Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-432-784/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-08-20
Bylos Nr.
1-432-784/2009
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02142-2008-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
A. Š., G. S., K. S., E. S.
Kaltinamasis
M. N., A. O.
Advokatai
Eleonora Ada Unčiurienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-432-784/09Proceso Nr. 1-18-1-02142-2008-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1.;1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Galinai Levickienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,gynėjoms advokatėms Eleonorai Adai Unčiūrienei, Birutei Deveikienei,nukentėjusiesiems A. Š., G. S., K. S., E. S.,Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei V. M.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2009 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 20 parų areštu, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl 3 savarankiškų nusikalstamų veikų) ir A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2005 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 2005 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bauda 1250 Lt, vadovaujantis BK 64 straipsniu ši bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1625 Lt bauda, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. N. ir A. O. atvirai pagrobė svetimą turtą:

jie, 2008 m. spalio 24 d. apie 12 val., susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, netoli Sausio 13-osios g. 16a namo, Vilniuje, priėjo prie mažamečio I. Š.. A. O. stebint aplinką, M. N. atvirai paėmė iš nukentėjusiojo I. Š. rankų 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W200i“ su 5 Lt vertės „Omnitel“ abonentine SIM kortele, po to, iš atsegtos rankinės ištraukė 600 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K750i“ su 5 Lt vertės „Tele-2 Pildyk“ kortele. Po to, M. N. ir A. O. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais M. N. ir A. O. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį 910 Lt vertės turtą, padarydami nurodyto dydžio turtinę žalą.

Kaltinamasis M. N. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2009 m. sausio 29 d. apie 18.40 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, netoli Erfurto g. 5 namo, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo mažamečiui M. S. iš nugaros ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pastarąjį pačiupus už striukės, M. N. suėmė nukentėjusįjį už burnos, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apieškojo nukentėjusiojo M. S. kišenes ir iš pastarojo kelnių kišenės pagrobė 800 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5320“ su 7 Lt vertės SIM kortele „Omnitel ežys“. Taip panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. S. kaltinamasis M. N. pagrobė nukentėjusiajam G. S. priklausantį 807 Lt vertės turtą, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis M. N. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2009 m. vasario 4 d. apie 14.30 val. prie Žėručio g. 12 namo laiptinės, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie mažamečio E. S. iš nugaros ir pastarąjį parvertė ant žemės, o po to kaire ranka apieškojo kišenes ir iš nukentėjusiojo E. S. kelnių kišenės pagrobė 359 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung M620“ su SIM kortele „Tele-2 Pildyk“. Taip panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. S. kaltinamasis M. N. pagrobė nukentėjusiajam K. S. priklausantį 359 Lt turtą, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis M. N. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2009 m. vasario 5 d. apie 13.45 val. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Architektų g. 60 namo laiptinėje, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pastūmė mažametį E. K. ir uždengė pastarajam delnu burną, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apieškojo nukentėjusiojo E. K. kišenes ir iš striukės kišenės pagrobė 454 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5000“ su 10 Lt vertės SIM kortele „Tele-2 Pildyk“. Taip panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. K. kaltinamasis M. N. pagrobė nukentėjusiajai A. K. priklausantį 464 Lt vertės turtą, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo A. Š. turto pagrobimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. O. paaiškino, kad jis su draugu ėjo iš Lazdynų mikrorajono link Karoliniškių pro televizijos bokštą. Pamatė iš mokyklos einančius tris vaikus. Priėję prie jų arčiau, pamatė kad vienas vaikas turi telefoną. Jie priėjo prie jų, draugas vaikus užkalbino, nors galėjo užkalbinti ir jis, šiuo metu tiksliai nebepamena. Paskui draugas iš vieno vaiko kuprinės ištraukė vieną telefoną, o kitą telefoną ištraukė iš vaiko kišenės, nors tikslios vietos nepamena. Jis stovėjo ir nieko nedarė. Po to jie pasitraukė, telefonus pardavė, pinigus pasidalino. Grasinimų prieš vaikus nenaudojo. Vagystę padaręs draugas buvo jo pažįstamas, tą dieną su juo kartu ėjo pirmą kartą. Sutinka su ieškiniu, bet prašo mažinti ir atsižvelgti į tai, kad vienas iš telefonų - „Sony Ericsson K750i“ - buvo visai senas, apdriskęs ir apdaužytas, o telefonas „Sony Ericsson W200i“ atrodė normaliai, bet modelis irgi nenaujas.

