Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį (suvestinė redakcija nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) - paskirta 48 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir turto konfiskavimas;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, būdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 8 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (suvestinė redakcija nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kuriuo paskirta 48 MGL, t. y. 2400 eurų, bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 3 metus (nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 8 d.), tyčia nevykdė minėta baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2019 m. balandžio 4 d., 11.10 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 28 d., 8.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 21 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol būdavo sustabdytas policijos pareigūnų, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. sausio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nesilaikė jam nustatyto draudimo ir 2019 m. balandžio 4 d. vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (minėto automobilio nebuvo įregistravęs savo vardu, buvo tik pirkimo - pardavimo dokumentai, šiuo meta minėto automobilio nebeturi, parduotas) ir apie 11 val. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie užfiksavo minėtą pažeidimą ir buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1, 2 dalis, 424 straipsnio 2 dalį. Be to, nepaisydamas jam paskirto draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, 2019 m. rugsėjo 28 d. ryte, apie 9 val., vairavo žmonos K. M. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Kelių policijos tarnybos pareigūnų. Pareigūnams prisipažino, kad neturi teisės vairuoti. Be to, 2020 m. sausio 21 d., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai apie 14.00 val., jam važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo paskui jį važiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Pastebėjęs nusuko į (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur policijos pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnui prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi jam buvo atimta teisė vairuoti automobilius. Visais atvejai automobilį vairavo blaivus. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai apgailestauja, prižada daugiau nepažeidinėti jam skirto teismo įpareigojimo. Kadangi dirba ir turi nuolatines pajamas, prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti jam baudą (b.l. 85-87).

Motyvuojamoji dalis

Be V. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir bylos medžiaga: Lietuvos probacijos tarnybos 2019 m. spalio 22 d. pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ (b.l. 8), liudytojų L. P. ir A. K. parodymais (b.l. 51-53, 56-57), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. S. 2019 m. balandžio 4 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 29, 30), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. K. 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (b.l. 31,32), Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio L. P. 2019 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 33-35), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (b.l. 36, 37), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės M. K. 2020 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 38-40), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2020 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (b.l. 41, 42), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 28) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. M. vengė atlikti jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudosi specialia teise, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Paskelbus V. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka, prašė leisti mokėti paskirtą baudą dalimis (b. l. 138, 139).

Skiriant bausmę V. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – V. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę - baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį. V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus prokurorės siūlomą BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimumui.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį bei į kaltinamojo prašymą nustato V. M. šešių mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.