jog J. Š. žinojo apie E. P. buvimą ir leido jam dirbti. Nenustačius būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų nelegalaus darbo požymių asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas naikintinas, administracinė byla J. Š. atžvilgiu dėl LR ATPK 41³ str. 1 d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

-J. Š. apeliacinį skundą tenkinti;

-Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą panaikinti;

-administracinę bylą J. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.