Perskaičius kaltinamojo A. O. ikiteisminio tyrimo metu duorus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad vagystę padarė kartu su M. N. (t. 1, b. l. 174, 191), A. O. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad vagystę padarė ne su iš matymo pažįstamu asmeniu, o su M. N. todėl, kad apklausą atlikusi tyrėja jam pasakė, jog M. N. dėl šio epizodo jau prisipažino kaltu, todėl jis nutarė neprieštarauti M. N..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad A. O. pažįsta. Jis neturi jam jokių piktumų ar nesutarimų. Tą dieną sunkiai prisimena, seniai viskas buvo. Neatsimena, ar jis tą konkrečią dieną buvo darbe. Atsimena, kad tada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo kada nors suteikta laisva diena. Atsimena, kad iš darbo jį buvo išleidę pagal tardytojo šaukimą kitoje byloje dėl plėšimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kelio darbininku. Į dieną mokėdavo iki 150 Lt. Ten dirbo iki 2008 m. gruodžio mėnesio, datos tiksliai neatsimena, paskui sezonas pasibaigė. Neatsimena 2008 m. spalio 24 dienos, nieko negali pasakyti. A. O. jam nieko nepasakojo, kad paėmė iš vaiko telefoną, nerodė jam telefono „Ericsson“ ir nesiūlė jo parduoti.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu M. N. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2008 m. spalio 24 d. buvo darbe UAB „Hera“ kažkur už Vilniaus. Tada jis važinėjo į komandiruotes ir tik savaitgaliais grįždavo namo, (t. 1, b. l. 151).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaip liudytoja Vilniaus apskrities VPK 7 PK NTS tyrėja R. Č. paaiškino, kad dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 7 PK NTS tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausinėjo įtariamąjį A. O.. Apklausos metu A. O. perskaitė įtarimą, pasakė, kad su viskuo sutinka, prisipažįsta ir kad nusikaltimą įvykdė kartu su M. N.. Apklausoje dalyvavo advokatė E.Liutvinskienė. Nieko A. O. neįkalbinėjo. Įtariamojo apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu A. O. pats laisva valia viską papasakojo ir parodė. Ji du kartus apklausinėjo A. O.. Pirmą kartą komisariate, o antrą kartą kalėjime, kai jam buvo pareikštas galutinis įtarimas. Paskutinėje apklausoje A. O. liko prie ankstesnių savo parodymų, tai yra prisipažino ir, kad nusikaltimą padarė kartu su M. N., bet dar prieš pradedant apklausą, kol nebuvo advokatės, jis įėjęs į apklausos kambarį užsiminė, kad norėtų visą kaltę prisiimti pats vienas. Tačiau paskui, atėjus advokatei ir jiems pabendravus, vyko apklausa ir A. O. davė tokius parodymus, kokie yra byloje, tai yra liko prie ankstesnių savo parodymų. A. O. visą laiką sakė, kad nusikaltimą padarė būtent kartu su M. N., kalbos apie kitą žmogų nebuvo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Š. paaiškino, kad jis yra I. Š. tėvas. Iš sūnaus pasakojimo jam žinoma, kad einantį iš mokyklos jo sūnų apiplėšė du žymiai vyresnio amžiaus vaikinai, atėmė du mobiliuosius telefonus.Telefonai priklausė jam. Tyrimo metu viskas buvo teisingai nurodyta ir užrašyta. Jis tą dieną buvo namuose, sūnus atbėgo į namus su savo draugu. Sūnus pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Iškvietė policiją, pradėjo „šukuoti“ vietovę, bet tų vaikinų nerado. Sūnaus draugas yra klasiokas vardu T., pavardės dabar neatsimena. Įvykio metu sūnui buvo 11 metų. Jis dalyvavo sūnaus apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Sūnus atpažino tuos asmenis, nes tie abu asmenys dalyvavo ir jo sūnaus draugo apiplėšime, tik kitoje byloje. Tos apklausos metu vieną iš kaltinamųjų sūnus atpažino, atrodo, „gyvai“. Sūnaus draugą apiplėšė vėliau, negu sūnų, todėl sūnus gerai tuos asmenis įsidėmėjo. Ta byla, kur apiplėšė sūnaus draugą, buvo ištirta žymiai sparčiau už šią bylą. Todėl ir buvo padarytas jo prierašas apklausos protokole. Sūnus tuo metu mokėsi 5 klasėje. Pamokos baigdavosi įvairiai, paprastai jis grįždavo namo apie 12.30 val. Sūnus turėjo du telefonus, abu telefonai priklausė jam. Telefonų kaina yra nurodyta byloje. Tada, kai telefonai buvo pavogti, jie nebuvo nuvertėję. Abu telefonai buvo pirkti salone visiškai nauji, o ne nusidėvėję. Palaiko pareikštą 910 Lt ieškinį.

Iš byloje esančio A. O., kaip įtariamojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą prie požeminių garažų, esančių Sausio 13-osios g. 16a, Vilniuje, ir paaiškino, kad netoli šių garažų, apie 100 metrų atstumu, ant kalniuko, jis užkalbino du nepilnamečius, o M. N. iš vieno nepilnamečio paėmė 2 mobilaus ryšio telefonus „Sony Ericsson“, po to abu kartu nubėgo, (t. 1, b. l. 181-184).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas T. T. iš trijų jam parodytų atpažinti asmenų pagal veido bruožus ir ovalo formos veidą atpažino M. N. kaip panašų į vaikiną, kuris 2008 m. spalio pabaigoje iš I. Š. pagrobė du mobilaus ryšio telefonus, (t. 1, b. l. 153-155).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas T. T. iš trijų jam parodytų atpažinti asmenų atpažino A. O. kaip asmenį, jį užkalbinusį ir kartu su prieš tai atpažintu vaikinu (M. N.) 2008 m. spalio mėn. pabaigoje iš I. Š. netoli Televizijos bokšto pagrobusį du mobilaus ryšio telefonus „Sony Ericsson“, (t. 1, b. l. 178-180).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 18-1-02385-08 matyti, kad I. Š. pagal veido bruožus, ant veido esančius nelygumus, pagal nosį ir ūgį atpažino A. O. kaip asmenį, 2008 m. lapkričio 20 d. iš jo draugo I. rankų išplėšusį mobilaus ryšio telefoną, (t. 1, b. l. 134-139).

Iš byloje esančio parodymo atpažinti protokolo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 18-1-02385-08 matyti, kad I. Š. pagal veido bruožus ir ūgį atpažino M. N. kaip asmenį, 2008 m. lapkričio 20 d. vagystės metu buvusį kartu su A. O.. Atpažinime dalyvavo mažamečio I. Š. tėvas A. Š., (t. 1, b. l. 140 – 145).

Iš byloje esančio nukentėjusiojo I. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad apklausoje dalyvavęs mažamečio I. Š. tėvas A. Š. ranka padarė prierašą, kad jo akivaizdoje sūnus parodė atpažinimuose, kad šiame nusikaltime (2008 m. spalio 24 d. apie 12 val. netoli Sausio 13-osios g. 16a, Vilniuje, atimant mobilaus ryšio telefonus) dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 18-1-02385-08, (t. 1, b. l. 132).

Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2008 m. spalio 24 d. M. N. įmonėje nedirbo, jam jo paties prašymu buvo suteikta nedarbo diena pagal šaukimą į Vilniaus apskrities VPK 7 PK, kaip pateisinamą priežastį dėl neatvykimo į darbą, (t. 1, b. l. 166-170).

Šių teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad 2008 m. spalio 24 d. įvykdytoje nukentėjusiajam A. Š. priklausančių mobilaus ryšio telefonų „Sony Ericsson W200i“ ir „Sony Ericsson K750i“ su SIM kortelėmis vagystėje bendrai veikdami dalyvavo abu kaltinamieji - A. O. ir M. N..

Kaltinamojo A. O. dalyvavimas vagystės padaryme nustatytas tiek jo paties visišku prisipažinimu dėl savo vaidmens inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje, tiek kitais byloje surinktais įrodymais – minėtais asmens parodymo atpažinti protokolais, A. O., kaip įtariamojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jokių abejonių nekelia.

Nors kaltinamasis M. N. kaltu dėl inkriminuojamos vagystės neprisipažino, o kaltinamasis A. O. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl M. N. dalyvavimo nusikaltime, tačiau teismas laiko, kad ir kaltinamojo M. N. dalyvavimas vagystėje pilnai ir neabejotinai įrodytas byloje surinktais įrodymais. Visose apklausose ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. O. paaiškino, kad vagystę padarė kartu su M. N., tą patį nurodydamas ir savo parodymų patikrinimo vietoje metu. Visuose šiuose procesiniuose veiksmuose dalyvavo gynėja, jokių pastabų nei ji, nei kaltinamasis procesinių veiksmų protokoluose nepareiškė. Teisiamajame posėdyje apibūdindamas bendrininko (kurį ikiteisminio tyrimo metu įvardijo kaip M. N.) veiksmus A. O. paaiškino, kad juos atliko ne M. N., o kitas asmuo, kurio įvardyti ir konkretizuoti kaltinamasis negalėjo. Kaltinamasis A. O. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu M. N. apkalbėjo todėl, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė (tyrėja) prieš apklausą jam pasakiusi, kad M. N. jau prisipažino padaręs šią vagystę, todėl jis nenorėjo prieštarauti. Tačiau tokia kaltinamojo nurodyta parodymų pakeitimo priežastis yra nelogiška – kaip minėta, visuose su juos atliekamuose procesiniuose veiksmuose dalyvavo gynėja, todėl neaišku, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė galėtų paveikti kaltinamojo (tuometinio įtariamojo) poziciją. Antra, apklausta teisiamajame posėdyje kaip liudytoja tyrėja R. Č. paneigė kaltinamojo A. O. teisme išsakytus parodymus apie tariamą įkalbinėjimą kaip nusikaltimo bendravykdytoją nurodyti M. N.. Trečia, pagal bylos duomenis, M. N. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu iš tikrųjų neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Todėl teismas kaltinamojo A. O. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie tai, kad jis nusikaltimą padarė ne su M. N., o su kitu asmeniu, vertina kritiškai. Kaltinamojo M. N. dalyvavimą vagystėje neabejotinai patvirtina ir minėti parodymo atpažinti protokolai (t. 1, b. l. 140-145, 153-155). Anksčiau aptarti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti dokumentai leidžia padaryti išvadą, kad 2008 m. spalio 24 d. M. N. darbe nebuvo (t. 1, b. l. 166-170), taigi, jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas alibi nepasitvirtino.

Teismas laiko, kad abiejų kaltinamųjų – A. O. ir M. N. nusikalstami veiksmai pagrobiant nukentėjusiojo A. Š. turtą ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas sutinka su nukentėjusiojo nurodyta pagrobtųjų mobilaus ryšio telefonų verte, kadangi ji yra reali ir atitinka nusistovėjusiais tokių telefonų kainas. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi ir iš abiejų kaltinamųjų priteistinas solidariai.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo G. S. turto pagrobimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. N. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis tą vakarą susitiko savo pažįstamą ir jie kartu ėjo netoli Lazdynų baseino. Pamatė einantį iš baseino jaunuolį. Jie priėjo, užkalbino jį, jo pažįstamas paklausė jo, kas pavogė telefonus iš spintelių. Jaunuolis pasakė, kad jis nevogė nieko. Tada jis priėjo jaunuoliui už nugaros, abiem rankom apglėbė jį ir laikė, kad jis nepabėgtų, o jo pažįstamas tuo metu apieškojo jaunuolio kišenes, ištraukė telefoną ir po to jie pabėgo. Neatsimena, ar nukentėjusysis šaukė ar rėkė. Buvo paėmęs jam už burnos, kad jaunuolis nešauktų. Telefono markė buvo „Nokia“, jį apžiūrėjo po to, kai pabėgo. Telefoną pardavė taksistui. Kur pardavė ir už kiek – dabar jau neatsimena. Gautus už telefoną pinigus pasidalino ir išleido. Sutiktą tą vakarą pažįstamą pažinojo iš anksčiau, kai vartojo narkotikus. Pastarasis irgi vartojo narkotikus. Jo pažįstamas nėra vaikas, jam daugiau, nei 18 metų. Dėl telefono „Nokia 5320“, sutinka, kad padarė 807 Lt žalą.

Iš M. N., kaip įtariamojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. N. parodė namą Erfurto g. 5, Vilniuje, ir vietą už metalinės tvoros, esančios už šio namo, kur su draugu Šaru (Šarūnu) 2009 m. sausio mėn. pabaigoje pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5320“, (t. 1, b. l. 157-164).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad jis yra M. S. tėvas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis lyg ir teisingai viską papasakojo. Kaip suprato iš abiejų kaltinamųjų pasakojimų, jie vaikus apiplėšinėjo su kažkokiais neįvardintais draugais. Civilinį ieškinį 807 Lt palaiko.

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2009 m. sausio 29 d. 19.15 val. užregistruotas pranešimas apie tai, kad einant iš Lazdynų baseino link „Laisvės“ stotelės iš jaunuolio du jaunuoliai atėmė mobilaus ryšio telefoną ir pasišalino, (t. 1, b. l. 21-22).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. N., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, netoli Erfurto g. 5 namo, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo mažamečiui M. S. iš nugaros ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pastarąjį pačiupus už striukės, M. N. suėmė nukentėjusįjį už burnos, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apieškojo nukentėjusiojo M. S. kišenes ir iš pastarojo kelnių kišenės pagrobė 800 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5320“ su 7 Lt vertės SIM kortele „Omnitel ežys“. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Kaltinamajam M. N. pareikštame kaltinime, nurodoma, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, tačiau aprašant kaltinamojo veiksmus rankomis suimant nukentėjusįjį už burnos, teigiama, kad kaltinamasis, be kita ko, „atėmė nukentėjusiajam galimybę aktyviai priešintis“. Toks kaltinimo detalizavimas yra perteklinis, nes plėšimo dispozicija nenumato savarankiško požymio „atėmimo nukentėjusiajam galimybės aktyviai priešintis“. BK 180 straipsnyje numatytas alternatyvus požymis „atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis“ šiuo atveju taip pat papildomai neinkriminuotinas, nes visi nustatyti ir kaltinime apibūdinti M. N. ir jo nenustatyto bendrininko veiksmai – nukentėjusiojo pačiupimas iš nugaros už striukės, suėmimas už burnos atitinka „fizinio smurto panaudojimo“ požymį. Todėl teismas patikslina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą kaltinimą, pašalindamas nepagrįstai suformuluotą aplinkybę, kad kaltinamasis M. N. „atėmė nukentėjusiajam galimybę aktyviai priešintis“. Kaltinamojo M. N. veiksmai teisingai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ir kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Byloje nukentėjusysis G. S. pareiškė 807 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 28). Pareikštas ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo K. S. turto pagrobimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. N. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis neprisimena, iš kur tada ėjo vienas Žėručio gatve. Jį kamavo abstinencija. Pamatė einantį vaiką, kuris turėjo telefoną. Jis nusekė jam iš paskos. Kai vaikas priėjo namo laiptinę, jis priėjo jam iš galo, kad nepamatytų jo veido. Neatsimena, gal ir paklausė jo „kam pavogei iš sesės telefoną“. Būdamas jam už nugaros, jis vaiką viena ar abiem rankom, dabar neatsimena, apglėbė ir kaltino. Vaikas pritūpė, gal išsigando, o jis viena ranka laikydamas, kita ranka greitai apieškojo vaiko kišenes, ištraukė telefoną ir pabėgo. Telefoną pardavė. Neatsimena, kiek pinigų gavo už tą telefoną. Pinigus išleido. Nebuvo vaiko pargriovęs ant žemės. Neatsimena, ar vaikas pats buvo parvirtęs ant žemės. Atsimena, kad jis bandė pritūpti, kad neištrauktų iš jo kišenės telefono. Telefoną ištraukė iš vaiko kelnių ar striukės kišenės, dabar neatsimena tiksliai, atrodo, kad iš striukės kišenės. Telefoną paėmė, bet smurto prieš vaiką nenaudojo. Sutinka su 359 Lt ieškiniu dėl šio telefono. Išklausęs mažamečio nukentėjusiojo E. S. parodymus teisiamajame posėdyje kaltinamasis pareiškė, kad buvo prispaudęs nukentėjusįjį prie namo sienos. Kuomet kraustė nukentėjusiojo kišenes, pastarasis nestovėjo, bet tikslios nukentėjusiojo kūno padėties neatsimena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. S. paaiškino, jog jis yra E. S. tėvas. Jis tuo metu buvo darbe. Jam paskambino motina ir pasakė, kad prie namo laiptinės iš jo sūnaus buvo pagrobtas telefonas. Jis iš karto atlėkė namo. Vaikas jam paaiškino, kad matė, jog iš paskos eina vaikinas, kuris jį aplenkė ir sustojo prie gretimos laiptinės. Sūnus pasakė, kad į tą vaikiną jis atkreipė dėmesį ir įsidėmėjo jo išvaizdą bei kaip jis apsirengęs. Kai sūnus pradėjo surinkinėti laiptinės durų kodą, tada tas vaikinas pribėgo, ar priėjo, tiksliai nežino, sūnui iš nugaros, kažkaip jį prispaudė, po to parvertė ant žemės ir iš dešinės vaiko kelnių kišenės ištraukė telefoną. Taip jam papasakojo sūnus. Sūnus sakė, kad vaikinas buvo jį parvertęs ant žemės. Jis pats dar pastebėjo, kad sūnaus kuprinė buvo ištepta baltai, lygtai vaikas būtų ar prispaustas prie baltos namo sienos, ar buvo trinta į namo sieną. Matėsi, kad kažkoks fizinis kontaktas buvo. Sūnaus striukė taip pat buvo ištepta baltai. Po įvykio jis grįžo namo maždaug per 5 minutes. Sūnus buvo stipriai išsigandęs. Jo sūnui tuo metu buvo 9 metai. Ieškinį palaiko. Mano, kad nereikėtų sūnaus apklausinėti teismo posėdyje, tai jam būtų didelė trauma, jam ir taip visko užteko, jis dabar visko bijo, vaikšto, kaip pelytė. Girdėjo M. N. parodymus. Jis su jo parodymais nesutinka, tiki savo vaiku. Jeigu M. N. laikė vaiką apglėbęs abiem rankom, vien tai jau yra fizinė prievarta. Bet kokiu atveju prieš jo sūnų buvo pavartota ir fizinė, ir moralinė prievarta.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis mažametis E. S. paaiškino, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo žiemą, jis ėjo pas močiutę. Pirmoje laiptinėje stovėjo vyriškis, apsirengęs žydromis kelnėmis ir tamsia striukę rudu kapišonu. Jis norėjo per telefonspynę paskambinti močiutei, bet pajuto, kad kažkas yra jam už nugaros. Atsisukęs pamatė minėtą vyriškį, kuris ranka jam paėmė už burnos, prispaudė prie namo sienos ir paguldė ant žemės. Tuomet vyriškis patempė jo striukę į viršų ir apkraustė kišenes. Iš dešinės kišenės paėmęs telefoną, vyriškis pabėgo.

Iš M. N., kaip įtariamojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. N. parodė namą Žėručio g. 12, Vilniuje, ir namo laiptinę kur butai prasideda nuo 37 iki 72, prie kurios jis iš vaiko pagrobė mobilais ryšio telefoną „Samsung“, (t. 1, b.l. 157-164).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis mažametis E. S. iš trijų jam parodytų atpažinti asmenų pagal veido bruožus ir drabužius atpažino M. N. kaip tą vaikiną, kuris 2009 m. vasario pradžioje iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną, (t. 1, b. l. 63-65).

Kaltinamasis M. N. dėl šios inksriminuotos nusikalstamos veikos teisiamajame posėdyje nurodė, kad prispaudė nukentėjusįjį prie sienos ir, šiam galimai suklupus, ištraukė mobilųjį telefoną. Jau tokie kaltinamojo veiksmai laikytini fizinio smurto panaudojimu ir atitinka plėšimo nusikaltimo sudėtį. Nors kaltinamasis M. N. neigia pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo E. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, jog kaltinamasis jį parvertė ant žemės ir tuomet ištraukė mobilųjį telefoną. Kad nukentėjusysis galėjo parvirsti nuo kaltinamojo atliktų veiksmų prieš jį (prispaudimo prie sienos) teisiamajame posėdyje nepaneigė ir kaltinamasis M. N.. Todėl teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo M. N. veiksmų prieš nukentėjusįjį E. S. pasitvirtino pilna apimtimi - kaltinamasis M. N., 2009 m. vasario 4 d. apie 14.30 val. prie Žėručio g. 12 namo laiptinės, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie mažamečio E. S. iš nugaros ir pastarąjį parvertė ant žemės, o po to kaire ranka apieškojo kišenes ir iš nukentėjusiojo E. S. kelnių kišenės pagrobė 359 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung M620“ su SIM kortele „Tele-2 Pildyk“. Kaltinamojo M. N. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą. Teismas dėl analogiškų argumentų, kaip ir ankstesniame epizode, kaltinamajam pašalina iš kaltinimo požymį, kad jis, parvertęs nukentėjusįjį ant žemės, „atėmė galimybę aktyviai priešintis“. Visus nustatytus kaltinamojo M. N. veiksmus apima BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas plėšimo požymis – „fizinio smurto panaudojimas“.

Byloje nukentėjusysis K. S. pareiškė 359 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 53).

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta pagrobto turto verte, pareikštas ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiosios A. K. turto pagrobimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. N. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną su pažįstamu ėjo Architektų gatve. Pamatė pas einančius vaikus telefoną, nusekė jiems iš paskos iki pat namo laiptinės. Vaikai užėjo į laiptinę, prie pašto dėžučių jie juos pasivijo. Jis vienam vaikui paėmė už burnos, nes jis pradėjo šaukti, o jo pažįstamas vaiką apieškojo, rado telefoną ir jie pabėgo. Vaiko nestūmė, mano, kad jis išsigando ir pradėjo šaukti todėl, kadangi jie buvo vyresni. Nepamena, ar jie, priėję prie vaikų, ko nors prašė. Galėjo būti, kad paklausė, kas pavogė telefoną iš brolio ar sesės. Dabar tiksliai neatsimena, bet delnu buvo uždengęs vaikui burną. Tas jo pažįstamas buvo pilnametis. Telefoną pardavė, pinigus pasidalino. Sutinka su 464 Lt civiliniu ieškiniu.

Iš M. N., kaip įtariamojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. N. parodė namą Architektų g. 60, Vilniuje, ir namo laiptinę kur butai prasideda nuo 1 iki 60, kur jis iš vaiko pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5000“, (t. 1, b.l. 157-164).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis mažametis E. K. iš trijų jam parodytų atpažinti asmenų pagal veido bruožus ir drabužius atpažino M. N. kaip tą vaikiną, kuris 2009 m. vasario pradžioje Architektų g. 60, Vilniuje, namo laiptinėje iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną, (t. 1, b. l. 91-93).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. N., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2009 m. vasario 5 d. apie 13.45 val., Architektų g. 60 namo laiptinėje, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pastūmė mažametį E. K. ir uždengė pastarajam delnu burną, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apieškojo nukentėjusiojo E. K. kišenes ir iš striukės kišenės pagrobė 454 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5000“ su 10 Lt vertės SIM kortele „Tele-2 Pildyk“. Kaltinamojo M. N. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant svetimą turtą. Dėl analogiškų argument kaip ir ankstesniais epizodais, kaltinamajam iš pareikšto kaltinimo teismas pašalina perteklinį ir įstatymo nenumatytą požymį „atėmimą nukentėjusiajam galimybės aktyviai priešintis“. Pareikštas civilinis ieškinis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamųjų A. O. ir M. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė mažamečiams (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti, kad jis prisipažino ir galilisi padaręs nusikalstamą veiką, nes, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs tikrąsias įvykio aplinkybes, teisiamajame posėdyje parodymus pakeitė, neigdamas kito kaltinamojo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. O. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikaltamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2009-03-30 pažymos Nr. 2354 matyti, jog kaltinamasis A. O. į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 2005-04-26 ir 2008-12-09 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą, išvada – vartojęs opioidus, iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2009-03-31 pažymos Nr. K6-4481 matyti, kad kaltinamasis ligoninėje negydytas, (t. 1, b. l. 209, 210), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam ankstesnės kriminalinės bausmės jokio pozityvaus poveikio nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus kaltinamajam A. O. realią laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. N., atsižvelgia į padarytų nusikaltamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė keturis apysunkius nusikaltimus, tame tarpe tris smurtinius nusikaltimus (plėšimus), visi nusikaltimai padaryti prieš mažamečius asmenis), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau faktiškai teistas 1 kartą, iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2009-02-17 pažymos Nr. 1190 matyti, jog kaltinamasis M. N. nuo 2006-09-05 įrašytas į priežiūros grupę, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. 2008-12-16 ir 2009-01-06 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą – išvada narkotinis apsvaigimas, iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2009-02-21 pažymos Nr. K6-2572 matyti, kad kaltinamasis psichiatrijos ligoninėje negydytas, (t. 2, b. l. 77, 78), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus kaltinamajam M. N. realias laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką. Padarytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės subendrintinos (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kardomoji priemonė M. N. suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista. Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

A. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

M. N., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo G. S. turto pagrobimo, ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo K. S. turto pagrobimo, ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios A. K. turto pagrobimo, ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti ir M. N. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Į bausmės laiką įskaityti M. N. laikino sulaikymo laiką (2009 m. vasario 9-10 d. – vieną dieną) ir M. N. suėmimo laiką nuo 2009 m. vasario 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir M. N. nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Priteisti iš A. O. ir M. N. solidariai nukentėjusiajam A. Š. 910 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš M. N. nukentėjusiajam G. S. 807 Lt, nukentėjusiajam K. S. 359 Lt, nukentėjusiajai A. K. 454 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis